- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-02
- Bylos Nr.
- e2-54-558/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02416-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daina Knezevičienė
- Ieškovas
- I. N.
- Atsakovas
- M. A. K.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Procesinių sprendimų kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.5.2.1; 2.3.4.4.3; 3.2.6.1; 3.2.6.5
2024 m. gegužės 2 d.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei V. T.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. N. – K. ieškinį atsakovui M. A. K., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų UAB „S.“, institucija teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė I. N. – K. galutinai sutikslinusi ieškinio reikalavimus, patikslintu ieškiniu prašė:
1) nutraukti ieškovės I. N. – K. ir atsakovo M. A. K. santuoką sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įregistruotą Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) , dėl atsakovo kaltės;
2) po santuokos nutraukimo sugrąžinti ieškovei iki santuokos turėtą – N. pavardę;
3) nepilnamečių vaikų A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), ir A. S. K., gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su motina I. N. – K.;
Šalies argumentai
4) iš atsakovo M. A. K., nepilnamečiams vaikams A. K., gimusio (duomenys neskelbtini) , ir A. S. K., gimusio (duomenys neskelbtini) priteisti išlaikymą po 315 Eur kiekvienam periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, indeksuojant šią sumą LR Vyriausybės nustatyta tvarka, pinigines lėšas pervedant ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 5 dienos į ieškovės I. N. – K. banko sąskaitą, pavedant ieškovei tvarkyti lėšas uzufrukto teise;
5) priteisti iš atsakovo M. A. K., nepilnamečių vaikų A. K., gimusio (duomenys neskelbtini) , ir A. S. K., gimusio (duomenys neskelbtini) , naudai išlaikymo įsiskolinimą – bendrai 7 852,47 Eur;
6) nustatyti, kad atsakovas M. A. K. bendrauja su nepilnamečiais vaikais A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), ir A. S. K., gimusio (duomenys neskelbtini) , atvykęs į Lietuvą, iš anksto su ieškove I. N.-K. suderintu laiku, bendravimo laiką ir trukmę suderinęs su ieškove ne vėliau kaip prieš 48 valandas. Penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos taikomi šie atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais apribojimai: (1) atsakovas turi teisę bendrauti su vaikais tik dalyvaujant jų motinai I. N.-K.; (2) atsakovas neturi teisės išvežti nepilnamečių vaikų iš jų gyvenamosios valstybės (Lietuvos Respublikos) teritorijos be notarinio vaikų motinos I. N.-K. sutikimo;
7) atsakovui M. A. K. natūra priteisti šeimos investicijas, kurių vertė 255 000 JAV dolerių (ekvivalentas 228 846 Eur), o ieškovei iš atsakovo priteisti 114 425 Eur kompensaciją;
8) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mieste. Santuoka (duomenys neskelbtini) buvo įregistruota Alytaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokos laikotarpiu šalys susilaukė dviejų vaikų: (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. K., gimimo vieta – (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. S. K., gimimo vieta – Lietuvoje, (duomenys neskelbtini) mieste. Dėl santuokos iširimo priežasčių ieškovė pasisakė savo pirminiame ieškinyje (2022-10-17, CBP-6751), kuriame nurodė, kad šalys nusprendė gyventi (duomenys neskelbtini), nes čia buvo atsakovo karjera, šeima. Šalys santuokoje pragyveno 12 metų, tačiau ieškovė per šį gyvenimo (duomenys neskelbtini) laikotarpį patyrė sunkius psichologinius išgyvenimus dėl sudėtingo atsakovo charakterio, polinkio į kontrolę, psichologinį ir finansinį spaudimą (ieškovei nesutikus su tam tikrais sprendimais, atsakovas pradėdavo trankyti savo galvą į sienas ar daužyti savo veidą šlepetėmis, kumščiais ar kt. daiktais, versdamas ieškovę jaustis kalta). Atsakovo pykčio priepoliai pasireikšdavo ir vairuojant automobilį, kuriame būdavo ne tik ieškovė, bet ir šalių mažametis sūnus (ieškovei dėl kažko paprieštaravus jis pradėdavo beprotiškai vairuoti, grasindamas kur nors įsirėžti). Jis nuolat rodė nepasitenkinimą ieškove, tai jos rengimosi stiliumi, tai noru lankyti tėvus ir Lietuvoje patirtus persileidimus ir neparodytą empatiją, bet priešingai – prievartą bet kokiu būdu pagimdyti antrą vaiką, nes kitaip ieškovė bus niekam tikusi. Atsakovas reikalavo, kad ieškovė grįžtų į (duomenys neskelbtini), nepaisant sudėtingos Covid – 19 situacijos, neatsižvelgdamas į ieškovės, kaip ką tik pagimdžiusios mamos, krūtimi maitinančios kūdikį, poreikį emociniam stabilumui, įvairius įžeidinėjimus adresuotus ieškovei, kaip žmonai, mamai bei lietuvei, vadinant „bloga mama“, „psichine, berašte“ ir pan., o Lietuvą „mažo mentaliteto tauta“, kur „studijuoja vieni didžiausių pasaulio idiotų“, vaiko prievartą kalbėti indiškai, nors jis kalbos nemoka, ar prievartą skaityti jam knygą būtent tada, kai atsakovas liepia, nors vaikas tuo metu daro rašytinę namų darbų užduotį. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Galutinį sprendimą skirtis įtakojo pastarųjų dviejų metų situacija, kai ieškovė su vaiku grįžo į Lietuvą atostogų 2020 metais, visai prieš Covid – 19, ir pasaulis pasinėrė į visišką blokadą. Tuo metu ieškovė laukėsi antrojo vaikelio, kuris pagal atsakovo nerašytą taisyklę, turėjo būtinai gimti (duomenys neskelbtini) . Spaudimas bet kokiu būdu grįžti buvo jaučiamas visai prieš skrydį, nurodant kone pėsčiomis bet kokiu būdu nueiti į Lenkiją ir pasidaryti vizą vaikui parskridimui, nors niekas jau nebeveikė ir sienos buvo uždarytos, skrydžių nebebuvo. Praėjus kuriam laikui atsakovas nurimo, o įvedus griežtą karantiną (duomenys neskelbtini) ir smukus ekonomikai, pats nusprendė galutinai keltis į Lietuvą dėl šeimos saugumo ir gerovės. Abu svarstė įvairius variantus dėl gyvenimo Lietuvoje, ar Europoje, ir visgi atsakovas įtikino, kad viskas bus gerai ir Lietuvoje. Vos tik gavęs leidimą gyventi Lietuvoje, staiga apsigalvojo ir nusprendė skristi atgal, kai mažyliui buvo 6 – 7 mėnesiai, visur siautė korona, o (duomenys neskelbtini) gyveno nežinomybėje. Ieškovė atsisakė skristi kartu su atsakovu į (duomenys neskelbtini), kilo konfliktas. Ji buvo visiškai nusivylusi atsakovo sukurtu melu. Su jos tėvų pagalba po daugelio pokalbių sutiko, kad ji su vaikais gali likti bent metus Lietuvoje, kol pagerės situacija, tačiau tik pasiekęs (duomenys neskelbtini), maždaug po mėnesio pradėjo reikalauti, kad ieškovė grįžtų atgal. Prasidėjo jo manipuliacijos, kad ieškovė žlugdo šeimą, kad tempia visus į skurdą ir pan. Atsakovas visgi atskrido į Lietuvą ir prabuvo joje mėnesį laiko, tačiau per visą šį laikotarpį vaikams nenupirko nieko (kaip kad ir rašė jai, kai atskris, ir tik sėdės, bet nieko iš jo nesitikėt ir pan.). Nuo jo atvykimo pasibaigė ir finansavimas, nes įsitikino, kad ieškovė dirba. Atsakovas per tą laikotarpį sumokėjo psichologo seansus (turbūt už 3), vaiko gimtadieniui skyrė 60 Eur ir tuomet viskas baigėsi. Daugiau nei 8 mėnesius gyveno jo „gražiomis“ manipuliacinėmis kalbomis. Meilę atsakovas rodė tik gerai apgalvotuose laiškuose, o jam nepaklusus, liejo visokio pobūdžio užgaules bei grasinimus. Vėliau jis pats pareiškė, kad nori skirtis, nori kurti kitą šeimą, bet kai ieškovė nusiuntė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jos atsakovas nepasirašė, kadangi sutartyje buvo įtrauktas išlaikymas vaikams. Jo supratimu, jei ieškovė dirba tai turi viena išlaikyti savo vaikus. Atsakovas buvo informavęs ieškovę, jog sieks su santuokos nutraukimu susijusius turtinius klausimus išspręsti (duomenys neskelbtini) teismuose, pagal (duomenys neskelbtini) nacionalinę teisę. Tačiau paaiškėjo, jog (duomenys neskelbtini) teismuose atsakovas siekia ne nutraukti santuoką ir padalinti santuokoje įgytą turtą, o pripažinti santuoką negaliojančia tuo pagrindu, jog šalys išpažįsta skirtingas religijas. Tokiu būdu atsakovas siekia, jog santuokoje įgytas turtas nebūtų dalijamas ir liktų jam. Ieškovė prašo nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja, ginčo šioje dalyje nėra. Šalių vaikas A. S. K. nuo gimimo auga tik Lietuvoje, kalba lietuviškai, anglų kalbos nemoka, žino tik pavienius žodžius. Atsakovas lietuvių kalbos nemoka. Todėl vaiko bendravimas su tėvu nedalyvaujant motinai neatitiktų vaiko interesų. Pažymėtina, kad atsakovas yra ne kartą grasinęs išsivežti vaikus į (duomenys neskelbtini), kadangi šioje šalyje skyrybų atveju sūnūs paprastai lieka su tėvu. Staigus mažamečių vaikų atplėšimas nuo motinos ir bendravimo su ja nutrūkimas, jų išvežimas iš pažįstamos ir įprastos aplinkos be mamos padarytų didelę ir nepataisomą žalą jų emociniam ir psichologiniam vystymuisi. Siekiant užkirsti tam kelią, ieškovė prašo nustatyti, jog atsakovo bendravimas su abiem vaikais gali vykti tik dalyvaujant ieškovei. Be to, tikslinga nustatyti, jog atsakovas neturi teisės išvežti vaikų iš Lietuvos Respublikos be notarinio ieškovės sutikimo. Šios bendravimą ribojančios sąlygos gali būti nustatytos laikinai, kol aprims atsakovo pyktis ir keršto troškimas. Ieškovė prašo nustatyti, jog minėti ribojimai galioja penkerius metus po teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Ieškovė nurodo, kad nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga skirti po 649,49 Eur kiekvienam vaikui, atsakovo turtinė padėtis yra žymiai geresnė, nei ieškovės. Prašo priteisti kiekvienam vaikui išlaikymą, mokamą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis po 315 Eur. Atsakovas išvyko iš Lietuvos 2021 m. liepos mėnesį, taigi nuo to momento atsakovui kilo pareiga teikti vaikams išlaikymą. Atsakovas šią pareigą vykdė tik iš dalies. Per laikotarpį nuo 2021 m. rugpjūčio mėnesio iki ieškinio pateikimo dienos (2022-10-17), atsakovas pervedė 1 597,53 Eur abiejų vaikų išlaikymui (2021m. 08 mėn. - 199,54 Eur; 2021 m. 09 mėn. - 464,23 Eur; 2021 m. 10 mėn. - 246,92 Eur; 2021 m. 12 mėn. – 359,73 Eur, 2022 m. 01 mėn. - 155,56 Eur; 2022 m. 02 mėn. - 171,55 Eur), bei 2022 m. balandį pervedė 59 Eur kaip savo dovaną vaikui, kas neįskaitytina į išlaikymo sumą. Šiuo laikotarpiu vaikų poreikiams patenkinti buvo reikalinga ne mažiau kaip 630 Eur per mėnesį vienam vaikui (taigi atsakovas turėjo pervesti ne mažiau kaip 315 Eur vienam vaikui); visi kasdieniai vaikų priežiūros rūpesčiai gulė išimtinai ant ieškovės pečių. Atsakovas per laikotarpį nuo išvykimo iš Lietuvos iki šios bylos iškėlimo turėjo pervesti vaikų išlaikymui ne mažiau kaip 9 450 Eur (15 x 315 x 2), per šį laikotarpį vaikų išlaikymui pervedė 1 597,53 Eur, todėl ieškovė prašo iš atsakovo nepilnamečių vaikų naudai priteisti 7 852,47 Eur (9 450-1597,53) išlaikymo įsiskolinimą. Ieškovė prašo padalinti santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą, t. y. atsakovas yra investavęs į vertybinius popierius ir finansinius instrumentus (duomenys neskelbtini) 255 000 JAV dolerių (ekviv. 228 846 Eur) santuokinių lėšų, todėl prašo jai iš atsakovo priteisti ½ dalį šių pajamų. Šalims gyvenant skyrium, ieškovė 2022 m. balandžio 25 d. sudarė vartojimo kredito sutartį su UAB “S.’, sutarties Nr. E204531440. Lėšos buvo reikalingos pragyvenimui. Prievolę prašo pripažinti jos asmenine prievole. Po santuokso nutraukimo prašo jai palikti ikisantuos turėtą pavardę – “N.” (2023-09-11, DOK – 36771).
