Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ atstovui A. S., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Vilnius“ atstovui advokato padėjėjui Aurimui Margiriui Griniui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano būstas Vilnius“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Pažymėtina, kad šios teismo padarytos išvados nepaneigia atsakovės procesiniuose dokumentuose ir atstovo paaiškinimuose nurodomi bendro pobūdžio samprotavimai apie ieškovės darbuotojo išvados, liudytojos/Buto savininkės pranešimo apie įvykį nepakankamumą, nuotraukų nesąsajumą žalos priežasčiai nustatyti. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių suabejoti ieškovės padaryta išvada dėl žalos Butui priežasties, be to, kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų – (duomenys neskelbtini) Atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto, Defektinio akto, apie įvykį atsakovė ne tik buvo informuota, bet jos specialistai, likviduodami avarijos padarinius, pravalė lietaus kanalizacijos stovą. Šias aplinkybes paneigiančių įrodymų byloje nėra. Teisės aktai neįpareigoja ieškovės kaip draudiko, administruojant žalą pagal gautą pranešimą iš draudėjo, žalos kilimo priežasčiai nustatyti skirti ekspertizes, be kita ko, pavedant jas atlikti tretiesiems asmenims. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas numato bendrą draudiko pareigą tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dedant reikiamas pastangas (Draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą: žalos pastebėjimo momentą – grįžus į butą ir jame jau radus tekantį vandenį pro lubas, žalos pobūdį – atsiradusią drėgmę lubose, sienose, išbrinkusias lauko duris, abejoti tuo, kad ieškovės padarytos išvados yra nepagrįstos ir/ar netinkamos dėl nedėjimo reikiamų pastangų, būtinų draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, teismas neturi jokio pagrindo.

Sprendžiant dėl namo administratoriaus atsakomybės, vertintina, kaip administratorius atliko jam teisės aktais patikėtas funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017). Bendrojo naudojimo vandens nuotekų stovas yra viena iš bendrųjų pastato inžinerinių sistemų (CK 4.82 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punktas). Atsakovė, kaip namo administratorė, turėjo pareigą, be kita ko, užtikrinti lietaus nuotekų stovo priežiūrą pagal teisės aktuose nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (nutarimo redakcija, galiojanti nuo 2015 m. rugpjūčio 13 d.), 3 punktas). 2016 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-971 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, jo redakcija, galiojusi nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. balandžio 5 d. (toliau – ir Reglamentas), numatė, kad gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja bendrojo naudojimo objektų valdytojas, kuris vykdo organizacines ir technines priemones tinkamai gyvenamojo namo būklei išsaugoti, kad būtų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą gyvenamojo namo naudojimo trukmę (84, 85 punktai). Tokioms priemonėms buvo priskiriami nuolatiniai gyvenamojo namo būklės stebėjimai, periodinės (sezoninės) gyvenamojo namo, atskirų jų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūros pavasarį, rudenį (87.1, 87.2 punktai), kurių metu periodiškai ir pagal poreikį vizualiai apžiūrimos gyvenamojo namo pagrindinės konstrukcijos ir inžinerinės sistemos, fiksuojami pastebėti defektai, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti (91 punktas), o gyvenamojo namo būklės įvertinimai fiksuojami ir registruojami statinio techninės priežiūros žurnale, apžiūrų aktuose (101 punktas). Būtent šie dokumentai – techninės priežiūros žurnalas, apžiūrų aktai, yra teisės aktuose įtvirtinti įrodymai, kurie gali patvirtinti namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiksmus atliekant jam teisės aktų kaip bendrojo naudojimo objektų administratoriui pavestas funkcijas. Jų, taip pat jokių kitų įrodymų byloje nesant, konstatuoti, kad administratorius bendrojo naudojimo objektų priežiūrą faktiškai vykdė, kokiu mastu vykdė, teismas neturi pagrindo, nes vien atsakovės paskyrimo administratoriumi faktas nesudaro pagrindo spręsti apie jai priskirtų funkcijų faktinį vykdymą.

Teismas pažymi, kad atsakovė yra verslininkas, kuriam taikomi didesnio atidumo ir rūpestingumo standartai. Atsižvelgiant į profesinei veiklai taikomus didesnius atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartus, atsakovė privalėjo administruojamą pastatą prižiūrėti dedant maksimalias pastangas (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-695-577/2017).

Byloje nėra įrodymų, o teismui pasiūlius juos pateikti, atsakovė nepateikė, pagrindžiančių, kad atsakovė kaip namo administratorė atliko ne formalius, o realius veiksmus įgyvendinant ginčo namo bendro naudojimo objektų priežiūrą (techninę), t. y. byloje nėra jokių duomenų apie ginčo namo lietaus kanalizacijos stovo priežiūrą iki įvykio.

