- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-14
- Bylos Nr.
- e2A-609-852/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14453-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Verikas, Rūta Petkuvienė, Kristina Lysionok
- Atsakovas
- V. P.
- Ieškovas
- žemės ūkio bendrovės „Lumedos agro“
- Kategorijos
- 2.6.2.1Netesybos
- 2.6.8.4Preliminarioji sutartis
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Lysionok, Rūtos Petkuvienės ir Andriaus Veriko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės žemės ūkio bendrovės „Lumedos agro“ ieškinį atsakovei V. P. dėl baudos pagal preliminariąją sutartį priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė žemės ūkio bendrovė (toliau – ir ŽŪB) „Lumedos agro“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės V. P. 8 000,00 Eur baudą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2022 m. kovo 7 d. buvo sudaryta preliminarioji miško ūkio paskirties žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurios 1.1. punktą atsakovė pasiūlė ieškovei pirkti 3 žemės sklypus, miškų ūkio paskirties, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Pagal 2.1. punktą buvo sutarta bendra 40 000,00 Eur kaina, kurią buvo sutarta sumokėti tokia tvarka: 20 procentų dydžio avansą, kuris sudaro – 8 000,00 Eur, ieškovė įsipareigojo sumokėti per 1 dieną nuo sutarties pasirašymo iki 2022 m. kovo 8 d., likusią kainos dalį – 32 000,00 Eur ieškovė įsipareigojo sumokėti notarinės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu. Pagal sutarties 2.2.3. punktą šalys sutarė notarinę sutartį sudaryti ne vėliau kaip 2022 m. balandžio 22 d. Pagal 4.1. punktą atsakovė įsipareigojo iki notarinės sutarties sudarymo gauti visus reikalingus leidimus / sutikimus parduoti turtą. Pagal 4.4. punktą pardavėja (atsakovė), atsisakiusi parduoti turtą įsipareigojo per 1 dieną grąžinti avansą ir sumokėti avanso dydžio baudą kaip nuostolių atlyginimą. Paaiškino, kad pasirašius preliminariąją sutartį, atsakovei tapo aišku, kad iki 2022 m. balandžio 22 d. ji nespės gauti leidimo parduoti mišką, todėl atsakovės iniciatyva buvo sudaryta pakoreguota 2022 m. kovo 8 d. preliminarioji pirkimo – pardavimo sutartis, kuria buvo pratęstas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti iki 2022 m. gegužės 20 d. (3.1. punktas). Taip pat nurodytas 1 diena ilgesnis terminas iki 2022 m. kovo 9 d. avansui sumokėti (2.1.1. punktas), tačiau padarytas rašymo apsirikimas 2.2.3. punkte, pamiršus pakoreguoti pagrindinės sutarties sudarymo terminą. Ieškovė vykdydama preliminariąją sutartį 2022 m. kovo 8 d. sumokėjo atsakovei 8 000,00 Eur avansą. Ieškovei bandžius susisiekti su atsakove telefonu, pastaroji neatsiliepė, ėmė vengti ieškovės. Atsakovės advokatas 2022 m. gegužės 12 d. pranešimu pranešė ieškovei apie sutarties nutraukimą nesudarius pagrindinės sutarties iki 2022 m. balandžio 22 d. Rašte paaiškinta, kad dėl atsakovės senyvo amžiaus nebuvo pastebėta, kad preliminariosios sutarties tekste skiriasi pagrindinės sutarties sudarymo terminas. Nurodyta, kad nors atsakovė turi teisę pasilikti avansą, jį gera valia grąžina ieškovei. Ieškovės teigimu, pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta iki 2022 m. gegužės 20 d. dėl atsakovės kaltės. Atsakovė turtą perleido 2022 m. gegužės 11 d. uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovė laiko atsakovę nesąžininga, nes ieškovė laukė, kol atsakovė gaus leidimus parduoti žemės sklypus, o pastaroji tokius leidimus gavusi turtą pardavė kitam asmeniui. Atsakovės senyvas amžius nesutrukdė jai gauti leidimus, o atsakovė nutyli, kad jai sudarant sutartį pagalbą teikė sūnus ir advokatas. Atsakovės advokatas 2022 m. gegužės 12 d. pranešė ieškovei apie sutarties nutraukimą ir tą pačią dieną grąžino avansą, o sutartį su trečiuoju asmeniu sudarė 2022 m. gegužės 11 d. Atsakovė grąžindama avansą pripažino savo kaltę dėl sutarties nutraukimo. Ieškovė reikalauja iš atsakovės priteisti 8 000,00 Eur sutartinę baudą, kadangi pastaroji nepagrįstai atsisakė parduoti turtą ieškovei.
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad išsiuntus elektroniniu paštu ieškovei 2022 m. kovo 7 d. preliminariąją sutartį, kuri buvo pasirašyta atsakovės, ieškovė sutarties nepasirašė ir avanso nesumokėjo. Ieškovė susisiekė su atsakove ir paprašė atidėti avanso sumokėjimą iki 2022 m. kovo 9 d. bei pagrindinės sutarties sudarymo terminą, tačiau po ilgų diskusijų atsakovė sutiko tik dėl avanso termino pratęsimo, todėl 2022 m. kovo 8 d. preliminarioji sutartis buvo sudaryta tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus tai, kad buvo numatyta, jog avansas bus mokamas iki 2022 m. kovo 9 d. Dėl apsirikimo ir atsakovės senyvo amžiaus atsakovė nepastebėjo, kad preliminariosios sutarties 3.1. ir 4.3. punktuose buvo klaidingai nurodytas pagrindinės sutarties terminas iki 2022 m. gegužės 20 d., nors atsakovė buvo nurodžiusi ieškovei, jog ji nesutinka pratęsti pagrindinės sutarties sudarymo termino ir turi tikslą kuo greičiau vykdyti pagrindinę sutartį. Ieškovei buvo žinoma, kad termino pratęsimas atsakovės netenkina dėl jos senyvo amžiaus ir nuolat prastėjančios sveikatos. Ieškovei iki nustatyto termino pagrindinės sutarties nesudarius bei kainos nesumokėjus, atsakovė 2022 m. gegužės 12 d. pranešė apie sutarties pasibaigimą ir siekdama taikaus sutarties pasibaigimo, tą pačią dieną grąžino ieškovei avansą, nors turėjo teisę pasilikti jį kaip baudą. Atsakovė pardavė turtą kitam pirkėjui, pasibaigus pagrindinės sutarties sudarymo terminui.
4. Atsakovė pažymėjo, kad preliminariąją sutartį su ieškove sudarė būtent dėl to, kad pastaroji įsipareigojo per trumpesnį nei dviejų mėnesių terminą nupirkti turtą. Atsakovės sūnus nėra teisininkas ir sudarant sandorį nedalyvavo kaip įgaliotas atstovas. Atsakovė abi preliminariąsias sutartis sudarė pati, ką patvirtina jos parašas. Jei atsakovę būtų atstovavęs advokatas, jis būtų pastebėjęs datų neatitikimus dėl pagrindinės sutarties sudarymo. Be to, atsakovė yra (duomenys neskelbtini) fizinis asmuo, kuri sunkiai vaikšto, prastai mato, yra prastos sveikatos, niekur nedirba, neveikia kaip profesionalė ir nuolat nesudarinėja sandorių, o ieškovė yra profesionaliai besiverčianti žemės ūkiu, sudaro sandorius beveik kiekvieną dieną, turi patirties ir reikiamų išteklių. Atsakovės teigimu, pastarosios aplinkybės patvirtina, kad sandoris buvo sudarytas tarp nelygiaverčių asmenų. Atsakovė taip pat paaiškino, kad jei ji būtų maniusi, kad nespės sudaryti pagrindinės sutarties iki 2022 m. balandžio 22 d., ji iš karto būtų siūliusi nurodyti ilgesnį terminą, tačiau atsakovei termino pratęsimas buvo nereikalingas, priešingai nei ieškovei dėl atsiskaitymo ar finansinių srautų, dėl ko ji ir prašė pakeisti sutarties terminą po pirmosios preliminariosios sutarties sudarymo. Atsakovė ne kartą informavusi ieškovę telefonu, kad nesutinka pratęsti termino, dėl to vyko ilgos diskusijos ir derybos. Atsakovės įsitikinimu, ji neturinti pareigos mokėti ieškovei sutartinę baudą, nes ji nesielgė nesąžiningai, o po sutarties pasibaigimo pardavė turtą kitam asmeniui. Atsakovė pažymėjo ir tai, kad teismas gali sumažinti netesybas iki protingos sumos. Ieškovė nepatyrė jokių nuostolių per pusantro mėnesio po avanso sumokėjimo bei net neįrodinėja, kad nuostolius patyrė.
5. Parengiamajame teismo posėdyje, vykusiame 2022 m. spalio 5 d. nuotoliniu būdu, teismui skirstant tarp bylos šalių įrodinėjimo pareigą bei sprendžiant dėl įrodymų pakankamumo šalių iškeltoms prielaidoms pagrįsti, teismas pažymėjo, kad šalys savo procesiniuose dokumentuose dėsto daug faktinių aplinkybių, susijusių su sutarčių sudarymu, aiškinimu, datos nustatymu ir kt., ir jas visiškai skirtingai interpretuoja, todėl teismas paklausė bylos šalių atstovų, ar pačios šalys ketina dalyvauti teismo posėdyje ir duoti žodinius paaiškinimus. Į teismo klausimą, ieškovės atstovas atsakė, kad ieškovės (duomenys neskelbtini) R. G. duos žodinius paaiškinimus, o atsakovės atstovė nurodė, kad atsakovė neketina duoti žodinių paaiškinimų, nes negali vaikščioti, yra (duomenys neskelbtini), su kompiuteriu nemokėtų prisijungti. Į teismo klausimą, ar negalėtų atsakovė dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu bei ar negalėtų atsakovei kas nors padėti prisijungti kompiuteriu, pavyzdžiui, sūnus ar pati atstovė, atsakovės atstovė paaiškino, kad ir toliau palaiko atsakovės poziciją, jog ji posėdyje neketina dalyvauti ir bylą ves per atstovę. Į teismo klausimą, ar ieškovė pageidautų atsakovės dalyvavimą teismo posėdyje pripažinti būtinu, ieškovės atstovas atsakė, kad to nepageidauja, nes visos derybos dėl sutarties sudarymo vyko ne su atsakove.