Atsiliepimas
Atsakovas M. A. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog jis dėjo pastangas, kad būtų išsaugota šeima, jų bendras gyvenimas, tačiau matydamas iš ieškovės elgesio, kad tolimesnis jų gyvenimas yra neįmanomas, jis sutinka, kad santuoka būtų nutraukta, sutinka su reikalavimu dėl pavardžių ir vaikų gyvenamosios vietos su ieškove nustatymo, tačiau visiškai nesutinka, kad dėl santuokos iširimo yra kaltas atsakovas, taip pat nesutinka su ieškovės reikalaujamais bendravimo su nepilnamečiais vaikais apribojimais, išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžiu, išlaikymo įsiskolinimu, kompensacija ir bylinėjimosi išlaidomis. Po santuokos sudarymo šalys ilgą laiką turėjo normalų, ramų santuokinį gyvenimą ir tarpusavio bendravimą. Atsakovas nesutinka su ieškovės argumentu, kad po santuokos įregistravimo viskas pasikeitė, nes ir po santuokos sudarymo šalys ilgą laiką kūrė gerą šeimyninį gyvenimą. Atsakovas nedarė ieškovei jokio psichologinio, finansinio spaudimo ir niekada nekėlė emocinės, tuo labiau galimos fizinės grėsmės sutuoktinei ar vaikams. Pažymėtina, kad šalys susipažino dar 2006 m., susituokė (duomenys neskelbtini) m. ir gyveno (duomenys neskelbtini) iki pat 2020 m., kai pasaulyje prasidėjo Covid – 19 pandemija. Po santuokos sudarymo šalys ėmė ieškoti buto, kuriame abu galėtų gyventi. Atsakovas stengėsi atsižvelgti į visus ieškovės norus dėl to, koks turėtų būti butas, ieškovė noriai rūpinosi buitimi, buto interjeru ir jo apstatymu, o atsakovas dėjo visas pastangas, kad ieškovė jaustųsi kuo geriau ir patogiau. Šalys draugiškai bendravo su atsakovo tėvais, kurie lankydavo sutuoktinius jų namuose, arba jie vykdavo aplankyti atsakovo tėvų į jų gyvenamąją vietą. Šalių santykiai su atsakovo tėvais buvo šilti ir nuoširdūs, niekada nekilo jokių nesutarimų ar ginčų. Priešingai, pabrėžtina tai, kad jo tėvai, suprasdami tai, kad ieškovė yra visiškai kitokios kultūros ir jų įsitikinimai buvo fundamentaliai skirtingi, stengėsi kiek įmanydami ją suprasti, jai padėti ir prisitaikyti prie esamos situacijos. Kiekvienais metais balandžio – gegužės mėnesiais ieškovė keliaudavo į Lietuvą ir svečiuodavosi ten apie keturis mėnesius. Atsakovui tai buvo labai ilgas laikas be savo sutuoktinės (o gimus sūnui, ir be jo), jis jos labai ilgėdavosi, todėl vis prašydavo jos pasilikti Lietuvoje kuo trumpesnį laiką. Tačiau ieškovė norėdavo likti Lietuvoje bent keturis mėnesius per metus, ir kategoriškai atsisakydavo viešėti Lietuvoje trumpiau. Visas išlaidas už ieškovės keliones į Lietuvą mokėdavo atsakovas ir tai būdavo itin didelė suma, apie 1500 – 2000 Eur. Atsakovas pažymi, kad dėl didelių išlaidų, reikalingų apmokėti ieškovės kelionėms į Lietuvą, jis negalėdavo skirti pinigų šeimos atostogoms. Kuomet atsakovas ieškovės paprašydavo sutrumpinti jos kelionės į Lietuvą trukmę bent iki dviejų mėnesių, ieškovė pareikšdavo, kad jai daug svarbiau praleisti laiką Lietuvoje, nei jų šeimos atostogos. Kai gimus sūnui, ieškovė keliaudavo į Lietuvą kartu su juo, atsakovas kartu nebeskrisdavo tam, kad sutaupyti pinigų. Atsakovas pažymi, kad jam išgyvenant dėl ieškovės ir sūnaus ilgo buvimo ir kelionių į Lietuvą, tai buvo dažnas šalių diskusijų, o dažnai ir nesutarimų objektas, nes šeimos gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas tolerantiškai niekada neprieštaravo, kad ieškovė vyktų į Lietuvą. (duomenys neskelbtini) gimus šalių jų pirmajam sūnui A. K., atsakovo tėvai atvyko padėti jaunai šeimai, tačiau ieškovė išreiškė nepasitenkinimą dėl jų atvykimo. Nuo to laiko, kiekvieną kartą, kai atsakovo tėvai pasiūlydavo pagalbą ieškovei, ji atsisakydavo, stengdavosi išlaikyti atstumą ir buvo su jais labai šalta. Atsakovas jautėsi blogai dėl tokio sutuoktinės elgesio su jo tėvais, nes jam šeiminis ryšys buvo labai svarbus, jo santykiai su tėvais buvo labai geri ir artimi, todėl jis dėl to labai išgyveno. Atsakovas pažymi, kad ieškovė visada turėjo specifinius reikalavimus dėl savo poreikių, nuolat norėdavo įsigyti brangių daiktų, o kadangi atsakovas tuo metu gaudavo pakankamas pajamas, jis stengdavosi ieškovei nupirkti viską, ko ji norėdavo, kad tik ji būtų laiminga. Šalys dažnai keliavo, leisdavo laiką su draugais. Ieškovė visada buvo labai išranki maistui, pati valgė ir sūnui duodavo tik organišką maistą. Nepaisant to, kad toks maistas buvo ženkliai brangesnis, atsakovas neprieštaraudavo tokiems ieškovės pasirinkimams. Todėl atsakovui yra visiškai nesuprantamas ieškovės argumentas dėl finansinio spaudimo, nes priešingai, jis visada tenkino ieškovės norus. Ieškovė nusižiūrėjo itin brangų namą, o atsakovas, nors tai buvo labai didelis finansinis įsipareigojimas, sutiko jį nupirkti, kad tik sutuoktinė būtų laiminga. (duomenys neskelbtini) šalys įsigijo namą. Kadangi namo pirkimas pareikalavo didelių finansinių lėšų, atsakovas pasiūlė ieškovei perdažyti namą po kelių metų, tačiau ieškovė reikalavo, kad namas būtų perdažytas prieš įsikeliant į jį. Atsakovas perdažė namą, nepaisant to, kad tuo metu jam tai buvo didelė finansinė našta. Kai atėjo laikas sūnui eiti į darželį, ieškovė išsirinko vieną pačių brangiausių jų mieste tarptautinį darželį „S. I.“ (kaina – apie 1 200 Eur per metus). Nors jis buvo labai brangus, tačiau atsakovas, norėdamas visko ko geriausio savo sūnui, sutiko, kad jis lankytų būtent šį darželį. Vėliau sūnui šalys parinko brangiai kainuojančią tarptautinę mokyklą (kaina – apie 1 600 Eur per metus). Visos aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad priešingai negu nurodo ieškovė, atsakovas visuomet rūpinosi savo sutuoktine ir vaikais, stengėsi sudaryti jiems kuo geresnes gyvenimo sąlygas, ir dažnai tenkindavo sutuoktinės norus nepaisant to, kad tai viršydavo finansinių galimybių ribas. visu laikotarpiu, kuomet sutuoktinė Covid-19 pandemijos laikotarpiu buvo Lietuvoje, jie nuolat bendravo ir abu priėmė sprendimą, kad atsižvelgiant į tuometines aplinkybes, saugiausia sutuoktinei bus gimdyti Lietuvoje. Gimus antrajam sūnui, atsakovas ieškovei pervedė apie 500 Eur naujagimiui reikalingiems daiktams įsigyti. Atsakovas išgyveno emociškai sunkų laikotarpį, nes dėl pandemijos apribojimų negalėjo nuvykti į Lietuvą pas savo sutuoktinę ir naujagimį sūnų. Itin didelį nerimą jam kėlė ir dėl pandemijos susidariusi nestabili situacija darbo rinkoje, nes turėdamas didelius įsipareigojimus dėl įsigyto namo, jis patyrė didelį stresą ir baimę, kad gali prarasti darbą, pajamas ir dėl to nebeišgalėti mokėti įmokų už šeimos namus. Tuo metu pasitaręs su ieškove, 2020 m. lapkričio mėnesį atsakovas atvyko į Lietuvą. Lietuvoje atsakovas gyveno kartu su ieškovės šeima iki 2021 m. liepos mėnesio. Gyvendamas Lietuvoje jis visą laiką toliau dirbo toje pačioje darbovietėje, tik nuotoliniu būdu. Po kurio laiko atsakovas sužinojo, kad jo darbdavys (duomenys neskelbtini) laukia jo grįžtant į darbą, nes to reikalavo darbo specifika. Kai šias naujienas jis pranešė ieškovei, ji pareiškė, kad jie abu gali gyventi ir dirbti Lietuvoje. Atsakovas pradėjo domėtis darbo galimybėmis Lietuvoje ir suprato, kad čia gauti tokį darbą ir atlyginimą, kokį gaudavo (duomenys neskelbtini) , jam nepavyks, geriausiu atveju jis galėtų uždirbti pusę tos sumos, todėl atsakovas pradėjo jaustis labai prastai, nepatogiai, labai dėl to išgyveno, jam kėlė stresą mintis dėl pajamų nestabilumo ir dėl turimų įsipareigojimų bankui dėl įsigytos gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini). Kai 2021 m. kovo mėnesį, pagerėjus situacijai dėl pandemijos, atsakovas pasiūlė ieškovei grįžti atgal į (duomenys neskelbtini), ši puolė į isteriją, pradėjo jį kaltinti ir teigti, kad jos tėvai turėjo lūkestį, kad jis liks Lietuvoje, kad jis visus nuvylė ir pavedė. Ieškovė susikrovė daiktus, paskambino savo tėvams, kurie atvažiavo ir ją išsivežė. Atsakovas liko šokiruotas, nes niekada šalių planuose nebuvo ketinimų likti Lietuvoje, šalys apie tai nekalbėjo, tokių galimybių nesvarstė. Jie buvo Lietuvoje ilgesnį laiką tik dėl Covid-19 pandemijos apribojimų ir laukė, kol jie bus panaikinti, kad vėl laisvai galėtų keliauti ir grįžti į savo namus (duomenys neskelbtini). Ieškovei kartu su mažamečiais vaikais išvykus, ji vengė su atsakovu kalbėti, bendravo tik žinutėmis. Atsakovas primygtinai reikalavo leisti pasimatyti su vaikais, o ieškovei sutikus ir atsakovui nuvažiavus pas ją į kaimą, jis buvo šokiruotas pamatęs sąlygas, kokiose gyvena jo sutuoktinė ir jų vaikai. Namas buvo itin blogos būklės, jame nebuvo elementariai higienai užtikrinti reikalingų sąlygų. Atsakovas pasiūlė finansinę pagalbą, tačiau ieškovė atsisakė. Kadangi atsakovas dirbo nuotoliu iš namų, jam reikėjo atitinkamų darbo sąlygų ir jis turėjo grįžti į butą (duomenys neskelbtini), todėl prašė, kad ieškovė su vaikais vyktų kartu su juo. Tačiau ji griežtai atsisakė. Atsakovas lankydavo vaikus savaitgaliais. Per tą laikotarpį ieškovė iš vis nustojo kalbėti su atsakovu. Į jų santykius pradėjo kištis ieškovės motina, nuolat kartodama, kad jiems reikėtų metus pabūti atskirai. Atsakovas priešingai, stengėsi pasiklabėti su savo sutuoktine ir viską išsiaiškinti, tačiau matė, kad ieškovė jo vis labiau vengia. Tuo metu atsakovo darbdavys (duomenys neskelbtini) reikalavo, kad jis grįžtų į darbą (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. liepos mėnesį atsakovas išskrido į (duomenys neskelbtini). Atsakovui išvykstant, ieškovė pažadėjo, kad išnykus Covid-19 pandemijos rizikai, ji iš kart grįš su vaikais į (duomenys neskelbtini). Ieškovė vis rasdavo visokių priežasčių, pasiteisinimų, kad nereikėtų grįžti į (duomenys neskelbtini). Nuo 2021 m. pabaigos ieškovė nebekontaktavo su atsakovu, todėl visą informaciją apie ją ir vaikus jis sužinodavo tik iš ieškovės brolio. Iš nevilties jis net bandė kontaktuoti su ieškovės motina, kuri nemoka kalbėti angliškai, pasinaudodamas google translate programa, jis bandė jos paprašyti įtikinti dukrą grįžti su vaikais namo. Tačiau motina tik nurodė atsakovui nesikišti ir laikytis atokiau. Atsakovas 2022 m. vasario mėnesį atvyko į Lietuvą. Atsakovas ieškovei nupirko naują telefoną, kurį ji pati išsirinko, tačiau jį ieškovei įteikus, pareiškė, kad jo nereikia, nes nusipirko pati. Be to, 2022 m. balandžio mėnesį ieškovas už 900 Eur nupirko ieškovei ir vaikams Arit studijų medžiagą anglų kalbai studijuoti. Atvykęs į Lietuvą jis sužinojo, kad ieškovė pradėjo dirbti, o kai išeina į darbą, jaunesnįjį sūnų palieka su savo motina. Atsakovas prašė leisti būti su sūnumi, kol ieškovė dirba, tačiau į bet kokias atsakovo pastangas padėti ieškovė reaguodavo labai grubiai. Ji atsisakydavo ir bet kokios finansinės paramos. Šalys ėmė vis labiau nesutarti. 2022 m. kovo mėn. atsakovas grįžo atgal į (duomenys neskelbtini). Grįžus į (duomenys neskelbtini), ieškovė su atsakovu bendraudavo itin retai, tačiau po ilgų įtikinėjimų, ieškovė sutiko kreiptis sutuoktinių psichologinės pagalbos pas specialistus. Šalys dalyvavo keturiuose susitikimuose nuotolinių priemonių pagalba, tačiau tai nebuvo itin veiksminga. Atsakovas nuo pat draugystės su ieškove pradžios, buvo atviras ir nuoseklus kalbėdamas apie gyvenimo planus ir teigdamas, kad jo tikslas yra gyventi (duomenys neskelbtini) ir jis ketina kurti šeimą tik (duomenys neskelbtini). Atsakovas sudarė visas galimybes ieškovei susipažinti su jo kultūra, šalimi, miestu, kuriame gyvena, tradicijomis ir įsitikinti prieš sudarant santuoką, ar ji galėsianti gyventi (duomenys neskelbtini). Iš aprašytų aplinkybių matyti, kad atsakovas visiškai užtikrino savo šeimos pilnavertį, kokybišką ir sveiką gyvenimą. Atsakovo elgesys sutuoktinei išvažiavus ir likus pandemijos laikotarpiu Lietuvoje parodo, kad jis, kaip atsakingas sutuoktinis ir tėvas, siekė kaip įmanoma daugiau bendrauti ir matytis su šeima, net santykiams dėl ieškovės kaltės pablogėjus, dėjo maksimalias pastangas išlaikyti šeimą ir įtikinti juos grįžti kartu su juo namo į (duomenys neskelbtini). Būtent ieškovė yra kalta dėl santuokos iširimo, rūpinosi tik savo asmeniniais, o ne šeimos interesais, itin stipriai buvo paveikta motinos įtakos. Atsakovas pažymi, kad ieškovė visuomet rengdavosi kaip norėdavo, ji visuomet vilkėdavo vakarietiško stiliaus drabužius, ir tai matyti visose šeimos nuotraukose (Priedas Nr. 1). Atsakovo teigimu, taip kaip ir bet kurioje kitoje santuokoje, tarp šalių taip pat kartas nuo karto kildavo nesutarimų bei ginčų, tačiau šalys sugebėdavo juos išspręsti taikiai, o ieškinyje nurodytos aplinkybės yra ženkliai ieškovės perdėtos tik tam, kad suklaidinti teismą. Taigi, būtent dėl to, kad ieškovė su vaikas išvyko į Lietuvą, taip atimdama galimybę atsakovui su jais bendrauti ir gyventi normalų šeiminį gyvenimą, persigalvojo dėl gyvenimo (duomenys neskelbtini) ir priėmė vienasmenį sprendimą gyventi su vaikais Lietuvoje, neatsižvelgdama į sutuoktinio nuomonę, į tai, kad šalys buvo susikūrę gyvenimą ir turėjo šeimos namus (duomenys neskelbtini) ir jį ten planavo tęsti, bendras sutuoktinių gyvenimas pasidarė sudėtingas. Ieškovė nekreipė dėmesio į tai, kad atsakovas labai išgyvena dėl tokių ieškovės veiksmų, dėl nežinomybės dėl ateities, dėl nebendravimo su savo vaikais. Toks ieškovės elgesys parodo, kad ji pažeidė pareigą elgtis lojaliai, paisyti sutuoktinio nuomonės ir visos šeimos interesų, teikti moralinę paramą, dėl to santuoka turėtų būti nutraukta dėl ieškovės kaltės, bet ne dėl atsakovo kaltės. Ginčo dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo nėra, sutinka, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Atsakovas prašo teismo nenustatyti ieškovės reikalaujamų bendravimą ribojančių sąlygų, o priešingai, sudaryti galimybę maksimaliai bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaikus. Atsakovas prašo teismo įpareigoti ieškovę netrukdyti atsakovui bendrauti su nepilnamečiais vaikais visomis įmanomomis ryšio priemonėmis bei tėvui, atvykus į Lietuvą, matytis su vaikais neprižiūrint vaikų motinai ir netrukdant, betarpiškai tėvo pasirinktoje vietoje ir laiku apie tai sutariant iš anksto prieš tėvui atvykstant į Lietuvą. Taip pat nustatant, kad atsakovas gali išsivežti savo nepilnamečius vaikus į (duomenys neskelbtini) jų vasaros atostogų laikotarpiu kiekvienais metais vienam mėnesiui. Šalių vyresnis sūnus A. su tėvu bendrauja anglų kalba, jie puikiai vienas kitą supranta, todėl nėra jokios rizikos, kad tėvas negalėtų išsiaiškinti sūnaus poreikių. Jaunesnis atsakovo sūnus A. kol kas moka tik lietuvių kalbą, tačiau visuomet noriai dalyvauja atsakovui nuotoliu bendraujant su vaikais. Atsakovas yra įsitikinęs, kad jam fiziškai susitikus su savo vaikais, jie jausis saugiai ir motinos dalyvavimas susitikimuose nėra būtinas Atsakovas bendrauja su vaikais telefonu, naudojant įvairias nuotoliniams pokalbiams skirtas programėles. Vaikai su juo bendrauja noriai, jų santykis yra geras. Atsakovas pažymi, kad motina dalyvauja nuotolinių susitikimų metu, mato kaip vyksta vaikų bendravimas su tėvu, mato, kad vaikai yra žaismingi, iniciatyvūs bendraujant, klausinėja, domisi tėvo veikla bei gyvenimu (duomenys neskelbtini), todėl mato, kad jokių rizikų vaikams bendraujant su tėvu nėra. Nuotoliniai atsakovo susitikimai su vaikais, kuomet juose dalyvauja ir ieškovė, atlieka ir pasirengimo gyvam kontaktiniam atsakovo ir vaikų susitikimui ateityje funkciją. Tarp atsakovo ir jo vaikų kuriamas bendras ryšys, grįstas vienas kito pažinimu, pasitikėjimo kūrimu, noru palaikyti santykius. Atsakovas pažymi, kad net ir jaunesniajam sūnui kol kas nemokant anglų kalbos, susitikimų metu padėti suprasti jo poreikius gali padėti vyresnis brolis, kuris supranta ir gali kalbėti tiek lietuvių, tiek ir anglų kalbomis. Šiuolaikinių išmaniųjų technologijų pagalba, esant poreikiui, greitai galima išversti pasakytą lietuvišką tekstą į anglų (ar (duomenys neskelbtini)) kalbą ir atvirkščiai, todėl tarpusavio susikalbėjimo ir supratimo problemų tarp šalių nekils. Atsižvelgiant į tai, atsakovas prašo teismo nenustatyti bendravimą ribojančios sąlygos, kad atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais tik dalyvaujant motinai, sutinka apie atvykimą į Lietuvą susitikti su vaikais informuoti ieškovę iš anksto sms žinute ar kitu būdu ne vėliau kaip prieš 48 val. Atsakovas prašo teismo nustatyti, kad jam atvykus į Lietuvą ieškovė I. N.