Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas, sekretoriaujant J. P.,

dalyvaujant ieškovės individualios įmonės V. P. šeimos gydytojo kabineto atstovei advokatei V. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės individualios įmonės V. P. šeimos gydytojo kabineto patikslintą ieškinį atsakovėms Šilutės rajono savivaldybei ir Šilutės rajono savivaldybės administracijai dėl viešo konkurso ir jo rezultatų bei panaudos sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys Šilutės rajono savivaldybės taryba ir uždaroji akcinė bendrovė „Sveikatos darna“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

10. Atsakovės procesiniuos dokumentuose akcentuoja, kad ieškiniu prašomi pripažinti negaliojančiais aktai yra administraciniai aktai, kurie skundžiami administraciniam teismui. Teismas šiuos argumentus vertina kritiškai. Pažymėtina, kad ginčijamais aktais yra iš dalies keičiami civiliniai turto panaudos teisiniai santykiai, o priimdama šiuos aktus Šilutės rajono savivaldybės administracija ir taryba veikė civiliniuose panaudos teisiniuose santykiuose kaip civilinių teisinių santykių subjektai, o ne kaip administravimo subjektas, įgyvendinantis viešojo administravimo funkcijas. Teismo vertinimu, šios bylos dalykas ir pagrindas iš esmės susiję su panaudos sutarties nutraukimo teisėtumo bei viešo konkurso paskelbimo ir jo rezultatų pripažinimo negaliojančiais, todėl šiuo atveju nėra pagrindo nesivadovauti CPK 27 straipsniu, kurio 3 punkte numatyta, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių.

Dėl netinkamos atsakovės ir trečiojo asmens

11. Atsakovė Šilutės rajono savivaldybė teigia, jog ji neturi juridinio asmens statuso, todėl negali būti šalimi. Taip pat teigiama, kad šioje byloje nepagrįstai trečiuoju asmeniu įtraukta Šilutės rajono savivaldybės taryba, kadangi taryba neturi juridinio asmens statuso, civilinio teisinio subjektiškumo ir negali būti bylos dalyviu. Teismas su šiais argumentais nesutinka.

12. CK 2.35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybė ir savivaldybės yra juridiniai asmenys. Valstybė ir savivaldybės įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per atitinkamas valstybės ir savivaldybių valdymo institucijas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.36 straipsnio 2 dalis).

15. Darytina išvada, kad ir Šilutės rajono savivaldybės administracija, ir Šilutės rajono savivaldybės taryba, kaip Šilutės rajono savivaldybės institucijos, per kurias Šilutės rajono savivaldybė įgyvendina savo teises ir prisiima pareigas, yra pagrįstai įtrauktos į bylą.

Dėl 2014 m. gegužės 8 d. panaudos sutarties nutraukimo teisėtumo

18. Nagrinėjamu atveju atsakovės įrodinėja, jog panaudos sutartis teisėtai ir pagrįstai nutraukta vadovaujantis šalių sudarytos panaudos sutarties 11.2. punkto pagrindu. Argumentus grindžia aplinkybėmis, jog 2015 m. balandžio 21 d. įstatymu Nr. XII-1628 nuo 2015 m. birželio 1 d. buvo pakeistas Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnis (Valstybės ir savivaldybių turto panauda) panaikinęs galimybę individualioms įmonėms perduoti panaudai (t. y. neatlygintinai) savivaldybės turtą. Teismas atsakovių argumentus pripažįsta pagrįstais.

19. Šiuo atveju sprendžiant ginčą dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo naudotis ir valdyti panaudos sutarties pagrindu yra taikytinas Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką bei sąlygas, valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliojimus šioje srityje reglamentuojantis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas (toliau – ir VSTVNDĮ), nustatantis esminius valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus, bei turintis viršenybę prieš CK nuostatas, reglamentuojančias iš panaudos sutarties atsirandančius santykius.

