- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-20
- Bylos Nr.
- e2A-107-553/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00444-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Dalia Kačinskienė, Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- individualios įmonės V
- Atsakovas
- Šilutės rajono savivaldybei, Šilutės rajono savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- Šilutės rajono savivaldybės taryba ir uždaroji akcinė bendrovė „Sveikatos darna“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Dalios Kačinskienės ir Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės individualios įmonės V. P. šeimos gydytojo kabineto apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės individualios įmonės V. P. šeimos gydytojo kabineto ieškinį atsakovėms Šilutės rajono savivaldybei ir Šilutės rajono savivaldybės administracijai dėl viešo konkurso ir jo rezultatų bei panaudos sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys Šilutės rajono savivaldybės taryba ir uždaroji akcinė bendrovė „Sveikatos darna“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu (patikslintu) prašė: (1) pripažinti Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. birželio 28 d. įsakymą Nr. A1-914 ,,Dėl negyvenamųjų patalpų, esančių Kuršių g. 10-1, Kintuose, Šilutės rajono savivaldybėje, nuomos“, kuriuo paskelbtas viešas nuomos konkursas, ir 2018 m. liepos 9 d. konkurso rezultatus, įformintus Šilutės rajono savivaldybės administracijos Nuolatinės materialiojo turto nuomos konkurso komisijos 2018 m. liepos 9 d. posėdžio protokolu Nr. 3, negaliojančiais; (2) pripažinti 2018 m. liepos 17 d. įspėjimą dėl 2014 m. gegužės 8 d. Šilutės rajono savivaldybės nekilnojamojo turto panaudos sutarties Nr. R5-(8.1.11)-378 nutraukimo nuo 2018 m. rugsėjo 30 d. ir panaudos sutarties nutraukimą negaliojančiais; (3) pripažinti negaliojančiu Šilutės rajono savivaldybės Tarybos 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimą Nr. T1-1131 ,,Dėl Šilutės rajono savivaldybės Tarybos 2014 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. T1-2084 ,,Dėl nekilnojamo turto perdavimo pagal panaudos sutartį individualiai įmonei V. P. šeimos gydytojo kabinetui“ pripažinimo netekusiu galios.
2. Nurodė, kad 2014 m. gegužės 8 d. ieškovė su Šilutės rajono savivaldybe sudarė panaudos sutartį, pagal kurią penkiems metams (iki 2019 m. gegužės 7 d.) pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti ieškovei buvo suteiktos 158,28 kv. m patalpos, esančios Šilutės r., Kintuose, Kuršių g. 10 (toliau – Panaudos sutartis). Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu pritarė ieškovės projektui ,,Pirminės asmens sveikatos priežiūros veiklos efektyvumo didinimas Kintų miestelyje“. Ieškovė, ruošdamasi į patalpas investuoti Europos Sąjungos lėšas, kreipėsi į savivaldybę dėl panaudos sutarties pratęsimo, tačiau 2018 m. birželio 11 d. jai buvo pranešta, kad pasikeitus įstatymams panaudos sutartis nebus pratęsta, nes patalpos gali būti išnuomos tik viešo konkurso būdu. Šilutės rajono savivaldybės administracija 2018 m. birželio 29 d. paskelbė viešą nuomos konkursą, 2018 m. liepos 9 d. konkurso laimėtoja paskelbta UAB „Sveikatos darna“. Šilutės rajono savivaldybės administracijos 2018 m. liepos 17 d. raštu ieškovei buvo pranešta apie Panaudos sutarties nutraukimą nuo 2018 m. rugsėjo 30 d. Taip pat buvo pranešta, kad Šilutės rajono savivaldybės taryba 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimu pripažino netekusiu galios Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 24 d. sprendimą ,,Dėl nekilnojamo turto perdavimo pagal panaudos sutartį individualiai įmonei V. P. šeimos gydytojo kabinetui“. Ieškovės teigimu, panaudos sutartis buvo terminuota iki 2019 m. gegužės 7 d., bet ne ilgau nei iki turto privatizavimo. Atsižvelgiant į tai, kad turtas buvo neprivatizuotas, o panaudos sutarties terminas nepasibaigęs, atsakovės veiksmai, kuriuos prašoma pripažinti negaliojančiais, yra neteisėti. Be to, konkurso laimėtoja UAB „Sveikatos darna“ neatitinka skelbto konkurso sąlygos – vykdyti pirminės asmens sveikatos priežiūros veiklą visą parą.
3. Atsakovė Šilutės rajono savivaldybė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad nuo 2015 m. birželio 1 d. buvo pakeistas Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – VSTVNDĮ) 14 straipsnis, panaikinęs galimybę individualioms įmonėms perduoti panaudai (neatlygintinai) savivaldybės turtą. Tai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios atsakovė privalėjo nutraukti panaudos sutartį, tai iš esmės yra force majeure (nenugalima jėga). Atsakovė 2018 m. birželio 11 d. informavo ieškovę, kad ginčo patalpos privalo būti išnuomojamos konkurso būdu. 2018 m. liepos 2 d. ieškovė buvo informuota apie paskelbtą viešąjį konkursą, pasiūlant jai dalyvauti konkurse. Ieškinio reikalavimas dėl Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. birželio 28 d. įsakymo, kuriuo paskelbtas viešas nuomos konkursas, turi būti atmestas, nes yra ginčijamas administracinis aktas, kurį skundžiant administraciniam teismui būtų taikomas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnyje nustatytas vieno mėnesio apskundimo terminas. Taip pat atmestinas reikalavimas pripažinti negaliojančiu Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimą, kuriuo pripažintas netekusiu galios Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 24 d. sprendimas, kuriuo ieškovei pagal panaudos sutartį buvo perduotas turtas, nes šis sprendimas turi būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka. Nepagrįstas reikalavimas dėl 2017 m. liepos 17 d. įspėjimo pripažinimo negaliojančiu, nes pats pranešimas be atitinkamo tarybos sprendimo nesukėlė savarankiškų pasekmių. Nepagrįstas ir reikalavimas pripažinti 2018 m. liepos 9 d. konkurso rezultatus negaliojančiais.
