Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 1A-14-626/2025

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-03-10
Bylos Nr.: 1A-14-626/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-04988-2023-9
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Nerijus Meilutis, Vitalija Norkūnaitė, Aiva Survilienė
Nuteistasis: M. L., L. Š., A. M., V. S.
Advokatai: Mindaugas Vagonis, Žydrūnas Ambrizas

Kategorijos

1.1.4.5.1Bendrininkų grupė (BK 25 str. 2 d.)
1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
1.2.22.1.1Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis (BK 253 str. 1 d.)
1.2.22.1.2Kvalifikuotas neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis (BK 253 str. 2 d.)
1.2.23.2.1Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti arba jų platinimas (BK 260 str. 1 d.)
2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-14-626/2025Teisminio proceso Nr.

1-01-1-04988-2023-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.5.1; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.10.1; 1.2.22.1.1; 1.2.22.1.2; 1.2.23.2.1; 2.4.6.1 (S)

LIETUVOS Apeliacinis teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. kovo 10 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Meilučio, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aivos Survilienės,

sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei, Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorui Tomui Uldukiui,nuteistiesiems M. L., L. Š., A. M., V. S.,

gynėjams advokatams Žydrūnui Ambrizui, Mindaugui Vagoniui, Mykolui Girdiušui, Aušrai Saulėnienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros prokuroro Egidijaus Zuzevičiaus (toliau – prokuroro), nuteistojo A. M. gynėjo advokato Žydrūno Ambrizo, nuteistojo V. S., nuteistojo L. Š. gynėjo advokato Mindaugo Vagonio apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžio, kuriuo:

L. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 9 d. nuosprendžiu jam paskirtomis ir neatliktomis 1 (vienerių) metų ir 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo ir 38 MGL (1 900 Eur) baudos bausmėmis, jas iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 (treji) metai ir 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo ir 38 MGL (1 900 Eur) bauda, bausmės pradžią skaičiuojant nuo bausmės vykdymo pradžios.

A. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams, bausmės pradžią skaičiuojant nuo A. M. faktinio sulaikymo vykdant šį nuosprendį.

V. S. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu 7 (septyneriems) mėnesiams; pagal BK 253 straipsnio 2 dalį (redakcija nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d.), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šios bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 (vieneri) metai ir 3 (trys) mėnesiai laisvės atėmimo, bausmės pradžią skaičiuojant nuo V. S. faktinio sulaikymo vykdant šį nuosprendį.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme nuo 2021 m. spalio 5 d. iki 2021 m. spalio 7 d. (dvi dienos) išbūtas laikotarpis bei suėmime nuo 2021 m. spalio 7 d. iki 2021 m. spalio 22 d. išbūtas laikotarpis.

M. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – 100 MGL, t. y. 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų) dydžio bauda, kurią jis privalo sumokėti per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Šiuo nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį taip pat nuteistas ir N. Š., tačiau dėl jo nuteisimo apeliacinių skundų nepaduota.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės

1. N. Š., V. S., A. M. ir L. Š. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteisti už tai, kad jie, veikdami bendrininkų grupe, turėdami vieningą sumanymą A. T. parduoti labai didelį kiekį – 6 kg narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurio 1 kg kaina 3 000 Eur, 2021 m. birželio pradžioje, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, Kaune, N. Š. tiesiogiai pasiūlė A. T. įgyti narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis). A. T. sutikus ir paprašius šios narkotinės medžiagos pavyzdžio, siekiant įsitikinti jos kokybe, tęsdami nusikalstamą sumanymą, L. Š., veikdamas bendrininkų grupės narių interesais, 2021 m. birželio 13 d., tiksliau nenustatytu laiku, automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno miesto gatvėmis iki garažo (duomenys neskelbtini), atgabeno ir minėtame garaže, turėdami tikslą A. T. išplatinti, N. Š., A. M., V. S. ir L. Š. laikė ne mažiau kaip 1,603 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kai 2021 m. birželio 14 d., apie 13 val., dalyvaujant V. S., N. Š., A. M., kurie veikdami ir L. Š. interesais, (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip 1,603 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) neatlygintinai perdavė A. T., atliekančiam nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, kurios dalį A. T. iš karto rūkydamas suvartojo, o kitą dalį – 1,603 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) A. T. pasiėmė su savimi ir 2021 m. birželio 14 d., 14.50 val., savanoriško daiktų pateikimo metu šį nedidelį kiekį narkotinės medžiagos pateikė policijos pareigūnams.

2. Be to, V. S. nuteistas ir pagal BK 253 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis, neturėdamas leidimo, nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko savo darbo vietoje, automobilių aikštelės, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), teritorijoje, geležinio, karinio – pontoninio tilto dalyje įrengtoje slėptuvėje, neteisėtai laikė 5 šaunamuosius ginklus, didelį kiekį šaudmenų (451 vnt.) ir didelės sprogstamosios galios sprogstamąją medžiagą, kai 2021 m. spalio 5 d. – 2021 m. spalio 6 d. atliktos kratos metu juos surado ir paėmė policijos pareigūnai, o būtent: tinkamus šaudyti: 1) pramoninės gamybos (Vokietija) 9 mm kalibro pistoletą WALTHER Mod. 1938 (P 38) Nr. 4270j, skirtą šaudyti 9 mm kalibro LUGER (9x19) šoviniais, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu yra B kategorijos šaunamasis ginklas; 2) pramoninės gamybos (Rusija) 5,6 mm (.22) kalibro Margolino konstrukcijos pistoletą Nr. ??621 (rus. AL621), skirtą šaudyti 5,6 mm kalibro ilgaisiais žiedinio įskėlimo (.22 LR) šoviniais, kuris yra B kategorijos šaunamasis ginklas; 3) pramoninės gamybos (Austrija) 8 mm kalibro šautuvą Mannlicher Schoenauer Nr. 3822, skirtą šaudyti 8x57JS šoviniais, kuris yra B kategorijos šaunamasis ginklas; 4) pramoninės gamybos (Tulos ginklų gamykla, Rusija) 5,6 mm (.22 LR) kalibro TOZ-8M modelio šautuvą Nr. 86146, užrakto Nr. 31595, skirtą šaudyti 5,6 mm (.22LR) kalibro ilgaisiais žiedinio skėlimo šoviniais, kuris yra B kategorijos šaunamasis ginklas, kurio šautuvo Nr. 86146 užrakto identifikacinis numeris buvo panaikintas pašalinant metalo sluoksnį ir atlikus tyrimą nustatyta, kad šautuvo užrakto identifikacinis numeris buvo „31595“ (teigiama identifikacija); 5) pramoninės gamybos (Rusija) 26,5 mm kalibro signalinį Špagino pistoletą SPŠ-44 (rus. ???-44) Nr. ??547 (rus. (duomenys neskelbtini) 6) pagrindinę šaunamojo ginklo dalį – savadarbį vamzdžio įdėklą, kuris yra pritaikytas tirti pateiktam signaliniam pistoletui; tinkamus šaudyti: 7) 16 vnt. pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro ilguosius žiedinio skėlimo (.22LR) šovinius, kurie skirti daugeliui B kategorijos ginklų, tame tarpe ir tirti pateiktam 5,6 mm (.22 LR) kalibro TOZ-8M modelio šautuvui Nr. 86146, užrakto Nr. 31595 bei 5,6 mm (.22) kalibro Margolino konstrukcijos pistoletui Nr. ??621 (rus. AL621); 8) 106 vnt. pramoniniu būdu pagamintus 7,92 mm kalibro šovinius 7,92 x 57 (8 mm MAUSER), skirtus šaudyti iš daugelio modelių A ir B kategorijos šaunamųjų ginklų; 9) 2 vnt. pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro šovinius (7,62x54R Mosin – Nagant), skirtus šaudyti iš daugelio modelių A ir B kategorijos šaunamųjų ginklų; 10) 182 vnt. pramoninės gamybos .22 (5,6 mm) kalibro ilguosius žiedinio įskėlimo šovinius, skirtus šaudyti iš daugelio modelių B kategorijos šaunamųjų ginklų; 11) 61 vnt. pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro, 1943 m. pavyzdžio šovinių 7,62 x 39 Kalashnikov, skirtų šaudyti iš daugelio modelių A ir B kategorijos šaunamųjų ginklų; 12) 33 vnt. pramoninės gamybos 9 mm kalibro šovinius Makarov, skirtus šaudyti iš daugelio modelių A ir B kategorijos šaunamųjų ginklų; 13) 32 vnt. 16 kalibro medžioklinius šovinius, skirtus šaudyti iš daugelio modelių B kategorijos šaunamųjų ginklų, kurie skirti šaudyti šios rūšies šoviniais, kurių vienas iš pateiktų šovinių yra užtaisytas namudiniu būdu; 14) 2 vnt. pramoninės gamybos 5,45 mm kalibro Kalashnikov šovinius, skirtus šaudyti iš daugelio modelių A ir B kategorijos šaunamųjų ginklų; 15) 8 vnt. pramoninės gamybos 7,62 kalibro šovinius 7,62 mm Nagant M1895, skirtus šaudyti iš daugelio modelių B kategorijos šaunamųjų ginklų; 16) 2 vnt. pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro šovinius Tokarev, skirtus šaudyti iš daugelio modelių A ir B kategorijos šaunamųjų ginklų; 17) 3 vnt. pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro šovinius 7,62 mm NATO (.308 Win.), skirtus šaudyti iš daugelio modelių A ir B kategorijos šaunamųjų ginklų; 18) 2 vnt. pramoninės gamybos 9 mm kalibro šovinius 9 x 25 mm Mauser, skirtus šaudyti iš daugelio modelių A ir B kategorijos šaunamųjų ginklų; 19) 1 vnt. pramoninės gamybos 9 mm kalibro šovinį 9 mm Browning Kurz, skirtą šaudyti iš daugelio modelių A ir B kategorijos šaunamųjų ginklų; 20) 1 vnt. pramoninės gamybos 5,56 mm kalibro šovinį 5,56 mm NATO, skirtą šaudyti iš daugelio modelių A kategorijos šaunamųjų ginklų; 21) naudojimui tinkamą pramoninės gamybos didelės sprogstamosios galios sprogstamąją medžiagą trotilą, kurios bendra masė – 296 g; kai 2021 m. spalio 5 d. – 2021 m. spalio 6 d. atliktos kratos metu juos surado ir paėmė policijos pareigūnai.

