Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis V. S. teisiamojo posėdžio ir ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai. Jis parodė, kad 2020-10-21 apie 19 val. važiavo iš sodybos, keliu link Vilniaus. Viename iš posūkių užsižiūrėjo į šviesas, kurios jam sutrukdė ir jis nuvažiavo nuo kelio, pajuto stiprų smūgį, net nespėjo stabdyti, nesusiorientavo, kaip viskas vyksta. Po to, „kratydamasis“ žolėje, palei krūmus suprato, kad jau važiuoja ne keliu, išsigandęs atsimerkė ir sustojo stabdomas krūmų. Priešais važiavę automobiliai sustojo, pasiūlė jam pagalbą, kad ištempti automobilį, po to iškvietė policijos pareigūnus. Tuo metu buvo praradęs orientaciją, buvo šoke. Atvažiavus policijai, davė parodymus, po to iškvietė transportavimo priemonę, kad sugadintą automobilį nuvežtų į Vilniaus aikštelę, kur jis vykdo prekybą. Kitą dieną sulaukė policijos vizito, nuvažiavo į aikštelę apžiūrėti automobilio. Teigė, kad nematė įvykio, tik pajuto smūgį. Viskas įvyko jo žiūrėjimo į šviesą metu; pajuto stiprų smūgį, užsimerkė ir atsimerkęs jautė, kad „darda“; buvo tamsu, nieko nesimatė. Nematė partrenkto žmogaus. Pripažįsta visus pažeidimus. Ne viską pamena, buvo strese. Pats užsiima automobilių prekyba, vairavimu. Nurodė, kad nėra piktybinis pažeidėjas. Nepamena, ar tą vakarą važiuodamas kalbėjo telefonu; tuo metu telefonu nekalbėjo. Atstumas nuo sodybos iki eismo įvykio 8-10 min. Vairuoja nuo 18 m., tokių įvykių nebuvo. Kitos dienos rytą sužinojo, kad buvo partrenktas žmogus. Po to, kai jį apklausė tyrėja, važiavo į apylinkes, surado moterį, pas kurią tas žmogus gyveno, mėgino aiškintis. Apylinkėje surado žmones, kurie nurodė, kad tas žmogus dažnai vaikščiodavo tuo keliu, buvo be namų. Norėjo išsiaiškinti, padengti išlaidas. Kai jo (kaltinamojo) advokatė susisiekė su nukentėjusiosios advokatu, jie pasirašė žalos atlyginimo ir susitaikymo sutartį. Laikosi susitarimo sąlygų, didžiąją dalį iš karto pervedė. Nurodė, kad jo veikla yra automobilių prekyba; automobilius perka Italijoje ir ne tik, gabena į Lietuvą, pats vairuoja, transportuoja. Yra vedęs, turi 3 vaikus. Aptariamas automobilis buvo nedraustas. Pažymėjo, kad paskutiniu metu ypač stengiasi būti atsargus. Atsiprašė dėl padarytos nusikalstamos veikos.

Kaltinamojo gynėja prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės arba susitaikius su nukentėjusiąja arba pagal laidavimą.

Laiduotoja G. S. teisiamojo posėdžio metu prašė kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jos laidavimą. Nurodė, kad kaltinamasis yra pareigingas šeimos žmogus. Pažymėjo, kad sutuoktinis nuolat veža dukrą į mokyklą, nes jie gyvena užmiestyje; ji pati dirba nuo 8 val., o dukros mokykla – nuo 8.30 val. Šeimoje nesutarimų nebuvo, augina 3 vaikus. Mano, kad vienas kitam daro teigiamą įtaką, vienas kitą papildo. Pažadėjo stipriau įtakoti, kad daugiau pažeidimų nebūtų. Paprastai taip nėra, kad automobiliai neapdraudžiami, tuo atveju buvo gal toks atsitiktinumas. Sutinka laiduoti su užstatu, bet atkreipė dėmesį, kad jie turi 3 išlaikomus vaikus, kitų įsipareigojimų. Nurodė, kad po įvykio buvo pokalbis su sutuoktiniu, jį reikėjo psichologiškai palaikyti, įvykis palietė visą šeimą. Sutuoktinis daug ir intensyviai vairuoja. Pati jį vertina kaip teisingą, saugų vairuotoją, drausmingą. Pati dirba (duomenys neskelbtini), yra vertinama teigiamai. Taip pat užsiima socialine veikla, 5 metus yra vaikų gynėja, charakterizuojama teigiamai. Gali laiduoti, kad kaltinamasis ateityje jokių nusikalstamų veikų nedarys. Pati nėra bausta administracine tvarka.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, kiti proceso dalyviai.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

Nukentėjusioji I. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020-10-22, apie 16.30 val. paskambinusi dukra pranešė, kad jai paskambino iš policijos ir informavo, jog eismo įvykio metu žuvo jos brolis ir jos sūnus V. L., gim. (duomenys neskelbtini). Sūnus V. L. nei su ja, nei su savo seserimi, nei su broliu nebendravo jau daug metų, su šeimos nariais jokio ryšio nepalaikė. Paskutinį kartą su sūnumi V. L. bendravo maždaug prieš 10 metų. Ji žino, jog jis gyveno kažkur Širvintų r., bet nei adreso, kur jis gyveno, nei su kuo jis gyveno, nežino. Taip pat nežino jokių eismo įvykio aplinkybių, žino tik tiek, kiek perskaitė masinio informavimo priemonėse. Ji sūnų V. L. laidos savo lėšomis (1 t., b. l. 61-62).

Specialisto išvadoje Nr. M 1179/2020(01) nurodyta, kad V. L. lavone nustatyta kairio skruosto ir žando, pečių, dešinės alkūnės, kairiojo dilbio, pilvo dešinės pusės, dešinės blauzdos odos nubrozdinimai, kaktos kairės pusės, dešinio kelio muštinės žaizdos, viršugalvio, kaktos kairės pusės, krūtinės ląstos dešinės pusės, pilvo dešinės pusės, nugaros juosmens dešinės pusės, dešinio kelio, dešinės blauzdos minkštųjų audinių kraujosruvos, kaukolės skliauto (kaktikaulio kairės pusės, kairio momenkaulio, pleištakaulio kairio sparno) ir pamato (vidurinių duobių) kaulų lūžis, difuzinis kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į skilvelius, abipusiai šonkaulių lūžiai (dešinėje III-VI-o, IX-XII-o, kairėje IV-V-o, IX-XI-o) su krūtinplėvės sužalojimu ir kraujavimu į krūtinplėvės ertmes (dešinėje 600 ml, kairėje - 400ml) bei dešinio plaučio plyšimais, abiejų plaučių sumušimai, C7 slankstelio kūno skersinis lūžis su nugaros smegenų sužalojimu, Th10 slankstelio kūno skersinis lūžis su dislokacija ir nugaros smegenų nutraukimu, dubens kaulų lūžiai (dešinio klubakaulio - kryžkaulio sąnario išsiskyrimas, dešinės viršutinės gaktikaulio šakos lūžis), kepenų daugybiniai plyšimai su kraujavimu į pilvaplėvės ertmę (200 ml), dešinio inksto vartų plyšimas, dešinio žastikaulio daugiaskeveldriniai lūžiai, dešinės blauzdos kaulų atviri spiraliniai lūžiai. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir galimai, paviršiais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2020-10-21) ir būdu, t. y. autoįvykio metu, nukentėjus kaip pėsčiajam. Kaktos dešinės pusės ir plaštakų daugybinės pjautinės žaizdos, padarytos paveikus kietu, pjaunančių savybių turinčiu daiktu, galimai stiklu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2020-10-21) ir būdu, t. y. autoįvykio metu, nukentėjus kaip pėsčiajam. Sužalojimai visumoje dėl kaukolės pamato lūžių, kaklo ir nugaros slankstelių lūžių su nugaros smegenų pažeidimas, vidaus organų sužalojimo, atviro dešinio blauzdikaulio kūno lūžio bei ūmaus vidinio kraujavimo, remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1., 6.6.5., 6.6.6., 6.6.11., 6.6.13 ir 6.6.15 punktais, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. V. L. mirė nuo kūno sumušimo, pasireiškusio kairio skruosto ir žando, pečių, dešinės alkūnės, kairiojo dilbio, pilvo dešinės pusės, dešinės blauzdos odos nubrozdinimais, kaktos kairės pusės, dešinio kelio muštinėmis žaizdomis, viršugalvio, kaktos kairės pusės, krūtinės ląstos dešinės pusės, pilvo dešinės pusės, nugaros juosmens dešinės pusės, dešinio kelio, dešinės blauzdos minkštųjų audinių kraujosruvomis, kaukolės skliauto (kaktikaulio kairės pusės, kairio momenkaulio, pleištakaulio kairio sparno) ir pamato (vidurinių duobių) kaulų lūžiu, difuziniu kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į skilvelius, abipusiais šonkaulių lūžiais (dešinėje III-VI-o, IX-XII-o, kairėje IV-V-o, IX-XI-o) su krūtinplėvės sužalojimu ir kraujavimu į krūtinplėvės ertmes (dešinėje 600 ml, kairėje - 400ml) bei dešinio plaučio plyšimais, abiejų plaučių sumušimais, C7 slankstelio kūno skersiniu lūžiu su nugaros smegenų sužalojimu, Th10 slankstelio kūno skersiniu lūžiu su dislokacija ir nugaros smegenų nutraukimu, dubens kaulų lūžiais (dešinio klubakaulio - kryžkaulio sąnario išsiskyrimas, dešinės viršutinės gaktikaulio šakos lūžis), kepenų daugybiniais plyšimais su kraujavimu į pilvaplėvės ertmę (200 ml), dešinio inksto vartų plyšimu, dešinio žastikaulio daugiaskeveldriniais lūžiais, dešinės blauzdos kaulų atvirais spiraliniais lūžiais. Lavoninių reiškinių būklė, konstatuota lavono tyrimo metu 2020-10-22, 09.45 val., kad nuo V. L. mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo jo lavone galėjo praeiti 12-24 val. laiko. V. L. mirė nuo kūno sužalojimų visumos. Labiausiai tikėtina, kad V. L. mirė neilgai trukus po nustatytų sužalojimų jam padarymo. Remiantis Sužalojimų makromorfologiniu vaizdu, bei išsidėstymu, labiausiai tikėtina, kad pirminis smūgis tiriamajam buvo į dešinį kūno paviršių (dešinį kelį ir blauzdą), pastarajam esant vertikalioje padėtyje. V. L. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,69 promilės etilo alkoholio. Gyvam asmeniui tai atitiktų vidutinį girtumo laipsnį. V. L. sirgo bendrine ateroskleroze, kasos fibroze. Šios ligos įtakos mirčiai neturėjo (1 t., b. l. 42-53).

