Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Daivos Kazlauskienės, Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam V. S., jo gynėjai advokatei Egidijai Belevičienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto V. S. ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus prokuroro Dainiaus Dambrausko apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. vasario 9 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos G. S., atsakomybei su 2 000 Eur užstatu, nustatant 2 metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, V. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, uždraudžiant 1 metus ir 6 mėnesius naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. V. S., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, t. y. 2020 m. spalio 21 d., apie 19.00 val., Širvintų r., vairuodamas automobilį „Volvo V60 Cross Country“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas kelio Musninkai-Čiobiškis-Gelvonai-Vytinė, vienintele eismo juosta, skirta važiuoti Musninkų pusės link, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad „Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, <...>, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas“, tai yra, važiavo vairuojamu automobiliu apie 99 km/h greičiu, viršydamas maksimalų leistiną 90 km/h greitį ir Musninkų sen., ties Liuliškių k. įvažiavimu link namo (duomenys neskelbtini), kelio vingyje į kairę, nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavęs nuo kelio važiuojamos dalies į dešinę pusę – į pakelę, partrenkė ir mirtinai sužalojo ten buvusį pėsčiąjį V. L..

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus prokuroras Dainius Dambrauskas prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. vasario 9 d. nuosprendį ir pripažinti V. S. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje ir skirti jam laisvės atėmimą 3 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę mažinti 1/3 ir skirti laisvės atėmimą 2 metams. Bausmės vykdymą, pritaikius BK 75 straipsnį, atidėti 2 metams ir skirti pareigas: tęsti darbą, bausmės vykdymo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be priežiūros vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti vairuoti transporto priemones 3 metus. Vadovaujantis BK 71 straipsniu, skirti 20 MGL (1 000 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

2.1. Nurodo, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. vasario 9 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, kadangi teismas, priimdamas nuosprendį, netinkamai taikė BK 40 straipsnyje numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad V. S. visiškai prisipažino kaltu, kad yra pagrindas manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų ir, kad G. S. yra tinkama laiduotoja.

2.2. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. S. tik iš dalies prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu, nors tam tikras aplinkybes ir pripažino (pasiteisindamas, kad daug ko dėl šoko, streso neatsimena), pateikė savo gynybinę versiją dėl įvykio kilimo, taip siekdamas sušvelninti savo atsakomybę, t. y. nurodė, kad jį apakino priešpriešiais važiavęs automobilis, todėl jis prarado orientaciją, nuvažiavo nuo kelio ir dėl to kilo įvykis. Tuo tarpu teismas tokių aplinkybių nenustatė. Įrodyta, kad eismo įvykis kilo dėl V. S. neatsargaus vairavimo ir važiavimo didesniu, negu leistinas, greičiu, dėl ko tamsiu paros metu kelio vingyje buvo prarasta galimybė suvaldyti vairuojamą automobilį, nuvažiuota į pakelę ir mirtinai sužalotas ten buvęs pėsčiasis. Tai yra V. S. ne neprisiminė tam tikrų įvykio aplinkybių, o nurodė jas kitaip. Taigi jis nepripažino visų esminių objektyvių bylos aplinkybių, turinčių juridinę reikšmę veikos kvalifikavimui pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, todėl iki galo neprisidėjo prie teisingo sprendimo byloje priėmimo.

2.3. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis 16 kartų yra baustas administracine tvarka: iš jų 11 kartų už įvairius KET pažeidimus. Nusikaltimo padarymo metu turėjo keturias galiojančias administracines nuobaudas. Po nusikaltimo padarymo dar du kartus – 2021 m. kovo 30 d. (pažeidė KET važiuodamas sankryžoje) ir 2021 m. balandžio 11 d. (vairuodamas automobilį rankomis naudojosi mobilaus ryšio telefonu) – baustas už KET pažeidimus. Patikrinus ANR registrą nustatyta, kad 2022 m. vasario 3 d. padarė dar vieną KET pažeidimą – nesustojo prie kelio ženklo Nr. 204 "STOP". Tai yra grubūs KET pažeidimai, keliantys pavojų kitiems eismo dalyviams ir rodantys, kad jis savo elgesio nepakeitė. Įvertinus šiuos duomenis galima teigti, kad padarytas nusikaltimas nėra atsitiktinis ir kad sistemingas KET pažeidinėjimas privedė iki nusikalstamos veikos su sunkiomis ir negrįžtamomis pasekmėmis, todėl bylos aplinkybių visetas nesudaro pagrindo manyti, jog V. S. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad ir pats V. S. teismo posėdžio metu kritiškai nevertino savo daromų KET pažeidimų teigdamas, kad „Aš nemanau, kad pažeidžiau esminius administracinių pažeidimų punktus, nesu piktybinis pažeidėjas“.