Šalies argumentai
6. Ieškovės (duomenys neskelbtini) R. G. 2022 m. lapkričio 23 d. teismo posėdyje nurodė, kad įmonė užsiima miškininkyste ir galvijų auginimu. 2022 m. kovo 7 d. su juo susisiekė R. P. dėl miško. Buvo sutarta dėl 40 000,00 Eur kainos. Ji norėjo iš karto tą pačią dieną gauti avansą. Sutartis rengta iš atsakovės pusės, turbūt ją rengė R. P.. Jis R. P. paklausė, kodėl avansas yra 8 000,00 Eur, kai įprasta, kad avansas turėtų būti 10 procentų, į ką jam atsakė, kad taip reikia. Pamatė, kad sutarties sudarymo laikotarpis yra trumpas iki balandžio 22 d., bei žinodamas, kad iš žemėtvarkos pažymą dėl pardavimo galima gauti per mėnesį laiko, gal per 25 darbo dienas, o tada reikalinga pažyma asmeniui, kuris perka, šios pažymos išdavimas vyksta per 20 darbo dienų, dėl ko buvo pakalbėta ir nuspręsta, kad terminas turėtų būti iki gegužės 20 d. Ji perrašė sutartį ir atsiuntė, buvo sumokėtas avansas, o vėliau bendravo su atsakovės sūnumi. Buvo sutarę susitikti. Ieškovė pasiūlė susitikti (duomenys neskelbtini), bet sūnus pasiūlė susitikti (duomenys neskelbtini) po maždaug trijų dienų. Sutartu laiku ieškovė nuvyko į susitikimo vietą ir laukė, tačiau atsakovės sūnus neatvažiavo. Susiskambinus atsakovės sūnus perkėlė susitikimą po savaitės, prižadėjo atsivežti atsakovę ir vėl neatvyko. Nuo to laiko pradėjo nebeatsiliepti telefonu. Į teismo klausimus ieškovės (duomenys neskelbtini) atsakė, kad bendravo su S.. Buvo susitarę susitikti, kad pasitarti kaip sudaryti sutartį, nes S. minėjo, kad turi įgaliojimus ir svarstė, ar atsakovė, ar jis turi sudaryti sandorį. Nurodė su atsakove nebendravęs nei karto. Suėjus terminui, kai turėjo būti gauta iš atsakovės pusės pažyma, į ieškovės skambučius neatsiliepė nei R. P., nei S.. Po preliminariosios sutarties sudarymo ieškovei paskambino S.. Su R. ieškovė taip pat nėra bendravusi po sutarties sudarymo daugiau nei vieno karto. Sutarties tekstą ieškovė gavo iš atsakovės pusės. Persitarus dėl datos, pakoreguota sutartis taip pat buvo atsiųsta iš atsakovės pusės. Ieškovės (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad patyrė nuostolius, nes kaina dėl prasidėjusio karo per mėnesį smarkiai pakilo bei ieškovės pinigai du mėnesius buvo pas atsakovę. Į atsakovės atstovės klausimus ieškovės (duomenys neskelbtini) atsakė, kad su juo susisekė R. P. dėl miško pardavimo. 2022 m. kovo 7 d. preliminarioji sutartis buvo jam atsiųsta pasirašyti. Patvirtino, kad jis iškėlė klausimą dėl termino pagrindinei sutarčiai sudaryti pratęsimo, nes jis suprato, kad nebus įmanoma sutarties sudaryti per tokį terminą. Kita preliminarioji sutartis buvo pasirašyta 2022 m. kovo 8 d. ir pervestas avansas. Buvo numatyta susitikti aptarti sutarties sudarymą bei pirkėjui ir pardavėjui vienas kitą pamatyti. S. nurodė, kad prašymai žemėtvarkai yra išsiųsti. Bendravimas su S. nutrūko po dviejų – trijų savaičių, likus kelioms dienoms iki pažymų gavimo. Sutarties sudarymo sąlygas parengė R. P., ieškovės (duomenys neskelbtini) su jomis sutiko. Su atsakove jokio kontakto ieškovės (duomenys neskelbtini) neturėjo. Ieškovės (duomenys neskelbtini) į žemėtvarką dėl sklypo pirkimo nesikreipė, nes to negalėjo padaryti kol nesulaukė pardavėjo pranešimo, kad jis gali sklypą pirkėjui parduoti. Paaiškino, kad tiksliai negali įvardinti koks įstatymo leidėjo yra įvardintas terminas pirkėjui gauti pažymą, tačiau sudarant preliminariąją sutartį buvo pasiskaičiavę, kad turėtų užtekti termino dokumentams iš žemėtvarkos gauti. Ieškovės (duomenys neskelbtini) pažymėjo, kad pastoviai ieškantis miško įsigijimui. Ieškovę susirado R. ir pasiūlė įsigyti mišką. Ieškovė pasiūlė 36 000,00 Eur, o ji atsakė, kad nori 40 000,00 Eur. Ieškovė jai po poros valandų perskambino, kad sutinka su kaina. Planavo atsiskaityti įmonės lėšomis, o dėl termino pratęsimo avansui sumokėti nebuvo derėtasi.
7. Ieškovės atstovas 2022 m. lapkričio 23 d. teismo posėdyje palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus reikalavimus. Baigiamojoje kalboje atstovas pažymėjo, kad reikalingas nemažas terminas gauti pardavėjui leidimą parduoti mišką, kadangi užtrunkama, kol gaunami sutikimai iš asmenų, turinčių pirmumo teisę įsigyti mišką, o leidimas pirkėjui gaunamas automatiniu būdu, suvedus duomenis į sistemą. Jei būtų atsiradę pirmumo teisę turinčių pirkėjų, pageidaujančių įsigyti mišką didesne kaina nei siūlė ieškovė, būtų vykusios derybos tarp šalių dėl didesnės kainos, nes pardavėja turėtų būti suinteresuota parduoti sklypą didesne kaina. Atsakovė pardavė mišką naujam pirkėjui už 16 000,00 Eur didesnę kainą. Atsakovė prašyme žemėtvarkai nurodė, kad terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti baigiasi 2022 m. gegužės 22 d. Ieškovė prašo tik baudos, o ne nuostolių atlyginimo ir baudos. Ieškovė pateikė įrodymus, kad mediena dėl karo Ukrainoje, kuri buvo pagrindinė medienos tiekėja, pabrango apie ketvirtadalį, o ieškovė du mėnesius prarado laukdama kol iš atsakovės įsigis mišką, o atsakovė su nauju pirkėju sudarė sutartį ir uždirbo 16 000,00 Eur.
8. Atsakovės atstovė 2022 m. lapkričio 23 d. teismo posėdyje pažymėjo, kad pirmą kartą žemėtvarkai atmetus atsakovės prašymą dėl leidimo parduoti mišką, pasitarus su ieškove buvo nutarta prašymuose nurodyti didesnes žemės sklypų kainas tam, kad neatsirastų pirkėjų, turinčių pirmumo teisę įsigyti sklypus. Ieškovė pati nesikreipė į žemėtvarką dėl leidimo įsigyti mišką gavimo, nors įstatymo leidėjas jai tokią pareigą yra numatęs, kas reiškia, kad šiam momentui neįmanoma nustatyti, ar ieškovė būtų gavusi tokį leidimą bei atitinkamai būtų galėjusi įsigyti mišką iš atsakovės. Ieškovei nepateikus gauto leidimo iš žemėtvarkos, pagrindinė miško pirkimo – pardavimo sutartis negalėjo būti sudaryta. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė patyrė kokių nors nuostolių. Ieškovė neplanavo šių sklypų įsigyti, nes juos jai pasiūlė įsigyti atsakovės marti. Į teismo klausimus atsakovės atstovė atsakė, kad šalių tikslas buvo apeiti įstatymo nuostatą dėl asmenų, turinčių pirmumo teisę įsigyti mišką, dėl ko buvo nurodyta žemėtvarkai didesnė kaina nei buvo sutarta tarp šalių. Naujajam pirkėjui miškas buvo parduotas už tokią kainą, kuri buvo nurodyta žemėtvarkai. Preliminariąsias sutartis ir jų pakeitimus rengė R. P., kuri yra (duomenys neskelbtini), turinti sutarčių šablonus, o taisant datas įvyko techninė klaida.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 16 d. sprendimu iš dalies patenkino ieškovės ŽŪB „Lumedos agro“ ieškinį ir priteisė ieškovei iš atsakovės V. P. 8 000,00 Eur baudos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų už priteistą sumą (8 000,00 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. liepos 4 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 2029,80 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas sprendimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2022 m. kovo 7 d. buvo sudaryta rašytinė preliminarioji miško ūkio paskirties žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartis. Vadovaujantis sutarties 1.1. punktu atsakovė siūlė pirkti, o ieškovė priėmė pasiūlymą pirkti 3 miškų ūkio paskirties žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). Sutarties 2.1. punkte buvo sutarta bendra turto kaina - 40 000,00 Eur. Sutarties 2.2.1. punkte sutarta: „- per vieną dieną nuo šios sutarties (iki 2022-03-08) pasirašymo sumokėti dvidešimt procentų avansą kas sudaro 8000 Eur / - likusią turto kainos dalį kas sudaro 32 000 Eur sumokėti iki notarinės pirkimo-pardavimo sutarties patvirtinimo pas notarą notarinės sutarties sudarymo metu“. Pagal sutarties 2.2.3. punktą susitarė, kad „Notarinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo laikas ne vėliau nei 2022-04-22“. Pagal sutarties 3.2. punktą sutarta, jog „nuo preliminarios sutarties pasirašymo iki notarinės sutarties sudarymo Pardavėjas įsipareigoja [...] nutraukti turto pardavinėjimą [...]“. Pagal sutarties 4.1. punktą susitarė, kad „[...] Pirkėjas įsipareigoja iki notarinės sutarties sudarymo gauti visus reikalingus leidimus/sutikimus parduoti turtą. Pardavėjas įsipareigoja gauti visus reikalingus sutikimus, kad galėtų įsigyti turtą“. Sutarties 4.3. punkte sutarta, kad: „[...] Pirkėjui neįsigijus šioje sutartyje minimo turto iki 2022-04-22 ši sutartis laikoma nutrūkusia, sumokėtas avansas lieka Pardavėjui“. Sutarties 4.4. punkte sutarta, kad: „Pardavėjas atsisakęs parduoti šį turtą įsipareigoja per vieną dieną grąžinti pirkėjui sumokėtą avansą ir sumokėti avanso dydžio baudą kaip Pirkėjo nuostolių atlyginimą“. Taip pat teismas nustatė, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2022 m. kovo 8 d. buvo sudaryta kita rašytinė preliminarioji miško ūkio paskirties žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartis. Pastarosios sutarties tekstas buvo analogiškas 2022 m. kovo 7 d. preliminariosios sutarties tekstui, išskyrus tris vietas. Pirma, sutarties 2.2.1. punkte, kuriame aptarta avanso sumokėjimo data vietoj „(iki 2022-03-08)“ įrašyta „(iki 2022-03-09)“. Antra, sutarties 3.1. punkto pabaigoje atsirado naujas sakinys „Notarinę sutartį šalys sutaria sudaryti iki 2022-05-20“. Trečia, sutarties 4.3. punkte, kuriame sutarta pirkėjo atsakomybė dėl pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties nesudarymo, pakeista turto įsigijimo galutinė data vietoj „iki 2022-04-22“ įrašant „iki 2022-05-20“.
9.2. Teismas pažymėjo, kad tarp bylos šalių nekilo ginčo, kad atsakovė R. P. elektroniniu paštu 2022 m. kovo 7 d. persiuntė ieškovės (duomenys neskelbtini) būtent 2022 m. kovo 7 d. preliminariosios sutarties jau parengtą tekstą, kuri buvo pasirašyta iš atsakovės pusės. Šio elektroninio laiško pavadinimas „Sutartis Sklypai“, laiško tekstas: „Sveiki, siunčiu pasirašytą preliminarią sutartį. Lauksiu pasirašytos ir pavedimo kopijos. / Sulaukusi dokumentų, ant skelbimų iki notarinės uždedama Rezervuota“. Tarp bylos šalių nekilo ginčo, kad atsakovė R. P. elektroniniu paštu 2022 m. kovo 8 d. persiuntė ieškovės (duomenys neskelbtini) būtent 2022 m. kovo 8 d. preliminariosios sutarties jau parengtą tekstą, kuri buvo pasirašyta iš atsakovės pusės. Šio elektroninio laiško pavadinimas „Preliminari pakoreguota data“, laiške papildomo teksto nėra. Iš atsakovės išreikalautos notarinės pirkimo – pardavimo sutarties teksto teismas nustatė, kad 2022 m. gegužės 11 d. tarp atsakovės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta ginčo žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartis, kuria atsakovė pardavė ginčo sklypus už bendrą 56 100,00 Eur kainą (sutarties Specialiųjų sąlygų 4 punktas). Atsakovę atstovavo S. P. pagal (duomenys neskelbtini) išduotą notarinį įgaliojimą (sutarties Specialiųjų sąlygų 4 punktas). Nacionalinės žemės tarnybos pažymos atsakovei buvo išduotos 2022 m. gegužės 2 d., pirkėjui – 2022 m. gegužės 9 d., notaras užklausą viešam registrui dėl sandorio duomenų tikslinimo atliko 2022 m. gegužės 10 d. (sutarties Specialiųjų sąlygų 6 punktas). Pirkėjas iki sutarties sudarymo notarine tvarka jau buvo sumokėjęs atsakovei visą miško kainą (sutarties Bendrųjų sąlygų 4.1 punktas). Taip pat iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių skyriaus išreikalautų rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad atsakovė, naudodamasi elektroninių paslaugų portalu, du kartus 2022 m. kovo 23 d. ir 2022 m. kovo 28 d. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą su trimis prašymais leisti parduoti tris ginčo sklypus. Visuose prašymuose kontaktinis elektroninis paštas nurodytas (duomenys neskelbtini), prie prašymų pridėtuose visuose šešiuose pranešimuose apie sprendimus parduoti ginčo sklypus nurodyta, kad vėliausia notarinės sutarties sudarymo data 2022 m. gegužės 22 d. 2022 m. kovo 23 d. pranešimuose įvardinta, kad atsakovė parduoda ginčo sklypus kartu už bendrą 40 000,00 Eur kainą. Iš 2022 m. kovo 28 d. pranešimų matyti, kad bendra ginčo sklypų kaina yra 56 100,00 Eur. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių skyrius 2022 m. kovo 24 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl gautų pranešimų“ informavo atsakovę, kad pažymų išdavimo procedūros nebus pradėtos, nes ginčo sklypai negali būti parduodami privalomai kartu. Atsakovei 2022 m. kovo 28 d. pranešimuose sąlygos dėl ginčo sklypų pardavimo privalomai kartu nebenurodžius, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių skyrius 2022 m. gegužės 2 d. išdavė pažymas dėl leidimo parduoti ginčo sklypus pasirinktiems pirkėjams.
