- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-18
- Bylos Nr.
- e2A-1264-560/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00633-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“
- Atsakovas
- T. L.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius
teismo posėdyje vienasmeniškai apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ ieškinį atsakovei T. L. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Finansų bitė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama jos naudai iš atsakovės T. L. priteisti: 1) 3 384,11 Eur negrąžintos paskolos; 2) 335,01 Eur paskolos palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2023 m. rugsėjo 21 d. iki 2024 m. vasario 1 d.; 3) 278,34 Eur administravimo mokestį; 4) 37,65 Eur nuostolius (negautas pajamas), paskaičiuotus už laikotarpį nuo 2024 m. vasario 2 d. iki 2024 m. vasario 20 d.; 5) 22 procentų dydžio nuostolius (negautas pajamas), skaičiuojamus už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2028 m. gruodžio 20 d.), nuo pagal paskolos sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, kaip nurodyta paskolos įmokų grafike, neviršijant bendros 2 063,19 Eur sumos; 6) 271,06 Eur sutarties sudarymo mokestį; 7) 18,52 Eur delspinigius; 8) 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 9) 749 Eur bylinėjimosi išlaidas (144 Eur žyminį mokestį, 605 Eur išlaidas už teisines paslaugas). Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jeigu įstatymo nustatyta tvarka byloje nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį.
2. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. kovo 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovės 3 384,11 Eur negrąžintos paskolos, 335,01 Eur pelno palūkanų, 30,81 Eur administravimo mokesčio, 37,65 Eur nuostolių, 22 procentų dydžio nuostolius (negautas pajamas), paskaičiuotus už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos (2024 m. vasario 21 d.) iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2028 m. gruodžio 20 d.), nuo pagal paskolos sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, kaip nurodyta Sutarties įmokų grafike, neviršijant bendros 2 063,19 Eur sumos, 22,84 Eur Sutarties sudarymo mokesčio, 18,52 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (3 828,94 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. vasario 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 689,08 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas priteisė valstybės naudai iš atsakovės 11,16 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
4. Teismas iš byloje esančių įrodymų bei ieškinyje nurodytų aplinkybių nustatė, kad tarp ieškovės UAB „Finansų bitė“ ir atsakovės T. L. 2023 m. balandžio 6 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 76315512, kurios pagrindu ieškovė suteikė atsakovei 3 795 Eur kreditą 69 mėn. terminui (iki 2028 m. gruodžio 20 d.). Atsakovė įsipareigojo minėtoje Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais grąžinti kreditą bei mokėti Sutartyje numatytus mokesčius (palūkanas (metinė palūkanų norma 22 proc.), Sutarties sudarymo mokestį, administravimo mokestį). Atsakovė laiku ir tinkamai nevykdė sutartinių įsipareigojimų, todėl ieškovė 2024 m. vasario 2 d. Sutartį su atsakove vienašališkai nutraukė. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė su ieškove atsiskaitė (CPK 178 straipsnis).
5. Ieškovės pateikti įrodymai formaliai patvirtina, kad atsakovė netinkamai vykdė Sutartyje numatytus įsipareigojimus, todėl teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 3 384,11 Eur negrąžinto kredito, 335,01 Eur negrąžintos pelno palūkanų, paskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo.
6. Iš ieškovės pateiktos delspinigių skaičiavimo lentelės matyti, kad atsakovės skola ieškovei už Sutarties sudarymo mokestį susidarė nuo 2023 m. rugsėjo 20 d. Ieškovei iš atsakovės teismas priteisė 22,84 Eur Sutarties sudarymo mokestį, paskaičiuotą pagal Sutarties mokėjimo grafiką už laikotarpį nuo Sutarties sudarymo mokesčio skolos susidarymo (2023 m. rugsėjo 20 d.) iki Sutarties nutraukimo (2024 m. vasario 2 d.).
Šalies argumentai
7. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 278,34 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki Sutarties termino pabaigos. Teismas ieškovei iš atsakovės priteisė administravimo mokestį, paskaičiuotą pagal Sutarties mokėjimo grafiką nuo administravimo mokesčio skolos susidarymo dienos iki Sutarties nutraukimo – 30,81 Eur (už laikotarpį nuo 2023 m. rugsėjo 20 d. iki 2024 m. vasario 2 d.).
