- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-25
- Bylos Nr.
- e2A-188-460/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Irma Čuchraj, Erika Misiūnienė
- Atsakovas
- individualios įmonės V
- Ieškovas
- Šilutės rajono savivaldybės administracijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erikos Misiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės individualios įmonės V. P. šeimos gydytojo kabineto (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Šilutės rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei individualiai įmonei V. P. šeimos gydytojo kabinetui dėl iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašė Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. liepos 22 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą ir nurodė, kad ieškovė kreipėsi į teismą ir ieškiniu prašė iškeldinti atsakovę iš Šilutės rajono savivaldybei (toliau ir Savivaldybė) nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), su visu jai priklausančiu turtu. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė 2014 m. gegužės 8 d. sudarė Savivaldybės nekilnojamojo turto panaudos sutartį Nr. R5-(8.1.11.)-378 su individualia įmone V. P. šeimos gydytojo kabinetu dėl Savivaldybei nuosavybės teise priklausančių ambulatorijos patalpų, esančių (duomenys neskelbtini). Sutartimi Šilutės rajono savivaldybės administracija (toliau ir Administracija) įsipareigojo perduoti atsakovei ilgalaikį materialųjį turtą - 158.28 kv. m ploto ambulatorijos patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini). Atsakovė Sutarties 8.9 papunkčiu įsipareigojo pasibaigus Sutarties galiojimo terminui perduoti turtą panaudos davėjui kitą dieną. Panaudos sutarties termino pabaiga – 2019 m. gegužės 7 d. Ieškovė kreipėsi į atsakovę, kad ji iki 2019 m. birželio 14 d. gera valia išsikeltų iš šių patalpų, tačiau atsakovė jokių veiksmų nesiėmė, patalpos iki šiol yra savavališkai užimtos.
2. Atsakovė prašė Tauragės apylinkės teismo 2019 m. liepos 22 d. preliminarų sprendimą pakeisti - ieškinį atmesti ir paaiškino, kad su preliminariu teismo sprendimu nesutinka. Ji mano, kad ieškovė nepagrįstai teigia, jog panaudos sutartis yra pasibaigusi. Šiuo metu terminuota panaudos sutartis tapo neterminuota, dėl to atsakovės iškeldinimas iš užimamų patalpų nenutraukus panaudos sutarties, yra neteisėtas. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad esą Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. birželio 5 d. nutartyje konstatavo, jog terminuota panaudos sutartis, kuri buvo sudaryta tarp ieškovės ir atsakovės yra pasibaigusi. Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2A-793-553/2019 nagrinėjo tik laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą ir visiškai nesprendė ir nenagrinėjo materialinio klausimo – sudarytos terminuotos panaudos sutarties pasibaigimo ar jos tapimo neterminuota klausimo. Dėl šios priežasties Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios. Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai – ieškovės darbuotojų surašytas patikrinimo aktas neginčijamai patvirtina, kad atsakovė ginčo patalpomis naudojasi nepertraukiamai iki šios dienos. Ieškovės ir atsakovės 2014 m. gegeužės 8 d. sudaryta panaudos sutartis Nr. R5-(8.1.11.)-378 nustatė skirtingus sutarties pasibaigimo ir nutraukimo atvejus. Sutarties 9 punktas numato, kad sutartis pasibaigia suėjus terminui ir šalių susitarimu, o 10 ir 11 punktai reglamentuoja atvejus, kai ieškovė turi teisę nutraukti panaudos sutartį prieš terminą, t. y. darytina išvada, kad šalys sutartyje išskyrė atskirus panaudos sutarties pasibaigimo ir nutraukimo prieš terminą atvejus. Ieškinys pareikštas tuo pagrindu, kad pasibaigė panaudos sutarties terminas (sutarties 9 punktas). CK 6.629 straipsnis nustato, kad neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės. Neatlygintinio naudojimosi daiktu sutarčiai atitinkamai taikomos šio kodekso 6.477 straipsnio 2 ir 3 dalių, 6.478, 6.479, 6.481, 6.489 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 6.501 