Byloje yra 2020-10-22 Lavono apžiūros protokolas (1 t., b. l. 38-39).

Liudytojas V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad maždaug prieš 12 metų, į (duomenys neskelbtini), atsikaustė gyventi V. L.. Jis visą laiką gyveno (duomenys neskelbtini) ūkyje, kur padėjo dirbti įvairius ūkio darbas. Jis bendravo su V. L., dažnai pas jį ateidavo į svečius, atnešdavo daržovių, pieno, bei padėdavo nudirbti kai kuriuos ūkio darbus. 2020-10-21, apie 17 val., pas jį į namus atėjo V. L., jis buvo visiškai blaivus, jam atnešė morkų. Jis V. L. davė pinigų, kad nueitų į Musninkus, kur atsidariusi kebabinė, kad nupirktų jam ir sau kebabų. Ir po 17 valandos V. L. iš jo namų (duomenys neskelbtini) nuėjo iki Musninkų, kurie yra apie 2 kilometrų atstumu nuo jo namų. Maždaug po valandos, apie 18 val., V. L. grįžo nešinas maišeliu, parnešė jam ir sau po kebabą. Jie abu suvalgė po kebabą, pasikalbėjo, jokio alkoholio negėrė, išgėrė arbatos. Jis V. L. pasiūlė dar pasilikti pasižiūrėti televizorių. Bet V. L. nurodė, kad negali, nes ūkininkei, pas kurią gyvena, turi padėti parnešti pieną. V. L. apie 18.45 val. išėjo iš jo namų (duomenys neskelbtini) ir turėjo eiti link ūkio, kuriame gyveno. V. L. išeidamas išsinešė maišelį, bet kas jame buvo, jis nematė ir tuo nesidomėjo. V. L. vilkėjo tamsiai mėlyna šilta striuke, mūvėjo tamsiomis kelnėmis. Tikrai matė, kad prieš išeinant pas V. L. ant mėlynos striukės dešinės rankovės, ties riešu, buvo užjuostas atšvaitas, nes jis pats V. L. šį atšvaitą yra davęs ir jis jį pastoviai nešiojo. Be to, išeidamas V. L. su savimi turėjo ir prožektoriuką. V. L. šį prožektoriuką buvo nusipirkęs prieš 4-5 dienas, Širvintų turguje. Jis prieš tai vaikščiojo pasišviesdamas mobiliuoju telefonu, o 2020-10-21 vakare, jis išeidamas iš jo namų turėjo naują prožektorių. V. L. tik išėjęs iš jo namų į kiemą iš karto įjungė savo prožektorių. Kadangi einant nuo jo namų link kelio, visur yra tamsu, todėl nepasišviečiant sunku eiti. Jis dar palydėjo V. L. ir jie po to atsisveikino. V. L. ėjo link kelio ir rankoje nešėsi šviečiantį prožektorių, o ant dešinės rankos striukės rankovės buvo užjuostas atšvaitas. Jo prožektorius nebuvo mažas, buvo apie 20-25 cm ilgio, apie 8-10 cm skersmens, prožektorius buvo su LED lemputėmis ir prožektoriaus ryškumas reguliavosi trimis padėtimis, labai ryškiai švietė ir buvo ne su baterijomis, o kraunamas nuo elektros tinklo. Tai nebuvo tiesiog simbolinis prožektoriukas, o buvo geras, didelis, ryškiai šviečiantis prožektorius. Kai su V. L. atsisveikino 2020-10-21 vakare, apie 19.45 val., daugiau su juo nebendravo ir jo nematė. Buvo susitarę, jog sekančios dienos rytą jis ateis ir jie kartu važiuos į mišką malkų. O sekančią dieną, t. y. 2020-10-22, apie 8 val., jam paskambino A. B., kuris yra ūkio, kuriame gyveno V. L., savininkas, nurodė, kad vakar vakare automobilis užmušė V. L.. Jis pats eismo įvykio nematė ir apie jo aplinkybes nieko parodyti negali. Tik žino, kad V. L. visada vaikščiodavo tvarkingai, eidavo kelkraščiu prieš automobilių eismą ir tikrai visuomet šviesdavosi telefonu, o dabar jau buvo nusipirkęs ir gerą prožektorių. Nuo jo namų V. L. turėjo paeiti apie 200 m iki kelio, o po to jis keliu paėjo dar apie 150 m nuo jo namų Čiobiškio link iki buvo partrenktas automobilio (1 t., b. l. 79-81).

Liudytojas V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020-10-21, apie 20 val., prie įvažiavimo į jo namą (duomenys neskelbtini), buvo įvykęs eismo įvykis. Išėjęs pažiūrėti, pamatė kad automobilis, lyg tai Volvo, buvo įvažiavęs į griovį, esantį prie įvažiavimo į jo kiemą. Prie automobilio buvo daug žmonių, kurie bandė automobilį Volvo ištraukti iš griovio. Pasižiūrėjęs, jis su niekuo nebendravo ir nuėjo namo. 2020-10-22 išėjęs tvarkyti prie kelio augančių eglaičių bei krūmų, priėjęs prie krūmo pamatė skudurus. Priėjęs arčiau pamatė, kad juose guli galimai žmogaus kūnas. Iš karto paskambino bendruoju pagalbos centro numeriu 112 ir informavo apie tai. Pirma atvykusi GMP jam pasakė, kad tai yra žmogaus kūnas, kad asmuo yra miręs. Mirusio asmens nepažįsta (1 t., b. l. 84-85). Papildomos apklausos metu liudytojas V. K. parodė, kad 2020-10-21, vakare, po 19 val., būdamas namuose, (duomenys neskelbtini), pamatė ties kelio važiuojama dalimi šviesas, todėl supratęs, jog ten kažkas įvyko, išėjo iš namų ir nuėjo iki įvykio vietos, ties įvažiavimu link jo namo. Atėjęs į įvykio vietą, pamatė per įvažiavimą „peršokusį“ ir griovyje ties krūmais stovintį automobilį, kuris buvo nuvažiavęs nuo kelio. Įvykio vietoje buvo sustoję daugiau automobilių, buvo susirinkę žmonių, atvykę policijos pareigūnai. Jis pasišviesdamas atsineštu žibintuvėliu, pavaikščiojo po įvykio vietą ir matė, kad nuvažiavęs nuo kelio važiuojamos dalies į griovį automobilis, važiavęs link Musninkų pusės, važiavo grioviu, kliudydamas ir nulauždamas kelias jam priklausančias egles, po to šis automobilis „peršoko“ įvažiavimą link jo namų ir sustojo griovyje, prie krūmų. Kaip įvyko eismo įvykis jis nematė ir apie jo aplinkybes nieko parodyti negali. Matė, kad į griovį įvažiavęs automobilis Volvo. Jis matė policijos automobilyje sėdintį pareigūną, o kito nematė. Jis paklausė, ar nereikia pagalbos, ar nėra sužeistų. Kadangi atsakė, kad jokios pagalbos nereikėjo, jis išėjo. Dėl nulaužtų eglučių jis pretenzijų neturi ir ieškinio nereikš. Sekančią dieną apie 8.30 val., išėjo iš namų ir nuėjo apžiūrėti įvykio vietos. Nutempė nulaužtas eglutes, pavaikščiojo palei pėdsakus, paliktus automobilio, surinko išsimėčiusias pagalių nuolaužas. Ir kai priėjo prie pat krūmų, pamatė krūmuose gulint kažkokius skudurus. Nuo kelio jų nesimatė. Tuomet priėjęs prie pat, pamatė pakaušį ir suprato, jog tai guli žmogus. Jis gulėjo veidu į žemę, kojomis į kelio pusę. Pamatęs pakaušį, atpažino, jog tai iš matymo pažįstamas vyras, kurio vardo nežino, bet jis gyveno pas gretimą ūkininką. Jis vaikščiodavo kiekvieną dieną į Musninkus ir atgal, po kelis kartus per dieną. Jis visuomet eidavo kelkraščiu, prieš automobilių eismą. Kiek matęs, jis visuomet vaikščiojo tvarkingai. Supratęs, kad krūmuose guli vyras, jis jo nejudino, o iš karto paskambinęs 112 iškvietė greitąją ir policiją, kurie atvyko po kelių minučių. Medikai konstatavo vyro mirtį. Kada jis atsirado krūmuose, nematė (1 t., b. l. 87-89).