Įvertinus šias aplinkybes, taip pat tai, kad atsakovė, sąžiningai gindamasi nuo jai reiškiamo reikalavimo, buvo laisva pateikti įrodymus apie namo, (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų priežiūros faktinį vykdymą iki (duomenys neskelbtini), kurie, be kita ko, yra išimtinai atsakovės dispozicijoje (Reglamento 101 punktas), darytina išvada, kad ieškovė, įrodydama vandens prasiskverbimo į butą dėl užsikimšusio lietaus kanalizacijos stovo faktą, vietą ir priežastį kartu įrodė atsakovės neveikimą, nulėmusį ieškovės nurodomos žalos Butui atsiradimą – jos administruojamo daugiabučio namo lietaus kanalizacijos stovo nepriežiūrą ar nepakankamą priežiūrą iki (duomenys neskelbtini). Reikalauti, kad ieškovė kažkokiu kitokiu būdu įrodytų atsakovės neveikimą, teismas neturi pagrindo, nes pagal bendrą įrodinėjimo naštos pasiskirstymo taisyklę asmeniui tenka pareiga įrodyti teiginį, ne neiginį. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju būtent atsakovei teko pareiga paneigti minėtu būdu ieškovės įrodytą atsakovės neveikimą, ko atsakovė byloje neįvykdė. Todėl, vadovaujantis CPK įtvirtintu rungtyniškumo principu, teismui ieškovės pateikti įrodymai bei atsakovės pozicija neteikiant įrodymų sąlygoja išvadą, kad šiuo atveju žala atsirado būtent dėl atsakovės neteisėto neveikimo (CPK 177, 185 straipsniai). Teismas konstatuoja, kad neužtikrinusi lietaus nuotekų stovo tinkamos būklės, atsakovė turi pareigą atlyginti dėl to atsiradusią žalą, t. y. kompensuoti ieškovei pastarosios išmokėtą draudimo išmoką.

Teismo vertinimu, tai, jog atsakovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad ji tinkamai vykdė administratoriaus pareigą reguliariai prižiūrėti bendro naudojimo objektus, nagrinėjamu atveju – vamzdynus, yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad dėl užsikimšusio lietaus kanalizacijos stovo sukeltos avarijos yra atsakinga atsakovė. Duomenų, leidžiančių daryti priešingą išvadą, byloje nėra.

Tokiu atveju teismas konstatuoja, kad atsakovė dėl savo nepakankamo rūpestingumo ir tiesioginių administravimo paslaugų netinkamo atlikimo, neveikimo, neteisėtais veiksmais, neužtikrino tinkamo pastato priežiūros. Atsakovė neįrodė, kad siekė (ir ėmėsi visų būtinųjų atlikti veiksmų) nustatyti administruojamo (prižiūrimo) namo gyventojų užpylimo priežastį, nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių įvykio vietos apžiūrą pačios atsakovės ar trečiojo asmens, pagrindžiančių aplinkybę, kad galimai dėl kitos priežasties, o ne dėl lietaus kanalizacijos stovo užsikimšimo, įvyko užliejimas. Atsakovė neužtikrino privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo pagal Reglamentą ir atliko neteisėtus veiksmus, kurie priežastiniu ryšiu susiję su draudėjai (ieškovei) padaryta žala.

Įvertinus byloje esančius duomenis, konstatuotina, jog atsakovė nepateikė įrodymų, leidžiančių pagrįstai teigti, jog atsakovė savo kaip administratorės pareigas vykdė tinkamai ir laiku. Todėl teismas konstatuoja, jog atsakovės aplaidumas šiuo atveju pasireiškė tuo, kad ji tinkamai ir laiku neapžiūrėjo lietaus nuotekų stovo, nenustatė ir nepašalino defektų. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog savo veiksmais atsakovė pažeidė pareigą tinkamai organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų valdymą, priežiūrą ir tvarkymą. Atsakovė, būdama gyvenamojo namo bendrojo naudojimo sistemos valdytoja, neatliko veiksmų, kuriuos turėjo atlikti, t. y. nevykdydama administratoriaus pareigų – nepakankamai rūpindamasi administruojamo daugiabučio namo lietaus nuotekų stovu bei jo priežiūra sąlygojo žalos atsiradimą, t. y. elgėsi neteisėtai. Atsakovei pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ir tvarkyti gyvenamąjį namą adresu, (duomenys neskelbtini). Atsakingai elgtis yra atsakovės, kaip namo administratorės ir verslininkės pareiga, kurios ji nevykdė ar (ir) vykdė aplaidžiai, todėl laikoma, jog atsakovė yra kalta dėl žalos atsiradimo (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

Žalos įrodymai yra pateikti į bylą, dėl žalos buvimo ginčo nėra.