-K. užtikrins, kad tėvas ir vaikai bendrautų atskirai, jai neprižiūrint ir netrukdant, betarpiškai tėvo pasirinktoje vietoje ir laiku, apie tai sutariant iš anksto prieš tėvui atvykstant į Lietuvą. Atsakovas taip pat prašo teismo spręsti, kad ieškovė įsipareigoja leisti ir netrukdyti atsakovui keliauti su vaikais į užsienio šalis, jei vaikai išreikš tokią savo valią. Atsakovas nesiekia prieš nepilnamečių vaikų ar/ir jų motinos valią jų išsivežti gyventi į (duomenys neskelbtini), o prašo teismo nustatyti galimybę atsivežti vaikus į (duomenys neskelbtini) iš anksto su ieškove suderintu laiku ir suderintam laikotarpiui. Atsakovas nesutinka teikti kiekvienam vaikui išlaikymo po 315 Eur per mėnesį, mano, kad jų poreikiams patenkinti per mėnesį pakaktų po 100 Eur kiekvienam. Atsakovas pažymi, kad jo gaunamos pajamos ir turimi įsipareigojimai bankui ir kitiems asmenims neleidžia teikti ieškovės reikalaujamo dydžio išlaikymo. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) kompanijoje P., jo mėnesinės pajamos siekia 70 000 (duomenys neskelbtini) rupijų (atitinka apie 800 Eur) neatskaičius mokesčių (atskaičius mokesčius – apie 720 Eur) (Priedas Nr. 2). Pabrėžtina, kad (duomenys neskelbtini) šiuo metu vidutinis mėnesinis darbo užmokestis siekia apie 420 - 450 Eur, taigi atsakovo gaunamas darbo užmokestis (duomenys neskelbtini) yra laikomas pakankamai didele pinigų suma, t. y. jo amžių ir profesines galimybes atitinkančios pajamos. Ieškovės prašoma 630 Eur per mėnesį išlaikymo suma sudarytų 87,5 proc. visų atsakovo pajamų. Atsakovas pažymi, kad vykdo šalių prisiimtus įsipareigojimus po gyvenamojo būsto (duomenys neskelbtini) įsigijimo (Priedas Nr. 4), t. y. atlieka mokėjimus bankui, šiuo metu priverstas prašyti tėvų pagalbos, nes už šeimos būstą moka apytiksliai po 1 500 Eur per mėnesį. Atsakovas buvo anksčiau sudaręs gyvenamojo būsto (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį, kurią mini ieškovė, tačiau ji buvo nutraukta, todėl atsakovas negauna ieškovės nurodytų 1 200 Eur pajamų. Nesutinka, kad susidarė išlaikymo įsiskolinimas, nes visą laiką jis pervesdavo pinigų. Ieškovė pati atsisakė finansinės paramos, nors atsakovas tokią paramą siūlė. Jeigu teismas manytų, kad visgi išlaikymo įsiskolinimas susidarė, tai jis turėtų būti skaičiuojamas už 13 mėnesių po 100 Eur kiekvienam vaikui, kas sudarytų 2 600 Eur. Kaip patikslintame ieškinyje nurodo ieškovė, per šį laikotarpį atsakovas vaikų išlaikymui pervedė 1597,53 Eur, todėl iš atsakovo galėtų būti priteista ne didesnė kaip 1002,47 Eur išlaikymo įsiskolinimo suma. Ieškovės reikalavimas dėl santuokoje įgyto turto ir įsipareigojimo padalinimo yra nepagrįstas, nes toks reikalavimas nėra teismingas Lietuvos Respublikos teismams. Lietuvos Respublika ir (duomenys neskelbtini) Respublika nėra sudariusios dvišalės tarptautinės sutarties dėl teisinių santykių ir teisinės pagalbos civilinėse bylose. Lietuvos Respublikos teismai, spręsdami dėl savo jurisdikcijos, turi apsvarstyti ir tai, ar priimtas byloje sprendimas būtų pripažįstamas ir vykdomas užsienio valstybėje. Jeigu byla būtų išnagrinėta Lietuvos teismo ir jo priimtą sprendimą tektų pripažinti ir vykdyti užsienio valstybėje, su kuria nėra sudarytos dvišalės teisinės pagalbos sutarties, Lietuvos teismo sprendimas gali likti neįvykdytas. Pagal (duomenys neskelbtini) Respublikos civilinio proceso kodekso 44 straipsnį, (duomenys neskelbtini) gali būti vykdomas sprendimas, priimtas abipusės teritorijos aukštesnės instancijos teismo. Abipusė teritorija aiškinama kaip bet kuri šalis ar teritorija už (duomenys neskelbtini) ribų, kurią Centrinė vyriausybė pranešimu Oficialiajame leidinyje gali paskelbti abipuse (abipusiškumo pagrindais veikiančia) teritorija šio skirsnio tikslais (Priedas Nr. 5). Šiuo metu tarp abipusėmis teritorijomis paskelbtų valstybių Lietuvos Respublikos nėra (Priedas Nr. 6). Atsižvelgiant į šį reglamentavimą, užsienio teismų sprendimai pagal bendrąją taisyklę (duomenys neskelbtini) Respublikoje gali būti pripažįstami ir vykdomi tais atvejais, kai jų pripažinimo ir vykdymo teisinis pagrindas yra įtvirtintas Centrinės vyriausybės pranešimu Oficialiajame leidinyje. Pra6o 6ioje dalyje reikalavim1 dėl kilnojamojo turto padalijimo palikti nenagrinėtu. Atsakovas pažymi, kad visą turtą, kurį santuokoje įgijo sutuoktiniai, sudaro gyvenamasis būstas, kurį jie įsigijo paėmę kreditą iš banko bei finansinis turtas, kurį sudaro jo darbovietės jam skirtos 1353 akcijos, kurių kiekvienos vertė yra 1,99 USD, t. y. 2692 USD (Priedas Nr. 7). Šiuo metu darbdavys yra uždėjęs šio finansinio turto panaudojimui apribojimus, todėl atsakovas juo disponuoti negali. Atsakovas taip pat turi investicijų fonduose, kurių bendra vertė yra 2 075 858,37 INR (apie 23 727 Eur) (Priedas Nr. 8). Banko sąskaitoje atsakovas 2021 m. liepos 21 d. turėjo 1 867 Eur (Priedas Nr. 9). Jokio kito finansinio turto ar investicijų jis neturi. Atsakovas pažymi, kad bet kokios kitos įvardintos investicijos ar sumos nei, kad atsakovas nurodo šiame atsiliepime, yra neegzistuojančios, pateiktos siekiant įtikinti ieškovę sugrįžti gyventi kartu, parodant atsakovo tolimesnį siekį užtikrinti finansinį šeimos gerbūvį (2023-10-17, DOK – 42457).
Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadas, kuriose nurodė, kad ieškovė I. N. – K. su nepilnamečiais vaikais gyvena dviejų kambarių bute adresu gyvena (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso ieškovės motinai. Namuose švaru ir tvarkinga, atliekami remonto darbai, yra visi reikalingi namų apyvokos daiktai, sanitarinės sąlygos tinkamos. Ieškovė su nepilnamečiais vaikais turi jiems skirtą kambarį. Kitame kambaryje gyvena ieškovės motina, kuri prižiūri nepilnamečius vaikus, kai ieškovė dirba. Šiuo metu ieškovė miega kartu su sūnumi A., o A. miega vaikiškoje lovelėje. Šiuo metu nepilnamečiams vaikams namuose sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Su nepilnamečiu A. K. bendrauta nepilnamečio gyvenamojoje vietoje, nedalyvaujant motinai. Berniukas susitikimo metu buvo apsirengęs švariais, sezoniškumą atitinkančiais drabužiais. Pokalbio metu A. buvo kalbus, drąsus, bendravimo metu buvo aktyvus, noriai atsakinėjo į klausimus. Berniukas bendraudamas su Tarnybos darbuotojomis nurodė, kad jam 8 metai, mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje 2 klasėje. Mokslai sekasi gerai ir mokykloje jam patinka. Lanko šaudymą. Berniukas nurodė, kad jis šiuo metu gyvena su mama, broliu ir senele. Lietuvoje gyvena beveik 4 metus. Prieš tai su mama ir tėčiu gyveno (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) turėjo draugų. Jam Lietuvoje gyventi geriau. Norėtų ir toliau gyventi su mama ir broliu Lietuvoje. Berniuko paklausus apie bendravimą su tėčiu, jis atsakė, kad šiuo metu su tėčiu nebendrauja, jis jam neskambina. Tėtis jam parašo žinutę, tik tuomet, kai (duomenys neskelbtini) būna šventės. Norėtų, kad tėtis jam dažniau paskambintų, taip pat atvyktų aplankyti. Ieškovė nurodė, jog ji šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) . Nurodė, kad jai yra mokamas 823,11 Eur pagrindinis atlyginimas, kuris yra nekintamas. Taip pat šį mokslo metų pusmetį (duomenys neskelbtini) studentams dėsto anglų kalbą, todėl už paskaitų vedimą gauna 419 Eur atlygį, taip pat gauna pajamas iš individualios veiklos iki 250 Eur per mėnesį. Nepilnamečiams vaikams yra mokama universali išmoka – 171,50 Eur. Nepilnametis A. K. mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje 3A klasėje. Berniukas (duomenys neskelbtini) sporto ir rekreacijos centre lanko šaudymą. Nepilnametis A. S. K. šiuo metu auga namuose. Berniukai yra sveiki, tačiau vyresnėlis turi greitai išsausėjančią odą, todėl jam reikalingi kremai, specialus šampūnas. A. S. K. yra stebimas gydytojų dėl per mažo svorio. Šiuo metu išlaidas vaikų poreikių tenkinimui sudaro išlaidos maistui, išlaidos drabužiams ir avalynei, mokyklinėms reikmenims, pratyboms, vitaminams ir maisto papildams, vaistams, higienos priemonėms. Sūnui A. dėl svorio koregavimo reikalingas įvairus ir subalansuotas maistas. Sūnus A. lankėsi gydytojo ortodonto konsultacijoje, jam bus reikalingas ortodontinis gydymas, kuris kainuos 5 000 Eur. Ieškovė nurodė, kad atsakovas stengiasi įvairiais būdais sumažinti savo darbines pajamas, kad išvengtų išlaikymo mokėjimo nepilnamečiams vaikams. Ieškovė nurodė, kad ji neprieštarauja, kad atsakovas atvykęs į Lietuvą bendrautų su nepilnamečiais vaikais, jis galėtų vaikus pasiimti bendravimui, tačiau bendravimas turėtų vykti jai dalyvaujant. Apie atvykimą į Lietuvą, atsakovas ieškovę turėtų informuoti bent prieš 48 val. taip pat mano, kad penkerius metus atsakovas neturėtų išsivežti nepilnamečių vaikų iš Lietuvos be jos sutikimo. Nurodė, kad atsakovas šiuo metu su nepilnamečiais vaikais nebendrauja. Paskutinį kartą atsakovas vaizdo skambučiu su vaikais bendravo 2023 m. vasarą, gyvai atvykęs vaikus aplankyti buvo 2022 m. vasario mėnesį. Atsakovas melagingai nurodo dėl trukdymo bendrauti su vaikais. Sūnus A. turi mobiliojo ryšio telefoną, atsakovui yra žinomas sūnaus telefono numeris ir jis bet kada gali jam paskambinti ir pasikalbėti su sūnumi. Ieškovės šeima dėl vaiko teisių ir geriausių interesų užtikrinimo Tarnybai nežinoma, šeimai atvejo vadyba netaikoma, socialinės paslaugos neteikiamos. Motinai administracinio, baudžiamojo poveikio priemonės netaikytos. Tarnybos nuomone, ieškovės prašoma priteisti vaikų išlaikymui suma, atitinka nepilnamečių vaikų interesus. Jeigu teismas nuspręs priteisti išlaikymo įsiskolinimą tarnyba tam neprieštaraus, nepilnamečių vaikų interesai nebus pažeisti. Ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo nėra, mano, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina šiuo metu geriausiai atitiktų nepilnamečių vaikų interesus. Susipažinus tiek su ieškovės, tiek su atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka, atsižvelgiant į vaikų amžių, į tai, jog nepilnamečių vaikų ir tėvo bendravimas yra minimalus, į tai, kad sūnus A. S. tėvo nepažįsta, kalba tik lietuvių kalba, manytina, kad šiuo metu ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka labiau atitiktų nepilnamečių vaikų interesus (2022-12-29, DOK-50722, 2023-10-25, DOK – 43751).
2024 m. vasario 7 d., vykusio teismo posėdžio metu ieškovė I. N. – K. palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais, papildomai nurodė, kad su atsakovu susipažino (duomenys neskelbtini) metais, kai jis tuo metu studijavo (duomenys neskelbtini), o ji Lietuvoje. Susipažino per jos draugės vaikiną, kuris tuo metu studijavo kartu su atsakovu. Po studijų jie gyveno kartu Lietuvoje ir 2008 metais atsakovas pasakė, kad nori grįžti į (duomenys neskelbtini) ir daryti ten karjerą. Atsakovas iškėlė sąlygą, kad jie gyvens (duomenys neskelbtini), nes ten jo tėvai, darbo perspektyvos, o jai bus leista, kas 6 mėnesius grįžti į Lietuvą aplankyti tėvus. 2010 metais jie kartu išvyko į (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) susituokė. Santykiai pradžioje buvo geri, tačiau pirmas konfliktas tarp jų įvyko jau po vestuvių, kai ji sužinojo, kad atsakovas visas jų santaupas (pinigines dovanas gautas per vestuves) išvežė pas savo tėvus. Jai buvo nesuprantamas toks atsakovo poelgis, ji prašė atsakovo paaiškinti, tačiau kilo konfliktas. Jeigu ieškovės nuomonė skyrėsi nuo atsakovo nuomonės tai atsakovą ištikdavo pykčio priepoliai (jis savo galvą daužydavo į sieną, veidą trankydavo šlepetėmis ir pan.), po kurių ieškovė turėdavo jaustis kalta. Kai ieškovė laukėsi jų pirmagimio atsakovas primygtinai reikalavo, kad jie vyktų pas jo tėvus (kelionė automobiliu trunka 3 – 4 val.) pranešti šią žinią. (duomenys neskelbtini) keliai yra blogi, ji bandė atsisakyti, nes gydytoja buvo įspėjusi dėl gresiančio persileidimo, tačiau atsakovas to nepaisė ir ji turėjo ten vykti. Po tokios kelionės jai prasidėjo persileidimas. Ji tris savaites buvo lovos režime ir turėjo gerti vaistus. Jo tėvai nuolat skambindavo kiekvieną dieną po keletą kartų. Ji nemokėjo jų kalbos, todėl bendravimas buvo apsunkintas ir varginantis. Dėl to, kad ieškovė nenorėjo taip dažnai bendrauti su atsakovo tėvais taip pat kėlė atsakovo nepasitenkinimą. Su atsakovo mama ji sutarė nekaip, o atsakovo tėtis elgėsi su ja labai gražiai, net yra davęs jai pinigų grįžimui atostogų į Lietuvą, kai jų neduodavo atsakovas. Ieškovė stengėsi išmokti (duomenys neskelbtini) kalbos, kad kažkiek galėtų susikalbėti su atsakovo tėvais. Ji buvo šeimoje atsakinga už visą buitį, o atsakovas atsakingas už finansinį stabilumą. Iš pradžių ieškovė niekur nedirbo, atsakovas jai nedavė pinigų, todėl vėliau iki pirmojo vaikelio gimimo ji pradėjo dirbti atsakovo draugo kompanijoje. Ten dirbo nuo 2012 metų iki 2016 metų. Ieškovė vasaros metu skrisdavo į Lietuvą aplankyti artimųjų. 2020 metais su vaiku parskridus į Lietuvą ir joje pagimdžius antrąjį vaiką, po to kai jam buvo 6 mėnesiai atsakovas reikalavo, kad ji tuoj pat grįžtų į (duomenys neskelbtini). Tuo metu buvo Covid – 19, todėl grįžimas buvo apsunkintas, o be to, situacija pasaulyje buvo nestabili. Nebuvo galimybės išskristi, todėl ši situacija vėl sukėlė atsakovo nepasitenkinimą. Prasidėjus Covid – 19 pats atsakovas pasiūlė visai jų šeimai kraustytis į Lietuvą, nes situacija darbo rinkoje (duomenys neskelbtini) buvo neprognozuojama. Atsakovas į Lietuvą atvyko, šalys apsigyveno ieškovės tėvų bute (duomenys neskelbtini) mieste, tačiau jis Lietuvoje pagyveno du mėnesius ir pasakė, kad turi grįžti į (duomenys neskelbtini) dėl savo darbo. Atsakovas rašė jai laiškus, kuriuose grasino, kad neduosiantis pinigų, jeigu ši negrįš į (duomenys neskelbtini). Nuo 2022 metų kovo mėnesio jis neteikė jokio išlaikymo savo vaikams. Ji niekur tuo metu nedirbo. Ieškovė stengiasi, kad atsakovas bendrautų su savo vaikais, ne kartą jo prašė. Vyresniajam sūnui nupirko telefoną, kad tėvas galėtų paskambinti, pakalbėti, tačiau atsakovas neskambina, nebendrauja, nes jo manymu, jo bendravimas su vaikais turi vykti tik gyvai. Atsakovas net nepasveikino sūnaus su gimtadieniu ((duomenys neskelbtini)), nors prieš tai vaikas pasveikino tėvą su gimtadieniu ((duomenys neskelbtini)). Ieškovė nesutinka, kad tėvas vaikus galėtų vasaros atostogų metų išsivežti į (duomenys neskelbtini), nes taip jų ir negrąžintų, o susigrąžinti iš tos šalies vaikus būtų neįmanoma. Pagal (duomenys neskelbtini) įstatymus skyrybų atveju berniukai turi likti su tėčiu. Atsakovas yra ne kartą jai grasinęs ne tik žodžiu, kad pasiims bent vieną vaiką, bet ir savo rašytuose laiškuose, kad dės visas pastangas, kad atgautų savo vaikus. Taip pat atsakovo šeimos požiūris dėl vaikų įvykus skyryboms kelia ieškovei baimę, nerimą, pvz. atsakovo brolio žmona norėjo skirtis su savo vyru, tai atsakovo motina su broliu pasakė, kad brolio žmona galinti susirinkti savo daiktus ir išeiti, o vaikas liks su jų šeima. Su mažuoju sūnumi atsakovas neturi jokio ryšio, sūnus jo nepažįsta, nes tėvas visiškai to ryšio ir nekuria. Prašo netenkinti atsakovo bendravimo tvarkos, nes ji pažeistų nepilnamečių vaikų interesus, vaikai nesijaustų saugūs. Vyresnis sūnus turi ortodontinių problemų, jam reikalingas dantų tiesinimas, breketai, taip pat turi odos problemų (išsausėjusi oda), kur reikalingi specialūs šampūnai, aliejai. Mažylis sunkiai priauga svorio, todėl jam skiriamas didelis dėmesys maistui. Nepilnametis A. K. lanko šaudymo būrelį, kurio išlaidos per mėnesį sudaro 15 Eur, lanko programavimo būrelį, kurio kaina per metus sudaro 66 Eur. Dėl būsto išlaikymo ieškovė vaikų poreikių lentelėje nurodė vaikams atitenkančią dalį, kuri kiekvienam vaikui sudaro po 50 Eur/mėn., o savo dalį iš tos sumos išskaičiavo. Viso komunalinių mokesčių suma sudaro apie 200 Eur, todėl 100 Eur sumos dalis tenka vaikams. Jos pajamos per mėnesį sudaro, viso apie 1 400 Eur (850 Eur darbo užmokestis kolegijoje bei apie 550 Eur už individualią veiklą, tačiau tos pajamos nėra pastovios). Taip pat gauna iš valstybės vaikams skirtas lėšas, kas sudaro 171,50 Eur bendrą sumą. Prašo padalinti santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą – investiciniame fonde esančias lėšas, kurių bendra suma yra 228 846 Eur, nes atsakovas būtent tokią sumą ir nurodė savo rašytuose laiškuose bei prie laiško pridėjo ekrano nuotrauką, patvirtinančią šiuos savo teiginius.
