Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rima Šimbelytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. B. pareiškimą, suinteresuotam asmeniui notarei Ritai Lugienei dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

5. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirė A. A., gim. (duomenys neskelbtini). Duomenų apie tai, kad palikėjas butų sudaręs testamentą nėra, todėl pareiškėjas (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Kauno miesto 1-ąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas negalėjo pateikti giminystės ryšį su palikėju įrodančių dokumentų (neturi O. A. – B. santuokos liudijimo), laikytina, kad jis per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimo po A. A. mirties nepriėmė. Esant nurodytoms aplinkybėms ir negalint kitaip gauti giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų, pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis ir A. A. yra pusbroliai bei atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Pažymėtina, kad pareiškėjas, siekdamas gauti giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus, kreipėsi į Lietuvos valstybės istorijos archyvą, tačiau pastarais 2025 m. gegužės mėn. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakė, jog (duomenys neskelbtini) 1934 – 1938 metų metrikų knygose P. A. ir O. B. santuokos duomenų nerasta.

6. Iš byloje pateiktų gimimo liudijimų nustatyta, kad A. A. yra P. A. ir O. A. – B., sūnus, o pareiškėjas J. B. yra P. B., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini) ir V. B., sūnus. Pareiškėjas ir A. A. turėjo bendrus protėvius – senelį A. B., gim. (duomenys neskelbtini), mirusį (duomenys neskelbtini) ir senelę A. B. (L.), kadangi pareiškėjo tėvas – P. B. ir mirusio A. A. motina – O. A. (B.) buvo brolis ir sesuo. Nurodytas aplinkybes patvirtina byloje pateikti mirties liudijimai ir gimimo įrašai.

7. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).

8. Asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinę reikšmę turintį faktą, kai: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2008; 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011; 2014 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2014).

9. Giminystė yra kraujo ryšys tarp asmenų, kilusių vienas iš kito arba iš bendro protėvio (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.130 straipsnio 1 dalis). Asmenų giminystės santykius patvirtina civilinės būklės aktų įrašai ir jų pagrindu išduodami liudijimai. Todėl giminystės santykiai teismine tvarka gali būti nustatyti tik tuo atveju, jeigu dokumentų, patvirtinančių giminystę, nėra ir pareiškėjas negali kitokia tvarka jų gauti arba negalima atkurti prarastų dokumentų.

10. Bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam iš viso nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis), todėl į šią aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, jog priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005).

11. Išanalizavus bylos medžiagą darytina išvada, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti rašytiniai įrodymai iš esmės patvirtina, jog pareiškėją J. B. ir A. A. sieja giminystės ryšys, t. y. kad jie yra/buvo (iki mirties) pusbroliai. Tokia išvada darytina įvertinus aplinkybę, kad P. B., pareiškėjo tėvas ir O. A. (B.), palikėjo A. A. motina, buvo brolis ir sesuo. Byloje nėra duomenų, paneigiančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Valstybės registruose nėra jokių duomenų apie O. A. šeimos sudėtį ir giminaičius. Pareiškėjas negali kitu būdu nustatyti fakto, kad jis yra A. A. pusbrolis. Esant nurodytoms aplinkybėms, yra pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. B. ir A. A. sieja giminystės ryšys (pusbroliai) (CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

12. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas dviem būdais: 1) kai faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti; 2) padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šis terminas nėra naikinamasis, pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, taigi kiekvienoje byloje teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, ar yra pagrindas atnaujinti pareiškėjo praleistą terminą palikimui priimti.

13. Kasacinis teismas dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo yra nurodęs, kad tokiu atveju, kai įpėdinis praleidžia terminą palikimui priimti, CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam atnaujinti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-421/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).

14. Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; kt.). Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011). Taigi, kasacinio teismo praktika yra formuojama ta linkme, kad, vadovaujantis nurodytomis įstatymo ir teismų praktikos taisyklėmis, teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti/atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą, trečia, išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011).

15. Iš byloje pareiškėjo pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad jis po A. A. mirties (duomenys neskelbtini), įstatymo nustatytu terminu kreipėsi į notarę Ritą Lugienę dėl palikimo priėmimo, tačiau būtent ta aplinkybė, kad jis neturėjo giminystės ryšį su mirusiuoju patvirtinančių įrodymų, sukliudė jam palikimą priimti. Atsižvelgiant į pareiškėjo nurodytas aplinkybes, pareiškėjo aktyvų elgesį, praleisto termino trukmę, taip pat į tai, jog suinteresuotas asmuo notarė Rita Lugienė iš esmės prašymą dėl termino atnaujinimo paliko spręsti teismo nuožiūra, į tai, kad pareiškėjas yra įstatyminis šeštos eilės įpėdinis (CK 5.11 straipsnis), darytina išvada, kad pareiškėjui atnaujinus terminą palikimui priimti, nebus pažeisti kitų asmenų interesai, nes nors įstatyme numatytas 3 mėnesių terminas pareikšti savo valią dėl palikimo priėmimo yra pasibaigęs, byloje nėra duomenų, kad kiti asmenys prieštarautų dėl to, kad J. B. paveldėtų pusbrolio palikimą. Teismas svarbiomis laiko pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad jis terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių.

16. Termino palikimui priimti praleidimo priežastis teismui pripažinus svarbiomis, pareiškėjo prašymas tenkinamas, įstatyme numatytas terminas palikimui, atsiradusiam po A. A. mirties, priimti atnaujintinas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sieja giminystės santykiai, t. y. kad J. B. yra/buvo (iki mirties) A. A. pusbrolis.

Juridinis faktas pareiškėjui J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaip A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) šeštos eilės įpėdiniui pagal įstatymą, nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Atnaujinti pareiškėjui J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymų nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po pusbrolio A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priimti.

Teismo sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.