3. M. L. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis, neturėdamas leidimo, nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko savo namuose ir užkasęs žemės sklype, adresu: (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė vieną šaunamąjį ginklą, netinkamų šaudyti ginklų tinkamas naudoti jų dalis, 16 vnt. šaudmenų ir sprogstamąją medžiagą, kai 2022 m. birželio 27 d., nuo 6.50 val. iki 10.35 val., atliktos kratos metu šiuos šaunamuosius ginklus, šaudmenis ir sprogstamąją medžiagą surado ir paėmė policijos pareigūnai, t. y.: 1) tinkamą šaudyti savadarbį šaunamąjį ginklą, kuris pagamintas iš pramoninės gamybos (Kinija), 5,5 mm (.22) kalibro B2 modelio pneumatinio šautuvo, pritaikant jį šaudyti 5,6 mm kalibro (.22LR) ilgaisiais žiedinio skėlimo šoviniais; 2) pramoninės gamybos (Rusija) 16 kalibro vienvamzdį, lygiavamzdį IŽ-5 modelio medžioklinį šautuvą, kuris skirtas šaudyti 16 kalibro medžiokliniais šoviniais, kuriame yra pagrindinė B kategorijos šaunamojo ginklo dalis – vamzdis, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra priskiriamas prie šaunamųjų ginklų ir gali būti panaudotas kitame tokio pat modelio ginkle; 3) pramoninės gamybos (Rusija) 7,62 mm kalibro Tokarevo konstrukcijos pistoletą (TT) Nr. 31596, kuris skirtas šaudyti 7,62 mm kalibro (7,62x25) Tokarevo konstrukcijos šoviniais (TT), kuriame yra pagrindinės B kategorijos šaunamojo ginklo dalys – vamzdis, rėmas ir spyna (užraktas), kurios, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra priskiriamos prie šaunamųjų ginklų ir gali būti panaudotos kitame tokio pat modelio ginkle, 4) pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro Mosino konstrukcijos šautuvo, kuris yra B kategorijos, pagrindinę šaunamojo ginklo dalį – uoksą, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra priskiriamas prie šaunamųjų ginklų ir gali būti panaudotas kitame tokio pat modelio ginkle; bei tinkamus šaudyti šaudmenis: 5) 1 vnt. pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro ilgojo žiedinio skėlimo (.22LR) šovinį, kuris yra skirtas daugeliui B kategorijos ginklų, kurį galima iššauti tirti pateiktame savadarbiame šautuve, 6) 13 vnt. pramoninės gamybos (JAV) 5,6 mm (.22) kalibro žiedinio skėlimo šovinių .22WMR (.22) Winchester Magnum Rimfire), kurie yra skirti B kategorijos ginklams; 7) 2 vnt. savadarbių šaudmenų, kurie pagaminti iš pramoninės gamybos (Čekija) 9 mm imitacinių (garsinių) pistoletinių šovinių, į kuriuos įstatyta guminė kulka, kurie yra pritaikyti šaudyti iš B kategorijos ginklų; 8) taip pat tinkamą naudojimui nedidelės sprogstamosios galios sprogstamąją medžiagą – pramoninės gamybos bedūmį paraką, kurio bendra masė – 301 g ir kuris yra skirtas įvairaus kalibro lygiavamzdžiams šaunamiesiems ginklams skirtų šaudmenų užtaisymui bei jį galima panaudoti kaip sprogstamąją medžiagą ar kaip sudėtinį komponentą gaminant kitą savadarbę sprogstamąją medžiagą.

II. Apeliacinių skundų argumentai

4. Prokuroras apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžio dalį, kuria M. L. nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 100 MGL, t. y. 5 000 Eur dydžio bauda, ir jį pripažinti kaltu pagal BK 253 straipsnio 2 dalį bei, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, jam paskirti 150 MGL, t. y. 7 500 Eur, dydžio baudą. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Prokuroras skundą grindžia šiais argumentais:

4.1. Teismas, M. L. nusikalstamą veiką perkvalifikuodamas iš BK 253 straipsnio 2 dalies į BK 253 straipsnio 1 dalį, padarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą ir paskyrė neteisingą bausmę. Teismas teisingai nustatė, kad M. L. neteisėtai laikė BK 253 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalyką, tačiau padarė nepagrįstas išvadas dėl šio nusikaltimo pavojingumo laipsnio.

4.2. Teismas neįvertino, kad pramoninės gamybos (Rusija) 7,62 mm kalibro Tokarevo konstrukcijos pistolete (TT) Nr. 31596, kuris skirtas šaudyti 7,62 mm kalibro (7,62x25) Tokarevo konstrukcijos šoviniais (TT), esančios dalys – vamzdis, rėmas ir spyna (užraktas), kurių neteisėtas laikymas yra inkriminuotas M. L., yra tinkamos naudoti, šios dalys gali būti panaudotos kitame analogiškame ginkle, ir tai sudaro BK 253 straipsnio nusikaltimo dalyką, jog šis ginklas buvo rastas 2022 m. birželio 27 d. kratos metu pas M. L. namuose ir statiniuose, kai M. L., susipažinęs su nutartimi, savanoriškai pateikė iš virtuvės plastikinį maišelį „Camelia vaistinė“ ir jame esančius: ginklo rėmą, apkabą, kurioje 2 vnt. šovinių 9 mm; detales (spyruokles ir kitokias dalis), plastikinį maišelį su įvairiomis dalimis, ginklo užraktą; šovinį su įspaustiniu užrašu „R“ (supakuoti į specialios paskirties paketą SPP Nr. 310138), kad ne visi neteisėtai M. L. laikyti ginklai buvo laikomi užkasti ir kitiems asmenims nepasiekiamoje vietoje, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 17 d. ir 2022 m. kovo 30 d. nutartimis V. S., nesančiam ikiteisminio tyrimo pareigūnu, buvo leista atlikti prieš M. L. ir jo bendrininkus nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, numatytus BK 253 straipsnio 1, 2 dalyse, t. y. leisti V. S. įgyti tiesiogiai iš M. L. ar per kitus asmenis, veikiančius jo nurodymu, jo interesais ar naudai, šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, atsiskaityti už juos pinigais, įgytus šaunamuosius ginklus ir šaudmenis laikyti, gabenti, neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, veiksmų atlikimo metu daryti vaizdo ir garso įrašus, panaudojant visų rūšių vaizdo ir garso įrašymo technines priemones, kad atliekant veiksmus neatskleidžiant savo tapatybės, buvo užfiksuoti pokalbiai tarp M. L., B. Z. ir V. S. apie „baidykles“, „milkaškę“, „kareivių, miškinių skladą“, „naują naganą“, lazdas, karabinus, šovinius (50 vnt.), jų kainas („štuka“, „600“), „kalašą“, kurį galima įgyti už 300 dolerių, M. L. ir V. S. pokalbiai apie ginklų „nagan“, karabino, medžioklinio, kuriam trūksta dalių, ir kuriuos reiktų pasitvarkyti, pardavimo–pirkimo aplinkybes, M. L., galimo jo bendrininko Valento ir V. S. pokalbiai apie galimą šaunamojo ginklo, įvardinto „41“, ir šovinių (10 vnt.) galimą realizavimą, apie pistoletą „beretę“, „TT“, skirtą pardavimui, tačiau kuriam trūksta detalių („magazino“), M. L. ir V. S. pokalbiai apie tai, kad M. L. vėl gavo „rimtų daiktų“, tačiau V. S. jis nerodys, nenori jais užsiimti, kalba apie pistoletą „TT“, ar gavo jam apkabą. M. L. nurodo, kad dabar niekam nieko nenori parduoti, jog specialistas nustatė, kad iš tirti pateiktų metalinių dalių maišelyje su užrašu „Camelia“ (SPP Nr. 310138) surinktas pistoletas yra pramoninės gamybos (Rusija) 7,62 mm kalibro Tokarevo konstrukcijos, pistoletas (TT) Nr. 31596, skirtas šaudyti 7,62 mm kalibro (7,62x25) Tokarevo konstrukcijos šoviniais (TT), vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, priskirtinas B kategorijos šaunamiesiems ginklams, tačiau pistolete nėra dėtuvės, kriaunų, nuleistuko skliautelio ir paleidžiamojo mechanizmo, todėl jis šaudyti nėra tinkamas.

4.3. Taigi, bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad M. L. kitiems asmenims teikė informaciją apie jo neteisėtai laikomus ginklus, jų techninę būklę, galimybes įsigyti už atitinkamą kainą, t. y. jie tam tikromis aplinkybėmis galėjo bet kada tapti prieinami kitiems asmenims ir toliau cirkuliuoti neteisėtoje apyvartoje. Todėl, kitaip negu konstatavo teismas, aplinkybė, kad tik dalį ginklų, už kurių neteisėtą laikymą teismas nuteisė M. L., pastarasis laikė užkasęs (kitą dalį ginklų laikė namuose, kur auga trys vaikai), niekaip neįrodo jo padaryto nusikaltimo mažesnio pavojingumo ir nesudaro pagrindo jo padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 253 straipsnio 1 dalį. Nuteistojo M. L. padaryta nusikalstama veika turi būti kvalifikuojama pagal BK 253 straipsnio 2 dalį.

5. Nuteistojo A. M. gynėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžio dalį, kuria A. M. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, ir priimti naują nuosprendį – jį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), arba apskųstąjį nuosprendį pakeisti, A. M. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Gynėjas skundą grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, todėl nepagrįstai sprendė, kad A. M. padarė veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje. Nagrinėjamoje byloje net pripažinus esant įrodytam iš esmės vienos dozės narkotinės medžiagos perdavimo kitam asmeniui faktui, A. M. veikos kvalifikavimas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį tik formaliai atitinka šio nusikaltimo požymius. Vien tik šios aplinkybės – nustatyto kiekio kanapių palikimas A. M. garaže ir vėlesnis jų paėmimas iš ten, nesudaro pakankamo pagrindo vertinti jas kaip A. M. ketinimą realizuoti narkotines medžiagas ar dalyvavimą šiuose veiksmuose ir tokius veiksmus kvalifikuoti kaip atitinkančius BK 260 straipsnio 1 dalies sudėtį.

5.2. Teismas nepagrįstai nustatė, kad N. Š., V. S., L. Š. ir A. M. turėjo vieningą sumanymą A. T. parduoti labai didelį kiekį – 6 kg narkotinės medžiagos. Tokių aplinkybių nepatvirtina nei bylos medžiaga, nei N. Š. ir V. S. parodymai. Bylos faktiniai duomenys nepagrindžia, kad A. M. buvo žinoma apie vadinamų kitų jo bendrininkų ketinimus disponuoti labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų – kanapių. Nė vienas iš nuteistųjų nenurodė, kad A. M. dalyvavo kokiuose nors jų pokalbiuose apie šio kiekio kanapių pardavimą A. T. ar apskritai apie tokį kiekį narkotinės medžiagos ir jos apyvartą. Byloje nėra jokių duomenų, kad A. M. būtų susijęs su narkotinių medžiagų vartojimu, disponavimu ar platinimu. Visi asmenys patvirtino, kad A. M. pokalbiuose apie kanapes nedalyvavo. Be to, byloje nėra jokių duomenų apie realų nurodyto kiekio narkotinių medžiagų egzistavimą. Todėl aplinkybė, kad A. M. veikė bendrininkų grupe, kuri turėjo vieningą sumanymą A. T. parduoti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 6 kg kanapių, jam inkriminuota nesat tam jokio pagrindo.

5.3. Teismas, pripažindamas A. M. kaltu, be pagrindo rėmėsi N. Š. ir ne kartą teisto V. S., anksčiau susijusio su narkotinių medžiagų disponavimu ir vartojimu, parodymais, nes V. S. parodymų nepatvirtina kiti objektyvūs bylos duomenys. A. M. nurodė, kad jo santykiai su V. S. nėra priešiški, tačiau teismas, vertindamas šio asmens parodymus, neatsižvelgė, jog jis buvo laikinai sulaikytas 2021 m. spalio 5 d. ir suimtas 2 mėnesiams, o po to, kai 2021 m. spalio 22 d. davė A. M. diskredituojančius parodymus, tą pačią dieną buvo paleistas iš suėmimo. Taigi, byloje nepaneigta aplinkybė, kad V. S. davė A. M. kaltinančius parodymus, siekdamas sušvelninti savo teisinę padėtį. Teismas tikėjo ir rėmėsi V. S. parodymais, kad narkotinės medžiagos jis ieškojo per A. M., tačiau A. M. bendrininkų pokalbiuose apie narkotines medžiagas visiškai neminimas, jis juose nedalyvavo. Teismas nurodė, kad N. Š. parodė, jog V. S. ir A. M. jo aktyviai klausinėjo, ar A. T. pirks „žolę“, tačiau tokių N. Š. teiginių apie A. M. domėjimąsi narkotine medžiaga neužfiksuota ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Apie A. M. domėjimąsi narkotine medžiaga ar jos apyvarta nieko neparodė ir nuteistasis V. S.. Taigi, teismas A. M. už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis nuteisė nepašalinęs prieštaravimų tarp N. Š. ir V. S. parodymų.