9.3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad siekiant nustatyti tikrąją šalių valią dėl 2022 m. kovo 8 d. preliminariosios sutarties tekste nurodytos pagrindinės sutarties sudarymo datos, yra būtina įvertinti šios preliminariosios sutarties sudarymo / pasirašymo / vykdymo aplinkybes. Teismas pažymėjo, kad abiejų preliminariųjų sutarčių tekstus ruošė atsakovės marti, kuri yra profesionali (duomenys neskelbtini), turinti patirties sudarant sutartis. Atsakovės marti siųsdama 2022 m. kovo 8 d. preliminariosios sutarties tekstą elektroniniu paštu, laiško pavadinime nurodė, kad siunčia preliminariąją sutartį su pakoreguota data. Ieškovės (duomenys neskelbtini) teismo posėdyje žodžiu paaiškino, kad jis pasiūlė pakoreguoti pagrindinės sutarties sudarymo terminą, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė nespės gauti leidimo parduoti ginčo sklypus iki 2022 m. kovo 7 d. preliminariojoje sutartyje nurodytos pagrindinės sutarties sudarymo datos (2022 m. balandžio 22 d.). Iš atsakovės pildytų prašymų Nacionalinei žemės tarnybai, buvo nustatyta, kad visuose šešiuose prašymuose ji nurodė, kad galutinė notarinės sutarties sudarymo data 2022 m. gegužės 22 d. Atsižvelgiant į tai, teismas priėjo išvados, kad 2022 m. kovo 8 d. preliminariosios sutarties sudarymo tikslas buvo pakoreguoti 2022 m. kovo 7 d. preliminariojoje sutartyje nurodytą pagrindinės sutarties sudarymo datą iš 2022 m. balandžio 22 d. į 2022 m. gegužės 20 d. Tuo tarpu 2022 m. kovo 8 d. preliminariosios sutarties 2.2.3. punkte nurodyta senoji pagrindinės sutarties sudarymo data liko per klaidą.
9.4. Teismas sprendė, kad atsakovės argumentai dėl jos senyvo amžiaus ir prastos sveikatos atmestini, atsižvelgiant į tai, kad iškeltai prielaidai apie prastą sveikatą pagrįsti atsakovė nepateikė nei vieno įrodymo. Kiti byloje esantys įrodymai patvirtino, kad atsakovė sudarant preliminariąsias sutartis buvo atstovaujama marčios, kuri ir rengė preliminariųjų sutarčių tekstą, jį koregavo, bendravo ir derėjosi su ieškove dėl kainos ir pagrindinės sutarties termino, o preliminariosios sutarties vykdymo metu atsakovė buvo atstovaujama sūnaus, kuris pildė jos vardu prašymus elektronine forma Nacionalinei žemės tarnybai bei (kaip matyti iš notarinės pirkimo – pardavimo sutarties teksto) kuris atstovauja atsakovę nuo (duomenys neskelbtini) pagal notarinį įgaliojimą. Be to, atsakovės atstovė žodžiu paaiškino, kad atsakovė nemoka naudotis kompiuteriu, kas reiškia, kad ji niekaip negalėjo parengti 2022 m. kovo 8 d. preliminariosios sutarties teksto bei atitinkamai jį rengdama suklysti dėl senyvo amžiaus. Ieškovės (duomenys neskelbtini) žodžiu taip pat patvirtino, kad visą laiką nei karto nėra bendravęs su atsakove, pati atsakovė žodinių paaiškinimų teikti nepageidavo. Atsižvelgiant į išdėstyta, teismas konstatavo, kad 2022 m. kovo 8 d. preliminariosios sutarties šalių tikroji valia buvo susitarti dėl pagrindinės sutarties sudarymo termino – iki 2022 m. gegužės 20 d.
9.5. Vertindamas Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4¹ straipsnio 6 dalyje įtvirtintos teisės normos turinį, teismas darė išvadą, kad miško pardavėjas kreipdamasis su prašymu leisti parduoti žemės sklypą, šiame prašyme turi nurodyti tą kainą, už kurią planuoja parduoti žemės sklypą pasirinktam pirkėjui tuo atveju, jei neatsiras norinčiųjų pirkti žemės sklypą asmenų, kurie turi pirmumo teisę. Pažymėjo, kad atsakovė 2022 m. kovo 23 d. prašymuose Nacionalinei žemės tarnybai buvo nurodžiusi bendrą ginčo sklypų kainą – 40 000,00 Eur, o 2022 m. kovo 28 d. prašymuose jau buvo nurodžiusi bendrą ginčo žemės sklypų kainą – 56 100,00 Eur, kuri sutapo su žemės sklypų pardavimo kaina trečiajam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“. Be to, iš į bylą pateiktos 2022 m. gegužės 11 d. notarinės ginčo sklypų pirkimo – pardavimo sutarties buvo matyti, kad atsakovės 2022 m. gegužės 2 d. gauti leidimai parduoti ginčo sklypus notarinėje sutartyje įvardinti kaip leidimai, gauti būtent šiai pirkimo – pardavimo sutarčiai sudaryti. Iš notarinės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo aplinkybių nustatyta, jog pirkėjui 2022 m. gegužės 9 d. gavus leidimą pirkti ginčo sklypus, notaras jau kitą dieną 2022 m. gegužės 10 d. atliko užklausas viešame registre dėl sandorio sudarymo, o dar kitą dieną 2022 m. gegužės 11 d. buvo sudaryta notarinė pirkimo – pardavimo sutartis, kurioje nurodyta, kad su pardavėja jau yra atsiskaityta. Teismas vertino, kad atsakovė vėliausiai jau nuo 2022 m. kovo 28 d. nebeketino sudaryti pagrindinės sutarties su ieškove ir dar nepasibaigus pagrindinės sutarties sudarymo terminui iki 2022 m. gegužės 20 d., ginčo sklypus 2022 m. gegužės 11 d. laisva valia pardavė trečiajam asmeniui. Taigi, atsakovė tokiu savo elgesiu patvirtino, kad pagrindinės sutarties su ieškove nesudarė išimtinai dėl savo kaltės. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus apie ieškovės vengimą sudaryti pagrindinę sutartį dėl prastos finansinės padėties, kadangi dar 2022 m. kovo 7 d. ieškovė disponavo didesne nei 32 000,00 Eur suma. Atsakovės teiginius apie pagrindinės sutarties nesudarymą dėl ieškovės kaltės, pastarajai negavus leidimo įsigyti ginčo žemės sklypus, teismas taip pat atmetė, atsakovei neįrodžius, jog po 2022 m. gegužės 2 d., kuomet ji gavo leidimus ginčo sklypus parduoti, ji informavo apie tai ieškovę ir kreipėsi į ją su reikalavimu gauti leidimą iš Nacionalinės žemės tarnybos įsigyti ginčo žemės sklypus. Priešingai, iš ieškovės (duomenys neskelbtini) paaiškinimų nustatyta, kad atsakovės pusė vengė kontakto su ieškove ir ieškovė iš atsakovės advokato tik 2022 m. gegužės 12 d. gavo pranešimą apie tai, kad atsakovė laiko preliminariąją sutartį pasibaigusia dėl ieškovės kaltės. Remiantis nurodytu, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pagrindinė sutartis dėl ginčo sklypų pirkimo – pardavimo iki 2022 m. gegužės 20 d. nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės, todėl jai atsirado pareiga padengti ieškovei dėl pagrindinės sutarties nesudarymo atsiradusius nuostolius.
9.6. Spręsdamas dėl priteistinos baudos dydžio, teismas nurodė, kad 2022 m. kovo 8 d. preliminariosios sutarties 4.4. punkte šalys sutarė, kad atsakovei atsisakius parduoti ginčo sklypus, atsakovė įsipareigoja per vieną dieną grąžinti ieškovei sumokėtą avansą ir sumokėti avanso dydžio baudą kaip ieškovės nuostolių atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad preliminariosios sutarties sąlygos buvo parengtos iš atsakovės pusės, kas reiškė, kad ir baudos dydis buvo parinktas pačios atsakovės. Ieškovės (duomenys neskelbtini) žodžiu paaiškino, kad jis kėlė klausimą dėl avanso dydžio, teigdamas, kad paprastai avansą turėtų sudaryti 10 procentų turto kainos, o ne 20 procentų kaip šiuo atveju, tačiau atsakovės marti ieškovės (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad atsakovei yra būtinas būtent tokio dydžio avansas. Kaip matyti iš preliminariosios sutarties vykdymo eigos, atsakovė jau 2022 m. kovo 28 d. nebeketino vykdyti sutarties su ieškove ir neinformavo apie tai ieškovės iki pat 2022 m. gegužės 12 d., kai jau buvo sudariusi ginčo sklypų notarinę pirkimo – pardavimo sutartį su kitu pirkėju. Teismas nenustatė, jog atsakovė būtų dėjusi pastangas sumažinti ieškovės nuostolius ar ėmusis veiksmų, siekdama su ieškove persitarti dėl pagrindinės sutarties kainos ir pan. Kaip matyti iš notarinės pirkimo – pardavimo sutarties su kitu pirkėju, atsakovė ginčo žemės sklypus pardavė už 16 100,00 Eur (56 000,00 Eur – 40 000,00 Eur) didesnę kainą nei buvo sutarusi parduoti ieškovei. Nors atsakovė turėjo tikslą parduoti ginčo sklypus už kuo didesnę kainą, tačiau ji turėjo šią aplinkybę įsivertinti prieš sudarydama preliminariąją sutartį su ieškove. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė vertė ar / ir skubino atsakovę sudaryti preliminariąją sutartį. Priešingai, ieškovės (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad atsakovės marti skubėjo sudaryti sutartį ir kuo greičiau gauti 20 procentų avansą bei galutinę ginčo sklypų kainą. Atsižvelgiant į išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad avanso dydžio netesybos, kurios sudaro 8 000,00 Eur, nėra laikytinos neprotingos ar akivaizdžiai per didelės, dėl ko teismas nematė pagrindo jas mažinti.