2.4. G. S. neatitinka laiduotojui keliamų reikalavimų. Teisminio nagrinėjimo metu teigė, kad jos sutuoktinis eismo taisyklių laikosi, gal pasitaiko vienas, kitas momentas. Žino, kad V. S. už pažeidimus baudas moka, nes finansus tvarko kartu, bendrai. G. S. teismui pažadėjo, kad sutuoktiniui darys stipresnę įtaką, kad tų pažeidimų daugiau nebūtų, ir patikino, kad V. S. nusižengimų daugiau nedarys, be to, pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikti duomenys ar G. S. nebuvo bausta administracine tvarka.

2.5. G. S. atsainus, nekritiškas požiūris į tai, kad jos sutuoktinis nesilaiko KET reikalavimų, kelia abejones ar pati G. S. tinkamai vertina savo sutuoktinio elgesį ir ar tokia jos pozicija leis daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Be to, jau po nusikaltimo padarymo ir net po nuosprendžio priėmimo padaryti nauji KET pažeidimai rodo, kad G. S. faktiškai jokios teigiamos įtakos V. S. elgesiui nepadarė ir padaryti negali. Dėl išdėstytų aplinkybių G. S. neturėjo būti pripažinta teismo pasitikėjimo vertu asmeniu nes akivaizdu, kad ji neturi realios galimybės daryti teigiamos įtakos.

3. Nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas V. S. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2022 m. vasario 9 d. nuosprendį ir panaikini jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones 1 metus ir 6 mėnesius ir skirti kitų baudžiamojo poveikio priemonių kompleksą, arba sumažinti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminą.

3.1. Skunde cituojama kasacinio teismo praktika bei Konstitucinio teismo išaiškinimai dėl teismo nuosprendžio teisėtumo sąlygų – nuosprendis turi būti aiškus, pagrįstas, išsamus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-74/2010, 2K-86/2010, 2K-664/2012, 2K-32-699/2016, 2K-79-976/2016, 2K-222-697/2016, Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimai; kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-109-746/2017). Taip pat skiriant baudžiamojo poveikio priemonę nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui, priemonių taikymas nėra imperatyvus – tokiu atveju baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai ir ši teismo diskrecija turi būti argumentuota (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018). Be to, baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35-79/2018, 1A-90-85/2018, 2K-14-511/2018). Visais atvejais teismo sprendimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo, atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turi būti argumentuotas, pagrįstas detaliu bylos aplinkybių vertinimu ir individualizuotas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-77-648/2019).

3.2. Skundžiamo nuosprendžio turinys rodo, jog priimdamas sprendimą paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise (vairuoti kelių transporto priemones) – pirmosios instancijos teismas tai darė formalizuotai ir tinkamai neįvertino bylos duomenų, apibūdinančiu kaltininką ir jo padarytą nusikalstamą veiką, taip pat neįvertino taikytos baudžiamojo poveikio priemonės suderinamumo su tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnyje numatytu pagrindu. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė yra akivaizdžiai per griežta, neatitinka proporcingumo principo ir siekiamų teisėtų bei visuotinai svarbių tikslų.

3.3. Jis padarė vieną neatsargų nusikaltimą, t. y. sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo žmogus. Jokiu būdu nesumenkinant eismo įvykio pasekmių, tačiau vadovaujantis aukščiau nurodyta teismų praktika ir vertinant bylos aplinkybių visetą matyti, jog eismo įvykio metu jis nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Sutiktina, kad jo veiksmai (viršydamas leistiną greitį nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio važiuojamos dalies į pakelę) buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu. Tačiau byloje nustatyta, kad greičio viršijimas nebuvo žymus, t.y. leistino greičio viršijimas buvo ne didesnis kaip 9 km/h, kaip toks nėra laikytinas šiurkščiu KET pažeidimu. Remiantis Lietuvos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio 1 dalimi, už tokį pažeidimą asmenims kyla administracinė atsakomybė, toks pažeidimas vairuotojams užtraukia įspėjimą. Teismų praktikoje, nagrinėjant šios kategorijos bylas taip pat pripažįstama, jog nežymus greičio viršijimas nelaikytinas šiurkščiu KET pažeidimu (pvz. Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-151-360/2016). Pabrėžtina ir tai, kad jis eismo įvykio metu automobilio nevairavo chuliganiškai, t.y. neatlikinėjo jokių pavojingų manevrų, nevažiavo šoniniu slydimu ir pan. Todėl konstatuotina, kad sukeltas eismo įvykis nebuvo sąlygotas šiurkštaus KET pažeidimo.

