Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2024-11-13 · Civilinė byla Nr. e2-387-457/2024

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2024-11-13Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2025-04-09Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-11-13
Bylos Nr.
e2-387-457/2024
Teisminio proceso Nr.
2-18-3-01213-2023-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vidmantas Gestautas
Ieškovas
G. D.
Atsakovas
S. Š.
Trečiasis asmuo
Joniškio rajono notarų biuro
Advokatai
Jolanta Grigaliūnienė
Civilinė byla Nr. e2-387-457/2024Teisminio proceso Nr. 2-18-3-01213-2023-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.2; 2.5.4.1; 2.5.4.7.1; 2.5.4.8; 3.1.7.6; 3.2.6.1; 3.2.6.5 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 13 d.Joniškis
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėjas Vidmantas Gestautas,sekretoriaujant Laimai Belevičienei,dalyvaujant ieškovei G. D., jos atstovei advokatei Jolantai Grigaliūnienei,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. D. ieškinį atsakovui S. Š. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu (nuginčijimo), trečiasis asmuo Joniškio rajono notarų biuro notarė Gražina Butienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančiu Z. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 2009 m. kovo 4 d. sudarytą testamentą bei priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodo, kad tarp ieškovės ir atsakovo, kurie yra mirusiosios Z. T. vaikai, kilo ginčas dėl Z. T. sudaryto testamento galiojimo. Ieškovė turi pagrindo manyti, kad sudarydama testamentą jos motina palikėja ir testatorė Z. T., nors ir būdama veiksni (jos veiksnumas nebuvo apribotas), testamento sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl testamentas ginčijamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.89 straipsnio pagrindu. Z. T. 2009 m. kovo 4 d. Joniškio rajono notarų biure surašė testamentą, kuriuo išreiškė tokią savo valią: „visą savo turtą, kuris mano mirties dieną man priklausys, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, palieku savo sūnui S. Š.“. Testamentą patvirtino Joniškio rajono notarų biuro notarė Gražina Butienė. (duomenys neskelbtini) Z. T. mirė. Po jos mirties liko turtas – nekilnojamieji daiktai, t. y. žemės sklypas su pastatais, adresu (duomenys neskelbtini). 2022 m. gruodžio 8 d. atsakovas Joniškio rajono notarų biure pateikė pareiškimą apie palikimo pagal testamentą priėmimą. Ieškovė apie testamentą kurį laiką nežinojo ir ketino paveldėti pagal įstatymą, tačiau paaiškėjo, kad palikėja paskyrė testamentinį įpėdinį (atsakovą), kuris pageidavo palikimą priimti. Testamento turinys ieškovę nustebino. Mirusioji Z. T. daug metų iki mirties, o taip pat gerokai iki testamento sudarymo turėjo psichikos sutrikimų, gydėsi VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikoje, nuolat lankėsi VšĮ Joniškio psichikos sveikatos centre, kitose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose. Artimieji, giminės, kaimynai, taip pat ir atsakovas tai gerai žinojo. Ieškovė ir jos motina buvo artimos. Ieškovė rūpinosi palikėja, jos gerbūviu, jos formaliais biurokratiniais reikalais, sveikatos priežiūra. Palikėja ne kartą ieškovei yra minėjusi, kad namas Joniškio m. teks ir dukrai, todėl testamento turinys ieškovę nustebino, juo labiau, kad atsakovas daug metų gyveno Rusijoje ir mama beveik nesirūpino, su ja mažai bendraudavo. Atsakovas šiek tiek prisidėjo prie mamos priežiūros bei išlaikymo tik pastaraisiais metais, ieškovei primygtinai primenant, kad ieškovės mama yra ir atsakovo mama, kad ieškovė, kuri taip pat gyvena užsienyje, neturi galimybių ir neprivalo išlaikyti mamos, rūpintis ja viena