Liudytojas E. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020-10-21, po 19 valandos, tiksliai laiko nežino, jis vairuodamas automobilį VW Passat, važiavo Širvintų r., nuo Musninkų k. link (duomenys neskelbtini) k., t. y. važiavo nuo Vilniaus miesto pusės. Paskui jo vairuojamą automobilį VW Passat, atsilikusi apie 30-50 m atstumu nuo jo, važiavo jo draugė A. J.. Jie važiavo iš sodybos (duomenys neskelbtini) k., kur remontuoja namą ir važiavo į namus (duomenys neskelbtini). Buvo tamsus paros metas, be kritulių, asfaltas sausas. Vairuojamu automobiliu važiuojant keliu Širvintų r., Musninkų sen., pro Liuliškių k, toje vietoje kelio važiuojamoji dalis neapšviesta, nes net nėra įrengta apšvietimo, buvo visiškai tamsu. Jis artėjo link kelio vingio į dešinę. Ir tuo metu pamatė iš priešpriešos, priešinga kelio puse, t. y. link Vilniaus pusės atvažiuojančio automobilio šviesas. Šis automobilis taip pat priartėjo prie to pačio kelio vingio, tik vingis jam buvo į kairę pusę. Kai pamatė iš priešpriešos link savęs artėjančio automobilio šviesas, tarp jų buvo apie 200-250 m atstumas. Priekyje jo jokie automobiliai nevažiavo, t. y. tarpe jo vairuojamo automobilio ir iš priešpriešos važiuojančio automobilio jokių kitų automobilių nebuvo. Nors tame kelio ruože leistinas greitis 90 km/h, bet jam pasirodė, jog tas automobilis važiuoja greičiau. Ir kai tik jis pamatė iš priešpriešos atvažiuojančio automobilio šviesas, praėjus kelioms sekundėms, šios šviesos staiga dingo. Jis tuo metu buvo apie 200-250 m atstumu nuo iš priešpriešos važiavusio automobilio, jis nematė, kas nutiko automobiliui, bet suprato, jog automobilis nuvažiavo nuo kelio važiuojamos dalies. Dar pagalvojo, kad turbūt nevietinis žmogus važiavo, kelio nežinojo, kad priartėjo prie kelio vingio ir nesuvaldęs automobilio nuvažiavo nuo kelio. Jis maždaug po 10 sekundžių privažiavo prie nuvažiavusio nuo kelio automobilio ir sustojo. Sustojo ir jam iš paskos kitu automobiliu važiavusi jo draugė. Kai jis privažiavo prie įvykio vietos, pamatė, kad nuo kelio važiuojamos dalies nuvažiavęs automobilis Volvo, peršokęs įvažiavimą į sodybą ir sustojęs griovyje, įvažiavęs į krūmus dešiniuoju šonu. Jau automobilio vairuotojas buvo išlipęs iš automobilio ir vaikščiojo šalia automobilio kairiojo šono. Kitų asmenų prie automobilio nebuvo. Jis priėjo prie šio asmens ir paklausė, ar jis nesužalotas, ar jam viskas gerai, klausė, ar jis vienas važiavo. Į tai jam vyras atsakė, kad jis važiavo vienas ir kad jam viskas tvarkoje. Jis vaikščiojo apžiūrinėdamas automobilį Volvo ir pašė jo, kad jis jam padėtų ištempti automobilį iš griovio. Jis matė, kad prie automobilio Volvo kairio šono guli detalių nuolaužos, taip pat matė, kad ant įvažiavimo į sodybą keliuko taip pat gulėjo detalių nuolaužos. Taip pat matė, jog jis dar prieš minėtą keliuką į sodybą yra nulaužęs kelias nestoras eglutes. Jis vyro klausė, kas nutiko, kad jis nuvažiavo nuo kelio, ir jis kartojo, kad jį apakino. Bet jo niekas apakinti negalėjo, nes prieš jo paties automobilį jokie automobiliai nevažiavo, jis neprasilenkinėjo su jokiais priešinga kryptimi važiuojančiais automobiliais, o jis tuo metu, kai jis nuvažiavo nuo kelio, buvo apie 200-250 m atstumu nuo jo, važiavo įjungęs trumpųjų šviesų žibintus, todėl negalėjo jo apakinti. Jo draugė pamačiusi, kad įvykęs eismo įvykis, iš karto apsisuko vairuojamu automobiliu ir nuvažiavo atgal į Musninkų k., nes ten matė stovintį pareigūnų ekipažą, todėl ji nuvažiavo pakviesti pareigūnų. Jis liko prie Volvo automobilio, bet buvo tamsu ir jis ten nieko neapžiūrinėjo ir nevaikščiojo. Jis matė, kad apgadinta visa priekinė automobilio Volvo dalis, kairės pusės priekinis žibintas, posūkio žibintas. Ar buvo apgadintas variklio dangtis ir priekinis stiklas, neatkreipė dėmesio. Jis daugiau matė kairę automobilio pusę, nes dešinė pusė buvo įvažiavusi į krūmus. Maždaug po 5 minučių atvyko pareigūnai, abu išlipo iš automobilio. Vienas apžiūrinėjo automobilį Volvo, nuėjęs apžiūrėjo vietą, nuo kur nuvažiavo automobilis nuo kelio, o kitas nusivedė Volvo vairuotoją į tarnybinį automobilį ir kažką rašė. Ką jie kalbėjo ir ką jie rašė, jis nežino. Pareigūnas apžiūrinėjęs įvykio vietą, kur automobilis nuvažiavo nuo kelio, rado šviečiantį prožektoriuką. Pareigūnas atsinešė prie jų šviečiantį prožektoriuką ir Volvo vairuotojo paklausė, ar čia ne jo. Vairuotojas buvo pasimetęs, jis kažką neaiškiai suniurnėjo ir Volvo vairuotojas paėmęs prožektoriuką nuėjo link automobilio. Tiek atvykus pareigūnams, tiek po to būnant įvykio vietoje, Volvo vairuotojas pastoviai kartojo, kad jį apakino, bet kas jį apakino, jis nieko neaiškino. Kai pareigūnai viską surašė, tuomet vienas asmuo bandė su virve ištemti automobilį Volvo iš griovio, bet nepavyko. Volvo vairuotojas išsikvietė tralą, o pareigūnai ir jie su drauge išvažiavo. Volvo vairuotojas liko laukti atvykstančio tralo. Jokio keliu, ar per kelią einančio pėsčiojo nematė, įvykio vietoje gulinčio kūno taip pat nematė. Daugiau nieko apie įvykio aplinkybes parodyti negali. Tik kitą dieną jam paskambino įvykio vietoje buvęs pareigūnas ir pranešė, jog įvykio vietoje rado vyro lavoną (1 t., b. l. 91-93).