Teismo vertinimu, byloje yra nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. atsakovės, kaip namo administratorės pareigų nevykdymas, žalos butui Nr. (duomenys neskelbtini) atsiradimas, priežastinis ryšys tarp atsakovės neveikimo ir žalos atsiradimo bei atsakovės kaltė. Esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms, atsakovė laikoma atsakinga dėl (duomenys neskelbtini) Butui padarytos žalos.

Konstatavus visas civilinės atsakomybės sąlygas, spręstina dėl priteistinų nuostolių dydžio. Byloje nustatyta, kad ieškovė, remdamasi savo atstovo surašytu Apžiūros aktu, taip pat lokaline sąmata nustatė, kad draudėjo turtui (Butui) padaryta žala yra 523,39 Eur, minusavus išskaitą (franšizę), draudėjui išmokėta 433,39 Eur draudimo išmoka. Ieškovė prašo priteisti 360,52 Eur žalos atlyginimo, įvertinus 32 proc. nusidėvėjimą. Nustatyta, kad žalos sąmata sudaryta vadovaujantis UAB „Sistela“ parengta sąmatų sudarymo programa, atsakovė priešingų įrodymų dėl žalos dydžio į bylą neteikė. Teismas pažymi, kad ieškovės sudarytoje sąmatoje nurodytos buto remontui reikalingos, o ne faktiškai draudėjos patirtos išlaidos; toks draudimo išmokos apskaičiavimo būdas yra galimas ir priklauso nuo draudėjo pasirinkimo. Pagal kasacinio teismo praktiką draudimo išmoka apskaičiuojama ir išmokama draudėjui nepaisant to, ketina jis atkurti dėl draudžiamojo įvykio sugadintą turtą ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009). Teismų praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad turto sugadinimo atveju žalos dydis gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių, kad nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2012).

Atsakovė neneigė ieškovės nurodyto žalos apskaičiavimo metodo ar dydžio teisingumo, neteikė duomenų, kuriais remiantis galima būtų įvertinti ieškovės paskaičiuotą ir draudėjai atlygintą žalą už turto sugadinimą užliejus jos butą (CPK 178 straipsnis), todėl teismas vertina, kad ieškovės pateikti įrodymai yra tinkami prašomos priteisti žalos dydžiui patvirtinti. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog atsakovė privalo atlyginti ieškovei 360,52 Eur dydžio žalą, kuri iš atsakovės priteistina ieškovei (CK 6.263, 6.246-249 straipsniai).

Dėl antrojo įvykio (apgadinto automobilio).

Byloje taip pat sprendžiamas ginčas dėl draudiko, išmokėjusio draudėjui pagal transporto priemonių savanoriško draudimo sutartį (KASKO) draudimo išmoką už šiuo draudimu apdraustą sugadintą automobilį, subrogacijos teisės įgyvendinimo, reikalaujant išmokėtos sumos iš atsakingo už žalą asmens – daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų (bendraturčių) bendrosios nuosavybės objektų administratoriaus, atliekančio visus veiksmus, būtinus bendrojo naudojimo objektams valdyti, prižiūrėti ar kitaip tvarkyti, juos išsaugoti ir naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti (Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (nutarimo redakcija, galiojanti nuo 2015 m. rugpjūčio 13 d.), 3 punktas).

Jau sprendime minėta, kad, vadovaujantis CK 6.1015 straipsnio 1 dalimi, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis, šiuo atveju tai yra prievolės, kylančios iš delikto. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais, kylanti kaltam asmeniui visiškai atlyginti žalą, padarytą asmeniui, turtui (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, žala yra asmens turto sužalojimas; nuostoliai, kaip piniginė žalos išraiška, yra turėtos būtinosios išlaidos sugadinto automobilio remonto darbams, medžiagoms, keičiamoms dalims bei detalėms, reikalingoms suremontuoti (atstatyti) dėl kaltojo asmens neteisėtų veiksmų (neveikimo) sugadintą turtą iki būklės, buvusios prieš pat įvykį (šios bylos kontekste).

Sprendžiant, ar atsakovė privalo atlyginti padarytą žalą CK 6.266 straipsnio pagrindu, svarbu pažymėti, jog objektyviosios civilinės atsakomybės atveju turi būti nustatytos tik trys deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys. Kaltė šiuo atveju yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų.

CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Pagal šią teisės normą objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Kai asmuo už padarytą žalą atsako net ir nesant jo kaltės, reiškiantis reikalavimą dėl žalos atlyginimo asmuo privalo įrodyti likusias deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).

Sprendžiant dėl atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnį, pažymėtina, jog byloje konstatuota, kad pastatui (duomenys neskelbtini) nustatytas turto administravimas, administratoriumi paskirta atsakovė UAB „Mano būstas Vilnius“. Taigi atsakovė yra nurodyto pastato valdytoja, o pagal CK 2.666 straipsnį atsakomybės subjektu gali būti ne tik pastato savininkas, bet ir jo valdytojas. Pažymėtina, kad statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymas pagal CK 6. 266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju yra laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą.

Byloje nustatyta, kad draudėjas J. U. draudikui ir policijai pranešė, jog (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. nuo pastato, adresu (duomenys neskelbtini), stogo nučiuožus sniegui buvo apgadintas jo automobilio variklio dangtis. Patikslinus faktines aplinkybes nustatyta, kad sniegas nučiuožė nuo pastato, adresu (duomenys neskelbtini) (DOK-(duomenys neskelbtini), draudėjo paaiškinimas). Kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) žemėlapio (google maps street view), byloje pateiktų nuotraukų, (duomenys neskelbtini) aukštų su mansarda pastato, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje link (duomenys neskelbtini) gatvės, numeris yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Remiantis atsakovės pateiktais pranešimais namo, adresu (duomenys neskelbtini), gyventojams, nustatyta, kad 2021-02-03, 2021-02-22 gyventojai buvo informuoti apie didelį snygį, įspėti dėl sniego sankaupų, varveklių ant stogo.

Įvykio vietos nustatymo aplinkybes patvirtina draudėjo pateikta informacija, kuri, atsakovės vertinimu, yra nepakankama, nustatant automobilio sugadinimo vietą ir aplinkybes. Su šiuo atsakovės argumentu teismas nesutinka. Visuma byloje pateiktų rašytinių duomenų, paaiškinimų leidžia teigti, kad automobilis buvo sugadintas nurodytoje vietoje ir laiku. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Šiuo atveju nėra pagrindo netikėti draudėjo paaiškinimais, Pranešime apie įvykį draudikui, policijai pateikta informacija. Teismas pažymi, kad duomenų, leidžiančių suabejoti draudėjo pateikta informacija, nepateikta. Automobilis buvo apdraustas Kasko draudimu, todėl draudėjui būtų atlyginta patirta žala, nenustatyta jokių duomenų, kodėl jis galėtų teikti melagingą informaciją. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad automobilio savininkas iš karto po įvykio pranešė policijai ir draudikui apie įvykį.

Pagal LR Vyriausybės nutarimo „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ 3, 4.3 punktų nuostatas, administratorius, vykdydamas pagrindinį uždavinį – užtikrinti namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiūrą. Atsakovės teigimu, jos veiksmai prižiūrint stogą iki žalos atsiradimo buvo pakankami. Iš atsakovės pateikto 2021-01-21 Atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto, 2021-01-27 sąskaitos faktūros matyti, kad (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), buvo nudaužyti varvekliai. Kaip matyti iš pateiktų atsakovės nuotraukų, 2021-02-01, 2021-02-04 nuo stogo buvo valomas sniegas, pastatas, adresu (duomenys neskelbtini), aptvertas STOP juosta (2022 m. DOK-(duomenys neskelbtini)). Remiantis triplike pateiktomis atliktų darbų kortelės ištraukomis, 2021-01-28 ir 2021-02-23 buvo nukasamas sniegas, nudaužomi varvekliai, aptveriama Stop juosta adresu (duomenys neskelbtini), 2021-02-03 ir 2021-02-22 gyventojai įspėti dėl sniego sankaupų ant stogo. Teismas pažymi, kad įvykis įvyko (duomenys neskelbtini), žala padaryta ne atsakovės administruojamo pastato gyventojui ir, kaip matyti iš pateiktų nuotraukų, pastatas nebuvo aptvertas Stop juosta. Teismo vertinimu, pateikti duomenys apie 2021-01-28, 2021-02-01, 2021-02-04, 2021-02-23 atsakovės vykdytus darbus adresu (duomenys neskelbtini) nėra pakankami įrodymai faktui konstatuoti, jog pastato, adresu (duomenys neskelbtini), priežiūra buvo vykdoma nuolat ir tinkamai. Ieškovui patikslinus ieškinį, atsakovas papildomų įrodymų neteikė. Pateiktų duomenų nepakanka konstatuoti, kad pastato, adresu (duomenys neskelbtini), stogas buvo nuvalytas prieš (duomenys neskelbtini) ir ant automobilio stogo negalėjo nukristi sniegas bei tokiu būdu sugadinti automobilį. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju (įvykis įvyko žiemos metu) atsakovė turėjo imtis papildomų saugumo priemonių. Byloje nustatyta, jog įvykio dieną nebuvo jokių įspėjamų ženklų, teritorija nebuvo aptverta. Tokio pobūdžio duomenys patvirtina, jog atsakovė nesiėmė pakankamų priemonių pastatui prižiūrėti. Atsakovė, kaip savo srities profesionalė, turėjo numatyti, kad ir valant sniegą ir/ar varveklius nuo namo stogo, galima jų griūtis, todėl tam išvengti, imtis papildomų priemonių (pastatyti įspėjamuosius ženklus ir pan.), tačiau pripažintina, kad šioje situacijoje elgėsi nepakankamai rūpestingai. Byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, jog dėl nepakankamo atsakovės veikimo ieškovės draudėjo turtui buvo padaryta žala.

