Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, turintis leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad J. M. savo veiksmais pažeidė KET 127 punkto reikalavimus. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023 m. gruodžio 11 d. specialisto išvadoje itin detaliai aprašytas eismo įvykio mechanizmas. Iš šio specialių žinių reikalaujančių tyrimo ir kitais anksčiau aptartais įrodymais nustatytų aplinkybių konstatuotina, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios įvyko eismo įvykis ir žuvo V. A. J., buvo J. M. greičio viršijimas automobiliu VW Crafter. Tarp kaltinamojo padaryto KET pažeidimo ir nukentėjusiojo mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką dėl neatsargumo.

Teismas daro išvadą, kad J. M. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 5 dalį.

IV. Dėl J. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Bylą nagrinėjant teisme, J. M. gynėjas pateikė prašymą atleisti ginamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato perduodant Ž. M. atsakomybėn (2 t., b. l. 151–152).

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1–2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytų sąlygų visuma (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-895/2015).

Tačiau teismų praktikoje taip pat nurodyta, kad teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi įvertinti byloje esančius įrodymus ir pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016). Teismas pažymi, kad BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės, net ir esant visoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą.

J. M. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje, kuri priskiriama neatsargių nusikaltimų kategorijai (BK 281 straipsnio 7 dalis). Teismas pažymi, kad baudžiamasis įstatymas nenustato jokių išlygų, kad dėl tam tikros kategorijos neatsargių nusikaltimų negali būti taikomas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Taigi šio baudžiamosios teisės instituto taikymas galimas ir tuo atveju, kai dėl neatsargumo žūva žmogus (pavyzdžiui, BK 281 straipsnio 5 dalis).

J. M. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, anksčiau jis nėra teistas (1 t., b. l. 102) (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Byloje nėra pareikšta civilinių ieškinių, kuriuos kaltinamasis turėtų atlyginti. Konstatuojant BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytos sąlygos buvimą, pabrėžtina tai, jog aplinkybė, kad nukentėjusiajai J. J. padarytą turtinę ir neturtinę žalą atlygino draudimo bendrovė, neeliminuoja galimybės kaltininką atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje Nr. 1A-354-898/2021).

BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta kita aplinkybė, kurią turi atitikti kaltinamasis tam, kad jį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, ši aplinkybė nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad J. M. padaryta nusikalstama veika yra neatsargi, jis anksčiau neteistas ir dėl jo pradėtų kitų ikiteisminių tyrimų nėra (2 t., b. l. 102). Kaltinamasis per paskutinius 5 metus administracine tvarka baustas du kartus (2 t., b. l. 103) – už nešiurkščius administracinius nusižengimus, t. y. už neleistiną transporto priemonės stovėjimą, baudos sumokėtos. Nors J. M. nusikalstamos veikos padarymo metu abi administracinės nuobaudos buvo galiojančios, tačiau šiuo metu jų galiojimas yra išnykęs. Taigi šiuo metu kaltinamasis laikomas nebaustu administracine tvarka. J. M. yra vedęs nuo (duomenys neskelbtini) m. (2 t., b. l. 157), dirba (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) m., darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 165). Jis yra kraujo donoras (2 t., b. l. 166–168). Duomenų apie kaltinamojo gydymąsi VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Byloje nustatyta viena J. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismo posėdžio metu J. M. savo elgesį vertino kaip netinkamą poelgį, atsiprašė mirusiojo žmonos. Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis savo elgesį vertina neigiamai, jo asmenybę apibūdina iš esmės tik teigiamos aplinkybės, todėl yra pagrindas manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Apibendrinus konstatuotina, kad šiuo atveju dėl J. M. yra visos BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos.

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010 ir kt.). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010). Pagal teismų praktiką išvadas apie laiduotojo tinkamumą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-71/2011, 2K-312/2011).

Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoju prašoma paskirti kaltinamojo sutuoktinę, su kuria kaltinamasis kartu gyvena. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad J. M. su sutuoktine Ž. M. sieja ilgalaikis artimas ryšys, žmona jam yra autoritetas. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad Ž. M. yra dirbanti, darbdavio apibūdinama teigiamai (2 t., b. l. 155), ji neteista ir nebausta administracine tvarka (2 t., b. l. 153–154). Neigiamai galimos laiduotojos asmenybę apibūdinančių aplinkybių nenustatyta. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad Ž. M. yra verta teismo pasitikėjimo, yra artima J. M., taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamą įtaką J. M., kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Prokuroras baigiamojoje kalboje nurodė, kad šiuo atveju J. M. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą būtų formalus, nes kaltinamojo nusikalstama veika buvo sukelti itin sunkūs padariniai, o BK 281 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatyta maksimali laisvės atėmimo bausmė iki 8 metų. Taigi valstybės kaltintojas mano, kad netikslinga kaltinamajam taikyti šį baudžiamosios atsakomybės institutą atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir atsiradusias nusikalstamas pasekmes.

Teismas nesutinka su tokia prokuroro pozicija. Kaip minėta, baudžiamasis įstatymas nenustato jokių išlygų, kad dėl tam tikros kategorijos neatsargių nusikaltimų negali būti taikomas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Taigi šio baudžiamosios teisės instituto taikymas galimas ir tuo atveju, kai dėl neatsargumo žūva žmogus (pavyzdžiui, BK 281 straipsnio 5 dalis). Šiuo atveju įstatymo leidėjo nustatyta griežta maksimali laisvės atėmimo bausmė už J. M. padarytą nusikalstamą veiką savaime nėra ta aplinkybė, kuri užkirstų kelią kaltinamajam taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Nagrinėjamoje byloje J. M. padaryta neatsargia nusikalstama sukėlė itin sunkius neatkuriamus nusikalstamus padarinius – kito žmogaus mirtį. Kita vertus, vien tokių padarinių atsiradimas, įvertinus visas anksčiau aptartas aplinkybes, reikšmingas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymui, šiuo konkrečiu atveju neeliminuoja tokio baudžiamosios teisės instituto taikymo galimybės. Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra taikomas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tokio pobūdžio bylose (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-354-898/2021, 1A-258-1121/2022, nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-24-574/2021, 1A-285-574/2022). Be to, teismas vertina ir šioje byloje nustatytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. J. M. iš tiesų viršijo leistiną greitį 42 km/h (kelio atkarpoje leistinas greitis buvo 50 km/h, o kaltinamasis iki stabdymo važiavo 92 km/h). Kita vertus, jis viršijo leistiną greitį ne piktybiškai ar chuliganiškai, o tarnybos metu važiuodamas į iškvietimą. Nors toks kaltinamojo elgesys nešalina jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, tačiau tai turi reikšmės vertinant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tikslingumą. Be to, negalima neįvertinti ir Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023 m. gruodžio 11 d. specialisto išvadoje nurodytos aplinkybės, kad automobilio Subaru Outback vairuotojo V. A. J. veiksmai – prieš pajudėdamas ir įvažiuodamas į (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamąją dalį nedavė kelio prie jo iš kairės pagrindiniu keliu artėjančiam ir grėsmę eismo saugumui keliančiam automobiliui VW Crafter, kuris važiavo be įjungtų švyturėlių ir be specialiųjų garso signalų, todėl įvyko eismo įvykis – techniniu požiūriu lėmė šio eismo įvykio kilimą (išvados 3 p. antra pastraipa). Teismas nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą abejoti specialisto išvados teisingumu ar ją surašiusių specialistų objektyvumu.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pripažintina, kad byloje yra nustatytos visos BK 40 straipsnio 1–2 dalyse nustatytos sąlygos taikyti J. M. atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pastebėtina, kad kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės savaime nereiškia, jog teismas palaiko kaltinamąjį, ignoruodamas nukentėjusiosios interesus, kadangi J. M. ir šiuo atveju nėra atleidžiamas nuo kylančių teisinių padarinių laidavimo metu (BK 40 straipsnio 7, 8 dalis). Be to, nei prokuroro, nei nukentėjusiosios pozicija sprendžiant klausimą dėl kaltinamojo atleidimo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą teismo neįpareigoja.