5.4. Teismas nepagrįstai konstatavo ir tai, kad A. M. kaltę pagrindžia bylos duomenys, jog 2021 m. birželio 14 d. (kai garaže buvo perduotos narkotinės medžiagos), A. M. ir L. Š. susiskambino 5 kartus, 2021 m. birželio 13 d. jie irgi kontaktavo 5 kartus, bei, kad A. M. vyko į pasimatymus su suimtu L. Š., laikomu Vilniaus pataisos namuose. Byloje nėra įrodymų, kad telefoninių pokalbių ar pasimatymų metu buvo kalbama apie nuteistiesiems inkriminuotą veiką. Nei A. M., nei L. Š. neneigė, kad yra pažįstami daugiau kaip 20 metų, jog dažnai susiskambindavo po kelis kartus per dieną, nes A. M. yra L. Š. dukters krikštatėvis. Tam neprieštarauja tai, kad byloje nėra duomenų, jog L. Š. telefonu būtų bendravęs su V. S..

5.5. Be to, teismas neatskleidė A. M. tyčios turinio. Byloje surinktų įrodymų visuma neįrodo, kad jis bendrais bruožais suvokė, kokia narkotinė medžiaga yra garaže ant lentynos ir koks jos kiekis. V. S. parodymų, kad A. M. buvo žinoma ne tik apie narkotinės medžiagos pobūdį, bet ir apie L. Š. ant lentynos padėtos medžiagos kiekį, nepatvirtina kiti bylos faktiniai duomenys, priešingai, juos paneigia, paties A. M. parodymai. A. M. nurodė, kad matė kaip L. Š. garaže ant lentynos kažką padėjo, nurodęs, jog pasiims kam reikia, tačiau daugiau jokių veiksmų jis neatliko. Taigi, A. M. negalėjo įvertinti, kas ten buvo ir koks kiekis. A. M. nesiekė platinti narkotinę medžiagą ir neprisidėjo prie jos platinimo. A. M. nurodė, kad V. S. į garažą atvykdavo retai. N. Š. tvirtino, kad V. S. dažnai būdavo garaže laikotarpiu, kai buvo sprendžiami disponavimo narkotinėmis medžiagomis klausimai. Pats V. S. akistatoje su A. M. neneigė, kad buvo pažįstamas su L. Š.. L. Š. patvirtino, kad yra pažįstamas su V. S.. Taigi, V. S. narkotines medžiagas siekė įgyti ne per A. M., o tiesiogiai per L. Š.. Tą ir patvirtino pats L. Š..

5.6. Teismas nepagrįstai A. M. kaltę grindė ir A. T. 2021 m. birželio 21 d. parodymais. A. T., duodamas parodymus apie 2021 m. birželio 14 d., (duomenys neskelbtini) su N. Š. vykusį „žolės“ kokybės tikrinimą ir apie 6 kg „žolės“ po 3 000 Eur už 1 kg realizavimą nurodė visai kitokias aplinkybes negu V. S. – kad N. Š. plastikinį maišelį su „žole“ ištraukė iš akmenų krūvos. L. Š. nurodė, kad „žolę“ į A. M. garažą atvežė ne dėžutėje ir padėjo ją ant lentynos. V. S. aiškino, kad narkotinė medžiaga buvo padėta lentynoje, dėžutėje. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad A. M. L. Š. paliktą „žolę“ perdėjo į dėžutę, iš kurios vėliau ją paėmė V. S.. Nuteistasis L. Š., duodamas parodymus, nenurodė, kad kur konkrečiai ant lentynos padėjo pakelį su „žole“, netvirtino, jog neįdėjo „žolės“ į dėžutę. A. M. teigė, kad L. Š. atvežė kažką ir padėjo dėžutėje ant lentynos. Teismas padarė prielaidomis pagrįstą išvadą, kad A. M. L. Š. padėtą ant lentynos pakelį paslėpė dėžutėje, iš kurios vėliau narkotinę medžiagą paėmė V. S., ir tai laikė svarbiu A. M. kaltės prisidėjus prie narkotinės medžiagos platinimo įrodymu. Tačiau šios teismo išvados nepagrindžia patikimi ir objektyvūs duomenys. L. Š. nurodė, kad apie atvežtą „žolės“ mėginuką vėliau pasakė V. S.. Su A. M. apie narkotinę medžiagą nekalbėjo. A. M. tik vėliau, užuodęs rūkančio A. T. kvapą, suprato, kad tai galėjo būti „žolė“. Visi nuteistieji patvirtino, kad tuo metu, kai vyko derybos dėl labai didelio kiekio kanapių gavimo ir pardavimo, A. M. darbavosi garaže, jokiuose pokalbiuose nedalyvavo. Todėl nepagrįsta teismo išvada, kad A. M. yra susijęs su narkotinės medžiagos disponavimu ir siekiu realizuoti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – „žolės“. Netgi pripažinus, kad jo veiksmai sudaro nusikaltimo sudėtį, jie turėtų būti vertinami kaip mažareikšmiai, nes jis nežinojo apie pokalbius ir ketinimus realizuoti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos. Taigi, nėra duomenų, kad jis bendrininkavo padarant ar ketinant padaryti kitus jam inkriminuotus veiksmus.

5.7. Teismas A. M. paskyrė aiškiai per griežtą, neteisingą ir netinkamai individualizuotą bausmę. A. M. savo kaltės nepripažino, tačiau jis iš esmės išsamiai nurodė visas jam žinomas aplinkybes apie, kaip vėliau suprato, narkotinės medžiagos padėjimą jo garaže ant lentynos ir vėlesnį jos paėmimą iš ten. Šie jo parodymai atitiko V. S. ir L. Š. parodymus. Taigi, laikytina, kad A. M. iš esmės pripažino svarbias kaltinamajame akte jam inkriminuotas faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, todėl tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

5.8. Teismas nurodė, kad A. M. vaidmuo bendrininkų grupėje buvo antraeilis, dėl neteisėtai disponuotos narkotinės medžiagos sunkių padarinių nekilo, buvo disponuojama nedideliu kiekiu narkotinės medžiagos, jis turi nepilnametį vaiką, tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad nuteistojo sūnus, gimęs (duomenys neskelbtini), yra neįgalus, nuteistajam paskyrus laisvės atėmimo bausmę, bus labai apsunkintos sąlygos rūpintis neįgaliu mažamečiu vaiku, nes vaiko motina dirba, jis pats vykdo individualią veiklą, disponavimas mažu kiekiu narkotinės medžiagos A. M. garaže vyko labai trumpai, ne paties A. M. iniciatyva, nuteistojo veiksmai buvo atsitiktinio pobūdžio, spontaniški, jis teisme davė išsamius parodymus apie visas jam žinomas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, anksčiau nebuvo teistas, per laikotarpį nuo nusikaltimo padarymo jokių naujų nusikalstamų veikų nepadarė, jokių aktyvių veiksmų, susijusių su narkotinių medžiagų platinimu, neatliko, byloje nėra duomenų, kad nuteistojo veiksmus nulėmė siekis pasipelnyti, jis neturėjo tyčios platinti jo garaže kitų asmenų padėtą nedidelį kiekį narkotinės medžiagos. Taigi, šios aplinkybės pagrindžia, kad A. M. skirtinos bausmės tikslai gali būti pasiekti ir netaikant BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės. Tokios rūšies bausmės paskyrimu nebus pažeista nuteistojo ir visuomenės interesų pusiausvyra.

6. Nuteistasis V. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, ir priimti naują nuosprendį – jį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir / arba paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, arba pritaikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti. Nuteistasis skundą grindžia šiais argumentais:

6.1. Teismas, pripažindamas V. S. kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, todėl padarė prielaidomis pagrįstas išvadas dėl V. S. kaltės, ir netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, tokiu būdu suvaržydamas nuteistojo teisę į teisingą ir sąžiningą baudžiamąjį procesą. Teismas nepagrįstai nurodė, kad nuteistasis, turėdamas bendrą tikslą, narkotines medžiagas laikė, gabeno ir perdavė, tačiau neįvardijo, kokiais konkrečiais veiksmais V. S. įvykdė šias jam inkriminuotas veikas. Nuteistasis V. S. narkotinių medžiagų negabeno, nelaikė, jos niekada nebuvo jo žinioje ir niekam jų neperdavė, todėl nepagrįsta teismo išvada, kad jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

6.2. Teismas nustatė, kad narkotinės medžiagos buvo L. Š. žinioje iki to momento, kuomet jis narkotines medžiagas atvežė ir paliko A. M. garaže. V. S. apie tai, kad narkotinės medžiagos yra konkrečioje vietoje, sužinojo tik tuomet, kai N. Š. jas paėmė ir perdavė A. T.. Taigi, byloje neįrodyta, kad V. S. narkotines medžiagas laikė, todėl narkotinių medžiagų laikymas šalintinas iš nuosprendžio. Taip pat V. S. narkotinių medžiagų niekada negabeno, todėl jam negali būti inkriminuota veika, kurios jis nepadarė. Narkotines medžiagas į A. M. garažą atgabeno L. Š.. Jas vėliau pasiėmė A. T.. Nors N. Š. melagingai teisme nurodė, kad iš garažo narkotines medžiagas A. T. atnešė V. S., tačiau medžiagų perkėlimas iš vienos vietos į kitą toje pat patalpoje, remiantis kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pateiktais išaiškinimais, nelaikytinas gabenimu. Byloje nenustatyta, kad V. S. narkotines medžiagas padavė A. T.. A. T. apklausiamas 2021 m. spalio 4 d. aiškiai nurodė, kad narkotines medžiagas jam perdavė N. Š.. Todėl narkotinių medžiagų gabenimas šalintinas iš nuosprendžio. Be to, V. S. nepagrįstai inkriminuotas ir narkotinių medžiagų pardavimas. Jis jokių narkotinių medžiagų neperdavė, jokios materialinės naudos už tai negavo ir jokia materialinė nauda jam nebuvo pažadėta. Kaip minėta, narkotinės medžiagos niekada nebuvo V. S. žinioje, pastarąsias A. T. perdavė N. Š.. Tai patvirtina ne tik V. S., bet ir A. T. 2021 m. spalio 4 d. parodymai. Todėl narkotinių medžiagų perdavimas šalintinas iš nuosprendžio.

6.3. Teismas V. S. pagal BK 253 straipsnio 2 dalį paskyrė bausmę, kuri prieštarauja teisingumo principui. Priešingai, negu konstatavo teismas, bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje, galėtų būti pasiekti ir jam paskyrus bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, arba pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymą atidedant. Teismas, skirdamas bausmę V. S., neįvertino, kad visi ginklai ir šaudmenys buvo nuteistojo tėvo, kuris 2017 m. mirė ir turėjo leidimą laikyti (nešioti) ginklus, V. S. kreipėsi į atsakingas institucijas, kad jam būtų išduotas leidimas šaunamiesiems ginklams, o vėliau ketino paveldėtus ginklus įteisinti, tačiau jam to nepavyko padaryti ne dėl nuo jo priklausančių veiksmų, ginklus ir šaudmenis nuteistasis pervežė į saugią vietą, jog pašaliniai asmenys jų nerastų ir nepanaudotų, jis niekada neketino ginklų ir šaudmenų parduoti, o tai pasakyti jį išprovokavo N. Š., siekdamas, kad jam būtų skirta kuo mažesnė bausmė dėl padarytų nusikalstamų veikų. V. S. nepasikėsino ir neketino pasikėsinti į įstatymo saugomą vertybę – visuomenės saugumą. Jo padaryta veika nekėlė pavojaus nei asmens, nei visuomenės, nei valstybės saugumui, ginklų ir šaudmenų niekada nenaudojo ir neketino naudoti pagal paskirtį. Apie tai, kad ginklai ir šaudmenys yra tinkami naudoti, V. S. sužinojo tik ikiteisminio tyrimo metu, gavęs specialistų išvadas. Rasti ginklai ir šaudmenys V. S. buvo reikalingi tik todėl, kad tai buvo jo tėvo palikimas, t. y. dėl asmeninių motyvų. Jei V. S. būtų spėjęs išnaudoti visas teisines galimybes, kad rasti ginklai ir šaudmenys būtų legalizuoti, tačiau jam nebūtų pavykę tai padaryti, jis būtų pats savanoriškai pristatęs ir perdavęs visus ginklus ir šaudmenis policijai. Nuteistasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino, savanoriškai perdavė ginklus policijai, niekada neneigė savo kaltės, nuo pat pradžių dėl savo padarytos nusikalstamos veikos gailėjosi ir supranta savo veiksmų padarinius.