straipsnio nuostatos. CK 6.481 straipsnis nustato, kad jeigu pasibaigus sutarties terminui nuomininkas daugiau kaip dešimt dienų toliau naudojasi daiktu ir nuomotojas tam neprieštarauja, tai laikoma, kad sutartis tapo neterminuota. Po panaudos sutarties termino pasibaigimo atsakovė toliau daugiau nei 10 dienų naudojosi turtu, ieškovė tam neprieštaravo, todėl panaudos sutartis tapo neterminuota. Dėl to ieškovė, nenutraukusi panaudos sutarties su atsakove, negali reikalauti iškeldinimo. Atsakovė nesutinka su ieškovės teiginiu, kad esą Lietuvos apeliacinis teismas leido ieškovei keldinti atsakovę dėl to, kad neva tai panaudos sutartis yra pasibaigusi. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. birželio 5 d. nutartimi sprendė kitokio pobūdžio ginčą - ieškovė buvo priėmusi sprendimą prieš terminą nutraukti 2014 m. gegužės 8 d. su atsakove sudarytą panaudos sutartį, dėl ko Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos uždraudė ieškovei priiminėti sprendimus dėl 2014 m. gegužės 8 d. panaudos sutarties Nr. R5-(8.1.11)-378 nutraukimo bei nuomos sutarties su UAB „Sveikatos darna“ pagal viešo konkurso rezultatus sudarymo. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. birželio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-793-553/2019 nutarė panaikinti laikinąsias apsaugos priemones - draudimą Šilutės rajono savivaldybei bei Šilutės rajono savivaldybės administracijai priiminėti sprendimus dėl 2014 m. gegužės 8 d. panaudos sutarties Nr. R5-(8.1.11)-378 nutraukimo. Lietuvos apeliacinis teismas nesuteikė teisės ieškovei kreiptis į teismą dėl iškeldinimo. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad panaudos sutartis su atsakove nėra nutraukta, dėl ko ieškovė negali reikšti reikalavimo dėl iškeldinimo. Panaudos sutartis yra tapusi neterminuota, atsakovė visas prievoles kylančias iš panaudos sutarties vykdo tinkamai, dėl to ieškovė neturi teisinio pagrindo reikalauti iškeldinimo. Atsakovė nurodė, kad šiuo metu galiojanti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo 14 straipsnio 1 dalies 7 punkto redakcija nustato: 1. Valstybės ir savivaldybių turtas gali būti perduodamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis atitinkamai Vyriausybės arba savivaldybės tarybos nustatyta tvarka šiems subjektams: 7) kitiems subjektams, jeigu tai nustatyta įstatymuose, tarptautinėse sutartyse ar tarptautiniuose susitarimuose. Lietuvos Respublikos socialinio verslo plėtros įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalis nustato, kad: 3. Socialinio poveikio siekiama ir vykdant veiklą, kuria sprendžiamos visuomenės socialinės problemos bent vienoje iš šių sričių: 4) ligų prevencija, pacientų teisių gynimas ir tarpusavio pagalbos stiprinimas; 5) visuomenės sveikatos stiprinimas ir sveikos gyvensenos skatinimas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimu Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. liepos 22 d. preliminarus sprendimas paliktas nepakeistas. Pagrindiniai argumentai:
3.1. Ieškovė savo reikalavimą grindžia išimtinai sutarties pasibaigimu. Dėl to atsakovės svarstymai apie laikinųjų apsaugos priemonių esmę, jų paskirtį, reglamentavimą ir pan. išeina už bylos nagrinėjimo ribų. Nėra jokios prasmės analizuoti teismų priimtų nutarčių dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo, jos pakeitimo, panaikinimo, kadangi iš bylos dokumentų matyti, jog terminuota panaudos sutartis 2014 m. gegužės 8 d. sudaryta tarp ieškovės ir atsakovės pasibaigė 2019 m. gegužės 7 d.
3.2. Administracijos direktorius 2018 m. spalio 2 d. raštu informavo IĮ V. P. šeimos gydytojo kabinetą apie tai, kad Šilutės rajono savivaldybės taryba 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimu nutraukė 2014 m. gegužės 8 d. panaudos sutartį ir prašė atvykti dėl patalpų perdavimo. Iš šių aplinkybių matyti, kad atsakovė neturi jokio pagrindo teigti, kad ji po panaudos sutarties termino pasibaigimo, tai yra, 2019 m. gegužės 7 d. toliau daugiau nei 10 dienų naudojosi turtu ir ieškovė tam neprieštaravo.
