Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-671-236/2018

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-12-12
Bylos Nr.: e2A-671-236/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-57-3-00306-2017-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Bajoras, Rasos Gudžiūnienės, Kazys Kailiūnas
Atsakovas: D. A.
Ieškovas: Luminor Bank akcinės bendrovės

Civilinė byla Nr. e2A-671-236/2017Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00306-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.1.3.1; 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.2.2; 2.6.2.5; 2.6.8.7; 2.6.8.8; 2.6.8.10; 2.6.29.2. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 12 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos Gudžiūnienės ir Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Luminor Bank akcinės bendrovės ieškinį atsakovei D. A. dėl skolos priteisimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Kretingos vettiekimas“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Luminor Bank AB (toliau – ir Bankas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei D. A., prašydama priteisti iš atsakovės 212 914,73 Eur negrąžinto kredito ir 7 494,95 Eur nesumokėtų palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškovė ir UAB „Kretingos vettiekimas“ 2010-10-13 sudarė kredito linijos sutartį Nr. K-1800-2010-98, kurios pagrindu kredito gavėjui apyvartinėms lėšoms papildyti suteiktas 95 574,60 Eur kredito linijos limitas su kintama palūkanų norma, kredito linijos limitas suteiktas terminui iki 2012-08-31, kartu nustatant kredito linijos limito grąžinimo (mažinimo) terminus su sumomis. Praleidus nustatytus kredito linijos limito grąžinimo (mažinimo) terminus UAB „Kretingos vettiekimas“ įsipareigojo mokėti Bankui papildomas palūkanas, o už laiku nesumokėtas Bankui palūkanas - 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną praleistą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos.

3. Ieškovė Luminor Bank AB pažymėjo, kad kredito linijos sutarties sąlygos buvo iš dalies pakeistos ir papildytos 2012-01-04 susitarimu Nr. K-1800-2010-98/1 ir 2012-11-07 susitarimu Nr. K-1800-2010-98/2, kuriuo kredito gavėjui UAB „Kretingos vettiekimas“ suteikta kredito linijos limito suma padidinta iki 192 409,50 Eur, kredito linijos galiojimo terminas nustatytas iki 2017-10-15, o sutarties specialioji ir bendroji dalys išdėstytos nauja redakcija.

4. Ieškovė nurodė, kad po minėtų susitarimų sudarymo tarp Banko ir Luminor Bank AB buvo sudarytas 2014-07-21 susitarimas Nr. K-1800-2010-98/3, kuriuo kredito linijos sutarties sąlygos buvo pakeistos šią sutartį performinant į kreditavimo sutartį, kurios specialioji ir bendroji dalys išdėstytos nauja redakcija. Tokiu būdu pagal sudarytą pirminę kredito linijos sutartį Banko kredito gavėjui UAB „Kretingos vettiekimas“ suteikto ir negrąžinto kredito limito suma tapo pagal Kreditavimo sutartį Banko suteikto kredito suma.

5. Ieškovė pažymėjo, kad sudarant minėtą susitarimą taip pat nuspręsta kredito gavėjui UAB „Kretingos vettiekimas“ papildomai suteikti 62 456,11 Eur dydžio kreditą, bendra kredito gavėjui UAB „Kretingos vettiekimas“ suteikto kredito suma pagal kreditavimo sutartį buvo 254 865,61 Eur, galutinis kredito grąžinimo terminas, kartu nustatant ir tarpinius kredito grąžinimo terminus su grąžintinomis sumomis, buvo nustatytas iki 2016-06-30. Už suteiktą kreditą UAB „Kretingos vettiekimas“ įsipareigojo mokėti kintamo dydžio palūkanas, kurių dydis kinta ir kurios apskaičiuojamos kreditavimo sutartyje nustatyta tvarka, praleidus nustatytus kredito sugrąžinimo terminus UAB „Kretingos vettiekimas“ įsipareigojo mokėti ieškovei Luminor Bank AB papildomas palūkanas, o už laiku nesumokėtas Bankui palūkanas – 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną praleistą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos.

6. Ieškovė Luminor Bank AB nurodė, kad Bankas ir atsakovė 2012-11-07 sudarė laidavimo sutartį Nr. L-1800-2012-628 (toliau – ir Laidavimo sutartis), kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo atsakyti solidariai visu savo turtu, jei UAB „Kretingos vettiekimas“ Bankui neįvykdys ar netinkamai vykdys prievoles pagal kredito linijos sutartį su visais vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais. Sudarydama Laidavimo sutartį, taip pat pasirašydama kaip laiduotoja pradines kredito linijos sutarties sąlygas keičiančiuose susitarimuose (2012-11-07 susitarime Nr. K-1800-2010-98/2 ir 2014-07-21 susitarime Nr. K-1800-2010-98/3) atsakovė patvirtino, kad jos suteiktas laidavimas pagal sudarytą Laidavimo sutartį visa apimtimi galioja ir pagal Banko bei UAB „Kretingos vettiekimas“ sudarytais susitarimais pakeistas pradinės sutarties sąlygas. Tokiu būdu atsakovė įsipareigojo atsakyti ir už kredito gavėjo UAB „Kretingos vettiekimas“ prievolių pagal Kreditavimo sutartį tinkamą įvykdymą, kadangi tarp Banko ir UAB „Kretingos vettiekimas“ sudarytu 2014-07-21 susitarimu Nr. K-1800-2010-98/3 kredito linijos sutartis performinta į Kreditavimo sutartį.

7. Ieškovė Luminor Bank AB pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2015-10-06 nutartimi iškelta UAB „Kretingos vettiekimas“ restruktūrizavimo byla (civilinė byla Nr. B2-631-163/2015) Klaipėdos apygardos teismo 2016-08-23 nutartimi buvo nutraukta. Klaipėdos apygardos teismo 2016-10-11 nutartimi UAB „Kretingos vettiekimas“ iškelta bankroto byla (civilinė byla Nr. eB2-1593-777/2016). Nuo bankroto bylos iškėlimo dienos laikoma, kad visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę (Įmonių bankroto įstatymo 16 str.). Teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dieną kredito gavėjo UAB „Kretingos vettiekimas“ prievolės Bankui pagal Kreditavimo sutartį nebuvo įvykdytos.

8. Ieškovė Luminor Bank AB nurodė, kad kredito gavėjui UAB „Kretingos vettiekimas“ iškėlus bankroto bylą Bankas įstatymų nustatyta tvarka 2016-11-28 raštu Nr. 30.56-17/4660 bankroto byloje pareiškė 220 409,68 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą. Klaipėdos apygardos teismas 2017-01-17 nutartimi Banko kreditorinį reikalavimą minėtai sumai patvirtino (civilinė byla Nr. eB2-355-777/2018). Atsakovei kaip laiduotojui išsiųstu 2017-03-02 raštu Nr. 30.56-17/845 Bankas atsakovę paragino įvykdyti sudaryta Laidavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir iki 2017-04-03 padengti kredito gavėjo UAB „Kretingos vettiekimas“ skolą pagal kreditavimo sutartį. Atsakovė skolos Bankui per 2017-03-02 rašte nustatytą terminą nepadengė.

9. Atsakovė D. A. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

10. Atsakovės teigimu, ji laidavo tik pagal 2010-10-13 kredito linijos sutartį, todėl jos laidavimas pasibaigė. Buvo sudarytos kelios kreditavimo sutartys, o ji laidavo tik pagal kredito limito sutartį ir tai patvirtina ieškovės pateiktas 2014-07-21 susitarimas dėl laidavimo galiojimo, kurio atsakovė nepasirašė.