Liudytoja A. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020-10-21, po 19 val., tiksliai laiko nežino, ji vairuodama automobilį Audi A4, važiavo Širvintų r., nuo Musninkų k. link (duomenys neskelbtini) k., t. y. važiavo nuo Vilniaus miesto pusės. Priekyje jos vairuojamo automobilio Audi A4, apie 30-50 m atstumu nuo jos, važiavo jos draugas E. S., vairuodamas automobilį VW Passat. Jie važiavo iš sodybos (duomenys neskelbtini) k., kur remontuoja namą ir važiavo į namus (duomenys neskelbtini). Buvo tamsus paros metas, be kritulių, asfaltas sausas. Vairuojamu automobiliu važiuojant keliu Širvintų r., Musninkų sen., pro Liuliškių k., toje vietoje kelio važiuojamoji dalis neapšviesta, nes net nėra įrengta apšvietimo, buvo visiškai tamsu. Ji artėjo link kelio vingio į dešinę. Ir tuo metu pamatė iš priešpriešos, priešinga kelio puse, t. y. link Vilniaus pusės atvažiuojančio automobilio šviesas. Šis automobilis taip pat priartėjo prie to pačio kelio vingio, tik vingis jam buvo į kairę pusę. Kai pamatė iš priešpriešos link jų artėjančio automobilio šviesas, tarp jų buvo apie 250 m atstumas. Priekyje jos ir E. S. jokie automobiliai nevažiavo, t. y. tarp E. S. vairuojamo automobilio VW Passat ir iš priešpriešos važiuojančio automobilio jokių kitų automobilių nebuvo. Ir kai tik ji pamatė iš priešpriešos atvažiuojančio automobilio šviesas, po akimirkos šios šviesos staiga dingo. Ji tuo metu buvo, kaip minėjo, apie 250 m atstumu nuo iš priešpriešos važiavusio automobilio, ji nematė, kas nutiko automobiliui, bet suprato, jog automobilis nuvažiavo nuo kelio važiuojamos dalies į dešinę pusę, nes šis automobilis važiuodamas iš priešpriešos su jos vairuojamu automobiliu neprasilenkė. Ji maždaug po 15 sekundžių privažiavo prie nuvažiavusio nuo kelio automobilio ir sustojo. Sustojo ir priekyje jos kitu automobiliu važiavęs E. S.. Kai ji privažiavo prie įvykio vietos, pamatė, kad nuo kelio važiuojamos dalies nuvažiavęs automobilis Volvo peršokęs įvažiavimą į sodybą ir sustojęs griovyje, įvažiavęs į krūmus dešiniuoju šonu. Automobilio vairuotojas išlipo iš automobilio ir susiėmė už galvos. Tai pamačiusi, suprato, kad įvyko avarija, dėl to ji iš karto apsuko vairuojamą automobilį ir nuvažiavo atgal į Musninkų k., kur matė stovintį pareigūnų ekipažą. Privažiavusi, pareigūnams pranešė, kad automobilis nuvažiavo nuo kelio važiuojamos dalies. Tuomet ji vairuodama automobilį grįžo į eismo įvykio vietą, o pareigūnai važiavo jai iš paskos. Sugrįžus į įvykio vietą, ji girdėjo, kad automobilio Volvo vairuotojas nori kuo skubiau ištraukti iš griovio automobilį. Kadangi buvo tamsu, be to dešinė automobilio pusė buvo krūmuose, todėl ji gerai apgadinimų nematė, bet matė, kad apgadinta priekinė automobilio Volvo dalis, bei iššovę tiek priekyje, tiek gale esančios oro pagalvės, matė, kad automobilis su užsienietiškais registracijos numeriais. Atvykę pareigūnai išlipo iš automobilio ir nuėjo prie nuo kelio nuvažiavusio automobilio Volvo ir prie jo stovinčio vairuotojo. Pareigūnai paklausė, kuris yra vairuotojas, nes greta stovėjo jos draugas E. S.. Nepažįstamas vyras atsakė, jog tai jis vairuotojas, prisistatė, jog jis yra iš Vilniaus. Tuomet pareigūnas klausė gal kokius tris kartus, ar jis važiavo vienas. Į tai Volvo vairuotojas visą laiką tvirtino, kad jis važiavo vienas. Tuomet vienas pareigūnas nusivedė automobilio Volvo vairuotoją prie tarnybinio automobilio ir davė pūsti į alkotesterį. O kitas pareigūnas pasišviesdamas prožektoriumi nuėjo apžiūrinėdamas link tos vietos, kur automobilis Volvo nuvažiavo nuo kelio. Pareigūnas toje vietoje, kur automobilis Volvo nuvažiavo nuo kelio, prie krūmų rado gulintį įjungtą prožektoriuką. Pareigūnas atsinešė prie jų šviečiantį prožektoriuką ir Volvo vairuotojo paklausė, ar čia ne jo. Vairuotojas neatsakė, nei taip, nei ne, bet jis pasiėmė pareigūno atneštą šviečiantį prožektoriuką. Tiek atvykus pareigūnams, tiek po to būnant įvykio vietoje, Volvo vairuotojas pastoviai kartojo, kad jį apakino, bet kas jį apakino jis nieko neaiškino. Ji dar pareigūnams sakė, kad jo niekas apakinti negalėjo, nes be jų arti automobilio Volvo niekas nevažiavo ir su juo neprasilenkinėjo. Volvo vairuotojas išsikvietė tralą, o pareigūnai ir jie su E. S. išvažiavo, Volvo vairuotojas liko laukti atvykstančio tralo. Jokio keliu, ar per kelią einančio pėsčiojo nematė, įvykio vietoje gulinčio kūno taip pat nematė. Kitą dieną jos draugui E. S. paskambino įvykio vietoje buvęs pareigūnas ir pranešė, jog įvykio vietoje rado vyro lavoną. Sužinojo, kas žuvo eismo įvykio metu, žino minėtą asmenį iš matymo. Kadangi jie su draugu E. S. kiekvieną vakarą pravažiuoja šiuo keliu, todėl kiekvieną vakarą jie matydavo šį vyrą einantį kelkraščiu. Vyras eidavo kairiu kelkraščiu, t. y. prieš automobilių eismą, eidavo tvarkingai kelkraščiu ir rankoje nešdavosi šviečiantį prožektoriuką. Todėl supranta, kad pareigūno rastas šviečiantis prožektoriukas ir buvo žuvusiojo (1 t., b. l. 95-97).