3.4. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise (vairuoti kelių transporto priemones) – iš esmės suabsoliutino jo praeityje padarytus administracinius nusižengimus ir konstatavo, jog jis nėra itin drausmingas vairuotojas. Tokie teismo argumentai parodo deklaratyvų situacijos vertinimą bei išankstinį nusistatymą prieš jį. Vien tai, kad jis ankščiau buvo nubaustas už administracinius nusižengimus, padarytus jau po byloje nagrinėjamo įvykio, nėra absoliuti aplinkybė, bylojanti, kad jis sistemingai pažeidinėja KET. Padaryti nusižengimai nėra itin šiurkštūs ir piktybiški, be to, už juos paskirtos baudos sumokėtos, kas rodo, kad jis nevengia prisiimti atsakomybės už savo veiksmus. Taigi, administraciniai baustumai buvo nepagrįstai išskirti iš bylos aplinkybių viseto, todėl pirmosios instancijos teismas pažeidė išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo ir įvertinimo bei teisingumo principus.

3.5. Skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę, teismas visiškai nevertino jos proporcingumo ir ignoravo faktą, jog teise vairuoti transporto priemonę yra pagrįstos tiesioginės jo darbo funkcijos ir šios teisės netekimas žymiai pablogintų apelianto ir jo šeimos turtinę padėtį, kas apsunkintų ir žalos atlyginimo nukentėjusiajai klausimą. Jis vadovauja jam priklausančiai UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri užsiima naudotų automobilių pargabenimu iš užsienio ir jų pardavimu Lietuvos Respublikoje, joje be jo dirba tik buhalterė, todėl automobilius iš užsienio pargabenti tenka pačiam. Taigi, darbo praradimas, 3 vaikus auginančiai šeimai, sukeltų nepagrįstai dideles pasekmes, be to iš esmės sustotų jo vadovaujamos bendrovės veikla, o tai reiškia, kad darbo taip pat netektų ir bendrovės buhalterė – būtų pažeistas ir visuomenės interesas. Šeimos turtinę padėtį taip pat apsunkina pirmosios instancijos teismo sprendimas paskirti laidavimą su 2 000 Eur dydžio užstatu.

3.6. Be to jis šiai dienai dar nėra atlyginęs visos nusikalstama veika nukentėjusiajai padarytos žalos, todėl uždraudus naudotis teise vairuoti transporto priemonę, bus apsunkinta galimybė toliau dirbti turimą darbą ir iš darbo pajamų per įmanomai trumpiausią laiką atsiskaityti su nukentėjusiąją, padengiant likusią neatlygintą žalos dalį. Be kita ko šios aplinkybės laikytos aktualiomis ir kitose bylose (pvz. Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamoje byloje Nr. 1A-320-145-2007, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-688/2007 ir kt.).

3.7. Pabrėžtina, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra ne prabangos dalykas, o būtina susisiekimo galimybė, būdas operatyviai vykdyti darbinę veiklą ir užtikrinti šeimos interesus, t. y. nuvežti vaikus į mokyklą, į gydymo įstaigas ir į papildomus užsiėmimus. Šiuo atveju paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (vairuoti kelių transporto priemones) – iš esmės atlieka baudimo funkciją, yra akivaizdžiai per griežta, neatitinka proporcingumo principo ir siekiamų teisėtų bei visuotinai svarbių tikslų.

3.8. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad tinkamas ir pakankamas teismo sprendimų motyvavimas yra būtina sąlyga užtikrinti teisingą baudžiamąjį procesą. Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus pakankamai aiškiai išdėstyti argumentus, kuriais jie grindžia savo sprendimus. Šios pareigos apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio bei konkrečių bylos aplinkybių. Ši teismo pareiga reiškia, kad proceso šalys gali pagrįstai tikėtis gauti aiškų ir konkretų atsakymą į argumentus, kurie yra esminiai proceso rezultatams. Iš teismo sprendimo turi būti aišku, kad esminiai bylos klausimai buvo išnagrinėti (pvz., EŽTT sprendimai bylose Rostomashvili prieš Gruziją, Aslanovas prieš Azerbaidžaną).

