- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-16
- Bylos Nr.
- e2A-521-431/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-37369-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Loreta Braždienė, Laima Gerasičkinienė, Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Eurovia Lietuva“
- Atsakovas
- Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos
- Kategorijos
- 2.6.2.1Netesybos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Eurovia Lietuva“ ir atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Eurovia Lietuva“ ieškinį atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos dėl netesybų mažinimo, įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė pripažinti, kad atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai taikė netesybas, sumažinti šias netesybas, atleidžiant ieškovę nuo jų mokėjimo, pripažinti atsakovės 2018 m. rugpjūčio 3 d. ir 2018 m. spalio 25 d. raštais atliktą įskaitymą negaliojančiu, priteisti iš atsakovės 26 772,32 Eur už atliktus darbus ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Nurodė, kad 2017 m. kovo 23 d. ieškovė su atsakove pasirašė pirkimo sutartį Nr. S-122 (toliau – Sutartis), nes ieškovė buvo pripažinta konkurso „Žvyrkelių, esančių Šalčininkų ir Trakų rajonuose, kapitalinio remonto techninių darbo projektų parengimas, projektų vykdymo priežiūra ir darbų atlikimas“ laimėtoja. Sutartis įsigaliojo 2017 m. kovo 28 d., kai ieškovė pateikė Sutarties įvykdymo užtikrinimą.
2. Pagal Sutartį ieškovė įsipareigojo parengti dvylikos skirtingų rajoninių kelių techninius darbo projektus ir juos suderinus atlikti numatytus statybos rangos darbus. Pagal Sutarties 8 punktą ieškovė įsipareigojo baigti darbus per 12 mėnesių nuo Sutarties įsigaliojimo dienos. Į šį laikotarpį neįskaitomas statybos darbų atlikimo sustabdymo laikotarpis nuo 2017 m. gruodžio 15 d. iki 2018 m. kovo 15 d. Darbų atlikimo terminas buvo numatytas 2018 m. birželio 28 d. Nuo 2017 m. spalio 4 d. iki 31 d. iškrito didelis kritulių kiekis, todėl ieškovė objektyviai negalėjo vykdyti rangos darbų. Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmai (toliau - Rūmai) 2017 m. gruodžio 4 d. pripažino šias aplinkybes force majeure ir išdavė ieškovei nenugalimos jėgos aplinkybes patvirtinančią pažymą.
3. Ieškovė per Sutartyje numatytą technologinę pertrauką, nuo 2017 m. gruodžio 15 d. iki 22 d. vykdė statybos rangos darbus 3 iš 12 kelių. Todėl atsakovė vienašališkai sutrumpino Sutarties vykdymo terminą 7 dienomis, iki 2018 m. birželio 21 d. Šalys 2017 m. gruodžio 20 d. pasirašė 3 užbaigtų statybos darbų perdavimo aktus dėl trijų kelių. Nuo 2018 m. kovo 16 d. iki 2018 m. balandžio 2 d. ieškovė negalėjo atnaujinti ir vykdyti darbų dėl egzistavusio įšalo. Šalys 2018 m. birželio 12 d. pasirašė atsakovės parengtą Susitarimą Nr. 2 prie Sutarties (toliau – Susitarimas), pagal kurį Sutarties įvykdymo terminas pratęstas 1 mėnesiui, iki 2018 m. liepos 23 d.
4. Ieškovė 2018 m. liepos 23 d. pranešė techniniam prižiūrėtojui, kad atliko visus rangos darbus pagal Sutartį. Darbai buvo apžiūrėti 2018 m. liepos 25 d. – 2018 m. rugpjūčio 9 d. Buvo surašyti galutinės objektų apžiūros aktai. Atsakovė 2018 m. liepos 27 d. rašte nurodė, kad ieškovė laiku nebaigė darbų, todėl pagal Sutarties 32 punktą bus skaičiuojami delspinigiai ir išskaičiuojami iš ieškovei mokėtinų sumų. Atsakovė 2018 m. rugpjūčio 3 d. raštu pranešė, kad apskaičiuoti 12 493,75 Eur dydžio delspinigiai už 7 kalendorines dienas (nuo 2018 m. liepos 25 d. iki 2018 m. liepos 31 d.) ir šiuos delspinigius atsakovė įskaito, kaip priešpriešinį vienarūšį reikalavimą iš ieškovei mokėtinos sumos pagal 2018 m. liepos 31 d. pateiktą sąskaitą faktūrą. Atsakovė 2018 m. spalio 25 d. pranešė, kad apskaičiuoti 14 278,57 Eur dydžio delspinigiai už 8 kalendorines dienas (nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 8 d.) ir šie delspinigiai yra išskaičiuojami (įskaitomi) iš ieškovės 2018 m. spalio 24 d. sulaikytų pinigų sąskaitos Nr. 1.
5. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatas ir suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atsakovės apskaičiuotos netesybos yra neprotingai (aiškiai) per didelės, prieštarauja teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams ir pažeidžia Sutarties šalių interesų pusiausvyrą. Atsakovė delspinigius skaičiavo nuo visos priimtos Sutarties sumos, nors ieškovė didžiąją dalį prievolės įvykdė laiku. Pagal Sutarties 32 punktą rangovas, neužbaigęs darbų Sutartyje numatytu laiku ir neįgijęs teisės į terminų pratęsimą, ar neužbaigęs darbų per pratęsimo laikotarpį, taip pat nesilaikęs pagal darbų grafiką darbų atlikimo terminų, įsipareigoja sumokėti užsakovui 0,03 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo visos priimtos Sutarties sumos ir atlygina užsakovui dėl to patirtus nuostolius, kurių nepadengia minėtos netesybos. Visa priimta Sutarties suma yra 5 949 404,36 Eur.
