Kauno apygardos teismo nutartis

2025-11-13 · Civilinė byla Nr. e2S-2133-413/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-11-13
Bylos Nr.
e2S-2133-413/2025
Teisminio proceso Nr.
2-35-3-01652-2025-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintautas Koriaginas
Suinteresuotas asmuo
S. Š.
Pareiškėjas
G. D.
Civilinė byla Nr. e2S-2133-413/2025Teisminio proceso Nr. 2-35-3-01652-2025-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.5; 3.3.2.6.1; 3.3.2.7
Kaunoapygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. lapkričio 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, veikdamas Šiaulių apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens S. Š. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. birželio 26 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2YT-10779-948/2025, pagal pareiškėjos G. D. pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuotas asmuo S. Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja G. D. kreipėsi su pareiškimu į teismą, prašydama atnaujinti (pratęsti) įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po motinos Z. T. mirties (duomenys neskelbtini), priimti.

2. Pareiškėja nurodė, kad po motinos mirties liko nekilnojamieji daiktai, t. y. 0,0834 ha žemės sklypas, registro Nr. 47/11479, ir ant jo esantys pastatai – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); inžineriniai statiniai – šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), o taip pat piniginės lėšos kredito įstaigoje (įstaigose). Dėl palikimo priėmimo pareiškėja kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą, tačiau pareiškimas nebuvo priimtas, kadangi iš notarės ji sužinojo, kad motina Z. T. 2009 m. kovo 4 d. testamentu visą savo turtą paliko sūnui S. Š., kuris ir priėmė palikimą po Z. T. mirties. Turėdama pagrįstų abejonių dėl savo motinos gebėjimo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti testamento sudarymo metu, žinodama, kad mamos neadekvatus ir nesuvokiamas elgesys buvo žinomas broliui, pareiškėja kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl testamento nuginčijimo. Šiaulių apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-387-457/2024 pareiškėjos ieškinį tenkino ir pripažino negaliojančiu Z. T. testamentą. Panevėžio apygardos teismas 2025 m. balandžio 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-93-1059/2025, minėtą apylinkės teismo sprendimą palikto nepakeistą. Teismo sprendimui įsiteisėjus, pareiškėjai atsirado sąlygos paveldėti motinos turtą pagal įstatymą, tačiau pareiškėja negali įgyvendinti savo teisių į palikimą dėl praleisto trijų mėnesių termino palikimui priimti.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo S. Š. prašė pareiškėjos reikalavimą atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Šiaulių apylinkės teismas 2025 m. birželio 26 d. nutartimi pareiškėjos G. D. pareiškimą tenkino ir atnaujino jai terminą motinos Z. T., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti; priteisė pareiškėjai iš suinteresuoto asmens S. Š. 726 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.

5. Teismas nustatė, kad suinteresuotas asmuo S. Š. yra pareiškėjos brolis. Pareiškėjos motina Z. T. mirė (duomenys neskelbtini). Po Z. T. mirties liko jos vardu registruotas žemės sklypas su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini). 2009 m. kovo 4 d. testamentu, patvirtintu Joniškio rajono notarų biuro notarės G. B., notarinio registro Nr. 2-982, Z. T. savo mirties atveju padarė patvarkymą, kad visą savo turtą, kuris mirties dienai jai priklausys, kur jis bebūtų ir iš ko nesusidėtų, palieka savo sūnui S. Š.. 2022 m. gruodžio 8 d. S. Š. pateikė Joniškio notarų biurui pareiškimą dėl palikimo pagal testamentą priėmimo, kuriuo priėmė palikėjos palikimą be apyrašo. Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-387-457/2024 buvo pripažintas negaliojančiu Z. T. testamentas, sudarytas 2009 m. kovo 4 d., ir patvirtintas Joniškio rajono notarų biuro notarės G. B., notarinio registro Nr. 2-982. Panevėžio apygardos teismas 2025 m. balandžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-93-1059/2025 paliko Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 13 d. sprendimą nepakeistą.