3.3. Nors atsakovė prašė sprendimo įvykdymą atidėti 24 mėnesiams, kadangi reikalingas laikas įsiruošti įsigytas patalpas medicinos paslaugų teikimui, tačiau teismas, atsižvelgęs į tai, kad panaudos sutarties terminas pasibaigė prieš pusantrų metų, todėl atsakovė turėjo pakankamai laiko pasirūpinti kitomis patalpomis, prašymo netenkino (CPK 284 str.).
III. Apeliacinio skundo argumentai
4. Apeliantė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimą ir priimti kitą sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
4.1. Teismas neįtraukdamas į civilinės bylos nagrinėjimą įmonės bendraturčių ir darbuotojų padarė Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimą, dėl ko ginčijamas teismo sprendimas yra naikintinas.
4.2. Sprendžiant klausimą dėl iškeldinimo juridinio asmens, kuris yra neribotos turtinės atsakomybės, į civilinės bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis be savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje turėjo būti įtraukti juridinio asmens bendraturčiai V. P. ir L. P., kadangi juridinis asmuo individuali įmonė savo veikloje gali naudoti ir bendraturčių – fizinių asmenų turtą.
4.3. Teismo sprendime nėra pasisakoma dėl kito, ne atsakovei priklausančio turto iškeldinimo, todėl mano, kad teismo sprendimu yra nustatomos pareigos ir kitiems į šios civilinės bylos nagrinėjimą neįtrauktiems asmenims – įmonės bendraturčiams, kurių turtas yra ieškovei priklausančiose patalpose ir kurį naudojo savo veikloje atsakovė.
4.4. Teismo sprendimas betarpiškai yra susijęs su atsakovės darbuotojais E. S., D. R., E. V. N. Iškeldinus atsakovę iš užimamų patalpų, kils būtinybė keisti darbo sutarties būtinąją sąlygą, gali keistis darbovietės adresas, dėl ko darbuotojas turi teisę išreikšti savo nesutikimą su būtinosios darbo sąlygos keitimu, tokią apeliantės poziciją patvirtina Darbo kodekso 45 straipsnio 1 dalis.
4.5. Po panaudos sutarties termino pasibaigimo ji toliau daugiau nei 10 dienų naudojosi turtu, ieškovė tam neprieštaravo, todėl panaudos sutartis tapo neterminuota. Dėl šių priežasčių ieškovė, nenutraukusi panaudos sutarties su atsakove, negali reikalauti iškeldinimo, dėl to ieškovės ieškinys yra neteisėtas.
4.6. Teismo sprendime nėra nurodytas nė vienas dokumentas, patvirtinantis, jog panaudos sutartis yra pasibaigusi.
4.7. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 5 d. nutartis šioje civilinėje byloje neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios.
4.8. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis buvo priimta 2019 m. birželio 5 d., o ieškovė teigia, kad esą panaudos sutartis pasibaigė suėjus terminui 2019 m. gegužės 9 d., t. y. ieškovė, praėjus beveik 30 kalendorinių dienų, pradėjo reikalauti atsakovę išsikeldinti, nors įstatymų leidėjas nustatė apibrėžtą 10 kalendorinių dienų terminą. Dėl šių priežasčių panaudos sutartis su atsakove nėra nutraukta, dėl to ieškovė negali reikšti reikalavimo dėl iškeldinimo.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
5.1. Atsakovė gali būti ir yra savarankiškas civilinės atsakomybės subjektas, dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai į bylos nagrinėjimą neįtraukė atsakovės bendraturčių. Dėl šios priežasties teismas neprivalėjo pasisakyti dėl fiziniams asmenims priklausančio turto iškeldinimo.
5.2. Tokios būtinosios darbo sąlygos, kaip darbovietė, pakeitimas yra išimtinai tik darbdavio, šiuo atveju atsakovės ir darbuotojų reikalas, tai niekaip nėra susiję su nagrinėjama byla, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai netenkino atsakovės prašymo ir į bylos nagrinėjimą neįtraukė atsakovės darbuotojų trečiaisiais asmenimis.