6. Atsakovė nuolat atidėliojo Sutarties termino pratęsimo klausimą, nors tuo metu buvo akivaizdu, kad dėl atsiradusių force majeure aplinkybių darbų neįmanoma baigti Sutartyje nustatytu terminu. Susitarimas buvo parengtas 2018 m. birželio 11 d., likus 10 dienų iki Sutarties termino pabaigos. Atsakovė nepagrįstai skaičiavo delspinigius už 15 dienų ir neteisėtai taikė įskaitymą. Todėl 26 772,32 Eur suma pripažintina atsakovės skola ieškovei. Visi statybos darbai buvo užbaigti iki Sutarties termino pabaigos, o transporto priemonių eismas darbų objektuose vyko be jokių trukdžių. Atsakovės užfiksuoti trūkumai buvo mažareikšmiai (nušienauti žolę, užtaisyti išplovas, nušluoti asfalto dangą ir pan.) ir netrukdė naudotis darbų rezultatu. Trumpalaikiai apribojimai trijuose objektuose dėl asfalto perklojimo negalėjo turėti jokios neigiamos įtakos atsakovės reputacijai, nes truko tik dieną ir užtikrino geresnio kelio kokybę. Leidimai riboti eismą buvo išduoti iki 2018 m. liepos 23 d. Atsakovė nepatyrė jokių nuostolių, nebuvo gauta jokių skundų iš gyventojų.
Šalies argumentai
7. Atsakovė nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog ieškovė nebaigė darbų per Sutartyje ir Susitarime nustatytą terminą. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Delspinigių dydis ir apskaičiavimo būdas buvo nustatyti Sutarties 32 punkte. Pagal Sutarties 31 punktą darbai laikomi visiškai baigtais, pasirašius statybos užbaigimo aktą arba deklaraciją apie statybos užbaigimą. Todėl atsakovė pagrįstai skaičiavo delspinigius ir turėjo teisę taikyti įskaitymą. Sutartis sudaryta laisva šalių valia, ieškovė – verslo subjektas, turintis verslo patirties, kuriai taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Todėl ieškovė galėjo ir turėjo įvertinti sutarties nuostatas dar viešojo pirkimo metu. Nors Sutartis buvo sudaryta, vykdant viešojo pirkimo procedūrą, tačiau viešojo pirkimo procedūrų metu visiems tiekėjams buvo sudarytos galimybės teikti tiek klausimus, tiek pretenzijas dėl pirkimo sąlygų ar Sutarties projekto. Ieškovei sudarant Sutartį, kurioje įtvirtintas netesybų dydis ir laiku nesiimant veiksmų dėl šios Sutarties nuostatos pakeitimo, ši Sutartis nelaikytina nesąžininga, pažeidžianti ieškovės interesus.
8. Ieškovei laiku neįvykdžius Sutarties, atsakovė neturėjo realios galimybės disponuoti Sutarties objektu. Tuo metu kelio ruožus, kaip statybvietę, faktiškai valdė ir už jų priežiūrą buvo atsakinga ieškovė, buvo ribojamas eismas. Faktiškai Sutarties objektas atsakovei buvo perduotas tik pasirašius ieškovės atliktų statybos darbų perdavimo statytojui aktus, juose konstatuojant, kad nuo aktų pasirašymo momento objekto priežiūrą pradeda vykdyti kelio savininkas. Iki tol atsakovė negalėjo vykdyti jai teisės aktais pavestos funkcijos – užtikrinti saugių ir kokybiškų susisiekimo sąlygų. Dėl to buvo padaryta žala atsakovės, kaip valstybinės institucijos, reputacijai. Atsakovės taikyti 26 772,32 Eur delspinigiai sudaro vos 0,45 proc. visos 5 949 404,36 Eur Sutarties sumos. Todėl negalima teigti, kad pritaikyti delspinigiai yra akivaizdžiai per dideli.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos ieškovei AB „Eurovia Lietuva“ 26 772,32 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 26 772,32 Eur sumą nuo 2018 m. gruodžio 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4 265,12 Eur bylinėjimosi išlaidų.
10. Teismas nustatė, jog pagal Sutarties 32 punktą rangovas, neužbaigęs darbų Sutartyje numatytu laiku ir neįgijęs teisės į terminų pratęsimą, ar neužbaigęs darbų per pratęsimo laikotarpį taip pat nesilaikęs pagal darbų grafiką darbų atlikimo terminų, įsipareigoja sumokėti užsakovui 0,03 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo visos priimtos Sutarties sumos ir atlygina užsakovui dėl to patirtus nuostolius, kurių nepadengia minėtos netesybos. Delspinigiai išskaičiuojami iš rangovui pagal šią Sutartį mokėtinų sumų (be PVM), kiekvieną kartą rangovui pateikus PVM sąskaitą-faktūrą už faktiškai atliktus darbus. Delspinigių suma apskaičiuojama už apmokėjimui pateiktą laikotarpį. Apie atliktą įskaitymą užsakovas raštu informuoja rangovą.