6. Teismas pažymėjo, kad pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas trimis būdais: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti; 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto aprašo sudarymo; 3) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Vadovaujantis šio straipsnio 3 dalimi, nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šis terminas nėra naikinamasis, pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Svarbiomis priežastimis, dėl kurių gali būti atnaujintas praleistas terminas, yra tokios aplinkybės, kurios egzistavo tuo metu, kai palikimas turėjo būti priimtas, ir kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus (kreiptis į notarų biurą), ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios.

7. Teismas nurodė, kad pareiškėja ketino paveldėti ginčo turtą pagal įstatymą, todėl kreipėsi į notarę, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas jai negalėjo būti išduotas, nes paaiškėjo, kad palikėja paskyrė testamentinį įpėdinį – pareiškėjos brolį S. Š., kuris po palikėjos mirties pateikė notarei pareiškimą dėl palikimo pagal testamentą priėmimo ir priėmė palikimą be apyrašo. Testamentas galiojo visą palikimo priėmimo laikotarpį iki buvo nuginčytas 2024 m. lapkričio 13 d. teismo sprendimu, kuris įsiteisėjo tik po to, kai Panevėžio apygardos teismas paliko minėtą teismo sprendimą nepakeistą. Remiantis nurodytu, teismas konstatavo, kad palikimo priėmimu metu buvusios aplinkybės kliudė pareiškėjai priimti mirusios motinos palikimą, dėl to pareiškėja praleido terminą palikimui priimti.

8. Teismas, atsižvelgdamas į paveldėjimo tikslus, į tai, kad esant objektyviai galimybei įpėdiniai galėtų realizuoti savo prigimtinę teisę paveldėti, įvertinęs, kad paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas, kad kitų asmenų teisės ir viešasis interesas nebus pažeisti, nusprendė, kad šiuo atveju yra pagrindas pripažinti, jog terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl jis turi būti atnaujintas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

9. Pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismas nurodė, kad pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tačiau tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Kadangi nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo S. Š. prieštaravo pareiškėjos reikalavimams ir ginčijo jų pagrįstumą, t. y. aktyviai veikė procese prieš pareiškėją, kuri šiame procese patyrė bylinėjimosi išlaidas, teismas konstatavo, kad išlaidos advokato pagalbai pareiškėjos buvo patirtos išimtinai dėl suinteresuoto asmens kaltės.

Žemesnės instancijos teismas

10. Remdamasis aptartais argumentais, teismas priteisė pareiškėjai iš suinteresuoto asmens 726 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurios, kaip nurodė teismas, atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo S. Š. (toliau ir – apeliantas) prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. birželio 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos pareiškimą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Apeliantas nesutinka su teismo išvadomis dėl praleisto termino atnaujinimo priežasčių, kadangi pareiškėja svarbių priežasčių nenurodė. Pareiškėja žinojo apie mamos testamentą dar gerokai prieš jos mirtį, o po mamos mirties sakė, kad nepretenduoja į palikimą.

11.2. Testamentas buvo surašytas 2009 m. kovo 4 d., kadangi mama Z. T., pardavusi namą, gautus pinigus atidavė pareiškėjai G. D.. Notarė, tvirtinusi testamentą, buvo įsitikinusi mamos veiksnumu. 2029 m. mama nesirgo psichine liga, buvo sveiko proto ir geros atminties, suprato savo veiksmus ir galėjo juos kontroliuoti, 2009 m. kovo 4 d. testamento sudarymas buvo sąmoningas motinos valios pareiškimas.

11.3. Pareiškėja nesikreipė į apeliantą ir neprašė priimti palikimo, o kreipėsi tiesiogiai į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo. Pareiškėja nebendrauja su apeliantu nuo mamos laidotuvių. Pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos, todėl apeliantas neprivalo pareiškėjai kompensuoti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Be to, apeliantas yra pensinio amžiaus, prižiūrintis sunkiai sergančią žmoną.

11.4. Pareiškėja praleido terminą palikimui priimti be pateisinamų priežasčių, nuo momento, kai ji tariamai sužinojo apie testamentą pas notarą, praėjo du metai ir šeši mėnesiai, todėl jos prašymas turėjo būti atmestas.