8. Ieškovė prašo priteisti 37,65 Eur nuostolius (negautas pajamas), paskaičiuotas už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2024 m. vasario 2 d.) iki 2024 m. vasario 20 d., ir 22 procentų dydžio nuostolius (negautas pajamas), paskaičiuotus už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2028 m. gruodžio 20 d.), nuo pagal Sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, kaip nurodyta paskolos įmokų grafike, neviršijant bendros 2 063,19 Eur sumos. Ieškovė prašo priteisti negautas pajamas, kurias Sutartyje numatytų mokėjimo (pelno) metinių palūkanų forma ji būtų gavusi, jei atsakovė būtų tinkamai ir laiku vykdžiusi Sutartį ir dėl to ši Sutartis būtų galiojusi visą numatytą laikotarpį. Atsižvelgiant į išdėstytą, bei į tai, kad Sutartis buvo nutraukta dėl atsakovės kaltės, teismas ieškovės naudai priteisė 37,65 Eur nuotolių (negautos pajamos) ir 22 procentų dydžio nuostolių (negautos pajamos), skaičiuojamų už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos (2024 m. vasario 21 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2028 m. gruodžio 20 d.), nuo pagal Sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, kaip nurodyta paskolos įmokų grafike, neviršijant bendros 2 063,19 Eur sumos. Ieškovė prašė iš atsakovės priteisti 18,52 Eur delspinigius, paskaičiuotus taikant 0,05 proc. dydžio delspinigių normą už pavėluotas sumokėti mėnesines įmokas už ne daugiau nei 180 dienų. Iš pridėtos delspinigių apskaičiavimo pažymos matyti, kad jog delspinigių skaičiavimo laikotarpis – 2023 m. rugpjūčio 20 d. – 2024 m. sausio 20 d., atsakovė praleido piniginių prievolių įvykdymo terminus, todėl teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 18,52 Eur delspinigius.
III. Apeliacinio skundo argumentai
9. Ieškovė UAB „Finansų bitė“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimo dalį dėl administravimo mokesčio ir sutarties sudarymo mokesčio ir ieškinį tenkinti visiškai.
10. Nurodė, kad nesutinka su teismo sprendime už akių nurodytu administravimo mokesčio apskaičiavimu taikant kitą, nei ieškinyje nurodytą, laikotarpį. Ieškovės teisėtas lūkestis apima tik mokėjimo palūkanas (negautas pajamas), kurias pradinė kreditorė/ieškovė tikėjosi gauti, jeigu vartojimo kredito sutartis būtų vykdoma tinkamai, todėl administravimo mokestis taip pat nepatenka į negautų pajamų sąvoką. Administravimo mokestis yra įskaičiuotas į pateikiamą Bendrąją vartojimo kredito metinę normą (BVKMN), nagrinėjamu atveju tai sudaro 0.21 proc. nuo kiekvienos įmokos sumos. Administravimo mokestis yra viena bendra atsakovės mokama suma, kuri yra išdėstoma per visą Paskolos sutarties laikotarpį. Sudarydamos Paskolos sutartį Nr. 76315512, šalys aiškiai susitarė dėl taikytino administravimo mokesčio dydžio, įtvirtino jį sutarties sąlygose. Atsakovė žinojo mokėtiną administravimo mokesčio sumą, kurią turės sumokėti iki Paskolos sutarties pabaigos. Pagal su atsakove sudarytą Paskolos sutartį, sutarties sudarymo mokesčio paskirtis yra kompensuoti patirtus nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo. Aplinkybė, kad