5.3. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-627-265/2019 motyvuojamoje dalyje ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-107-553/2020 (įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose) nustatyti prejudiciniai faktai leidžia daryti išvadą, kad Panaudos sutartis buvo nutraukta teisėtai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
7. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
8. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2014 m. gegužės 8 d. sudarė Savivaldybės nekilnojamojo turto panaudos sutartį Nr. R5-(8.1.11.)-378 su individualia įmone V. P. šeimos gydytojo kabinetu dėl Savivaldybei nuosavybės teise priklausančių ambulatorijos patalpų, esančių (duomenys neskelbtini). Sutartimi Administracija įsipareigojo perduoti atsakovei ilgalaikį materialųjį turtą - 158.28 kv. m ploto ambulatorijos patalpas, atsakovė Sutarties 8.9 papunkčiu įsipareigojo pasibaigus Sutarties galiojimo terminui, perduoti turtą panaudos davėjui kitą dieną. Panaudos sutarties termino pabaiga – 2019 m. gegužės 7 d. Ieškovė 2019 m. birželio 5 d. kreipėsi į atsakovę, kad ji iki 2019 m. birželio 14 d. gera valia išsikeltų iš šių patalpų, tačiau atsakovė jokių veiksmų nesiėmė, patalpų neatlaisvino.
Žemesnės instancijos teismas
9. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai 2019 m. liepos 22 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino ir nusprendė iškeldinti individualią įmonę V. P. šeimos gydytojo kabinetą iš Šilutės rajono savivaldybės administracijai nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), su visu jai priklausančiu turtu.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
10. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog skundžiamas teismo sprendimas yra betarpiškai susijęs su kitų į šios bylos nagrinėjimą neįtrauktų asmenų teisėmis ir pareigomis. Atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismas, netenkindamas atsakovės prašymo įtraukti į bylą trečiųjų asmenų pažeidė CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Atsakovė nurodo, kad sprendžiant klausimą dėl juridinio asmens iškeldinimo, į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis be savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje turėjo būti įtraukti juridinio asmens bendraturčiai V. P. ir L. P., kadangi individuali įmonė, šiuo atveju atsakovė, gali naudoti ir bendraturčių - fizinių asmenų turtą. Atsakovė nurodo, kad teismo sprendimu nėra pasisakoma dėl kito, ne atsakovei, priklausančio turto iškeldinimo, todėl, atsakovės nuomone, teismo sprendimu yra nustatomos pareigos ir kitiems į šios bylos nagrinėjimą neįtrauktiems asmenims - V. P. ir L. P., kurių turtas yra ginčo patalpose ir kurį naudoja savo veikloje atsakovė. Atsakovė taip pat įsitikinusi, kad skundžiamasis teismo sprendimas betarpiškai yra susijęs ir su atsakovės darbuotojais, dirbančiais ginčo patalpose, tokią savo poziciją grindžia tuo, kad iškeldinus ją iš ginčo patalpų, atsakovei, kaip darbdavei, kils būtinybė keisti darbo sutarties būtinąją sąlygą - darbo vietą, dėl ko darbuotojai turi išreikšti savo sutikimą pagal Darbo kodekso 45 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Apeliantė mano, kad po panaudos sutarties termino pasibaigimo ji toliau daugiau nei 10 dienų naudojosi turtu, ieškovė tam neprieštaravo, todėl panaudos sutartis tapo neterminuota. Dėl šių priežasčių ieškovė, nenutraukusi panaudos sutarties su atsakove, negali reikalauti iškeldinimo, dėl to ieškovės ieškinys yra neteisėtas.
Dėl iškeldinimo
11. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė negatorinį ieškinį, reikalaudama pašalinti jos, kaip negyvenamųjų patalpų savininkės, teisių pažeidimus pasibaigus panaudos sutarčiai. Pagal CK 4.98 straipsnio nuostatas savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Ieškovas, pareikšdamas negatorinį ieškinį, turi įrodyti dvi aplinkybes: pirma, tai, kad jis yra turto savininkas; antra, tai, kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-06-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-348/2020). Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-06-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-348/2020; 2020-04-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020).
12. Teisėjų kolegija pažymi, jog siekiant įvertinti, ar atsakovė po sutarties pasibaigimo daugiau nei 10 dienų naudojosi turtu, o ieškovė tam neprieštaravo, todėl, apeliantės nuomone, panaudos sutartis tapo neterminuota ir ji ieškovės turtą valdo teisėtai, būtina aptarti svarbias faktines aplinkybes.