Atsiliepimas
2024 m. vasario 7 d., 2024 m. kovo 5 d., 2024 m. balandžio 9 d. vykusių teismo posėdžių metu atsakovas M.A. K. palaikė patikslintą atsiliepimą į ieškinį jame nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad dėl santuokos iširimo yra kalta ieškovė, nes ji paliko atsakovą, jų bendrus namus (duomenys neskelbtini) ir išvykusi atostogų į Lietuvą su nepilnamečiais vaikais liko nuolatiniam gyvenimui. Su ieškove iki santuokos sudarymo jie dvejus metus gyveno Lietuvoje. Nuo 2005 metų iki 2010 metų jie bendravo, daug kalbėjosi, vienas kitą turėjo pakankamai laiko pažinti. Visada buvo kalbėta, kad jų gyvenamoji vieta bus (duomenys neskelbtini), o ieškovė kiekvienais metais grįš atostogų į Lietuvą aplankyti savo artimųjų. Jokių planų, kad jų šeima gyvens Lietuvoje niekada nebuvo. Iki santuokos sudarymo ieškovė lankėsi (duomenys neskelbtini) tris kartus, ji turėjo galimybę susipažinti su jo šalimi, kultūra, jo artimaisiais. Pati ieškovė priėmė sprendimą gyventi (duomenys neskelbtini) ir kurti ten gyvenimą, o ne Lietuvoje. Jis, kaip vyras, vaikų tėvas, darė viską dėl šeimos gerovės. Šeima įsigijo būstą (duomenys neskelbtini) mieste (ieškovė pasirinko brangiausią vietovę), šalių nepilnametis vaikas lankė tarptautinę mokyklą, ieškovė gyveno kaip europietė. Jis labai stengėsi, kad ieškovė būtų laiminga. Nors jų religijos skirtingos, tačiau kartu su draugais buvo švenčiamos Kalėdos, kad ieškovė jaustųsi, kaip namuose. Šalys 10 metų pragyveno (duomenys neskelbtini). Jis buvo atsakingas už finansinį stabilumą šeimoje, o ieškovė už namų ruošą, vaiko priežiūrą. Jie buvo laiminga pora. Prasidėjus pasaulyje Covid – 19 ieškovė išvyko į Lietuvą, vėliau jis atvažiavo, tačiau tai buvo laikinas išvykimas, bet ne pastovus apsigyvenimas. Atsakovui reikėjo grįžti į (duomenys neskelbtini) dėl darbų, taip pat dėl finansinių įsipareigojimų, nes kiekvieną mėnesį reikėjo mokėti būsto paskolą, kurios suma siekė nuo 1300 Eur iki 1400 Eur. Atsakovui yra liūdna girdėti, jog ieškovė jį apibūdina, kaip agresyvų, neadekvačiai besielgiantį, juk būdamas toks jis negalėtų vadovauti tarptautinėms kompanijoms. Į Lietuvą atsakovas kartu su ieškove vasaros atostogų metu nevykdavo, nes ta kelionė labai brangiai kainavo. (duomenys neskelbtini) pragyvenimas yra pigesnis, negu Lietuvoje. 2021 m. kovo mėnuo buvo paskutinis mėnesis, kai atsakovas kalbėjosi su ieškove, kaip savo sutuoktine, nes ieškovė labai pasikeitė. Jis Lietuvoje lankėsi tris kartus, per tą laikotarpį iškilo sunkumų su ieškovės motina. Būnant kartu su ieškove Lietuvoje per Covid – 19 laikotarpį, ieškovės tėvų bute (duomenys neskelbtini), ieškovė 2021 m. liepos mėnesį kartu su vaikais paliko atsakovą vieną bute ir išvyko gyventi pas savo motiną į kaimą. Jis buvo ten nuvykęs, tačiau jautė, kad ten yra nepageidaujamas (ieškovės motina, nuolat klausinėjo, kada šis vyras išvažiuos) ir nenorėdamas, jog sūnus matytų šią situaciją išvyko. Ieškovė atsisakė, bet kokios finansinės pagalbos, sakė, kad susiras darbą, nustojo su juo kalbėtis. Kai jie kartu gyveno (duomenys neskelbtini) viskas klostėsi kuo puikiausiai: ieškovė buvo gera namų šeimininkė, gera vaikų motina, jie viską darė kartu. Tačiau grįžus ieškovei į Lietuvą viskas pasikeitė, ji tapo visiškai kitu žmogumi. Atsakovas išleido visas savo santaupas perkant būstą (duomenys neskelbtini), kur yra šeimos namai. Gyvenamas būstas priklauso ir ieškovei, kuri nenori grįžti į tuos namus, nenori prisidėti prie kredito grąžinimo ir neleisdama atsakovui jį parduoti. Visa finansinė našta dėl būsto kredito grąžinimo tenka jam vienam. Prašo su nepilnamečiais vaikais nustatyti maksimalų bendravimą be jokių apribojimų Paskutinį kartą su savo vaikais bendravo 2023 m. birželio 5 d. video skambučio pagalba. Ilgą laiką ir šiuo metu jis su vaikais nebendrauja, vyresniajam sūnui neskambina. Jis priėmė sąmoningi sprendimą, kad nebendraus tol, kol teismas nustatytas bendravimo tvarką su vaikais. Atsakovas pripažįstą bendravimą gyvai su savo nepilnamečiais vaikais ir jeigu jis negali jų atsivežti į (duomenys neskelbtini) nusprendė nebendrauti. Atsakovas nori nepilnamečius vaikus vasaros atostogų metu atsivežti į (duomenys neskelbtini). Šių kelionių išlaidas tėvai turėtų dalintis po lygiai, t. y. ½ dalį išlaidų turėtų padengti ieškovė. Sutinka dėl ieškovės informavimo apie jo atvykimą į Lietuvą ir ketinimą bendrauti su nepilnamečiais vaikais, ją informuojant prieš 48 valandas. Jo santykiai su vyresniuoju sūnumi turi stiprų ryšį, su juo praleido 5 metus. Atsakovas sūnų vesdavo į žaidimų aikšteles, su mažuoju sūnumi ieškovė atėmė iš jo šansą bendrauti. Jis nori vaikams parodyti (duomenys neskelbtini) , jos kultūrą. Su mažuoju bendrautų per vyresnįjį sūnų, o motinos buvimas šalia trukdytų jo bendravimui su vaikais, nes ji kontroliuotų situaciją. 2022 m. liepos 6 d. atsakovas rašydamas laišką ieškovei, jog išeis iš darbo, kad neliktų pajamų, rašė psichologinio lūžio metu, norėdamas susigrąžinti šeimą. Nepaisant to, jis ir toliau siuntė pinigus savo šeimai. Atsakovas nieko negalėjo atsakyti į užduotą ieškovės klausimą, ar jis vienas yra praleidęs su vyresniuoju sūnumi per naktį kartu. Bendravimo telefonu su sūnumi jis nepripažįsta, pripažįsta būti vienas šalia kito, nes ryšys telefonu nesukuriamas, o sukuriamas bendraujant kartu. Sutiktų teikti išlaikymą kiekvienam sūnui po 100 Eur. Stabilių pajamų šiuo metu jis neturi. Atsakovas teikia konsultanto paslaugas, priklauso nuo turimų projektų, už šias paslaugas jo pajamos per mėnesį sudaro 500 Eur – 800 Eur. Nuo 2023 m. gruodžio mėnesio įmonės veikla, kurioje jis dirbo direktoriaus pareigose yra pasibaigusi. Iš asociacijos jis jokio atlygio negauna, dirba visuomeniniais pagrindais. Už būsto kreditą per mėnesį jis moka po 1 300 Eur. Gyvena iš santaupų, kurios sukauptos investiciniuose fonduose. Buvo sukaupta 27 000 Eur, šiuo metu yra 25 000 Eur, kas mėnesį jis paima po 1 000 Eur, todėl šios santaupos mažėja. Jam padeda brolis, jo tėvai. Gyvenant kartu su ieškove (duomenys neskelbtini) už maistą, komunalinius patarnavimus per mėnesį išleisdavo apie 200 Eur – 250 Eur. Jis būstui išleido savo visas santaupas, šiuo metu finansinė padėtis jo yra sunki. Šiuo metu jis savo pragyvenimui stengiasi išleisti kuo mažiau. Jeigu jis gyvena pas tėvus tai per mėnesį išleidžia 200 Eur- 300 Eur, jeigu mieste 400 Eur – 500 Eur. Atsakovas stengiasi gyventi pas tėvus, nes taip sutaupo pinigų, tačiau tėvai gyvena mažame miestelyje, kur jame nėra tiek darbo pasiūlymų, kiek dideliame mieste. Iš savo brolio 2023 m. pradžioje jis yra pasiskolinęs 50 000 Eur, 2023 m. rugpjūčio mėnesį pasiskolino iš pusbrolio 15 000 Eur, iš savo tėvų 15 000 Eur. Atsakovo darbo užmokestis prieš pandemiją sudarė apie 2 700 Eur. Nuo 2023 m. gegužės 6 d. darbo užmokestis pradėjo mažėti, jis gaudavo apie 1 000 Eur į mėnesį. Nesutinka, kad susidarė išlaikymo įsiskolinimas nuo 2021 m. rugpjūčio mėnesio, nes jie iki ieškovės ieškinio padavimo momento buvo šeima. 2022 m. balandžio mėnesį atsakovas nupirko ieškovei ir vaikams medžiagą anglų kalbos mokymui. Buvo priimtas abiejų šalių sprendimas, jog mažylis mokintųsi anglų kalbos, kad galėtų susikalbėti su tėvu. Nemano, kad susidarė išlaikymo įsiskolinimas. Atsakovas patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) šeimos teisme yra užvesta jo ir ieškovės skyrybų byla pagal religinę teisę. Joje nėra dalinamas santuokoje įgytas turtas, ieškovė turi teisę reikšti reikalavimą dėl (duomenys neskelbtini) įgyto turto padalinimo. Buto vertė yra nuo 350 000 Eur iki 380 000 Eur, prievolė bankui sudaro 175 000 Eur. Jeigu ieškovė nori dalintis butą, už jį turi mokėti ir kreditą, o ne visą finansinę naštą palikti vienam atsakovui. Nesutinka, kad lėšos, esančios investiciniuose fonduose būtų šioje byloje padalintos, nes toks teismo sprendimas nebus vykdomas (duomenys neskelbtini). Investiciniuose fonduose yra apie 23 000 Eur, atsakovas pateikė į bylą išrašą iš investicinių fondų, todėl nesutinka su ieškovės nurodyta suma. Jis savo laiškuose rašė ieškovei netiesą apie 255 000 JAV dolerių sumą, nes norėjo, kad šeima grįžtų į (duomenys neskelbtini).
2024 m. balandžio 9 d. vykusio teismo posėdžio metu apklausta liudytoja D. J., kuri yra ieškovės motina, nurodė, kad atsakovą (žentą) yra mačiusi iš viso tris kartus. Iki vestuvių dukra su juo sutarė labai gerai. Dukra grįždavo vasaromis su vaiku į Lietuvą, apsistodavo pas ją, kai reikėdavo grįžti į (duomenys neskelbtini) būdavo liūdna ne tik ji, bet ir anūkas. 2020 m. į Lietuvą ieškovė su atsakovu atvyko kartu. Ieškovė pasakė, kad atsakovas priėmė sprendimą gyventi Lietuvoje. Liudytoja padėjo atsakovui sutvarkyti leidimą dėl gyvenimo Lietuvoje, priregistravo atsakovą jai priklausančiame bute. Ji matė atsakovo pykčio priepolius. Pirmą kartą, kai jos velionį vyrą ištiko infarktas, tai atsakovas nenorėjo nieko klausyti ir reikalavo, kad ieškovė grįžtų į (duomenys neskelbtini), kilo labai didelis konfliktas, Po to jie abu susitaikė ir išvyko kartu į (duomenys neskelbtini). Antrą kartą, kai mažyliui buvo vieneri metukai, ieškovė buvo sugrįžusi atostogų į Lietuvą ir tuomet iš (duomenys neskelbtini) pas juos atvyko ir atsakovas. Atsakovas įtūžo, kad jam nebuvo nupirkta telefono kortelė. Tai jis išsiliejo ant ieškovės, nes kortelę turėjo nupirkti jos velionis vyras, o jis pamiršo tą padaryti. Dar vieną atsakovo pykčio priepolį ji matė, kai atidariusi kambario duris pamatė, kaip ieškovė buvo atsakovo įsprausta į kampą tarp sekcijos ir atsakovas piktai kalbėjo, šaukė, tai dukra (ieškovė) liudytojai pasakė, kad ši nesikištų, nes jie taip aiškinasi santykius. Su savo dukra liudytoja apie atsakovą nekalbėjo, ar jis geras, ar jis blogas, ji niekada to neklausdavo. Ieškovė pati pasiguosdavo, kad jai yra sunku, vyras jos nesupranta, neužjaučia, atsakovas priimdavo visus sprendimus, jo sprendimai buvo galutiniai. Ieškovei buvo sunku gyventi (duomenys neskelbtini). Jos velionis vyras ir ieškovės brolis dalyvavo šalių vestuvėse (duomenys neskelbtini), liudytoja tuo metu dalyvauti negalėjo, nes slaugė savo tėvą. Prašė atsakovas jos pagalbos, kad paveiktų ieškovę, jog ši gįžtų į (duomenys neskelbtini), tačiau liudytoja niekaip negali įtakoti ar kažkaip paveikti dukros gyvenimo, jie patys abu turi nuspręsti.
Šalies argumentai
2024 m. balandžio 11 d., vykusio teismo posėdžio metu, institucijos, teikiančios išvadą atstovė V. T. palaikė išvadą, nurodė, kad palaiko ieškovės ieškinyje prašomą nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, pritaria 5 metų pereinamąjam laikotarpiui, t. y. tėvui atvykus į Lietuvą bendrauti su vaikais dalyvaujant jų motinai bei be notarinio vaikų motinos sutikimo atsakovas neturi teisės išvežti nepilnamečių vaikų iš jų gyvenamosios valstybės Lietuvos Respublikos. Tėvas su vaikais beveik nebendrauja (vyresnėliui paskambina, kai (duomenys neskelbtini) būna šventės), mažasis sūnus jo nepažįsta, nemoka kalbos, jeigu išvyktų į užsienio valstybę su tėčiu negalėtų susikalbėti. Pritaria ieškovės prašomam priteisti išlaikymo dydžiui, o tėvo ketinimas teikti kiekvienam vaikui po 100 Eur neužtikrintų nepilnamečių vaikų interesų. Atsakovas užima tarptautinių įmonių kompanijose vadovo pareigas, turi galimybes uždirbti, kad būtų patenkinti nepilnamečių vaikų interesai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies
Nagrinėjamu atveju, sprendžiant civilinių bylų dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo teismingumo klausimus, tarptautinio civilinio proceso šaltinis, jeigu su pareikštais reikalavimais susijusi užsienio valstybė nėra ES narė yra daugiašalės tarptautinės sutartys bei dvišalės teisinės pagalbos sutartys dėl teisinių santykių civilinėse ir šeimos bylose, kurioje, be kita ko, būtų reguliuojami tarptautinio teismingumo šeimos bylose klausimai.
Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Respublika nėra prisijungusi prie 1996 m. konvencijos dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje (toliau – 1996 m. Hagos konvencija) (<www.hcch.net> joje žr. nuorodas Conventions – Convention 34 – S. T.. Šioje lentelėje pateikta naujausia informacija apie 1996 m. Konvencijos statusą, įskaitant visus Konvencijos ratifikavimus, prisijungimus prie jos ir bet kokius prieštaravimus prisijungimui prie jos). Taip pat Lietuvos Respublika ir (duomenys neskelbtini) Respublika nėra sudariusios dvišalės tarptautinės sutarties dėl teisinių santykių ir teisinės pagalbos civilinėse bylose.
Nustačius, jog sprendžiamam tarptautinio teismingumo klausimui netaikytina nei ES teisė, nei daugiašalė ar dvišalė tarptautinė sutartis, turi būti taikomos nacionalinėje civilinio proceso teisėje nustatytos tarptautinio teismingumo taisyklės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 780 straipsnis). (LAT nutartis Nr. 3K-7-443-969/2016).
Dėl teisės normų, reglamentuojančių jurisdikciją nagrinėti reikalavimus dėl bendro sutuoktinių kilnojamojo turto padalijimo
Ieškovė prašo padalinti santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą, t. y. investiciniuose fonduose (duomenys neskelbtini) sukauptas 255 000 JAV dolerių (ekviv. 228 846 Eur) santuokines lėšas, jai priteisiant ½ dalį šių pajamų.
Asmens teisė kreiptis į teismą gali būti tinkamai įgyvendinta tik nustačius, kuriam konkrečiam teismui teisminga konkreti civilinė byla (kuris teismas turi jurisdikciją ją nagrinėti). Be to, kad teismingumo taisyklių laikymasis yra viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, teisingas teismingumo taisyklių taikymas turi tiesioginę įtaką priimto teismo sprendimo pripažinimui ir vykdymui užsienio valstybėje.
Teismas pareikštų reikalavimų teismingumą tikrina savo iniciatyva bylos iškėlimo metu. Tai reiškia, kad iškeldamas bylą teismas turi turėti pakankamą pagrindą spręsti, jog jis turi jurisdikciją nagrinėti pareikštus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-378/2018, 15 punktas).
Nustatęs, kad pagal taikytinas teisės normas pareikšti reikalavimai ar jų dalis jam neteismingi, teismas attsisako priimti ieškinį ar jo dalį dėl konkrečių reikalavimų (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Jeigu teismas jau po bylos iškėlimo konstatuoja, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pareiškimas paliekamas nenagrinėtas (CPK 782 straipsnis).
Dėl kilnojamojo turto padalijimo klausimo teismingumo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 784 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kuria remiantis Lietuvos Respublikos teismams yra teismingos šeimos bylos, jeigu nors vienas iš sutuoktinių yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės ir šio asmens be pilietybės nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, aiškintina kaip reiškianti, kad kai Lietuvos Respublikos teismui teismingas santuokos nutraukimo klausimas, jis turi jurisdikciją spręsti ir dėl kilnojamojo sutuoktinių turto, nepriklausomai nuo to, ar šis turtas yra Lietuvoje ar kitoje užsienio valstybėje, padalijimo. Tačiau ši taisyklė taikytina papildomai įvertinus, ar valstybė, su kuria yra susijęs byloje esantis užsienio elementas, nėra nustačiusi išimtinės jurisdikcijos klausimams, susijusiems su tam tikru turtu, nagrinėti arba nėra kitų absoliučių pagrindų nepripažinti Lietuvoje priimto teismo sprendimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-378/2018, 41 punktas).
Kaip nurodyta aukščiau Lietuvos Respublika ir (duomenys neskelbtini) Respublika nėra sudariusios dvišalės tarptautinės sutarties taip pat nėra prisijungusi prie daugiašalių sutarčių dėl teisinių santykių ir teisinės pagalbos civilinėse bylose.
Kasacinis teismas yra nurodęs, jog net ir tuo atveju, kai tarptautinį (užsienio) elementą turintis ieškinio reikalavimas pagal Lietuvos Respublikos tarptautinės privatinės teisės normas galėtų būti nagrinėjamas Lietuvos Respublikos teismuose, o užsienio valstybė nėra priskyrusi tokio ieškinio reikalavimo savo išimtinei jurisdikcijai, Lietuvos Respublikos teismai, spręsdami dėl savo jurisdikcijos, turi apsvarstyti ir tai, ar priimtas byloje sprendimas būtų pripažįstamas ir vykdomas užsienio valstybėje. Jeigu byla būtų išnagrinėta Lietuvos teismo ir jo priimtą sprendimą tektų pripažinti ir vykdyti užsienio valstybėje, su kuria nėra sudarytos dvišalės teisinės pagalbos sutarties, Lietuvos teismo sprendimas gali likti neįvykdytas. Todėl nustačius, kad byloje pareikštas reikalavimas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso normas nepriskirtas išimtinei Lietuvos teismų jurisdikcijai, o toks reikalavimas priklauso ir atitinkamos užsienio valstybės teismo jurisdikcijai, Lietuvos Respublikos teismas gali atsisakyti priimti pareikštą reikalavimą su tarptautiniu (užsienio) elementu bei pasiūlyti ieškovei kreiptis į užsienio valstybės, kurioje reikės vykdyti būsimą teismo sprendimą, teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2009).
Į bylą atsakovo atstovas pateikė vertimus iš (duomenys neskelbtini) Respublikos civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių abipusės teritorijos teismų priimtų sprendimų vykdymą bei abipusės teritorijos sąrašą (2023-10-17,DOK – 42457, Priedas Nr. 5, 6). Pagal (duomenys neskelbtini) Respublikos civilinio proceso kodekso 44A straipsnį, (duomenys neskelbtini) gali būti vykdomas sprendimas, priimtas abipusės teritorijos aukštesnės instancijos teismo. Abipusė teritorija aiškinama kaip bet kuri šalis ar teritorija už (duomenys neskelbtini) ribų, kurią Centrinė vyriausybė pranešimu Oficialiajame leidinyje gali paskelbti abipuse (abipusiškumo pagrindais veikiančia) teritorija šio skirsnio tikslais (Priedas Nr. 5). Lietuvos Respublikos tarp abipusėmis teritorijomis paskelbtų valstybių nėra (Priedas Nr. 6).
Atsižvelgiant į šį reglamentavimą, užsienio teismų sprendimai pagal bendrąją taisyklę (duomenys neskelbtini) Respublikoje gali būti pripažįstami ir vykdomi tais atvejais, kai jų pripažinimo ir vykdymo teisinis pagrindas yra įtvirtintas Centrinės vyriausybės pranešimu Oficialiajame leidinyje.
Taigi, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos teismai neturi jurisdikcijos nuspręsti dėl santuokoje įgyto (duomenys neskelbtini) Respublikoje esančio nekilnojamojo turto padalijimo, taip pat į tai, kad, Lietuvos Respublikos teismui priėmus sprendimą dėl kito sutuoktinių turto padalijimo, toks sprendimas nebūtų pripažįstamas (duomenys neskelbtini) Respublikoje, todėl teismas reikalavimą dėl santuokoje įgyto kilnojamojo turto padalijimo palieka nenagrinėtu ir siūlo ieškovei kreiptis dėl viso santuokoje įgyto turto, tiek aktyvo, tiek pasyvo, esančio (duomenys neskelbtini) Respublikoje, kurioje bus vykdomas būsimas teismo sprendimą, t. y. į (duomenys neskelbtini) kompetentingą teismą (CPK 782 straipsnis).
Teismas, surinkęs, ištyręs ir įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, išklausęs ieškovės ir atsakovo paaiškinimus, nustatė, jog (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) Respublikoje buvo sudaryta I. N. – K. ir M. A. K. santuoka, kuri (duomenys neskelbtini) įregistruota Alytaus miesto Civilinė metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini), DOK - 15609). Santuokoje šalys susilaukė dviejų vaikų: A. K., gimusio (duomenys neskelbtini) ir A. S. K., gimusio (duomenys neskelbtini) (2022-10-17, Nr. CBP-6751). Nustatyta, kad atsakovas kreipėsi į (duomenys neskelbtini) šeimos teismą dėl šalių sudarytos santuokos pagal (duomenys neskelbtini) ritualus ab initio pripažinimo negaliojančia ir neteisėta (2024-02-21, DOK – 8005).
Dėl santuokos nutraukimo
Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu bei vaikais (CK 3.27 straipsnis). CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3 knygoje (Šeimos teisė), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Tai – lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita – sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Atsižvelgiant į CK 3.26-3.30, 3.35-36 straipsniuose ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Santuokos nutraukimui dėl sutuoktinio kaltės teisinį pagrindą turi sutuoktinio pareigų, nustatytų CK trečioje knygoje, pažeidimo faktas, o ne apskritai visų jam, kaip asmeniui, tenkančių pareigų pažeidimas.
CK 3.61 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės; teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Sutuoktiniai skirtingai aiškina santuokos iširimo priežastis. Ieškovė nurodo, kad dėl santuokos iširimo yra kaltas atsakovas, o atsakovas, kad ieškovė. Tad šalys turi įrodyti vienas kito kaltę dėl santuokos iširimo. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Todėl teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis).
Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog šalys kartu sprendimo priėmimo metu jau negyvena daugiau nei trejus metus (nuo 2021 metų pabaigos, nors atsakovas 2022 m. vasario mėnesį ir buvo grįžęs į Lietuvą aplankyti savo šeimos, tačiau šeimyniniai santykiai jau buvo nutrūkę). 2022 m. kovo mėnesį atsakovui išvykus iš Lietuvos šalys bendravo retai, atsakovo pasiūlymu bandė išsaugoti šeimą pasitelkdami psichologo pagalbą, dalyvavo keliuose užsiėmimuose nuotoliniu būdu, tačiau išsaugoti šeimos taip ir nepavyko. Ieškovė kaip pagrindinę atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo priežastį nurodo jo sudėtingą charakterį, polinkį į kontrolę, psichologinį spaudimą, kuris pasireiškė tuo, kad jai nesutikus su jo sprendimais atsakovas pradėdavo save fiziškai bausti: daužyti galvą į sieną, mušti save šlepetėmis, kad ji jaustųsi kalta ir pan. Šią aplinkybę patvirtino ir byloje apklausta liudytoja ieškovės motina D. J., kurios parodymais teismas neturi pagrindo abejoti, nes ji teigiamai atsiliepė apie savo žentą, nurodė, kad pradžioje šalys gražiai sugyveno ir sutarė, dukra buvo laiminga, liudytoja į jų santykius nesikišo. Taip pat ieškovė kaltina atsakovą, jog jai 2020 metais, prieš pat Covid – 19, grįžus į Lietuvą su vyresniuoju sūnumi ir susilaukus Lietuvoje antrojo vaikelio, prasidėjus pasaulinei pandemijai ir įvedus (duomenys neskelbtini) griežtą karantiną atsakovas apsisprendė keltis į Lietuvą ir gyventi dėl šeimos saugumo (gavo leidimą gyventi Lietuvoje), tačiau pagyvenęs Lietuvoje du mėnesius apsisprendė grįžti atgal į (duomenys neskelbtini). Ieškovė pagrįstai tikėjosi kartu apsigyventi Lietuvoje, tačiau atsakovas visus sprendimus priima vienasmeniškai, nepaisydamas ieškovės nuomonės. Atsakovas kaltina ieškovę ir kaip pagrindinę santuokos iširimo priežastį nurodo, jog ši atsisakė grįžti į savo šeimos namus, kurie yra (duomenys neskelbtini). Atsakovas nuo pat draugystės pradžios su ieškove buvo atviras ir nuoseklus kalbėdamas apie gyvenimo planus ir teigdamas, kad jo tikslas yra gyventi (duomenys neskelbtini) ir jis ketina kurti šeimą (duomenys neskelbtini), bet ne Lietuvoje, o ieškovė su tuo sutiko ir šalys kūrė gyvenimą būtent (duomenys neskelbtini).
Šalys neabejotinų įrodymų, pagrindžiančių santuokos iširimą dėl vieno iš sutuoktinio kaltės nepateikė (CPK 178 straipsnis). Ieškovės nurodytos aplinkybės, kuriomis ji kaltina atsakovą, nesutrukdė ieškovei susituokus su juo dešimt metų pragyventi (duomenys neskelbtini), juolab, kad šalys iki santuokos sudarymo draugavo apie ketverius metus, ieškovė iki santuokos sudarymo tris kartus viešėjo (duomenys neskelbtini), turėjo galimybę susipažinti su atsakovo artimaisiais, šios šalies kultūra, taip pat nuo jo susilaukti dviejų vaikų bei kartu pragyventi santuokoje 12 metų. Taip pat nesutiktina ir su atsakovo nuomone, kad santuoka iširo išimtinai dėl ieškovės kaltės, nes aplinkybę, jog ieškovė nebegrįžo gyventi į (duomenys neskelbtini), įtakojo ne tik jos veiksmai ir apsisprendimas, tačiau ir atsakovo elgesys ir veiksmai.
Byloje nenustatyta, jog abi šalys būtų dėjusios dideles pastangas, kad šeima vėl gyventų kartu, nors atsakovas viso bylos nagrinėjimo metu teigė, kad jis dėjo visas pastangas, kad susigrąžintų šeimą, tačiau iš 2022 m. liepos 6 d. atsakovo rašyto laiško, t. y. dar iki ieškinio padavimo dienos (ieškinys gautas 2022-10-17) matyti, kad atsakovas jau siekia sukurti kitą šeimą ir iki sausio mėn. turės žmogų, taip pat rašo, kad ieškovė nusugalvotų grįžti, viskas oficialiai yra baigta, atsakovas grasina, kad ji negali patekti į šeimos butą, nes jis padavęs oficialų skundą vietos policijai (DOK-11359), taip pat tos pačios datos rašytame kitame laiške (2023-03-14, DOK-11359) atsaskovas prideda įgaliojimą, kuriuo jis siekia, kad jam ieškovė perleistų savo buto dalį, todėl visos šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog atsakovas tokiais veiksmais nesiekė išsaugoti šeimos, o kaip tik, priešingai, siekė nutraukti santuoką ir išsispręsti sau palankesniu variantu turtinius klausimus. Vėliau, jau iškėlus bylą teisme, iš atsakovo 2022 m. lapkričio 27 d. rašyto laiško matyti, kad atsakovas lyg ir dėjo pastangas išsaugoti šeimą, tačiau iš tolimesnio laiško turinio matyti, kad atsakovas jau nebepalieka jokių šansų išsaugoti šeimos, nes jis ketina kurti kitą šeimą bei nurodo, kad pagal (duomenys neskelbtini) santuokos įstatymą jų santuoka yra negaliojanti ir jie gyveno nesusituokę, todėl jis kreipsis į teismą dėl jos anuliavimo, be kita ko, 2022 m. rugpjūčio 27 d. rašytame laiške prašo pašalinti vaikams išlaikymo sąlygą, jeigu ieškovė nori, kad santuoka būtų nutraukta abipusiu sutarimu (2024-02-14, DOK-7170).
Tokiu būdu, abi šalys nesvarstė visų įmanomų galimybių, intensyviai ieškojusios sutarimo, dėl ko galima daryti išvadą, kad gyvenimas atskirai abu juos iš dalies tenkino ir dėl natūralaus tarpusavio santykių atšalimo yra kalti jie abu. Byloje surinkti įrodymai nėra pakankami padaryti pagrįstai išvadai, kad šalių bendras gyvenimas tapo negalimas vien tik dėl ieškovės ar atsakovo netinkamo elgesio, priešingai nurodytos aplinkybės patvirtina, kad abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai ir elgesys bei jų kultūriniai skirtumai nulėmė santuokos iširimą. Šiuo atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Abu sukūrė tokią situaciją savo pasirinkimu, nesupratimu, nekreipimu dėmesio į norus, lūkesčius, kai bendrai neaptariama, ko norima ir tikimasi, kaip įsivaizduoja bendrą gyvenimą. Lojalumo pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu turėjo įtakos santuokos iširimui.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad santuokos iširimą lėmė šios priežastys: kultūrų skirtumai, nesutarimas dėl šeimos gyvenamosios vietos pakeitimo, skirtingas sutuoktinių požiūris į bendrą gyvenimą bei nesugebėjimas gerbti, remti vienas kitą, priimti abipusių kompromisų būdu tarpusavio taikaus susitarimo, kuris nepažeistų abiejų sutuoktinių interesų, nesugebėjimas prisiimti atsakomybės už šeimos išsaugojimą tuo metu, kai šalys dar gyveno kartu, nesuvaldė iškilusių sunkumų šeimoje, nulėmusių faktinį šeimos iširimą. Tai, kad nė vienas sutuoktinis nederino tarpusavio interesų, nedėjo pakankamai pastangų šeimoje kilusioms problemoms išspręsti, patvirtina, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Lietuvos Aukščiausias teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad pagarba sutuoktiniui, moralinė parama, lojalumas, abiem priimtinų sprendimų paieška turi būti abipusiai. Todėl teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, jog abu sutuoktiniai pažeidė savo šeimynines pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo neįmanomas. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas pripažįsta, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.49 straipsnio 2 dalis, 3.61 straipsnio 2 dalis).