3.9. Spręsdamas klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo, teismas tinkamai neįvertino bylos duomenų, apibūdinančių kaltininką ir jo padarytą nusikalstamą veiką, taip pat neįvertino taikytos baudžiamojo poveikio priemonės suderinamumo su tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnyje numatytu pagrindu. Tokiu būdu buvo pažeisti išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo ir įvertinimo bei teisingumo principai. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė yra akivaizdžiai per griežta, neatitinka proporcingumo principo ir siekiamų teisėtų ir visuotinai svarbių tikslų, todėl turi būti panaikinta.

3.10. Baudžiamajame įstatyme numatyta 11 skirtingų baudžiamojo poveikio priemonių, todėl jeigu šį skundą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas visgi nuspręstų, kad nagrinėjamoje byloje baudžiamojo poveikio priemonės taikymas yra būtinas, tokiu atveju šiuo skundu prašoma paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – pakeisti bet kuria kita baudžiamojo poveikio priemone ar jų kompleksu. Jeigu apeliacinės instancijos teismas manys, kad toks sprendimas taip pat negalimas, tokiu atveju šiuo skundu prašoma maksimaliai sumažinti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones, terminą.

4. Teismo posėdžio metu V. S. ir jo gynėja, prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroro apeliacinį skundą atmesti, prokuroras prašė jo skundą tenkinti, V. S. apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus prokuroro Dainiaus Dambrausko ir nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleisto V. S. apeliaciniai skundai atmestini.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju, apeliaciniais skundais nėra ginčijamas V. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, tačiau prokuroro apeliaciniu skundu prašoma panaikinti paskirtą atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir pripažinti V. S. kaltu padarius BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti jam bausmę, o V. S. prašo panaikinti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemonę arba sutrumpinti šios priemonės terminą.

Dėl prokuroro apeliacinio skundo

6. Teisėjų kolegija įvertinusi bylos medžiagą, bei išnagrinėjusi prokuroro apeliacinį skundą, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė esant visas sąlygas V. S. atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl tenkinti prokuroro apeliacinį skundą ir pripažinti asmenį kaltu padarius BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikalstamą veiką bei paskirti jam bausmę, nėra jokio pagrindo.

7. Pagal BK 40 straipsnį asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis).

8. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygą, jog asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, prokuroro teigimu, nuteistasis savo kaltę pripažino tik iš dalies, todėl jo prisipažinimas neatitinka nurodytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos. Su nurodytais argumentais nesutiktina.

9. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką konstatuojamas tada, kai asmuo pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-194-942/2017). Nagrinėjamu atveju, V. S. neneigia jam inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybių, tačiau nurodo, jog nuo kelio pastarasis nuvažiavo ne dėl viršyto leistino greičio, tačiau dėl to, jog buvo apakintas priešais atvažiuojančio automobilio šviesų. Nors ir sutiktina, jog V. S. nurodomos aplinkybės teismo nebuvo pripažintos įvykio kilimo priežastimi, tačiau pastarasis neneigia, jog būtent dėl jo veiksmų įvyko autoįvykis, kurios metu žuvo žmogus, neneigia savo kaltės dėl nukentėjusiojo žūties, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nurodė, kad „Pripažįsta visus pažeidimus“, viso proceso metu, nors ir nurodė, jog važiavo leistinu greičiu, tačiau kategoriškai neneigė, jog įvykis galėjo kilti dėl viršyto greičio. Taigi, iš nurodyto spręstina, jog V. S. neneigia savo kaltės, bei pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, jam inkriminuotomis nusikalstamos veikos aplinkybėmis, dėl to gailisi, nukentėjusiosios atsiprašė, sudarė susitarimą dėl žalos atlyginimo (2 t., b. l. 97-99, 118-119). Taigi, prokuroro nurodomos aplinkybės nepaneigia viso baudžiamojo proceso metu V. S. pareikšto kaltės pripažinimo, kritiško požiūrio į savo nusikalstamus veiksmus ir jų nuoširdaus gailėjimosi fakto reikšmės. Taip pat, priešingai nei nurodė prokuroras, šios aplinkybės netrukdė nusikalstamos veikos atskleidimui, kadangi V. S. nesiėmė veiksmų nustatytoms aplinkybėms dėl viršyto greičio paneigti ir su ekspertizėmis, bei specialistų išvadose nustatytomis aplinkybėmis dėl eismo įvykio kylimo aplinkybių sutiko. Atitinkamai spręstina, jog V. S. prisipažinimas tenkina BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygą.

