- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-16
- Bylos Nr.
- e2-19158-987/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14453-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Poniškaitytė-Liatukė
- Ieškovas
- žemės ūkio bendrovės „Lumedos agro“
- Atsakovas
- V. P.
- Advokatai
- Edita Stepanenkovaitė, Laimonas Pivoras
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Poniškaitytė-Liatukė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo žemės ūkio bendrovės „Lumedos agro“ ieškinį atsakovei V. P. dėl baudos pagal preliminariąją sutartį priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1.1. ieškovas žemės ūkio bendrovė „Lumedos agro“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės V. P. 8 000,00 Eur baudą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas (el.b. dok. Nr. CBP-14426).
1.2. Ieškinio faktiniame pagrinde nurodoma, kad tarp ieškovo ir atsakovės 2022 m. kovo 7 d. buvo sudaryta Preliminarioji miško ūkio paskirties žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurios 1.1 punktą atsakovė pasiūlė ieškovui pirkti 3 žemės sklypus, miškų ūkio paskirties, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); pagal 2.1 punktą buvo sutarta bendra 40 000,00 Eur kaina, kurią buvo sutarta sumokėti tokia tvarka: 20 proc. dydžio avansą, kuris sudaro – 8 000,00 Eur, ieškovas įsipareigojo sumokėti per 1 dieną nuo sutarties pasirašymo iki 2022 m. kovo 8 d., likusią kainos dalį – 32 000,00 Eur ieškovas įsipareigojo sumokėti notarinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu; pagal sutarties 2.2.3 punktą šalys sutarė notarinę sutartį sudaryti ne vėliau kaip 2022 m. balandžio 22 d.; pagal 4.1 punktą atsakovė įsipareigojo iki notarinės sutarties sudarymo gauti visus reikalingus leidimus/sutikimus parduoti turtą; pagal 4.4 punktą pardavėja, atsisakiusi parduoti turtą įsipareigojo per 1 dieną grąžinti avansą ir sumokėti avanso dydžio baudą kaip nuostolių atlyginimą.
1.3. Pasirašius preliminarią sutartį, atsakovei tapo aišku, kad iki 2022 m. balandžio 22 d. ji nespės gauti leidimo parduoti mišką, todėl atsakovės iniciatyva buvo sudaryta pakoreguota 2022 m. kovo 8 d. Preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis, kuria buvo pratęstas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti iki 2022 m. gegužės 20 d. (3.1 punktas); nurodytas 1 diena ilgesnis terminas iki 2022 m. kovo 9 d. avansui sumokėti (2.1.1 punktas); padarytas rašymo apsirikimas 2.2.3 punkte, pamiršus pakoreguoti pagrindinės sutarties sudarymo terminą.
1.4. Ieškovas vykdydamas preliminarią sutartį 2022 m. kovo 8 d. sumokėjo atsakovei 8 000,00 Eur avansą; ieškovui bandžius susisiekti su atsakove telefonu, pastaroji neatsiliepė, ėmė vengti ieškovo. Atsakovės advokatas 2022 m. gegužės 12 d. Pranešimu pranešė ieškovui apie sutarties nutraukimą nesudarius pagrindinės sutarties iki 2022 m. balandžio 22 d.; rašte paaiškinta, kad dėl atsakovės senyvo amžiaus nebuvo pastebėta, kad preliminarios sutarties tekste skiriasi pagrindinės sutarties sudarymo terminas; nurodyta, kad nors atsakovė turi teisę pasilikti avansą, jį gera valia grąžina ieškovui.
1.5. Ieškovo teigimu, pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta iki 2022 m. gegužės 20 d. dėl atsakovės kaltės. Atsakovė turtą perleido 2022 m. gegužės 11 d. uždarajai akcinei bendrovei „Spyglenė“. Ieškovas laiko atsakovę nesąžininga, nes ieškovas laukė, kol atsakovė gaus leidimus parduoti žemės sklypus, o pastaroji tokius leidimus gavusi turtą pardavė kitam asmeniui; atsakovės senyvas amžius nesutrukdė jai gauti leidimus; atsakovė nutyli, kad jai sudarant sutartį pagalbą teikė sūnus ir advokatas; atsakovės advokatas 2022 m. gegužės 12 d. pranešė ieškovui apie sutarties nutraukimą ir tą pačią dieną grąžino avansą, o sutartį su trečiuoju asmenį sudarė 2022 m. gegužės 11 d.; atsakovė grąžindama avansą pripažino savo kaltę dėl sutarties nutraukimo. Ieškovas reikalauja iš atsakovės priteisti 8 000,00 Eur sutartinę baudą, kadangi pastaroji nepagrįstai atsisakė parduoti turtą ieškovui.
Atsiliepimas
2.1. Atsakovė V. P. pateikė atsiliepimą, prašydama ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (el.b. dok. Nr. DOK-126774).
2.2. Atsiliepime nurodoma, kad išsiuntus el. paštu ieškovui 2022 m. kovo 7 d. preliminariąją sutartį, kuri buvo pasirašyta atsakovės, ieškovas sutarties nepasirašė ir avanso nesumokėjo; ieškovas susisiekė su atsakove ir paprašė atidėti avanso sumokėjimą iki 2022 m. kovo 9 d. bei pagrindinės sutarties sudarymo terminą, tačiau po ilgų diskusijų atsakovė sutiko tik dėl avanso termino pratęsimo; todėl 2022 m. kovo 8 d. preliminarioji sutartis buvo sudaryta tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus tai, kad buvo numatyta, jog avansas bus mokamas iki 2022 m. kovo 9 d.; dėl apsirikimo ir atsakovės senyvo amžiaus atsakovė nepastebėjo, kad preliminarios sutarties 3.1 ir 4.3 punktuose buvo klaidingai nurodytas pagrindinės sutarties terminas iki 2022 m. gegužės 20 d., nors atsakovė buvo nurodžiusi ieškovui, jog ji nesutinka pratęsti pagrindinės sutarties sudarymo termino ir turi tikslą kuo greičiau vykdyti pagrindinę sutartį; ieškovui buvo žinoma, kad termino pratęsimas atsakovės netenkina dėl jos senyvo amžiaus ir nuolat prastėjančios sveikatos. Ieškovui iki nustatyto termino pagrindinės sutarties nesudarius bei kainos nesumokėjus, atsakovė 2022 m. gegužės 12 d. pranešė apie sutarties pasibaigimą ir siekdama taikaus sutarties pasibaigimo, tą pačią dieną grąžino ieškovui avansą, nors turėjo teisę pasilikti jį kaip baudą. Atsakovė pardavė turtą kitam pirkėjui, pasibaigus pagrindinės sutarties sudarymo terminui.