11. Ieškovė pateikė 2018 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais sudarytas panašaus pobūdžio sutartis, kuriose tiek su ieškove, tiek su kitomis kelių statybų bendrovėmis sutariama, kad delspinigiai skaičiuojami už kiekvieną pavėluotą dieną nuo kiekvieno neužbaigto objekto kainos (sutarčių 60 punktai). Susitarimas, kuriuo sutarta pratęsti darbų atlikimo terminą, yra galiojantis ir neginčijamas šalių. Tokiu atveju, aplinkybės dėl lietaus rudenį, įšalo pavasarį reikšmės neturi, nes Susitarimo metu, tikėtina, buvo atsižvelgta į ieškovės nurodytas nepalankias oro sąlygas, kitas priežastis, kurios sąlygojo darbų termino pratęsimą. Susitarime nėra aptartas vienos iš šalių netinkamas prievolių vykdymas. Taigi ginčo darbai turėjo būti atlikti 2018 m. liepos 23 d. Byloje nekilo ginčas, jog visi statybos darbai buvo atlikti ir pateikti atsakovei vertinti sutartą dieną, 2018 m. liepos 23 d., o trys objektai (iš dvylikos) buvo su neesminiais trūkumais, kurie pašalinti nedelsiant.
12. Byloje nekilo ginčas, kad jau 2018 m. liepos 23 d. visi ginčo keliai buvo iš esmės eksploatuojami. Teismas atsižvelgė į atliktų darbų mastą, pobūdį, trukmę, pačios atsakovės galimybes atlikti galutinį atsiskaitymą tik per 30 dienų nuo dienos, kai atsakovė priima pažymą apie atliktus darbus ir gauna PVM sąskaitą-faktūrą arba lygiavertį dokumentą, o tais atvejais, kai vėluoja finansavimas iš biudžeto, mokėjimai gali būti atidedami (Sutarties 15 punktas), vėluojant finansavimui iš biudžeto nemokėti palūkanų (Sutarties 19 punktas), rangovo (ieškovės) pareigą turėti Sutarties sąlygų įvykdymo užtikrinimo garantinį ar laidavimo draudimo raštą (Sutarties 22 punktas), rangovo (ieškovės) pareigą apdrausti savo civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu (Sutarties 23 punktas), Sutartyje nekonkretizuojant procedūros dėl galutinio statybos darbų priėmimo ir įvertinimo (terminų atžvilgiu). Todėl konstatavo, kad skaičiuoti delspinigius iki 8 dienų trukmės ir dar nuo visos Sutarties sumos neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų, netoleruotina proporcingumo prasme (CK 1.5 straipsnis, CPK 185 straipsnis).
13. Teismas pripažino, kad ieškovė pagrįstai reikalauja atleisti ją nuo prievolės mokėti delspinigius, pagrįstai reikalauja pripažinti įskaitymus negaliojančiais ir pagrįstai reikalauja priteisti negautą atlygį už atliktus darbus – 26 772,32 Eur skolą. Konstatavus, kad ieškovė pagrįstai reikalauja priteisti skolą, tenkintinas ir reikalavimas priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 26 772,32 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2018 m. gruodžio 7 d.– iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovei priteistina 4 265,12 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 752 Eur žyminis mokestis ir 3 513,12 Eur advokato ir advokato padėjėjo pagalbai, kuri sudaro ½ dalį visų išlaidų ir yra pakankama bei protinga suma, nes ženkli dalis argumentų yra pertekliniai ir neesminiai (visų ieškovės atliktų darbų detalizacijos, orų sąlygų faktoriai, force majeure aplinkybės iki Susitarimo sudarymo ir pan.) (CPK 93, 98 straipsniai).
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
14. Atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Teismas pažeidė bendrosios kompetencijos teismų teismingumo taisykles. Pagal CPK 27 straipsnio 3 punktą apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių. CPK 27 straipsnio 3 punktas apima bylas dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių plačiąja prasme, tai yra pirmiausia ginčus dėl perkančių organizacijų (perkančių subjektų, suteikiančių institucijų) sprendimų ar veiksmų, priimtų vykdant viešųjų konkursų procedūras, taip pat tokių viešų subjektų ir tiekėjų tarpusavio ginčus, vykdant viešojo pirkimo ar koncesijos sutartis. Ieškovė reikalavimus kildina iš 2017 m. kovo 23 d. viešojo pirkimo sutarties, kuri sudaryta, vadovaujantis atsakovės organizuoto viešojo pirkimo konkurso rezultatais, vykdymo. Taigi ginčo objektu byloje buvo šalių įsipareigojimai pagal viešojo pirkimo sutartį ir jų vykdymas, todėl ieškinys buvo teismingas apygardos teismui.
14.2. Teismo sprendimas yra nemotyvuotas, nes teismas neskyrė jokio dėmesio atsakovės argumentams, susijusiems su jos nuostoliais. Teismas taip pat nepateikė jokių motyvų, kodėl netesybos turėtų būti ne mažintinos, o ieškovė iš viso atleistina nuo prievolės mokėti netesybas. Teismas, nevertinęs netesybų santykio su nuostoliais, neatsižvelgęs į netesybų instituto paskirtį, netinkamai nustatęs faktines bylos aplinkybes, motyvuojamojoje dalyje neatsakė į pagrindinį (esminį) bylos aspektą. Todėl liko neatskleista bylos esmė, o byla buvo išspręsta neteisingai.