11. Atsakovė pažymėjo, kad kredito sutartis buvo užtikrinta ir įkeitimu, ieškovė pradėjo procesą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto daikto, todėl ieškovė galės bent iš dalies padengti savo reikalavimus ir neturėtų reikalauti visos 220 409,68 Eur skolos iš laiduotojos.

12. Atsakovės teigimu, skolos skaičiavimai niekuo nepagrįsti. Kredito limitas buvo didinamas, o įkeisto turto masė mažinama. Tarp banko darbuotojų ir BUAB „Kretingos vettiekimas“ akcininko N. D. ir UAB „Bronida“ akcininko galbūt buvo vykdomi nesąžiningi susitarimai, siekiant visų įsipareigojimų vykdymą nukreipti tik į atsakovės turimą turtą. Bankroto bylos iškėlimo trečiajam asmeniui faktas siejamas su skolos sumos nustatymu, taigi iš laiduotojos negali būti reikalaujama daugiau nei iš pagrindinės skolininkės.

13. Atsakovė pažymėjo, kad ji, kaip UAB „Daimeda“ vadovė, kreipėsi į Banką su prašymu leisti parduoti Bankui įkeistą turtą ir taip sumažinti skolą, tačiau iki šiol jokių veiksmų nesiimta.

14. Atsakovės teigimu, palūkanų skaičiavimas turėjo būti nutrauktas pagrindinei skolininkei iškėlus bankroto bylą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

15. Klaipėdos apygardos teismas 2017-12-18 sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės D. A. ieškovei AB Luminor Bank 212 914,73 Eur negrąžinto kredito, 7 494,95 Eur palūkanų, 4 216 Eur bylinėjimosi išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 220 409,68 Eur sumos nuo bylos iškėlimo (2017-05-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, Klaipėdos apygardos teismo 2017-05-04 nutartimi atsakovei D. A. taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki sprendimo įvykdymo.

16. Teismas nustatė, kad 2010-09-27 UAB „Kretingos vettiekimas“ akcininkai (iš esmės UAB „Zoovetika“, kurios akcininkė ir vadovė buvo atsakovė) nutarė paimti iš ieškovės iki 660 000 Lt kreditą ir įkeisti UAB vaistinės „Daimeda“ ir UAB „Bronida“ nekilnojamąjį turtą. 2010-10-13 ieškovė ir BUAB „Kretingos vettiekimas“, kuriai vadovavo atsakovė, sudarė 95 574,60 Eur su 5,1 proc. metų kintamomis palūkanomis kredito linijos sutartį Nr. K-1800-2010-98, kredito linijos grąžinimo (mažinimo) terminas – iki 2012-08-31. Trečiojo asmens UAB „Kretingos vettiekimas“ įsipareigojimai buvo užtikrinti hipotekos lakštais paskesniu (antriniu) nekilnojamojo turto, priklausančio UAB vaistinei „Daimeda“ ir UAB „Bronida“, įkeitimu. Šalys susitarė, kad šalių santykiams taikomos ir banko paslaugų teikimo bendrosios taisykles. Trečiojo asmens UAB „Kretingos vettiekimas“ 2012-01-04 prašymu ieškovė ir trečiasis asmuo susitarė pakeisti 2010-10-13 kredito linijos sutartį Nr. K-1800-2010-98: sumažino kredito limitą iki 92 547,60 Eur, pratęsė grąžinimo terminą iki 2012-12-31, trečiasis asmuo įsipareigojo įforminti hipotekos ir įkeitimo lakštų pakeitimus. 2012-10-22 UAB vaistinės „Daimeda“ akcininkė atsakovė D. A. ir 2012-10-23 UAB „Bronida“ akcininkas N. D. nutarė įkeisti įmonės turtą trečiojo asmens prievolei užtikrinti. 2012-10-25 UAB „Kretingos vettiekimas“ akcininkai nutarė padidinti kreditą iki 192 409,50 Eur ir pakeisti grąžinimo terminą. 2012-11-07 UAB „Kretingos vettiekimas“ prašymu ieškovė ir trečiasis asmuo susitarė pakeisti 2010-10-13 kredito linijos sutartį Nr. K-1800-2010-98: padidino kredito limitą iki 192 409,50 Eur, nustatė, kad maksimaliąja hipoteka (įkeitimu) užtikrinta suma yra 270 205,47 Lt (78 256,91 Eur), pratęsė grąžinimo terminą iki 2017-10-15, pakeitė metinių palūkanų dydį, susitarė, kad prievolės bus užtikrintos UAB „Daimeda“ nekilnojamojo turto įkeitimu ir laidavimo sutartimi, sudaryta su atsakove D. A..

17. Teismas taip pat nustatė, kad 2012-11-07 šalys sudarė laidavimo sutartį Nr. L-1800-2012-628. Šalys sutartimi susitarė dėl vartojamų sąvokų, t. y. kad skolininkas – tai UAB „Kretingos vettiekimas“, kreditavimo sutartis – tai 2010-10-13 tarp banko ir skolininko sudaryta kredito linijos sutartis Nr. K-1800-2010-98 su visais vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais, kurioje numatytų skolininko prievolių įvykdymą laiduoja laiduotojas, skolininko prievolė – tai visi kreditavimo sutartyje numatyti mokėjimai (kreditų grąžinimas, palūkanų, procesinių palūkanų, įsipareigojimo mokesčio, baudų, delspinigių, nuostolių ir kt. mokėjimai), kuriuos privalo įvykdyti skolininkas. Šia laidavimo sutartimi atsakovė prisiėmė įsipareigojimus atsakyti visu savo turtu, kur jis bebūtų ir iš ko besusidarytų, bankui, jeigu trečiasis asmuo neįvykdys visų, dalies savo prievolių pagal kreditavimo sutartį arba įvykdys jas netinkamai. Šalys susitarė, kad atsakovės ir trečiojo asmens atsakomybė yra solidari, atsakovė įsipareigojo atsakyti bankui ta pačia apimtimi, kaip ir trečiasis asmuo, jeigu šis neįvykdys visų, dalies savo prievolių arba įvykdys jas netinkamai, ir ieškovei pareikalavus įvykdyti už trečiąjį asmenį jo prievoles kreditavimo sutartyje numatytais terminais ir sąlygomis. Šalys nustatė, kad jeigu trečiasis asmuo netinkamai vykdo sutartį, ieškovė turi teisę savo pasirinkimu atlikti vieną, kelis ar visus veiksmus: pareikalauti, kad trečiojo asmens prievolę įvykdytų tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, tiek visą prievolę, tiek jos dalį; be atskiro įspėjimo debeto pavedimais ar kitu ieškovei priimtinu būdu nurašyti trečiojo asmens prievolių sumą nuo visų laiduotojo sąskaitų ir indelių banke ir kitose kredito įstaigose tiek litais, tiek užsienio valiuta; įskaityti trečiojo asmens, atsakovės prievoles ieškovei už ieškovės prievoles atsakovei; nukreipti trečiojo asmens prievolių sumos išieškojimą į atsakovės turtą. Šalys susitarė, kad atsakovės atsakomybė pagal laidavimo sutartį išlieka nepriklausomai nuo to, kad be laiduotojo sutikimo iš esmės pasikeičia trečiojo asmens prievolės pagal kreditavimo sutartį ir dėl to be atsakovės sutikimo padidėja trečiojo asmens atsakomybė ir atsiranda kitų nepalankių atsakovei pasekmių. Nepriklausomai nuo šios sąlygos ieškovė turi teisę, bet neprivalo reikalauti iš atsakovės sutikimo atlikti kreditavimo sutarties pakeitimus (sutarties preambulė, 2.3, 3.1 p.). Atsakovė patvirtino, kad priėmė sprendimą sudaryti sutartį, susipažinusi su trečiojo asmens veikla ir finansine būkle, kad susipažino su kreditavimo sutartimi (sutarties 3.5, 4.1 p.).