2.3. Atsakovė pažymi, kad preliminarią sutartį su ieškovu sudarė būtent dėl to, kad pastarasis įsipareigojo per trumpesnį nei dviejų mėnesių terminą nupirkti turtą. Atsakovė nurodo, kad jos sūnus nėra teisininkas ir sudarant sandorį nedalyvavo kaip įgaliotas atstovas; atsakovė abi preliminarias sutartis sudarė pati, ką patvirtina jos parašas; jei atsakovę būtų atstovavęs advokatas, jis būtų pastebėjęs datų neatitikimus dėl pagrindinės sutarties sudarymo.
2.4. Atsakovė pažymi, kad ji yra 74 metų fizinis asmuo, kuri sunkiai vaikšto, prastai mato, yra prastos sveikatos, niekur nedirba, neveikia kaip profesionalė ir nuolat nesudarinėja sandorių; o ieškovas yra profesionaliai besiverčiantis žemės ūkiu, sudaro sandorius beveik kiekvieną dieną, turi patirties ir reikiamų išteklių. Atsakovės teigimu, pastarosios aplinkybės patvirtina, kad sandoris buvo sudarytas tarp nelygiaverčių asmenų.
2.5. Atsakovės teigimu, jei ji būtų maniusi, kad nespės sudaryti pagrindinės sutarties iki 2022 m. balandžio 22 d., ji iš karto būtų siūliusi nurodyti ilgesnį terminą, tačiau atsakovei termino pratęsimas buvo nereikalingas; priešingai nei ieškovui dėl atsiskaitymo ar finansinių srautų, dėl ko jis ir prašė pakeisti sutarties terminą po pirmosios preliminarios sutarties sudarymo. Atsakovė teigia ne kartą informavusi ieškovą telefonu, kad nesutinka pratęsti termino, dėl to vyko ilgos diskusijos ir derybos.
2.6. Atsakovė teigia neturinti pareigos mokėti ieškovui sutartinę baudą, nes ji nesielgė nesąžiningai, o po sutarties pasibaigimo pardavė turtą kitam asmeniui. Atsakovė pažymi, kad teismas gali sumažinti netesybas iki protingos sumos. Teigia, kad ieškovas nepatyrė jokių nuostolių per pusantro mėnesio po avanso sumokėjimo bei net neįrodinėja, kad nuostolius patyrė.
3. Parengiamajame teismo posėdyje, vykusiame 2022 m. spalio 5 d. nuotoliniu būdu, teismui skirstant tarp bylos šalių įrodinėjimo pareigą bei sprendžiant dėl įrodymų pakankamumo šalių iškeltoms prielaidoms pagrįsti, teismas pažymėjo, kad šalys savo procesiniuose dokumentuose dėsto daug faktinių aplinkybių, susijusių su sutarčių sudarymu, aiškinimu, datos nustatymu ir kt., ir jas visiškai skirtingai interpretuoja, todėl teismas paklausė bylos šalių atstovų, ar pačios šalys ketina dalyvauti teismo posėdyje ir duoti žodinius paaiškinimus. Į teismo klausimą, ieškovo atstovas advokatas Laimonas Pivoras atsakė, kad ieškovo vadovas Rolandas Grižas duos žodinius paaiškinimus, o atsakovės atstovė advokato padėjėja Edita Stepanenkovaitė nurodė, kad atsakovė neketina duoti žodinių paaiškinimų, nes negali vaikščioti, yra slaugoma namuose, su kompiuteriu nemokėtų prisijungti. Į teismo klausimą, ar negalėtų atsakovė dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu bei ar negalėtų atsakovei kas nors padėti prisijungti kompiuteriu, pavyzdžiui, sūnus ar pati atstovė, atsakovės atstovė paaiškino, kad ir toliau palaiko atsakovės poziciją, jog ji posėdyje neketina dalyvauti ir bylą ves per atstovę. Į teismo klausimą, ar ieškovas pageidautų atsakovės dalyvavimą teismo posėdyje pripažinti būtinu, ieškovo atstovas atsakė, kad to nepageidauja, nes visos derybos dėl sutarties sudarymo vyko ne su atsakove.