6.4. Teismas pagrįstai nuteistajam taikė BK 54 straipsnio 3 dalį ir pagal BK 260 straipsnio 1 dalį bei BK 253 straipsnio 2 dalį jam paskyrė mažesnius, nei inkriminuotų straipsnių sankcijose numatyti minimalūs, laisvės atėmimo bausmių dydžius, tačiau atsižvelgus į V. S. asmenybę, jo elgesį po nusikalstamų veikų padarymo, indėlį į nusikalstamų veikų atskleidimą ir suvokimą apie padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, padarinius, jam turėtų būti paskirta galutinė bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, arba, pritaikius BK 75 straipsnį, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas.

6.5. Teismas nuteistajam paskyrė subendrintą 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, tačiau toks teismo sprendimas nesiderina su bausmės tikslais ir teisingumo principu. Nors V. S. teisiamas ne pirmą kartą, tačiau tai nesudaro pagrindo skirti bausmę, susijusią su laisvės atėmimu. V. S. yra vedęs, turi keturis vaikus, yra susaistytas pozityviais socialiniais ryšiais, turi nuolatinį darbą bei gyvenamąją vietą. Po padarytų nusikalstamų veikų jis daugiau nenusikalto. Bausmės atlikimas laisvės atėmimo įstaigoje padarytų neigiamą poveikį ne tik jam, tačiau ir nepataisomą žalą vaikams, nes jo ir vaikų ryšys yra labai stiprus. Jis juos vežioja į mokymosi įstaigas, užsiėmimus, teikia materialinį išlaikymą.

6.6. V. S. prisipažino kaltu ir gailisi dėl padaryto nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnio 2 dalyje. Jis padėjo atskleisti kitą – nuteistojo M. L. daromą nusikalstamą veiką. Tai rodo, kad V. S. turi neigiamą požiūrį į daromus nusikaltimus ir suvokia padarytų nusikalstamų veikų priešingumą įstatymų saugomoms vertybėms. Dėl BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo jo atsakomybę lengvina tai, kad jis kaltu prisipažino, gailėjosi dėl padarytos veikos bei padėjo išaiškinti joje dalyvavusius asmenis, tačiau teismas nepagrįstai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino, jog jis veikė bendrininku grupe. V. S. nebuvo nusikalstamos veikos iniciatoriumi, jo vaidmuo buvo antraeilis, jis negalėjo daryti įtakos nusikalstamos veikos eigai, todėl jam taikytinos bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančios BK 75 straipsnio nuostatos arba skirtina bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu.

7. Nuteistojo L. Š. gynėjas apeliaciniame skunde prašo pašalinti iš Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžio aprašomosios dalies nustatytą aplinkybę, kad L. Š. veikė bendrininkų grupe su N. Š., V. S., A. M., turėdami vieningą sumanymą A. T. parduoti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 6 kg kanapių (antžeminių dalių), kurio 1 kg kaina 3 000 Eur, taip pat pakeisti Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžio dalį, kuria L. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 (trys) metai ir 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo ir 38 MGL (1 900 Eur) bauda, ir nuteistajam sušvelninti paskirtą bausmę. Gynėjas skundą grindžia šiais argumentais:

7.1. Teismas nepagrįstai nustatė, kad L. Š., veikdamas bendrininkų grupe su N. Š., V. S., A. M., turėdami vieningą sumanymą A. T. parduoti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 6 kg kanapių (antžeminių dalių), kurio 1 kg kaina 3 000 Eur. Tokios teismo išvados nepatvirtina objektyvūs bylos faktiniai duomenys. Todėl ši aplinkybė šalintina iš apskųstojo nuosprendžio aprašomosios dalies.

7.2. Teismas sprendė, kad A. T. parodymus patvirtina N. Š. nuoseklūs viso proceso metu duoti parodymai apie tai, jog jis tarpininkavo dėl narkotinės medžiagos kanapių sandorio tarp pardavėjo L. Š. ir pirkėjo A. T.. Tačiau A. T. niekada nenurodė, kad dėl narkotinių medžiagų įgijimo būtų taręsis su L. Š.. Prieš L. Š. atliekant neviešo pobūdžio veiksmus, nebuvo nustatyta, kad pastarasis būtų taręsis su kuo nors dėl didelio kiekio narkotinės medžiagos pardavimo ar, kad pastarasis būtų bandęs įgyti didelį kiekį narkotinės medžiagos. Apklausiamas 2021 m. birželio 21 d. A. T. nurodė, kad N. Š. bendravo su asmenimis, siejamais su narkotinių medžiagų platinimu (K. E., J. P.), ir būtent jis tarėsi su kitais asmenimis dėl narkotinių medžiagų įgijimo. Todėl būtent N. Š. ir buvo tikrasis narkotinių medžiagų pardavėjas. Todėl teismo išvada, kad L. Š. buvo tariamas narkotinės medžiagos pardavėjas, yra nepagrįsta.

7.3. Byloje pagrįstai nustatyta, kad 2021 m. birželį L. Š. davė V. S. parūkyti narkotinės medžiagos – kanapių, šie jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnio 1 dalyje. Tačiau inkriminuotos faktinės aplinkybės, o būtent veikimas bendrininkų grupe ir turėjimas vieningo sumanymo A. T. parduoti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių neatitinka BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių. Atsakomybė pagal BK 260 straipsnio 1 dalį kyla atlikus minėto straipsnio dispozicijoje numatytus veiksmus, tačiau ne dėl tarimosi šiuos veiksmus atlikti, todėl minėtos aplinkybės buvo inkriminuotos aiškiai nepagrįstai.

7.4. Teismas, skirdamas bausmę L. Š., o vėliau ir bendrindamas skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes, jam paskyrė per griežtą bausmę tiek už nusikalstamos veikos padarymą, tiek ir galutinę subendrintą bausmę. Nuteistasis L. Š. padarė vieną nusikalstamą veiką, V. S. duotos narkotinės medžiagos į apyvartą nepateko, nes V. S. ir N. Š. buvo perduotos A. T., kuris šias medžiagas perdavė policijos pareigūnams. Todėl L. Š. skirtina sankcijoje numatyta minimali bausmė bei švelnintina galutinė subendrinta bausmė.

8. Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras – apeliantų skundus atmesti, o prokuroro skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Kauno apygardos prokuratūros prokuroro E. Zuzevičiaus, nuteistojo A. M. gynėjo advokato Ž. Ambrizo, nuteistojo V. S., nuteistojo L. Š. gynėjo advokato M. Vagonio apeliaciniai skundai atmetami.

9. Apeliantai skunduose neginčija N. Š. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, o V. S. – pagal BK 253 straipsnio 2 dalį (redakcija nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d.). Teisėjų kolegijai N. Š. ir V. S. veiksmų teisinė kvalifikacija pagal nurodytus BK straipsnius taip pat nekelia abejonių. Pirmosios instancijos teismas baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, susijusius su šiomis veikomis, ištyrė nepažeisdamas BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio reikalavimų. Tinkamai įvertinęs įrodymus, jais remdamasis teisingai nustatė šių nusikaltimų padarymo aplinkybes bei N. Š. veiksmus tinkamai kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, o V. S. – pagal BK 253 straipsnio 2 dalį (redakcija nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d.).

10. Nuteistasis V. S., nuteistųjų L. Š. ir A. M. gynėjai pirmosios instancijos teismo priimtą nuosprendį ginčija tiek dėl faktinių aplinkybių nustatymo, baudžiamojo įstatymo taikymo, tiek dėl neteisingai paskirtų bausmių. Todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą apeliacine tvarka, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalimi, pasisako tik dėl šių skunduose keliamų klausimų.

Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies taikymo ir L. Š., A. M. bei V. S. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį

11. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nuteistieji L. Š., A. M. ir V. S. jiems inkriminuotas veikas padarė veikdami kartu, todėl dėl susijusių šių nuteistųjų ir jų gynėjų skundų argumentų pasisako bendrai, tuo pačiu vertindama ir individualius konkretaus skundo argumentus.

12. BK 260 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas neteisėtai <...>, įgijo, laikė, gabeno <...> narkotines <...> medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti <...> arba jas pardavė <...>.

Žemesnės instancijos teismas

13. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad N. Š., V. S., A. M. ir L. Š., veikdami bendrininkų grupe, turėdami vieningą sumanymą A. T., atliekančiam nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, parduoti labai didelį kiekį – 6 kg narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurios 1 kg kaina 3 000 Eur, 2021 m. birželio pradžioje, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, Kaune, perdavė pastarajam išbandyti 1,603 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurias jis 2021 m. birželio 14 d., 14.50 val., savanoriškai perdavė policijos pareigūnams. Taip jie, veikdami kartu, neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), turėdami tikslą parduoti labai didelį jų kiekį.

14. Nuteistųjų A. M. ir L. Š. gynėjai skunduose nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos įrodymų vertinimu, ginčija nustatytas faktines aplinkybes, kad A. M. ir L. Š. žinojo N. Š. ir V. S. ketinimus A. T. parduoti labai didelį kiekį – 6 kg narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurios 1 kg kaina 3 000 Eur, bei tvirtina, jog liko neįvertintos aplinkybės, kurios patvirtina A. M. ir L. Š. nekaltumą dėl jiems inkriminuoto nusikaltimo padarymo, t. y. jog jie nedalyvavo susitikimuose, kuriuose buvo tariamasi dėl labai didelio kiekio narkotinių medžiagų kiekio pardavimo A. T., kad A. M. su L. Š. telefonu nebendravo dėl narkotinės medžiagos mėginio, skirto A. T., pristatymo į A. M. garažą, jog L. Š. neturėjo realios galimybės disponuoti ir nedisponavo labai dideliu kiekiu – 6 kg narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių). Tokie apeliantų argumentai nepagrįsti. Juos paneigia bylos faktiniai duomenys ir nustatytos aplinkybės.

15. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal šio straipsnio nuostatas, teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Tačiau teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu (kasacinės nutartys Nr. 2K-189-895/2018, Nr. 2K-34-303/2020 ir kt.). Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, atsižvelgta į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas (kasacinės nutartys Nr. 2K-67-699/2018, Nr. 2K-309-495/2019 ir kt.).

16. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus įrodymus, atlikusi byloje papildomą įrodymų tyrimą (apklaususi nuteistąjį L. Š., liudytoją A. T., ekspertą T. Bimbą), konstatuoja, kad apygardos teismas išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes dėl L. Š., A. M. ir V. S. inkriminuotų nusikalstamų veikų, byloje surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, todėl padarė motyvuotas ir pagrįstas išvadas dėl nuteistųjų kaltės. Su šiomis apygardos teismo išvadomis teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti.