9.7. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, sumažino ieškovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas dėl advokato pagalbos 435,60 Eur suma, t. y. nuo 2285,40 Eur iki 1849,80 Eur, atsižvelgdamas į tai, kad pasirengimas bylos nagrinėjimui ir nagrinėjimas iš esmės truko nepilnas 2 valandas, kas su 1 valandos pasirengimu sudarytų 435,60 Eur (3 valandos x 120,00 Eur + 21 procentai) sumą, mokėtiną advokatui. Tuo tarpu ieškovės atstovas nurodė, kad ieškovei paskaičiavo 871,20 Eur atlygį už 6 valandas (6 valandos x 120,00 Eur + 21 procentai). Atsižvelgiant į tai, bei patenkinęs ieškovės ieškinį, teismas ieškovei iš atsakovės priteisė bylinėjimosi išlaidas, kurias sudarė 180,00 Eur žyminis mokestis ir 1849,80 Eur protingo dydžio bylinėjimosi išlaidos dėl advokato teisinės pagalbos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Apeliantė (atsakovė) V. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 16 d. sprendimą ir ieškinį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė (atsakovė) apeliaciniame skunde nurodo tokius pagrindinius argumentus:
10.1. Preliminariojoje sutartyje šalys turi nurodyti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti. Jeigu šis terminas nenurodytas, pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo. Jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia. Konkrečiu atveju šalys susitarė sudaryti pagrindinę sutartį iki 2022 m. balandžio 22 d., todėl tarp šalių buvo sudaryta 2022 m. kovo 7 d. preliminarioji sutartis. Atsakovė sudarė sutartį su ieškove tik dėl to, jog ieškovė įsipareigojo per nepilnai du mėnesius nupirkti turtą. Ieškovei neįvykdžius avansinio mokėjimo, teko keisti sąlygas dėl atsiskaitymo, t. y. avanso sumokėjimo terminą reikėjo pakeisti, nes ieškovė negalėjo per 1 vieną dieną sumokėti nustatyto dydžio sumos ir tuo pačiu pasiteiravo dėl pagrindinės sutarties sudarymo termino pratęsimo. Atsakovė dėl senyvo amžiaus ir prastos sveikatos pati su ieškove nesiderėjo, bendravimas vyko per atsakovės sūnų ir marčią, tačiau susijusiais klausimais dėl turto pardavimo lemiamas žodis vis tiek buvo atsakovės. Atsakovės sūnus ir marti iš pradžių manė, jog atsakovė sutiks pratęsti pagrindinės sutarties terminą, todėl buvo koreguojama sutartis, bet visgi pasiteiravus atsakovės, pastaroji nusprendė su termino pratęsimu nesutikti. Todėl tokiu būdu per klaidą sutarties 3.1. ir 4.3. punktuose buvo įrašyti pagrindinės sutarties sudarymo terminai iki 2022 m. gegužės 20 d., nors šalys nuo pat pradžių buvo sutarusios vykdyti pagrindinį sandorį ne vėliau kaip iki 2022 m. balandžio 22 d., kas atsispindi preliminariųjų sutarčių 2.2.3. punktuose. Apie tai, jog atsakovė galiausiai nusprendė nesutikti su termino pratęsimu, telefonu buvo informuota ir ieškovė. Taigi šalys sutartimi įsipareigojo sudaryti kitą – pagrindinę sutartį, tačiau iki nustatyto termino pabaigos 2022 balandžio 22 d. pagrindinė sutartis taip ir nebuvo sudaryta. Kadangi pagrindinė sutartis per joje nustatytą terminą nebuvo sudaryta, todėl atsakovei baigėsi įsipareigojimas parduoti turtą ieškovei. Dėl to, pasibaigus terminui, atsakovė pardavė turtą kitam pirkėjui.
10.2. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino atsakovės pateiktų argumentų ir byloje esančių įrodymų, jog pirmą kartą į Nacionalinę žemės tarnybą buvo pasikreipta 2022 m. kovo 23 d., tačiau pateiktas prašymas buvo atmestas. Prašymas buvo atmestas, nes prašyme reikia nurodyti kiekvieno sklypo kainą atskirai, taipogi negalima nurodyti, jog sklypai parduodami visi kartu, nes gali atsirasti pirmumo teisę turinčių asmenų, kurie norės įsigyti ne visą parduodamą turtą, o pavyzdžiui tik vieną iš sklypų. Todėl pasitarus su Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojais bei ieškove buvo nuspręsta 2022 m. kovo 28 d. teikti naują prašymą. Kadangi išskaidžius kiekvieno sklypo kaina buvo nedidelė, o ypač to, kuris medienos prasme vertingiausias, todėl susidarė tokia situacija, kad sklypus galėjo nupirkti kiti asmenys, todėl buvo tartasi su ieškove dėl antrojo prašymo pateikimo Nacionalinei žemės tarnybai ir turto kainos išskaidymo. Galiausiai su ieškove buvo sutarta, jog siekiant išvengti rizikos, turto kaina bus padidinama vien dėl to, jog pirmumo teisę turintys asmenys nesugalvotų įsigyti šio turto ar atskirų sklypų, dėl ko antrasis prašymas buvo pateiktas Nacionalinei žemės tarnybai su didesnėmis kainomis. Galiausiai pati ieškovė iš viso nesikreipė į Nacionalinę žemės tarnybą ir negavo sutikimo įsigyti turtą, todėl pagrindinė sutartis sudaryta ir nebuvo. Taigi, šiuo atveju ne tik atsakovė turėjo kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą, bet ir ieškovė, tačiau šios pareigos ji neįgyvendino ir dėl to teismas visiškai nepasisakė ir nenustatė, jog šios pareigos ieškovė neįvykdė.
10.3. Netesybos kaip civilinė atsakomybė yra taikomos už neteisėtus asmens veiksmus. Neteisėtumas ikisutartiniuose santykiuose yra nesąžiningas šalies elgesys derybų metu ar rengiantis sudaryti pagrindinę sutartį. Apeliantės teigimu, ji nesielgė nesąžiningai. Atsakovė kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą bei siekė įgyvendinti visas sąlygas pagrindinei sutarčiai sudaryti, tačiau atsakovė negavusi jokio pranešimo iš ieškovės apie pasirengimą sudaryti pagrindinę sutartį, ieškovei nebendradarbiaujant, suėjus pagrindinės sutarties sudarymo terminui, atsakovė turtą pardavė kitam asmeniui ir informavo ieškovę apie preliminariosios sutarties pasibaigimą. Atsakovė nedelsiant grąžino ieškovei visą sumokėto avanso sumą. Atsakovė teismo prašė sumažinti netesybas kadangi 2022 m. kovo 8 d. preliminariojoje sutartyje buvo numatytos labai didelės netesybos. Apeliantės įsitikinimu, ieškovė dėl preliminariųjų sutarčių pasibaigimo nepatyrė absoliučiai jokių nuostolių, nes 2022 m. kovo 8 d. sutartis galiojo vos pusantro mėnesio, per kurį faktiškai neįmanoma patirti avanso dydžio nuostolių. Be to, ieškovė bylos nagrinėjimo metu net ir neįrodinėjo, jog apskritai būtų patyrusi kokius nors nuostolius, nepateikė absoliučiai jokių įrodymų ir nepagrindė prašomos priteisti baudos dydžio sumos. Todėl visiškai nesuprantami teismo motyvai, jog neva net 8 000,00 Eur dydžio bauda yra adekvati suma, kadangi ieškovė absoliučiai jokių nuostolių nepatyrė, sudaryta sutartis truko vos 1,5 mėnesio, ieškovė pati nedėjo pastangų, jog pagrindinė sutartis būtų sudaryta ir į Nacionalinę žemės tarnybą iš viso nesikreipė (o negavus sutikimo pirkti turto ji apskritai neturėjo teisės). Taigi, iš nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai analizavo ir tyrė byloje esančius įrodymus, iš viso nepasisakė dėl ieškovės 2022 m. kovo 8 d. preliminariosios sutarties neįvykdymo teisinės reikšmės (nesikreipimo į Nacionalinę žemės tarnybą, sutikimo negavimo pagal įstatymo reikalavimus), todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris turi būti panaikintas.
Atsiliepimas
11. Ieškovė ŽŪB „Lumedos agro” atsiliepime prašo apeliantės (atsakovės) apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo tokius pagrindinius argumentus:
11.1. Apeliantės apeliaciniame skunde yra išdėstyti deklaratyvūs, tikrovės neatitinkantys teiginiai, kurie nėra pagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais, suponuoja atsakovės nesąžiningumą ir vengimą prisiimti atsakomybę. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad 2022 m. kovo 8 d. preliminariosios sutarties šalių tikroji valia buvo susitarti dėl pagrindinės sutarties sudarymo termino – iki 2022 m. gegužės 20 d., ką ieškovė įrodė išsamiais, motyvuotais ir rašytiniais įrodymais pagrįstais atsikirtimais. Nustatytos faktinės aplinkybės teismui leido daryti labiausiai tikėtiną išvadą, kad 2022 m. kovo 8 d. preliminariosios sutarties sudarymo tikslas buvo pakoreguoti 2022 m. kovo 7 d. preliminariojoje sutartyje nurodytą pagrindinės sutarties sudarymo datą iš 2022 m. balandžio 22 d. į 2022 m. gegužės 20 d. Tuo tarpu 2022 m. kovo 8 d. preliminariosios sutarties 2.2.3. punkte nurodyta senoji pagrindinės sutarties sudarymo data buvo palikta per klaidą. Apeliantės prielaidos apie tai, kad ieškovei neįvykdžius avansinio mokėjimo teko keisti 2022 m. kovo 8 d. sutarties sąlygas dėl atsiskaitymo, t. y. avanso sumokėjimo terminą reikėjo pakeisti, nes ieškovė neva tai negalėjo per 1 vieną dieną sumokėti nustatyto dydžio sumos, yra paneigtos ieškovės pateiktais įrodymais apie tai, kad dar 2022 m. kovo 7 d. ieškovė disponavo didesne nei 32 000,00 Eur suma. Be to, ieškovė avansinį mokėjimą atliko tinkamai, 2022 m. kovo 7 d. preliminariojoje sutartyje nurodytu terminu, 2.2.1. punkte buvo sutarta: „- per vieną dieną nuo šios sutarties (iki 2022-03-08) pasirašymo sumokėti dvidešimt procentų avansą kas sudaro 8000 Eur <...>“, kas akivaizdžiai įrodo, kad ieškovė buvo pajėgi atlikti avansinį mokėjimą dar 2022 m. kovo 7 d. preliminariojoje sutartyje nurodytu terminu ir kas kartu paneigia ieškovės prastą finansinę padėtį. Tai taip pat rodo, jog ieškovė yra patikima įmonė, kuri daugiau kaip 8 metus vykdo sėkmingai veiklą, be kita ko, neturinti skolų bei nėra turėjusi teisminių ginčų. Ieškovės vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina atsakovės deklaratyvius, tikrovės neatitinkančius teiginius. Atsakovė, iškraipydama sutarčių turinį, klaidina teismą. Be kita ko, byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų kreipusis į ieškovę dėl prievolės įvykdymo užtikrinimo nei sudarant preliminariąją sutartį, nei vykstant deryboms, nei kada nors vėliau, reiškusi ieškovei kokias nors pretenzijas ir prašymus šiuo klausimu – tokie atsakovės argumentai ir abejonės dėl ieškovės mokumo buvo išsakyti tik nagrinėjant bylą teisme.
11.2. Siekiant nustatyti tikrąją šalių valią dėl 2022 m. kovo 8 d. preliminariosios sutarties tekste nurodytos pagrindinės sutarties sudarymo datos, buvo būtina įvertinti šios preliminariosios sutarties sudarymo, pasirašymo ir vykdymo aplinkybes. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad abiejų preliminariųjų sutarčių tekstus ruošė atsakovės marti, kuri yra profesionali (duomenys neskelbtini), turinti patirties sudarant sutartis. Atsakovės marti siųsdama 2022 m. kovo 8 d. preliminariosios sutarties tekstą elektroniniu paštu ieškovei, laiško pavadinime nurodė, kad siunčia preliminariąją sutartį su pakoreguota data. Ieškovės (duomenys neskelbtini) teismo posėdyje žodžiu paaiškino, kad jis pasiūlė pakoreguoti pagrindinės sutarties sudarymo terminą, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė nespės gauti leidimo parduoti ginčo sklypus iki 2022 m. kovo 7 d. preliminariojoje sutartyje nurodytos pagrindinės sutarties sudarymo datos (iki 2022 m. balandžio 22 d.). Kaip matyti iš atsakovės pildytų prašymų Nacionalinei žemės tarnybai, visuose prašymuose ji nurodė, kad galutinė notarinės sutarties sudarymo data yra 2022 m. gegužės 22 d. Ieškovė pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog atsakovės argumentai dėl jos senyvo amžiaus ir prastos sveikatos nepagrįsti, atsižvelgiant į tai, kad iškeltai prielaidai apie prastą sveikatą (kuri galėjo turėti įtakos atsakovės valiai sudarant preliminariąsias sutartis) pagrįsti atsakovė nepateikė nei vieno įrodymo. Kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė sudarant preliminariąsias sutartis buvo atstovaujama marčios, kuri ir rengė preliminariųjų sutarčių tekstą, jį koregavo, bendravo ir derėjosi su ieškove dėl kainos ir pagrindinės sutarties termino, o preliminariosios sutarties vykdymo metu atsakovė buvo atstovaujama sūnaus, kuris pildė jos vardu prašymus elektronine forma Nacionalinei žemės tarnybai. Atsakovės atstovė žodžiu paaiškino, kad atsakovė nemoka naudotis kompiuteriu, kas reiškia, kad ji niekaip negalėjo parengti 2022 m. kovo 8 d. preliminariosios sutarties teksto bei atitinkamai jį rengdama suklysti dėl senyvo amžiaus. Ieškovės (duomenys neskelbtini) žodžiu taip pat patvirtino, kad visą laiką nei karto nėra bendravęs su atsakove, pati atsakovė žodinių paaiškinimų teikti nepageidavo. Be to, apeliantė nedalyvavo nei parengiamajame, nei bylos nagrinėjimo iš esmės posėdžiuose, nepasinaudojo teise žodžiu pateikti teismui išsamius paaiškinimus, į ką ir pats pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį sprendime. Tuo tarpu teismo posėdyje, vykusiame 2022 m. lapkričio 23 d. nuotoliniu būdu, ieškovės (duomenys neskelbtini) R. G. žodžiu davė parodymus apie bylai reikšmingas aplinkybes.