18. Teismas nurodė, kad 2014-07-09 trečiasis asmuo UAB „Kretingos vettiekimas“ pateikė ieškovei paraišką dėl kredito (suma nenurodyta) su įmonės atsargų, kredito ir debetinių skolų iššifravimais, nuostolio ataskaitos prognozėmis. 2014-07-21 trečiojo asmens prašymu, įvertinusi, kad gavėjas paėmė ir negrąžino 192 409,50 Eur kredito limito sumą, ieškovė papildomai suteikė 62 456,11 Eur kreditą ir nustatė, kad trečiasis asmuo privalo įforminti hipotekos ir įkeitimo lakštų pakeitimus, pateikti visų garantų ir laiduotojų raštiškus sutikimus pakeisti sutartį pagal susitarimo sąlygas, pateikti informaciją apie sumas ir produkcijos tiekėjus, kuriems bus mokama iš kredito lėšų. 2014-07-21 ieškovė ir trečiasis asmuo pakeitė 2010-10-13 kredito linijos sutartį Nr. K-1800-2010-98 ir išdėstė ją nauja redakcija, kuri įsigaliojo nuo 2014-07-21, t. y. susitarimo dėl papildomo kredito suteikimo dienos. Sutarties šalys nustatė, kad kredito suma yra 254 865,61 Eur, grąžinimo terminas – iki 2016-06-30, kintamosios palūkanos – 3,5 proc., įsipareigojimų mokestis – 1,48 proc. palūkanų, užtikrinimo priemonės – UAB „Daimeda“ nekilnojamojo turto įkeitimas ir laidavimo sutartis su atsakove D. A., nustatė, kad maksimaliąja hipoteka (įkeitimu) užtikrinta suma yra 363 117,15 Lt (105 166 Eur). Praleidęs sutartyje numatytus terminus trečiasis asmuo įsipareigojo mokėti papildomas palūkanas, už laiku nesumokėtas palūkanas – 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos. 2014-07-21 trečiasis asmuo pateikė ieškovei dvylikos tiekėjų pavadinimus ir nurodė, kad jų reikalavimams apmokėti reikalinga 219 301,68 Lt (63 514,16 Eur) suma.

19. Teismas nustatė, kad atsakovė 2015-07-20 kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su prašymu iškelti jos vadovaujamam trečiajam asmeniui UAB „Kretingos vettiekimas“ restruktūrizavimo bylą, nes dėl 2014–2015 metais patirtų nuostolių negali sklandžiai sumokėti 274 718 Eur pradelstų skolų kreditoriams. Klaipėdos apygardos teismo 2015-10-06 nutartimi restruktūrizavimo byla buvo iškelta, tačiau 2016-08-23 nutartimi nutraukta, nes trečiojo asmens valdymo organai nepateikė restruktūrizavimo plano (LITEKO duomenys, byla Nr. B2-631-163/2016, CPK 179 str. 3 d.).

20. Teismas nurodė, kad trečiasis asmuo UAB „Kretingos vettiekimas“ atliko ieškovei mokėjimus pagal kredito sutartį iki 2015-10-30.

21. Teismas nustatė, kad kreditorius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius inicijavo trečiajam asmeniui bankroto bylą ir 2016-10-11 nutartimi bankroto byla buvo iškelta, bankroto administratoriumi paskirtas R. J., nutartis įsiteisėjo 2016-10-22. 2016-11-28 ieškovė pateikė trečiajam asmeniui 220 409,68 Eur kreditinį reikalavimą, iš jo 212 914,73 Eur – skola, 7 494,95 Eur – netesybos, 2017-01-17 nutartimi 220 409,68 Eur dydžio kreditinis reikalavimas buvo patvirtintas. 2017-03-21 nutartimi trečiasis asmuo pripažintas bankrutavusiu ir likviduojamu dėl bankroto (LITEKO duomenys, byla eB2-728-777/2017, CPK 179 str. 3 d.).

22. Teismas nustatė, kad UAB vaistinė „Daimeda“ 2016-11-03 kreipėsi į ieškovę su prašymu leisti parduoti įkeistą vaistinės su laboratorija patalpas V. L. individualiai įmonei už 90 000 Eur, 2016-11-21 ieškovė atsakė, kad svarstys pasiūlymą, kai bus pateikta Bankui priimtino turto vertintojo išvada dėl norimo parduoti turto vertės ir kredito įstaigos raštas dėl būsimo pirkėjo finansavimo. Ieškovė 2017-02-28 kreipėsi į Vilniaus miesto 14-ąjį notarų biurą dėl vykdomojo įrašo išieškoti skolą iš įkaito davėjos UAB „Daimeda“ turto. Ieškovė 2017-03-02 pareikalavo, kad atsakovė iki 2017-04-03 įvykdytų 220 409,68 Eur trečiojo asmens prievolę pagal kredito sutartį, nes trečiajam asmeniui terminas įvykdyti prievolę suėjo iškėlus bankroto bylą. 2017-04-18 dieną trečiojo asmens prievolės dydis nepasikeitė. Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notarė Rasa Birutienė 2017-03-23 pranešė UAB „Daimeda“ vadovei atsakovei D. A. apie banko prašymą išieškoti trečiojo asmens skolą iš įkeisto turto ir nustatė terminą įvykdyti prievolę per 20 dienų. 2017-11-20 UAB vaistinė „Daimeda“ antstolei R. V. pasiūlė trečiojo asmens prievolei bankui užtikrinti įkeistos vaistinės su laboratorija ir rūsiu pirkėją, kuris sutiko mokėti 75 000 Eur sumą. 2017-11-21 antstolė R. V. priėmė patvarkymą vykdomojoje byloje S-1700554507 parduoti įkeistą nekilnojamąjį turtą skolininko pasiūlytam pirkėjui už 75 000 Lt, 2017-11-22 pirkėjas sumokėjo į antstolės sąskaitą 75 000 Eur.

23. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje sprendžiamas ginčas išsiskiria tuo, kad reikalavimas atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl kreditavimo sutarties neįvykdymo, pareikštas laiduotojui (atsakovei), kai kartu vykdymo procese yra reikalavimas nukreipti išieškojimą į įkeistą turtą. Kredito sutartis buvo kelis kartus keista, kol galiausiai išdėstyta nauja redakcija, o laiduotoja įrodinėja, kad ji nelaidavo už trečiojo asmens prievoles pagal naujos redakcijos paskolos sutartį. Teismas nurodė, kad su tokiais atsakovės argumentais teismas nesutinka.