J. M., padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos Ž. M. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 2 metų laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina. Atsižvelgiant į J. M. ir laiduotojos asmenybes, kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (neatsargų nusikaltimą), teismo vertinimu, skirti užstatą nėra tikslinga.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

BK 67 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Pagal teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-329/2013 ir kt.).

Teismas neturi pagrindo teigti, kad J. M. sistemingai pažeidinėja KET, nes, kaip minėta, kaltinamasis per paskutinius 5 metus administracine tvarka baustas du kartus (2 t., b. l. 103) – už nešiurkščius administracinius nusižengimus, t. y. už neleistiną transporto priemonės stovėjimą, baudos sumokėtos. Nors J. M. nusikalstamos veikos padarymo metu abi administracinės nuobaudos buvo galiojančios, tačiau šiuo metu jų galiojimas yra išnykęs.

Kita vertus, teismas, vertindamas byloje nustatytas aplinkybes, pripažįsta, kad J. M. šiurkščiai pažeidė KET. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką tarnybos metu, t. y. vairuodamas (duomenys neskelbtini) automobilį ir važiuodamas į iškvietimą. Kita vertus, jis gana daug viršijo leistiną greitį – 42 km/h (kelio atkarpoje leistinas greitis buvo 50 km/h, o kaltinamasis iki stabdymo važiavo 92 km/h) (Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023 m. gruodžio 11 d. specialisto išvados 1–3 p.). Teismas nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą abejoti specialisto išvados teisingumu ar ją surašiusių specialistų objektyvumu. Tai buvo padaryta dienos metu mieste, kai eismas kelyje yra gana intensyvus. Be to, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis, prieš pradėdamas viršyti leistiną greitį, itin neatsakingai pasielgė, kad neįjungė (duomenys neskelbtini) automobilio švyturėlių ir specialiųjų garso signalų, nes būtų padėję atkreipti kitų eismo dalyvių dėmesį, jog (duomenys neskelbtini) automobilis turi skubiai važiuoti. Teismas nenustatė jokių pateisinamų priežasčių, dėl kurių kaltinamasis negalėjo to padaryti. Būtina atsižvelgti ir į tai, kad dėl gana žymaus J. M. greičio viršijimo buvo sukeltos sunkios neatkuriamos nusikalstamos pasekmės – kito vairuotojo V. A. J. mirtis (be to, buvo nežymiai sutrikdyta kartu su kaltinamuoju važiavusio kito darbuotojo sveikata).

Anksčiau aptartas J. M. veiksmų pobūdis, nagrinėjamo įvykio aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad J. M. šiurkščiai pažeidė KET 127 punkto reikalavimus. Todėl yra teisinis pagrindas jam taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Tokios išvados nepaneigia, kad J. M. dirba (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) m. Atkreiptinas dėmesys, kad nemažai žmonių naudojasi teise vairuoti kelių transporto priemones darbo tikslams, o teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas tam tikram laikui apskritai neatima asmens teisės dirbti (susirasti kitą darbą), kai ši speciali teisė tiesiogiai nėra reikalinga. Reikšminga ir tai, kad, suėjus uždraudimui naudotis specialia teise, kaltinamasis vėl galės įgyti tokią teisę. Įvertinus visas aplinkybes, J. M. privatus interesas turėti teisę vairuoti kelių transporto priemones negali būti iškeltas aukščiau už visuomenės interesą tinkamai įvertinti kaltinamojo elgesį ir pritaikyti jam atitinkamo poveikio priemonę. Galiausiai pažymėtina, kad, kaltinamąjį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, jam neskiriama bausmė, jis neturi teistumo. Neskyrus J. M. baudžiamojo poveikio priemonių arba skyrus tokias poveikio priemones, kurios nesukeltų reikšmingų pasekmių, kaltinamajam galėtų susiformuoti neteisingas suvokimas apie nebaudžiamumą, kartu neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių pobūdžio.