11.3. Ieškovė sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis, kad vadovaujantis 2022 m. kovo 8 d. preliminariosios sutarties sąlygomis pagrindinė sutartis dėl ginčo sklypų pirkimo – pardavimo iki 2022 m. gegužės 20 d. nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės, kas reiškia, kad ji privalo padengti ieškovei dėl pagrindinės sutarties nesudarymo atsiradusius nuostolius. Atsakovė 2022 m. kovo 23 d. prašymuose Nacionalinei žemės tarnybai buvo nurodžiusi bendrą ginčo sklypų kainą – 40 000,00 Eur, o 2022 m. kovo 28 d. prašymuose jau buvo nurodžiusi bendrą ginčo žemės sklypų kainą – 56 100,00 Eur, kuri sutapo su žemės sklypų pardavimo kaina trečiajam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“. Be to, iš į bylą pateiktos 2022 m. gegužės 11 d. notarinės ginčo sklypų pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad atsakovės 2022 m. gegužės 2 d. gauti leidimai parduoti ginčo sklypus notarinėje sutartyje įvardinti kaip leidimai, gauti būtent šiai pirkimo – pardavimo sutarčiai sudaryti. Kaip matyti iš notarinės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo aplinkybių, pirkėjui 2022 m. gegužės 9 d. gavus leidimą pirkti ginčo sklypus, notaras jau kitą dieną 2022 m. gegužės 10 d. atliko užklausas viešame registre dėl sandorio sudarymo, o dar kitą dieną 2022 m. gegužės 11 d. buvo sudaryta notarinė pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad su pardavėja jau yra atsiskaityta. Ieškovės įsitikinimu, siekis gauti didesnę finansinę naudą būtent ir paskatino atsakovę nesilaikyti galiojančios tarp ieškovės ir atsakovės 2022 m. kovo 8 d. preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties.
11.4. Ieškovė laiko pagrįsta pirmosios instancijos teismo padarytą ir tą išvadą, kad atsakovė vėliausiai jau nuo 2022 m. kovo 28 d. nebeketino sudaryti pagrindinės sutarties su ieškove ir dar nepasibaigus pagrindinės sutarties sudarymo terminui iki 2022 m. gegužės 20 d., ginčo sklypus 2022 m. gegužės 11 d. laisva valia pardavė trečiajam asmeniui. Iš to seka, jog atsakovė tokiu savo elgesiu patvirtino, kad pagrindinės sutarties su ieškove nesudarė išimtinai dėl savo kaltės. Taigi atsakovės bandymas perkelti netinkamo sutarties vykdymo atsakomybę ieškovei (pirkėjai), nagrinėjamu atveju nepagrįstas. Nacionalinės žemės tarnybos atsakovei 2022 m. gegužės 2 d. išduoti leidimai parduoti ginčo sklypus patvirtina, kad leidimai atsakovei V. P. parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypus buvo išduoti tik 2022 m. gegužės 2 d. Net remiantis atsakovės prielaida, kad šalys neva susitarė sudaryti pagrindinę sutartį iki 2022 m. balandžio 22 d., iš leidimų išdavimo datų taip pat yra akivaizdu, kad atsakovė nespėjo gauti leidimų iki 2022 m. balandžio 22 d. Tai patvirtina ieškovės teiginius, jog atsakovės iniciatyva vėlesne data (2022 m. kovo 8 d.) sudaryta preliminarioji pirkimo – pardavimo sutartis (joje nustatant ilgesnį terminą notarinei sutarčiai sudaryti iki 2022 m. gegužės 20 d.) buvo sudaryta būtent tam, kad atsakovė turėtų pakankamai laiko leidimams parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypus gauti. Ieškovė laukė atsakovės pranešimo apie gautus leidimus iš Nacionalinės žemės tarnybos Anykščių žemėtvarkos skyriaus ir būtų kreipusis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos nedelsiant, kai atsakovė būtų gavusi leidimą parduoti turtą, kadangi nėra tikslinga anksčiau laiko kreiptis, nes nėra garantijų, kad konkretus turto objektas bus parduotas pardavėjo pasirinktam asmeniui, kadangi gali turto objektą įsigyti turintys pirmumo teisę jį pirkti. Atsakovės prielaidos apie pagrindinės sutarties nesudarymą dėl ieškovės kaltės, ieškovei negavus leidimo įsigyti ginčo žemės sklypus, taip pat atmetamos atsakovei neįrodžius, jog po 2022 m. gegužės 2 d., kuomet ji gavo leidimus ginčo sklypus parduoti, ji informavo apie tai ieškovę ir kreipėsi į ją su reikalavimu gauti leidimą iš Nacionalinės žemės tarnybos įsigyti ginčo žemės sklypus. Ieškovės įsitikinimu, jei atsakovė 2022 m. gegužės 2 d., kuomet ji gavo leidimus ginčo sklypus parduoti, būtų informavusi ieškovę, pastaroji būtų savalaikiai gavusi leidimą iš Nacionalinės žemės tarnybos įsigyti ginčo žemės sklypus. Iš pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių bei ieškovės (duomenys neskelbtini) paaiškinimų matyti, kad atsakovės pusė vengė kontakto su ieškove ir ieškovė iš atsakovės advokato tik 2022 m. gegužės 12 d. gavo pranešimą apie tai, kad atsakovė laiko preliminariąją sutartį pasibaigusia dėl ieškovės kaltės. Nagrinėjamu atveju atsakovė nenurodė ir neįrodė objektyvių aplinkybių, dėl kurių neturėjo galimybės sudaryti pagrindinę sutartį per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą ir preliminariojoje sutartyje nurodytomis sąlygomis.
11.5. Pirmosios instancijos teismas sprendime padarė pagrįstas išvadas, kad nagrinėjamu atveju avanso dydžio netesybos, kurios sudaro 8 000,00 Eur, nėra laikytinos neprotingos ar akivaizdžiai per didelės, dėl ko teismas nematė pagrindo jas mažinti. Tarp bylos šalių nebuvo ginčo, kad preliminariosios sutarties sąlygos buvo parengtos iš atsakovės pusės, kas reiškia, kad ir baudos dydis buvo parinktas pačios atsakovės. Ieškovės (duomenys neskelbtini) žodžiu paaiškino, kad jis kėlė klausimą dėl avanso dydžio, teigdamas, kad paprastai avansą turėtų sudaryti 10 procentų turto kainos, o ne 20 procentų kaip šiuo atveju, tačiau atsakovės marti ieškovės (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad atsakovei yra būtinas būtent tokio dydžio avansas, su kuo ieškovės (duomenys neskelbtini) sutiko. Atsakovę sudarant preliminariąsias sutartis ir rengiant jų pakeitimus atstovavo marti R. P., kuri yra patyrusi (duomenys neskelbtini), kuriai turėjo ir negalėjo būti nežinomos sutarties nevykdymo pasekmės. Kaip matyti iš preliminariosios sutarties vykdymo eigos, ką akcentavo ir pirmosios instancijos teismas sprendime, atsakovė jau 2022 m. kovo 28 d. nebeketino vykdyti sutarties su ieškove ir neinformavo apie tai ieškovės iki pat 2022 m. gegužės 12 d., kai jau buvo sudariusi ginčo sklypų notarinę pirkimo – pardavimo sutartį su kitu pirkėju. Byloje nebuvo duomenų, kad atsakovė būtų dėjusi pastangas sumažinti ieškovės nuostolius ar imtis veiksmų, siekdama su ieškove iš naujo tartis, dėl pagrindinės sutarties kainos ir panašių aplinkybių. Kaip matyti iš notarinės pirkimo – pardavimo sutarties su kitu pirkėju, atsakovė ginčo žemės sklypus pardavė už 16 100,00 Eur (56 000,00 Eur – 40 000,00 Eur) didesnę kainą nei buvo sutarusi parduoti ieškovei.
11.6. Apeliantės prielaida apie tai, kad ieškovė nepatyrė jokių nuostolių, nes ne ieškovė susirado ginčo žemės sklypus, o atsakovės marti pasiūlė ieškovei juos įsigyti, atmetama kaip nelogiška ir neatitinkanti faktinės situacijos. Ieškovė laisva valia apsispręsdama sudaryti preliminariąją sutartį, patvirtino, kad turi tikslą įsigyti ginčo sklypus už sutartą kainą, o to nepavykus padaryti išimtinai dėl atsakovės kaltės, įgijo teisę reikalauti sutartinių protingo dydžio netesybų, kurios šiuo atveju sudaro 8 000,00 Eur. Apeliantė klaidingai apeliaciniame skunde nurodo, jog 2022 m. kovo 8 d. preliminarioji sutartis galiojo vos pusantro mėnesio, kadangi nagrinėjamu atveju minėta sutartis galiojo daugiau nei du mėnesius bei ieškovės pinigai (sumokėtas avansas) per tą laiką buvo pas atsakovę. Ieškovė šiuo konkrečiu atveju prašo tik baudos, o ne nuostolių atlyginimo ir baudos. Ieškovė pateikė įrodymus, kad mediena dėl karo Ukrainoje, kuri buvo pagrindinė medienos tiekėja, pabrango apie ketvirtadalį. Ieškovė daugiau nei du mėnesius prarado laukdama, kol iš atsakovės įsigis mišką, o atsakovė su nauju pirkėju sudarė sutartį ir uždirbo 16 100,00 Eur. Tuo tarpu ieškovė dėl nesąžiningų atsakovės veiksmų, jos nebendradarbiavimo su ieškove, patyrė nuostolių negautų pajamų pavidalu, t. y. neteko pajamų, kurias ji tikėjosi gauti ir būtų gavusi, jei atsakovė būtų laikiusis tarp šalių galiojančios sutarties. Atsakovei neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, kyla atsakomybė dėl netesybų atlyginimo (8 000,00 Eur baudos pagal preliminariąją sutartį sumokėjimo), kadangi atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, šiuo atveju akivaizdi atsakovės kaltė dėl atsisakymo ją sudaryti, t. y. nesąžiningas elgesys, nes galiojant 2022 m. kovo 8 d. preliminariajai sutarčiai tarp ieškovės ir atsakovės, atsakovė sudarė sutartį su kitu pirkėju, kuriam vėliau (2022 m. gegužės 11 d.) pardavė ginčo turtą, todėl pirmosios instancijos teismas, pagrįstai konstatavęs netinkamą atsakovės prievolių pagal preliminariąją sutartį vykdymą, turėjo pagrindą priteisti ieškovei netesybas, o ieškovė, prašydama tokių netesybų, neturėjo įrodinėti kokių nors realių turtinių nuostolių patyrimą ir tokių nuostolių dydį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
12. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
13. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (lot. – pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2 – 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės ieškinys dėl netesybų (baudos) priteisimo už preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties pažeidimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių
15. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ŽŪB „Lumedos agro“, atstovaujama (duomenys neskelbtini) R. G., ir atsakovė V. P. 2022 m. kovo 7 d. sudarė preliminariąją miško ūkio paskirties žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią šalys susitarė, kad pardavėjas (atsakovė) siūlo pirkti, o pirkėjas (ieškovė) priima pasiūlymą pirkti tris miškų ūkio paskirties sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), t. y. sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), plotas 4,7371 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), plotas 1,328 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), plotas 1,0322 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (sutarties 1.1. punktas). Taip pat šalys susitarė, kad bendra turto kaina yra 40 000,00 Eur (sutarties 2.1. punktas), kurią pirkėjas (ieškovė) įsipareigoja sumokėti tokia tvarka: 1) per vieną dieną nuo sutarties (iki 2022 m. kovo 8 d.) pasirašymo sumokėti dvidešimt procentų avansą, kas sudaro 8 000,00 Eur; 2) likusią turto kainos dalį, kas sudaro 32 000,00 Eur sumokėti iki notarinės pirkimo – pardavimo sutarties patvirtinimo pas notarą sutarties sudarymo metu (sutarties 2.2.1. punktas). Šalys sulygo, kad notarinės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo laikas ne vėliau nei 2022 m. balandžio 22 d. (sutarties 2.2.3. punktas). Sutarties 4.3. punktu šalys sutarė, kad pirkėjui (ieškovei) nepervedus avanso kaip numatyta preliminariojoje sutartyje – preliminarioji sutartis laikoma nutrūkusia. Pirkėjui (ieškovei) neįsigijus sutartyje minimo turto iki 2022 m. balandžio 22 d., sutartis laikoma nutrūkusia, sumokėtas avansas lieka pardavėjui (atsakovei). Tuo tarpu sutarties 4.4. punkte buvo nustatyta, kad pardavėjas (atsakovė) atsisakęs parduoti turtą, įsipareigoja per vieną dieną grąžinti pirkėjui (ieškovei) sumokėtą avansą ir sumokėti avanso dydžio baudą kaip pirkėjo (ieškovės) nuostolių atlyginimą.