Žemesnės instancijos teismas
4.1. Teismo posėdyje, vykusiame 2022 m. lapkričio 23 d. nuotoliniu būdu, ieškovo vadovas Rolandas Grižas žodžiu nurodė tokias aplinkybes: ieškovo įmonė užsiima miškininkyste ir galvijų auginimu; kovo 7 d. su juo susisiekė R. P. dėl miško; buvo sutarta dėl 40 000,00 Eur kainos; ji norėjo iš karto tą pačią dieną gauti avansą; sutartis rengta iš atsakovės pusės, turbūt ją rengė R. P.; jis R. P. paklausė, kodėl avansas yra 8 000,00 Eur, kai įprasta, kad avansas turėtų būti 10 procentų; jam atsakė, kad taip reikia; jis pamatė, kad sutarties sudarymo laikotarpis yra trumpas iki balandžio 22 d., bei žinodamas, kad iš žemėtvarkos pažymą dėl pardavimo galima gauti per mėnesį laiko, gal per 25 darbo dienas, o tada reikalinga pažyma asmeniui, kuris perka, šios pažymos išdavimas vyksta per 20 darbo dienų; tada buvo pakalbėta ir nuspręsta, kad terminas turėtų būti iki gegužės 20 d.; ji perrašė sutartį ir atsiuntė, buvo sumokėtas avansas; tada bendravo su atsakovės sūnumi; buvo sutarę susitikti; ieškovas pasiūlė susitikti Vilniuje, bet sūnus pasiūlė susitikti Utenoje po maždaug trijų dienų; sutartu laiku ieškovas nuvyko į susitikimo vietą ir laukė, tačiau atsakovės sūnus neatvažiavo; susiskambinus atsakovės sūnus perkėlė susitikimą po savaitės, prižadėjo atsivežti atsakovę ir vėl neatvyko; nuo to laiko pradėjo nebeatsiliepti telefonu. Į teismo klausimus ieškovo vadovas atsakė, kad bendravo su S.; buvo susitarę susitikti, kad pasitarti kaip sudaryti sutartį, nes S. minėjo, kad turi įgaliojimus ir svarstė, ar atsakovė, ar jis turi sudaryti sandorį; nurodė su atsakove nebendravęs nei karto; suėjus terminui, kai turėjo būti gauta iš atsakovės pusės pažyma, į ieškovo skambučius neatsiliepė nei R. P., nei S.; po preliminarios sutarties sudarymo ieškovui paskambino S.; su R. ieškovas taip pat nėra bendravęs po sutarties sudarymo daugiau nei vieno karto; sutarties tekstą ieškovas gavo iš atsakovės pusės; persitarus dėl datos, pakoreguota sutartis taip pat buvo atsiųsta iš atsakovės pusės. Į ieškovo advokato klausimus ieškovo vadovas atsakė, kad patyrė nuostolius, nes kaina dėl prasidėjusio karo per mėnesį smarkiai pakilo bei ieškovo pinigai du mėnesius buvo pas atsakovę. Į atsakovės atstovės klausimus ieškovo vadovas atsakė, kad su juo susisekė R. P. dėl miško pardavimo; kovo 7 d. preliminari sutartis buvo jam atsiųsta pasirašyti; vadovas patvirtino, kad jis iškėlė klausimą dėl termino pagrindinei sutarčiai sudaryti pratęsimo, nes jis suprato, kad nebus įmanoma sutarties sudaryti per tokį terminą; kita preliminari sutartis buvo pasirašyta kovo 8 d. ir pervestas avansas; buvo numatyta susitikti aptarti sutarties sudarymą bei pirkėjui ir pardavėjui vienas kitą pamatyti; S. nurodė, kad prašymai žemėtvarkai yra išsiųsti; bendravimas su S. nutrūko po dviejų-trijų savaičių, likus kelioms dienoms iki pažymų gavimo; sutarties sudarymo sąlygas parengė R. P., ieškovo vadovas su jomis sutiko; su atsakove jokio kontakto ieškovo vadovas neturėjo; ieškovo vadovas į žemėtvarką dėl sklypo pirkimo nesikreipė, nes to negalėjo padaryti kol nesulaukė pardavėjo pranešimo, kad jis gali sklypą pirkėjui parduoti; paaiškino, kad tiksliai negali įvardinti koks įstatymo leidėjo yra įvardintas terminas pirkėjui gauti pažymą, tačiau sudarant preliminarią sutartį buvo pasiskaičiavę, kad turėtų užtekti termino dokumentams iš žemėtvarkos gauti; ieškovas nurodo pastoviai ieškantis miško įsigijimui; ieškovą susirado R. ir pasiūlė įsigyti mišką; ieškovas pasiūlė 36 000,00 Eur, o ji atsakė, kad nori 40 000,00 Eur; ieškovas jai po poros valandų perskambino, kad sutinka su kaina; planavo atsiskaityti įmonės lėšomis. Į teismo klausimą, ieškovo vadovas atsakė, kad dėl termino pratęsimo avansui sumokėti nebuvo derėtasi.
4.2. Teismo posėdyje ieškovo atstovas advokatas Laimonas Pivoras žodžiu antrino procesiniuose dokumentuose išdėstytiems reikalavimams bei rašytinei pozicijai. Baigiamojoje kalboje atstovas pažymėjo, kad reikalingas nemažas terminas gauti pardavėjui leidimą parduoti mišką, kadangi užtrunkama, kol gaunami sutikimai iš asmenų, turinčių pirmumo teisę įsigyti mišką; o leidimas pirkėjui gaunamas automatiniu būdu, suvedus duomenis į sistemą; jei būtų atsiradę pirmumo teisę turinčių pirkėjų, pageidaujančių įsigyti mišką didesne kaina nei siūlė ieškovas, būtų vykusios derybos tarp šalių dėl didesnės kainos, nes pardavėja turėtų būti suinteresuota parduoti sklypą didesne kaina; atsakovė pardavė mišką naujam pirkėjui už 16 000,00 Eur didesnę kainą; atsakovė prašyme žemėtvarkai nurodė, kad terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti baigiasi 2022 m. gegužės 22 d.; ieškovas prašo tik baudos, o ne nuostolių atlyginimo ir baudos; ieškovas pateikė įrodymus, kad mediena dėl karo Ukrainoje, kuri buvo pagrindinė medienos tiekėja, pabrango apie ketvirtadalį; ieškovas du mėnesius prarado laukdamas kol iš atsakovės įsigis mišką, o atsakovė su nauju pirkėju sudarė sutartį ir uždirbo 16 000,00 Eur.