Liudytojas S. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020-10-21, pagal nustatytą grafiką, pradėjo darbą su kolega N. Č., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariate (toliau – Širvintų RPK) ir dirbti turėjo iki 22 valandos. Tarnybos metu 2020-10-21, apie 19 val., jie su kolega N. Č., tarnybiniu automobiliu Širvintų r. nuo Čiobiškio pusės atvažiavo į Musninkus ir priešais parduotuvę sustojo kelioms minutėms. Tuo metu N. Č. kalbėjo telefonu. Jiems pastovėjus apie 6-8 minutes, prie jų stovinčio tarnybinio automobilio nuo Čiobiškio pusės privažiavo automobilis ir iš jo išlipusi prie jų priėjo moteris, kuri pranešė, kad važiuojant nuo Musninkų link Čiobiškio, pravažiavus tiltą, yra nuo kelio į griovį nuvažiavęs automobilis ir įtaria, jog vairuotojas gali būti girtas. Reaguojant į pranešimą, jie iš karto pajudėjo nurodyta kryptimi ir iš Musninkų važiavo Čiobiškio link. Tarnybinį automobilį vairavo N. Č.. Išvažiavus iš gyvenvietės įjungė šoninius žibintus, kad būtų geresnis matomumas ir pravažiavus tiltą (kaip buvo nurodžiusi apie įvykį pranešusi moteris), pamatė nulaužtą kelio stulpelį. Todėl pamanė, jog šioje vietoje įvyko įvykis. Toje vietoje buvo tamsu, jokio kelio pašvietimo nėra. Todėl N. Č. sustabdė vairuojamą tarnybinį automobilį VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o jis iš jo išlipęs nuėjo pažiūrėti, kur yra nuo kelio į griovį nuvažiavęs automobilis. Jis paėjo tolyn nuo tarnybinio automobilio, nuėjo nuo kelio važiuojamos dalies į laukus, bet jokio nuo kelio nuvažiavusiu automobilio nerado. Tuomet sugrįžo į tarnybinį automobilį ir apie tai pasakė N. Č.. Tuo metu pro jų tarnybinį automobilį pravažiavo moteris pranešusi apie įvykį ir ji nuvažiavo tolyn Čiobiškio link. Dėl to ir jie tarnybiniu automobiliu nuvažiavo Čiobiškio link, kur nuvažiavo apie įvykį pranešusi moteris. Pavažiavus gal apie pusę kilometro, pamatė dešiniame kelio šone stovintį su įjungtais avariniais žibintais automobilį Audi (apie įvykį pranešusios moters automobilį), jiems iš kairės pusės pamatė nuo kelio į griovį įvažiavusį automobilį, kuris buvo su įjungtais žibintais ir jiems iš kairės buvo keliukas, kuriame stovėjo žmonės, bei du automobiliai su įjungtais šviesų žibintais. Tuomet N. Č. tarnybinį automobilį pasuko į kairę, į minėtą keliuką ir sustojo. Sustojus jų tarnybiniam automobiliui iš kairės stovėjo nuo kelio į griovį įvažiavęs automobilis Volvo, o iš dešinės buvo medinis stulpas su lentele, ant kurios užrašas „(duomenys neskelbtini)“. Kai jie su kolega atvyko į įvykio vietą, automobilis Volvo jau buvo traukiamas iš įvykio vietos – prie automobilio Volvo galinės dalies buvo prikabintas lynas, o kitas automobilis buvęs ant keliuko jau bandė jį ištraukti, lynas buvo įtemptas. Bet kai pamatė, jog jie atvyko į įvykio vietą, tuomet automobilis, traukiantis iš griovio automobilį Volvo, sustojo ir iš Volvo automobilio ir iš traukiančiojo automobilio išlipo vairuotojai. Jų paklausė, kodėl jie traukia automobilį iš griovio dar neatvykus policijai. Jie su kolega N. Č. išlipo iš tarnybinio automobilio ir abu priėjo prie stovėjusių žmonių, pasiteiravo, kuris yra iš jų vairuotojas. Vienas iš vyrų atsakė, kad tai jis vairuotojas. Pasiteiravus, ar jis važiavo vienas, vairuotojas atsakė, kad vienas, kad jokių kitų žmonių nebuvo, niekas iš įvykio vietos nepasišalino. Jie net kelis kartus klausė tikslindami, ar kitų žmonių įvykio vietoje nebuvo. N. Č. vairuotojui nurodė, kad reikės pasitikrinti blaivumą ir jis nuėjo iki tarnybinio automobilio. Jie su kolega teiravosi vairuotojo, kodėl jis nuvažiavo nuo kelio važiuojamos dalies, nes buvo geros oro sąlygos, eismas tame kelyje neintensyvus. Vairuotojas nurodė, kad jį apakino iš priešpriešos važiuojančio automobilio šviesos, be to sakė, kad jam kažkas nukrito automobilyje, kad jis bandė pasilenkti ir paimti, o tuo metu jį apakino šviesos. Kai vairuotojas pasakė, kad jam automobilyje kažkas nukrito, jis dar paklausė, kad gal telefonas nukrito. Į tai vairuotojas atsakė, kad ne telefonas, bet kas nukrito, vairuotojas nepatikslino. Liepė automobilio vairuotojui pateikti automobilio dokumentus ir vairuotojo pažymėjimą. Tuomet vairuotojas nuėjo iki nuvažiavusio nuo kelio automobilio Volvo ir atnešė dokumentus, jis jį palydėjo iki tarnybinio automobilio, kur buvo N. Č.. Jis pats nuėjo prie ant keliuko stovėjusių asmenų ir pradėjo klausinėti apie įvykio aplinkybes. Liudininkas pasakojo, jog pamatė, kaip iš priešpriešos važiavęs automobilis staiga nuvažiavo nuo kelio, dėl ko jis iš karto sustojo ir nubėgo prie nuvažiavusio automobilio vairuotojo pasiteirauti, ar viskas jam tvarkoje. Liudytojas nurodė, kad vairuotojas išlipo iš automobilio, teigė, kad jam viskas tvarkoje, o kitų asmenų automobilyje nebuvo. Tuomet jis pasišviesdamas žibintuvėliu nuėjo prie į griovį nuvažiavusio automobilio Volvo kairės pusės galinių durų ir matė, kad vairuotojo durys atidarytos, bei iššovę priekyje abi oro pagalvės, bei gale iš kairės pusės taip pat iššovę oro pagalvės. Jis pasišviesdamas žibintuvėliu apžiūrėjo automobilio Volvo salono vidų, įsitikindamas, jog jame tikrai nėra jokių sužalotų žmonių. Nuvažiavusio nuo kelio į griovį automobilio Volvo galinė dalis buvo gal apie 1 m atstumu nuo keliuko, o automobilio priekinė dalis ir dešinė pusė buvo įvažiavusi į krūmus, dėl ko jis automobilio priekinės dalies negalėjo apžiūrėti. Jis pasišviesdamas žibintuvėliu nuėjo prie automobilio Volvo dešinio šono iki vidurio ir taip pat apžiūrėjo automobilį, jo salono vidų. Toliau eiti į priekį jau negalėjo, nes automobilio priekinė dalis iš dešinės pusės buvo įvažiavusi į krūmus. Apžiūrinėdamas automobilį Volvo matė, kad buvo sulankstytas automobilio variklio dangtis ir kairės pusės priekinis sparnas apgadintas. Kadangi priekinė automobilio Volvo dalis buvo įvažiavusi į krūmus, todėl esant tamsiam paros metui, jis negalėjo ten pralįsti ir detaliau apžiūrėti apgadinto variklio dangčio. Apžiūrėjęs į griovį nuvažiavusį automobilį Volvo, dar apėjo ir krūmus, į kuriuos buvo įvažiavęs automobilis, patikrindamas, ar nieko nėra. Nieko neradęs, jis sugrįžo ant keliuko ir po to nuėjo į dešinę keliuko pusę. Ten pamatė nulaužtas kelias eglutes, o po to, pasišviesdamas žibintuvėliu, jis nuėjo grioviu sekdamas padangų pėdsakais iki automobilio Volvo nuvažiavimo nuo kelio pėdsakų pradžios. Eidamas švietė žibintuvėliu, nes buvo visiškai tamsu, jokio apšvietimo nebuvo. Priėjęs nuvažiavimo nuo kelio pėdsakų pradžią jis apsisuko ir ėjo atgal palei paliktus automobilio pėdsakus. Jokių išsimėčiusių daiktų nerado. Sugrįžęs prie tarnybinio automobilio, jis po to nutarė dar kartą apžiūrėti nuvažiavimo nuo kelio vietą. Dėl to dar kartą pradėjo eiti grioviu link automobilio Volvo nuvažiavimo nuo kelio pėdsakų pradžios. Ir tuo kartu su juo ėjo kitas vyras, kuris bandė ištraukti iš griovio automobilį Volvo. Jis eidamas švietė prožektoriuku į šonus, apžiūrinėjo griovį, pėdsakus. Vėl nuėjo iki nuvažiavimo nuo kelio pėdsakų pradžios, apžiūrėjo ir pasišviesdamas prožektoriuku vėl grioviu grįžo atgal, link tarnybinio automobilio. Kartu su juo ėjo minėtas vyras. Ir maždaug pusiaukelėje nuo nuvažiavimo pėdsakų pradžios iki keliuko, ant kurio stovėjo tarnybinis automobilis, pamatė kažką gulint ant žemės ir neryškiai šviečiant. Priėjęs pamatė, jog tai guli įjungtas žibintuvėlis, kuris gulėjo šviečiančia dalimi į žoles. Žibintuvėlis gulėjo prie krūmų. Jis pakėlė šį žibintuvėlį, kuris švietė. Tai buvo juodos spalvos korpuso žibintuvėlis, apie 20 cm ilgio, apie 5-8 cm diametro. Žibintuvėlis švietė gelsvai, jis jo ryškumo nežiūrėjo. Nešinas rastu šviečiančiu žibintuvėliu, jis sugrįžo prie tarnybinio automobilio, kur stovėjo automobilio Volvo vairuotojas. Jis jam parodė surastą šviečiantį žibintuvėlį ir jo paklausė, ar tai ne jo žibintuvėlis. Į tai automobilio Volvo vairuotojas jam atsakė, kad taip ir paėmęs iš jo žibintuvėlį pasakė „ačiū“ ir daugiau šio žibintuvėlio jis nematė. Tuomet automobilio Volvo vairuotojas pradėjo rūpintis automobilio Volvo ištraukimu iš griovio ir išvežimu, kažkam skambino. Kadangi įvykio metu buvo apgadintas automobilio Volvo vairuotojo įmonės automobilis, kitų asmenų turtas sugadintas nebuvo, sužalotų asmenų nebuvo, vairuotojas buvo blaivus, todėl jie su kolega išvažiavo iš įvykio vietos. Volvo vairuotojas jau buvo paskambinęs ir išsikvietęs traliuką automobiliui Volvo išgabenti, nes patys jie automobilio Volvo iš griovio ištraukti nesugebėjo, nutrūko lynas. Ir kadangi jų pagalbos nereikėjo, jie su kolega išvažiavo iš įvykio vietos. Automobilis Volvo į griovį buvo įvažiavęs priekine dalimi žemyn, be to dešinė automobilio pusė ir priekinė dalis buvo krūmuose. Nei liudininkai, nei automobilio Volvo vairuotojas jiems nesakė, kad galbūt automobiliu Volvo kažką partrenkė. Jiems tiek liudininkai, tiek vairuotojas nurodė, jog vairuotojas tiesiog nesuvaldęs automobilio nuvažiavo nuo kelio (1 t., b. l. 99-101).