4. Atsakovė Šilutės rajono savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovės reikalavimas pripažinti Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą, kuriuo paskelbtas viešas nuomos konkursas, negaliojančiu, nepagrįstas, nes ieškovė šiame konkurse dalyvavo, jo teisėtumo neginčijo. Ginčijamas savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas yra administracinis aktas, kuris skundžiamas administraciniam teismui. Ieškovė nepagrįstai trečiuoju asmeniu įtraukė Šilutės rajono savivaldybės tarybą, nes ji neturi juridinio asmens statuso, civilinio teisinio subjektiškumo. Nuo 2015 m. birželio 1 d. buvo pakeistas VSTVNDĮ 14 straipsnis, panaikinęs galimybę individualioms įmonėms perduoti panaudai savivaldybės turtą, todėl atsakovė privalėjo skelbti konkursą dėl ginčo patalpų nuomos. Konkurso paskelbimo ir vykdymo faktas neturi įtakos su ieškove sudarytos Panaudos sutarties galiojimui ir ieškovės teisių nepažeidė. Nepagrįsti ieškovės argumentai, kad konkurso laimėtoja UAB „Sveikatos darna“ neatitinka konkurso sąlygų reikalavimų.
5. Trečiasis asmuo UAB „Sveikatos darna“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. vasario 11 d. sprendimu ieškinio netenkino, iš ieškovės atsakovei Šilutės rajono administracijai priteisė 4 060 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei – 16,56 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
7. Teismas nurodė, kad ginčijamais administraciniais aktais iš dalies keičiami civiliniai turto panaudos teisiniai santykiai, juos priimdama atsakovė veikė civiliniuose panaudos teisiniuose santykiuose kaip civilinių teisinių santykių subjektas, o ne kaip administravimo subjektas, įgyvendinantis viešojo administravimo funkcijas. Teismo vertinimu, šios bylos dalykas ir pagrindas iš esmės susiję su panaudos sutarties nutraukimo teisėtumu bei viešo konkurso paskelbimu ir jo rezultatų galiojimu, todėl bylą dėl viešo konkurso teisinių santykių kaip pirmosios instancijos teismai turi nagrinėti apygardos teismai. Teismas nurodė, kad Šilutės rajono savivaldybės administracija ir Šilutės rajono savivaldybės taryba yra Šilutės rajono savivaldybės institucijos, per kurias Šilutės rajono savivaldybė įgyvendina savo teises ir prisiima pareigas, todėl jos į bylą įtrauktos pagrįstai.
8. Teismas sprendė, kad panaudos sutartis nutraukta teisėtai ir pagrįstai. Sprendžiant ginčą dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo naudotis ir valdyti panaudos sutarties pagrindu taikytinas VSTVNDĮ, turintis viršenybę prieš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatas. Teismo vertinimu, VSTVNDĮ, kuriuo nuo 2015 m. birželio 1 d. panaikinta galimybė individualioms įmonėms perduoti panaudai savivaldybės turtą, bei VSTVNDĮ 9 straipsnyje nurodyti principai, kuriais turi vadovautis savivaldybė, naudodama savivaldybės turtą, yra teisėta ir pagrįsta priežastis nutraukti Panaudos sutartį. Tai atitinka Panaudos sutarties 11.2 papunktyje nustatytą sąlygą, kad panaudos davėjas gali nutraukti vienašališkai sutartį prieš terminą, jeigu dėl nenumatytų ar nepaprastų aplinkybių turtas yra skubiai ir neišvengiamai reikalingas pačiam panaudos davėjui. Teismas nustatė, kad buvo laikytasi Panaudos sutarties 11.2 papunktyje nustatyto dviejų mėnesių termino pateikti panaudos gavėjui įspėjamąjį raštą dėl vienašališko panaudos sutarties nutraukimo. Nepagrįsti ieškovės argumentai, kad ginčo patalpos netapo reikalingos pačiai savivaldybei, t. y. kad savivaldybė jose neplanuoja veiklos, nes sutarties nuostata dėl panaudos objekto reikalingumo pačiam panaudos davėjui nereiškia, kad panaudos davėjas privalo pats asmeniškai, betarpiškai vykdyti patalpose veiklą.
9. Teismas nesutiko su ieškovės argumentu, kad ginčo patalpų nuomos konkursą paskelbė subjektas, neturintis tam įgaliojimų – Šilutės rajono savivaldybės administracija. Savivaldybės disponavimo turtu teisė reiškia tai, kad tik savivaldybė savo sprendimu gali nustatyti savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos taisykles, kurios yra privalomos VSTVNDĮ 8 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 12 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytiems asmenims, t. y. savivaldybių institucijoms, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms. Šilutės rajono savivaldybės taryba, įgyvendindama savo, kaip savininko, teises įstatymo nustatytu būdu, 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimu patvirtino savivaldybei nuosavybės teise priklausančio materialiojo turto nuomos tvarkos aprašą (toliau – Aprašas), kurio II skyriaus 6 punkte nustatyta, kad sprendimą dėl savivaldybės turto nuomos priima savivaldybės turto valdytojas (savivaldybės biudžetinės įstaigos vadovas). Turto valdytojo sprendimas išnuomoti savivaldybės turtą turi būti suderintas su savivaldybės administracijos direktoriumi. Nagrinėjamu atveju sprendimą išnuomoti patalpas priėmė savivaldybės administracijos vadovas, todėl savivaldybės tarybos pritarimo nereikėjo. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, kad konkursas paskelbtas neteisėtai, nes galiojo Panaudos sutartis. Konkurso paskelbimo ir vykdymo faktas neturėjo įtakos Panaudos sutarties galiojimui ir ieškovės teisių nepažeidžia, nes su konkurso laimėtoja sudaryta sutarties galiojimo pradžia numatyta 2018 m. spalio 1 d., t. y. nuo 2018 m. rugsėjo 30 d. nutraukus Panaudos sutartį su ieškove. Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad konkurso laimėtoja UAB „Sveikatos darna“ neatitinka konkurso sąlygos – vykdyti pirminės asmens sveikatos priežiūros veiklą visą parą. Teismas iš viešai prieinamų duomenų nustatė, kad UAB „Sveiktos darna“ pirminės asmens sveikatos priežiūros veiklą vykdo ir nedarbo metu, todėl sprendė, kad trečiasis asmuo atitinka šio viešo konkurso sąlygą. Teismas sprendė, kad 2018 m. liepos 17 d. nuomos sutartis, sudaryta su viešo nuomos konkurso laimėtoja UAB „Sveikatos darna, yra teisėta ir pagrįsta.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Ieškovė (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Panaudos sutartis nutraukta 11.2 papunkčio pagrindu nepagrįstai, nes ginčo patalpos netapo skubiai ir neišvengiamai reikalingomis pačiai savivaldybei, nebuvo nepaprastų ir nenumatytų aplinkybių. Panaudos sutartis galiojo dar beveik metus laiko, pirminės sveikatos priežiūros paslaugos gyventojams buvo teikiamos, šiose patalpose kitokios veiklos savivaldybė neplanavo. Panaudos sutartį savivaldybė nutraukė ne todėl, kad įgyvendinti pasikeitusį teisinį reglamentavimą, o siekdama patalpas perduoti analogiškas paslaugas teikiančiai kitai įmonei.