20. VSTVNDĮ 14 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2015 m. birželio 1 d.) nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių turtas gali būti perduodamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis atitinkamai Vyriausybės arba savivaldybės tarybos nustatyta tvarka šiems subjektams: 1) biudžetinėms įstaigoms; 2) viešosioms įstaigoms, kai bent vienas iš jų dalininkų yra valstybė ar savivaldybė, kurioms atstovauja valstybės ar savivaldybės institucija, taip pat viešosioms įstaigoms – mokykloms ir viešosioms įstaigoms, tenkinančioms visuomenės interesą muziejų sistemoje; 3) socialinės įmonės statusą turintiems juridiniams asmenims; 4) asociacijoms (valstybės nekilnojamasis turtas asociacijoms perduodamas šio straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais); 5) politinėms partijoms; 6) juridinių asmenų registre registruotiems profesinių sąjungų susivienijimams (tik šio straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais); 7) kitiems subjektams, jeigu tai nustatyta įstatymuose, tarptautinėse sutartyse ar tarptautiniuose susitarimuose. 2015 m. balandžio 21 d. įstatymu Nr. XII-1628 nuo 2015 m. birželio 1 d. buvo pakeistas Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnis. Minėtu įstatymu nutarta pakeisti 14 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: 1) „4) asociacijoms (tik šio straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais)“; 2) . Papildyti 14 straipsnio 1 dalį nauju 7 punktu: „7) labdaros ir paramos fondams (tik šio straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais)“; 3) Buvusį 14 straipsnio 1 dalies 7 punktą laikyti 8 punktu. Tai yra, kaip teisingai nurodo atsakovės, VSTVNDĮ 14 straipsniu panaikinta galimybė individualioms įmonėms perduoti panaudai savivaldybės turtą.

21. Valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis šio įstatymo 9 straipsnyje numatytais principais: 1) visuomeninės naudos – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą; 2) efektyvumo – sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei; 3) racionalumo – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai valdomas ir naudojamas; 4) viešosios teisės – sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais.

22. Teismo vertinimu, VSTVNDĮ, kuriuo panaikinta galimybė individualioms įmonėms perduoti panaudai savivaldybės turtą, bei šio sprendimo 21 punkte nurodyti principai, kuriais turi vadovaujantis savivaldybė, naudodama savivaldybės turtą, yra teisėta ir pagrįsta priežastis nutraukti panaudos sutartį, ir atitinka šalių sudarytos panaudos sutarties 11.2. punkte nustataytą salygą, t. y. kad panaudos davėjas gali nutraukti vienašališkai sutartį prieš terminą, jeigu dėl nenumatytų ar nepaprastų aplinkybių turtas yra skubiai ir neišvengiamai reikalingas pačiam panaudos davėjui.

23. Ieškovės argumentai, jog patalpos netapo reikalingos pačiai savivaldybei, kad savivaldybė šiose patalpose neplanuoja veiklos, todėl šiuo atveju nėra pagrindo panaudos sutarties nutraukti vadovaujantis panaudos sutarties 11.2 punktu, atmestini kaip nepagrįsti.

24. Sutiktina su atsakovių argumentais, jog nuostata, kad pačiam panaudos davėjui reikalingas panaudos objektas, nereiškia, jog šiuo pagrindu nutraukiantis sutartį panaudos davėjas privalo pats asmeniškai, betarpiškai vykdyti patalpose veiklą.

25. Vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybė yra atsakinga už viešųjų paslaugų teikimą gyventojams; savivaldybės institucijos ir administracija viešųjų paslaugų neteikia, išskyrus šiame straipsnyje nustatytus atvejus; jas teikia biudžetinės ir viešosios įstaigos, savivaldybės įmonės, akcinės bendrovės ir kiti subjektai. Todėl sutiktina su Šilutės rajono savivaldybės argumentais, jog ginčo patalpos reikalingos savivaldybei vykdyti jai įstatyme nustatytas pareigas, konkrečiu nagrinėjamu atveju – viešų paslaugų pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugų gyventojams teikimui, už kurias savivaldybė atsakinga, tačiau pati tokių paslaugų neteikia.