24. Teismas sprendė, kad byloje įrodyta, kad trečiasis asmuo, siekdamas vis didinti kredito sumą ir keisti grąžinimo terminą, kreipėsi į Banką su atitinkamais prašymais, teikė papildomus duomenis, tačiau Bankas pareikalavo, kad už juridinio asmens prievoles laiduotų vadovė (atsakovė). Teismas pažymėjo, kad Laidavimo sutartimi atsakovė prisiėmė pareigą solidariai atsakyti už visas jos vadovaujamo trečiojo asmens prievoles Bankui pagal 2010-10-13 kredito linijos sutartį Nr. K-1800-2010-98 su visais vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais. Šalys atskirai nustatė, kad atsakovės atsakomybė pagal Laidavimo sutartį išlieka nepriklausomai nuo to, kad be laiduotojo sutikimo iš esmės pasikeičia trečiojo asmens prievolės pagal kreditavimo sutartį ir dėl to be atsakovės sutikimo padidėja trečiojo asmens atsakomybė ir atsiranda kitų nepalankių atsakovei pasekmių, kad ieškovė neprivalo reikalauti iš atsakovės sutikimo atlikti kreditavimo sutarties pakeitimus. Šalys iš anksto susitarė, kad laiduotoja atsako ir už padidėjusį pagrindinės skolininkės įsipareigojimą, todėl atsakovės prievolė nepasibaigė pakeitus kredito sutarties sąlygas ir (ar) išdėsčius kredito sutartį nauja redakcija.

25. Teismas sprendė, kad aiškinti Laidavimo sutartį kitaip, nei verslininkai susitarė raštu, negalima, nes tai būtų nesąžininga ir neprotinga. Priešingai, atsakovė, būdama pagrindinės skolininkės vadove, žinodama arba turėdama žinoti apie savo prievoles Bankui, siekė didinti kreditą, įkeisto turto masė padidinta nebuvo, taigi natūralu ir logiška, kad Bankas pareikalavo papildomo užtikrinimo – laidavimo (CK 6.193 str.). Dėl to teismas darė išvadą, kad taikytina bendroji laidavimo pasibaigimo taisyklė – laidavimas galioja tol, kol neįvykdyta juo užtikrinta prievolė (CK 6.87 str. 1 d.).

26. Teismas pažymėjo, kad duomenų, jog atsakovė įvykdė 2012-11-07 laidavimo sutartimi Nr. L-1800-2012-628 prisiimtus įsipareigojimus ir sumokėjo BUAB „Kretingos vettiekimas“ skolas (ar jų dalį) Bankui, byloje nėra.

27. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad trečiasis asmuo neįvykdė visų savo įsipareigojimų pagal 2010-10-13 kredito linijos sutartį Nr. K-1800-2010-98 su visais pakeitimais ir papildymais, sprendė, kad atsakovė, solidariai laidavusi visu savo turtu už trečiojo asmens prievolių (dalies ar visų) neįvykdymą arba netinkamą prievolių įvykdymą, turi pareigą sumokėti trečiojo asmens skolą ieškovei, ieškovė turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų atsakovė, kuri būdama laiduotoja, atsakinga kreditoriui (Bankui) kaip solidariąją prievolę su trečiuoju asmeniu turinti bendraskolė (CK 6.6 str. 1, 4, 6 dalys).

28. Teismas pažymėjo, kad atsakovė atsako tiek pat, kiek ir trečiasis asmuo pagal minėtą kreditavimo sutartį (už palūkanų sumokėjimą, nuostolių atlyginimą, netesybų sumokėjimą). Taigi prievolės, kylančios iš laidavimo sutarties, turinys yra toks, kad laiduotojas įsipareigoja, skolininkui pažeidus laidavimu užtikrintą prievolę, atsakyti kreditoriui kartu su skolininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-23 nutartis byloje 3K-3-227/2011). Byloje nepateikta įrodymų, kurie leistų abejoti ieškovės prašomų priteisti 212 914,73 Eur negrąžinto kredito ir 7 494,95 Eur netesybų apskaičiavimo teisingumu, netesybos nėra aiškiai per didelės, tiek trečiasis asmuo, kuriam vadovavo atsakovė, tiek atsakovė žino, iš ko ir kaip atsirado skola bankui (CK 1.5 str., CPK 185 str.).

29. Teismas, ištyręs ir įvertinęs bylos aplinkybes bei remdamasis išdėstytais teisiniais laidavimo instituto aiškinimo ir taikymo aspektais, darė išvadą, jog trečiasis asmuo liko skolingas ieškovei 220 409,68 Eur ir ši skola priteistina ieškovei iš atsakovės (CK 6.81 str. 1, 2 dalys).

30. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nei skolininkė, nei atsakovė geranoriškai nevykdė pareigos sumokėti skolą Bankui, sprendė, kad iš atsakovės ieškovei priteistinos ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo (2017-05-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str. 1 d., CK 6.37 str.).

31. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės teiginius, kad ieškovės prašomas priimti teismo sprendimas neužtikrina tinkamo ir teisingo teismo sprendimo vykdymo proceso, galbūt sudaro pagrindą ieškovei praturtėti be pagrindo, nes vyksta išieškojimas iš įkeisto turto, kad nepagrįstai didinama atsakovės atsakomybė, nes jau yra skolininko pasiūlytas pirkėjas, kuris sumokėjo antstolei pardavimo kainą.

32. Teismas pažymėjo, kad kasacinio teismo praktikoje dėl hipotekos ir laidavimo institutų santykio konstatuota, kad hipoteka ir laidavimas, kaip sutartinių prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai, taikomi pagal įstatymų normose ir civilinių teisinių santykių subjektų sutartyse nustatytas jų taikymo sąlygas. CK normos šiuos prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus reglamentuoja netapačiai, tačiau jų vienas kitam nepriešpriešina, neįtvirtina jų tarpusavio konkurencijos. Esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip. Hipotekos kreditoriaus teisė reikalauti, kad laiduotojas, kaip solidarusis bendraskolis, vykdytų turimą solidariąją prievolę, yra saistoma jam neįvykdyto skolinio įsipareigojimo dydžio ir nesaistoma kreditoriaus galimybės gauti reikalavimo (jo dalies) patenkinimą iš įkeisto daikto. Taigi, esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosiose teisės normose kreditoriui suteikiama teisė pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti įvykdyti prievolę, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011-12-29 nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014; kt.).

33. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju mažinti priteistiną sumą nėra pagrindo, nes šioje proceso stadijoje ieškovė negavo dalies kreditinio reikalavimo, be to, kai laiduotojas įvykdo prievolę, jam pereina visos kreditoriaus teisės pagal šią prievolę (CK 6.83 str. 1 d.). Jeigu prievolė priverstinai vykdoma iš kelių solidariųjų bendraskolių (šiuo atveju įkaito davėjo ir laiduotojo) turto, tai išieškojimo mastas gali ir turėtų būti kontroliuojamas vykdymo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010). Dėl to teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, jog dėl vykdomo išieškojimo nežinoma tiksli atsakovės prievolė ir kt.

34. Teismas pažymėjo, kad šioje proceso stadijoje atsakovė nepasiūlė konkrečių taikos sutarties su Banku sąlygų, tačiau šalys gali susitarti ir vykdymo procese (CPK 629 str. 1 d. 2 p., 639 str. 4 p., 643 str. 7 p.).

35. Teismas nustatė, kad ieškovė 2017-05-02 mokėjimo pavedimu sumokėjo 2 522 Eur žyminį mokestį ir 1 694 Eur advokatų profesinei bendrijai „Iustum“ už teisinę pagalbą ir atstovavimą byloje. Dėl to teismas sprendė, kad patenkinus ieškovės ieškinį iš atsakovės ieškovei priteistinas 4 216 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 79 str. 1 d., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str. 1, 2 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.2, 8.3, 8.16, 8.18 p.).