Liudytojas N. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020-10-21, pagal nustatytą grafiką pradėjo darbą su kolega S. B. Širvintų RPK. Dirbti turėjo iki 22 valandos. Tarnybos metu jie su kolega S. B. tarnybiniu automobiliu, apie 19 val., Širvintų r., nuo Čiobiškio pusės atvažiavo į Musninkus ir priešais parduotuvę sustojo kelioms minutėms pakalbėti telefonu. Jiems pastovėjus apie 8 minutes, prie tarnybinio automobilio nuo Čiobiškio pusės privažiavo automobilis ir iš jo išlipusi prie jų priėjo moteris, kuri pranešė, kad važiuojant nuo Musninkų link Čiobiškio, pravažiavus tiltą, yra automobilis nuvažiavęs nuo kelio į griovį ir įtaria, jog vairuotojas gali būti girtas. Reaguojant į pranešimą jie iš karto pajudėjo nurodyta kryptimi ir iš Musninkų važiavo Čiobiškio link. Išvažiavus iš gyvenvietės įjungė šoninius žibintus, kad būtų geresnis matomumas ir pravažiavus tiltą (kaip buvo nurodžiusi apie įvykį pranešusi moteris), pamatė nulaužtą kelio stulpelį. Todėl pamanė, jog šioje vietoje įvyko įvykis. Toje vietoje buvo tamsu, jokio kelio pašvietimo nėra. Todėl jis sustabdė vairuojamą tarnybinį automobilį VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš jo išlipęs kolega S. B. nuėjo pažiūrėti, kur nuo kelio į griovį nuvažiavęs automobilis. Bet toje vietoje jis nerado nuo kelio nuvažiavusio automobilio. Kol kolega S. B. buvo nuėjęs ieškoti nuo kelio nuvažiavusio automobilio, pro jų tarnybinį automobilį pravažiavo moteris pranešusi apie įvykį ir ji nuvažiavo tolyn Čiobiškio link. Sugrįžus S. B. į tarnybinį automobilį, jie nuvažiavo taip pat tolyn Čiobiškio link, kur nuvažiavo apie įvykį pranešusi moteris. Pavažiavus gal apie pusę kilometro, pamatė dešiniame kelio šone stovintį su įjungtais avariniais žibintais apie įvykį pranešusios moters automobilį, jiems iš kairės pusės pamatė nuo kelio į griovį įvažiavusį automobilį, kuris buvo su įjungtais žibintais ir jiems iš kairės buvo keliukas, kuriame stovėjo žmonės, bei du automobiliai su įjungtais šviesų žibintais. Tuomet jis vairuojamu tarnybiniu automobiliu pasuko į kairę, į minėtą keliuką ir sustojo. Sustabdytam tarnybiniam automobiliui iš kairės stovėjo nuo kelio į griovį įvažiavęs automobilis Volvo, o iš dešinės buvo medinis stulpas su lentele ant kurios užrašas „(duomenys neskelbtini)“. Išlipus su kolega S. B. jie priėjo prie stovėjusių žmonių ir pasiteiravo, kuris yra iš jų vairuotojas. Vienas iš vyrų atsakė, kad tai jis vairuotojas. Pasiteiravus, ar jis važiavo vienas, vairuotojas atsakė, kad vienas, kad jokių kitų žmonių nebuvo, niekas iš įvykio vietos nepasišalino. Jis vairuotojui nurodė, kad reikės pasitikrinti blaivumą. Jis pats nuėjo iki tarnybinio automobilio, atsidarė šonines dešinės pusės duris, išsiėmė alkotesterio dėžutę ir pradėjo ruošti alkotesterį vairuotojo patikrinimui. Jie su kolega teiravosi vairuotojo, kodėl jis nuvažiavo nuo kelio važiuojamos dalies, nes buvo geros oro sąlygos, eismas tame kelyje neintensyvus. Vairuotojas atsakė, kad jį apakino iš priešpriešos važiuojančio automobilio šviesos, be to užsiminė, kad jam kažkas nukrito automobilyje, kad jis bandė pasilenkti ir paimti, o tuo metu jį apakino šviesos. Kai vairuotojas pasakė, kad jam automobilyje kažkas nukrito, jie paklausė, kad gal telefonas nukrito. Į tai vairuotojas atsakė, kad ne telefonas, bet kas nukrito, vairuotojas nepatikslino. Vairuotojui priėjus, jis alkotesteriu patikrino jo blaivumą, buvo nustatyta 0,00 promilių. Nurodė vairuotojui, kad jis pateiktų automobilio Volvo dokumentus ir savo vairuotojo pažymėjimą. Vairuotojas atnešė automobilio Volvo dokumentus, iš kurių buvo nustatyta, jog automobilis yra su itališkais registracijos numeriais, iš vairuotojo pažymėjimo buvo nustatyta vairuotojo asmenybė – V. S., gim. (duomenys neskelbtini). Patikrinęs vairuotojo V. S. blaivumą jis įlipo į tarnybinį automobilį, pildė žurnalą, perfotografavo alkotesterio parodymus, nes negali išspausdinti tikrinimo šaknelės. Kol jis sėdėdamas automobilyje tvarkė dokumentus, tuo metu jo kolega S. B. apžiūrėjo nuo kelio nuvažiavusį automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei ne vieną kartą apėjo įvykio vietą, buvo nuėjęs link automobilio nuvažiavimo nuo kelio vietos, grįžo atgal. Prie keliuko, ant kurio stovėjo jų sustabdytas tarnybinis automobilis, iš dešinės pusės, matėsi nulaužtos kelios eglutės. Ir jam pildant dokumentus, į įvykio vietą atėjo dar vienas vyras. Vyras nurodė, jog jis netoli gyvena ir yra nulaužtų eglučių savininkas. Jis jam pasakė, jog čia yra eglutes nulaužusio automobilio vairuotojas ir kad jie gali aptarti žalos atlyginimo klausimą. Bet į tai vyras atsakė, jog tai jau ne pirmas kartas, kai nulaužiamos eglutės ir kad jis jokių pretenzijų vairuotojui neturi ir netrukus šis vyras išėjo iš įvykio vietos. Kadangi jis pats visą laiką sėdėjo tarnybiniame automobilyje tvarkydamas dokumentus, todėl nematė, kur vaikščiojo kolega, dėl to negali nurodyti, kurioje tiksliai vietoje ir kokiomis aplinkybėmis kolega S. B. rado žibintuvėlį. Tik vėliau jam kolega S. B. pasakojo, jog jis su liudininku nuo tarnybinio automobilio eidamas į dešinę, link automobilio Volvo nuvažiavimo žymių, pastebėjo griovyje, šviečiančia dalimi į žemę, gulintį žibintuvėlį. Žibintuvėlis švietė, bet neryškiai. Kolega pasakojo, jog jis šį žibintuvėlį paėmė ir atnešęs parodė vairuotojui V. S., klausdamas, ar tai ne jo. Į tai, kaip sakė kolega S. B., vairuotojas V. S. pasakė, jog tai jo žibintuvėlis ir padėkojęs paėmė žibintuvėlį. Jam užpildžius žurnalą, grąžino dokumentus vairuotojui V. S.. Kadangi įvykio metu buvo apgadintas V. S. įmonės automobilis, kitų asmenų turtas sugadintas nebuvo, sužalotų asmenų nebuvo, vairuotojas buvo blaivus, todėl jie su kolega S. B. išvažiavo iš įvykio vietos. Be to vairuotojas V. S. jau buvo paskambinęs ir išsikvietęs tralą automobiliui Volvo išgabenti, nes patys jie automobilio Volvo iš griovio ištraukti nesugebėjo, nutrūko lynas. Ir kadangi jų pagalbos nereikėjo, jie su kolega išvažiavo iš įvykio vietos. Jis pats automobilio nuvažiavusio nuo kelio į griovį automobilio Volvo neapžiūrinėjo, jį apžiūrėjo kolega S. B., jis tvarkė dokumentus, sėdėdamas tarnybiniame automobilyje. Tik kai buvo išlipęs iš tarnybinio automobilio, matė, jog nuvažiavusio nuo kelio automobilio Volvo iššovę oro pagalvės, aplankstyta automobilio kairė pusė. Automobilio priekinė dalis buvo nusileidusi žemyn į griovį, o dešinė automobilio pusė buvo krūmuose. Detaliau jis automobilio neapžiūrinėjo, bei pats įvykio vietos neapžiūrinėjo. Vairuotojui V. S. blaivumas buvo patikrintas 19.18 val. ir šiuos alkotesterio parodymus jis perfotografavo savo telefonu ir šią nuotrauką prideda prie apklausos. Nei liudininkai, nei vairuotojas V. S., jiems visiškai nesakė, kad galbūt automobiliu Volvo kažką partrenkė. Jiems tiek liudininkai, tiek vairuotojas V. S. nurodė, jog jis tiesiog nuvažiavo nuo kelio nesuvaldęs automobilio (1 t., b. l. 103-106).

2020-12-17 Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, jog Lietuvos Transporto saugos administracijos specialistas V. Š., apžiūrėjęs po eismo įvykio saugomą automobilį Volvo V60 Cross Country, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), nustatė, kad automobilio stabdžių sistema tvarkinga, kaladėlių būklė tinkama naudojimui, stabdžių diskai be pažeidimų, stabdžių pamina funkcionuoja tinkamai. Padangos 2018 metų 10-os savaitės, tvarkingos, tinkamos naudojimui, vasarinės. Vairo mechanizmas tvarkingas, veikiantis, pašalinio laisvumo neturi. Eismo įvykio metu suveikė vairuotojo saugos diržo įtempiamasis mechanizmas, priekinės keleivio vietos saugos diržas nepažeistas. Suveikė vairuotojo, priekinė keleivio ir abi šoninės oro pagalvės. Jei automobilyje eismo įvykio metu priekinėje keleivio vietoje nesėdėjo keleivis, tuomet priekinė keleivio oro pagalvė galėjo suveikti nuo pasikartojančių stiprių smūgių, nuvažiavus nuo kelio, atsitrenkiantį į kliūtis. Automobilio šviesų žibintai eismo įvykio metu buvo veikiantys (1 t., b. l. 137-138).