4.3. Teismo posėdyje atsakovės atstovė advokato padėjėja Edita Stepanenkovaitė žodžiu antrino procesiniuose dokumentuose išdėstytiems reikalavimams bei rašytinei pozicijai. Atstovė papildomai pažymėjo, kad pirmą kartą žemėtvarkai atmetus atsakovės prašymą dėl leidimo parduoti mišką, pasitarus su ieškovu buvo nutarta prašymuose nurodyti didesnes žemės sklypų kainas tam, kad neatsirastų pirkėjų, turinčių pirmumo teisę įsigyti sklypus; ieškovas pats nesikreipė į žemėtvarką dėl leidimo įsigyti mišką gavimo, nors įstatymo leidėjas jam tokią pareigą yra numatęs, kas reiškia, kad šiam momentui neįmanoma nustatyti, ar ieškovas būtų gavęs tokį leidimą bei atitinkamai būtų galėjęs įsigyti mišką iš atsakovės; ieškovui nepateikus gauto leidimo iš žemėtvarkos, pagrindinė miško pirkimo-pardavimo sutartis negalėjo būti sudaryta; byloje nėra įrodymų, kad ieškovas patyrė kokių nors nuostolių; ieškovas neplanavo šių sklypų įsigyti, nes juos jam pasiūlė įsigyti atsakovės marti. Į teismo klausimus atsakovės atstovė atsakė, kad šalių tikslas buvo apeiti įstatymo nuostatą dėl asmenų, turinčių pirmumo teisę įsigyti mišką, dėl ko buvo nurodyta žemėtvarkai didesnė kaina nei buvo sutarta tarp šalių; naujajam pirkėjui miškas buvo parduotas už tokią kainą, kuri buvo nurodyta žemėtvarkai; preliminarias sutartis ir jų pakeitimus rengė R. P., kuri yra nekilnojamojo turto brokerė, turinti sutarčių šablonus, o taisant datas įvyko techninė klaida.
Motyvuojamoji dalis
5. Ieškinys tenkinamas iš dalies.
6. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl trijų aplinkybių. Pirma, kokia buvo tikroji šalių valia dėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo termino nustatymo. Antra, dėl kurios šalies kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis. Trečia, ar sutartinė bauda nėra laikytina per didele atsakovės atžvilgiu.
Dėl tikrosios sutarties šalių valios nustatant pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo terminą
7. Sutarčių aiškinimo taisyklių, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota kasacinio teismo nutartyse. Aiškindamas rašytine forma sudarytos sutarties turinį, teismas pirmiausia atsižvelgia į rašytinės sutarties tekstą. Jei jis yra aiškus ir neprieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, dėl sutarties turinio (šalių teisių ir pareigų) teismas gali spręsti, kad tikroji šalių valia sutampa su rašytiniu sutarties tekstu, ir remtis lingvistiniu sutarties aiškinimu. Tokiu atveju, jei rašytinės sutarties tekstas yra neaiškus arba prieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, aiškindamas tikrąjį sutarties turinį, turi nustatyti, ar lingvistinis sutarties turinio aiškinimas neprieštarauja tikrajai sutarties šalių valiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-915/2015).
8. Nagrinėjamu atveju iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovės 2022 m. kovo 7 d. buvo sudaryta rašytinė Preliminarioji miško ūkio paskirties žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis (el. dok. Nr. CBP-14426 priedas pavadinimu „Priedas Nr. 1-2022-03-07 Preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis.pdf“). Vadovaujantis sutarties 1.1 punktu atsakovė siūlė pirkti, o ieškovas priėmė pasiūlymą pirkti 3 miškų ūkio paskirties žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini); 2.1 punkte sutarta bendra turto kaina - 40 000,00 Eur; 2.2.1 punkte sutarta: „- per vieną dieną nuo šios sutarties (iki 2022-03-08) pasirašymo sumokėti dvidešimt procentų avansą kas sudaro 8000 Eur / - likusią turto kainos dalį kas sudaro 32000 Eur sumokėti iki notarinės pirkimo-pardavimo sutarties patvirtinimo pas notarą notarinės sutarties sudarymo metu.“; pagal 2.2.3 punktą „Notarinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo laikas ne vėliau nei 2022-04-22“; pagal 3.2 punktą: „nuo preliminarios sutarties pasirašymo iki notarinės sutarties sudarymo Pardavėjas įsipareigoja [...] nutraukti turto pardavinėjimą [...]“; pagal 4.1 punktą: „[...] Pirkėjas įsipareigoja iki notarinės sutarties sudarymo gauti visus reikalingus leidimus/sutikimus parduoti turtą. Pardavėjas įsipareigoja gauti visus reikalingus sutikimus, kad galėtų įsigyti turtą.“; 4.3 punkte sutarta, kad: „[...] Pirkėjui neįsigijus šioje sutartyje minimo turto iki 2022-04-22 ši sutartis laikoma nutrūkusia, sumokėtas avansas lieka Pardavėjui.“; sutarties 4.4 punkte sutarta, kad: „Pardavėjas atsisakęs parduoti šį turtą įsipareigoja per vieną dieną grąžinti pirkėjui sumokėtą avansą ir sumokėti avanso dydžio baudą kaip Pirkėjo nuostolių atlyginimą“. Tarp ieškovo ir atsakovės 2022 m. kovo 8 d. buvo sudaryta kita rašytinė Preliminarioji miško ūkio paskirties žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis (el. dok. Nr. CBP-14426 priedas pavadinimu „Priedas Nr.2-2022-03-08 Preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis.pdf“). Pastarosios sutarties tekstas buvo analogiškas 2022 m. kovo 7 d. preliminarios sutarties tekstui, išskyrus tris vietas. Pirma, sutarties 2.2.1 punkte, kuriame aptarta avanso sumokėjimo data vietoj „(iki 2022-03-08)“ įrašyta „(iki 2022-03-09)“. Antra, sutarties 3.1 punkto pabaigoje atsirado naujas sakinys „Notarinę sutartį šalys sutaria sudaryti iki 2022-05-20“. Trečia, sutarties 4.3 punkte, kuriame sutarta pirkėjo atsakomybė dėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo, pakeista turto įsigijimo galutinė data vietoj „iki 2022-04-22“ įrašant „iki 2022-05-20“.