Žemesnės instancijos teismas

17. Iš apskųstojo apygardos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad nuteistųjų L. Š., A. M. ir V. S. kaltę disponavus nedideliu kiekiu – 1,603 g – narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), turint tikslą A. T. parduoti labai didelį kiekį – 6 kg narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurios 1 kg kaina 3 000 Eur, teismas pagrindė teisiamajame posėdyje ištirtais faktiniais bylos duomenimis: N. Š. parodymais teisme ir ikiteisminio tyrimo teisėjui, V. S., L. Š. parodymais teisme, A. M. parodymais, duotais teisme ir ikiteisminio tyrimo teisėjui, liudytojo A. T. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką, akistatos tarp A. M. ir V. S. protokolų duomenimis, tarnybiniais pranešimais, specialisto išvada bei kitais rašytiniais įrodymais, kuriuos vertino kiekvieną atskirai ir kitų įrodymų kontekste, ir šių įrodymų teismui pakako pagrįsti išvadą, jog nuteistieji L. Š., A. M. ir V. S., turėdami tikslą platinti, neteisėtai disponavo baudžiamojo įstatymo uždraustomis medžiagomis, jie neabejotinai suvokė šių medžiagų kiekį ir jog jos yra narkotinės.

18. Skunde L. Š. gynėjas teisingai nurodo, kad byloje nėra duomenų, jog L. Š. būtų buvęs garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), perduodant A. T. 1,603 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), ir bendravęs su A. T. dėl 6 kg narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) pardavimo, bet vien tai nepaneigia L. Š. kaltės dėl neteisėto disponavimo nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų, turint tikslą parduoti jų labai didelį kiekį. Iš tiesų nei byloje apklausti nuteistieji N. Š. su V. S., nei liudytojas A. T. nenurodė, kad nuteistasis L. Š. ir A. M. tiesiogiai dalyvavo susitikime, kurio metu A. T. buvo perduota 1,603 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių). Tam neprieštarauja Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 2 valdybos 4 skyriaus vyr. tyrėjos A. P. tarnybiniame pranešime užfiksuotos aplinkybės, kad 2021 m. birželio pradžioje, (duomenys neskelbtini), priešais prekybos centrą ,,Maxima“ esančiame garaže, (duomenys neskelbtini), N. Š. ir V. S. A. T. siūlė pirkti apie 6 kg narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) (1 kg po 3 000 Eur) ir 2021 m. birželio 14 d. tame pačiame garaže perdavė jam pabandyti, kaip nustatyta Lietuvos policijos kriminalinių tyrimų centro 2021 m. birželio 16 d. specialisto išvadoje, mėginį 1, 603 g kanapių (antžeminių dalių) (t. 1, b. l. 14, 102–104), kurias jis 2021 m. birželio 14 d., apie 14.50 val., savanoriško daiktų pateikimo metu, pateikė policijos pareigūnams (t. 1, b. l. 86–88), A. T., atlikusio nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kad dėl kanapių įgijimo jis bendravo su N. Š., kuris sakė, jog žolės, kuri yra paslėpta Kaune pas žmogų, kuris išvykęs atostogų prie jūros, yra apie 6 kg (t. 3, b. l. 108–112, 113–116, 117–122; t. 10, b. l. 39–48), bei jo parodymai apeliacinės instancijos teisme, kad jis kalbėjo su N. Š. dėl 6 kg žolės, bet kol jis (A. T.) nebuvo patikrinęs jos kokybės, tol daugiau kalbų apie tai nebuvo (t. 12, b. l. 152–166). Tačiau iš bylos domenų matyti, kad susitikimas nurodytame garaže dėl labai didelio kiekio – 6 kg – narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) pardavimo A. T. buvo ne vienas. Iš N. Š. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, matyti, kad praėjus 1–2 savaitėms po to, kai A. T. buvo perduotas kanapių pavyzdys, garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), apie žolės kiekį, kainą, jog ji yra iš Anglijos, N. Š. kalbėjosi su pačiu L. Š., kurį jam pristatė V. S., nurodęs, jog „va čia šitas dėl tos žolės“(t. 3, b. l. 199–206). Šiuos N. Š. parodymus papildo ir nuteistojo V. S. parodymai teisme, kad po 1 savaitės nuo kanapių pavyzdžio perdavimo A. T., prie A. M. garažo įvyko kanapių pardavėjo L. Š. ir pirkėjo A. T. tarpininko N. Š. susitikimas bei, kad V. S. girdėjo, kaip jie kalbėjosi apie 6 kg ir kainą 3 000 Eur už 1 kg (t. 9, b. l. 187–195). Tai, kad L. Š. nuteistiesiems inkriminuotu laikotarpiu galėjo disponuoti įstatymo uždraustomis medžiagomis, rodo Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, jog 2023 m. sausio 3 d. Kauno apygardos teismui yra perduota baudžiamoji byla Nr. N1-28-737/2025, kurioje, be kitų asmenų, L. Š. kaltinamas nuo 2019 m. iki 2021 m. lapkričio 17 d. galimai dalyvavęs nusikalstamo susivienijimo veikloje bei neteisėtai disponavęs dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti.

Žemesnės instancijos teismas

19. Remiantis N. Š. ir V. S. parodymais, šioje byloje neabejotinai nustatyta, kad A. T. pasiūlius įgyti apie 6 kg narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) ir pastarajam paprašius jų pavyzdžio, N. Š. apie tai pranešė V. S., kuris pažadėjo tai „sureguliuoti“. V. S., siekdamas įvykdyti A. T., t. y. kanapių pirkėjo, pageidavimą gauti kanapių pavyzdį, kurį jam perdavė N. Š., t. y. tarpininkas tarp narkotinių medžiagų pirkėjo ir pardavėjo, jis kreipėsi į (duomenys neskelbtini) esančio garažo savininką A. M., kuris po 1–2 d. paskambinęs V. S., pasiūlė atvažiuoti į garažą, leisdamas suprasti, kad ten yra žolės. Todėl V. S. paskambino N. Š. ir pasakė, kad turi tai, ko šis prašė. Tuomet N. Š., A. T. ir V. S. nuvyko į paminėtą garažą. Pirmasis į garažą atvyko V. S.. Atvykus V. S. į garažą, jame buvo garažo savininkas A. M., kuris, anot V. S., žvilgsniu ir ranka parodė jam į ant stalo garaže esančią metalinę 4x5 cm dydžio dėžutę, kurioje buvo kanapės. Netrukus po valandos į garažą atvažiavo N. Š. kartu su A. T.. A. T. išbandžius jam perduotą kanapių mėginį ir patvirtinus, kad kanapės tinkamos, buvo sutarta, jog reikia susitikti su jų pardavėju ir aptarti didelio kiekio įgijimo sąlygas. Po kelių dienų V. S. paskambino A. M. ir pasakė susitikimo dieną bei laiką, paminėjo, kad atvyks kanapių pardavėjas. V. S. šią informaciją perdavė N. Š., kuris tarpininkavo pirkėjui A. T.. Taigi, nors L. Š. ir A. M., bylą nagrinėjant teisme, neigė kartu su N. Š. ir V. S. disponavę nedideliu kiekiu – 1,603 g – narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), turint tikslą A. T. parduoti labai didelį kiekį – 6 kg – narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurios 1 kg kaina 3 000 Eur, tačiau apygardos teismas pagrįstai tokius nuteistųjų aiškinimus atmetė kaip gynybinę nuo kaltinimų poziciją, prieštaraujančią aptartiems N. Š. ir V. S. parodymams, kuriuos papildo L. Š. telefono numerių: (duomenys neskelbtini) išklotinių analizė, iš kurios matyti, jog L. Š. bendravo su A. M. (kurio telefono numeris (duomenys neskelbtini)) 2021 m. birželio 13 d., t. y. tą dieną, kai į A. M. garažą buvo pristatytas kanapių pavyzdys, bei 6 kartus 2021 m. birželio 14 d., t. y. tą dieną, kai narkotinės medžiagos buvo perduotos A. T. (t. 7, b. l. 106–108), bei Vilniaus pataisos namų pateikta informacija, kad suimtąjį L. Š. Vilniaus pataisos namuose 2021 m. gruodžio 17 d., 2022 m. vasario 18 d., 2022 m. kovo 12 d., 2022 m. rugpjūčio 27 d. ir 2022 m. rugsėjo 17 d. lankė pusbrolis / draugas A. M. (t. 4, b. l. 175–176).

20. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių nuteistieji N. Š. ir V. S. būtų suinteresuoti duoti L. Š. bei A. M. kaltinančius sunkaus nusikaltimo padarymu parodymus. Dėl to, kad jie davė L. Š. ir A. M. kaltinančius parodymus, jiems nebuvo suteikta jokių teisinių lengvatų ir jie neišvengė baudžiamosios atsakomybės. Apskųstuoju nuosprendžiu N. Š. nuteistas arešto bausme, o V. S. – realia laisvės atėmimo bausme. Šioje baudžiamojoje byloje N. Š. buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo. Teisme jis patvirtino ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus (t. 9, b. l. 187–195). N. Š. ir V. S. parodymai dėl esminių jiems inkriminuotos veikos aplinkybių viso baudžiamojo proceso metu nekito ir buvo nuoseklūs. Tai, kad asmens parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui ir bylą nagrinėjančiam teismui, laikytini įrodymais, pripažįstama ir formuojamoje kasacinio teismo praktikoje (kasacinė nutartis Nr. 2K-852-976/2018). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistųjų N. Š. ir V. S. parodymus pripažino įrodymais ir jais grindė L. Š. bei A. M. kaltę, nes šių nuteistųjų parodymais nustatytos nusikaltimo padarymo aplinkybės ir atskleistas jiems su L. Š. bei A. M. inkriminuoto nusikaltimo padarymo mechanizmas neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Antai, L. Š. ir A. M. aiškinimų, kad jie telefonu ir pasimatymų metu bendravo ne apie įvykio aplinkybes, o šeiminiais klausimais, nepatvirtina jokie bylos įrodymai.