Atsiliepimas

12. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja G. D. prašo jį atmesti, Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie pagrindiniai argumentai:

12.1. Kitoje civilinėje byloje dėl testamento nuginčijimo dalyvavo tos pačios šalys, nagrinėjami klausimai susiję su tos pačios palikėjos Z. T. palikimu ir įpėdinių paveldėjimo teise, tačiau apeliantas nepagrįstai siekia pakartotinio jau išnagrinėtų kitoje byloje klausimų nagrinėjimo ir vis dar ginčija kitoje byloje nustatytas aplinkybes, ignoruodamas faktą, kad testamentas nebegalioja.

12.2. Kadangi 2009 m. kovo 4 d. palikėjos Z. T. testamentas įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažintas negaliojančiu ir panaikintas, atskirojo skundo argumentai, susiję su testamento sudarymo aplinkybėmis, negali būti laikomi pagrįstais, nes nėra susiję su ginčo esme. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti prejudiciniai faktai įgyja nenuginčijamumo savybę – šalys ir kiti byloje dalyvavę asmenys bei jų teisių perėmėjai nebegali kitose bylose ginčyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų (CPK 279 straipsnio 4 dalis).

Atsiliepimas

12.3. Svarbiomis priežastimis, dėl kurių gali būti atnaujintas praleistas terminas, yra tokios aplinkybės, kurios egzistavo tuo metu, kai palikimas turėjo būti priimtas, ir kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus (kreiptis į notarų biurą), ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Pareiškėja per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti po savo motinos mirties kreipėsi į palikimo vietos notarą siekdama priimti palikimą, pateikdama pareiškimą, tačiau iš Joniškio rajono notarų biuro notarės G. B. sužinojo, kad pareiškėjo motina buvo sudariusi testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko suinteresuotam asmeniui S. Š.. Civilinėje byloje Nr. e2-387-457/2024, kuri buvo iškelta pagal pareiškėjos ieškinį dėl testamento nuginčijimo, 2024m. gegužės 9 d. teismo posėdyje apklausta notarė G. B. (pasisakymo laikas nuo 18:19 iki 24:24) šias aplinkybes patvirtino. Nagrinėjamu atveju notarė negalėjo pareiškimo priimti dėl apelianto S. Š. atliktų veiksmų – palikimo priėmimo pagal testamentą. Tokiu būdu teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėja negalėjo priimti palikimo notaro biure, nes palikėja buvo surašiusi oficialųjį testamentą.

12.4. Teismas tinkamai įvertinto pareiškėjos bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis ir pagrįstai taikė įstatymo išimtį. Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti palikimą priėmę įpėdiniai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai nuginčijus 2009 m. kovo 4 d. testamentą, ji ne iš karto kreipėsi dėl termino atnaujinimo palikimui priimti, suprasdama, kad teisminis procesas pareikalaus papildomų išlaidų. Tačiau apeliantas nesutiko, kad pareiškėja priimtų palikimą be kreipimosi į teismą. Palikimo atsiradimo vietos notaro biure iki šiol nėra palikimą priėmusio įpėdinio S. Š. sutikimo. Priešingai, S. Š. aktyviai veikė ir veikia prieš kitą įpėdinę – G. D., siekdamas, kad ji palikimo nepriimtų. Dėl šios priežasties pareiškėja patyrė ir vis dar patiria papildomas bylinėjimosi išlaidas. Išlaidos advokato pagalbai dėl termino atnaujinimo pareiškėjos buvo patirtos išimtinai dėl suinteresuoto asmens S. Š. kaltės.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

14. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

15. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino pratęsimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

16. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; 2023 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-969/2023). Terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007; 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; kt.).

17. Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos tokios faktinės aplinkybės:

17.1. pareiškėja G. D. ir apeliantas S. Š. yra Z. T., mirusios (duomenys neskelbtini), vaikai (b. l. 8–10).