14.3. Teismas sprendime nukrypo nuo išsamiai suformuotos teismų praktikos dėl netesybų taikymo. Teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, susijusia su netesybų mažinimo pagrindais, neatsižvelgė į Sutarties šalis siejusių teisinių viešųjų pirkimų ir statybos rangos santykių pobūdį, pažeidė CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatas. Sprendime iš esmės paneigiama sutarties šalių teisė laisvai susitarti dėl sutarties sąlygų bei paneigiami kompensuojamųjų palūkanų ir netesybų institutų skirtumai, aptarti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalgoje dėl netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo. Netesybų mažinimo klausimu kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis).
14.4. Teismas neatsižvelgė į ginčo šalis siejusių teisinių santykių specifiką, šalių tarpusavio santykius ir įprastinę praktiką, apskaičiuotų delspinigių ir sutarties masto santykį, netesybų santykį su nuostoliais. Kasacinis teismas bylose dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių suformulavo šią teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę: jei procese dėl tiekėjų sutartinės atsakomybės pastarieji pareiškia argumentuotus prieštaravimus arba teismas savo iniciatyva sprendžia netesybų mažinimo klausimą, perkančiosios organizacijos, įrodinėdamos priteistinų netesybų santykį su realiai patirtais nuostoliais, gali įrodinėti ne tik tiesioginę ekonominę praradimų, negautų pajamų ar papildomų išlaidų vertę, bet ir nurodyti kitokio pobūdžio nepatogumus, suvaržymus ir kt., kurių finansinė vertė, jų nuomone, atitinka apskaičiuotų netesybų dydį. Teismas dėl tokių įrodymų sprendžia pagal bendruosius civilinės teisės principus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis), atsižvelgdamas į atitinkamų bylos aplinkybių visumą. Nagrinėjamoje byloje teismas ne tik neįvertino atsakovės argumentų dėl patirtų nuostolių, bet ir netaikė teismų praktikoje esminiu kriterijumi laikomo netesybų santykio su nuostoliais.
14.5. Teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, taip pat formaliai ir netinkamai vertino įrodymus. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog visi statybos darbai buvo atlikti ir pateikti atsakovei vertinti 2018 m. liepos 23 d., o trys objektai (iš dvylikos) buvo su neesminiais trūkumais. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad galutinės objektų apžiūros ir aktai buvo surašyti 2018 m. liepos 25 d. ir 31 d., rugpjūčio 8 d. ir 9 d., tai yra tik tada, kai ieškovė ištaisė esminius trūkumus. Pasibaigus sutartyje nustatytam terminui darbams įvykdyti, trijų kelių ruožuose ieškovė turėjo perkloti asfalto sluoksnį. Pagal pirkimo dokumentų II skyriaus „Pirkimo objektas“ 10 punktą kelio dangos konstrukcijos sluoksnių įrengimas yra priskirtas prie pagrindinių darbų. Taigi ieškovė jau pasibaigus sutartyje nustatytam terminui šalino pagrindinių darbų trūkumus. Ieškovei neištaisius šių trūkumų, sutarties objektai apskritai negalėtų būti priimti. Dėl neesminių trūkumų ieškovei buvo pritaikytos piniginės išskaitos, taip pat galutinės objektų apžiūros aktuose įrašytos pastabos neesminius trūkumus pašalinti.
14.6. Teismas nepagrįstai pripažino, jog jau 2018 m. liepos 23 d. visi ginčo keliai buvo iš esmės eksploatuojami (taip pat vėliau nedelsiant šalinant neesminius trūkumus). Ieškovė po 2018 m. liepos 23 d. šalino esminius trūkumus, dėl kurių objektai nebūtų priimti. Valstybinės reikšmės kelių, kaip statinių specifika lemia tai, kad jie yra eksploatuojami nuolat, nepriklausomai nuo to, ar juose vyksta remonto darbai, ar ne. Tam tikrais atvejais, kai tai yra numatyta viešojo pirkimo dokumentuose, o su atsakove yra suderinta eismo organizavimo schema, kurį laiką eismas gali būti organizuojamas apylankomis. Faktas, kad valstybinės reikšmės kelias remonto darbų metu yra eksploatuojamas, nesuponuoja to, kad juo naudojamasi nevaržomai. Nors valstybinės reikšmės kelių ruožais, kuriuose ieškovė vykdė darbus, ribotas eismas vyko, jis faktiškai vyko per ieškovės statybvietes, o atsakovė negalėjo visiškai disponuoti ruožais, kuriuose ieškovė vykdė darbus, ir negalėjo vykdyti jai teisės aktais pavestos funkcijos – užtikrinti saugių ir kokybiškų susisiekimo sąlygų.