9. Tarp bylos šalių nekilo ginčo, kad R. P. elektroniniu paštu 2022 m. kovo 7 d. persiuntė ieškovo vadovui būtent 2022 m. kovo 7 d. preliminarios sutarties jau parengtą tekstą, kuri buvo pasirašyta iš atsakovės pusės (el. dok. Nr. DOK-161945 priedas pavadinimu „3. Priedas Nr. 3 – el. laiškas 2022-03-07.JPG“). Šio elektroninio laiško pavadinimas „Sutartis Sklypai“, laiško tekstas: „Sveiki, siunčiu pasirašytą preliminarią sutartį. Lauksiu pasirašytos ir pavedimo kopijos. / Sulaukusi dokumentų, ant skelbimų iki notarinės uždedama Rezervuota“. Tarp bylos šalių nekilo ginčo, kad R. P. elektroniniu paštu 2022 m. kovo 8 d. persiuntė ieškovo vadovui būtent 2022 m. kovo 8 d. preliminarios sutarties jau parengtą tekstą, kuri buvo pasirašyta iš atsakovės pusės (el. dok. Nr. DOK-161945 priedas pavadinimu „3. Priedas Nr. 3 – el. laiškas 2022-03-08.JPG“). Šio elektroninio laiško pavadinimas „Preliminari pakoreguota data“; laiške papildomo teksto nėra.
10. Iš pagal ieškovo prašymą iš atsakovės išreikalautos notarinės pirkimo-pardavimo sutarties (el. dok. Nr. DOK-171248 pavadinimu „Notarine sutartis V. P. miskas Anyksciu raj.pdf“) teksto matyti, kad 2022 m. gegužės 11 d. tarp atsakovės ir uždarosios akcinės bendrovės „Spyglenė“ buvo sudaryta ginčo žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis, kuria atsakovė pardavė ginčo sklypus už bendrą 56 100,00 Eur kainą (sutarties Specialiųjų sąlygų 4 punktas); atsakovę atstovavo S. P. pagal 2021 m. gegužės 20 d. išduotą notarinį įgaliojimą (sutarties Specialiųjų sąlygų 4 punktas); Nacionalinės žemės tarnybos pažymos atsakovei buvo išduotos 2022 m. gegužės 2 d., pirkėjui – 2022 m. gegužės 9 d., notaras užklausą viešam registrui dėl sandorio duomenų tikslinimo atliko 2022 m. gegužės 10 d. (sutarties Specialiųjų sąlygų 6 punktas); pirkėjas iki sutarties sudarymo notarine tvarka jau buvo sumokėjęs atsakovei visą miško kainą (sutarties Bendrųjų sąlygų 4.1 punktas).
11. Iš ieškovo pagal teismo liudijimą išreikalautų rašytinių įrodymų iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių skyriaus (el. dok. Nr. 185992 priedo pavadinimas „Priedas Nr. 2 – iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių skyriaus gauti elektroninių dokumentų nuorašai word ir adoc formatu..pdf“) nustatyta, kad atsakovė, naudodamasi elektroninių paslaugų portalu, du kartus 2022 m. kovo 23 d. ir 2022 m. kovo 28 d. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą su trimis prašymais leisti parduoti tris ginčo sklypus. Visuose prašymuose kontaktinis elektroninis paštas nurodytas „saulius.pavarinis@gmail.com“; prie prašymų pridėtuose visuose šešiuose pranešimuose apie sprendimus parduoti ginčo sklypus nurodyta, kad vėliausia notarinės sutarties sudarymo data 2022 m. gegužės 22 d.; 2022 m. kovo 23 d. pranešimuose įvardinta, kad atsakovė parduoda ginčo sklypus kartu už bendrą 40 000,00 Eur kainą; iš 2022 m. kovo 28 d. pranešimų matyti, kad bendra ginčo sklypų kaina yra 56 100,00 Eur. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių skyrius 2022 m. kovo 24 d. raštu Nr. 38SD-(14.38.137 E.) „Dėl gautų pranešimų“ informavo atsakovę, kad pažymų išdavimo procedūros nebus pradėtos, nes ginčo sklypai negali būti parduodami privalomai kartu. Atsakovei 2022 m. kovo 28 d. pranešimuose sąlygos dėl ginčo sklypų pardavimo privalomai kartu nebenurodžius, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių skyrius 2022 m. gegužės 2 d. išdavė pažymas dėl leidimo parduoti ginčo sklypus pasirinktiems pirkėjams.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismas, įvertinęs teismo sprendimo 8 punkte aprašytas bei pacituotas tarp šalių sudarytų preliminarių sutarčių sąlygas, daro tokias išvadas.
13. Pirma, tarp bylos šalių nekilo ginčo, kad 2022 m. kovo 7 d. bei 2022 m. kovo 8 d. bylos šalys sudarė preliminariąsias sutartis, kas reiškia, kad tokių sutarčių esminė sąlyga – pagrindinės sutarties sudarymo terminas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.165 straipsnio 1, 3, 5 dalys.).
14. Antra, 2022 m. kovo 7 d. preliminariojoje sutartyje dvejose vietose buvo įvardintas pagrindinės sutarties sudarymo terminas iki 2022 m. balandžio 22 d. (sutarties 2.2.3 punkte ir 4.3 punkte). 2022 m. kovo 8 d. preliminariosios sutarties tekstas yra identiškas 2022 m. kovo 7 d. preliminarios sutarties tekstui, išskyrus 3 vietas, iš kurių vienoje vietoje buvo pakoreguota pagrindinės sutarties sudarymo data 4.3 punkte, vietoj „iki 2022-04-22“ įrašant „iki 2022-05-20“, o sutarties 3.1 punkte buvo atlikta ne korekcija, o įrašytas papildomas naujas sakinys „Notarinę sutartį šalys sutaria sudaryti iki 2022-05-20“. Be to, 2022 m. kovo 8 d. preliminariosios sutarties teksto 2.2.3 punkte išliko identiškas sakinys kaip ir 2022 m. kovo 7 d. preliminariojoje sutartyje, kad: „Notarinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo laikas ne vėliau nei 2022-04-22“.
15. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju siekiant nustatyti tikrąją šalių valią dėl 2022 m. kovo 8 d. preliminariosios sutarties tekste nurodytos pagrindinės sutarties sudarymo datos būtina įvertinti šios preliminarios sutarties sudarymo/pasirašymo/vykdymo aplinkybes. Iš šių aplinkybių konteksto matyti, kad abiejų preliminarių sutarčių tekstus ruošė atsakovės marti, kuri yra profesionali nekilnojamojo turto tarpininkė, turinti patirties sudarant sutartis; atsakovės marti siųsdama 2022 m. kovo 8 d. preliminarios sutarties tekstą el. paštu, laiško pavadinime nurodė, kad siunčia preliminarią sutartį su pakoreguota data. Ieškovo vadovas teismo posėdyje žodžiu paaiškino, kad jis pasiūlė pakoreguoti pagrindinės sutarties sudarymo terminą, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė nespės gauti leidimo parduoti ginčo sklypus iki 2022 m. kovo 7 d. preliminariojoje sutartyje nurodytos pagrindinės sutarties sudarymo datos (2022 m. balandžio 22 d.). Kaip matyti iš atsakovės pildytų prašymų Nacionalinei žemės tarnybai, visuose šešiuose prašymuose ji nurodė, kad galutinė notarinės sutarties sudarymo data 2022 m. gegužės 22 d.
16. Nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti labiausiai tikėtiną išvadą, kad 2022 m. kovo 8 d. preliminariosios sutarties sudarymo tikslas buvo pakoreguoti 2022 m. kovo 7 d. preliminariojoje sutartyje nurodytą pagrindinės sutarties sudarymo datą iš 2022 m. balandžio 22 d. į 2022 m. gegužės 20 d. Tuo tarpu 2022 m. kovo 8 d. preliminariosios sutarties 2.2.3 punkte nurodyta senoji pagrindinės sutarties sudarymo data liko per klaidą.
17. Teismas pažymi, kad atsakovės argumentai dėl jos senyvo amžiaus ir prastos sveikatos atmestini, atsižvelgiant į tai, kad iškeltai prielaidai apie prastą sveikatą (kuri galėjo turėti įtakos atsakovės valiai sudarant preliminariąsias sutartis) pagrįsti atsakovė nepateikė nei vieno įrodymo (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis, 178 straipsnis). Kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė sudarant preliminariąsias sutartis buvo atstovaujama marčios, kuri ir rengė preliminarių sutarčių tekstą, jį koregavo, bendravo ir derėjosi su ieškovu dėl kainos ir pagrindinės sutarties termino; o preliminariosios sutarties vykdymo metu atsakovė buvo atstovaujama sūnaus, kuris pildė jos vardu prašymus elektronine forma Nacionalinei žemės tarnybai bei (kaip matyti iš notarinės pirkimo-pardavimo sutarties teksto) kuris atstovauja atsakovę nuo 2021 m. pagal notarinį įgaliojimą. Be to, atsakovės atstovė žodžiu paaiškino, kad atsakovė nemoka naudotis kompiuteriu, kas reiškia, kad ji niekaip negalėjo parengti 2022 m. kovo 8 d. preliminarios sutarties teksto bei atitinkamai jį rengdama suklysti dėl senyvo amžiaus. Ieškovo vadovas žodžiu taip pat patvirtino, kad visą laiką nei karto nėra bendravęs su atsakove; pati atsakovė žodinių paaiškinimų teikti nepageidavo.
18. Atsižvelgiant į išdėstyta (plačiau žr. teismo sprendimo 7-17 punktus), teismas daro išvadą, kad 2022 m. kovo 8 d. preliminariosios sutarties šalių tikroji valia buvo susitarti dėl pagrindinės sutarties sudarymo termino – iki 2022 m. gegužės 20 d. (CK 6.193–6.195 straipsniai, 6.165 straipsnio 1, 3, 5 dalys, CPK 176 straipsnio 1 dalis).
Dėl šalies kaltės nustatymo pagrindinės sutarties nesudarymo atveju
19. Vadovaujantis CK 6.165 straipsnio 4 dalimi jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius.
20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civilinei atsakomybei pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį taikyti yra būtini du teisiškai reikšmingi faktai: 1) preliminariosios sutarties šalies atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį; 2) atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį turi būti nepagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-75-378/2021). Kasacinio teismo išaiškinta, kad civilinė atsakomybė, kylanti nevykdant preliminariosios sutarties, yra grindžiama kalte, t. y. pagrindas taikyti civilinę atsakomybę yra tik tada, jeigu šalis ne tik pažeidė preliminariąją sutartį, kaip tokio pobūdžio sutarties pažeidimas suprantamas pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, bet ir egzistuoja jos kaltė dėl sutarties pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-469/2020).
21. Nagrinėjamu atveju teismo sprendimo 7-18 punktuose nustatyta, kad šalys 2022 m. kovo 8 d. preliminarioje sutartyje buvo sutarusios pagrindinę sutartį sudaryti iki 2022 m. gegužės 20 d.
22. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – Miškų įstatymas) 4¹ straipsnio 6 dalyje įtvirtinta: kai turintys pirmumo teisę asmenys atsisako pirkti miškų ūkio paskirties žemės sklypą arba nustatytu laiku nepateikia sutikimo pirkti miškų ūkio paskirties žemės sklypą, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo termino, per kurį asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise pirkti miškų ūkio paskirties žemės sklypą, galėjo pateikti sutikimą jį pirkti, pabaigos dienos išduoda pažymą, kad siūlomo parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypo nepageidavo pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti pagal šio straipsnio nuostatas, ir žemės savininkas šį žemės sklypą gali perleisti kitiems asmenims. Kai miškų ūkio paskirties žemės sklypas parduodamas kitiems asmenims už mažesnę kainą ir (ar) kitomis sąlygomis, negu buvo nurodyta pirminiame žemės savininko pranešime, turi būti pateikiamas pakartotinis pranešimas.
23. Teismas, įvertinęs Miškų įstatymo teisės normos, aptartos teismo sprendimo 21 punkte, turinį, daro išvadą, kad miško pardavėjas kreipdamasis su prašymu leisti parduoti žemės sklypą, šiame prašyme turi nurodyti tą kainą, už kurią planuoja parduoti žemės sklypą pasirinktam pirkėjui tuo atveju, jei neatsiras norinčiųjų pirkti žemės sklypą asmenų, kurie turi pirmumo teisę.
24. Nagrinėjamu atveju iš teismo sprendimo 11 punkte aptartų ieškovo pagal teismo liudijimą surinktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovė 2022 m. kovo 23 d. prašymuose Nacionalinei žemės tarnybai, buvo nurodžiusi bendrą ginčo sklypų kainą – 40 000,00 Eur, o 2022 m. kovo 28 d. prašymuose jau buvo nurodžiusi bendrą ginčo žemės sklypų kainą – 56 100,00 Eur, kuri sutapo su žemės sklypų pardavimo kaina trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Spyglenė“. Be to, iš į bylą pateiktos 2022 m. gegužės 11 d. notarinės ginčo sklypų pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad atsakovės 2022 m. gegužės 2 d. gauti leidimai parduoti ginčo sklypus notarinėje sutartyje įvardinti kaip leidimai, gauti būtent šiai pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti. Kaip matyti iš notarinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo aplinkybių, pirkėjui 2022 m. gegužės 9 d. gavus leidimą pirkti ginčo sklypus, notaras jau kitą dieną 2022 m. gegužės 10 d. atliko užklausas viešame registre dėl sandorio sudarymo, o dar kitą dieną 2022 m. gegužės 11 d. buvo sudaryta notarinė pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje nurodyta, kad su pardavėja jau yra atsiskaityta.
25. Teismo vertinimu teismo sprendimo 24 punkte aptartos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovė vėliausiai jau nuo 2022 m. kovo 28 d. nebeketino sudaryti pagrindinės sutarties su ieškovu ir dar nepasibaigus pagrindinės sutarties sudarymo terminui iki 2022 m. gegužės 20 d., ginčo sklypus 2022 m. gegužės 11 d. laisva valia pardavė trečiajam asmeniui. Taigi, atsakovė tokiu savo elgesiu patvirtino, kad pagrindinės sutarties su ieškovu nesudarė išimtinai dėl savo kaltės.
26. Atsižvelgiant į išdėstyta (plačiau žr. teismo sprendimo 19-25 punktus), teismas daro išvadą, kad vadovaujantis 2022 m. kovo 8 d. preliminariosios sutarties sąlygomis pagrindinė sutartis dėl ginčo sklypų pirkimo-pardavimo iki 2022 m. gegužės 20 d. nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės, kas reiškia, kad ji privalo padengti ieškovui dėl pagrindinės sutarties nesudarymo atsiradusius nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis).
27. Teismas pažymi, kad atsakovės prielaidos apie ieškovo vengimą sudaryti pagrindinę sutartį dėl atsakovo prastos finansinės padėties yra paneigtos ieškovo pateiktais įrodymais apie tai, kad dar 2022 m. kovo 7 d. ieškovas disponavo didesne nei 32 000,00 Eur suma (el. dok. Nr. DOK-161945 priedas pavadinimu „2. Priedas Nr. 2 – ŽŪB Lumedos agro 2022-03-07 sąskaitos.pdf“) (CPK 12 straipsnis, 179 straipsnis). Atsakovės prielaidos apie pagrindinės sutarties nesudarymą dėl ieškovo kaltės, pastarajam negavus leidimo įsigyti ginčo žemės sklypus, taip pat atmetamos atsakovei neįrodžius, jog po 2022 m. gegužės 2 d., kuomet ji gavo leidimus ginčo sklypus parduoti, ji informavo apie tai ieškovą ir kreipėsi į jį su reikalavimu gauti leidimą iš Nacionalinės žemės tarnybos įsigyti ginčo žemės sklypus. Priešingai, iš ieškovo vadovo paaiškinimų matyti, kad atsakovės pusė vengė kontakto su juo ir ieškovas iš atsakovės advokato tik 2022 m. gegužės 12 d. gavo pranešimą apie tai, kad atsakovė laiko preliminarią sutartį pasibaigusia dėl ieškovo kaltės.
Dėl priteistinos baudos iš atsakovės dydžio
28. Vadovaujantis CK 6.71 straipsnio 1 dalimi netesybos pagal sutartį – sutarties nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta.
29. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad preliminariosios sutarties šalis CK 6.165 straipsnio 4 dalies prasme turi teisę reikalauti ir netesybų, kaip minimalių nuostolių, patirtų dėl kitos šalies nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį, atlyginimo, jeigu tokia turtinė prievolė yra įtvirtinta sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-469/2020, 21 punktas).
30. Kasacinio teismo praktikoje dėl netesybų dydžio išaiškinta, kad šalys dėl netesybų ir abiem šalims priimtino jų dydžio susitaria sutartyje, kas vadovaujantis sutarties privalomumo principu reiškia, kad sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali netesybų dydžio ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; kt.). Nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83-1075/2022).