17.2. Apeliantas 2022 m. gruodžio 8 d. kreipėsi į Joniškio rajono notarų biuro notarę G. B. su pareiškimu dėl palikimo po motinos mirties priėmimo. Pareiškime nurodyta, kad po motinos mirties liko turtas: 0,0834 ha ploto žemės sklypas, gyvenamasis namas, pagalbiniai pastatai, kiti statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). (b. l. 10). Paveldėjo teisės liudijimas apeliantui nėra išduotas, kadangi Šiaulių apylinkės teismo 2023m. spalio 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-13545-457/2023, bei Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. gegužės 22 d. nutartimi, priimta šioje civilinėje byloje, buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, draudžiančios notarei išduoti paveldėjimo teisės liudijimą po palikėjos Z. T. mirties (b. l. 35–36, 39–40). Minėtas nekilnojamasis turtas nuosavybės teisėmis iki šiol yra registruotas mirusiosios Z. T. vardu (b. l. 33–34).

Žemesnės instancijos teismas

17.3. Šiaulių apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 13 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-387-457/2024 pagal ieškovės G. D. ieškinį atsakovui S. Š., trečiajam asmeniui Joniškio rajono notarų biuro notarei G. B. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, ieškovės ieškinį tenkino ir pripažino negaliojančiu Z. T. 2009 m. kovo 4 d. sudarytą testamentą, kurį patvirtino Joniškio rajono notarų biuro notarė G. B., notarinio registro Nr. 2-982 (b. l. 11–23).

17.4. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. balandžio 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-93-1059/2025, išnagrinėjusi atsakovo S. Š. apeliacinį skundą, Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 13 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teismai savo procesiniuose sprendimuose, įvertinę įrodymų visumą, eksperto išvadą, padarė išvadą, kad testamento surašymo metu testatorė dėl savo psichikos sveikatos būklės negalėjo teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti (b. l. 24–32).

18. Pareiškėja į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo kreipėsi 2025 m. gegužės 21 d. Pareiškime nurodė, kad po savo motinos Z. T. mirties per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą kreipėsi į Joniškio rajono notarų biuro notarę G. B., tačiau pareiškimas iš jos nebuvo priimtas, kadangi pareiškėja sužinojo, jog palikėja Z. T. buvo dar 2009 m. kovo 4 d. surašytu testamentu visą savo turtą paliko sūnui S. Š., kuris jau pateikė pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tuomet G. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 2009 m. kovo 4 d. testamento pripažinimo negaliojančiu, kurį teismai patenkino. Pareiškėja nurodė, jog tik pripažinus motinos surašytą testamentą negaliojančiu, ji įgijo teisę priimti palikimą po savo motinos mirties pagal įstatymą kaip pirmos eilės įpėdinė, todėl termino praleidimo priežastis pareiškėja prašė laikyti svarbiomis.

19. Teismas skundžiama nutartimi pareiškėjos pareiškimą tenkino, atnaujino pareiškėjai terminą po motinos Z. T., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties palikimui priimti. Teismas padarė išvadą, kad palikimo priėmimu metu buvusios aplinkybės kliudė pareiškėjai priimti mirusios motinos palikimą, todėl pareiškėja praleido terminą mirusios motinos palikimui priimti dėl svarbių priežasčių.

20. Apeliantas su teismo nutartimi nesutinka, nurodydamas, kad mirusioji Z. T. testamento surašymo metu buvo sveiko proto, psichine liga nesirgo. Teismas atmeta šiuos atskirojo skundo argumentus kaip teisiškai nepagrįstus.

21. CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius.

22. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tik nustačius visas nurodytas sąlygas, yra pagrindas kitoje civilinėje (administracinėje) byloje nustatytas aplinkybes pripažinti prejudiciniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019, 39 punktas; 2025 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-943/2025, 20 punktas).