10.2. Panaudos sutartis vienašališkai nutraukta neteisėtai. VSTVNDĮ pasikeitė nuo 2015 m. birželio 1 d., tačiau Panaudos sutartis nutraukta nuo 2018 m. rugsėjo 30 d., t. y. daugiau nei po trijų metų. Tai neatitinka jos nutraukimo pagrindo – nenumatytų ar nepaprastų aplinkybių, dėl kurių turtas skubiai ir neišvengiamai reikalingas pačiam panaudos davėjui. Sudarydama Panaudos sutartį savivaldybė veikė kaip civilinių teisinių santykių subjektas, kuriam taikomi tokie patys įstatymai kaip ir bet kuriam kitam tokių santykių subjektui.
10.3. Nepagrįstas sutarties nutraukimas pažeidžia ieškovės teisėtus lūkesčius naudotis patalpomis panaudos sutartyje apibrėžtą laiką, sukelia nuostolius, pažeidžia ir Kintų bendruomenės interesus.
10.4. Vadovaujantis Šilutės rajono savivaldybės turto perdavimo panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis tvarkos aprašo, patvirtinto Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2014 m. spalio 30 d. sprendimu, 17 straipsniu, panaudos sutartis prieš terminą gali būti nutraukta tik Šilutės rajono savivaldybės tarybos, o ne administracijos sprendimu. Šilutės rajono savivaldybės administracijos 2018 m. liepos 17 d. raštas „Dėl panaudos sutarties nutraukimo“ apeliantei atsiųstas, nesant savivaldybės tarybos sprendimo šiuo klausimu. Tokiu būdu tokie savivaldybės administracijos veiksmai yra neteisėti, o tarybos 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimas nutraukti Panaudos sutartį nuo 2018 m. rugsėjo 30 d. priimtas neišlaikius dviejų mėnesių įspėjimo termino.
10.5. Panaudos sutartis galėjo būti peržiūrėta, pakeista, nutraukta CK numatyta tvarka, t. y. apibusiu šalių sutarimu, esant esminiam sutarties pažeidimui arba teismo tvarka. Vienašališkais aktais kištis į šalių privatinės teisės reguliuojamus santykius yra draudžiama. Savivaldybės administracija pranešime dėl Panaudos sutarties nutraukimo nuo 2018 m. rugsėjo 30 d. nurodė, kad sutarties nutraukimo pagrindas – įvykęs nuomos viešasis konkursas, nors toks vienašalis nutraukimo pagrindas Panaudos sutartyje nenumatytas.
10.6. Nuomos konkursas neteisėtas, nes paskelbtas subjekto, neturinčio atitinkamų įgaliojimų. Nepagrįsta teismo išvada, kad nereikėjo savivaldybės tarybos pritarimo savivaldybės administracijos vadovo sprendimui išnuomoti ginčo patalpas. Sprendimą dėl Savivaldybės turto nuomos priima savivaldybės turto valdytojas (Aprašo 6 punktas) – savivaldybės taryba, po sprendimo priėmimo nuolatinė turto nuomos konkurso komisija inicijuoja konkursą (Aprašo 8 punktas). Šiuo atveju konkursą paskelbė Šilutės rajono savivaldybės administracija, nors nėra jokio Šilutės rajono savivaldybės tarybos sprendimo patikėjimo teise perduoti jai valdyti savivaldybei priklausantį turtą.
10.7. Konkursas neteisėtas, nes buvo paskelbtas, esant galiojančiai Panaudos sutarčiai. Konkurso sąlygose nenurodyta, kad ginčo patalpos yra naudojamos pagal galiojančią Panaudos sutartį, kuri baigsis 2019 m. gegužės 7 d., t. y. nenurodyta visa informacija apie nuomojamą turtą (Aprašo 9 punktas). Konkurso paskelbimas ir vykdymas turėjo didelę įtaką Panaudos sutarties galiojimui, nes skelbiant konkursą jau buvo numatyta, kad jo laimėtojas nuomos sutartį sudarys ne nuo Panaudos sutarties pasibaigimo dienos, o nuo 2018 m. spalio 1 d. Be to, pagal Aprašo prasmę gali būti išnuomotas tik laisvas savivaldybės turtas.
10.8. Konkurso rezultatai pripažintini negaliojančiais, nes konkurso laimėtoja UAB „Sveikatos darna“ neatitiko konkurso sąlygos teikti pirminę asmens sveikatos priežiūrą visą parą. UAB „Sveikatos darna“ neturi gydytojų, dirbančių naktį, todėl pati neteikia sveikatos paslaugų nepertraukiamai. Byloje nėra duomenų, kad UAB „Sveikatos dama“ užtikrins pirminės sveikatos priežiūros paslaugas visa parą, priešingai, iš pateikto darbo grafiko matyti, kad jie tokias paslaugas teikia tik keturias valandas ir nėra galimybės jų pacientams pagalbos sulaukti kitu metu. Ligoninės teikiama būtinoji pagalba nėra pirminė asmens sveikatos priežiūra.