ši suma buvo išskaidyta visam paskolos terminui, nesuponuoja išvados, kad sutarties sudarymo mokestis sietinas su paskolos administravimu. Remiantis Naudojimosi sutarties 1.5. punktu, Portale Organizatorius padeda Vartotojams pasiskolinti vieniems iš kitų. Portalas veikia kaip tarpininkas tarp asmenų, kurie nori pasiskolinti iš asmenų, ir kurie nori paskolinti. Paskolos gavėjui išmokant paskolą, atskaitomas sutarties sudarymo mokestis, kaip dalis Organizatoriui (šiuo atveju ieškovui) mokamo atlygio, vadovaujantis Vartojimo kredito įstatymo 25³ straipsnio 6¹ dalimi. Paskolos davėjo įgaliojimo suteikimas Organizatoriui paskirstyti lėšas jo elektroninių pinigų sąskaitoje bei Depozitinėje sąskaitoje yra esminė šios Sutarties sąlyga, be kurios Organizatorius nebūtų sudaręs Sutarties.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
12. Byloje nustatyta, kad tarp ieškovės UAB „Finansų bitė“ ir atsakovės T. L. 2023 m. balandžio 6 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 76315512, kurios pagrindu ieškovė suteikė atsakovei 3 795 Eur kreditą 69 mėn. terminui (iki 2028 m. gruodžio 20 d.). Atsakovė įsipareigojo minėtoje Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais grąžinti kreditą bei mokėti Sutartyje numatytus mokesčius (palūkanas (metinė palūkanų norma 22 proc.), Sutarties sudarymo mokestį, administravimo mokestį). Atsakovė laiku ir tinkamai nevykdė sutartinių įsipareigojimų, todėl ieškovė 2024 m. vasario 2 d. Sutartį su atsakove vienašališkai nutraukė. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė su ieškove atsiskaitė (CPK 178 straipsnis).
Dėl administravimo mokesčio
13. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 278,34 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki Sutarties termino pabaigos. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu už akių sumažino ieškovei priteistiną administravimo mokestį nuo 278,34 iki 30,81 Eur išaiškinęs, kad administravimo mokestis yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu bei sutarties vykdymo kontrole ją sudarius ir kuris gali būti skaičiuojamas tik iki 2024 m. vasario 2 d. (sutarties nutraukimo). Ieškovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį, kuria reikalavimas dėl administravimo mokesčio priteisimo buvo patenkintas iš dalies. Vartojimo kredito įstatymas priimtas įgyvendinant 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių ir panaikinančią Tarybos direktyvą 87/102/EEB (toliau – Direktyva 2008/48/EB). Direktyva 2008/48/EB siekiama užtikrinti aukštą vartotojų apsaugą (žr. pvz., Teisingumo Teismo 2019 m. birželio 6 d. sprendimo byloje Schyns, C-58/18, 28 punktą). Ši apsaugos sistema pagrįsta idėja, kad vartotojo padėtis yra mažiau palanki nei pardavėjo ar tiekėjo tiek dėl galimybių derėtis, tiek dėl informuotumo, be to, dėl naujų verslo formų – internetinės skolinimo platformos veiklos ypatumų, vartotojas paprastai yra priverstas sutikti su pardavėjo ar tiekėjo iš anksto parengtomis sąlygomis ir negali daryti įtakos jų turiniui.