Nutraukus santuoką ieškovei pageidaujant, grąžinama iki santuokos jos turėta pavardė – N.(CK 3.69 straipsnio 1 dalis).
Dėl tarpusavio išlaikymo
Nenustačius, jog ieškovei būtų reikalingas išlaikymas, po santuokos nutraukimo ieškovei sau išlaikymo nereikalaujant, jai išlaikymas nepriteisiamas (CK 3.72 straipsnis).
Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo
Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašė teismo nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ja.
Nagrinėjamu atveju ginčo dėl nepilnamečių šalių vaikų A. K., gimusio (duomenys neskelbtini) ir A. S. K, gimusio (duomenys neskelbtini) , gyvenamosios vietos nustatymo nėra. Nepilnamečiai vaikai gyvena su motina, atsakovas nepateikė prieštaravimų ieškovės reikalavimui. Nesant ginčo tarp šalių bei vadovaujantis nepilnamečių vaikų interesais ir atsižvelgiant į institucijos išvadą, nepilnamečio A. K. išsakytą nuomonę Tarnybos specialistams, ieškinys šioje dalyje yra tenkintinas ir nepilnamečių vaikų A. K., gimusio (duomenys neskelbtini) ir A. S. K., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su motina I. N. – K. jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.169 straipsnis).
Dėl išlaikymo priteisimo
Ieškovė prašė nepilnamečių vaikų išlaikymui iš atsakovo priteisti kiekvienam po 315 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Atsakovas sutiko kiekvienam vaikui teikti po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės
Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 str. 2 d.). Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).
Tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti aplinkybė nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti ne tik būtinas vaikui vystytis sąlygas bet ir specialiuosius poreikius, jei tokių yra. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.
Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Nurodyti kriterijai taikomi vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu.
Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Dėl priteistino išlaikymo dydžio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
Nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010).
Remiantis į bylą pateiktais bei teismo surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovės vardu nėra įregistruotų transporto priemonių. Iš VĮ Registrų centro duomenų matyti, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso trys žemė sklypai: 0,9064 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 2 334 Eur, 1,0060 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 2 378 Eur, 0,2000 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 664 Eur (2023-11-10, DOK – 45985). Iš pateiktos į bylą darbo užmokesčio pažymos matyti, kad ieškovė dirba VšĮ (duomenys neskelbtini) ir jos darbo užmokestis nuo 2022 metų birželio mėnesio iki 2022 metų rugpjūčio mėnesio vidutiniškai sudarė 851,22 Eur (atskaičius mokesčius) per mėnesį (2022-10-17, CBP-6751). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis ieškovės darbo pajamos, neatskaičius mokesčių aukščiau nurodytoje darbovietėje laikotarpiu nuo 2024-01-01 iki 2024-01-31 sudarė 2 313,14 Eur, nuo 2024-02-01 iki 2020-02-29, sudarė 1 397, 06 Eur, neatskaičius mokesčių, nuo 2024-03-01 iki 2024-03-31 sudarė 1 418,54 Eur, neatskaičius mokesčių. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis ieškovė nuo 2022 m. kovo 31 d. verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą. Teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad jos pajamos per mėnesį sudaro apie 1 400 Eur, iš kurių - 850 Eur darbo užmokestis (duomenys neskelbtini) bei apie 550 Eur už individualią veiklą, tačiau pajamos už individualią veiklą nėra pastovios, jos priklauso nuo užsakymų. Taip pat ieškovė gauna iš valstybės vaikams skirtas lėšas po 85,75 Eur kiekvienam, kas bendrai sudaro 171,50 Eur. Ieškovė 2022 m. balandžio 25 d. yra paėmusi vartojimo kreditą, kurio suma kartu su palūkanomis ir administravimo mokesčiu sudaro 5 443 Eur (2022-10-17, CBP - 6751). Iš pateiktų į bylą ieškovės sąskaitų išrašų matyti, kad laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 31 d. iki 2022 m. liepos 31 d., t. y. per metus ieškovės įplaukos sudarė 18 598,40 Eur, išlaidos – 18 448,80 Eur; laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 31 d. iki 2022 m. spalio 17 d. įplaukos sudarė 3 094,49 Eur, išlaidos 3 440,54 Eur (2023-11-07, DOK - 45312).
Atsakovas kartu su ieškove yra įsigiję (duomenys neskelbtini) šeimos būstą, kurio vertė yra nuo 350 000 Eur iki 380 000 Eur. Šio būsto įsigijimui buvo paimta 16323557 (duomenys neskelbtini) (kas atitinka 182 870,16 Eur) dydžio paskola abiejų šalių vardu, mokėtina mėnesinė įmoka sudaro 127736 (duomenys neskelbtini) (kas atitinka 1 431 Eur) (2023-10-17, DOK-42457). Iš pateikto į bylą atsakovo „P.“ akcijų plano matyti, kad atsakovui priklauso darbovietės jam skirtos 1 353 akcijos, kurių vertė yra 1,99 USD, kas sudaro 2 692 USD (2023-10-17, DOK – 42457, Priedas Nr. 7). Iš minėto akcijų plano matyti, kad šioms akcijoms yra uždėti apribojimai, todėl jomis atsakovas disponuoti negali. Atsakovas taip pat turi investicijų fonduose, kurių bendra vertė yra 2 075 858,37 (duomenys neskelbtini) (apie 23 727 Eur) (2023-10-17, DOK – 42457, Priedas Nr. 8). Iš pateiktos atsakovo 2021 m. liepos 21 d. sąskaitos matyti, kad joje tuo momentu buvo 1 867 Eur (2023-10-17, DOK – 42457, Priedas Nr. 8). Atsakovas pateikė į bylą duomenis, kad jis nuo 2023 m. sausio 1 d. yra atleistas iš vykdančiojo direktoriaus pareigų ir paskirtas nepriklausomu direktoriumi, neturinčių vykdomųjų įgaliojimų, mokant jam bazinį atlyginimą (2023-10-17, DOK – 42457, Priedas Nr. 2). Taip pat atsakovas pateikė 2023 m. rugsėjo 7 d. raštą dėl darbo sutarties nutraukimo ir (duomenys neskelbtini) biuro uždarymo iš jo darbovietės (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad su atsakovu iki 2023 m. gruodžio 31 d. bus nutraukta darbo sutartis ( 2023-10-17, DOK – 42457, Priedas Nr. 3). Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad jis šiuo metu teikia konsultanto paslaugas ir jo pajamos priklauso nuo turimų projektų, už šias paslaugas jo pajamos per mėnesį sudaro apie 500 Eur – 800 Eur. Šioms aplinkybėms paneigti ieškovė 2024 m. kovo 21 d. (DOK-12311) pateikė į bylą (duomenys neskelbtini) vyriausybės Juridinių reikalų ministerijos išrašą iš kurio matyti, kad atsakovas privačioje ribotos atsakomybės bendrovėje „P.“ nuo 2015 m. rugsėjo 30 d. ir iki šiol užima direktoriaus pareigas. Taip iš šio išrašo matyti, kad atsakovas nuo 2021 m. balandžio 7 d. dirba I. T. asociacijoje ir užima direktoriaus pajamas. Tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad šioje asociacijoje dirba visuomeniniais pagrindais ir jis pajamų už šią veiklą negauna. Nors atsakovas ir pateikė iš savo darbovietės privačios ribotos atsakomybės bendrovės „P. “ pažymą, kad su juo iki 2023 m. gruodžio 31 d. imtinai turėjo būti nutraukta darbo sutartis, tačiau tokių duomenų nurodytame (duomenys neskelbtini) vyriausybės Juridinių reikalų ministerijos išraše, nėra. Šie duomenys yra oficialūs, šį portalą prižiūri Juridinių reikalų ministerija, paskutinį kartą portalas atnaujintas 2024 m. sausio 12 d., t. y. atnaujintas po 12 dienų, kai su atsakovu darbdavys turėjo nutraukti darbo sutartį, todėl netikėti oficialia informacija teismas neturi jokio pagrindo (CPK 197 straipsnio 2 dalis).
Kad atsakovas nenorėjo atskleisti savo tikrosios turtinės padėties patvirtina ir į bylą pateikti šalių susirašinėjimai, kuriuose atsakovas grasina ieškovei, kad išeis iš darbo ir neteiks vaikams pakankamo išlaikymo: 2022 m. liepos 6 d. elektroniniame laiške atsakovas nurodė „Visos santaupos atiteks kreditoriams, o aš išeisiu iš darbo, kad nebūtų pajamų; 2023 m. birželio 6 d. elektroniniame laiške atsakovas rašė: „Aš vadovausiuosi tik įstatymais, kurie nustato, kad santuoka yra anuliuojama, išlaikymo suma yra 200 Eur ir jokios kompensacijos. Jeigu aš negaliu būti tėvu, aš taip pat neketinu būti banku“; 2023 m. kovo 28 d. elektroniniame laiške atsakovas taip pat nurodė: „Na, man šeima buvo gyvenimo tikslas, ir jei man nebus leista būti tėvu, aš tikrai nebūsiu bankomatu“ (2023-08-04, DOK – 32198 Priedas Nr. 1, 2).
Analizuojant šalių turtinę padėtį nustatyta, kad atsakovo turtinė padėtis yra žymiai geresnė. Atsakovas nurodė, kad jo pajamos per mėnesį sudaro apie 500 Eur – 800 Eur bei pateikė į bylą darbdavio 2022 m. gruodžio 1 d. raštą dėl atsakovo atleidimo iš vykdančiojo direktoriaus pareigų ir jo paskyrimo nepriklausomu direktoriumi, mokant jam 70 000 (duomenys neskelbtini) (atitinka apie 800 Eur) iki mokesčių bazinį atlygį (2023-10-17, DOK - 42457, Priedas Nr. 2). Kaip nurodyta aukščiau, atsakovas dirbo ir iki šiol dirba privačioje ribotos atsakomybės bendrovėje „P.“ bei užima direktoriaus pareigas, todėl teismas, kaip aptarta aukščiau, vadovaujasi oficialiu įrodymu, kuris turi didesnę įrodomąją galią, negu kelianti abejonių atsakovo pateikta darbdavio pažyma pasirašyta personalo ir administracijos skyriaus darbuotojo, nes paprastai iš tokių pareigų asmenys atleidžiami kolegialaus organo sprendimu. 2024 m. balandžio 9 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad jo darbo užmokestis toje bendrovėje iki krizės buvo 2 700 Eur, po to jis mažėjo. Atsakovas nėra į bylą pateikęs savo sąskaitos išrašo, kuris pašalintų visas abejones dėl jam mokamo darbo užmokesčio dydžio (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į visus aukščiau išdėstytus argumentus ir esant pagrįstų abejonių dėl atsakovo darbo užmokesčio dydžio, tokiais atvejais visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaikų interesų naudai.
Nors ieškovė turi jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, tačiau šio turto bendra vertė yra 5 376 Eur, o visas kitas šalių turtas, kuris nurodytas aukščiau yra (duomenys neskelbtini) ir šiuo metu yra nepadalintas. Teismo posėdžio metu (2024-03-05) atsakovas nurodė, kad investiciniuose fonduose buvo sukaupta 27 000 Eur suma, šiuo metu yra 25 000 Eur, kas mėnesį jis paima po 1 000 Eur, todėl šios santaupos kiekvieną mėnesį mažėja. Taigi, atsakovas vienas naudojasi santuokoje sukauptomis investiciniuose fondose lėšomis, ieškovė tokios galimybės neturi. Be to, ieškovei vienai tenka auginti ir rūpintis šalių nepilnamečiais vaikais, tuo tarpu atsakovas jų neaugina, jam nereikia rūpintis kasdieniniais jų poreikiais. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis turi daug skolinių įsipareigojimų: savo broliui skolingas 50 000 Eur, tėvams – 15 000 Eur, pusbroliui – 15 000 Eur, viso 80 000 Eur. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad atsakovas savarankiškai prisiėmė vykdyti finansinius įsipareigojimus savo giminaičiams, tik patvirtina jo turtinės padėties pagerėjimą, nes niekaip nesuprantama dėl kokių priežasčių atsakovui buvo reikalinga skolintis tokio dydžio sumas, kai pats patvirtino teismo posėdžio metu, kad kiekvieną mėnesį po 1 000 Eur jis naudoja santuokoje sukauptas lėšas, gauna, jo teigimu, 500 Eur – 800 Eur darbo užmokestį, jo pragyvenimui reikalinga skirti per mėnesį nuo 200 Eur iki 500 Eur (atitinkamai, kur tuo metu gyvena, pas tėvus mažiau išleidžia, mieste – daugiau), moka po 1 400 Eur bendrą su ieškove prievolę bankui, tačiau mokama prievolė niekaip negalėjo įtakoti būtinybės skolintis tokio dydžio sumų iš savo giminaičių. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, nes asmuo, sudaręs kredito sutartį ir mokantis joje nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, nes pasinaudodamas gautu kreditu, gausina turimą turtą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2006). Iš pateikto į bylą (duomenys neskelbtini) šeimos teismo, į kurį kreipėsi atsakovas su pareiškimu dėl santuokos pripažinimo negaliojančia matyti, kad jis yra apsigynęs elektronikos ir inžinerijos valdymo magistro laipsnį (duomenys neskelbtini) universitete, (duomenys neskelbtini) ir jis dirba aptartoje įmonėje „P. nuo 2012 metų (2024-02-21, DOK-8005).
Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti ir pan.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad minimalius būtinuosius žmogaus poreikius gali tenkinti minimalus darbo užmokestis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016), kuris nuo 2024 m. sausio 1 d. neatskaičius mokesčių sudaro 924 Eur, o atskaičius mokesčius apie 709 Eur. Šis kriterijus pripažįstamas orientaciniu, konkreti išlaikymo suma nustatoma įvertinus konkrečios bylos faktines aplinkybes.
Byloje nenustatyta, jog atsakovas turėtų kokių nors sveikatos sutrikimų, dėl ko negalėtų gauti pakankamai lėšų ir taip užtikrinti pilnavertį savo nepilnamečių vaikų išlaikymą. Pažymėtina, kad išlaikymas skirtas vaiko kasdieniniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti, taigi svarbus ir vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas. Kaip buvo minėta, šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove, t. y. jai tenka pareiga teikti kasdienį išlaikymą vaikams, suteikti gyvenamąjį būstą, be to, tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis, tenka ir kasdienė vaikų priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Tuo tarpu abu tėvai yra atsakingi už tai, kad vaikas turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, už paramą siekiant išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus ir pomėgius. Esant tokioms aplinkybėms, šiuo atveju nėra pagrindo perkelti didesnės nepilnamečių vaikų išlaikymo pareigos vien tik ieškovei.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo vaikų išlaikymui kiekvienam po 315 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Į bylą pateikta šalių nepilnamečių vaikų išlaikymui reikalingų lėšų paskaičiavimo lentelė:
A. K. ir A. S. K. poreikių patenkinimui kiekvieną mėnesį reikia skirti kiekvienam po 649,49 Eur: maistui – 150 Eur, būstui (už komunalines, šildymo, elektros tiekimo ir pan.) – 50 Eur per mėnesį tenkanti išlaidų dalis, išlaidos internetui, vaiko telefono sąskaita- 11 Eur, išlaidos lavinimui – 50 Eur; drabužiai, avalynė – 90 Eur, kirpėjo paslaugos – 5 Eur, higienos priemonės – 50 Eur, vaistai – 30 Eur, stomotologo paslaugos – 55,83 Eur, laisvalaikiui – 68,33 Eur, papildomi vaikų poreikiai (rugsėjo pirmosios šventei, klasės rinkliavos pratyboms, organizuojamoms šventėms, kanceliarinės prekės mokyklai, uniformos, kuprinės vienam vaikui apie 300 eurų kiekvieniems mokslo metams; mažylis kol kas darželio nelanko, kelionėms, sporto prekėms, žiburėliams mokykloje) – 89,33 Eur.