14.7. Teismo cituotos Sutarties 15, 19, 22 ir 23 punktų sąlygos atitinka teisės aktų reikalavimus ir negali sąlygoti ieškovės atleidimo nuo Sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarinių. Priešingu atveju būtų iš esmės paneigiamas sutartinės atsakomybės principas. Galutinis statybos darbų priėmimas ir įvertinimas (terminų atžvilgiu) buvo nustatytas Atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) komisijos darbo reglamente, kuris ginčo šalims buvo žinomas ir taikomas praktikoje. Todėl atskiras jo nurodymas Sutartyje nebuvo būtinas tam, kad ginčo šalys žinotų tiek darbų priėmimo procedūras, tiek terminus. Teismas skundžiamame sprendime neįvertino aplinkybių, kad Sutartis kildinama iš viešojo pirkimo teisinių santykių, kad Sutarties šalys jau turėjo labai panašių tarpusavio sutarčių vykdymo patirties, kad pritaikyti delspinigiai sudaro vos 0,45 proc. visos Sutarties sumos.
15. Ieškovė AB „Eurovia Lietuva“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas: 752 Eur žyminio mokesčio ir 7 026,23 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Teismas neteisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovei priteistina tik dalis patirtų bylinėjimosi išlaidų, kadangi ženkli dalis argumentų yra pertekliniai ir neesminiai (visų ieškovės atliktų darbų detalizacijos, orų sąlygų faktoriai, force majeure aplinkybės iki Susitarimo sudarymo ir pan.). Ieškinys buvo patenkintas visiškai, todėl ieškovei turėtų būti priteistos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Nagrinėjama byla, atsižvelgiant į joje analizuotų teisinių santykių struktūrą ir kompleksiškumą, pripažintina sudėtinga ir reikalaujanti specifinių teisės žinių. Ieškinyje ir papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose yra analizuojamos bei aiškinamos įvairios meteorologinės sąlygos bei force majeure aplinkybės, dariusios įtaką darbų užbaigimui ne laiku. Minėtų aplinkybių analizė bei papildomų įrodymų teikimas buvo būtinas tam, kad būtų tinkamai ir išsamiai apginta ieškovės pozicija.
15.2. Aplinkybės, kuriomis ieškovė motyvavo savo ieškinį bei dėl kurių teikė papildomus rašytinius įrodymus, turi tiesioginę įtaką vienam iš pagrindinių ginčo objektų – netesybų mažinimui. Todėl jų išsamus pagrindimas neturėtų būti laikomas pertekliniu. Nei vienas ieškinyje nurodytas argumentas nėra akivaizdžiai nereikšmingas ar perteklinis. Visi ieškovės į bylą pateikti dokumentai atitiko sąsajumo kriterijų pagal CPK 180 straipsnį. Teismo sprendimas nevertinti dalies ieškovės pateiktų dokumentų neturėtų sudaryti pagrindo nevertinti advokato ir advokato padėjėjo darbo bei praleisto laiko, siekiant tinkamai ginti kliento interesus. Teismas nevertino ieškovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumo ir proporcingumo. Ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą maksimalaus dydžio yra protingos bei pagrįstos.
15.3. Ieškovės išlaidos buvo reikšmingai padidintos dėl atsakovės kaltės. Atsakovė 2019 m. kovo 19 d., po pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijos, pateikė didelės apimties papildomų dokumentų, kuriuos sudarė 439 puslapiai. Šiuos dokumentus atsakovė turėjo galimybę pateikti kartu su atsiliepimu. Ieškovė turėjo susipažinti su pateikta nauja medžiaga, ją išanalizuoti, surinkti naujus papildomus įrodymus ir parengti tinkamus bei motyvuotus atsikirtimus. Ieškovės teikiami atsikirtimai turėjo būti išsamūs ir pagrįsti, todėl ir išlaidos, patirtos už tokių papildomų dokumentų rengimą, yra proporcingos.
Atsiliepimas
16. Ieškovė AB „Eurovia Lietuva“ atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
16.1. Atsakovės apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės yra vertinamojo pobūdžio. Iš esmės teisėtas bei pagrįstas teismo sprendimas negali būti panaikinamas vien formaliais pagrindais (CPK 328 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje yra konstatuoti visi teisiškai reikšmingi faktai, kurie turėjo įtakos teisingam materialinių teisės normų taikymui. Atsakovė apeliaciniame skunde remiasi aplinkybėmis, kurios nebuvo įrodinėjamos pirmosios instancijos teisme, todėl neturėtų būti vertinamos (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Teismas turėjo kompetenciją nagrinėti šią bylą ir nepažeidė teismingumą reglamentuojančių teisės normų, nes byloje nagrinėjamas ginčas yra kilęs iš rangos, o ne iš viešojo pirkimo teisinių santykių, todėl nėra susijęs su viešųjų pirkimų teisiniu reguliavimu.
Atsiliepimas
16.2. Teismas teisingai taikė bei aiškino Sutarties nuostatas bei pagrįstai sumažino delspinigius. Sutarties 32 punkto sąlyga, numatanti delspinigių skaičiavimą už kiekvieną pavėluotą dieną nuo visos priimtos Sutarties sumos, yra aiškiai neteisinga ir nesąžininga. Pagal šią nuostatą atsakovė skaičiavo delspingius ieškovei ne tik už pradelstų, bet ir už laiku įvykdytų ir perduotų darbų kainą. Teismas tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus bei atsižvelgė į netesybų ir nuostolių santykį. Atsakovė nepatyrė ir negalėjo patirti jokio nuostolio ar reputacijos pablogėjimo, nes visi darbai buvo užbaigti laiku ir eismas naujai išasfaltuotais keliais vyko be jokių ribojimų. Ieškovė negalėjo laiku pabaigti darbų dėl jų vykdymo metu egzistavusių aplinkybių, objektyviai trukdžiusių ieškovei vykdyti darbus.
17. Atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą nesutinka su skundu ir prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
17.1. Atsakovė neginčija, kad pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, tenkinus ieškinį visiškai, ieškovei priteistinas visas jos sumokėtas žyminis mokestis. Sprendžiant, ar ieškovės reikalavimas priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą pagrįstas, būtina įvertinti, kokios teisinės paslaugos ieškovei buvo suteiktos. Pagal Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų rekomendacijų dėl užmokesčio dydžio 2 punktą, nustatydamas priteistino užmokesčio už teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą ir specialių žinių reikalingumą, ankstesnį dalyvavimą toje byloje, būtinybę vykti į kitą vietovę, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes.
17.2. Ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už advokato suteiktas teisines paslaugas yra nepagrįstai didelės. Vien tai, kad bylą sudaro penki tomai, savaime nereiškia, kad byla yra itin sudėtinga ar jai išnagrinėti reikia specifinių žinių. Teismas padarė teisingą išvadą, jog dalis įrodymų, kuriuose aptariamos meteorologinės sąlygos ir force majeure aplinkybės, yra pertekliniai. Nagrinėjama civilinė byla nėra itin sudėtinga, joje sprendžiami klausimai susiję išimtinai su teisės normų taikymu ir aiškinimu, su šiuo klausimu susijusi teismų praktika yra itin gausi, taigi specifinių teisinių žinių nereikalauja. Ieškovė net šešis kartus teikė į bylą papildomus įrodymus, tokiu būdu, galbūt, siekdama dirbtinai padidinti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad bylos nagrinėjimas užtruko dėl atsakovės 2019 m. kovo 19 d. pateiktų papildomų dokumentų. Atsakovei kartą pateikus papildomus dokumentus, ieškovė tokia teise naudojosi daugiau nei penkis kartus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
18. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo buvo patenkintas ieškovės ieškinys dėl netesybų netaikymo, įskaitymų pripažinimo negaliojančiais ir 26 772,32 Eur už atliktus darbus priteisimo, taip pat sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).
19. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovė, laimėjusi viešąjį konkursą, su atsakove 2017 m. kovo 23 d. sudarė Sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo parengti dvylikos skirtingų rajoninių kelių techninius darbo projektus ir juos suderinusi atlikti numatytus statybos rangos darbus. Sutartis įsigaliojo nuo 2017 m. kovo 28 d., kai ieškovė pateikė Sutarties įvykdymo užtikrinimą. Darbai turėjo būti baigti 2018 m. birželio 28 d. Tačiau 2018 m. birželio 12 d. Susitarimu Nr. 2 šalys susitarė pratęsti darbų atlikimo terminą vienu mėnesiu ir nustatė, jog darbai turi būti baigti 2018 m. liepos 23 d. Ieškovė tris kelius pabaigė ir perdavė atsakovei 2017 m. gruodžio 20 d. darbų perdavimo aktais. Likę devyni keliai buvo faktiškai užbaigti ir perduoti apžiūrai ir darbų įvertinimui 2018 m. liepos 23 d.
20. Atsakovė, 2018 m. liepos 25 d., 31 d. ir rugpjūčio 8-9 d., apžiūrėjusi ieškovės atliktus darbus, 2018 m. rugpjūčio 3 d. ir spalio 25 d. raštais nurodė ieškovei, jog dėl 15 d. praleisto darbų pabaigimo termino ji taikanti Sutartyje numatytus delspinigius, į kuriuos įskaitoma 26 772,32 Eur ieškovei už darbus mokėtina suma. Pagal Sutarties 32 punktą rangovas, neužbaigęs darbų Sutartyje numatytu laiku ir neįgijęs teisės į terminų pratęsimą, ar neužbaigęs darbų per pratęsimo laikotarpį taip pat nesilaikęs pagal darbų grafiką darbų atlikimo terminų, įsipareigojo sumokėti užsakovui 0,03 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo visos priimtos Sutarties sumos (5 949 404,36 Eur) ir atlyginti užsakovui dėl to patirtus nuostolius, kurių nepadengia minėtos netesybos. Ieškovė nesutiko su atsakovės taikytu įskaitymu, teigė, jog Sutartyje numatytas delspinigių skaičiavimas nuo visos Sutarties sumos, o ne nuo konkrečios pavėluotos atlikti darbų dalies vertės, yra neproporcingai didelis, darbai buvo baigti laiku, o dėl vykdyto darbų priėmimo ir tam tikrų jų trūkumų taisymo atsakovė nepatyrė jokių nuostolių.
Dėl bylos teismingumo
21. Atsakovė apeliaciniu skundu teigia, jog pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas ir priimdamas sprendimą, pažeidė CPK nustatytas teismingumo taisykles, pagal kurias šalių ginčas yra teismingas apygardos teismui. Dėl teismingumo taisyklių pažeidimo byla buvo išspręsta neteisingai, buvo nukrypta nuo teismų praktikos tokio pobūdžio bylose. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atsakovės argumentais.
22. Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl tinkamo Sutarties, sudarytos pagal viešųjų pirkimų procedūrą, vykdymo, tai yra dėl rangos darbų atlikimo per Sutartyje nustatytą terminą, dėl Sutartyje nustatyto delspinigių dydžio, jų taikymo pagrįstumo ir galimų atsakovės (užsakovės) nuostolių. Pagal CPK 27 straipsnio 3 punktą apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog ginčai, kilę dėl sutarčių, sudarytų vykdant viešuosius pirkimus, (ne)tinkamo vykdymo, nagrinėtini apygardos teismų, kaip pirmosios instancijos teismų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-248/2018; 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-248/2019).
23. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punktą absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas yra tada, kai buvo pažeistos bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisyklės. Ši norma reiškia, kad kai bendrosios kompetencijos teismas, pažeisdamas rūšinio teismingumo taisykles, išnagrinėja bylą, teismingą administraciniame teismui, ir priešingai – kai bylą, teismingą bendrosios kompetencijos teismui, išnagrinėja administracinis teismas, teismo sprendimas visais atvejais yra neteisėtas, negaliojantis ir naikintinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30-219/2015).
24. Tačiau bendrosios kompetencijos teismų teismingumo taisyklių, nurodančių, ar byla teisminga apylinkės ar apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui, pažeidimas nesudaro absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, todėl netgi tokio pažeidimo konstatavimo atveju, nesant kitokių proceso normų pažeidimų, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla, jis nesudarytų pagrindo pripažinti sprendimą negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346-684/2016; 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-248/2018; 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-248/2019). Todėl ir nagrinėjamoje byloje atsakovės apeliaciniame skunde nurodomas teismingumo taisyklių pažeidimas nepripažintinas absoliučiu skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindu. Taip pat atsakovė nepateikė kitų duomenų ir teisinių argumentų, kokią įtaką šis pirmos instancijos teismo padarytas teismingumo pažeidimas padarė priimtam sprendimui.
Dėl netesybų netaikymo
25. Atsakovė apeliaciniu skundu teigia, jog pirmos instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas, juo nukrypta nuo suformuotos teismų praktikos, netinkamai nustatytos faktinės aplinkybės, neįvertintas netesybų ir nuostolių santykis, taip pat nėra nurodyta, kodėl Sutartyje nustatytos netesybos ne mažinamos, o ieškovė atleidžiama nuo prievolės mokėti netesybas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atsakovės argumentais.
26. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Kasacinio teismo praktika dėl netesybų taikymo bei jų galimo mažinimo yra gausi. Pagal šią praktiką bendroji netesybų priteisimo taisyklė – jos laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio ar realumo kreditoriui pareiškus reikalavimą jas atlyginti nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015). Tačiau kartu kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tam tikrais atvejais kreditorius privalo pagrįsti netesybas įrodinėdamas nuostolius – jeigu skolininkas reiškia reikalavimą mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas. Tokiais atvejais kreditorius turėtų įrodyti tikėtinus nuostolius, tačiau tik tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013; 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013).
27. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad aplinkybė, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Taip pat viešųjų pirkimų bylose kasacinis teismas suformavo tokią teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę: jei procese dėl tiekėjų sutartinės atsakomybės pastarieji pareiškia argumentuotus prieštaravimus arba teismas savo iniciatyva sprendžia netesybų mažinimo klausimą, perkančiosios organizacijos, įrodinėdamos priteistinų netesybų santykį su realiai patirtais nuostoliais, gali įrodinėti ne tik tiesioginę ekonominę praradimų, negautų pajamų ar papildomų išlaidų vertę, bet ir nurodyti kitokio pobūdžio nepatogumus, suvaržymus ir kt., kurių finansinė vertė, jų nuomone, atitinka apskaičiuotų netesybų dydį. Teismas dėl tokių įrodymų sprendžia pagal bendruosius civilinės teisės principus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis), atsižvelgdamas į atitinkamų bylos aplinkybių visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016).
28. Nagrinėjamoje byloje reikšminga aplinkybė, vertinant Sutartyje nustatytą delspinigių dydį, yra tai, kad pagal Sutartį buvo vykdomas dvylikos kelių įrengimas, tai yra šie objektai galėjo būti baigiami ir perduodami užsakovui skirtingu laiku. Tuo tarpu pagal Sutarties 32 punktą už kiekvieną pavėluotą dieną 0,03 proc. dydžio delspinigiai yra skaičiuojami nuo visos priimtos Sutarties sumos. Taigi tokiu atveju, kai vėluojama pabaigti tik pusę ar kelis Sutartyje numatytus objektus, delspinigiai, apskaičiuoti nuo visos Sutarties sumos, kurią sudaro net 5 949 404,36 Eur, pripažintini aiškiai per dideliais. Šią išvadą patvirtina ir tai, jog vėlesnėse ieškovės ir atsakovės sudarytose panašaus pobūdžio sutartyse numatyta, jog delspinigiai skaičiuojami už kiekvieną pavėluotą dieną nuo kiekvieno neužbaigto objekto kainos (sutarčių 60 punktai) (el. b. 1 t., l. 94-111, 114-131, 133-149, 152-168).