23. M. Š. apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-387-457/2024 nagrinėjimo objektu buvo aplinkybės, susijusios su palikėjos testamento sudarymu, t. y. ar palikėja Z. T., sudarydama 2009 m. kovo 9 d. testamentą suvokė savo veiksmus ir ar galėjo juos valdyti. Minėtais teismų procesiniais sprendimais testamentas buvo pripažintas negaliojančiu, kadangi teismai nustatė ir konstatavo, kad testatorė Z. T. dėl savo sveikatos būklės negalėjo teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti (šios nutarties 17.3 – 17.4 punktai). Abejose bylose dalyvavo tos pačios šalys –G. D. ir S. Š..

24. Taigi, vadovaujantis aukščiau aptartais kasacinio teismo išaiškinimais, Šiaulių apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-387-457/2024 įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti prejudiciniai faktai dėl testamento negaliojimo pagrindų įgyja nenuginčijamumo savybę, todėl apeliantas šioje byloje nebegali ginčyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų (CPK 279 straipsnio 4 dalis).

25. Apeliantas teigia, kad pareiškėja nenurodė jokių svarbių praleisto termino palikimui priimti priežasčių. Teismas su tokiais atskirojo skundo argumentais nesutinka.

26. Kaip nustatyta byloje, Joniškio rajono notarų biuro notarė G. B. nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-387-457/2024 teisme, 2024 m. gegužės 9 d. teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėja G. D. buvo atvykusi pas notarę dėl palikimo priėmimo po jos motinos Z. T. mirties ir buvo labai nustebusi, kai sužinojo, jog Z. T. dar 2009 m. kovo 4 d. sudarė testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko apeliantui, o pastarasis jau buvo pateikęs pareiškimą notarei dėl palikimo priėmimo (posėdžio garso įrašas 20 min. – 24 min.).

27. Netrukus po to, kai pareiškėja sužinojo apie testamentą, ji kreipėsi į advokatą dėl teisinių paslaugų renkant dokumentus ieškiniui dėl testamento nuginčijimo ir su advokate J. G. 2023 m. vasario 27 d. pasirašė atstovavimo sutartį, kuri atstovavo pareiškėją renkant dokumentus iš įvairių sveikatos priežiūros įstaigų, kitų institucijų, parengiant ieškinį dėl testamento nuginčijimo bei atstovavo pareiškėją teisme nagrinėjant prieš tai minėtas civilines bylas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie pareiškėjos veiksmai, notarės, tvarkiusios Z. T. palikimo dokumentus, paaiškinimai kitoje civilinėje byloje paneigia apelianto argumentus, jog pareiškėjai apie motinos paliktą testamentą buvo žinoma anksčiau, todėl netikėti pareiškėjos argumentais nėra pagrindo.

28. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad palikimo priėmimo metu egzistavo aplinkybės (buvo galiojantis palikėjos testamentas ir apeliantas jau buvo išreiškęs valią priimti palikimą pagal testamentą), kurios kliudė pareiškėjai laiku ir tinkamai atlikti atitinkamus veiksmus (į notarą kreipėsi laiku, tačiau notaras pareiškimo dėl palikimo priėmimo iš pareiškėjos nepriėmė), ir šios aplinkybės nepriklausė nuo pareiškėjos valios. Taigi, tik įstatymų nustatyta tvarka nuginčijus testamentą, pareiškėjai atsirado teisė kaip pirmos eilės įpėdinei priimti palikimą po savo motinos mirties, tačiau terminas palikimui priimti nagrinėjamu atveju jau yra pasibaigęs.

29. Vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais, nurodytais šios nutarties 16 punkte, spręstina, kad pareiškėjai laiku išreiškus norą priimti palikimą, tačiau dėl susiklosčiusių individualių aplinkybių negalint tai padaryti per įstatymo nustatytą palikimo priėmimo terminą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai termino praleidimo priežastis pripažino svarbiomis ir pagrįstai atnaujino pareiškėjai terminą palikimui priimti. Pareiškėja šiuo atveju savo teises įgyvendino rūpestingai, savalaikiai, be to, termino palikimui priimti atnaujinimas apelianto interesų esmingai nepažeis, kadangi šiai dienai jam nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, be to, jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Rusijoje, į Lietuvą grįžta tik trumpam.