21. Ištirti bylos faktiniai duomenys teisėjų kolegijai teisėtumo ir leistinumo aspektais abejonių nekelia. Visi ištirti faktiniai bylos duomenys, nustatytų aplinkybių kontekste, įvertinus kaip visumą ir sujungus į vieningą loginę seką, pirmosios instancijos teismui leido daryti išvadą, kad L. Š. su A. M., veikdami bendrininkų grupe su N. Š. bei V. S., disponavo nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), turėdami tikslą A. T. parduoti labai didelį kiekį – 6 kg narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurios 1 kg kaina 3 000 Eur. L. Š. ir A. M. neabejotinai buvo žinoma, kokiu tikslu N. Š. su A. T. atvyko į garažą, nes pats A. M. V. S. ir pranešė apie jo garaže L. Š. paliktą kanapių mėginį, o apie tai V. S. informavo N. Š.. Nors A. M. tiesiogiai nedalyvavo perduodant A. T. kanapių pavyzdį, taip pat N. Š. ir L. Š. susitikimo metu, tačiau vien šių duomenų nepakanka daryti išvadą, jog jis nežinojo apie bendrininkų ketinimus realizuoti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. M., apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo, duodamas parodymus apie įvykio aplinkybes, pripažino, jog L. Š. kanapių pavyzdį atvežė į garažą ir jį padėjo ant lentynos, kad V. S. atvykus į garažą ir paklausus „kur“, jis atsakė „ant lentynos“, taip pat, kad jis matė, kai A. T. rūkė, kad A. T. rūkė žolę, suprato iš kvapo (t. 4, b. l. 138–140). Tokie A. M. parodymai sutampa su aptartais V. S., su kuriuo jį siejo darbiniai santykiai, parodymais. Kaip minėta, byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios rodytų, kad V. S. galėtų apkalbėti A. M.. A. M. teisme patvirtino, kad jie su V. S. nėra susipykę. V. S., netgi duodamas A. M. kaltinančius parodymus, neišvengė baudžiamosios atsakomybės. To nepatvirtina ir A. M. gynėjo skundo deklaratyvūs teiginiai, kad neva V. S. davė A. M. kaltinančius parodymus, siekdamas būti paleistas iš suėmimo. Tokių aplinkybių byloje nenustatyta. Paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės, t. y. kai išnyksta pagrindai ar suėmimui taikyti reikalingos sąlygos, o ne kai asmenys duoda palankius ikiteisminio tyrimo pareigūnams parodymus. (BPK 139 straipsnio 1 ir 2 dalys). Nuteistasis A. M. su V. S., N. Š. ir L. Š. buvo bendrininkai. Jų visų nusikalstami veiksmai, susiję su nedideliu kiekiu – 1,603 g – narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) laikymu (L. Š. ir gabenimu iki garažo), buvo nukreipti bendram sumanymui – A. T. išplatinti labai didelį kiekį – 6 kg – narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurios 1 kg kaina 3 000 Eur, – įgyvendinti. Taigi, tokiu atveju, netgi nenustačius konkretaus fakto, kad A. M. tiesiogiai dalyvavo perduodant A. T. kanapių pavyzdį, taip pat N. Š. ir L. Š. susitikimo metu, ši aplinkybė nepaneigia uždraustų medžiagų laikymo požymio jam inkriminavimo pagrįstumo, nes, kaip žinia, remiantis kasacinio teismo pateiktais išaiškinimais dėl bendrininkų atsakomybės, bendrininku pripažįstamas ir toks asmuo, kuris atliko dalį nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius atitinkančių veiksmų, jeigu suvokė bendrą sumanymą ir savo veiksmais prisidėjo prie jo įgyvendinimo (kasacinė nutartis Nr. 2K-8-1073/2020). Nuteistųjų N. Š., V. S., taip pat paties A. M. parodymai, L. Š. telefono skambučių išklotinių analizė, Vilniaus pataisos namų pateikta informacija apie A. M. apsilankymus pas suimtąjį L. Š., juos įvertinus visų bylos įrodymų kontekste, teisėjų kolegijai nepalieka jokių pagrįstų abejonių, kad A. M. žinojo ir suprato, jog jis garaže su N. Š., V. S. ir L. Š. laiko nedidelį kiekį nurodytos narkotinės medžiagos, nes jis pats L. Š. į garažą atvežtas ir ant lentynos paliktas įstatymo uždraustas medžiagas perdėjo į metalinę dėžutę, o į garažą atvykus V. S. žvilgsniu parodė, kur jos laikomos, tokiu būdu vykdydamas bendrą su V. S., N. Š. ir L. Š. nusikalstamą sumanymą disponuoti nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų, turint tikslą A. T. išplatinti jų labai didelį kiekį. Tai N. Š., V. S., A. M. ir L. Š. darė pasiskirstę konkrečiais vaidmenimis ir kiekvienas iš jų asmeniškai atliko tam tikrus bendram tikslui pasiekti būtinus veiksmus: V. S. – buvo tarpininkas tarp A. M. bei N. Š., jis N. Š. pristatė L. Š., A. M. – buvo tarpininkas tarp L. Š. ir V. S. bei jis užtikrino į garažą L. Š. pristatytų narkotinių medžiagų laikymą, L. Š. užtikrino narkotinių medžiagų pristatymą į garažą, o N. Š. – buvo tarpininkas tarp narkotinių medžiagų pirkėjo A. T. bei jų pardavėjo L. Š.. Tai, kad A. M. suvokė savo su L. Š., V. S. ir N. Š. nusikalstamų veiksmų bendrumą, t. y. nedidelio kiekio narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) laikymą, turint tikslą išplatinti jų labai didelį kiekį, įrodo ir jo dažnas teiravimasis V. S., ar A. T. pirks žolę (t. 9, b. l. 187–195). Taigi, nors nuteistasis A. M. aiškino, kad jis nesusijęs su N. Š., V. S. ir L. Š. susitarimu ir ketinimais A. T. parduoti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, tačiau aptarti faktiniai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, jog jo tyčia apėmė šių medžiagų nedidelio kiekio laikymą garaže, turint tikslą išplatinti jų labai didelį kiekį, veikiant bendrai su kitais nuteistaisiais, be kurių veiksmų nebūtų garaže, esančiame (duomenys neskelbtini, A. T. neatlygintinai perduotas minėtas kanapių pavyzdys. Teisėjų kolegijos vertinimu, mažai tikėtina, kad nesant nurodyto bendro nusikalstamo sumanymo, A. M. ne bendrininkui L. Š. būtų leidęs į jam priklausantį garažą pristatyti ir jame laikyti net ir nedidelį kiekį narkotinių medžiagų, neva skirtų jo darbuotojui, kartu ir L. Š. pažįstamam, V. S., kuris jam priklausančiame garaže lankydavosi itin retai, t. y. vos du kartus per tris mėnesius. Tam neprieštarauja L. Š. telefono numerių analizės duomenys, kad jo kontaktų su V. S., kurio telefono abonentas Nr. (duomenys neskelbtini), nenustatyta (t. 7, b. l. 106–108).

22. Kaip prieštaraujantys anksčiau ištirtiems bylos faktiniams duomenims atmetami ir nuteistojo V. S. skundo argumentai, kad nedidelis kiekis – 1,603 g – narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) niekada nebuvo jo žinioje. Šiuo aspektu pažymėtina, kad neteisėtas narkotinių medžiagų laikymas apima šių medžiagų buvimą kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų buvimo vietos. Nagrinėjamu atveju neabejotinai nustatyta, kad V. S. buvo žinoma, jog A. T. skirtas kanapių mėginys yra A. M. priklausančiam garaže, nes jis, sulaukęs skambučio iš A. M., apie tai informavo N. Š., kuris vėliau su A. T. ir atvyko į A. M. priklausantį garažą, į kurį jau buvo atvykęs pats V. S. ir kuriame būtent ir vyko neatlygintinas kanapių pavyzdžio perdavimas A. T.. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad N. Š., duodamas parodymus, nurodė, jog perdavus A. T. kanapių pavyzdį, V. S. aktyviai domėjosi, ar A. T. pirks žolę, be to, pats V. S. teisme teigė, kad jis buvo įsitikinęs, jog jis, L. Š., N. Š., A. T. ir A. M. dalyvauja susitarime dėl labai didelio kiekio narkotinių medžiagų pardavimo A. T.. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad V. S. BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos laikymo požymis inkriminuotas nepagrįstai. Dėl kitų V. S. skundo argumentų, susijusių su nedidelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimu ir perdavimu, teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes apskųstuoju nuosprendžiu V. S. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas kaip šio nusikaltimo vykdymo bendrininkas tik už nedidelio kiekio – 1,603 g – narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) laikymą, turint tikslą A. T. išplatinti labai didelį kiekį – 6 kg – narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurios 1 kg kaina 3 000 Eur.

23. Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad L. Š., A. M. ir V. S. padarytoje veikoje nustatyti visi būtini BK 260 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo sudėties požymiai. Pirmosios instancijos teismas, L. Š., A. M. ir V. S. veiksmus kvalifikuodamas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

Dėl M. L. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija)

24. Nepagrįsti prokuroro skundo argumentai, kad M. L. veiksmai, susijęs su neteisėtu laikymu šaunamųjų ginklų, šaudmenų ir sprogstamųjų medžiagų, sudaro nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.

25. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad bylą perdavus su kaltinamuoju aktu teismui, M. L. buvo kaltinamas pagal BK 253 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (t. 9, b. l. 91–131), tačiau pirmosios instancijos teismas, remdamasis M. L. parodymais, kratos, veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokoluose užfiksuotais duomenis, specialisto išvadomis, specialisto R. Švagždžio paaiškinimais ikiteisminio tyrimo metu bei kita rašytine bylos medžiaga, nustatęs, jog M. L., neturėdamas leidimo, nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko savo namuose ir užkasęs žemės sklype neteisėtai laikė tik vieną tinkamą šaudyti savadarbį šaunamąjį ginklą, pagamintą iš pramoninės gamybos (Kinijos) 5,5 mm (.22) kalibro B2 pneumatinio šautuvo, netinkamo šaudyti 16 kalibro vienvamzdžio, lygiavamzdžio IŽ-5 modelio medžioklinio šautuvo tinkamą naudoti vamzdį, netinkamo šaudyti Tokarevo konstrukcijos pistoleto (TT) tinkamus naudoti vamzdį, rėmą ir spyną (užraktą), Mosino konstrukcijos šautuvo tinkamą naudoti uoksą, 16 vnt. tinkamų naudoti šovinių ir 301 g nedidelės sprogstamosios galios tinkamą naudoti sprogstamąją medžiagą – bedūmį paraką, jo veiksmus, kaltinamajam akte kvalifikuotus pagal BK 253 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), perkvalifikavo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Šią išvadą apygardos teismas pagrindė tuo, kad M. L. atlikti veiksmai, susiję su neteisėtu laikymu vieno tinkamo šaudyti šaunamojo ginklo, netinkamų šaudyti ginklų tinkamų naudoti pagrindinių dalių: dviejų vamzdžių, rėmo, spynos (užrakto), uokso, 16 vnt. tinkamų naudoti šovinių ir 301 g nedidelės sprogstamosios galios tinkamos naudoti sprogstamosios medžiagos – bedūmio parako, kitiems asmenimis neprieinamoje vietoje, nesiekia sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnio 2 dalyje, pavojingumo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti priešingą, pirmosios instancijos teismo padarytai, išvadą, nes ji neprieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms ir formuojamai teismų praktikai (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-178/2012).

26. BK 253 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas neturėdamas leidimo <...> laikė <...> šaunamąjį ginklą, šaudmenis<...> sprogstamąsias medžiagas (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), o pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas neturėdamas leidimo <....> laikė ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų arba <...> sprogstamųjų medžiagų (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija). Taigi, BK 253 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta veika nuo veikos, numatytos šio straipsnio 2 dalyje, iš esmės atribojama remiantis disponuojamų šaunamųjų ginklų kiekio, sprogstamųjų medžiagų galios bei vertinamuoju didelio šaudmenų kiekio požymiais. Pagal BK 253 straipsnio 2 dalį veika gali būti kvalifikuota tuo atveju, kai kaltininkas neteisėtai disponuoja ne mažiau kaip trimis šaunamaisiais ginklais, tuo atveju, kai jis neteisėtai disponuoja dideliu kiekiu šaudmenų, taip pat tuo atveju, kai neteisėtai disponuoja didelės sprogstamosios galios sprogstamosiomis medžiagomis, arba tuo atveju, kai neteisėtai disponuoja ir ne mažiau kaip trimis šaunamaisiais ginklais, ir dideliu kiekiu šaudmenų, ir didelės galios sprogiosiomis medžiagomis.