14. Šalių sudarytos Sutarties Specialiųjų sąlygų 2.4. punkte numatyta, kad paskolos gavėjas moka administravimo mokestį, išskaidytą visam paskolos terminui, už paskolos administravimą pagal paskolos sutartį iki paskolos termino pabaigos ir kuris yra įskaičiuotas į įmoką. Sutarties Bendrųjų sąlygų 1.2 punkte apibrėžta administravimo mokesčio sąvoka, kurioje numatyta, kad administravimo mokestis – tai Specialiosiose sąlygose nurodytas mėnesinis administravimo mokestis (išskaidytas visam paskolos terminui), kurį paskolos gavėjas moka organizatoriui kas mėnesį už paskolos administravimą pagal paskolos sutartį iki paskolos termino pabaigos. Šalys Sutartyje sulygo dėl 0,21 procento dydžio mėnesinio administravimo mokesčio, kuris įtrauktas ir į bendrą vartojimo kainą. Prie Sutarties yra pridėtas išdėstytas mokėjimo grafikas, kuriame nurodomas mokėtinas administravimo mokestis per mėnesį. Per vartojimo kredito grąžinimo laikotarpį atsakovė ieškovei iš viso turėtų sumokėti 310,69 Eur sutarties administravimo mokesčio. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog Sutartį nutraukus, turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios nenustato kreditoriui teisės reikalauti vykdyti sutartinę prievolę natūra. Pagal CK 6.221 straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į Sutartyje nurodytą administravimo mokesčio paskirtį, jis skirtas padengti išlaidoms, patirtoms pagal kredito sutartis, atlyginti, kurios objektyviai priklauso nuo Sutarties trukmės. Apeliantė, prašydama priteisti administravimo mokestį po sutarties nutraukimo, nepateikė įrodymų apie tai, kokių ir kiek konkrečių išlaidų (kaštų) patiria administruodama atsakovės Sutartį bei siekdama atgauti iš atsakovės skolą (CPK 178 straipsnis). Ieškovei neįrodžius, kad prašomas priteisti administravimo mokestis atitinka faktiškai suteiktas paslaugas ir ieškovės patirtas išlaidas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad reikalavimas priteisti Sutarties administravimo mokestį, paskaičiuotą po Sutarties nutraukimo, sukuria ryškų neatitikimą tarp iš Sutarties kylančių šalių teisių ir pareigų vartotojo nenaudai. Nėra aišku, kokiu pagrindu nutraukus Sutartį, atsakovė ir toliau turėtų mokėti ieškovei administravimo mokestį už Sutarties priežiūrą, įmokų surinkimą bei paskirstymą, įsiskolinimų valdymą bei kontrolę. Taigi, nors šalys Sutartyje ir susitarė, kad atsakovė privalo sumokėti visą mokėjimo grafike nurodytą administravimo mokestį net ir nutraukus Sutartį, tačiau esant vartojimo kredito sutarčiai nutrauktai, reikalavimas priteisti sutarties administravimo mokestį, paskaičiuotą po sutarties nutraukimo, yra nepagrįstas, kadangi ją nutraukus, išnyksta administravimo objektas, kas patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai šioje dalyje tenkino ieškovės ieškinį iš dalies.
15. Teismų praktikoje panašiose bylose laikomasi vertinimo, jog administravimo mokestis gali būti skaičiuojamas tik iki sutarties nutraukimo (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-91-603/2020; 2020 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-228-864/2020; 2022 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2484-580/2022; 2022 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2575-565/2022; 2022 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2644-864/2022; 2022 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2621-656/2022; it kt.).
Dėl sutarties sudarymo mokesčio
16. Iš Sutarties Bendrųjų sąlygų 1.27 punkto nustatyta, kad Sutarties sudarymo mokestis – paskolos sutarties specialiosiose sąlygose nurodytas paskolos sutarties sudarymo mokestis, paskolos gavėjo mokamas organizatoriui, apimantis ir kreditingumo vertinimo mokestį. Sutarties sudarymo mokestis apskaičiuojamas nuo skolintojų paskolintos sumos. Sutarties sudarymo mokestis apskaičiuojamas procentais nuo skolintojų paskolintos sumos. Sutarties sudarymo mokesčio dydis nurodomas specialiosiose paskolos sąlygose. Sutarties sudarymo mokestis yra atskaitomas paskolos išmokėjimo metu. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad bendra sutarties sudarymo mokesčio suma per visą laikotarpį yra 292,22 Eur. Iš sutarties mokėjimo grafiko nustatyta, kad sutarties sudarymo mokestis, mokamas per visą sutarties laikotarpį, per mėnesį sudaro 4,23 Eur, paskutinė įmoka (4,57 Eur). Kaip patvirtina bylos duomenys vartojimo kredito sutartis buvo nutraukta 2024 m. vasario 4 d. ir nuo šios datos šalių nebesieja sutartiniai santykiai, o sutartį pažeidusiai šaliai (atsakovei) taikoma sutartinė civilinė atsakomybė (nuostolių ir netesybų atlyginimas). Nuostolių dydis turi būti įrodytas. Nagrinėjamu atveju apeliantė nepateikė įrodymų, kad visas ieškiniu prašytas priteisti sutarties sudarymo mokestis yra jos dėl vartojimo kredito sutarties nutraukimo patirti nuostoliai. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad jos prašoma priteisti suma buvo jos realiai patirtos išlaidos, susijusios su vartojimo kredito sutarties sudarymu (duomenų apie atsakovės kreditingumą rinkimu, jų vertinimu, analize, dokumentų parengimu ir pan.). Nei bendrosiose, nei specialiosiose sąlygose šalys nebuvo nurodžiusios, kad sutarties sudarymo mokesčio paskirtis yra atlyginti ieškovei (apeliantei) nuostolius, susijusius su galimu atsakovės netinkamu vartojimo kredito sutarties vykdymu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant dėl sutarties sudarymo mokesčio priteisimo turi būti įvertinta, ar toks reikalavimas yra protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais. Siekiant nustatyti, ar konkreti suma priteistina iš vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, būtina nustatyti, kokia yra šio mokesčio paskirtis ir už kokius kredito davėjo atliekamus veiksmus tokia suma buvo nustatyta.