10.9. Teismas priteistinas bylinėjimosi išlaidas turėjo sumažinti, nes atsiliepimai į ieškinį ir patikslintą ieškinį iš esmės yra to paties turinio; ieškinio patikslinimai atsirado dėl atsakovės kaltės; atmesti atsakovės reikalavimai dėl bylos teismingumo ir proceso šalių tinkamumo, taip pat vienas atskirasis skundas dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo atmestas, kito atsisakyta.
Atsiliepimas
11. Šilutės rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Apeliaciniame skunde atkartojami patikslintame ieškinyje nurodyti argumentai, tačiau apeliantė nenurodo pirmosios instancijos teismo padarytų procesinės ar materialinės teisės normų pažeidimų.
11.2. Apeliantė netinkamai aiškina Panaudos sutarties 11.2 papunkčio nuostatą. Reikalingumas suprantamas per savininko teisių turinį, kuris apima disponavimą, valdymą ir naudojimą. Ginčo patalpos būtinos atsakovei, kad jose būtų vykdoma pirminės asmens sveikatos priežiūros veikla, o šios veiklos užtikrinimas turi būti atliekamas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, pagal kurią savivaldybės turtas negali būti suteiktas neatlygintinai. Tokiu būdu su apeliante panaudos sutartis buvo nutraukta ne dėl įvykusio konkurso.
11.3. Nepagrįsti apeliantės argumentai dėl jos teisėtų lūkesčių pažeidimo. Apeliantės lūkesčiai nesudaro pagrindo nesilaikyti VSTVNDĮ ir kitų teises aktų. Savivaldybės administracija pateikė apeliantei 2018 m. liepos 17 d. įspėjimą dėl panaudos sutarties nutraukimo, kaip tai numatyta CK 6.641 straipsnio 2 dalyje ir Panaudos sutarties 11.2 papunktyje. Apeliantė turėjo savo lūkesčius derinti su įstatymo ir sutarties nuostatomis. Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad nutraukus Panaudos sutartį pažeidžiami Kintų bendruomenės interesai, nes viešas konkursas ir skelbtas šioms paslaugoms, su konkurso laimėtoja sudaryta sutartis dėl paslaugų teikimo, kuri nevykdoma dėl apeliantės veiksmų.
11.4. Teismas pagrįstai atmetė apeliantės reikalavimą pripažinti Panaudos sutarties nutraukimą negaliojančiu. Visos Panaudos sutarties nutraukimo procedūros atliktos laikantis CK 6.641 straipsnio 2 dalyje ir Panaudos sutarties 11.2 papunktyje nustatytos tvarkos, taip pat Aprašo 17 straipsnio. Savivaldybes administracija pateikė apeliantei 2018 m. liepos 17 d. įspėjimą dėl Panaudos sutarties nutraukimo. Savivaldybės taryba 2018 m. rugsėjo 27 d. priėmė sprendimą nutraukti Panaudos sutartį nuo 2018 m. rugsėjo 30 d. bei pripažino netekusiu galios 2014 m. balandžio 24 d. savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo ginčo patalpos pagal Panaudos sutartį buvo perduotos apeliantei. Todėl apeliantės argumentai, susiję su savivaldybės tarybos, kaip išimtinę kompetenciją dėl valstybės turto disponavimo turinčios institucijos, sprendimų nebuvimu neteko prasmės.
11.5. Teismas pagrįstai reikalavimą pripažinti 2018 m. liepos 17 d. įspėjimą dėl Panaudos sutarties nutraukimo negaliojančiu atmetė, nes pats pranešimas be atitinkamo tarybos sprendimo nesukėlė savarankiškų pasekmių.
Žemesnės instancijos teismas
11.6. Apeliantė tinkamai nesupranta savivaldybės tarybos funkcijų. Savivaldybės disponavimo turtu teisė reiškia tai, kad ji savo sprendimu gali nustatyti savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos taisykles, kurios yra privalomos VSTVNDĮ 8 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 12 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytiems asmenims. Savivaldybės taryba, įgyvendinama ginčo patalpų savininko teises, 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimu patvirtino Aprašą, kurio II skyriaus 6 punkte numatyta, kad sprendimą dėl savivaldybės turto nuomos priima savivaldybės turto valdytojas, kurio sprendimas išnuomoti savivaldybės turtą turi būti suderintas su savivaldybės administracijos direktoriumi. Šiuo atveju sprendimą išnuomoti patalpas priėmė savivaldybės administracijos vadovas, todėl jam minėto klausimo nereikėjo su niekuo suderinti.
11.7. Konkurso paskelbimo ir vykdymo faktas įtakos Panaudos sutarties galiojimui neturėjo ir apeliantės teisių nepažeidė. Konkurso paskelbimo metu Panaudos sutartis nebuvo pasibaigusi, o apeliantė buvo informuota apie jos nutraukimą nuo 2018 m. rugsėjo 30 d. Su konkurso laimėtoja UAB „Sveikatos darna“ 2018 m. liepos 17 d. sudarytos nuomos sutarties galiojimo terminas nuo 2018 m. spalio 1 d., todėl konkurso laimėtojai buvo išnuomotas laisvas turtas. Apeliantė nuo 2018 m. spalio 1 d. neteko teisinio pagrindo ginčo patalpose vykdyti veiklą.
11.8. Paslaugų teikimas visą parą buvo privaloma konkurso sąlyga, o UAB „Sveikatos darna“ ją atitiko. Aprašo 15 punkte nustatyta, kad už pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos ne darbo metu jos prirašytiesiems gyventojams teikiamas šeimos gydytojo komandos paslaugas kitoje įstaigoje šios įstaigos viena su kita atsiskaito pagal tarpusavio sutartis. Teisės aktai nedraudžia paslaugų teikimą visą parą užtikrinti, sudarant sutartis su kita asmens sveikatos priežiūros įtaiga, nagrinėjamu atveju UAB „Sveikatos darna“ su VšĮ Šilutės ligonine.