13. Kaip žinoma, šalims vykdant 2014 m. gegužės 8 d. sudarytą panaudos sutartį, keitėsi Savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio turto naudojimo / valdymo teisinis reguliavimas. Nuo 2015 m. birželio 1 d. įstatymu Nr. XII-1628 buvo pakeistas Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau ir VSTVNDĮ ) 14 straipsnis, panaikinęs galimybę individualioms įmonėms perduoti panaudai (t. y. neatlygintinai) savivaldybei priklausantį turtą. Dėl teisinio reguliavimo pasikeitimo Šilutės rajono savivaldybės administracija pateikė atsakovei 2018 m. liepos 17 d. įspėjimą dėl Panaudos sutarties nutraukimo nuo 2018 m. rugsėjo 30 d. Savivaldybės taryba 2018 m. rugsėjo 27 d. priėmė sprendimą nutraukti Panaudos sutartį nuo 2018 m. rugsėjo 30 d. Taigi, ieškovė minėtais aiškiais veiksmais inicijavo 2014 m. gegužės 8 d. panaudos sutarties nutraukimo procedūrą ir prašė ieškovę atvykti dėl patalpų perdavimo.
14. Atsakovei inicijavus teisminį procesą dėl 2014 m. gegužės 8 d. panaudos sutarties nutraukimo (ne)teisėtumo bei jam vykstant, minėta sutartis pasibaigė (Sutarties 9.1 punktas), nes panaudos sutarties termino pabaiga – 2019 m. gegužės 7 d. Ieškovė 2019 m. birželio 5 d. papildomai kreipėsi į atsakovę, kad ji iki 2019 m. birželio 14 d. gera valia išsikeltų iš šių patalpų, tačiau atsakovė jokių veiksmų nesiėmė, patalpų neatlaisvino. Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta komisija 2019 m. birželio 26 d. ginčo patalpų patikrinimo akte nurodė, kad nors panaudos sutartis yra pasibaigusi, atsakovė ir toliau be teisinio pagrindo vykdo veiklą bei neišsikraustė iš ginčo patalpų (CPK 12, 178 straipsniai).
15. Taigi, ieškovė jau nuo 2018 m. liepos 17 d. aiškiai bei nedviprasmiškai išreiškė savo valią užbaigti su atsakove siejančius sutartinius panaudos santykius, nes ji vadovavosi pasikeitusiu teisiniu reglamentavimu, be to, ji atsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimus, kad tiek sutarčių dėl valstybės (savivaldybės) turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo sudarymas, tiek vėlesnis jų vykdymas turi atitikti principines šiuos santykius reglamentuojančių teisės aktų normas, sutarties laisvės principas turi būti derinamas su VSTVNDĮ 9 straipsnyje nustatytais visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2014; 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252- 248/2015).
16. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovė ne tik 10 dienų po sutarties pasibaigimo, tačiau net iki sutarties pasibaigimo akivaizdžiai prieštaravo, kad atsakovė naudotųsi ieškovės turtu po sutarties pasibaigimo. Dėl to apeliantės argumentas, kad atsakovė po sutarties pasibaigimo daugiau nei 10 dienų naudojosi turtu, o ieškovė tam neprieštaravo, atmestinas kaip nepagrįstas (CK 6.481 straipsnis). Apeliantės argumentai dėl sutarties nutraukimo (ne)teisėtumo šiuo atveju neturi lemiamos reikšmės, nes, kaip minėta, ieškovė vadovaujasi tuo, kad sutartis pasibaigė suėjus terminui (CK 6.629, 6.479 straipsniai).
17. Vertinant nurodytą, yra teisinis ir faktinis pagrindas spręsti, kad atsakovės naudojimasis ginčo patalpomis esant panaudos sutarčiai pasibaigus ir ieškovei neišreiškus noro ją modifikuoti, pažeidžia ieškovės teises.
18. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė ginčą.
Dėl trečiųjų asmenų (ne)įtraukimo
19. Įgyvendinant asmens tiesioginio dalyvavimo teismo procese principą, įstatyme draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu (nutartimi) turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams. Sprendimu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos. Tik kartu egzistuojant šioms dviem sąlygoms, gali būti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-421/2018, 18 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-323-695/2019, 58 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-1075/2020).