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-2573(20), 11-2586(20), 11-125(21), 11-344(21), 11-401(21) nurodyta, kad ant tyrimui pateiktų V. L. striukės ir kelnių nėra automobilio Volvo V60 Cross Country, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), variklio dangčio dažų dangos dalelių, pėdsakų. Ant tyrimui pateiktos V. L. striukės nėra automobilio Volvo V60 Cross Country, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išorinių dešinės ir kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlių detalių plastiko, dažų dangos dalelių, pėdsakų. Ant tyrimui pateiktų automobilio Volvo V60 Cross Country, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išorinių dešinės ir kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlių detalių nėra V. L. striukės pluoštų. Ant tyrimui pateiktų automobilio Volvo V60 Cross Country, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinio stiklo lyginamojo pavyzdžio nėra V. L. striukės ir kelnių pluoštų. Ant tyrimui pateiktos V. L. striukės nėra automobilio Volvo V60 Cross Country, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinio buferio medžiagų (plastiko, dažų dangos) dalelių pėdsakų. Ant tyrimui pateiktų V. L. kelnių (sėdmenų žemutinėje dalyje, kairėje ir dešinėje pusėje) yra plastiko, dažų dangos dalelių, vienodų su tyrimui pateiktomis automobilio Volvo V60 Cross Country, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinio buferio medžiagomis – plastiku ir dviejų sluoksnių dažų danga. Didelė tikimybė, kad ant V. L. kelnių rastos susitrynusios plastiko su dažų danga mišinio dalelės yra iš automobilio Volvo V60 Cross Country, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinio buferio. Tyrimui pateiktos mėlynos spalvos skiautės, paimtos nuo automobilio Volvo V60 Cross Country, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), variklio dangčio deformacijos vietos, yra iš V. L. striukės. Tyrimui pateikti V. L. drabužiai: striukė ir kelnės kontaktavo (turėjo stiprų sąlytį) su automobiliu Volvo V60 Cross Country, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 149-169).

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-2431(20) nurodyta, kad ant V. L. striukės rastos stiklo dalelės ir tirti pateikto automobilio Volvo V60 Cross Country, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinio lango išorinio sluoksnio stiklas yra vienodi. Tikėtina, kad ant V. L. striukės šios rastos stiklo dalelės yra iš automobilio Volvo V60 Cross Country, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinio lango išorinio sluoksnio stiklo. Ant V. L. striukės rasta viena dalelė skiriasi nuo tirti pateikto automobilio Volvo V60 Cross Country, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinio lango (išorinio ir vidinio sluoksnių) stiklo. Ant V. L. kelnių stiklo dalelių nėra (1 t., b. l. 171-173).

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-2323(20) nurodyta, kad jei automobilis Volvo V60 Cross Country, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), fiksavo pėsčiojo V. L. partrenkimą ir įrašė šio partrenkimo metu buvusius automobilio būsenos ir judėjimo parametrus, tai tikėtina, kad pėsčiojo partrenkimo metu automobilio greitis buvo 56 km/h. Prieš 5 sekundes iki šio įvykio registravimo automobilio Volvo V60 Cross Country, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavimo greitis buvo 99 km/h (1 t., b. l. 193-196).

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-2739(20) nurodyta, jog tikėtina, kad V. L. kūno sužalojimų padarymo mechanizmas buvo toks: automobilis Volvo priekinės dalies (priekiniu bamperiu, radiatoriaus grotelėmis, variklio dangčio priekine dalimi) kaire puse, apie 0,4 m atstumu nuo kairio gabarito, trenkėsi į tuo metu vertikalioje padėtyje buvusio V. L. kūno dešinį šoną – priekinis bamperis kontaktavo su dešine blauzda (kaulų atviri spiraliniai lūžiai, minkštųjų audinių kraujosruva ir nubrozdinimas), dešiniu keliu (muštinė žaizda ir minkštųjų audinių kraujosruva), o variklio dangčio priekinė dalis su juosmens sritimi (pilvo dešinės pusės odos nubrozdinimai, pilvo dešinės pusės, nugaros juosmens dešinės pusės minkštųjų audinių kraujosruvos, dubens kaulų lūžiai, t. y. dešinio klubakaulio - kryžkaulio sąnario išsiskyrimas, dešinės viršutinės gaktikaulio šakos lūžis). Po smūgio pėsčiasis užvirto ant variklio dangčio ir buvo sumušta dešinė krūtinės ląstos ir liemens pusė bei dešinė ranka (dešinės alkūnės, dilbio odos nubrozdinimai, dešinio žastikaulio daugiaskeveldriniai lūžiai, krūtinės ląstos dešinės pusės minkštųjų audinių kraujosruvos abipusiai šonkaulių lūžiai (dešinėje III-VI-o, IX-XII-o, kairėje IV-V-o, IX-XI-o) su krūtinplėvės sužalojimu ir kraujavimu į krūtinplėvės ertmes bei dešinio plaučio plyšimais, abiejų plaučių sumušimais, Th10 slenkstelio kūno skersinis lūžis su dislokacija ir nugaros smegenų nutraukimu, kepenų daugybiniai plyšimai su kraujavimu į pilvaplėvės ertmę, dešinio inksto vartų plyšimas). Vėliau pėsčiasis galva atsitrenkė į priekinį stiklą ir buvo sužalota galva, dešinys petys, kaklas ir plaštakos (kairio skruosto ir žando, dešinio peties odos nubrozdinimai, kaktos dešinės pusės ir plaštakų daugybinės pjautinės žaizdos, kaktos kairės pusės muštinė žaizda, viršugalvio, kaktos kairės pusės minkštųjų audinių kraujosruvos, kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžis, difuzinis kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į skilvelius, abipusiai kaukolės skliauto (kaktikaulio kairės pusės, kairio momenkaulio, pleištakaulio kairio sparno) ir pamato vidurinių duobių) kaulų lūžis, difuzinis kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į skilvelius, C7 slankstelio kūno skersinis lūžis su nugaros smegenų sužalojimu. Po to pėsčiasis buvo nublokštas į priekį ir į dešinę ir nukrito į dešinėje kelio pusėje augusius krūmus (kairio peties ir dilbio odos nubrozdinimai). Tikėtina, kad kontakto su automobiliu Volvo metu pėsčiasis V. L. buvo vertikalioje padėtyje ir pasisukęs dešiniąja puse link automobilio. Iš tyrimui pateiktų duomenų, nustatyti, ar partrenkimo metu pėsčiasis V. L. stovėjo ar judėjo, negalima (2 t., b. l. 8-12).

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-395 (21) nurodyta, kad šio eismo įvykio mechanizmas buvo toks. Automobilis Volvo, vairuojamas V. S., tamsiu paros metu važiavo link Musninkų apie 81-89 km/h greičiu ir judėdamas smailiu kampu į dešinę važiuojamosios dalies ašinės linijos atžvilgiu, priekinės dalies kaire puse partrenkė pėsčiąjį V. L.. Po smūgio pėsčiasis užvirto ant variklio dangčio, atsitrenkė į priekinį stiklą ir buvo nublokštas į priekį ir į dešinę, į dešinėje pusėje nuo kelio augančius krūmus, o automobilis Volvo nuvažiavo nuo kelio ir sustojo taip, kaip užfiksuota eismo įvykio vietos plane. Nustatyti, kurioje kelio važiuojamosios dalies vietoje ar kelkraštyje, įvyko pėsčiojo partrenkimas negalima. Iki pėsčiojo partrenkimo, automobilis Volvo, vairuojamas V. S., važiavo link Musninkų apie 81-89 km/h greičiu. Automobilio Volvo, važiuojančio 81-89 km/h greičiu, sustabdymui reikalingas atstumas buvusiomis kelio sąlygomis atitinkamai 73,6-84,6 m, o važiuojant maksimaliu leistinu 90 km/h greičiu - 86,0 m. Automobilio Volvo vairuotojas V. S., važiuodamas 81-89 km/h greičiu, turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiojo V. L. partrenkimo, jeigu jam sudaromo kliūties, važiuojamojoje dalyje buvusio pėsčiojo matomumas yra didesnis nei atstumas reikalingas automobilio sustabdymui. Jeigu pėsčiasis V. L. ėjo važiuojamosios dalies pakraščiu prieš artėjantį automobilį Volvo su įjungtu žibintuvėliu, tai eismo įvykio kilimą sąlygojo automobilio Volvo vairuotojo V. S. veiksmai,- nepaliko saugaus tarpo iš šono ir nuvažiuodamas nuo kelio važiuojamosios dalies, partrenkė pėsčiąjį V. L.. Jeigu pėsčiasis V. L. buvo kelio važiuojamojoje dalyje sudarydamas kliūtį automobilio Volvo vairuotojui, tai tokie pėsčiojo V. L. veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo pagrindinė sąlyga šio eismo įvykio kilimui. Jeigu automobilio Volvo vairuotojas V. S. turėjo objektyvią galimybę matyti jam sudaromą kliūtį didesniu nei automobilio sustabdymui reikalingu atstumu, tačiau nestabdė vairuojamos transporto priemonės, tai automobilio Volvo vairuotojo V. S. veiksmai, techniniu požiūriu, turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu (2 t., b. l. 13-18).