Šalies argumentai
11.9. Apeliantės argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų sumažinimo yra nepagrįsti. Būtent apeliantė kreipėsi į teismą ir nuolat tikslino ieškinį, taip siekdama užvilkinti bylos išnagrinėjimą bei išsikėlimą iš neteisėtai ir neatlygintinai užimamų patalpų. Apeliantės elgesį, kuriuo siekiama kuo ilgiau išlaikyti savivaldybės patalpas, yra pagrindas įvertinti CPK 95 straipsnio požiūriu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
13. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, jų nenurodė ir apeliantė, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas paduoto apeliacinio skundo ribose (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos ribų
14. Byloje nustatyta, kad 2014 m. gegužės 8 d. apeliantė su Šilutės rajono savivaldybe sudarė panaudos sutartį, pagal kurią penkeriems metams (iki 2019 m. gegužės 7 d.) pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti apeliantei buvo suteiktos 158,28 kv. m patalpos, esančios Šilutės r., Kintuose, Kuršių g. 10. Šilutės rajono savivaldybės administracija 2018 m. birželio 29 d. paskelbė viešą nuomos konkursą dėl ginčo patalpų, 2018 m. liepos 9 d. šio konkurso laimėtoja pripažinta UAB „Sveikatos darna“. Šilutės rajono savivaldybės administracija 2018 m. liepos 17 d. raštu apeliantei pranešė apie Panaudos sutarties nutraukimą nuo 2018 m. rugsėjo 30 d. Šilutės rajono savivaldybės taryba 2018 m. rugsėjo 27 d. priėmė sprendimą ,,Dėl Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 24 d. sprendimo ,,Dėl nekilnojamo turto perdavimo pagal panaudos sutartį individualiai įmonei V. P. šeimos gydytojo kabinetui“ pripažinimo netekusiu galios. Apeliantė kreipėsi į teismą dėl Panaudos sutarties ir viešo konkurso dėl ginčo patalpų bei jo rezultatų pripažinimo negaliojančiais. Pirmosios instancijos teismas, apeliantės reikalavimus pripažinęs nepagrįstais, ieškinio netenkino. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.
Žemesnės instancijos teismas
15. Pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumas ir neteisėtumas grindžiamas iš esmės netinkamu materialinės teisės normų taikymu, nes: (1) Šilutės rajono savivaldybės administracija nepagrįstai vienašališkai nutraukė Panaudos sutartį prieš terminą; (2) Šilutės rajono savivaldybės administracijos paskelbtas viešas nuomos konkursas dėl ginčo patalpų yra neteisėtas, o jo rezultatai pripažintini negaliojančiais.
16. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų (pavyzdžiui, CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 ir 314 straipsniai), pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu, kaip minėta, patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva negali išplėsti apeliacinio skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apeliacinio skundo nustatytos ribos gali būti peržengtos tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas. Taigi, apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo ribas nusako apeliacinio skundo dalykas (apelianto prašymas) bei apeliacinio skundo pagrindas, argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai).
17. Nors apeliantė apeliaciniu skundu prašo panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti (apeliacijos dalykas), tačiau iš apeliacinio skundo argumentų (apeliacinio skundo pagrindo) matyti, kad apeliantė nesutinka su dalimi skundžiamo sprendimo, t. y. apeliantė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadas dėl Panaudos sutarties nutraukimo, viešo nuomos konkurso paskelbimo ir jo rezultatų pripažinimo negaliojančiais bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Tokiu būdu apeliacijos dalyką sudaro kvestionuojamos skundžiamo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
18. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylos priskirtinumo (rūšinio teismingumo) klausimą. Nagrinėjamu atveju apeliantė pareiškė mišraus pobūdžio reikalavimus, todėl sprendžiant, kuriam teismui – bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, priskirtina nagrinėti ginčą, atsižvelgtina į tai, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (CPK 36 straipsnio 2 dalis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-219/2019, 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019). Bylas, kuriose keliami ir administracinio teisinio pobūdžio reikalavimai, nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai, jeigu viešojo administravimo subjekto aktai pagal savo esmę yra susiję su civiliniais teisiniais santykiais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės yra susijęs su panaudos ir viešo konkurso teisiniais santykiais, todėl dominuojantis teisinis santykis yra būtent civilinio pobūdžio, kuris nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (CPK 26 straipsnis, 27 straipsnio 3 punktas, 33 straipsnio 4 dalis).
Dėl Panaudos sutarties nutraukimo
19. Apeliantė ginčija Panaudos sutarties vienašališką nutraukimą prieš terminą, teigdama, kad: (1) Panaudos sutartis nutraukta 11.2 papunkčio pagrindu neteisėtai; (2) Panaudos sutartis galiojo iki 2019 m. gegužės 7 d., todėl nepagrįstas jos nutraukimas pažeidė apeliantės teisėtus lūkesčius bei Kintų bendruomenės interesus, (3) Panaudos sutartis nutraukta netinkamo subjekto. Pirmosios instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutiko, su jais sutikti neturi pagrindo ir apeliacinės instancijos teismas.
20. Sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto sudaromi, remiantis viešosios teisės principu, t. y. tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais, tokiems teisiniams santykiams CK nuostatos taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja atitinkami įstatymai (CK 1.1 straipsnio 2 dalis). Šalys, sudarydamos sutartį dėl valstybės (savivaldybės) turto nuomos, gali veikti laisvai tiek, kiek tai leidžiama specialiuosiuose šiuos santykius nustatančiuose įstatymuose. Jos yra varžomos įstatyme nustatytų sąlygų, kurių privaloma laikytis. Toks civilinių teisių suvaržymas įstatymo pagrindu neprieštarauja CK normoms (CK 1.2 straipsnio 2 dalis). Tiek sutarčių dėl valstybės (savivaldybės) turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo sudarymas, tiek vėlesnis jų vykdymas turi atitikti principines šiuos santykius reglamentuojančių teisės aktų normas, sutarties laisvės principas turi būti derinamas su VSTVNDĮ 9 straipsnyje nustatytais visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2014; 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252-248/2015).