20. Aktualu tai, jog pagal galiojančius įstatymus individualia įmone laikomas neribotos atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Individualios įmonės savininkas gali būti tik vienas ir tik fizinis asmuo. Individualios įmonės turtas yra atskirtas nuo įmonės savininko turto ir priklauso įmonei nuosavybės teise, išskyrus atvejį, kai individualiai įmonei perduodamas įmonės savininkui ir jo sutuoktiniui (sutuoktinei) bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas. Tokiu atveju turtas įmonei perduodamas patikėjimo teise, tačiau sutuoktiniams susitarus net ir šis turtas gali būti įmonei perduotas nuosavybės teise (Individualių įmonių įstatymo 2, 6, 8 straipsniai).
21. Nagrinėjamos bylos atveju akivaizdu, kad atsakovė yra privatus juridinis asmuo, turintis savo teisnumą ir veiksnumą, todėl galintis savarankiškai, savo veiksmais įgyti teises ir pareigas bei jas įgyvendinti. Šios bylos dalykas yra atsakovės iškeldinimas iš Savivaldybei nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų su visu jai priklausančiu turtu.
22. Pritartina ieškovei, kad atsakovės valdymo organų - savininko ir vadovo - įtraukimas į teisminį procesą būtų reikšmingas sprendžiant ginčą dėl sutuoktinių atsakomybės už individualios įmonės prievoles. Dera pažymėti, kad šios bylos dalykas yra atsakovės, juridinio asmens, iškeldinimas iš ginčo patalpų, nereiškiant turtinio reikalavimo atsakovės atžvilgiu, todėl spręstina, kad ieškinio reikalavimas yra daiktinis, o ne prievolinis teisinis teisių gynimo būdas. Dėl minėtų priežasčių V. P. ir L. P. įtraukimas į šią bylą trečiaisiais asmenimis nėra tikslingas.
23. Įvertinus aplinkybę, kad ieškovė nuo 2018 m. liepos 17 d. aiškiai bei nedviprasmiškai išreiškė savo valią užbaigti su atsakove siejančius sutartinius panaudos santykius, kad panaudos sutartis dėl ginčo patalpų pasibaigė 2019 m. gegužės 7 d., kad ieškovė žinojo / turėjo žinoti, jog patalpas užima neturėdama teisinio pagrindo, spręstina, kad atsakovė, siekdama nepertraukiamai vykdyti veiklą, turėjo pakankamai laiko pasirūpinti kitomis patalpoms, į jas perkelti savo darbuotojus ir tokiu būdu darbuotojams užtikrinti tinkamas darbo sąlygas. Kitas aspektas tas, kad apeliantės nurodomos būtinosios darbo sąlygos, kaip darbovietė, pakeitimas yra išimtinai tik darbdavio, šiuo atveju atsakovės ir darbuotojų tarpusavio vidinis santykis, ir tai niekaip nėra susiję su nagrinėjama byla, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovės prašymo ir į bylos nagrinėjimą neįtraukė atsakovės darbuotojų trečiaisiais asmenimis.
24. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė gali būti ir yra savarankiškas civilinės atsakomybės subjektas, į tai, kad teismo sprendimas neturės tiesioginės įtakos kitų, į bylą neįtrauktų asmenų teisėms ir pareigoms, šis sprendimas nepaveikė ieškovės minimų asmenų teisinės padėties ir jiems nesukėlė jokių įstatymo nustatytų teisinių padarinių, nes nebuvo įvertinti jų veiksmai (neveikimas), jų teisėtumas, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai į bylos nagrinėjimą neįtraukė atsakovės prašomų asmenų – įmonės bendraturčių ir darbuotojų.
25. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl nurodomų priežasčių sprendimas negali būti pripažintas negaliojančiu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.
26. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes kolegija nusprendžia, kad byloje nebuvo ir nėra ginčo dėl kitiems fiziniams asmenims priklausančio turto nuosavybės ar to turto iškeldinimo.
27. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018, 33 punktas; kt.).
Dėl bylos procesinės baigties
28. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
29. Teisėjų kolegijai atmetus esminius apeliacinio skundo argumentus, spręstina, kad apeliantė teisės už skundą į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme neįgijo (CPK 93 straipsnio 1 , 3 ir 4 dalys). Dėl to jos nepriteistinos.
30. Atsakovė įrodymų apie patirtas išlaidas nepateikė, dėl to šis klausimas nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija,
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.