BK 68 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Teismas, atsižvelgęs į J. M. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir padarymo aplinkybes (įskaitant Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023 m. gruodžio 11 d. specialisto išvadoje padarytą išvadą, kad ir automobilio Subaru Outback vairuotojo V. A. J. veiksmai techniniu požiūriu lėmė nagrinėjamo eismo įvykio kilimą), kaltės formą, anksčiau aptartą asmenybę (kaltinamasis anksčiau nebaustas už šiurkščius administracinius nusižengimus, yra vedęs, dirba ir kt.), jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir kitas reikšmingas aplinkybes, nustato kaltinamajam uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 metų ir 9 mėnesių terminui (mažesnis, nei BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatytas šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo termino vidurkis).

Taip pat pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė, nustatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte – nuo 10 iki 250 MGL dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 straipsnio 1 dalis).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad teisingumo ir teisinės valstybės principai reikalauja visapusiškos įstatymais ginamų vertybių (žmogaus gyvybės, sveikatos) apsaugos, taip pat teisingo atsako į daromus teisės pažeidimus, be kita ko, ir aplinkybę, jog nagrinėjamu atveju pareiga atlyginti nusikalstama veika sukeltą tiek turtinę, tiek neturtinę žalą tenka draudimo bendrovei, daro išvadą, jog tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant artimą minimaliam dydį – 30 MGL (1500 Eur) ir nustatant 12 mėnesių terminą įmokos sumokėjimui.

VI. Kiti klausimai

Įsiteisėjus nuosprendžiui, byloje esantį kompaktinį diską su vaizdo įrašais ir nuotraukomis, taip pat atminties korteles palikti saugoti kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Bylą nagrinėjant teisme, prie prašymo dėl J. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą buvo pridėta (duomenys neskelbtini) banko pavedimo kopija, iš kurios matyti, kaltinamasis 2024 m. liepos 19 d. pervedė į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 700 Eur (2 t., b. l. 170). Prašyme nurodyta, kad J. M. taip padarė nukentėjusiajai J. J. žalai (išlaidoms) atlyginti. Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, kad kaltinamasis, siekdamas atlyginti kokią nors žalą ar išlaidas nukentėjusiajam, turi pervesti pinigus teismui. Teismas taip pat neperveda nukentėjusiajam pinigų, kuriuos kaltinamasis minėtu tikslu sumoka į teismo depozitinę banko sąskaitą. Atsižvelgiant į tai, minėta pinigų suma grąžintina J. M.. Kaltinamasis, norėdamas atlyginti kokią nors žalą ar išlaidas J. J., turi teisę pats ar per savo gynėją imtis priemonių susisiekti su nukentėjusiąja ir pervesti jai norimus pinigus.

Byloje J. M. nebuvo laikinai sulaikytas, kaltinamajam kardomoji priemonė nebuvo paskirta, civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

J. M., padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos Ž. M. atsakomybei pagal laidavimą 2 (dvejiems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, paskirti J. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vieneriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, J. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 30 MGL (1500 Eur (tūkstančio penkių šimtų)) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, byloje esantį kompaktinį diską su vaizdo įrašais ir nuotraukomis, taip pat atminties korteles palikti saugoti kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Grąžinti J. M. 700 Eur (septynis šimtus eurų), kurie 2024 m. liepos 19 d. buvo sumokėti į Vilniaus miesto aplinkės teismo depozitinę sąskaitą (mokėjimo paskirtis – „mokėjimas baudžiamojoje byloje Nr. 1-2261-1100/2024). Šią nuosprendžio dalį pavesti įvykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo Finansų skyriui.

Išaiškinti J. M. ir Ž. M., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2) teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą – mokama pervedant lėšas į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą (sąskaitos Nr.: LT14 4040 0636 1000 0390, gavėjas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, juridinio asmens kodas 188604955, mokėjimo paskirtis: vardas, pavardė, asmens kodas (būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą ir pavardę bei asmens kodą);

3) asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.