21. Savivaldybei priklausančio nekilnojamojo daikto neatlygintinio naudojimo sutartis prieš terminą gali būti nutraukiama, esant bendriesiems CK 6.641 straipsnyje nustatytiems panaudos sutarties nutraukimo pagrindams, taip pat specialiajame įstatyme – VSTVNDĮ, įtvirtintiems arba sutartyje nustatytiems pagrindams. Kiekvienas iš nurodytų sutarties nutraukimo pagrindų yra savarankiškas ir gali būti taikomas nepriklausomai nuo to, ar egzistuoja vienas ar keli sutarties nutraukimo pagrindai. CK 6.641 straipsnio, reglamentuojančio daikto neatlygintinio naudojimo sutarties nutraukimą prieš terminą, 2 dalis numato, kad panaudos davėjas turi teisę reikalauti nutraukti daikto neatlygintinio naudojimo sutartį, jeigu dėl nenumatytų ir nepaprastų aplinkybių tas daiktas yra skubiai ir neišvengiamai reikalingas pačiam panaudos davėjui. CK 6.641 straipsnio 2 dalyje numatytas panaudos sutarties nutraukimo pagrindas perkeltas ir į šalių sudarytą ginčijamą Panaudos sutartį. Taigi, ginčo šalys susitarė, kad panaudos davėjas gali vienašališkai nutraukti sutartį prieš terminą, pateikęs panaudos gavėjui įspėjamąjį raštą ne vėliau kaip prieš du mėnesius, jeigu dėl nenumatytų ir nepaprastų aplinkybių perduotas turtas yra skubiai ir neišvengiamai reikalingas pačiam panaudos davėjui (Panaudos sutarties 11.2 papunktis).
22. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, kad Panaudos sutartis 11.2 papunkčio pagrindu prieš terminą nutraukta nepagrįstai. Visų pirma, pirmiau minėta, kad tiek Panaudos sutartyje, tiek ir teisės aktuose reglamentuota panaudos davėjo teisė vienašališkai nutraukti panaudos sutartį prieš terminą, todėl Šilutės rajono savivaldybės administracijai tokia teisė suteikta, net ir nesant esminio sutarties pažeidimo (CK 6.217 straipsnio 1 ir 5 dalys).
23. Antra, apeliantė neteisingai vertina Panaudos sutarties 11.2 papunkčio nuostatą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad sąlyga, jog pačiam panaudos davėjui reikalingas panaudos objektas, nereiškia, kad šiuo pagrindu nutraukiantis sutartį panaudos davėjas privalo pats asmeniškai vykdyti veiklą tose patalpose. Reikalingumas suprantamas per savininko teisių turinį, kuris apima disponavimą, valdymą ir naudojimą, į kurį patenka ir to daikto valdymas pasitelkiant trečiuosius asmenis, atsižvelgiant į VSTVNDĮ 9 straipsnyje nustatytus bendrus tokio turto valdymo, naudojimo, disponavimo juo principus (šios nutarties 20 punktas). Ginčo patalpomis apeliantas naudojosi neatlygintinai, nors neginčytina, kad, pasikeitus VSTVNDĮ 14 straipsnio nuostatai, galimybė individualioms įmonėms perduoti panaudai savivaldybės turtą nuo 2015 m. birželio 1 d. buvo panaikinta. Pažymėtina, kad Šilutės rajono savivaldybė, išnuomojusi jai priklausantį ginčo turtą viešo konkurso būdu, gaus papildomas pajamas, kurias galės skirti visuomenės poreikių tenkinimui, o tai atitinka ir VSTVNDĮ 9 straipsnyje numatytus principus – maksimali nauda visuomenei, užtikrinant jos interesų tenkinimą, ginčo turtas valdomas efektyviai ir racionaliai bei viešo nuomos konkurso pagrindu sudaryta nuomos sutartis atitinka teisės aktų reikalavimus. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tiek VSTVNDĮ, kuriuo nuo 2015 m. birželio 1 d. panaikinta galimybė individualioms įmonėms perduoti panaudai savivaldybės turtą, tiek VSTVNDĮ 9 straipsnyje nurodyti principai, kuriais turi vadovautis savivaldybė, naudodama savivaldybės turtą, yra teisėta ir pagrįsta priežastis nutraukti Panaudos sutartį prieš terminą, kas atitinka Panaudos sutarties 11.2 papunktyje numatytą sąlygą.
24. Tai, kad Panaudos sutartis nutraukta ne dėl įvykusio viešo nuomos konkurso, o dėl nutarties 23 punkte nurodytų aplinkybių, patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Šilutės rajono savivaldybės mero 2018 m. birželio 11 d. raštu apeliantė buvo informuota apie tai, kad ginčo turtas negali būti perduodamas neatlygintinai bei nurodyta, kad jis gali būti išnuomotas viešojo konkurso būdu. Apeliantė 2018 m. birželio 15 d. pateikė Šilutės rajono savivaldybės administracijai prašymą nutraukti Panaudos sutartį ir ją pakeisti į ilgalaikę nuomos sutartį. Šilutės rajono savivaldybės administracija, atsakydama į šį prašymą, 2018 m. liepos 2 d. raštu informavo apeliantę, kad dėl ginčo patalpų 2018 m. birželio 29 d. yra paskelbtas viešas nuomos konkursas ir pasiūlė apeliantei jame dalyvauti. Taigi, apeliantei buvo žinomas bei suprantamas pirmiau minėtas teisinis reglamentavimas, t. y. kad ginčo patalpos negali būti naudojamos neatlygintinai. Šilutės rajono savivaldybės administracijos Nuolatinės materialiojo turto nuomos konkurso komisijos posėdžio, vykusio 2018 m. liepos 9 d., protokolas patvirtina, kad apeliantė dalyvavo viešajame nuomos konkurse, tačiau jo nelaimėjo, nes laimėtoju pripažintas didžiausią nuomos kainą pasiūlęs dalyvis – UAB „Sveikatos darna“. Taigi, nors Šilutės rajono savivaldybės administracijos 2018 m. liepos 17 d. rašte dėl Panaudos sutarties nutraukimo ir nurodoma, kad Panaudos sutartis nutraukiama, atsižvelgiant į 2018 m. liepos 9 d. įvykusio viešo nuomos konkurso rezultatus, tačiau pirmiau išdėstytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad ne įvykęs viešas nuomos konkursas, o būtent panaikinta galimybė ginčo patalpas perduoti neatlygintinai individualioms įmonėms, buvo Panaudos sutarties nutraukimo prieš terminą priežastis. Pirmiau nurodytas apeliantės ir Šilutės rajono savivaldybės administracijos susirašinėjimas, apeliantės prašymas Panaudos sutartį pakeisti į nuomos sutartį bei faktas, kad apeliantė dalyvavo viešajame nuomos konkurse (konkurso sąlygų neginčijo), patvirtina, jog apeliantei buvo žinomas ir suprantamas Panaudos sutarties nutraukimo pagrindas.