16. 2022 m. kovo 8 d. tarp ieškovės ŽŪB „Lumedos agro“ ir atsakovės V. P. buvo sudaryta nauja preliminarioji miško ūkio paskirties žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartis dėl tų pačių miškų ūkio paskirties sklypų pardavimo, kuria iš esmės buvo pakoreguotos 2022 m. kovo 7 d. preliminariosios miško ūkio paskirties žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutarties sąlygos, susijusios su pagrindinės sutarties sudarymo ir avanso sumokėjimo terminais, t. y. šalys susitarė, kad mokėtinas dvidešimties procentų avansas, kuris lygus 8 000,00 Eur sumai, turi būti sumokėtas per vieną dieną nuo sutarties (iki 2023 m. kovo 9 d.) pasirašymo (sutarties 2.2.1. punktas). Taip pat šalys sulygo notarinę pirkimo - pardavimo sutartį sudaryti iki 2022 m. gegužės 20 d. (sutarties 3.1. ir 4.3. punktai).
17. Taip pat iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad atsakovė V. P. 2022 m. kovo 23 d. pranešimais apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą informavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių skyrių, kad yra parduodami 1,0322 ha, 4,7371 ha ir 1,3281 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini). Pranešimuose, be kita ko, nurodyta, kad parduodami visi trys greta esantys miško sklypai, kurių registro Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini). Bendras plotas 7,0974 ha, bendra kaina 40 000,00 Eur. Sklypai atskirai neparduodami. Vėliausia notarinės sutarties data 2022 m. gegužės 22 d. Pilnas atsiskaitymas už turtą pas notarą, avansas 20 procentų nuo visos kainos pasirašant preliminariąją sutartį. Notaro išlaidas apmoka šalys lygiomis dalimis. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių skyrius 2022 m. kovo 24 d. pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini), grąžino atsakovei V. P. 2022 m. kovo 23 d. teiktus pranešimus apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą, nurodant, kad nebus pradedamos pažymų dėl miškų ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo pirmumo teisę turintiems juos pirkti asmenims, išdavimo procedūros, atsižvelgiant į tai, kad pranešimuose apie parduodamus sklypus negalima nustatyti sąlygos, kad sklypai parduodami kartu.
18. 2022 m. kovo 28 d. atsakovė V. P. pranešimais apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą informavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių skyrių, kad yra atskirai parduodami 1,0322 ha (už 8 500,00 Eur), 4,7371 ha (už 37 000,00 Eur) ir 1,3281 ha (už 10 600,00 Eur) miškų ūkio paskirties žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini). Pranešimuose, be kita ko, nurodyta, kad vėliausia notarinės sutarties data 2022 m. gegužės 22 d. Pilnas atsiskaitymas už turtą pas notarą pavedimu arba grynais. Pasirašoma preliminari sutartis, avansas 20 procentų nuo visos kainos pasirašant preliminariąją sutartį. Notaro išlaidos apmoka šalys lygiomis dalimis.
19. 2022 m. gegužės 2 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių skyrius atsakovei V. P. išdavė pažymas dėl siūlomo parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypo, kai šio sklypo nepageidauja pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose nurodyta, kad atsakovė V. P. minėtus žemės ūkio paskirties sklypus gali parduoti pasirinktiems asmenims, kadangi parduodamų žemės sklypų nepageidavo pirkti Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4¹ straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 2 dalyje nurodyti asmenys.
20. 2022 m. gegužės 11 d. tarp atsakovės V. P., atstovaujamos įgalioto atstovo S. P., pagal įgaliojimą, patvirtintą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) notarės J. V., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamo B. Š., buvo sudaryta notarinė žemės pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo tris miškų ūkio paskirties sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), t. y. sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), plotas 4,7371 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), plotas 1,328 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), plotas 1,0322 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už bendrą 56 100,00 Eur kainą.
21. 2022 m. gegužės 12 d. atsakovė V. P. išsiuntė ieškovei ŽŪB „Lumedos agro“ pranešimą dėl sutarties pasibaigimo ir avanso grąžinimo, kuriame nurodė, kad <...> „pagal sudarytą sutartį šalys susitarė sudaryti pagrindinę notaro patvirtintą pirkimo – pardavimo sutartį ne vėliau kaip iki 2022 m. balandžio 22 d. (sutarties 2.2.3. punktas). <...> dėl pardavėjos senyvo amžiaus ir apsirikimo, nebuvo pastebėta, jog kituose sutarties punktuose nurodytas pagrindinės notaro patvirtintos pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo terminas skiriasi. <...> Nepaisant to, jog kituose sutarties punktuose yra suklysta dėl pagrindinės notaro patvirtintos pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo termino, pirkėjui buvo gerai žinomi pardavėjos ketinimai kuo greičiau įvykdyti turto pardavimą“. Taip pat atsakovė pažymėjo, kad <...> „pirkėjas iki nustatyto termino pagrindinės notaro patvirtintos pirkimo – pardavimo sutarties nesudarė, likusios turto kainos taip pat nesumokėjo. Todėl sudaryta sutartis, vadovaujantis sutarties 4.3. punktu pasibaigė – laikoma nutrūkusia nuo 2022 m. balandžio 22 d.“. Taip pat atsakovė nurodė, jog „terminas pagrindinei notaro patvirtintai pirkimo – pardavimo sutarčiai seniai pasibaigė, o pagal sutarties 4.3. punkto nuostatas sutartis laikoma nutrūkusia, todėl vadovaujantis sutarties 4.3. punktu, sumokėtas pirkėjo avansas 8 000,00 Eur turėtų likti pardavėjai. Tačiau pardavėja siekdama taikaus sutarties pasibaigimo, nusprendė geranoriškai grąžinti pirkėjui jo sumokėtą avansą lygu 8 000,00 Eur“.
Dėl apeliantės argumentų
22. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti 8 000,00 Eur dydžio baudą pagal 2022 m. kovo 8 d. preliminariosios miško ūkio paskirties žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutarties 4.4. punktą, nurodydama, kad pagrindinė turto pirkimo – pardavimo sutartis iki 2022 m. gegužės 20 d. nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės. Tuo tarpu atsakovė laikėsi pozicijos, kad preliminariąją pirkimo – pardavimo sutartį pažeidė ieškovė, nes pagrindinė turto pirkimo – pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki 2022 m. balandžio 22 d., o ne iki 2022 m. gegužės 20 d. kaip nurodė ieškovė, kadangi atsakovė dėl apsirikimo ir senyvo amžiaus nurodė klaidingą pagrindinės sutarties sudarymo datą ir ieškovė ne kartą žodžiu buvo informuota, jog notarinė pirkimo – pardavimo sutartis turi būti pasirašyta iki 2022 m. balandžio 22 d.
23. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieškovės reikalavimą dėl baudos priteisimo tenkino visiškai. Šį sprendimą teismas pagrindė tuo, jog 2022 m. kovo 8 d. preliminariosios sutarties šalių tikroji valia buvo susitarti dėl pagrindinės sutarties sudarymo termino – iki 2022 m. gegužės 20 d. Taip pat teismas pažymėjo, kad pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta išimtinai dėl atsakovės kaltės.
24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, skundžiamo teismo sprendimo turinį, konstatuoja, kad priešingai apeliantės argumentams, pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo įrodymų vertinimo taisyklių, padarytas išvadas grindė byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, padarė išvadas dėl ieškovės reikalavimo bei atsakovės atsikirtimų, išdėstė teisinius priimamo sprendimo argumentus, su kuriais teisėjų kolegija sutinka. Spręsdamas dėl sutartinių netesybų (baudos) taikymo pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino sutartį ir tinkamai taikė civilinę atsakomybę nustatančius įstatymus bei teismų praktiką.
25. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vien tai, jog teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo bylos šalis, nėra pagrindas spręsti, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis). Pagal teismų praktiką, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes, ir konstatuoti tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2014).
26. Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Preliminariajai sutarčiai, be kitų, yra būdingas tas ypatumas, kad tokios sutarties šalys neturi teisės reikalauti priverstinio sutarties įvykdymo natūra – šalims per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą nesudarius pagrindinės sutarties, prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (CK 6.165 straipsnio 5 dalis). Vis dėlto šis preliminariosios sutarties ypatumas nereiškia, kad šalies atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį, nulemtas subjektyvių – nuo tokios šalies valios priklausančių – priežasčių, nesukelia jai neigiamų teisinių padarinių – ta preliminariosios sutarties šalis, kuri nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis).
27. Kasacinio teismo praktika, aiškinanti materialiosios teisės normas, reglamentuojančias preliminariosios sutarties institutą, yra pakankamai išplėtota. Joje konstatuota, kad preliminarioji sutartis – tai ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrą vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo; vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-75-378/2021). Taigi preliminariosios sutarties objektas yra ne turtas, veiksmų rezultatas ar pan., dėl kurių įgijimo susitaria sutarties šalys, bet kitos sutarties sudarymas ateityje.
28. Preliminariosios sutarties šalių prievolė sudaryti pagrindinę sutartį, kaip ir bet kuri kita prievolė, kaip ji suprantama pagal CK 6.1 straipsnį, gali būti užtikrinta netesybomis pagal sutartį (CK 6.70 straipsnis).
29. Kaip minėta, byloje yra kilęs ginčas dėl ieškovės teisės į netesybas už preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties pažeidimą. Netesybos pagal sutartį – sutarties nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad netesybų, kurios atlieka ir esamų bei būsimų prievolių įvykdymo užtikrinimo funkciją, tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi apibrėžtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-469/2019, 43 punktas). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad preliminariosios sutarties šalis CK 6.165 straipsnio 4 dalies prasme turi teisę reikalauti ir netesybų, kaip minimalių nuostolių, patirtų dėl kitos šalies nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį, atlyginimo, jeigu tokia turtinė prievolė yra įtvirtinta sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-469/2020; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-75-378/2021, 8 punktas). Civilinei atsakomybei pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį taikyti yra būtini du teisiškai reikšmingi faktai: 1) preliminariosios sutarties šalies atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį; 2) atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį turi būti nepagrįstas. Pažymėtina, kad šios sąlygos yra kumuliatyvios – preliminariosios sutarties šalies atsakomybei atsirasti nepakanka nustatyti, jog kita šalis atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Galimos tokios situacijos, kai viena preliminariosios sutarties šalis atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau toks jos elgesys yra nulemtas objektyvių – nuo jos valios nepriklausančių – priežasčių (kitos preliminariosios sutarties šalies neteisėti veiksmai, faktinės aplinkybės, kurių atsiradimo rizikos nėra prisiėmusi sutarties šalis, ir pan.), – tokiais atvejais, nors ir egzistuoja pirminė sąlyga, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį. Kasacinio teismo išaiškinta, kad civilinė atsakomybė, kylanti nevykdant preliminariosios sutarties, yra grindžiama kalte, t. y. pagrindas taikyti civilinę atsakomybę yra tik tada, jeigu šalis ne tik pažeidė preliminariąją sutartį, kaip tokio pobūdžio sutarties pažeidimas suprantamas pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, bet ir egzistuoja jos kaltė dėl sutarties pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-469/2020; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-75-378/2021, 9 punktas).
30. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šalys notarinę pirkimo – pardavimo sutartį sutarė sudaryti ne vėliau kaip iki 2022 m. gegužės 20 d. Pažymėtina, kad teismas pagrįstai sudarytas preliminariąsias sutartis aiškino ne vien pagal sutarčių tekstą, bet ir pagal jų sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarčių sudarymo, šalių elgesį po sutarčių sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Šiuo atveju teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad priešingai nei nurodo apeliantė (atsakovė), 2022 m. kovo 8 d. preliminariosios miško ūkio paskirties žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutarties sudarymą lėmė ne ieškovės finansinių galimybių nebuvimas, o būtent tai, jog per pirminėje 2022 m. kovo 7 d. preliminariojoje pirkimo – pardavimo sutartyje nustatytą terminą iki pagrindinės sutarties sudarymo šalys nebūtų laiku gavusios leidimų iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių skyriaus dėl miškų ūkio paskirties žemės sklypų perleidimo ir įsigijimo. Iš 2022 m. kovo 7 d. preliminariosios miško ūkio paskirties žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutarties turinio matyti, kad ieškovė 20 procentų dydžio avansą, kurį sudarė 8 000,00 Eur suma, turėjo sumokėti per vieną dieną nuo sutarties pasirašymo dienos iki 2022 m. kovo 8 d., kai tuo metu 2022 m. kovo 8 d. preliminarioji miško ūkio paskirties žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartis numatė, jog ieškovė 20 procentų dydžio avansą turėjo sumokėti taip pat per vieną dieną nuo sutarties pasirašymo dienos, tačiau iki 2022 m. kovo 9 d. Tarp šalių nekilo ginčo, kad ieškovė minėtą preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties sąlygą dėl avanso sumokėjimo įvykdė 2022 m. kovo 8 d., atlikusi bankinį pavedimą 8 000,00 Eur sumai. Taip pat iš pateiktų ieškovės sąskaitų išrašų buvo nustatyta, kad preliminariųjų pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymo momentui ieškovė disponavo didesne nei 30 000,00 Eur suma. Taigi, minėtos aplinkybės pagrindžia tai, kad ieškovė 2022 m. kovo 8 d. sumokėjusi 8 000,00 Eur avansą, jau tuo metu buvo įvykdžiusi pirminėje, t. y. 2022 m. kovo 7 d. preliminariojoje pirkimo – pardavimo sutartyje nustatytą sąlygą, kuri įpareigojo ieškovę iki 2022 m. kovo 8 d. (imtinai) sumokėti 20 procentų dydžio avansą, todėl darytina išvada, jog ieškovei nebuvo faktinio pagrindo prašyti atsakovės pratęsti termino dėl avanso sumokėjimo.
31. Apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo sutikti su apeliantės (atsakovės) pozicija, jog 2022 m. kovo 8 d. preliminariosios miško ūkio paskirties žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutarties 3.1. ir 4.3. punktuose buvo klaidingai įrašyti pagrindinės sutarties sudarymo terminai iki 2022 m. gegužės 20 d. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovei tiek pasirašytą 2022 m. kovo 7 d. preliminariąją pirkimo – pardavimo sutartį, tiek 2022 m. kovo 8 d. preliminariąją pirkimo – pardavimo sutartį elektroniniu paštu atsiuntė R. P., kuri yra apeliantės marti bei (duomenys neskelbtini). 2022 m. kovo 7 d. elektroniniame laiške, kuris įvardintas kaip „sutartis sklypai“ nurodyta, jog yra siunčiama pasirašyta preliminarioji sutartis ir yra laukiama pasirašytos bei pavedimo kopijos. Sulaukus dokumentų, ant skelbimų iki notarinės bus uždėtos žymos „rezervuota“. 2022 m. kovo 8 d. elektroniniu laišku, kuris įvardintas kaip „preliminari pakoreguota data“, ieškovei be jokio papildomo teksto buvo išsiųsta pasirašyta 2022 m. kovo 8 d. preliminarioji pirkimo – pardavimo sutartis. Vertinant 2022 m. kovo 7 d. ir kovo 8 d. sudarytų preliminariųjų pirkimo – pardavimo sutarčių turinį matyti, kad sudarant 2022 m. kovo 8 d. preliminariąją pirkimo – pardavimo sutartį iš esmės buvo pakeisti 2.2.1. ir 4.3. punktuose įtvirtinti terminai, nurodant pagrindinės sutarties sudarymo terminą iki 2022 m. gegužės 20 d., tačiau buvo paliktas nepakeistas 2.2.3. sutarties punktas, numatantis pagrindinės sutarties sudarymo terminą iki 2022 m. balandžio 22 d. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šalys, sudarydamos 2022 m. kovo 8 d. preliminariąją sutartį, siekė pratęsti pagrindinės sutarties sudarymo terminą būtent iki 2022 m. gegužės 20 d. Paminėtina, kad preliminariąsias sutartis ir jų pakeitimus rengė R. P., todėl pripažinti kaip nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad dėl jos senyvo amžiaus ir prastos sveikatos 2022 m. kovo 8 d. preliminariojoje sutartyje buvo padarytas rašymo apsirikimas, nurodant terminą iki 2022 m. gegužės 20 d., kadangi minėtos aplinkybės neturėjo įtakos preliminariosios sutarties rengimui bei koregavimui. Pažymėtina ir tai, kad pakoreguotos 2022 m. kovo 8 d. preliminariosios sutarties 3.1. punktas buvo papildytas sąlyga, jog notarinę sutartį šalys sutaria sudaryti iki 2022 m. gegužės 20 d., t. y. šalis ne tik sutarties 2.2.1. ir 4.3. punktuose nurodė terminą pagrindinės sutarties sudarymui iki 2022 m. gegužės 20 d., tačiau atskirai įtvirtino minėtą terminą ir sutarties 3.1. punkte, kas patvirtina, jog šalys kryptingai veikė, pasirašant 2022 m. kovo 8 d. sutartį, bei aiškiai ir neabejotinai išreiškė valią sudaryti notarinę sutartį būtent iki 2022 m. gegužės 20 d., o terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti buvo esminė sąlyga. Be to, apeliantė nei sudarius 2022 m. kovo 8 d. preliminariąją sutartį, nei vėliau iki 2022 m. gegužės 12 d. pranešimo dėl sutarties pasibaigimo ir avanso grąžinimo pateikimo nereiškė ieškovei jokių pretenzijų ar pastebėjimų tiek dėl tariamai padaryto rašymo apsirikimo, tiek dėl to, jog šalys nesudaro pagrindinės sutarties iki apeliantės nurodomo termino, t. y. 2022 m. balandžio 22 d. Priešingai, apeliantė elgėsi pasyviai, o tik suėjus nurodomam terminui ir sudarius sutartį su trečiuoju asmeniu, atsakovė nusprendė papildomai informuoti ieškovę bei geranoriškai grąžinti sumokėtą avansą, nors laikėsi pozicijos, kad būtent ieškovė nepagrįstai vengė sudaryti pagrindinę sutartį ir egzistuoja jos kaltė dėl preliminariosios sutarties pažeidimo. Apeliantė pateiktame apeliaciniame skunde akcentuoja ir tai, jog termino ilginimas nebuvo naudingas, nes ji siekė kuo greičiau įvykdyti sandorį, tačiau pažymėtina, kad atsakovė sutartį su trečiuoju asmeniu sudarė tik 2022 m. gegužės 11 d., po to, kai trečiasis asmuo 2022 m. gegužės 9 d. gavo iš Nacionalinės žemės tarnybos leidimą įsigyti minimus miško ūkio paskirties žemės sklypus, o ieškovę apie preliminariosios sutarties pasibaigimą ir avanso grąžinimą informavo 2022 m. gegužės 12 d., t. y. po notarinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo ir likus 9 (devynioms) dienom iki 2022 m. kovo 8 d. preliminariojoje sutartyje įtvirtinto termino pabaigos. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, toks apeliantės elgesys po preliminariosios sutarties sudarymo ir nurodomi teiginiai neatitinka ne tik logikos dėsnių, tačiau ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis).
32. Teisėjų kolegija neturi faktinio ir teisinio pagrindo nesiremti ieškovės paaiškinimais, kad pagrindinės sutarties sudarymo terminą šalys pratęsė iki 2022 m. gegužės 20 d., įvertindamos tą aplinkybę, jog šalys nebūtų laiku gavusios leidimų iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių skyriaus dėl miškų ūkio paskirties žemės sklypų perleidimo ir įsigijimo. Kaip jau buvo minėta, apeliantė (atsakovė) pirminius pranešimus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių skyriui pateikė 2022 m. kovo 23 d., tačiau 2022 m. kovo 24 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių skyriaus buvo grąžinti atsakovei kaip netinkami. Pakartotinius pranešimus apeliantė pateikė 2022 m. kovo 28 d., o Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių skyrius tik 2022 m. gegužės 2 d., t. y. suėjus apeliantės nurodomam pagrindinės sutarties sudarymo iki 2022 m. balandžio 22 d., terminui, išdavė pažymas dėl siūlomo parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypo, kai šio sklypo nepageidauja pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4¹ straipsnio 4 dalį, asmenys sutikimą pirkti miškų ūkio paskirties žemės sklypą ar atsisakymą jį pirkti turi pateikti Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos. Įvertinus tai, jog apeliantė pakartotinius pranešimus pateikė 2022 m. kovo 28 d., kurie vėliau faktiškai privalėjo būti įteikti suinteresuotiems asmenims, o atsakymas turėjo būti pateiktas per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos, konstatuotina, kad šalys iš esmės neturėjo galimybių sudaryti pagrindinės sutarties iki 2022 m. balandžio 22 d., atsižvelgiant į tai, kad per nustatytą terminą nebūtų gauti atitinkamos institucijos, šiuo atveju Nacionalinės žemės tarnybos, leidimai (pažymos), todėl įtvirtintas teisinis reguliavimas paskatino sutarties šalis pratęsti notarinės sutarties sudarymo terminą iki 2022 m. gegužės 20 d. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, kitoks šalių ketinimų ir tikrosios valios aiškinimas sąlygotų šalių prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo neapibrėžtumą ir netikrumą, kadangi šalys sudarydamos preliminariąją pirkimo – pardavimo sutartį iš karto žinotų, jog preliminariojoje sutartyje aptartomis sąlygomis neįmanoma būtų sudaryti pagrindinės sutarties ir tai sudarytų neabejotinas sąlygas ateityje kilti naujiems ginčams.
33. Atmestini kaip teisiškai nepagrįsti apeliantės argumentai, kad pagrindinės sutarties nesudarymą lėmė ir ieškovės kaltė, kadangi ieškovė nesikreipė į Nacionalinės žemės tarnybą ir negavo sutikimo įsigyti parduodamą nekilnojamąjį turtą.
34. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, pageidaujantis įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą, iki miškų ūkio paskirties žemės sklypo perleidimo sandorio sudarymo privalo užpildyti miškų ūkio paskirties žemės sklypo pirkėjo deklaraciją, patvirtinančią, kad sudarius miškų ūkio paskirties žemės sklypo perleidimo sandorį asmens ir su juo susijusių asmenų turimo miško žemės plotas neviršys didžiausio ploto dydžio, kurį asmuo ir su juo susiję asmenys kartu gali įsigyti pagal šio straipsnio 2 dalį. <...> Miškų ūkio paskirties žemės sklypo pirkėjo deklaracijos formą, jos pildymo ir pateikimo taisykles tvirtina aplinkos ministras. Asmuo, įsigyjantis miškų ūkio paskirties žemės sklypą, atsako už miškų ūkio paskirties žemės sklypo pirkėjo deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą.
35. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-777 „Dėl miškų ūkio paskirties žemės sklypų pirkėjo deklaracijų ir miškų ūkio paskirties žemės sklypo (-ų) pirkėjo deklaracijų pildymo ir pateikimo taisyklių patvirtinimo“ 3 punktu, deklaracija privaloma visais atvejais, nuosavybės teise įsigyjant miškų ūkio paskirties žemės sklypą. Pagal 6 punktą, miškų ūkio paskirties žemės sklypo (-ų) pirkėjo deklaracija privalo būti užpildyta iki miškų ūkio paskirties žemės sklypo (-ų) perleidimo sandorio sudarymo. Miškų ūkio paskirties žemės sklypo (-ų) pirkėjo deklaracija kartu su kitais miškų ūkio paskirties žemės sklypo (-ų) perleidimo sandorio dokumentais privalo būti pateikta notarui, kuris tvirtins šį sandorį. Miškų ūkio paskirties žemės sklypo (-ų) pirkėjo deklaracija yra neatsiejama nuo miškų ūkio paskirties žemės sklypo (-ų) perleidimo sandorio dokumentų ir yra saugoma kartu. Tuo tarpu remiantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 1P-389-(1.3 E.) „Dėl sutikimų įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą arba daugiau negu 20 procentų juridinio asmens, nuosavybės teise turinčio daugiau negu 400 ha miškų ūkio paskirties žemės Lietuvos Respublikoje teritorijoje, akcijų išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, asmuo ketinantis įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą arba daugiau negu 20 procentų juridinio asmens, nuosavybės teise turinčio per 400 ha miškų ūkio paskirties žemės, akcijų, taip pat privalo iš anksto gauti Nacionalinės žemės tarnybos sutikimą.
36. Vertinant byloje nustatytas faktines aplinkybes ir įtvirtintą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija pažymi, kad pasirašytos 2022 m. kovo 8 d. preliminariosios sutarties 4.1. punkte šalys susitarė, kad pirkėjas (šiuo atveju turėtų būti pardavėjas) įsipareigoja iki notarinės sutarties sudarymo gauti visus reikalingus leidimus / sutikimus parduoti turtą, o pardavėjas (turėtų būtų pirkėjas) įsipareigoja gauti visus reikalingus sutikimus, kad galėtų įsigyti turtą. Taigi, šalys nebuvo susitariusios, kokiu eiliškumu turi būti gauti atitinkami dokumentai, siekiant sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau vertinant Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4¹ straipsnio 3 dalyje įtvirtintą reguliavimą matyti, kad miško ūkio paskirties žemės savininkas negali visiškai laisvai ja disponuoti – norėdamas parduoti nuosavybės teise turimą miško ūkio paskirties žemės sklypą jis privalo per Nacionalinę žemės tarnybą pasiūlyti jį įsigyti pirmumo teisę turintiems asmenims, atitinkamai pirmumo teisę turinčių asmenų interesas įsigyti miško ūkio paskirties žemę yra ginamas įstatymo, tačiau nevaržo žemės sklypo savininko nustatyti parduodamos žemės kainą bei kitas pardavimo sąlygas. Nagrinėjamu atveju teigtina, kad šalims siekiant sudaryti miško ūkio paskirties žemės sklypų pardavimą, atsakovei buvo būtina iš pradžių pateikti pasiūlymą pirmumo teisę turintiems asmenims dėl nekilnojamojo turto įsigijimo bei gauti pažymą, jog siūlomų parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypų nepageidavo pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti, todėl teigtina, kad ieškovei pareiga gauti sutikimą iš Nacionalinės žemės tarnybos sutikimą bei užpildyti deklaraciją kilo tuomet, kai apeliantė 2022 m. gegužės 2 d. iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių skyriaus gavo pažymas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo atveju, jeigu apeliantė nebūtų gavusi minėtų pažymų, ieškovei, kaip miško ūkio paskirties žemės sklypų pirkėjai, apskritai neatsirastų pareiga gauti sutikimo ir pildyti deklaraciją, kadangi ieškovė negalėtų įsigyti minėto nekilnojamojo turto. Be to, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, apeliantė apie gautas pažymas ieškovės neinformavo, o leidimas įsigyti nekilnojamąjį turtą buvo išduotas trečiajam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kita vertus, teisėjų kolegija apeliantės nurodomus teiginius dėl ieškovės pareigos pažeidimo pripažįsta teisiškai nereikšmingais, atsižvelgiant į tai, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta ne dėl to, jog ieškovė negavo / nesikreipė dėl atitinkamų leidimų, o dėl to, kad apeliantė, galiojant 2022 m. kovo 8 d. preliminariajai sutarčiai, sudarė notarinę pirkimo – pardavimo sutartį su trečiuoju asmeniu, tokiu būdu atsisakydama vykdyti laisva valia prisiimtus įsipareigojimus pagal ieškovės ir atsakovės sudarytą preliminariąją sutartį.
37. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytos faktinės aplinkybės leidžia teigti, kad ieškovės ketinimas įsigyti miško ūkio paskirties žemės sklypus buvo realus ir ieškovė elgėsi sąžiningai, t. y. ieškovė buvo sąžininga ikisutartinių teisinių santykių, susiformavusių pagal 2022 m. kovo 8 d. preliminariąją pirkimo – pardavimo sutartį, dalyvė, tačiau apeliantei (atsakovei) 2022 m. gegužės 11 d. sudarius notarinę žemės pirkimo – pardavimo sutartį su trečiuoju asmeniu, iš esmės buvo pažeistos 2022 m. kovo 8 d. preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties sąlygos, numatančios ieškovės ir atsakovės pareigą sudaryti pagrindinę sutartį iki 2022 m. gegužės 20 d.
38. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad atsakovė be objektyvaus pagrindo neįvykdė preliminariosios sutarties, elgėsi nesąžiningai, t. y. faktiškai atliko neteisėtus veiksmus, ir atsakovės atsisakymas sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį buvo nepagrįstas, todėl tai sudarė pagrindą taikyti atsakovei sutartines netesybas, ir priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 8 000,00 Eur dydžio netesybas (baudą), numatytas preliminariojoje sutartyje.
39. Apeliantė (atsakovė) apeliaciniame skunde, be kita ko, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesumažino priteistinų netesybų (baudos), kadangi ieškovė neįrodinėjo ir neįrodė, jog patyrė kokių nors nuostolių. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais neturi pagrindo sutikti.
40. Kaip jau buvo minėta, šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų (delspinigių, baudos) skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016, 21 punktas).
41. CK 6.163 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalys turi teisę laisvai pradėti derybas bei derėtis ir neatsako už tai, jog nepasiekiamas šalių susitarimas, tačiau taip būna tik tada, kai šalys elgiasi sąžiningai. Jeigu derybose viena iš šalių elgėsi nesąžiningai ir pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl nesąžiningos šalies veiksmų, tai šiai šaliai gali būti taikoma civilinė atsakomybė, t. y. kyla pareiga atlyginti sąžiningai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.163 straipsnio 3 dalis, 6.165 straipsnio 4 dalis). Būtent šalies nesąžiningas elgesys yra vertinamas kaip neteisėti veiksmai sprendžiant dėl ikisutartinės civilinės atsakomybės, kai šalis neįvykdo preliminariosios sutarties, t. y. atsisako sudaryti pagrindinę sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022, 35 punktas).
42. Paprastai šalys dėl netesybų ir jų dydžio susitaria sutartyje. Šiai sutarties sąlygai, kaip ir visai sutarčiai, taikomas sutarties laisvės principas, netesybų atveju reiškiantis, kad šalys laisvai savo nuožiūra gali nustatyti netesybas už bet kokį sutarties pažeidimą ir susitarti dėl abiem šalims priimtino jų dydžio, jei tai neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 6.156, 6.157 straipsniai). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Tai, be kita ko, reiškia ir tai, kad sutartį pažeidusi šalis sutartyje nustatytais atvejais privalo mokėti sutarto dydžio netesybas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-313/2018, 79 punktas). Vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83-1075/2022, 46 punktas).
43. Tačiau kartu kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tam tikrais atvejais kreditorius privalo pagrįsti netesybas įrodinėdamas nuostolius – jeigu skolininkas pareiškia reikalavimą mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas. Tokiais atvejais kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016).
44. Tokiems atvejams, kai sutartyje nustatytos netesybos yra neprotingo dydžio, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs teismo teisę mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta. Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius ir kt., tačiau netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013).
45. Šiuo atveju nustatyta, kad 2022 m. kovo 8 d. preliminariosios miško ūkio paskirties žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutarties 4.4. punkte šalys susitarė, kad pardavėjas atsisakęs parduoti šį turtą įsipareigoja per vieną dieną grąžinti pirkėjui sumokėtą avansą ir sumokėti avanso dydžio baudą kaip pirkėjo nuostolių atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl priteistinų netesybų (baudos) konstatavo, kad avanso dydžio netesybos, kurios sudaro 8 000,00 Eur, nėra laikytinos neprotingos ar akivaizdžiai per didelės, todėl nebuvo teisinio pagrindo jų mažinti. Įvertinusi nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių visetą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismu, kad šiuo atveju atsakovei pritaikytos netesybos nėra per didelės, neproporcingos, ar prieštaraujančios teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei šalių interesų pusiausvyrai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2022 m. kovo 7 d. ir kovo 8 d. sudarytų preliminariųjų sutarčių tekstą rengė ir pasirašymui atsiuntė apeliantės marti R. P., kad ieškovė prie sutarties prisijungė ir kad jos galimybės įtraukti / pakeisti sutarties sąlygas buvo ribotos, kadangi kaip nurodo pati apeliantė, buvo siekiama kuo greičiau įvykdyti sandorį, todėl pripažintina, kad nustatytas netesybų (baudos) dydis atitiko atsakovės interesus, įvertinus tai, jog tokio dydžio netesybų nuostatą išimtinai pasiūlė ir sutartyje įtvirtino pati atsakovė. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad notarinė pirkimo – pardavimo sutartis tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo sudaryta išimtinai dėl atsakovės kaltės, o pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl priežasčių, kurios priklausė nuo atsakovės valios – siekio parduoti miško ūkio paskirties žemės sklypus už didesnę kainą, nei buvo sutarta su ieškove, nors būtent apeliantė ir pasiūlė ieškovei parduotino nekilnojamojo turto kainą. Įvertintina ir tai, kad tokio paties dydžio netesybos buvo įtvirtintinos ir tuo atveju, jeigu pagrindinę sutartį iki 2022 m. gegužės 20 d. būtų atsisakiusi sudaryti ieškovė (sutarties 4.3. punktas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė, nepagrįstai vengdama sudaryti pagrindinę sutartį ir nepaisydama 2022 m. kovo 8 d. preliminariosios sutarties, suvokė ir turėjo suvokti, kad nėra tinkamai vykdomi prisiimti įsipareigojimai pagal 2022 m. kovo 8 d preliminariąją sutartį, todėl neturėjo pagrindo manyti, kad kita sutarties šalis nepareikalaus atsakomybės už tai arba nesiims kitų veiksmų, siekdama apginti pažeistas teises. Be to, teisėjų kolegijos įsitikinimu, ieškovės pateikti duomenys, jog medienos kaina nuo 2022 m. kovo mėn. nuo 60 procentų iki 2022 m. gegužės mėn. išsaugo iki 77 procentų, patvirtina, kad ieškovė, įsigijusi miško ūkio paskirties žemės sklypus, vėliau galėjo gauti minėto dydžio pajamas. Minėtą aplinkybę patvirtina ir tai, jog apeliantė minėtą nekilnojamąjį turtą perleido trečiajam asmeniui už 29 procentus didesnę kainą, nei buvo sutarta su ieškove, t. y. 2022 m. gegužės 11 d. apeliantei priklausantis nekilnojamas turtas buvo pabrangęs 29 procentais, tačiau atsakovei nepagrįstai atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį, ieškovė neteko galimybės gauti pajamų, tuo atveju, jei nuspręstų įsigytą nekilnojamąjį turtą perleisti kitiems asmenims arba vykdyti miško kirtimą. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės padarė teisingą išvadą, kad šiuo atveju netesybų mažinimui nėra pakankamo pagrindo.
Dėl bylos procesinės baigties
46. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinio skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis). Kadangi kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
47. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentus, nustatytus faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmingas bylai aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, todėl iš esmės priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, ir kad nėra pagrindo naikinti ar keisti šį sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
48. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
49. Kadangi apeliantės (atsakovės) apeliacinis skundas iš esmės atmetamas, apeliacinės instancijos teisme jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
50. Ieškovė į bylą pateikė prašymą priteisti 1452,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, taip pat įrodymus, pagrindžiančius šias išlaidas.
51. Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius (8.11. punktas), galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį. Teismas sprendžia, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje už advokato teisinę pagalbą atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis, todėl jos ieškovei priteisiamos iš apeliantės (atsakovės) (CPK 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Apeliantės (atsakovės) V. P. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei žemės ūkio bendrovei „Lumedos agro“, juridinio asmens kodas 303324672, iš atsakovės V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1452,00 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt du eurus ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.