30. Apeliantas skunde nurodo, kad pareiškėja iki teismo į jį nesikreipė ir nesistengė gera valia susitarti dėl palikimo priėmimo, o iš karto kreipėsi į teismą dėl termino atnaujinimo.

31. Praleidęs terminą palikimui priimti įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino pratęsimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).

32. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nurodė, kad įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo testamentas buvo pripažintas negaliojančiu, ji neskubėjo kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, tikėjosi, kad apeliantas gera valia duos sutikimą palikimui priimti, tačiau iš apelianto tokios jo valios išraiškos negavo, todėl kreipėsi į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

33. Pažymėtina, kad apeliantas šių pareiškėjos teiginių leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė. Priešingai, apelianto procesiniai dokumentai ir jo paaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad jis nesutinka, jog į palikimą pretenduotų kiti asmenys (jo sesuo). Todėl teismas atmeta šiuos atskirojo skundo argumentus kaip nepagrįstus ir neįrodytus (CPK 178 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties

34. Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, susijusias su termino palikimui priimti atnaujinimu, nenukrypo nuo šiuo klausimu suformuotos kasacinio teismo praktikos, todėl suinteresuoto asmens S. Š. atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo 2025 m. birželio 26 d. nutartį, kuri paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose

35. Pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos, todėl apeliantas neprivalo pareiškėjai kompensuoti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

36. Tai reiškia, kad kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas. Nurodytoje teisės normoje taip pat yra nustatyta išimtis, t. y. tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-695/2019, 35 punktas; 2025 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-684/2025).

37. Kadangi ypatingosios teisenos tvarka yra nagrinėjama daug skirtingų kategorijų bylų (CPK 442 straipsnis), tai dalyvaujančių byloje asmenų interesai gali būti nevienodi ar net priešingi. Ar dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, ar jų interesai yra priešingi, svarstant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, gali būti sprendžiama pagal tai, ar sutampa dalyvaujančių asmenų pozicija dėl reikalavimo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-695/2020, 59 punktas).

38. Nusprendus, kad suinteresuotumas yra skirtingas, bylinėjimosi išlaidos skirstomos pagal ginčo teisenos taisykles, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymą, t. y. pagal CK 93 straipsnio taisykles.

39. Minėta, kad pripažinus testamentą negaliojančiu, apeliantas iki teismo gera valia neišreiškė sutikimo, kad pareiškėja kartu su juo priimtų palikimą po motinos mirties. Pareiškėjai pateikus teismui pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, apeliantas su pareiškimu nesutiko, prašė jį atmesti. Taigi, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju teisingai sprendė, kad bylos šalių suinteresuotumas yra priešingas, kad pareiškėjos turėtos bylinėjimosi išlaidos susidarė išimtinai dėl apelianto kaltės, todėl pagrįstai bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą sprendė pagal ginčo teisenos taisykles.

40. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) (akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.).

41. Pareiškėjos pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos siekė 726 Eur, kurios, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, neviršijo maksimalių Rekomendacijose nustatytų tokių išlaidų dydžio, todėl pagrįstai pareiškėjai iš apelianto priteisė pirmosios instancijos teisme jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

42. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus apelianto atskirąjį skundą atmesti, pareiškėja taip pat turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą remiantis prieš tai minėtais argumentais, jog apeliacinės instancijos teisme šalių interesai taip pat yra priešingi.

43. Pareiškėja prašo iš apelianto priteisti 665,50 Eur už suteiktas teisines paslaugas rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą. Pareiškėjos apeliacinės instancijos teisme patirtos teisinės pagalbos išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto tokių išlaidų dydžio, nes už 2025 m. rugpjūčio mėnesį parengtą atsiliepimą į apeliacinį skundą maksimalus dydis yra 935,08 Eur (2 337,70 Eur bruto × 0,4 (8.11 p.). Todėl pareiškėjai iš apelianto priteistina 665,50 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, veikdamas Šiaulių apygardos teismo vardu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjai G. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš suinteresuoto asmens S. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 665,50 Eur (šešių šimtų šešiasdešimt penkių eurų 50 ct) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Gintautas Koriaginas