26. Bylos duomenimis, Šilutės rajono savivaldybės administracija 2018 m. liepos 17 d. raštu Nr. R3-(4.1.11)-537O informavo ieškovę, kad nuo 2018 m. rugsėjo 30 d. bus nutraukta su ieškove 2014 m. gegužės 8 d. sudaryta savivaldybes nekilnojamojo turto panaudos sutartis Nr. R5-(8.1.11.)-378. 2018 m. rugsėjo 27 d. Šilutės rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. T1-1131 ,,Dėl Šilutės rajono savivaldybės Tarybos 2014 04 24 sprendimo Nr. T1-2084 ,,Dėl nekilnojamo turto perdavimo pagal panaudos sutartį individualiai įmonei V. P. šeimos gydytojo kabinetui‘‘ pripažinimo netekusiu galios. Šio sprendimo 1 punktu taryba nusprendė nutraukti Savivaldybės nekilnojamojo turto 2014 m. gegužės 8 d. panaudos sutartį Nr. R5-(8.1.11.)-378 nuo 2018 m. rugsėjo 30 d. Šios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad buvo laikytasi šalių panaudos sutarties 11.2. punkte nustatyto dviejų mėnesių termino pateikti panaudos gavėjui įspėjamąjį raštą dėl vienašališko panaudos sutarties nutraukimo.

27. Nurodytų aplinkybių visuma bei aptartas teisinis reguliavimas sudaro pagrindą daryti išvadą, kad Savivaldybės nekilnojamojo turto 2014 m. gegužės 8 d. panaudos sutarts Nr. R5-(8.1.11.)-378 nutraukta teisėtai ir pagrįstai.

Dėl 2018 m. liepos 17 d. naujos nuomos sutarties, sudarytos su viešo nuomos konkurso laimėtoja UAB „Sveikatos darna“, teisėtumo.

28. Ieškovės teigimu, ginčo patalpų nuomos konkursą pažeisdama teisinį reglamentavimą paskelbė ne Šilutės rajono savivaldybės taryba, o Šilutės rajono savivaldybės administracija – subjektas, neturintis įgaliojimų. Teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo argumentu.

29. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8 straipsnyje nustatyta, kad savivaldybių turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja: 1) savivaldybių tarybos pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą – įgyvendindamos turto savininko funkcijas; 2) savivaldybių institucijos, įmonės, įstaigos ir organizacijos – patikėjimo teise; kiti juridiniai asmenys – šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytais atvejais pagal turto patikėjimo sutartį. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad subjektų, valdančių, naudojančių savivaldybių turtą ir disponuojančių juo, teises ir pareigas nustato įstatymai, savivaldybių tarybų sprendimai, šių subjektų įstatai (nuostatai) ir turto patikėjimo sutartis šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejai.

31. Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 26 punkte nustatyta, kad savivaldybės tarybos išimtinei kompetencijai priskiriami sprendimų dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas, šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas, išskyrus atvejus, kai tvarka yra nustatyta įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose kituose teisės aktuos.

32. Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reguliavimą teismas atsakovių argumentus, jog savivaldybės disponavimo turtu teisė reiškia tai, kad tik ji savo sprendimu gali nustatyti savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos taisykles, kurios yra privalomos Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 12 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytiems asmenims, laiko pagrįstais.

33. Bylos duomenimis, Šilutės rajono savivaldybės taryba, įgyvendindama savo, kaip savininko, teises įstatymo nustatytu būdu, 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. T1-2378 patvirtino savivaldybei nuosavybės teise priklausančio materialiojo turto nuomos tvarkos aprašą, kurio II skyriaus (Savivaldybės turto nuoma viešojo konkurso būdu) 6 punkte nustatyta, kad sprendimą dėl savivaldybės turto nuomos priima savivaldybės turto valdytojas (savivaldybės biudžetinės įstaigos vadovas). Turto valdytojo sprendimas išnuomoti savivaldybės turtą turi būti suderintas su savivaldybės administracijos direktoriumi, išskyrus aprašo III skyriaus 39.2 punkte nurodytą nuomą trumpalaikiams renginiams organizuoti. Nagrinėjamu atveju sprendimą išnuomoti patalpas priėmė savivaldybės administracijos vadovas, todėl darytina išvada, kad tarybos pritarimo šiuo atveju nereikėjo.

34. Sutiktina su atsakovių argumentais, jog tokia sprendimo dėl patalpų nuomos priėmimo tvarka nereiškia savivaldybės tarybos išimtinės kompetencijos perleidimo, kadangi būtent turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas ir yra priskirtas išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 26 punktu. Būtent tuo ir pasireiškia savivaldybės tarybos, kaip savivaldybės turto savininko, funkcijos, tai atitinka Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad subjektų, valdančių, naudojančių savivaldybių turtą ir disponuojančių juo, teises ir pareigas nustato ne tik įstatymai, bet ir savivaldybių tarybų sprendimai.