27. Šioje byloje neabejotinai nustatyta, kad M. L. be to, kad jis disponavo 16 vnt. tinkamų naudoti šaudmenų ir nedidelės galios 301 g sprogstamosios medžiagos, kurie sudaro BK 253 straipsnyje nustatyto nusikaltimo dalyką ir BK 253 straipsnio 1 dalies objektyviąją pusę, jis neteisėtai laikė ir tinkamą šaudyti savadarbį šaunamąjį ginklą, pagamintą iš pramoninės gamybos (Kinijos) 5,5 mm (.22) kalibro B2 pneumatinio šautuvo, netinkamo šaudyti 16 kalibro vienvamzdžio, lygiavamzdžio IŽ-5 modelio medžioklinio šautuvo tinkamą naudoti vamzdį, netinkamo šaudyti Tokarevo konstrukcijos pistoleto (TT) tinkamus naudoti vamzdį, rėmą ir spyną (užraktą), Mosino konstrukcijos šautuvo tinkamą naudoti uoksą, kurių apyvartos įstatymu įtvirtintą reguliavimą bei kontrolės priemones nustato Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas (toliau – GŠKĮ) (t. 2, b. l. 172–191; t. 3, b. l. 7–31). GŠKĮ 2 straipsnio 65 dalyje įtvirtinta, kad šaunamasis ginklas yra ginklas, iš kurio sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėga per vamzdį paleidžiamos kulkos, sviediniai arba kenksmingosios, dirginančiosios ar kitos dujinės veikliosios medžiagos mechaniškai, termiškai, chemiškai ar kitaip taikiniui per atstumą paveikti arba duodamas garso ar šviesos signalas. Šaunamaisiais ginklais šiame įstatyme laikomos ir pagrindinės šaunamųjų ginklų dalys – tai šaunamojo ginklo sudėtiniai elementai, būtini tam, kad šaunamasis ginklas veiktų, įskaitant pistoleto (revolverio) rėmą, jo ir pagrindinių šaunamojo ginklo dalių pusgaminius. Vamzdis, rėmas, uoksas, įskaitant viršutinį ir apatinį uoksus, būgnelis, spyna (užraktas), spynos (užrakto) rėmas, šovinio lizdas (kai jis yra atskira dalis) ir į šaunamojo ginklo vamzdį įdedamas įdėklas (mažesnio kalibro vamzdis) priskiriami prie pagrindinių šaunamojo ginklo dalių (GŠKĮ 2 straipsnio 66 dalis). Taigi, aptariamu atveju, vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, formaliai vertinant M. L. atliktus neteisėtus veiksmus, susijusius su neteisėtu disponavimu šaunamaisiais ginklais, jie galėtų būti vertinami kaip atitinkantys BK 253 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviąją pusę, nes jis laikė tiek tinkamą naudoti savadarbį šaunamąjį ginklą, draudžiamą civilinėje apyvartoje, tiek ir tinkamas naudoti pagrindines šaunamųjų ginklų dalis, t. y. netinkamo naudoti medžioklinio šautuvo, priskiriamo B kategorijai, tinkamą naudoti vamzdį, netinkamo naudoti Tokarevo konstrukcijos pistoleto (TT), priskiriamo B kategorijai, tinkamus naudoti vamzdį, rėmą, spyną (užraktą) bei Mosino konstrukcijos šautuvo, priskiriamo B kategorijai, tinkamą naudoti uoksą, kuriems laikyti būtinas įstatymo leidėjo nustatytas leidimas ir kurie sudaro BK 253 straipsnio dalyką. Šaunamojo ginklo (jo pagrindinių dalių) tinkamumas naudoti pagal tiesioginę paskirtį – šaudyti (sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėga per vamzdį paleisti kulkas, sviedinius arba kenksmingąsias, dirginamąsias medžiagas) yra būtinasis nusikaltimo, įtvirtinto BK 253 straipsnyje, sudėties požymis, nes kai disponuojama netinkamu naudoti šaunamuoju ginklu, nekeliamas pavojus BK 253 straipsnyje nurodyto nusikaltimo objektui – visuomenės saugumui. Tačiau konkrečiu atveju nuteistojo nusikalstamos veikos teisinis įvertinimas, kaip to siekia prokuroras, pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, kaip sunkaus nusikaltimo, už kurio padarymą baudžiama laisvės atėmimu nuo 4 (ketverių) iki 8 (aštuonerių) metų, neatitiktų konstitucinių teisingumo, proporcingumo ir teisingumo vykdymo tik teisme principų. Konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi, nes vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad M. L. pažeidė disponavimo BK 253 straipsnyje išvardytais objektais tvarką ir tokiais savo veiksmais pasikėsino į BK 253 straipsnyje nustatyto nusikaltimo objektą – visuomenės saugumą, tačiau, kaip teisingai sprendė apygardos teismas, konkrečiu atveju byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog ši jo nusikalstama veika kėlė visuomenės saugumui tokį pavojų, kokį paprastai kelia sunkaus nusikaltimo padarymas. Vien tik šioje byloje jam inkriminuoto nusikaltimo, įtvirtinto BK 253 straipsnio 2 dalyje, dalyko kiekybinė išraiška (vienas tinkamas naudoti savadarbis šaunamasis ginklas ir keletas tinkamų naudoti šaunamojo ginklo pagrindinių dalių) nerodo, kad disponavusio nurodytais objektais M. L. elgesio neteisėtumas siekia būtiną baudžiamosios atsakomybės pagal BK 253 straipsnio 2 dalį taikymui pavojingumo laipsnį.

28. Iš bylos duomenų matyti, kad savadarbį šaunamąjį ginklą, pagamintą iš pramoninės gamybos (Kinija), 5,5 mm (.22) kalibro B2 modelio pneumatinio šautuvo, pritaikyto šaudyti 5,6 mm kalibro (.22LR) ilgaisiais žiedinio skėlimo šoviniais, pramoninės gamybos (Rusija) 16 kalibro vienvamzdį, lygiavamzdį IŽ-5 modelio medžioklinį šautuvą, skirtą šaudyti 16 kalibro medžiokliniais šoviniais, kuriame yra pagrindinė B kategorijos šaunamojo ginklo dalis – vamzdis, priskiriamas prie šaunamųjų ginklų ir gali būti panaudotas kitame tokio pat modelio ginkle, pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro Mosino konstrukcijos šautuvo, kuris yra B kategorijos, pagrindinę šaunamojo ginklo dalį – uoksą, kuris yra priskiriamas prie šaunamųjų ginklų ir gali būti panaudotas kitame tokio pat modelio ginkle, 1 vnt. pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro ilgojo žiedinio skėlimo (.22LR) šovinį, kuris yra skirtas daugeliui B kategorijos ginklų, kurį galima iššauti tirti pateiktame savadarbiame šautuve, 13 vnt. pramoninės gamybos (JAV) 5,6 mm (.22) kalibro žiedinio skėlimo šovinių .22WMR (.22) Winchester Magnum Rimfire)), kurie yra skirti B kategorijos ginklams, tinkamą naudoti nedidelės sprogstamosios galios sprogstamąją medžiagą – pramoninės gamybos bedūmį paraką, kurio bendra masė – 301 g, skirtą įvairaus kalibro lygiavamzdžiams šaunamiesiems ginklams skirtiems šaudmenims užtaisyti bei panaudoti kaip sprogstamąją medžiagą ar kaip sudėtinį komponentą gaminant kitą savadarbę sprogstamąją medžiagą, M. L. laikė kitiems asmenims neprieinamoje vietoje, – žemės sklype, prie pastato-paukštidės, o pramoninės gamybos (Rusija) 7,62 mm kalibro Tokarevo konstrukcijos pistoletas (TT) Nr. 31596, skirtas šaudyti 7,62 mm kalibro (7,62x25) Tokarevo konstrukcijos šoviniais (TT), kuriame yra pagrindinės B kategorijos šaunamojo ginklo dalys – vamzdis, rėmas ir spyna (užraktas), priskiriamos prie šaunamųjų ginklų ir gali būti panaudotos kitame tokio pat modelio ginkle, kurį kratos metu pateikė pats nuteistasis, buvo laikomas išardytas (t. 2, b. l. 172–174, 175–190; t. 3, b. l. 7–31, 47–49). Kratos metu rasti ir pateikti šaunamieji ginklai: pramoninės gamybos (Rusija) 16 kalibro vienvamzdis, lygiavamzdis IŽ-5 modelio medžioklinis šautuvas, skirtas šaudyti 16 kalibro medžiokliniais šoviniais, ir pramoninės gamybos (Rusija) 7,62 mm kalibro Tokarevo konstrukcijos pistoletas (TT) Nr. 31596, skirtas šaudyti 7,62 mm kalibro (7,62x25) Tokarevo konstrukcijos šoviniais (TT), remiantis specialisto R. Švagždžio paaiškinimais, yra netinkami šaudyti (t. 3, b. l. 38–40, 41–42). Byloje nėra duomenų, kad kratos metu rastais ginklais M. L. pats būtų šaudęs ar leidęs jais pasinaudoti kitiems asmenims, jog kaltinime nurodytus šaunamuosius ginklus ir šaudmenis jis būtų realiai ketinęs parduoti ar kitaip realizuoti kitiems asmenims. Pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje M. L. nurodė, kad jis žinojo, jog jo turimi ginklai yra nesaugūs ir netinkami naudoti, todėl nebandė iš jų iššauti. Jis, duodamas parodymus, neneigė, kad V. S., kuris, bylos duomenimis, atliko veiksmus neatskleisdamas savo tapatybės, gyrėsi, ką turi, tačiau tvirtino, jog jam nesiūlė jų pirkti (t. 10, b. l. 39–48). Tokius M. L. parodymus papildo V. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, ištirti BPK nustatyta tvarka, kad M. L. jam nesiūlė pirkti ir rasti pirkėjų jo turimiems ginklams, kuriuos laiko „užkasęs“, jog jis tiesiog gyrėsi, kad juos turi ir kai kuriuos yra pats suremontavęs (t. 8, b. l. 41–43, 45–47, 56–57). Tam neprieštarauja ir skunde prokuroro akcentuojami atliekant neviešo pobūdžio veiksmus užfiksuoti pokalbiai tarp M. L., B. Z. ir V. S. apie ginklus, galimas jų kainas rinkoje, galimybes juos realizuoti ir pan. (t. 2, b. l. 123–129, 131–135, 140–142, 144–145), nes byloje nėra jokių objektyvių faktinių duomenų, patvirtinančių, kad atliekant neviešo pobūdžio veiksmus užfiksuotų pokalbių metu buvo kalbama būtent apie ginklus, dėl kurių disponavimo M. L. nuteistas šioje byloje. Atliekant neviešo pobūdžio veiksmus, tarp M. L. ir V. S. buvo užfiksuotas pokalbis apie gautus „rimtus daiktus“, tačiau byloje nėra jokių teisinių prielaidų daryti išvadą, kad M. L. V. S. įvardyti „rimti daiktai“ buvo tie patys daiktai, kurie buvo rasti kratos nuteistojo gyvenamojoje vietoje metu, ir būtent apie jų realizavimą buvo kalbama užfiksuotų pokalbių metu. Taigi, prokuroro skundo teiginiai, kad M. L. kitiems asmenims teikė informaciją apie jo neteisėtai laikomus ginklus, jų techninę būklę, galimybes juos įsigyti už atitinkamą kainą, yra prielaidų pobūdžio, todėl apkaltinamasis teismo nuosprendis jais negali būti grindžiamas.

29. Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, perkvalifikuodamas M. L. veiksmus iš BK 253 straipsnio 2 dalies į BK 253 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija),baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

Dėl L. Š., A. M. ir V. S. paskirtų bausmių

30. Už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto sunkaus nusikaltimo padarymą įstatymų leidėjas yra numatęs laisvės atėmimo bausmę nuo 2 (dvejų) iki 8 (aštuonerių) metų.