36. Teismas nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2017-05-04 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – nutarė areštuoti atsakovei D. A. nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančius pas ją arba trečiuosius asmenis, neviršijant 220 409,68 Eur sumos, iš areštuoto turto atsakovei leido atsiskaityti su AB DNB banku, mokėti mokesčius ir privalomąsias įmokas, neuždraudė disponuoti sąskaitose esančiomis lėšomis, viršijančiomis prašomą priteisti sumą; pavedė ieškovės pasirinktam antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti ir būtiniesiems buitiniams poreikiams tenkinti. Dėl to teismas darė išvadą, kad laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

37. Apeliaciniame skunde atsakovė D. A. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017-12-18 sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, netenkinus pirmojo prašymo – panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017-12-18 sprendimo dalį dėl 137 456,11 Eur (75 000 Eur + 62 456,11 Eur) ir šioje dalyje ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

37.1. Pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė formaliai, ignoruodamas rašytinius atsakovės ir jos atstovo prašymus dėl papildomų įrodymų išreikalavimo į bylą bei dėl liudytojo apklausos. Formaliai išnagrinėjo sudėtingą ir specifinę bylą, kurioje ieškinio reikalavimai yra didelės apimties, teismo posėdyje nedalyvaujant atsakovei ir jos atstovui, nors teismui buvo teiktas pagrįstais argumentais motyvuotas prašymas perkelti teismo posėdžio datą. Teismas pažeidė CPK įtvirtintą įrodymų vertinimo reglamentavimą, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir klaidingai aiškino bei taikė materialinės teisės normas.

37.2. Pirmosios instancijos teismas aiškindamas Laidavimo sutarties nuostatas, pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles, nes procesiniame sprendime pateiktas aiškinimas nesuderinamas su sąžiningumo principu, tos pačios sutarčių aiškinimo taisyklės skirtingai taikytos aiškinant atskiras sutarties nuostatas, neanalizuoti tikrieji šalių ketinimai, visiškai ignoruota contra proferentem taisyklė.

37.3. Pirmosios instancijos teismas, prioritetą teikdamas lingvistiniam laidavimo sutarties aiškinimui, tuo pačiu metodu visiškai neaiškino 2014-07-21 kreditavimo sutarties nuostatų, kurios yra itin svarbios ir pagrindžia laidavimo pabaigos faktą. Teismas buvo neobjektyvus, neatidus ir sprendimą priėmė formaliai. Tuo tarpu, šios sutarties tekstas patvirtina apeliantės teiginius, kad ji nėra laidavusi pagal 2014-07-21 kredito sutartį dėl papildomo 62 456,11 Eur kredito.

37.4. Bankas nurodė, kad turi būti laiduotojų raštiški sutikimai, jei jie sutinka su susitarimu dėl papildomo 62 456,11 Eur kredito. Byloje nėra rašytinio D. A. sutikimo, nes ji tokio sutikimo nepasirašė ir nesutiko laiduoti pagal 2014-07-21 kredito sutartį. Be to, 2014-07-21 kreditavimo sutartyje D. A. nepasirašė kaip laiduotoja, laidavimo patvirtinimui numatytoje vietoje. Tai, kad D. A. sutartyje pasirašė kaip kredito gavėjo UAB „Kretingos vettiekimas“ atstovė, nereiškia sutikimo būti ir laiduotoja. Tuo tarpu, faktas, kad Banko kreditavimo sutartyje, kurią rengė Bankas, yra įtrauktas tekstas dėl laidavimo patvirtinimo ir numatyta vieta laiduotojo parašui, t. y. laiduotojo rašytiniam patvirtinimui, kad jis laiduoja už kreditorinį skolininko įsipareigojimą, patvirtina, kad dėl naujos 2014 m. kreditavimo sutarties turėjo būti susitarta naujai ir naujas susitarimas patvirtintas nauja laidavimo sutartimi ir laiduotoju pasirašytinu patvirtinimu kreditavimo sutartyje. Tai patvirtina, kad atsakovė nelaidavo dėl papildomai suteikto 62 456,11 Eur kredito, pagal naujai pasirašytą 2014-07-21 sutartį.

37.5. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, kodėl keičiant (didinant) kredito sumą, kaip kad teigia Bankas, nebuvo tiesiog pasirašytas susitarimas dėl kredito sumos padidinimo, o 2014 m. kredito sutartis buvo išdėstyta nauja redakcija (tiek bendroji, tiek specialioji dalis), kodėl 2014 m. kredito sutarties tekste yra numatyta vieta laiduotojos D. A. parašui, tačiau laiduotoja nėra pasirašiusi ir Bankas nė karto to nuo 2014 metų nereikalavo, koks buvo 2014 m. kredito sutarties tikslas (ar tai buvo tęstinis kreditavimas ankstesnės sutarties pagrindu, ar naujas tikslinis suteikiamas kreditas).

37.6. Pirmosios instancijos teismas, aiškindamas laidavimo ir kreditavimo sutarčių nuostatas turėjo atsižvelgti ir į tai, kad viena sutarties šalis yra bankas ir jis kaip finansų institucija pateikė apeliantei jau parengtą Bankui palankią laidavimo sutartį.

37.7. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodinėjimo pareigą reglamentuojančias teisės normas ir nepagrįstai bei klaidingai nurodė, jog byloje nepateikta įrodymų, kurie leistų abejoti ieškovės prašomų priteisti 21 2914,73 Eur negrąžinto kredito ir 7 494,95 Eur netesybų apskaičiavimo teisingumu.

37.8. BUAB „Kretingos vettiekimas“ buvo iškelta bankroto byla. Tuo tarpu, nagrinėjamu atveju nėra aišku, ar šiuo atveju Bankas laikėsi įstatyme bei teismų praktikoje nustatytų nuostatų ir kredito gavėjui iškėlus bankroto bylą nutraukė palūkanų skaičiavimą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neišreikalavo iš ieškovės duomenų, kurie pagrįstų kokia tiksliai yra Banko suteikta (išmokėta) ir kredito gavėjo sugrąžinta (sumokėta) kredito linijos sutarties ir Kreditavimo sutarties suma ir būtent kokie pirminiai buhalteriniai įrodymai tai patvirtina.

37.9. Skolos Bankui suma ginčo tvarka nebuvo nustatinėjama ir BUAB „Kretingos vettiekimas“ bankroto byloje Nr. eB2-728-777/2017, Bankui pareiškus kreditorinį reikalavimą byloje. Bankroto byloje teismas tiesiog patvirtino Banko nurodytą kreditorinį reikalavimą, tačiau ginčo dėl to su administratoriumi nebuvo. Todėl faktas, kad bankroto byloje yra patvirtintas kreditorinis reikalavimas tokiai pat sumai, negali būti laikomas prejudiciniu faktu, atsižvelgiant, kad D. A. nedalyvavo Banko tvirtinamo kreditorinio reikalavimo nagrinėjime.

37.10. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino atsakovės prašymo išreikalauti iš Banko duomenis apie tai, ar skolos dengimui Bankas yra realizavęs BUAB „Kretingos vettiekimas“ bankų sąskaitose esančias lėšas, kadangi duomenų, kad tokios lėšos nebuvo panaudotos skolos pagal Kreditavimo sutartį dengimui, Bankas nepateikė.