25. Nepagrįstas apeliantės argumentas, kad Panaudos sutartį savivaldybė nutraukė ne dėl siekio įgyvendinti pasikeitusį teisinį reglamentavimą, o turėdama tikslą patalpas perduoti analogiškas paslaugas teikiančiai kitai įmonei. Neginčytina aplinkybė, kad ginčo patalpos Šilutės rajono savivaldybei būtinos tam, kad jose būtų teikiamos pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, todėl šios patalpos pagrįstai suteiktos tapačias paslaugas teikiančiai įmonei. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad sutarčių dėl savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo sudarymas, tiek ir vėlesnis jų vykdymas turi atitikti teisės aktų reikalavimus, esminis skirtumas ir reikšminga aplinkybė yra ta, kad ginčo patalpos negali būti suteiktos neatlygintinai. Tokiu būdu Šilutės rajono savivaldybė ginčo patalpas, kuriose bus teikiamos tapačios paslaugos, siekė panaudoti efektyviai ir racionaliai, jas išnuomojant ir gaunant papildomas pajamas bei maksimaliai užtikrinant visuomenės interesų tenkinimą.
26. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Panaudos sutarties nutraukimo procedūros atliktos, laikantis Panaudos sutarties 11.2 papunktyje nustatytos tvarkos. Kaip minėta, Šilutės rajono savivaldybės administracija pateikė apeliantei 2018 m. liepos 17 d. įspėjimą dėl Panaudos sutarties nutraukimo nuo 2018 m. rugsėjo 30 d. Savivaldybės taryba 2018 m. rugsėjo 27 d. priėmė sprendimą nutraukti Panaudos sutartį nuo 2018 m. rugsėjo 30 d. (dėl šio sprendimo teisėtumo pasisakytina žemiau), todėl buvo laikytasi šalių Panaudos sutarties 11.2 papunktyje nustatyto dviejų mėnesių termino pateikti apeliantei kaip panaudos gavėjai įspėjamąjį raštą dėl vienašališko Panaudos sutarties prieš terminą nutraukimo.
27. Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad Panaudos sutartį nutraukė netinkamas subjektas. Šilutės rajono savivaldybės turto perdavimo panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis tvarkos aprašo, patvirtinto Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2014 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. T1-224, 17 punkte numatyta, kad sprendimus dėl panaudos sutarties nutraukimo prieš terminą priima Šilutės rajono savivaldybės taryba. Šiuo atveju būtent Šilutės rajono savivaldybės taryba 2018 m. rugsėjo 27 d. priėmė sprendimą, kuriuo nutraukė Panaudos sutartį nuo 2018 m. rugsėjo 30 d. Tai, kad 2018 m. liepos 7 d. raštą dėl Panaudos sutarties nutraukimo pateikė Šilutės rajono savivaldybės administracija, nesuponuoja išvados, kad Panaudos sutartis buvo nutraukta Šilutės rajono savivaldybės administracijos.
28. Taip pat nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl apeliantės teisėtų lūkesčių pažeidimo. Sutiktina su atsakovės argumentais, kad apeliantės lūkesčiai negali būti aukščiau nei teisės aktus atitinkančio sandorio sudarymas, juo labiau kad sandoriai dėl savivaldybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės (savivaldybių) turtu, nustatytais atvejais ir būdais ir toks šių teisinių santykių reglamentavimas yra imperatyvus. Be to, apeliantė buvo laiku įspėta dėl Panaudos sutarties nutraukimo, todėl turėjo pakankamai laiko savo interesų derinimui. Tai, kad jokie apeliantės interesai nebuvo pažeisti patvirtina ir tai, kad apeliantė ginčo patalpomis naudojosi visą Panaudos sutartyje numatytą laiką, t. y. iki 2019 m. gegužės 7 d. Taip pat iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad apeliantė ginčo patalpomis naudojasi ir pasibaigus Panaudos sutarties terminui, nes Tauragės apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-355-385/2020 dėl apeliantės iškeldinimo. Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad nutraukus Panaudos sutartį pažeidžiami Kintų bendruomenės interesai, nes viešas nuomos konkursas buvo vykdomas būtent tapačioms paslaugoms – pirminės asmens sveikatos priežiūrai teikti, su šio konkurso laimėtoja UAB „Sveikatos darna“ 2018 m. liepos 17 d. sudaryta sutartis galioja nuo 2018 m. spalio 1 d., tokiu būdu yra užtikrintas minėtų paslaugų teikimo tęstinumas.
29. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada dėl Panaudos sutarties vienašališko nutraukimo prieš terminą teisėtumo.
30. Nors apeliantė ir kvestionuoja Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimą, kuriuo nutraukta Panaudos sutartis ir pripažintas netekusiu galios savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 24 d. sprendimas ,,Dėl nekilnojamo turto perdavimo pagal panaudos sutartį individualiai įmonei V. P. šeimos gydytojo kabinetui“, tačiau konstatavus, kad Panaudos sutartis nutraukta pagrįstai ir teisėtai, nėra pagrindo šio administracinio akto pripažinti negaliojančiu, juo labiau kad apeliaciniame skunde iš esmės ir nenurodomi jokie kiti argumentai dėl jo neteisėtumo.