10. V. S. ankščiau neteistas (2 t., b. l. 101) ir tai atitinka atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą numatytą BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte, sąlygą, tačiau, prokuroro teigimu, iki nusikalstamos veikos, bei po jos, asmens padaryti KET pažeidimai neleidžia daryti išvados, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

11. Nors ir sutiktina, jog V. S. yra padaręs ne vieną KET pažeidimą, tačiau sprendžiant ar asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat svarbu įvertinti ir kitas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleidžiamą asmenį charakterizuojančias aplinkybes, kurios leistų teismui vertinti tikimybę ar priešingas teisei elgesys ateityje kartosis. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į tai, jog V. S. dėl neatsargumo padarė nusikalstamą veiką dėl kurios žuvo žmogus, dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino ir gailisi, savo iniciatyva ėmėsi žalos atlyginimo nukentėjusiajai (žuvusiojo motinai) ir pagal sudarytą mokėjimo grafiką atlygina žalą (2 t., b. l. 118-119), savo kolegų charakterizuojamas teigiamai (3 t., b. l. 13-17), yra vedęs, turi tris vaikus, šiuo metu dirba. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vien tai, jog asmuo yra ankščiau bei po eismo įvykio baustas už administracinius nusižengimus, kurių dauguma nėra didelio pavojingumo (2 t., b. l. 102-108), bei baudos už juos yra sumokėtos, aukščiau nurodytų V. S. bei padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančių aplinkybių kontekste, nėra pagrindas spręsti, jog pastarasis ateityje nesilaikys įstatymų ir darys nusikalstamas veikas. Be kita ko, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio atsižvelgiant į prokuroro nurodytas aplinkybes dėl V. S. padarytų KET pažeidimų atsižvelgta jam skiriant baudžiamojo poveikio priemonę – teisės naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, atėmimą, bei atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės taikant kartu su 2 000 Eur užstatu. Atitinkamai, teisėjų kolegija, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė esant ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygą.

12. Prokuroro teigimu, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taip pat negali būti taikomas ir dėl to, jog už V. S. laiduojanti jo sutuoktinė G. S. nėra tinkama laiduotoja. Su šiuo skundo argumentu teisėjų kolegija taip pat nesutinka.

13. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018 ir kt.). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-239-648/2020 ir kt.).

14. Nagrinėjamu atveju, laiduotoja G. S. yra pateikusi prašymą atleisti V. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir skirti ją laiduotoja, nurodo, jog pastarasis yra jos sutuoktinis, kartu turi tris vaikus, kuriais rūpinasi, šeimoje nesutarimų nėra, todėl galės daryti teigiamą įtaką sutuoktiniui. Iš laiduotojos charakteristikos matyti, jog darbovietės ji charakterizuojama teigiamai, taip pat vykdo visuomeninę veiklą – savanoriauja „(duomenys neskelbtini)“ (3 t., b. l. 20). Iš pateiktų duomenų matyti, jog G. S. atitinka laiduotojui keliamus glaudaus ir artimo ryšio reikalavimus, taip pat asmeninės laiduotojos savybės nekelia abejonių dėl jos gebėjimo daryti teigiamą įtaką V. S.. Vis tik, prokuroro teigimu, laiduotoja aplaidžiai žiūri į V. S. padarytus KET pažeidimus, todėl abejoja ar pastaroji galės daryti teigiamą įtaką. Atsižvelgiant į G. S. teigiamai charakterizuojančius duomenis, taip pat tai, jog pastaroji ankščiau nėra teista, administracine tvarka nebausta (3 t. ,b. l. 21, 77), teisėjų kolegijos prokuroro abejonės vertinamos kaip nepagrįstos, be kita ko, cituojami laiduotojos parodymai, negali būti absoliutinami ir interpretuojami kaip keliantys abejonių pastarosios patikimumu. Atitinkamai, nurodytų aplinkybių kontekste, spręstina, jog G. S. atitinka laiduotojui keliamus reikalavimus ir galės daryti teigiamą įtaką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistam V. S..

15. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nustatė egzistuojant visas sąlygas V. S. atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis), paskirtas laidavimas kartu su 2 000 Eur užstatu užtikrins laidavimo instituto bei baudžiamojo proceso tikslus.