35. Ieškovės argumentai, jog konkursas paskelbtas neteisėtai, kadangi galiojo panaudos sutartis, atmestini kaip nepagrįsti. Kaip teisingai pažymėjo atsakovės, konkurso paskelbimo ir vykdymo faktas neturi jokios įtakos su ieškove sudarytos sutarties galiojimui (nes sutartis jau nutraukta) ir ieškovės teisių nepažeidžia, kadangi, kaip nustatyta iš bylos duomenų, su konkurso laimėtoja sudaryta sutarties galiojimo pradžia buvo numatyta 2018 m. spalio 1 d., tai yra, nuo 2018 m. rugsėjo 30 d. nutraukus panaudos sutartį su ieškove.

37. Iš viešai prieinamų duomenų, t. y. iš Klaipėdos teritorinių ligoninių kasų informacijos apie įstaigas, teikiančias medicinos paslaugas visą parą, nustatyta, kad UAB „Sveiktos darna“ (lentelėje pažymėta Nr. 7) pirminės asmens sveikatos priežiūros veiklą vykdo ir nedarbo metu, todėl darytina išvada, kad trečiasis asmuo atitinka 158,12 kv. m. ploto patalpų, esančių Kuršių g. 10-1, Kintuose, Kintų sen., viešo konkurso sąlygą Nr. 4 – „Veiklos paskirtis – pirminės asmens sveikatos priežiūros veiklai vykdyti visą parą“.

38. Nurodytų aplinkybių viseto pagrindu bei atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo viešo konkurso metu už nuomojamas patalpas pasiūlė beveik dvigubai didesnę nuomos kainą, darytina išvada, kad 2018 m. liepos 17 d. naujos nuomos sutartis, sudaryta su viešo nuomos konkurso laimėtoja UAB „Sveikatos darna, teisėta ir pagrįsta.

39. Kiti byloje nurodyti argumentai ir esantys įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai jų neaptaria (CPK 185 straipsnis).

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ieškovei skyrimo

40. Asakovės prašo skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsakovių teigimu, ieškinys yra pareikštas siekiant išlaikyti galimybę naudotis patalpomis iki panaudos sutarties termino pabaigos.

41. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė už piktnaudžiavimą procesu paskirti baudą. Pagal formuojamą kasacinio teismo CPK 95 straipsnio normų teisės aiškinimo ir taikymo praktiką baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento, kuriame suformuluotas prašymas, nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės pareikšti ieškinį ar paduoti apeliacinį skundą, remiantis kasacinio teismo pozicija, įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014).

42. Teismo vertinimu, vien tai, kad ieškovė pareiškė ieškinį, nurodė nesutikimo su atsakovių priimtais sprendimais motyvus, nereiškia, jog ji ieškinį padavė kitu tikslu, nei siekdama apginti savo, jos įsitikinimu, pažeistus interesus. Tai savaime nepatvirtina nesąžiningumo ar sąmoningo veikimo prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Kadangi pateiktą ieškinį kvalifikuoti kaip akivaizdžiai nesąžiningą, pareikštą ne siekiant apginti tariamai pažeistas ieškovės teises, bet kitais tikslais, nėra pakankamo pagrindo, nėra ir pagrindo pareiškėjai taikyti procesinę sankciją už piktnaudžiavimą šalies procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

43. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi taikytos ir 2018 m. spalio 1 d. nutartimi pakeistos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos teismo sprendimui įsiteisėjus (CPK 150 straipsnio 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

44. CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

45. Atsakovė Šilutės rajono savivaldybės administracija pateikė įrodymus, jog turėjo 4 060,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su teisinės pagalbos teikimu. Ieškovės ieškinį atmetus, atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės.

46. Taip pat iš ieškovės priteistina valstybei 16,56 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Atsakovei Šilutės rajono administracijai, juridinio asmens kodas 188723322, iš ieškovės individualios įmonės V. P. šeimos gydytojo kabineto, juridinio asmens kodas 300124435, priteisti 4 060,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Iš ieškovės individualios įmonės V. P. šeimos gydytojo kabineto, juridinio asmens kodas 300124435, priteisti valstybei 16,56 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi ir pakeistas 2018 m. spalio 1 d. nutartimi.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.