pati, kad tai yra abiejų vaikų pareiga. Z. T. ilgą laiką iki mirties, t. y. jai dar gyvenant kitu adresu ((duomenys neskelbtini)) ir dar gerokai prieš testamento surašymą, turėjo įvairių akivaizdžių problemų, susijusių su psichine sveikata: ne kartą buvo apkaltinusi kaimynus, kad šie iš jos vagia, namuose esančius daiktus dėdavo į maišus ir nešdavo pas kaimynus ar savo drauges, norėdama pasidėti saugojimui, nes manė, kad iš jos namų tuos daiktus pavogs. Vėliau, persikėlus gyventi kitu adresu, Z. T. vis tiek atrodydavo, kad buvęs kaimynas pas ją ateina ir iš jos vagia, ir toliau nešdavo savo daiktus pasidėti pas kaimynus, kartais pas juos nakvodavo, galvodama, kad senasis kaimynas gali ateiti ją nužudyti. Dažnai sakydavo, kad iš jos malkas vagia, daiktus iš ūkinio pastato, spynas atsirakina su visrakčiu, todėl rišdavo siūlus ant spynų, po to tikrindavo, ar nenutraukti, po nakties dažnai spynas keisdavo vis naujomis. Z. T. nuolat girdėdavo įvairius garsus, balsus, sakydavo, kad kaimynas su ja kalba net ir nebūdamas šalia. Z. T. kviesdavo policiją, sakydama, kad po jos namus vaikšto jos kaimynas ir nori ją nužudyti. Atvykę pareigūnai, kviesdavo greitąją medicinos pagalbą. Dėl atsakovo melagingų ketinimų tartis, ieškovė neskubėjo rinkti medicininių dokumentų apie Z. T. psichinę sveikatą, tačiau UAB „Sveikatos ratas“, kurioje Z. T. gydėsi nuo 2020-05-04 iki 2022-12-01, pateikė medicininėje dokumentacijoje esantį dokumentą – VšĮ Šiaulių apskrities psichiatrijos ligoninės 2009 m. spalio 13 d. Epikrizę, kurios anamnezė patvirtina, jog pati ligonė (testatorė) pažymi, jog „pirmi pamąstymai apie „turto netektį, apie kaimynų priešiškumą“ atsirado prieš 5 metus (t. y. 2004 m.). Toliau vis stiprėjo, o prieš 3 metus iki tyrimo (t. y. apie 2006 m.) net buvo priversta „keisti butą“, nes nebegalėjo kentėti persekiojimo, kaimynų vagysčių iš buto. Nurodoma, kad ligonė 2009 m. rugsėjo 16 d. buvo nuėjusi į policiją, kur norėjo rašyti pareiškimą, bet GPM buvo atvežta į Joniškio psichikos sveikatos centrą (PSC), iš kur buvo nukreipta į Šiaulių apskrities psichiatrijos ligoninės stacionarą. Aprašant psichinę būseną, epikrizėje nurodoma, kad Z. T. orientuota pilnai, kalba noriai ir atvirai, išsako gausias klausos haliucinacijas – „vyriški balsai ją gąsdina, grasina, juokiasi“; išsako poveikio idėją (įdėjo plokštelę į galvą ir į gimdą), persekiojimo (seka dėl turto pasisavinimo kaimynai ir „juodi vyrai“), kliedėjimo idėjas, mąstymas neproduktyvus, būsenai nekritiška, išblaškyto dėmesio, labai nerimastinga, įtari, bet prašosi pagalbos. Pažymėtina, kad minėtu laikotarpiu (nuo 2009 m. rugsėjo 17 d. iki 2009 m. spalio 9 d.) ieškovės motinos būsena buvo stebima ir objektyviai aprašyta, tačiau ji buvo tokia pat ir ankstesniu laikotarpiu, t. y. ir 2009 m. kovo 4 d., kai buvo sudarytas testamentas, o taip pat ir ankstesniais metais. Ilgą laiką Z. T. buvo prižiūrima ieškovės, jos dukros. Vėliau Z. T. sveikatos būklei blogėjant, atsirandant vis didesnių psichinės sveikatos sutrikimų, Z. T. buvo prižiūrima ir gydoma slaugos skyriuje. Visos šios aplinkybės buvo žinomos atsakovui, todėl, reikalaudamas vykdyti testamentą, jis pats prisiėmė riziką dėl galimų praradimų ir nuostolių. Ieškovė mano, kad testamentas turi būti pripažintas negaliojančiu, nes mirusioji Z. T. jo sudarymo metu sirgo psichinėmis ligomis, todėl testamento sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Z. T., nebūdama pripažinta neveiksnia teismo sprendimu, vis tik negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, negalėjo laisvai, protingai, produktyvaus mąstymo pasekmėje suformuoti ir išreikšti savo tikrąją valią, kurią įtakojo Z. T. psichinės sveikatos sutrikimai.