Lietuvos teismo ekspertizės centro Ekspertizės akte Nr. 11-1637(21) nurodyta, kad nustatoma tokia tikėtina šio eismo įvykio eiga (mechanizmas). Automobilis Volvo V60 Cross Country, vairuojamas V. S., važiavo keliu Musninkai-Čiobiškis-Gelvonai-Vytinė Musninkų link, automobilio greitis buvo 99 km/h. Kelio vingyje į kairę vairuotojas nesuvaldė savo automobilio, automobilis nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies į dešinę pakelę ir priekinės dalies kaire puse partrenkė ten buvusį pėsčiąjį V. L.. Pėsčiasis buvo užverstas ant automobilio priekinės dalies, atsitrenkė į priekinį automobilio stiklą, vėliau buvo nublokštas į priekį automobilio judėjimo kryptimi, pėsčiojo kūnas nuskriejo į pakelėje esančius krūmus ir ten nukritęs liko taip, kaip buvo užfiksuotas eismo įvykio vietos apžiūros metu, o automobilis, toliau judėdamas pakele, kliudė šiuos krūmus dešine automobilio puse, vėliau judėdamas 56 km/h greičiu, atsitrenkė į keliuko, vedančio link (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto namo, sankasos šlaitą, pervažiavo šį keliuką ir leisdamasis nuo šio keliuko, priekine dalimi 17 km/h greičiu įsirėmė į minėto keliuko sankasos priešingo šlaito apačią ir ten sustojo. Vėliau automobilis iš eismo įvykio vietos buvo išvežtas. Tikėtina, kad pėsčiasis V. L. buvo partrenktas dešinėje, žiūrint pagal automobilio važiavimo kryptį, pakelėje. Prieš pat pėsčiojo partrenkimą automobilis Volvo V60 Cross Country kelio vingyje į kairę judėjo į dešinę nuo kelio važiuojamosios dalies, į priekį ir nežymiu lanku į kairę. Prieš pėsčiojo partrenkimą ir prieš automobiliui Volvo V60 Cross Country nuvažiuojant nuo kelio važiuojamosios dalies, jo važiavimo greitis buvo 99 km/h. Automobilis Volvo V60 Cross Country buvo pradėtas stabdyti likus mažiau nei 3 s iki antrojo įvykio registravimo momento, tuo pačiu ir iki automobilio sustojimo, stabdžio pedalas buvo nuspaustas iki pat antrojo įvykio registravimo momento. Per šį laiką automobilis Volvo V60 Cross Country, nuvažiavo iki 47,91 m atstumą. Tikėtina, jog šio eismo įvykio kilimą savo veiksmais sąlygojo automobilio Volvo V60 Cross Country vairuotojas V. S., kai kelio posūkyje į kairę jo nesuvaldytas automobilis nuvažiavo tiesiai, į dešinę pakelę, kur tuo metu buvo pėsčiasis V. L. ir jį partrenkė (2 t., b. l. 35-40).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2020-12-15 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad išanalizavus duomenis, gautus iš V. S. mobiliojo ryšio telefono „Huawei P20“, nustatyta, kad buvo paimtos jo naudojamų mobiliojo ryšio telefonų abonentinių numerių (duomenys neskelbtini) („Telia Lietuva“ operatorius) ir (duomenys neskelbtini) („Bitė Lietuva“ operatorius) telekomunikacinių įvykių išklotinės, bei nuskaityti duomenys iš V. S. mobiliojo ryšio telefono „Huawei P20“. Išanalizavus gautus duomenis, nustatyta, kad 2020-10-21, nuo 18.50 val. iki 19.10 val., V. S. mobiliojo ryšio telefono abonentinio numeriu (duomenys neskelbtini) įeinančių ir išeinančių skambučių nebuvo, sms žinučių nerašyta ir negauta, buvo įjungti mobilieji duomenys ir telefonas jungėsi prie bazinių stočių pagal judėjimą, tačiau internetinėmis programomis nesinaudojo. Išanalizavus gautus duomenis, nustatyta, kad 2020-10-21, nuo 18.50 val. iki 19.10 val., V. S. mobiliojo ryšio telefono abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini): 18.51 val. išeinantis skambutis (rinktas) numeriui (duomenys neskelbtini), pokalbio trukmė 17 sekundžių; 18.51 val. įeinantis skambutis (atsiliepimas) numeriui (duomenys neskelbtini), pokalbio trukmė 17 sekundžių, prisijungus prie celės B182 pokalbio pradžioje; 18.51 val. įeinantis skambutis (atsiliepimas) numeriui (duomenys neskelbtini), pokalbio trukmė 17 sekundžių; 18.51 val. įeinantis skambutis (atsiliepimas) numeriui (duomenys neskelbtini), pokalbio trukmė 17 sekundžių, prisijungus prie celės 0067 pokalbio pradžioje; 19.04 val. išeinantys trys skambučiai (rinkta) numeriui (duomenys neskelbtini), pokalbių trukmė 0 sekundžių, t. y. į skambučius numeris (duomenys neskelbtini) neatsiliepė; 19.05 val. išeinantys trys skambučiai (rinkta) numeriui (duomenys neskelbtini), pokalbių trukmė 0 sekundžių, t. y. į skambučius numeris (duomenys neskelbtini) neatsiliepė; 19.08 val. du kartus atmesti įeinantys skambučiai iš numerio (duomenys neskelbtini). Daugiau skambučių nurodytu laikotarpiu neužfiksuota. 19.09 val. gauta SMS žinutė iš numerio (duomenys neskelbtini) su tekstu „sportavau nespėjau pakelt rago“. Daugiau nei gautų, nei išsiųstų SMS nurodytu laikotarpiu neužfiksuota. Internetinėmis programomis nesinaudojo. Pagal nuskaitytus duomenis iš V. S. mobiliojo ryšio telefono „Huawei P20“ nustatyta, kad adresų knygoje numeris (duomenys neskelbtini) įvestas vardu „(duomenys neskelbtini)“, o numeris (duomenys neskelbtini) įvestas vardu „(duomenys neskelbtini)“. Patikrinus duomenų bazę, nustatyta, kad V. S. turi dukrą E. S., gim. (duomenys neskelbtini), todėl tikėtina, jog telefono numeris (duomenys neskelbtini) priklauso dukrai E. S. (2 t., b. l. 69-70).

2020-11-12 eksperimento atlikimo protokole užfiksuotas ikiteisminio tyrimo metu atliktas matomumo eksperimentas. Matomumo eksperimentas buvo atliekamas 2020-10-27. Matomumo eksperimentas pradėtas daryti 18.00 val. A. A., kuri vilki mėlynos spalvos striukę ir mūvi tamsios spalvos kelnėmis atsistoja 10 m atstumu (Čiobiškio link) nuo nuvažiavimo nuo kelio važiuojamos dalies pėdsakų pradžios. Matomumo eksperimento atlikimui naudojamas 2015 m. gamybos automobilis Volvo V60 Cross Country, valst.Nr. (duomenys neskelbtini). Visų bandymų rezultatai užfiksuoti fotografuojant (1 t., b. l. 174-189).

2020-11-10 Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota iš tarnybinio automobilio VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paimto vaizdo įrašo, kurį sudaro 16 failų, apžiūra (1 t., b. l. 110-114).

2020-11-06 Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota iš pareigūnų Body Cameros Nr. BOF1EC5FD3E paimto vaizdo įrašo, kurį sudaro du failai, apžiūra (1 t., b. l. 121-122).

2020-11-18 Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota iš Bendrojo pagalbos centro gautų pranešimų apie eismo įvykį, kuriuos sudaro du failai, apžiūra (1 t., b. l. 131-132).

Byloje pateiktas Širvintų RPK vyriausiojo patrulio tarnybinis pranešimas dėl įvykio (1 t., b. l. 5).

2020-10-22 Kelių eismo įvykio apžiūros protokole užfiksuota kelių eismo įvykio vietos apžiūra, pridedamos nuotraukos, eismo įvykio vietos planas (1 t., b. l. 6-20).

Byloje pateiktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios I. V. 2021-10-22 sudarytas susitarimas dėl žalos atlyginimo ir susitaikymo, kuriuo šalys susitarė dėl 20 136 Eur žalos nukentėjusiajai atlyginimo, numatant, kad susitarimo pasirašymo dieną kaltinamasis nukentėjusiajai sumoka 15 136 Eur sumą, o likusią 5 000 Eur sumą įsipareigojo sumokėti per vienerius metus. Minėtame susitarime nukentėjusioji pareiškė, kad su kaltinamuoju pilnai susitaikė ir neprieštarauja, kad baudžiamoji byla būtų nutraukta BK 38 straipsnio arba 40 straipsnio pagrindu (2 t., b. l. 118-119).

BK 281 straipsnio 5 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Priežastinis ryšis tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių yra viena svarbiausių iš įrodinėtinų aplinkybių kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimų bylose.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei kad savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pagal BK 40 straipsnį, numatantį atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, t. y. teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui.

Šios baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiąja, pasirašė susitarimą dėl žalos atlyginimo ir susitaikymo. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad susitaikyta ne su tiesiogiai nukentėjusiu asmeniu, o su jo artimu giminaičiu, teismas laiko, kad šiuo atveju tikslinga spręsti būtent dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.