Dėl nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleisto V. S. apeliacinio skundo

16. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas skirdamas jam baudžiamojo poveikio priemonę neįvertino bylos duomenų, charakterizuojančių jį, bei apibūdinančių padarytą nusikalstamą veiką, nesuderino baudžiamojo poveikio priemonės su tikslais ir principais, kuriais vadovaujamasi atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

17. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamą veiką, dėl jos kilusius padarinius, kaltininko kaltės laipsnį ir asmenybę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-696/2017). Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui atsižvelgė į tai, jog padaryta nusikalstama veika buvo sukeltos sunkios ir negrįžtamos pasekmės (žuvo žmogus), atsiradusios pasekmės tiesiogiai priežastiniu ryšiu susijusios su padarytais KET 127 punkto bei ANK 417 straipsnio 3 dalies pažeidimais, iki nusikalstamos veikos padarymo V. S. eilę kartus buvo baustas už įvairaus pobūdžio administracinius nusižengimus, taip pat padarė du nešiurkščius nusižengimus po eismo įvykio (2 t., b. l. 101-108). Nurodytų aplinkybių kontekste, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog V. S. nurodomos aplinkybės dėl darbo pobūdžio susijusio su būtinybe vairuoti transporto priemones, bei šeimos poreikių, negali būti keliamos aukščiau visuomenės intereso, kad asmuo, dėl kurio padarytos nusikalstamos veikos žuvo žmogus, taip pat sulauktų pasekmių.

18. Sutiktina, jog atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas yra teismo diskrecijos teisė, tačiau, nagrinėjamu atveju, šios priemonės neskiriant ar sumažinant jos terminą, ar pakeičiant ją kita, nebūtų užtikrintas baudžiamosios priemonės tikslas, kad asmuo laikytųsi įstatymų. Visų pirma, atsižvelgiant į tai, jog V. S. nusikalstama veika padaryta naudojantis specialia teise vairuoti transporto priemones, kitokio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas nebūtų tikslingas, taip pat nors veika padaryta dėl neatsargumo, tačiau sukėlė sunkias ir negrįžtamas pasekmes, be kita ko, apeliantas nėra pavyzdingas vairuotojas, ne kartą ankščiau yra baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus (greičio viršijimą, naudojimąsi telefonu ir pan. (t., 2 b. l 101-108). Atsižvelgtina ir į tai, jog nors apeliantas nurodo turintis 3 vaikus, tačiau du iš jų jau yra pilnamečiai (asmens duomenų b. l. 2), duomenų apie būtinybę užtikrinti specialius jų poreikius nėra, be kita ko, teisę vairuoti transporto priemones turi ir V. S. sutuoktinė G. S.. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog V. S. yra darbingo amžiaus asmuo, turintis vadovavimo įmonei patirties, todėl turi galimybes dirbti darbą nesusijusį su teisės vairuoti transporto priemones naudojimu.

19. Teisėjų kolegija sutinka, kad teisės vairuoti transporto priemones laikinas netekimas sukels tam tikrų nepatogumų, tačiau atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pasekmes, visas aplinkybes, susijusias su nusikalstamos veikos padarymu, bei aukščiau aptartas V. S. charakterizuojančias aplinkybes, kaltininko patiriami sunkumai nėra laikytini pakankamu pagrindu neatimti asmeniui specialios teisės. Nustatytas specialiosios teisės atėmimo terminas yra artimas minimaliam terminui, todėl, nurodytų aplinkybių kontekste, jį trumpinti nėra pagrindo (BK 68 straipsnis 2 dalis). Priešingos, nei padarė pirmosios instancijos teismas, išvados neleidžia daryti ir apelianto skunde cituojama teismų praktika. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra pažymėjęs, kad teismams, sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į aplinkybes tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas. Nagrinėjamu atveju, tokios aplinkybės nenustatytos. Vien tai, jog V. S. teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės taikant laidavimo institutą, nesudaro pagrindo specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą laikyti neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone.

20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog baudžiamojo poveikio priemonė V. S. atžvilgiu, jau išdėstytų ir byloje nustatytų aplinkybių kontekste, paskirta pagrįstai, ją panaikinti, sumažinti jos terminą ar pakeisti kita baudžiamojo poveikio priemone, nėra jokio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus prokuroro Dainiaus Dambrausko bei atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą V. S. apeliacinius skundus atmesti.