29. Nagrinėjamoje byloje taip pat buvo nustatyta neginčijama aplinkybė, jog trys keliai buvo baigti ir perduoti atsakovei 2017 m. gruodžio 20 d. darbų perdavimo aktais. Tuo tarpu likę devyni keliai 2018 m. liepos 23 d. jau buvo faktiškai užbaigti ir pagal Sutarties nuostatas perduoti apžiūrai ir įvertinimui. Nors pagal Sutarties 31 punktą darbai laikomi visiškai baigtais, pasirašius statybos užbaigimo aktą arba deklaraciją apie statybos užbaigimą, tačiau minėti devyni keliai nuo Sutartyje numatyto 2018 m. liepos 23 d. darbų užbaigimo termino jau buvo faktiškai naudojami, o iki 2018 m. rugpjūčio 8 d. dalies asfalto perklojimo darbai vyko tik trijuose keliuose, tačiau eismas juose nebuvo ribojamas.
30. Pažymėtina, jog viso proceso pirmos instancijos teisme metu atsakovė neteikė jokių duomenų apie savo realiai patirtus nuostolius dėl to, jog ieškovė nedidelę dalį darbų atliko, Sutartyje numatytą terminą praleisdama 15 d. Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, jog šiuo laikotarpiu negalėjo visiškai disponuoti ruožais, kuriuose ieškovė vykdė darbus, ir negalėjo vykdyti jai teisės aktais pavestos funkcijos – užtikrinti saugių ir kokybiškų susisiekimo sąlygų. Tačiau atsakovė nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių duomenų: nei dėl vykdytų darbų įtakos užfiksuotų eismo įvykių, nei pačių eismo dalyvių skundų dėl judėjimo apribojimų. Todėl nagrinėjamoje byloje neįmanoma nustatyti atsakovės reikalaujamų delspinigių ir jos faktiškai patirtų nuostolių santykio.
31. Pirmos instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į kitas Sutarties nuostatas, nustatančias ieškovei pareigą pateikti papildomas prievolės pagal Sutartį įvykdymo užtikrinimo priemones (Sutarties 22, 23 punktai), taip pat suteikiančias teisę užsakovei (atsakovei) atidėti mokėjimų už atliktus darbus terminus ar nemokėti palūkanų (Sutarties 15, 19 punktai). Sutiktina su atsakovės apeliacinio skundo argumentu, jog šios Sutarties nuostatos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Tačiau jos turi įtakos, vertinant šalių Sutartinių teisių ir pareigų pusiausvyrą, atsižvelgiant į CK įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Todėl pripažintina, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog nagrinėjamoje byloje ieškovei netesybos netaikytinos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
32. Pirmos instancijos teismas, patenkinęs ieškovės ieškinį, jai iš viso priteisė 4 265,12 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 752 Eur žyminis mokestis (el. b., 1 t., l. 267) ir 3 513,12 Eur advokato ir advokato padėjėjo pagalbai (el. b., 5 t., l. 4-8). Nors ieškovė iš viso sumokėjo 7 026,23 Eur už advokato ir advokato padėjėjo teisinę pagalbą. Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su teismo atliktu bylinėjimosi išlaidų sumažinimu, teigdama, jog byla buvo sudėtinga ir reikalaujanti specifinių žinių, be to, tokias dideles išlaidas nulėmė atsakovės pateikti didelės apimties dokumentai byloje. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais ieškovės argumentais.
33. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
34. Kasacinis teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus yra pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje visa asmens sumokėta suma pripažįstama bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginama. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Taigi kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).
35. Išvadą dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos lėšų dalies pagrįstumo teismas turi motyvuoti (CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas ir kt.). Spręsdamas dėl išlaidų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.
36. Kasacinis teismas yra taip pat nurodęs, kad nustatant priteistino užmokesčio dydį atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009).
37. Nagrinėjamoje byloje ieškovė teikė teismui ieškinį, papildomus paaiškinimus, taip pat buvo atstovaujama keturiose teismo posėdžiuose, kurių visų bendra trukmė sudarė iš viso 3 val. 18 min. Bylos nagrinėjimas truko nuo ieškinio pateikimo 2018 m. lapkričio 27 d. iki teismo sprendimo priėmimo 2019 m. rugpjūčio 5 d., todėl pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatas maksimali už ieškinį mokėtina suma buvo 2 316,75 Eur, už ieškovės atstovavimą teismo posėdžiuose – 308,56 Eur, už papildomų rašytinių paaiškinimų teikimą – 388,12 Eur, iš viso – 3 013,43 Eur. Taigi pirmos instancijos teismas pagrįstai ieškovei sumažino priteistinas bylinėjimosi išlaidas. Be to, nagrinėtinas klausimas dėl delspinigių mažinimo ar netaikymo, atsižvelgiant į gausią kasacinio teismo praktiką bei CK nuostatas, nepripažintinas sudėtingu, o atsakovės pateikti dokumentai buvo susiję su šalių sudarytos Sutarties vykdymu, todėl ieškovei jų turinys ir reikšmė bei įtaka nagrinėjamai bylai turėjo būti žinoma.
38. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl ginčo esmės, o apeliacinių skundų argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
39. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo daryti kitokias išvadas dėl ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl detaliau šių argumentų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.
40. Kadangi abiejų bylos šalių apeliaciniai skundai netenkinami, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinio proceso metu nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.