31. Nagrinėjamu atveju 2022 m. kovo 8 d. preliminariosios sutarties 4.4 punkte šalys sutarė, kad atsakovei atsisakius parduoti ginčo sklypus, atsakovė įsipareigoja per vieną dieną grąžinti ieškovui sumokėtą avansą ir sumokėti avanso dydžio baudą kaip ieškovo nuostolių atlyginimą.
32. Nagrinėjamu atveju tarp bylos šalių nėra ginčo, kad preliminariosios sutarties sąlygos buvo parengtos iš atsakovės pusės, kas reiškia, kad ir baudos dydis buvo parinktas pačios atsakovės; ieškovo vadovas žodžiu paaiškino, kad jis kėlė klausimą dėl avanso dydžio, teigdamas, kad paprastai avansą turėtų sudaryti 10 proc. turto kainos, o ne 20 proc. kaip šiuo atveju, tačiau atsakovės marti ieškovo vadovui paaiškino, kad atsakovei yra būtinas būtent tokio dydžio avansas. Kaip matyti iš preliminariosios sutarties vykdymo eigos, atsakovė jau 2022 m. kovo 28 d. nebeketino vykdyti sutarties su ieškovu ir neinformavo apie tai ieškovo iki pat 2022 m. gegužės 12 d., kai jau buvo sudariusi ginčo sklypų notarinę pirkimo-pardavimo sutartį su kitu pirkėju. Pastarosios aplinkybės neduoda pagrindo išvadai, kad atsakovė būtų dėjusi pastangas sumažinti ieškovo nuostolius ar imtis veiksmų, siekdama su ieškovu persitarti dėl pagrindinės sutarties kainos ir pan. Kaip matyti iš notarinės pirkimo-pardavimo sutarties su kitu pirkėju, atsakovė ginčo žemės sklypus pardavė už 16 100,00 Eur (56 000,00 Eur – 40 000,00 Eur) didesnę kainą nei buvo sutarusi parduoti ieškovui. Natūralu, kad atsakovė turėjo tikslą parduoti ginčo sklypus už kuo didesnę kainą, tačiau ji turėjo šią aplinkybę įsivertinti prieš sudarydama preliminarią sutartį su ieškovu. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas vertė ar/ir skubino atsakovę sudaryti preliminarią sutartį. Priešingai, ieškovo vadovas paaiškino, kad atsakovės marti skubėjo sudaryti sutartį ir kuo greičiau gauti 20 proc. avansą bei galutinę ginčo sklypų kainą.
33. Atsižvelgiant į išdėstyta (plačiau žr. teismo sprendimo 28-32 punktus), teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju avanso dydžio netesybos, kurios sudaro 8 000,00 Eur, nėra laikytinos neprotingos ar akivaizdžiai per didelės, dėl ko teismas nemato pagrindo jas mažinti.
34. Teismas pažymi, kad atsakovės prielaida apie tai, kad ieškovas nepatyrė jokių nuostolių, nes ne jis susirado ginčo žemės sklypus, o atsakovės marti pasiūlė ieškovui juos įsigyti, atmetama kaip nelogiška ir neatitinkanti faktinės situacijos. Ieškovas laisva valia apsispręsdamas sudaryti preliminariąją sutartį, patvirtino, kad turi tikslą įsigyti ginčo sklypus už sutartą kainą; o to nepavykus padaryti išimtinai dėl atsakovės kaltės, įgijo teisę reikalauti sutartinių protingo dydžio netesybų, kurios šiuo atveju sudaro 8 000,00 Eur (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.165 straipsnio 4 dalis).
Dėl bylos baigties
35. Teismo sprendimu nustačius, kad ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovės sutartinių netesybų, tenkinamas ieškinio reikalavimas priteisti ieškovui iš atsakovės 8 000,00 Eur baudos (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.165 straipsnio 4 dalis).
36. Teismui tenkinus ieškinio reikalavimą dėl pinigų sumos priteisimo, tenkinamas ir procesinis reikalavimas 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo, skaičiuojamų už priteistą sumą (8 000,00 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. liepos 4 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CPK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
37. Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovui iš atsakovės priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 180,00 Eur žyminis mokestis ir 1 849,80 Eur protingo dydžio bylinėjimosi išlaidos dėl advokato teisinės pagalbos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
38. Teismas pažymi, kad ieškovo prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas dėl advokato pagalbos sumažino 435,60 Eur suma nuo 2 285,40 Eur iki 1 849,80 Eur, atsižvelgęs į tai, kad pasirengimas bylos nagrinėjimui ir nagrinėjimas iš esmės truko nepilnas 2 valandas, kas su 1 valandos pasirengimu sudarytų 435,60 Eur (3 valandos x 120,00 Eur + 21 proc.) sumą, mokėtiną advokatui; tuo tarpu ieškovo atstovas nurodė, kad ieškovui paskaičiavo 871,20 Eur atlygį už 6 valandas (6 valandos x 120,00 Eur + 21 proc.) (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
38. Valstybei iš atsakovės nepriteisiamos teismo patirtos pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nes šios išlaidos mažesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatyta minimali (5,00 Eur) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 96 straipsnio 2 dalis, 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovo žemės ūkio bendrovės „Lumedos agro“ (į. k. 303324672) ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui žemės ūkio bendrovės „Lumedos agro“ (į. k. 303324672) iš atsakovės V. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) 8 000,00 Eur (aštuonis tūkstančius eurų ir 00 ct) baudos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo, skaičiuojamų už priteistą sumą (8 000,00 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. liepos 4 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 180,00 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų ir 00 ct) žyminio mokesčio ir 1 849,80 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus keturiasdešimt devynis eurus ir 80 ct) protingo dydžio bylinėjimosi išlaidos dėl advokato teisinės pagalbos.
Likusioje dalyje ieškovo žemės ūkio bendrovės „Lumedos agro“ (į. k. 303324672) ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.