Pagrindinis ieškovės prašomo priteisti išlaikymo sumų įrodymas yra asmeniškai jos surašyta vaikų poreikių lentelė bei pateikti į bylą A. K. medicinos dokumentų išrašai iš kurių matyti, kad vyresnysis šalių sūnus turi sveikatos problemų: dantų lauko ryšių anomaliją, kurios gydymui reikalinga pirmajam etapui skirti 350 Eur – 2 vnt.; vizitai 200 Eur per 12 mėn.; antrajam etapui 200 Eur x 2 vnt. per 12 mėn.; trečiajam etapui, kurio trukmė 2 metai reikalinga 4 000 Eur suma. Taip pat jam diagnozuoti dantų ir veido funkciniai sutrikimai (2024-02-12, DOK-6593). Iš pateikto kineziterapeuto konsultacinio išrašo matyti, kad nepilnamečiui A. stebima liežuvio disfunkcija ir kol nešiojami plėtiniai būtina atvykti į gydymo įstaigą vieną kartą į mėnesį, o juos nuėmus - du kartus į mėnesį (2024-02-27, DOK – 8703). Ieškovė pateikė į bylą apmokėjimą už šią konsultaciją patvirtinantį dokumentą, iš kurio matyti, kad vieno vizito kaina – 40 Eur (2024-02-27, DOK – 8703). Taip pat ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad vyresnėlis sūnus turi odos problemų (išsausėjusi oda), todėl reikalingi specialūs šampūnai bei prausikliai, kuriems reikalingos didesnės išlaidos, lyginant su kitais. Teismo vertinimu, dėl šiam vaikui diagnozuotų ligų reikalingas nuolatinis gydytojų stebėjimas, o tam neišvengiamai yra patiriamos papildomos išlaidos gydymui. Iš pateikto į bylą medicininio išrašo apie A. S. K. matyti, kad jam diagnozuoti širdies ūžesiai, nepatikslinti; antrinis priešidžių pertvaros defektas, rekomenduojama lankytis pas šeimos gydytoją ir II – ojo lygio vaikų kardiologą (2023-08-04, DOK – 32198, Priedas Nr. 5). Ieškovė, teismo posėdžio metu nurodė, kad nepilnametis A. yra mažo svorio, sunkiai jį priauga, todėl reikalinga skirti ypatingą dėmesį jo mitybai.
Pažymėtina, kad vaiko poreikiai turi būti racionalūs ir ekonomiški. Teismo vertinimu, išlaidos, tokios kaip drabužiams, avalynei, higienos ir švaros prekėms, ugdymo priemonėms, papildomiems vaikų poreikiams, į tai, kad jaunesnysis šalių sūnus dar nelanko darželio, yra ugdomas namuose, todėl į jo poreikius neturėtų būti įtrauktos hipotetinės išlaidos, nes išlaikymas vaikui priteisiamas tokio dydžio, koks jis reikalingas jo priteisimo metu, taip pat atsižvelgiant į pačios ieškovės turtinę padėtį, tokios išlaidos yra per didelės. Kitos nurodytos išlaidos atsižvelgiant į visuotinai žinomas prekių ir pramogų kainas yra realaus ir protingo dydžio.
Pažymėtina, kad tėvo ketinamas teikti savo nepilnamečiams vaikams kiekvienam po 100 Eur dydžio išlaikymą yra ženkliai per mažas ir pažeidžia nepilnamečių vaikų interesus.Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikai.
Teismo vertinimu, šalių nepilnamečiui vaikui A. K., kuriam šiuo metu yra 10 metų, jo būtiniesiems ir specialiesiems poreikiams patenkinti reikalinga apie 600 Eur per mėnesį suma. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, vaikams reikalingą išlaikymą iš dalies padengia pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos išmokos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Iš šių sumų atėmus pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą gaunamą išmoką vaikams, kuri nuo 2024 m. sausio 1 d. kiekvienam vaikui skiriama ir mokama - 96,25 Eur, tėvams reikalinga pasidalinti likusią 504 Eur sumą, iš kurios po 315 Eur turėtų skirti tėvas ir po 189 Eur turėtų skirti motina. Priteisdamas išlaikymo sumą nepilnamečiui vaikui, teismas nukrypo nuo lygių dalių principo, atsižvelgdamas į ieškovės blogesnę turtinę padėtį, į tai, kad šalių nepilnamečiu sūnumi rūpinasi viena ieškovė, t. y. jai tenka pareiga teikti kasdienį išlaikymą vaikui, suteikti gyvenamąjį būstą, be to, tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis, tenka ir kasdienė vaikų priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas.
Teismo vertinimu, šalių nepilnamečiui vaikui A. S. K., kuriam šiuo metu yra 3,4 metų, jo būtiniesiems poreikiams patenkinti reikalinga apie 500 Eur per mėnesį suma, iš kurios atėmus valstybės skiriamas lėšas, tėvams reikalinga pasidalinti 404 Eur, iš kurios po 280 Eur turėtų skirti tėvas ir po 124 Eur turėtų skirti motina. Priteisdamas išlaikymo sumą nepilnamečiui vaikui, teismas nukrypo nuo lygių dalių principo dėl aukščiau nurodytų priežasčių.
Atkreiptinas ieškovės dėmesys, kad išlaikymo priteisimą įtvirtinančiose normose nėra numatyta konkreti data, kurią būtina sumokėti priteistas periodines išmokas, todėl išreikštas reikalavimas priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams sumokėti kiekvieno mėnesio 5 dieną neatitinka nei įstatymo, nei bendrųjų protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimų, nes išlaikymas periodinėmis išmokomis mokamas, kas mėnesį, o mėnesis baigiasi paskutinę jo dieną.
Teismas, įvertinęs faktinę situaciją, atsakovo turtinę padėtį bei jo darbingą amžių, jo išsilavinimą, galimybes dirbti ir gauti tokį darbo užmokestį (gyvenant kartu gaudavo 2 700 Eur), kuris galėtų užtikrinti vaikų interesus, išlaikytinių skaičių, į tai, kad išlaikymas vaikams yra tęstinio pobūdžio, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų protingus poreikius maistui, aprangai, būstui, poilsiui, laisvalaikiui ir kitokiam ugdymui, į specialiuosius A. K. poreikius, kuriems reikalingos papildomos išlaidos pripažįsta būtinu priteisti iš M.A. K. nepilnamečiui A. K., gimusiam (duomenys neskelbtini) po 315 Eur išlaikymą ir nepilnamečiui A. S. K., gimusiam (duomenys neskelbtini) , po 280 Eur išlaikymą mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio teisme padavimo dienos, t. y. nuo 2022 m. spalio 17 d. iki vaikų pilnametystės, išskaičiuojant sumas išieškotas pagal Alytaus apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikino išlaikymo priteisimo. Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina vaikų motina I. N. – K. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.
Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad atsakovas 2021 m. liepos mėnesį išvyko iš Lietuvos ir nuo to momento atsakovui kilo pareiga teikti vaikams išlaikymą. Atsakovas šią pareigą vykdė tik iš dalies. Per laikotarpį nuo 2021 m. rugpjūčio mėnesio iki ieškinio pateikimo dienos (2022-10-17), atsakovas pervedė 1 597,53 Eur abiejų vaikų išlaikymui (2021 m. 08 mėn. - 199,54 Eur; 2021 m. 09 mėn. - 464,23 Eur; 2021 m. 10 mėn. - 246,92 Eur; 2021 m. 12 mėn. – 359,73 Eur, 2022 m. 01 mėn. - 155,56 Eur; 2022 m. 02 mėn. - 171,55 Eur), bei 2022 m. balandį pervedė 59 Eur kaip savo dovaną vaikui, kas neįskaitytina į išlaikymo sumą. Šiuo laikotarpiu vaikų poreikiams patenkinti buvo reikalinga ne mažiau kaip 630 Eur per mėnesį vienam vaikui (taigi atsakovas turėjo pervesti ne mažiau kaip 315 Eur vienam vaikui); visi kasdieniai vaikų priežiūros rūpesčiai gulė išimtinai ant ieškovės pečių. Atsakovas per laikotarpį nuo išvykimo iš Lietuvos iki šios bylos iškėlimo turėjo pervesti vaikų išlaikymui ne mažiau kaip 9 450 Eur (15 x 315 x 2), per šį laikotarpį vaikų išlaikymui pervedė 1597,53 Eur, todėl ieškovė prašo iš atsakovo nepilnamečių vaikų naudai priteisti 7 852,47 Eur (9 450-1597,53) išlaikymo įsiskolinimą.
Atsakovas nesutiko mokėti tokio dydžio išlaikymo įsiskolinimo, vieną, kaip iš argumentų nurodydamas, jog 2022 m. vasario mėnesį jam atvykus į Lietuvą ieškovė pati atsisakė jo finansinės paramos. Teigia, jeigu teismas nuspręs, kad išlaikymo įsiskolinimas susidarė, tai jis turėtų būti skaičiuojamas už 13 mėnesių po 100 Eur kiekvienam vaikui, kas sudarytų 2 600 Eur ir išskaičiavus pervestą per šį laikotarpį jo teiktą išlaikymą, galėtų būti priteista ne didesnė kaip 1002,47 Eur išlaikymo įsiskolinimo suma. Taip pat atsakovas nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio mėnuo nėra ta data, kai šalys išsiskyrė, 2022 m. balandžio mėnesį jis nupirko sūnui anglų kalbos mokymui skirtą medžiagą.
Išlaikymas nepilnamečiam vaikui yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už 3 metus nuo ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.
Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas įstatymo normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: 1) vaiko poreikiai; 2) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis; 3) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai; 4) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu; 5) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).
Tėvų pareigos išlaikyti savo vaikus negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, nes vaikui išlaikymas reikalingas nuolat ir neatidėliotinai. Tai, kad, esant tam tikroms aplinkybėms, pavyzdžiui, dėl įkalinimo, ligos ir pan., tėvas ar motina negali teikti vaikams išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikams nepriklauso ar kad tuo metu vaikų poreikiai yra mažesni (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
Kaip nurodyta šiame sprendime, atsakovui nustatyta prievolė teikti išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis nepilnamečiui vaikui A. K. po 315 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, o nepilnamečiui A. S. K., gimusiam (duomenys neskelbtini) po 280 Eur. Byloje nustatyta, kad atsakovas 2021 m. liepos mėnesį išvyko iš Lietuvos ir per šį 15 mėnesių laikotarpį abiejų vaikų išlaikymui pervedė 1 597,53 Eur, kas sudaro kiekvienam vaikui per mėnesį po 53,25 Eur. Nors atsakovas teigia, kad 2022 m. vasario mėnesį, kai jis lankėsi Lietuvoje, ieškovė buvo atsisakiusi jo finansinės paramos ir už šiuos du mėnesius neturėtų būti skaičiuojamas išlaikymo įsiskolinimas, teismo vertinimu, jo teiginiai yra niekuo nepagrįsti, o kita vertus, dėl vaikų poreikių tenkinimo, tokią pareigą turi ne tik ieškovė, kuri, beje, visą tą laiką tenkino visus vaikų poreikius, bet ir atsakovas, nepriklausomai nuo ieškovės pozicijos. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas per 15 mėnesių nuo išvykimo dienos (išvyko 2021 m. liepos mėnesį, skaičiuojama nuo rugpjūčio mėnesio) iki ieškinio teisme padavimo dienos pervedė ieškovei viso 1 597,53 Eur, tą patvirtina į bylą pateikti ieškovės sąskaitos išrašai (2023-11-07, DOK - 45312). Teismo vertinimu, nors atsakovas iš dalies teikė vaikams išlaikymą, tačiau suma, kuri buvo skiriama kiekvienam vaikui per mėnesį po 53,25 Eur niekaip negalėjo patenkinti jų visų poreikių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
Atsakovas per 15 mėnesių teikdamas po 53,25 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, privalėjo prisidėti prie: A. K. po 261,75 Eur, todėl išlaikymo įsiskolinimo suma sudaro 3 926,25 Eur (315 Eur x 15 mėn. = 4 725 Eur – 798,75 Eur), A. S. K. po 226,75 Eur, kas sudaro 3 401,25 Eur (280 Eur x 15 mėn. = 4 200 Eur - 798,75 Eur). Teismas konstatuoja, kad iš atsakovo nepilnamečių vaikų naudai priteistinas: A. K. 3 926,25 Eur, o A. S. K. 3 401,25 Eur išlaikymo įsiskolinimas, susidaręs už 15 mėnesių laikotarpį iki ieškinio padavimo dienos, t. y. iki 2022 m. spalio 17 d. (CK 3.200 str.).
Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo
J. T. vaiko teisių konvencijos preambulėje įtvirtintas principas, kad visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą. Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, 9 straipsnio 3 dalyje - teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, yra asmeninio pobūdžio jų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai ne tik nėra kliudoma šiam bendravimui, bet ir pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, įvykdymą. Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. CK 3.175 str. numatyta, kad vaiko tėvas gali kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime tvarkos. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.
Spręsdamas šalių ginčą, teismas pažymi, kad prigimtinis vaiko ir jo tėvų ryšys, pasireiškiantis tarpusavio bendravimo forma, yra pripažįstamas bei saugomas įstatymų.
CK 3.3 str. įtvirtinta nuostata, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Tarp vaiko tėvų, gyvenančių skyrium, kilus ginčui dėl bendravimo su vaiku tvarkos, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 str. 4 d.). CK 3.170 str. 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta.
Ieškovė prašė nustatyti, kad atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais A. K. ir A. S. K., atvykęs į Lietuvą, iš anksto su ieškove I. N.-K. suderintu laiku, bendravimo laiką ir trukmę suderinęs su ieškove ne vėliau kaip prieš 48 valandas. Penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos taikomi šie atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais apribojimai: (1) atsakovas turi teisę bendrauti su vaikais tik dalyvaujant jų motinai I. N.-K.; (2) atsakovas neturi teisės išvežti nepilnamečių vaikų iš jų gyvenamosios valstybės (Lietuvos Respublikos) teritorijos be notarinio vaikų motinos I. N.-K. sutikimo. Atsakovas su tokia ieškovės pozicija nesutiko. Prašė įpareigoti ieškovę netrukdyti atsakovui bendrauti su nepilnamečiais vaikais visomis įmanomomis ryšio priemonėmis bei tėvui atvykus į Lietuvą, matytis su vaikais niekieno neprižiūrint ir netrukdant, betarpiškai tėvo pasirinktoje vietoje ir laiku apie tai sutariant iš anksto prieš tėvui atvykstant į Lietuvą.
Teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
Tais atvejais, kai vaikas gyvena kitoje nei tėvas ar motina valstybėje, akivaizdu, kad užtikrinti nuolatinį ir tiesioginį bendravimą taip pat bus sudėtinga, todėl tėvai ir teismas turi rasti kitą visoms šalims priimtiniausią alternatyvų bendravimo su vaiku būdą, pavyzdžiui, pasitelkiant internetą, telefonu, laiškais, atvažiuojant pasisvečiuoti, atostogauti ir pan. Pabrėžtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas su savo nepilnamečiais vaikais paskutinį kartą bendravo beveik prieš vienerius metus. Iš pateikto šalių susirašinėjimo matyti, kad atsakovas 2023 m. kovo 28 d. rašė ieškovei ,,kad visi ryšiai su vaikais nutrūko, A. beveik pamiršo tėtį, o A. net nežino, ką reiškia tėvas, kas jis yra, kur jis yra”; 2023 m. gegužės 22 d. iš atsakovo rašyto laiško turinio matyti, kad po 1,5 metų pertraukos jis paskambino vaizdo skambučiu vaikams (2023-08-04, DOK – 32198). 2024 m. kovo 5 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad jis sąmoningai priėmė sprendimą nebendrauti su vaikais telefonu, jis pripažįsta tik gyvą bendravimą su savo vaikais, jeigu jų negali atsivežti į (duomenys neskelbtini), tai nusprendė su jais nebendrauti. Nurodė, kad jis bendraus su jais tik tada, kai teismas nustatys bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais. Teismo vertinimu, toks neatsakingas atsakovo požiūris kenkia vaikų interesams, nes bendravimas su savo nepilnamečiais vaikais yra ne tik tėvo teisė, bet ir jo pareiga, nes nebendraujant ilgą laiką su savo vaikais ryšys silpsta, o jį atstatyti reikia įdėti žymiai daugiau pastangų.
Byloje nustatyta, kad mažametis šalių sūnus tėvo nepažįsta, jis nemoka anglų kalbos. Netiesiogiai, t. y. per Tarnybos specialistus buvo išklausyta vyresniojo šalių sūnaus A. K. nuomonė, kuriems paklausus apie bendravimą su tėčiu, jis atsakė, kad šiuo metu su tėčiu nebendrauja, jis jam neskambina. Taigi, pats atsakovas sąmoningai dėl jam vienam suprantamų priežasčių neskambina savo vaikams, su jais nebendrauja, nebando atkurti ryšio su vyresniuoju sūnumi, o su mažuoju net jo ir nebando užmegzti. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog nepilnamečiui A. ji nupirko naują telefoną, todėl atsakovas, bet kada gali susisiekti su sūnumi.
Siekiant užtikrinti užsienyje gyvenančio tėvo teisę ir pareigą dalyvauti vaikų auklėjime, siekiant atkurti su A. K. ryšį ir sukurti su A. S. K. (padedant vyresniajam broliui susikalbėti su tėvu) ryšį tarp jų tėvo bei išlaikant jų tarpusavio ryšio tęstinumą, teismas daro išvadą, jog yra tikslinga išeinant už ieškinio ribų, viršijant pareikštus reikalavimus (CPK 376 straipsnis) nustatyti, kad atsakovas, būdamas užsienyje bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais 2 kartus per savaitę visomis įmanomomis ryšio priemonėmis telefonu, internetu ir pan., atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų užimtumą ugdymo įstaigose (šiuo metu jaunesnysis sūnus darželio nelanko), į vaikų dienos režimą ir pan.
Nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusi ilgą laiką trunkanti vaikų interesams prieštaraujanti situacija, kad šalių nepilnamečiai vaikai visiškai nebendrauja su tėvu, jaunesnysis šalių sūnus A. S. K. nuo gimimo auga tik Lietuvoje, kalba lietuviškai, anglų kalbos nemoka, todėl šiuo metu maksimalus atsakovo bendravimas su vaikais, kurie nėra matę tėvo, o jaunesnysis sūnus jo nepažįsta, nėra galimas. Atsižvelgdamas į esamą situaciją, teismas nustato pereinamąjį laikotarpį, kuris, apibrėžtinas ne laiko tarpu, o tėvo ir vaikų susitikimų skaičiumi bei periodiškumu, kad būtų užtikrintas atsakovo bendravimo su vaikais susitikimų pastovumas ir tęstinumas bei siektinas teigiamas rezultatas – atkurtas bei sukurtas atsakovo ryšys su vaikais. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra tikslinga nustatyti, kad tėvas, suderinęs su ieškove bendravimo laiką ir trukmę, ne vėliau kaip prieš 48 valandas informavęs ieškovę, turi teisę bendrauti su vaikais tik dalyvaujant jų motinai, ne mažiau 12 kartų. Teismas mano, kad pradžioje būtina užtikrinti jiems saugumo jausmą būnant su tėvu, motina žino visus vaikų poreikius, sveikatos būklę, tuo tarpu, atsakovas duodamas paaiškinimus 2024 m. kovo 5 d. vykusio teismo posėdžio metu nurodė, kad nežino vaikų poreikių, nurodė, kad kai kartu su šeima gyveno (duomenys neskelbtini) jis už maistą ir už komunalinius per mėnesį skirdavo apie 200 Eur – 250 Eur, ieškovė rūpinosi vaiku ir namais, o jis rūpinosi finansine šeimos gerove. Taip pat atsakovas tame pačiame posėdyje ieškovei uždavus jam klausimą, ar jis kada nors vienas su vaiku liko per naktį, atsakovas į šį klausimą nieko negalėjo atsakyti. Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad atsakovas nežino vaikų poreikių, todėl būtinas pereinamasis laikotarpis, kuriame būtų užtikrintas vaikų saugumas. Pasibaigus pereinamojo laikotarpio terminui tėvas su vaikais gali matytis neprižiūrint motinai jo pasirinktoje vietoje, kuri yra Lietuvos Respublikoje. Apie ketinimą bendrauti su vaikais atsakovas turi pranešti ieškovei prieš 48 val., taip pat nurodant bendravimo vietą ir trukmę.
Pažymėtina, kad užtikrinti nepilnamečių vaikų bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) yra abiejų tėvų pareiga, nė vienas iš tėvų negali perkelti pareigos kitam sudaryti sąlygas bendrauti, siekiant geriausių vaiko interesų ir nepaisant tarpusavio nesutarimų abu tėvai turi bendradarbiauti, kooperuotis ir užtikrinti kiek galimą sklandesnį bendravimą.
Dėl išvykimo su vaikais į užsienį atostogų metu tik su ieškovės sutikimu
Ieškovė prašo nustatyti, kad atsakovas neturi teisės išvežti nepilnamečių vaikų iš jų gyvenamosios valstybės (Lietuvos Respublikos) teritorijos be notarinio vaikų motinos sutikimo. Atsakovas prašė nustatyti, kad jis gali išsivežti nepilnamečius vaikus į (duomenys neskelbtini) jų vasaros atostogų laikotarpiu kiekvienais metais vienam mėnesiui.
Ieškovė į bylą yra pateikusi atsakovo 2022 m. lapkričio 27 d. rašytą elektroninį laišką (2024-02-14, DOK – 7170, Priedas: vertimas (paskutinis lapas)), kuriame atsakovas rašo: „Jei aš nekovosiu už savo vaikus, už jų teisę būti su savo tėvu, už jų teisę būti savo gražiuose namuose, teisę į tarptautinio lygio išsilavinimą, teisę gyventi dideliame mieste, galimybių šalyje, kartu su sėkmingais žmonėmis, būsiu nevykęs tėvas“. „Prasidėjus teisinei kovai, nelieka nieko sąžiningo ar nesąžiningo, viskas priklauso nuo įstatymų, advokato įgūdžių ir kiek pinigų turi kovai tęsti. Nuo tada, kai pabėgai su mano vaikais, neturiu ko prarasti. Mano gyvenimo tikslas bus juos paimti, kovosiu dėl to iki paskutinio įkvėpimo, iki paskutinio cento kišenėje“. Iš minėto laiško turinio bei duotų atsakovo paaiškinimų teismo posėdžio metu (siekia tik gyvo bendravimo su vaikais, nepripažįsta bendravimo telefonu), galima daryti pagrįstą išvadą, jog yra tikimybė, kad parsivežęs vasaros atostogų metu nepilnamečius vaikus Į (duomenys neskelbtini) jų gali ir nebesugrąžinti.
Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) Respublika nėra prisijungusi prie 1980 m. Hagos konvencijos Dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų, kuri reguliuoja vaikų, kurie neteisėtai išvežti ir negrąžinami, gražinimo procedūrą (visą sąrašą galima rasti Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos interneto svetainėje: www.hcch.net). Ji taikoma vaikams iki 16 metų (4 straipsnis).
Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad dėl tėvų laikino išvykimo su vaikais į užsienį paprastai abu tėvai su vaikais teise judėti laisvai turėtų naudotis netrukdomai (be sutikimo davimo), jei tai patenka į nustatytos teismo bendravimo tvarkos ribas (pvz., jei nustatyta, kad tėvas (motina) turi teisę į 14 dienų atostogų su vaikais trukmę, ši teisė neturėtų būti ribojama teritorijos aspektu, išskyrus atvejus, kai teismas nustato išimtines aplinkybes, kurios pateisintų šios teisės ribojimus). Kitais atvejais tėvas (motina), su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi teisę spręsti dėl vaiko laikino išvykimo, iš esmės nepažeidžiant kito tėvo (motinos) bendravimo tvarkos, t. y. jam nereikalingas skyrium gyvenančio tėvo sutikimas. Tėvų valdžios turėtojas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, patiria akivaizdžiai didesnę kasdienės vaiko priežiūros naštą, kurios nereikėtų pasunkinti papildomais suvaržymais. Skyrium gyvenantis tėvas (motina), siekiantis su vaiku laikinai išvykti į užsienį kita negu nustatyta bendravimo tvarka, turėtų gauti tėvo (motinos), su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, sutikimą. Tokia pozicija laikytina pateisinamu nukrypimu nuo tėvų valdžios lygybės principo ir pagrįstu bendravimo teisių suvaržymu, susijusiu su asmens judėjimo laisvės ribojimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, nagrinėjamoje byloje teismas nustato poreikį gauti motinos sutikimą, tėvui siekiant išvykti su vaikais atostogų į užsienį iš jų gyvenamosios valstybės (Lietuvos Respublikos), atsižvelgiant į vaikų amžių (vienam vaikui 10 metų, kitam 3,4 metų), tėvų santykius, į tai, kad motina, su kuria nuolatos gyvena vaikai, turi daugiau informacijos apie vaikų sveikatos būklę, savijautą, pasirengimą vykti į užsienio valstybę. Be to, nagrinėjamoje byloje yra nustatytas tėvo ir sūnų bendravimo pereinamasis laikotarpis, ribojantis tėvo galimybę bendrauti su sūnumis maksimalia apimtimi bei į tai, kad (duomenys neskelbtini) Respublika nėra prisijungusi prie jokių tarptautinių sutarčių, kuriomis užtikrinama vaiko interesų apsauga, leidimas atsakovui išsivežti vaikus į (duomenys neskelbtini) keltų padidintą riziką dėl tinkamo tėvo valdžios įgyvendinimo. Manytina, kad pirmiau nurodytos aplinkybės (vaikų amžius, sveikatos būklė ((abu vaikai turi sveikatos sutrikimų)), tėvų nesutarimas) yra proporcingos priemonės atsakovo šeimos gyvenimo (tėvų valdžios lygybės) ir judėjimo laisvės su vaikais (jo paties judėjimo laisvė nėra ribojama) ribojimo atžvilgiu ir pateisina bendrosios taisyklės dėl tėvų galimybės netrukdomai atostogauti su vaikais, jei tai patenka į nustatytos bendravimo tvarkos ribas, išimtį. Nors tai ir yra atsakovo bendravimo su vaikais galimybių suvaržymas, tačiau tik dalinis, tėvas gali bendrauti su vaikais Lietuvoje (be to, motina gali duoti sutikimą ir išvykoms su vaikais į užsienį, pvz, į ES šalis ir pan.).
Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo (motinos) bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
Dėl turto padalinimo
Proceso įstatymu yra numatyta, kad nutraukiant santuoką yra išsprendžiamas ir sutuoktinių santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas (CPK 382 straipsnio 4 punktas). Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 straipsnis).
Remiantis CK 3.118 str. 1 d., dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso trys žemės sklypai: 0,9064 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantis (duomenys neskelbtini), 1,0060 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis(duomenys neskelbtini) , 0,2000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) , įgyti dovanojimo sutarties pagrindu (CK 3.89 straipsnio 1dalies 2 punktas). Atsižvelgiant, jog dėl šių nekilnojamųjų daiktų ginčo nėra, šie daiktai į dalintino turto balansą neįtrauktini.
Iš byloje esančių VĮ Registrų centro bei VĮ “Regitra” išrašų matyti, kad šalys Lietuvos Respublikoje jokio nekilnojamojo turto bei registruotino kilnojamojo turto (transporto priemonių), kuris jiems priklausytų bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, neturi. Tokiu būdu, turto padalijimo klausimai nėra sprendžiami.
Dėl kreditorinių įsipareigojimų vykdymo
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė I. N. – K. (duomenys neskelbtini) sudarė su UAB “S.” vartojimo kredito sutartį Nr. 5287477 ((duomenys neskelbtini), CBP – 6751, Priedas: Sutartis). Ieškovė prašo šią prievolę pripažinti jos asmenine prievole, nes ji buvo sudaryta šalims gyvenant skyrium. Nustačius, kad šalys prievolės sudarymo laikotarpiu gyveno skyriumi ši prievolė po santuokos nutraukimo pripažįstama asmenine ieškovės I. N. – K. prievole (CK 3.111 straipsnio 1 dalis).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
Alytaus apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – laikinas nepilnamečių vaikų išlaikymas – paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 150 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Iš į bylą pateiktų duomenų matyti jog ieškovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 100 Eur žyminio mokesčio, kita žyminio mokesčio dalis už turtinį reikalavimą (kurį teismas paliko nenagrinėtu) – 1 833 Eur Alytaus apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartimi buvo atidėta iki teismo sprendimo priėmimo (2022-10-17, CBP – 6751, Priedas: žyminis mokestis). Ieškovė nepateikė dokumentų, patvirtinančių jos turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl šios išlaidos nepriteisiamos (CPK 98 str. 1 d.).
Atsakovas patyrė 6 106,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios patvirtintos į bylą pateiktais dokumentais (sąskaitomis už teisines paslaugas bei kredito įstaigos lėšų pervedimo nurodymais) (2024-04-11, DOK – 15142).
Atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos ir proporcingos bylos sudėtingumui, įvertinus tai, kad advokatas teisines paslaugas teikė byloje su užsienio element, tai pareikalavo papildomų laiko sąnaudų aiškinantis ir tiriant klausimus, susijusius su nacionalinių teismų jurisdikcija, (duomenys neskelbtini) teisiniu reguliavimu ir įrodymu rinkimu, tai lėmė bylos teisinį ir organizacinį sudėtingumą (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
Kadangi santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės iš atsakovo ieškovės naudai priteistina ½ dalis jos sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 50 Eur.
Patenkinus ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, iš atsakovo priteistinas 326 Eur (315 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc. + 3 926,25 Eur x 3 proc. x 75 proc. + 280 Eur x 12 x 3 proc. x 75 proc. + 3 401,25 Eur x 3 proc. x 75 proc.) žyminis mokestis į valstybės biudžetą, nuo kurio sumokėjimo, paduodant ieškinį, ieškovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Ieškinys yra patenkintas 72 % (santuokos nutraukimas – 50 %, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas – 100 %, bendrav. tv. nustatymas – 93 %, išlaikymo priteisimas – 95 %, išlaikymo įsiskolinimas – 93 %, kilnojamojo turto padalinimas (paliktas nenagrinėtu) – 0 % : 6), todėl iš ieškovės atsakovo naudai priteisiamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos 1 709,90 Eur ( 6 106,80 Eur x 28 %) (CPK 88 straipsnio 1dalis 6, 8 , 10 punktai, 93 straipsnis 2 dalis). Atlikus priteistų bylinėjimosi išlaidų sumų užskaitą, atsakovui iš ieškovės priteistina 1 659,90 Eur (1 709,90 Eur – 50 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Procesiniai dokumentai buvo siunčiami valstybės lėšomis. Jų suma sudaro 21,29 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas didžiąja dalimi iš atsakovo priteistinos 21,29 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1, 2, 4 dalys, 96 straipsnio 5 dalis).
Sprendimui įsiteisėjus, laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos Alytaus apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartimi, naikintinos (CPK 150 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Reikalavimą, priteisti atsakovui M. A. K. natūra šeimos investicijas, kurių vertė 255 000 JAV dolerių (ekvivalentas 228 846 Eur), o ieškovei iš atsakovo priteisti 114 425 Eur kompensaciją, palikti nenagrinėtą, išaiškinant ieškovei teisę dėl šio reikalavimo kreiptis į (duomenys neskelbtini) Respublikos kompetentingą teismą.
Santuoką, sudarytą tarp ieškovės I. N. – K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo M. A. K., (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įregistruotą (duomenys neskelbtini) miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei sugrąžinti iki santuokos turėtą pavardę – N..
Nustatyti nepilnamečių vaikų A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), ir A. S. K., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina I. N. – K., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš M.A. K., (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams: A. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 315 Eur (tris šimtus penkiolikos eurų), A. S. K., gimusiam (duomenys neskelbtini) po 280 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. 2022 m. spalio 17 d., iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išskaičiuojant sumas išieškotas pagal Alytaus apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikino išlaikymo priteisimo.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.
Priteisti iš M. A. K., (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko A. K., gimusio (duomenys neskelbtini) naudai 3 926,25 Eur (trijų tūkstančių devynių šimtų dvidešimt šešių eurų 25 ct) išlaikymo įsiskolinimą.
Priteisti iš M. A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko A. S. K., gimusio (duomenys neskelbtini) , naudai 3 401,25 Eur (trijų tūkstančių keturių šimtų vieno euro 25 ct) išlaikymo įsiskolinimą.
Nepilnamečių vaikų išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise nepilnamečių įstatyminei atstovei – motinai I. N. – K., a. k. (duomenys neskelbtini)
Nustatyti, tokią tėvo M. A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), ir A. S. K., gimusio (duomenys neskelbtini), tvarką:
1. Atsakovas, būdamas užsienyje bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais 2 kartus per savaitę visomis įmanomomis ryšio priemonėmis telefonu, internetu, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų užimtumą ugdymo įstaigose bei į vaikų dienos režimą.
2. Nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kurio metu tėvas M.A. K., suderinęs su ieškove bendravimo laiką ir trukmę, ne vėliau kaip prieš 48 valandas informavęs ieškovę, turi teisę bendrauti su vaikais tik dalyvaujant jų motinai I. N. – K. ir susitikimų skaičius turi būti ne mažesnis, kaip 12 kartų.
3. Tik pasibaigus pereinamojo laikotarpio terminui tėvas su vaikais gali matytis neprižiūrint motinai jo pasirinktoje vietoje, kuri yra Lietuvos Respublikoje. Apie ketinimą bendrauti su vaikais atsakovas turi pranešti ieškovei prieš 48 valandas, taip pat suderinus bendravimo vietą ir trukmę.
4. Atsakovas M.A. K. neturi teisės išvežti nepilnamečių vaikų A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), ir A. S. K., gimusio (duomenys neskelbtini) , iš jų gyvenamosios valstybės (Lietuvos Respublikos) teritorijos be notarinio vaikų motinos I. N.-K. sutikimo.
Pripažinti ieškovės I. N. – K., a. k. (duomenys neskelbtini) prievolę UAB “S.” atžvilgiu pagal (duomenys neskelbtini) vartojimo kredito sutartį Nr. 5287477, asmenine ieškovės prievole.
Priteisti iš ieškovės I. N. – K., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo M. A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1 659,90 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų penkiasdešimt devynių eurų 90 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo M.A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 347,29 Eur sumą (trijų šimtų keturiasdešimt septynių eurų 29 ct) bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis ir pašto išlaidos), kurios turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 13 d nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikiną nepilnamečių vaikų išlaikymą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos išsiųsti patvirtintą sprendimo kopiją (duomenys neskelbtini) miesto CM skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.