Dėl viešo nuomos konkurso teisėtumo ir rezultatų pripažinimo negaliojančiais
31. Apeliantė taip pat prašo pripažinti negaliojančiais Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. birželio 28 d. įsakymą, kuriuo paskelbtas viešas nuomos konkursas, ir 2018 m. liepos 9 d. konkurso rezultatus, kuriais konkurso laimėtoja pripažinta UAB „Sveikatos darna“. Apeliantė viešo nuomos konkurso teisėtumą ginčija tuo, kad: (1) jis paskelbtas neturinčio įgaliojimų subjekto; (2) esant galiojančiai patalpų Panaudos sutarčiai bei (3) jo laimėtoja UAB „Sveikatos darna“ neatitinka konkurso sąlygų. Su šiais argumentais nesutiko pirmosios instancijos teismas, su jais sutikti neturi pagrindo ir apeliacinės instancijos teismas.
32. Nepagrįstas apeliantės argumentas, kad ginčo patalpų viešą nuomos konkursą paskelbusi Šilutės rajono savivaldybės administracija neturėjo tam įgaliojimų. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išdėstė teisinį reguliavimą, susijusį su savivaldybei priklausančio turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, kurio apeliacinės instancijos teismas nekartoja (skundžiamo sprendimo 29-31 punktai). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad savivaldybė savo sprendimais nustato jai priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos taisykles, kurios yra privalomos VSTVNDĮ 8 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 12 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytiems asmenims, t. y. savivaldybių institucijoms, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms. Nagrinėjamu atveju Šilutės rajono savivaldybės taryba 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimu patvirtino Aprašą, kurio II skyriaus 6 punkte nustatyta, kad sprendimą dėl savivaldybės turto nuomos priima savivaldybės turto valdytojas (savivaldybės biudžetinės įstaigos vadovas); turto valdytojo sprendimas išnuomoti savivaldybės turtą turi būti suderintas su savivaldybės administracijos direktoriumi. Tokiu atveju, pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apeliantės ginčijamą sprendimą dėl viešo nuomos konkurso paskelbimo priėmus Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriui, Šilutės rajono savivaldybės tarybos pritarimo nereikėjo.
33. Nepagrįstai apeliantė viešo konkurso teisėtumą kvestionuoja tuo aspektu, kad jis paskelbtas, esant galiojančiai ginčo patalpų Panaudos sutarčiai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovės viešo nuomos konkurso paskelbimo ir jo vykdymo faktas neturėjo įtakos Panaudos sutarties galiojimui, nes su konkurso laimėtoja 2018 m. liepos 17 d. sudarytos nuomos sutarties terminas nustatytas nuo 2018 m. spalio 1 d., numatant turto perdavimą – priėmimą taip pat 2018 m. spalio 1 d. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog Panaudos sutartis buvo nutraukta nuo 2018 m. rugsėjo 30 d., o viešo nuomos konkurso pagrindu sudarytos nuomos sutarties galiojimas ir patalpų perdavimas – priėmimas numatytas po Panaudos sutarties nutraukimo, spręsti, kad viešas nuomos konkursas buvo neteisėtas, nėra pagrindo.
34. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apeliantės argumentus, kad konkurso laimėtoja UAB „Sveikatos darna“ neatitinka konkurso sąlygos, numatančios, jog pirminės asmens sveikatos priežiūros veikla turi būti vykdoma visą parą. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 5 d. įsakymo Nr. V-943 „Dėl Pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašo tvirtinimo“, 14 punkte numatyti šeimos gydytojo komandos paslaugų teikimo pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos ne darbo metu užtikrinimo būdai, vienas jų – įstaigai sudarant sutartį dėl minėtų paslaugų teikimo jos nedarbo metu su kita asmens sveikatos priežiūros įstaiga. Nagrinėjamu atveju atsakovė nurodė, kad viešo konkurso laimėtoja UAB „Sveikatos darna“ yra sudariusi sutartį su kita asmens sveikatos priežiūros įstaiga – VšĮ Šilutės ligonine, ši aplinkybė byloje nepaneigta, ją taip pat patvirtina ir Valstybinės ligonių kasos tinklapyje paskelbti Lietuvoje visą parą dirbančių poliklinikų sąrašai. Atsižvelgdama į šias aplinkybės teisėjų kolegija sprendžia, kad UAB „Sveikatos darna“ atitinka viešo konkurso sąlygą dėl paslaugų teikimo visą parą, todėl pagrįstai ji pripažinta viešo konkurso laimėtoja.
Dėl bylos procesinės baigties
35. Apibendrinusi išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 11 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalis 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
36. Apeliantė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo priteistą bylinėjimosi išlaidų dydį, teigdama, kad jos per didelės ir turėjo būti sumažintos.
37. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
38. Ieškinio netenkinus, atsakovė turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Šilutės rajono savivaldybės administracija pateikė įrodymus, kad pirmosios instancijos teisme patyrė 4 060 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su teisės pagalbos teikimu. Šias išlaidas pirmosios instancijos teismas ir priteisė iš apeliantės. Teisėjų kolegija, įvertinusi suteiktų paslaugų apimtį bei atsakovės pateiktas sąskaitas už suteiktas teisines paslaugas, kuriose pateikiama patirtų išlaidų detalizacija, apeliantės skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais. Prašomos priteisti išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių dydžių (Rekomendacijų 8.2, 8.3, 8.15, 8.16, 8.19 papunkčiai), jos realiai patirtos bei pagrįstos byloje pateiktais įrodymais. Apeliantės apeliaciniame skunde nurodytos priežastys nesudaro pagrindo mažinti priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį, todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.
39. Apeliacinio skundo netenkinus, apeliantei jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi teisę priešinga šalis – atsakovė Šilutės rajono savivaldybės administracija, kuri pateikė prašymą priteisti 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.11 papunktyje nustatyto dydžio, prašymas tenkinamas ir Šilutės rajono savivaldybės administracijai iš apeliantės priteisiama 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimui (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės individualios įmonės V. P. šeimos gydytojo kabineto atsakovei Šilutės rajono savivaldybės administracijai 1 200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.