Kadangi atsakovė neužtikrino tinkamos pastato priežiūros, buvo sugadintas draudėjo turtas, t.y. padaryta žala. Žalos padarymo faktą patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai – nuotraukos, automobilio remonto sąmata, PMV sąskaita-faktūra (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Atsakovė ginčijo žalos dydį, tačiau įrodymų, paneigiančių byloje esančius paskaičiavimus, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Atsakovės teiginiai, jog, įvertinus ieškovės į bylą patiektus įrodymus, manytina, kad ieškovė tinkamai neįrodė žalos ir jos dydžio, vertintini tik kaip samprotavimai, kurie nėra įrodymai CPK 177 straipsnio prasme.

Pažymėtina, kad atsakovė kaip pastato (duomenys neskelbtini) administratorė turėjo pareigą rūpintis tinkama jo priežiūra, užtikrinti turto saugumą jo prižiūrimoje teritorijoje (Vyriausybės nutarimo „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ 3 p., 4.3. p.). Taigi atsakovo neteisėtas neveikimas pasireiškė nurodytos pareigos nevykdymu ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimu (CK 6.246, 6.266 straipsniai). Būtent dėl atsakovo nepakankamo veikimo fakto – nepakankamos pastato priežiūros, saugumo priemonių stokos (įspėjamų ženklų, apsauginės juostos) draudėjo turtui buvo padaryta žala. Taigi yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėto neveikimo ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis). Tuo tarpu atsakovės atsakomybę šalinančių aplinkybių teismas nenustatė (CK 6.266 straipsnio 1 dalis).

Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Byloje esantys faktiniai duomenys patvirtina, jog ieškovė draudimo sutarties ir draudėjo prašymų pagrindu išmokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 205,70 Eur dydžio draudimo išmoką. Ieškovė, išmokėjusi pagal draudimo sutartį draudimo išmoką dėl turto sugadinimo, perėmė teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už žalą asmens. Atsakingu už žalą asmeniu yra atsakovė. Esant nurodytoms aplinkybėms, CK 6.1015 straipsnio pagrindu, ieškovei priteistini iš atsakovės patirti 205,70 Eur nuostoliai.

Apibendrinant tai, kad išdėstyta, ieškovės patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovės priteistina 566,22 Eur nuostolių atlyginimo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas (fizinis asmuo) privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 566,22 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. spalio 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės ieškovei priteisia jos šioje byloje sumokėtą 17 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnis).

Nagrinėjamu teismui ieškinys teismui buvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis, todėl žyminis mokestis šioje byloje yra 17 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė sumokėjo 22 Eur žyminio mokesčio, 5 Eur žyminio mokesčio permoka ieškovei grąžintina.

Teismo procesinių dokumentų įteikimo išlaidų šioje byloje nebuvo patirta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Vilnius“, j. a. k. 121452091, ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“, j. a. k. 110057869, 566,22 Eur (penkių šimtų šešiasdešimt šešių eurų 22 ct) dydžio žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 566,22 Eur sumą nuo 2021 m. spalio 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 17 Eur (septyniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti ieškovei ADB „Gjensidige“, j. a. k. 110057869, 5 Eur (penkis eurus) žyminio mokesčio, žyminio mokesčio užduoties kodas – (duomenys neskelbtini), išaiškinant, kad mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.