37.11. Pirmosios instancijos teismas nevertino fakto, jog byloje nėra duomenų apie įkeistas 78,11 kv. m. patalpas – ar jos buvo realizuotos ir lėšos panaudotos dengiant kreditorinį įsiskolinimą, ar ne.

37.12. Pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovės argumentus, jog 2017-11-21 patvarkymu antstolė R. V. patvarkė parduoti skolininko pasiūlytam pirkėjui areštuotą įkeistą turtą: 92,70 kv. m. prekybos paskirties negyvenamąsias patalpas ir kad tikslinga yra atidėti teismo posėdį iki gautomis lėšomis bus padengtas kreditorinis įsiskolinimas, ko pasėkoje mažės ieškinio reikalavimas. Pagal pridedamus dokumentus Bankui įkeistas turtas buvo parduotas už 75 000 Eur sumą, todėl šioje dalyje Banko reikalavimas buvo patenkintas ir ieškinio suma mažintina šia suma.

Žemesnės instancijos teismas

37.13. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad mažinti priteistiną sumą nėra pagrindo, nes šioje proceso stadijoje ieškovė negavo dalies kreditinio reikalavimo, be to, kai laiduotojas įvykdo prievolę, jam pereina visos kreditoriaus teisės pagal šią prievolę (CK 6.83 str. 1 d.). Apeliantė neginčija kreditoriaus teisės pasirinkti savo pažeistų teisių gynybos būdą bei iš kokių asmenų reikalauti įvykdyti prievolę, tačiau šioje byloje yra duomenys, kad kreditorius yra pasinaudojęs ir savo įkeitimo teise, todėl priimant sprendimą turėjo būti į tai atsižvelgta. Be to, kredito gavėjui buvo iškelta bankroto byla ir įmonė jau likviduota, todėl teismas turėjo teisingai įvertinti priteistinos iš laiduotojo sumos dydį.

37.14. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovės atstovo motyvuotą ir pagrįstą prašymą atidėti 2017-11-28 teismo posėdį, nes pardavus įkeistą turtą didelė dalis kredito prievolės bus padengta ir atsakovės prievolės dydis iš esmės bus sumažintas.

Atsiliepimas

38. Atsiliepime į atsakovės D. A. apeliacinį skundą ieškovė Luminor Bank AB prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2018-12-18 palikti nepakeistą, konstatavus pagrindą pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl prievolės dalies įvykdymo realizavus įkeistą turtą, Klaipėdos apygardos teismo 2018-12-18 sprendimą pakeisti, priteisiant iš atsakovės D. A. ieškovei Luminor Bank AB 141 475,58 Eur negrąžinto kredito ir 7 494,95 Eur nesumokėtų palūkanų, taip pat 5 proc. metinių palūkanų nuo 220 409,68 Eur sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2017-05-04) iki 2017-12-19, 5 proc. metinių palūkanų nuo 148 970,53 Eur sumos už laikotarpį nuo 2017-08-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 4 216 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie atsikirtimai:

38.1. Neapgrįsti apeliantės teiginiai, kad ji turėtų būti atleista nuo atsakomybės už 62 456,11 Eur papildomos kredito sumos grąžinimą.

38.2. Apeliaciniame skunde nepagrįstai bandoma kelti abejones dėl pirmosios instancijos teismo sprendimu iš apeliantės priteisto skolos dydžio, kadangi Bankas neva jo neįrodė ir tinkamai nepagrindė.

Motyvuojamoji dalis

38.3. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo ir sprendimą priteisti skolą iš atsakovės, kaip laiduotojos, byloje priėmė pagrįstai nelaukdamas kol kreditorius gaus savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto.

39. Lietuvos apeliaciniame teisme 2018-03-05 gautas ieškovės Luminor Bank AB prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys dokumentai (2018-02-15 mokėjimo pavedimo kopija).

Teisėjų kolegija konstatuoja:

40. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų

41. Nagrinėjamu atveju atsakovė (apeliantė) D. A. kartu su apeliaciniu skundu pateikė antstolės R. V. 2017-12-18 turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr. S-17005817 kopiją.

42. Ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė 2017-12-18 antstolės pranešimo apie turto pardavimą ir gautų lėšų paskirstymą kopiją ir 2017-12-18 antstolės išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo kopiją.

43. Lietuvos apeliaciniame teisme 2018-03-05 gautas ieškovės Luminor Bank AB prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys dokumentai (2018-02-15 mokėjimo pavedimo kopija).

44. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 314 straipsniu, priima šalių pateiktus šios nutarties 41-43 punktuose nurodytus naujus įrodymus į bylą ir juos vertina.

Dėl sutarčių aiškinimo

45. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės teiginius, kad procesiniame sprendime pateiktas aiškinimas nesuderinamas su sąžiningumo principu, tos pačios sutarčių aiškinimo taisyklės skirtingai taikytos aiškinant atskiras sutarties nuostatas, neanalizuoti tikrieji šalių ketinimai, visiškai ignoruota contra proferentem taisyklė.

46. Jeigu sutarties sąlygos vis dėlto suformuluojamos nepakankamai aiškiai, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl sutarties sąlygų vykdymo, jas aiškina, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2007; 2008-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2008).

47. Sutarčių aiškinimo taisyklių taikymą reglamentuoja CK 6.193 straipsnis, jos išsamiai ir nuosekliai atskleistos kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009; 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2010). Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Teismas, vertindamas ir aiškindamas sutartį, pirmiausia turi nustatyti tikruosius sandoryje dalyvaujančių šalių ketinimus (CK 6.193 str. 1 d.), derindamas šį subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize, kaip objektyviausiai atspindinčia tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio, ir pagal tai kvalifikuoti jų susitarimą. Aiškinant sutartį būtina vadovautis ne tik CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, bet ir CK 1.5 straipsnyje nurodytais bendraisiais teisės principais. Sutarčių teisėje galioja principas, kad sutartis visų pirma turi būti aiškinama pagal tikruosius šalių ketinimus ir pagal juos sprendžiama dėl sutarties rūšies ir esmės. Šie esminiai sutarčių aiškinimo principai (t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai) lemia būtinybę, aiškinant sutarties sąlygas, atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, tačiau įvertinti ir sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2010-07-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2010).

48. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė ir atsakovė 2012-11-07 sudarė Laidavimo sutartį, kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo atsakyti solidariai visu savo turtu, jei UAB „Kretingos vettiekimas“ Bankui neįvykdys ar netinkamai vykdys prievoles pagal kredito linijos sutartį su visais vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais. Sudarydama Laidavimo sutartį, taip pat pasirašydama kaip laiduotoja pradines kredito linijos sutarties sąlygas keičiančiuose susitarimuose (2012-11-07 susitarime ir 2014-07-21 susitarime) atsakovė patvirtino, kad jos suteiktas laidavimas pagal sudarytą Laidavimo sutartį visa apimtimi galioja ir pagal Banko bei UAB „Kretingos vettiekimas“ sudarytais susitarimais pakeistas pradinės sutarties sąlygas. Kaip minėta, tarp Banko ir UAB „Kretingos vettiekimas“ sudarytu 2014-07-21 susitarimu kredito linijos sutartis performinta į kreditavimo sutartį. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad tokiu būdu atsakovė įsipareigojo atsakyti ir už kredito gavėjo UAB „Kretingos vettiekimas“ prievolių pagal kreditavimo sutartį tinkamą įvykdymą.

49. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą, daro išvadą, kad, priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino Laidavimo sutarties, 2012-11-07 susitarimo ir 2014-07-21 susitarimo sąlygas, tinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles, tinkamai nustatė visas ginčui svarbias faktines aplinkybes ir padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą dėl šalių tikrųjų ketinimų, sudarant sutartį su susitarimus.

Dėl kreditavimo sutarties

50. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, prioritetą teikdamas lingvistiniam laidavimo sutarties aiškinimui, tuo pačiu metodu visiškai neaiškino 2014-07-21 kreditavimo sutarties nuostatų, kurios yra itin svarbios ir pagrindžia laidavimo pabaigos faktą, pirmosios instancijos teismas buvo neobjektyvus, neatidus ir sprendimą priėmė formaliai. Šios sutarties tekstas patvirtina apeliantės teiginius, kad ji nėra laidavusi pagal 2014-07-21 kredito sutartį dėl papildomo 62 456,11 Eur kredito. Teisėjų kolegija atmeta kaip neapgrįstus šiuos apeliantės teiginius.

51. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad 2014-07-21 susitarimo 11 punktu, atsakovė kaip BUAB „Kretingos vettiekimas“ direktorė ir kaip laiduotoja savo parašais patvirtino, kad jos laidavimas pagal 2012-11-02 laidavimo sutartį Nr. K-1800-2012-628 galioja ir sutarties prievolei pagal 2014-07-21 susitarimu Nr. K-1800-2010-98/3 pakeistas sutarties sąlygas. Kaip minėta, 2014-07-21 susitarime buvo susitarta dėl papildomos 62 456,11 Eur kredito sumos suteikimo, sutarties specialiųjų ir bendrųjų sąlygų išdėstymo nauja redakcija.

52. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir UAB „Kredingos vettiekimas“ 2014-07-21 susitarimo (B) ir 1 punktais susitarė dėl sudarytos 2010-10-13 kredito linijos sutarties pagrindu susiklosčiusių kreditavimo santykių tęstinumo ir šios sutarties sąlygų keitimo. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad tarp ieškovės ir UAB „Kretingos vettiekimas“ buvo sudaryta viena sutartis, kurios sąlygos ir pavadinimas keistos vėlesniais susitarimais, iš šios sutarties pagrindu tarp Banko ir UAB „Kretingos vettiekimas“ susiklostė tie patys tęstiniai kreditavimo teisiniai santykiai.

53. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės teiginius, kad atsakovė nelaidavo dėl papildomai suteikto 62 456,11 Eur kredito, pagal naujai pasirašytą 2014-07-21 kreditavimo sutartį. Bylos duomenys patvirtina, kad 2014-07-21 susitarime apeliantė patvirtino, jog jos laidavimas galioja ir sutarties prievolei pagal 2014-07-21 susitarimu pakeistas sutarties sąlygas. 2012-11-07 laidavimo sutartis patvirtina, kad apeliantė įsipareigojo atsakyti solidariai visu savo turtu, jei kredito gavėjas Bankui neįvykdys ar netinkamai įvykdys prievoles pagal 2010-10-13 kredito linijos sutartį su visais vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais.

54. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad 2012-11-07 laidavimo sutartis galioja ir po visų kredito linijos sutarties sąlygų pakeitimų pasirašymo, t. y. 2012-11-07 laidavimo sutartimi apeliantė laidavo Bankui už BUAB „Kretingos vettiekimas“ prievoles pagal kredito linijos sutartį su visais vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais ir įsipareigojo atsakyti Bankui (ieškovei) ta pačia apimtimi kaip ir BUAB „Kretingos vettiekimas“, todėl atsakovė yra atsakinga už papildomai suteiktos 62 456,11 Eur kredito sumos grąžinimą.

55. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiais, kad aiškinti Laidavimo sutartį kitaip, nei verslininkai susitarė raštu, negalima, nes tai būtų nesąžininga ir neprotinga. Priešingai, atsakovė, būdama pagrindinės skolininkės vadove, žinodama arba turėdama žinoti apie savo prievoles Bankui, siekė didinti kreditą, įkeisto turto masė padidinta nebuvo, taigi natūralu ir logiška, kad Bankas pareikalavo papildomo užtikrinimo – laidavimo (CK 6.193 str.).

56. Laidavimo sutartis, 2012-11-07 susitarimas ir 2014-07-21 susitarimas paneigia apeliantės teiginius dėl jos kaip laiduotojos privalomo 2014-07-21 kreditavimo sutarties pasirašymo.

57. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą, sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su atsakovės teiginiais, kad ji turėtų būti atleista nuo atsakomybės dėl 62 456,11 Eur papildomos kredito sumos grąžinimo.

Dėl skolos dydžio, laidavimo ir įkeitimo santykio

58. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodinėjimo pareigą reglamentuojančias teisės normas ir nepagrįstai bei klaidingai nurodė, jog byloje nepateiktą įrodymų, kurie leistų abejoti ieškovės prašomų priteisti 212914,73 Eur negrąžinto kredito ir 7494,95 Eur netesybų apskaičiavimo teisingumu.

59. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Klaipėdos apygardos teismas 2016-10-11 nutartimi nutarė UAB „Kretingos vettiekimas“ iškelti bankroto bylą. Klaipėdos apygardos teismas 2017-01-07 nutartimi nutarė patvirtinti BUAB „Kretingos vettiekimas“ kreditorių sąrašą ir jų 1 340 484,64 Eur finansinius reikalavimus, t. y. ieškovės 220 409,68 Eur kreditorinį reikalavimą, kurį sudarė BUAB „Kretingos vettiekimas“ bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienai Bankui negrąžintas 212 914,73 Eur kreditas ir 7 494,95 Eur nesumokėtos palūkanos. Apeliantė kaip ir Bankas yra BUAB „Kretingos vettiekimas“ bankroto byloje dalyvaujančiu asmeniu.

60. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės teiginius, kad skolos Bankui suma ginčo tvarka nebuvo nustatinėjama ir BUAB „Kretingos vettiekimas“ bankroto byloje Nr. eB2-355-777/2018, Bankui pareiškus kreditorinį reikalavimą byloje.

61. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip minėta apeliantė, būdama BUAB „Kretingos vettiekimas“ bankroto byloje dalyvaujančiu asmeniu, teismo patvirtinto Banko kreditorinio reikalavimo neginčijo, todėl nagrinėjamu atveju neturi teisės reikšti prieštaravimus, kuriais būtų ginčijamos kitoje byloje nustatytos aplinkybės dėl kredito ir palūkanų skolos pagal kreditavimo sutartį su vėlesniais pakeitimais dydžio ir šios skolos pagrįstumo, ar pretenzijas dėl tariamo skolos nepagrindimo. Apeliantė buvo UAB „Kretingos vettiekimas“ direktorė, jai buvo žinoma BUAB „Kretingos vettiekimas“ finansinė situacija ir skolos kreditoriams, todėl nesutikdama su skolos Bankui dydžiu, turėjo galimybę BUAB „Kretingos vettiekimas“ bankroto byloje ginčyti Banko kreditorinį reikalavimą, tačiau to nedarė. Dėl to darytina išvada, kad sutiko su skolos Bankui dydžiu.

62. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą sprendžia, kad apeliantė nepaneigė skolos Bankui dydžio, todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad trečiasis asmuo liko skolingas ieškovei 220 409,68 Eur ir ši skola priteistina ieškovei iš atsakovės.

63. Teisėjų kolegija atmeta kaip neapgrįstus apeliantės teiginius, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino atsakovės prašymo išreikalauti iš Banko duomenis apie tai, ar skolos dengimui Bankas yra realizavęs BUAB „Kretingos vettiekimas“ bankų sąskaitose esančias lėšas, kadangi duomenų, kad tokios lėšos nebuvo panaudotos skolos pagal kreditavimo sutartį dengimui, Bankas nepateikė.

64. Bylos duomenys patvirtina, kad po bankroto bylos BUAB „Kretingos vettiekimas“ iškėlimo Bankas negalėjo dengti skolos pagal kreditavimo sutartį su vėlesniais pakeitimais ir papildymais pagal finansinio užtikrinimo susitarimą, kadangi sąskaitose nebuvo pakankamai lėšų.

65. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nevertino fakto, jog byloje nėra duomenų apie kredito gavėjui BUAB „Kretingos vettiekimas“ nuosavybės teise priklausiusį 78,11 kv. m. prekybos paskirties negyvenamąją patalpą pastate – vaistinę su rūsiu, unikalus Nr. 5599-2000-8015:0030, adresas Pušų g. 38-1, Gargždų m., Klaipėdos r. sav., ir nėra aišku, ar šios patalpos buvo realizuotos ir lėšos panaudotos dengiant kreditorinį įsiskolinimą, ar ne.

66. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovė klausimo dėl šio konkretaus buvusio įkeisto turto ir jo realizavimo bei duomenų apie tai pateikimo reikalingumo apskritai nekėlė. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė buvo BUAB „Kretingos vettiekimas“ direktorė, kuriai buvo žinoma, kad šis turtas buvo parduotas dar iki kredito gavėjui iškeliant bankroto bylą, 2015 m. gegužės mėnesį, o Banko kartu su 2017-08-19 dubliku pateiktoje išmokėtų kredito sumų ir kredito dengimų lentelėje 2015-05-25 grąžinta kredito suma yra ženkliai didesnė negu visos kitos grąžintos kredito sumos būtent dėl šio įkeisto turto pardavimo.

67. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės deklaratyvus teiginiai dėl priteisto skolos dydžio ir kitų užtikrinimo priemonių realizavimo yra nepagrįsti.

68. Kasacinio teismo praktikoje dėl hipotekos ir laidavimo institutų santykio konstatuota, kad hipoteka ir laidavimas, kaip sutartinių prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai, taikomi pagal įstatymų normose ir civilinių teisinių santykių subjektų sutartyse nustatytas jų taikymo sąlygas. CK normos šiuos prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus reglamentuoja netapačiai, tačiau jų vienas kitam nepriešpriešina, neįtvirtina jų tarpusavio konkurencijos. Esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip. Hipotekos kreditoriaus teisė reikalauti, kad laiduotojas, kaip solidarusis bendraskolis, vykdytų turimą solidariąją prievolę, yra saistoma jam neįvykdyto skolinio įsipareigojimo dydžio ir nesaistoma kreditoriaus galimybės gauti reikalavimo (jo dalies) patenkinimą iš įkeisto daikto. Taigi, esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosiose teisės normose kreditoriui suteikiama teisė pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti įvykdyti prievolę, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011-12-29 nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014; kt.).

69. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad jeigu prievolė priverstinai vykdoma iš kelių solidariųjų bendraskolių (šiuo atveju įkaito davėjo ir laiduotojo) turto, tai išieškojimo mastas gali ir turėtų būti kontroliuojamas vykdymo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010).

70. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovės argumentus, jog 2017-11-21 patvarkymu antstolė R. V. patvarkė parduoti skolininko pasiūlytam pirkėjui areštuotą įkeistą turtą: 92,70 kv. m. prekybos paskirties negyvenamąsias patalpas ir kad tikslinga yra atidėti teismo posėdį iki gautomis lėšomis bus padengtas kreditorinis įsiskolinimas, ko pasėkoje mažės ieškinio reikalavimas. Pagal pridedamus dokumentus Bankui įkeistas turtas buvo parduotas už 75 000 Eur sumą, todėl šioje dalyje Banko reikalavimas buvo patenkintas ir ieškinio suma mažintina šia suma.

71. Teisėjų kolegija pažymi, kad byla nagrinėjama pagal ją nagrinėjant egzistuojančias bei tuo metu esančias aplinkybes ir teismas neturi pareigos atidėti teismo posėdį remiantis tuo, kad yra galimybė, jog skolos dydis ateityje pasikeis ieškovui gavus reikalavimo patenkinimą iš kitos užtikrinimo priemonės.

72. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, neatidėdamas teismo posėdžio ir išnagrinėdamas bylą iš esmės bei priimdamas teismo sprendimą, vertino bylos nagrinėjimo metu Bankui neįvykdyto skolinio įsipareigojimo dydį.

73. Bylos duomenys paneigia apeliacinio skundo teiginius dėl skolos dydžio.

Dėl įrodymų vertinimo

74. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės teiginius, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė formaliai, ignoruodamas rašytinius atsakovės ir jos atstovo prašymus dėl papildomų įrodymų išreikalavimo į bylą bei dėl liudytojo apklausos, formaliai išnagrinėjo sudėtingą ir specifinę bylą, kurioje ieškinio reikalavimai yra didelės apimties, teismo posėdyje nedalyvaujant atsakovei ir jos atstovui, nors teismui buvo teiktas pagrįstais argumentais motyvuotas prašymas perkelti teismo posėdžio datą, pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK įtvirtintą įrodymų vertinimo reglamentavimą, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir klaidingai aiškino bei taikė materialinės teisės normas.

75. Teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-01-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017).

76. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016).

77. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Dėl įrodymų pakankamumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-12-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-568-611/2016). Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-0-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018). Kasacinis teismas, be kita ko, yra nurodęs, kad įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-02 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-351-687/2018).

78. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad apeliantė objektyviais duomenimis nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų dėl skolos priteisimo iš atsakovės (apeliantės) kaip laiduotojos už trečiojo asmens BUAB „Kretingos vettiekimas“ prisiimtas prievoles.

79. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

80. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

81. Vadovaudamasi prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantė, nagrinėjamoje byloje tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

82. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Klaipėdos apygardos teismo 2017-12-18 sprendimas paliktinas nepakeistu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme

83. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 str.).

84. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliacinės instancijos teisme apeliantei D. A. nepriteistinas (CPK 93, 98 str.).

85. Ieškovė Luminor Bank AB prašė priteisti iš atsakovės 847 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kartu su prašymu pateikti įrodymai patvirtina ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl prašymas tenkintinas.

86. Klaipėdos apygardos teismas 2018-01-22 nutartimi nutarė atidėti atsakovei D. A. 2 006 Eur dydžio žyminio mokesčio už paduodamą apeliacinį skundą sumokėjimą iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad priteistina iš atsakovės valstybei 2 006 žyminio mokesčio.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei Luminor Bank AB, j. a. k. 112029270, aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis eurus (847 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei du tūkstančius šešis eurus (2 006 Eur) žyminio mokesčio.

Teisėjai Marius Bajoras Rasos Gudžiūnienės Kazys Kailiūnas