17. Nors sutarties Bendrųjų sąlygų 1.27 punkto nustatyta, kad Sutarties sudarymo mokestis – paskolos sutarties specialiosiose sąlygose nurodytas paskolos sutarties sudarymo mokestis, paskolos gavėjo mokamas organizatoriui, apimantis ir kreditingumo vertinimo mokestį, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad 292,21 Eur dydžio išlaidas apeliantė patyrė dėl sutarties sudarymo (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į sutarties sudarymo mokesčio dydį, aplinkybę, kad jis turėjo būti mokamas atsakovės periodiškai kiekvieną mėnesį, sutarties sudarymo mokestis šiuo atveju iš esmės buvo skirtas sutarties administravimui visu šalių sutartu sutarties galiojimo laikotarpiu (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, į tai, kad sutarties sudarymo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo. Tokios praktikos laikomasi ir kitose analogiško pobūdžio bylose (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje Nr. e2A-50-803/2022; 2022 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-718-933/2022; 2022 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2338-880/2022; 2023 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-494-1187/2023; 2023 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-570-1012/2023; 2023 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2003-1097/2023; 2024 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-297-854/2024; 2024 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-294-656/2024).
18. Apeliantė teigia, kad Sutarties sudarymo mokestis yra dalis operatoriui mokamo atlygio ir atitinka VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalies reikalavimus. Su tokiais argumentais nėra pagrindo sutikti. VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje numatyta, kad šio straipsnio 6 dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi tuo atveju, kai tarpusavio skolinimo platformos operatorius kiekvienam vartojimo kredito gavėjui suteikia ne mažiau kaip 12 procentų bendros vartojimo kredito sumos ir užtikrina, kad visu vartojimo kredito sutarties galiojimo laikotarpiu tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus pagal konkrečią vartojimo kredito sutartį vartojimo kredito gavėjui suteikta bendros vartojimo kredito sumos dalis sudarytų ne mažiau kaip 12 procentų negrąžintos bendros vartojimo kredito sumos. Vartojimo kredito gavėjo bankroto atveju tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus, kaip kreditoriaus, reikalavimai vartojimo kredito gavėjui tenkinami po to, kai visiškai patenkinami paskolos davėjų reikalavimai. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentu, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas taikyti VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje nurodytą išimtį. Pagal VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalies nuostatas tarpusavio skolinimo platformos operatorius, norėdamas pasinaudoti nurodyta išimtimi, turėtų ne mažiau kaip 12 procentų bendros vartojimo kredito sumos investuoti į kiekvieną vartojimo kreditą, suteikiamą per tarpusavio skolinimo platformą. Apeliantė, teigdama, kad atitinka nurodytas sąlygas, byloje duomenų, kad ne mažiau kaip 12 procentų bendros vartojimo kredito sumos investavo ji pati, o ne investuotojai, ir į kiekvieną, o ne į vieną vartojimo kreditą, suteikiamą per tarpusavio skolinimo platformą, nepateikė.
19. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, įrodymus bei tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias vartotojo atsakomybę vartojimo kredito teisiniuose santykiuose, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Kadangi skundžiamo sprendimo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
Ieškovės UAB „Finansų bitė“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.