31. Pirmosios instancijos teismas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį L. Š. paskyrė laisvės atėmimo bausmę 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, kurią, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 3 dalimi, subendrinęs su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 9 d. nuosprendžiu paskirtomis ir neatliktomis 1 (vienerių) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo ir 38 MGL (1 900 Eur) dydžio baudos bausmėmis, jas iš dalies sudedant, jam paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams ir 38 MGL (1 900 Eur) dydžio baudą; A. M. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, pritaikęs BK 54 straipsnio 3 dalį, – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams; V. S. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, pritaikęs BK 54 straipsnio 3 dalį, – laisvės atėmimą 7 (septyneriems) mėnesiams, o pagal BK 253 straipsnio 2 dalį (redakcija nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d.), pritaikęs BK 54 straipsnio 3 dalį, – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams, šias paskirtas bausmes, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrinęs dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, jam paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

32. Skunduose ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji bei jų gynėjai tvirtina, kad apygardos teismas, skirdamas nuteistiesiems bausmes, tinkamai neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, todėl jiems paskyrė aiškiai per griežtas bausmes, kurios neatitinka jų asmenybės ir padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo. Apeliantai prašo: L. Š. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirti minimalią sankcijoje numatytą bausmę ir sušvelninti galutinę subendrintą bausmę; A. M. pagal 260 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, arbai taikyti naujos redakcijos BK 75 straipsnio 4 dalį ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą; V. S. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir BK 253 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti arba su laisvės atėmimo nenusijusias bausmes, arba taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos galutinės subendrintos bausmės vykdymą. Šie apeliantų prašymai nepagrįsti, todėl atmestini.

Dėl L. Š. paskirtos bausmės

33. Apygardos teismas, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nustatydamas L. Š. skirtinos bausmės dydį, atsižvelgė, kad jis padarė vieną tyčinį baigtą sunkų nusikaltimą. Byloje nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o sunkina tai, jog jis jam inkriminuotą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kurioje jo vaidmuo nebuvo antraeilis. L. Š. į garažą, esantį (duomenys neskelbtini), atvežė nedidelį kiekį – 1,603 g – narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) kaip pavyzdį ir jį jame laikė, turėdamas tikslą kartu su bendrininkais A. T. parduoti labai didelį kiekį – 6 kg – narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurio 1 kg kaina 3 000 Eur. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino, kad jis nusikalto ne pirmą kartą, yra teistas daugiau negu 10 kartų už smurtinio, turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, taip pat viešosios tvarkos pažeidimus, vėl nusikalto esant neišnykusiam teistumui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Tokios aplinkybės neigiamai apibūdina nuteistojo asmenybę bei rodo didesnį jo asmenybės pavojingumą. L. Š. išsituokęs, turi išlaikytinių, yra įgijęs profesinį išsilavinimą, nedirba.

34. Taigi, apygardos teismas, įvertinęs nurodytas L. Š. bausmei individualizuoti visas reikšmingas aplinkybes, už sunkaus nusikaltimo, nustatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą jam paskyrė 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, t. y. šiek tiek didesnę, negu baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta minimali laisvės atėmimo bausmė, bausmę (minimali yra 2 (dveji) metai). Tokio dydžio laisvės atėmimo bausmė atitinka L. Š. atliktų veiksmų padarymo aplinkybes ir pavojingumą, jo asmenybę, bausmei keliamą paskirtį ir pagal savo dydį nėra per griežta, todėl ją dar labiau švelninti teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Šios išvados nekeičia ir BK bendrosios dalies 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573 padaryti pakeitimai, galiojantys nuo 2025 m. vasario 1 d. Kitų aplinkybių, kurių apygardos teismas nebūtų įvertinęs ir kurios sudarytų pagrindą keisti bausmės dydį, nuteistasis ir jo gynėjas skunde bei apeliacinės instancijos teismo posėdyje nenurodė, o bylos duomenys tokių aplinkybių, įskaitant faktą, kad narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) pavyzdys nepateko į apyvartą, nes buvo perduotas policijos pareigūnams, nepagrindžia. Nors L. Š. su bendrininkais disponavo nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), turėdami tikslą parduoti A. T. labai didelį kiekį – 6 kg narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), tačiau, kaip žinia, neteisėtas disponavimas narkotinėmis medžiagomis, net ir nedideliu jų kiekiu, yra pavojinga nusikalstama veika, nes kelia didelį pavojų visuomenės sveikatai, saugumui ir gerovei.

35. Teismas, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 3 dalimi, teisingai subendrino apskųstuoju nuosprendžiu paskirtą bausmę su neatliktomis bausmėmis, jas iš dalies sudedant, ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę, kuri taip pat nėra aiškiai per griežta.

Dėl A. M. paskirtos bausmės

36. Šioje byloje prokuroras neginčija BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo A. M., tačiau apeliantas skunde laikosi pozicijos, kad nuteistajam netgi pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, jam pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė yra per griežta, todėl prašo A. M. paskirti arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, arba taikyti naujai įsigaliojusią BK 75 straipsnio 4 dalį ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Tokie prašymai nepagrįsti, todėl atmetami.

37. Apygardos teismas, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nustatydamas A. M. skirtinos bausmės dydį, atsižvelgė, kad jis padarė vieną tyčinį baigtą sunkų nusikaltimą. Byloje nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o sunkina tai, jog jis jam inkriminuotą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kurioje jo vaidmuo buvo antraeilis. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino, kad jis baustas administracine tvarka, tačiau nusikalto pirmą kartą. Dėl jo neteisėtų veiksmų sunkių padarinių nekilo. A. M. garaže laikė nedidelį kiekį – 1,603 g – narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), turėdamas tikslą kartu su bendrininkais A. T. parduoti labai didelį kiekį – 6 kg – narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurio 1 kg kaina 3 000 Eur. Jis nevedęs, tačiau turi išlaikytinių, yra įgijęs profesinį išsilavinimą, dirba MB „Marko autoservisas“ vadovu.

38. Taigi, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgęs į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus, padarė pagrįstą išvadą, kad konkrečiu atveju A. M. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskyrus ir minimalią bausmę, ji aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Iš tiesų, tokio dydžio bausme būtų įgyvendintas tik vienintelis tikslas – nubaudimas. Todėl A. M., taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, ir jam pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirdamas mažesnę, negu šio baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta minimali 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo – teismas baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Tokia teismo išvada neprieštarauja ir bausmės skyrimo taisyklėms, įtvirtintoms BK 61 straipsnyje, kurio pakeitimai buvo padaryti 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573, įsigaliojusiu nuo 2025 m. vasario 1 d.

39. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertina visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertina netinkamai ir paskiria aiškiai per griežtą, neteisingą bausmę. Tačiau šiuo atveju tokių aplinkybių, skiriant A. M. bausmę pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, nenustatyta. Teisėjų kolegija neturi pagrindo dar kartą vertinti tas pačias, bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kurias tinkamai įvertino pirmosios instancijos teismas (nuteistojo vaidmenį, asmenybę, turimus socialinius, šeiminius ryšius), ir A. M. paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Tokios rūšies bausmė neatitiktų nuteistojo padarytos veikos pavojingumo ir jo asmenybės bei prieštarautų teisingumo principui. Kaip žinia, bausme siekiama ne tik užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bet ir nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo. Skunde akcentuojama, kad A. M. paskyrus laisvės atėmimo bausmę, bus labai apsunkintos galimybės vaiko motinai, kuri dirba, rūpintis negalią turinčiu mažamečiu sūnumi, tačiau šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad, visų pirma, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, rodančių, kiek A. M. per dieną skirdavo laiko savo vaiko, turinčio specialių poreikių, priežiūrai, antra, iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog neįgalaus mažamečio sūnaus, gimusio (duomenys neskelbtini), turėjimas neatgrasė jo nuo nusikalstamų veiksmų atlikimo, trečia, dėl paskirtos bausmės atsiradę neigiami padariniai yra natūralus nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Nusikaltimus darančių asmenų turimi teigiami socialiniai bei šeiminiai ryšiai negali nusverti viešo intereso nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti jo padarytai nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai adekvačią bausmę.

40. Nuteistąjį tenkinančios bausmės skyrimas negali lemti švelnesnės bausmės skyrimo, nes bausmės gali būti skiriamos tik tokios, kurios yra numatytos BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje, ir tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali peržengti baudžiamojo įstatymo sankcijos ribas. Tai nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Apygardos teismas, nustatęs, kad konkrečiu atveju bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, taikė BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskyrė A. M. mažesnę, negu BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali laisvės atėmimo bausmė, bausmę, kurią keisti kitos bausmės rūšimi ar, pritaikius 54 straipsnio 3 dalį (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. Nr. XIV-2573), atidėti jos vykdymą nėra jokio pagrindo.

41. BK 75 straipsnio 4 dalyje (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. Nr. XIV-2573) nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pagal 75 straipsnio 5 dalį, bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

42. Gausioje kasacinio teismo formuojamoje praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad teismai, spręsdami bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais, kad svarstant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ar atlikus dalį jam paskirtos bausmės, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį bei pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys Nr. 2K-179-693/2017, Nr. 2K-45-654/2023 ir kt.).

43. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad A. M. savo kaltės dėl jam inkriminuotos veikos viso baudžiamojo proceso metu nepripažino, inkriminuotą sunkią tyčinę veiką jis padarė veikdamas kartu su bendrininkų grupe, siekdamas savanaudiškų tikslų. Nors jo nusikalstami veiksmai pasireiškė nedidelio kiekio įstatymo draudžiamų medžiagų laikymu, turint tikslą parduoti didelį kiekį šių medžiagų, jam priklausančiame garaže, tačiau, kaip minėta pirmiau, neteisėtas disponavimas narkotinėmis medžiagomis, net ir nedideliu jų kiekiu, yra pavojinga nusikalstama veika, nes kelia didelį pavojų visuomenės sveikatai, saugumui ir gerovei. A. M. anksčiau neteistas, dirba, turi išlaikytinių (1 mažametį vaiką). Tačiau vien šios teigiamai nuteistąjį apibūdinančios aplinkybės, jas įvertinus aptartų bylos duomenų kontekste, nesudaro prielaidų susiformuoti apeliacinės instancijos teismo vidiniam įsitikinimui, kad A. M. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, jog bausmės vykdymo atidėjimas turės poveikį jam, ateityje jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, byloje nėra pagrindo manyti, kad trumpalaikiu realiu laisvės atėmimo bausmės atlikimu kokiu nors būdu bus neigiamai paveikti anksčiau aptarti nuteistojo teigiami socialiniai ir šeiminiai ryšiai. Ryšius su gyvenimo drauge ir vaiku nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, galės palaikyti pokalbiais telefonu, vaizdo skambučiais, susirašinėjimais laiškais bei pasimatymu metu Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nustatyta tvarka. Taip pat jis galės dirbti ir tokiu būdu prisidėti prie vaiko išlaikymo.

44. Todėl apibendrinus tai, kas išdėstyta, spręstina, kad nuteistajam A. M. taikyti BK 75 straipsnio 4 dalies nuostatas ir atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą nėra pagrindo. Konkrečiu atveju A. M. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti tik realiai atlikus 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą nebūtų pasiekti BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai, būtų pažeistas teisingumo principas.

Dėl V. S. paskirtos bausmės

45. Šioje byloje prokuroras taip pat neginčija BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo V. S., tačiau nuteistasis skunde mano, kad pagal 260 straipsnio 1 dalį ir BK 253 straipsnio 2 dalį netgi pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, jam pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės yra per griežtos, todėl prašo paskirti arba su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, arba taikyti naujai įsigaliojusią BK 75 straipsnio 4 dalį ir paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Tokie prašymai nepagrįsti, todėl atmetami.

46. Apygardos teismas, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 253 straipsnio 2 dalį nustatydamas V. S. skirtinų bausmių dydžius, atsižvelgė, kad jis padarė dvi tyčines sunkias nusikalstamas veikas. Jo baudžiamąją atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs šias baudžiamojo įstatymo numatytas veikas, dėl jų padarymo nuoširdžiai gailėjosi bei padėjo išaiškinti BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką bei joje dalyvavusius asmenis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo baudžiamąją atsakomybę pagal BK 260 straipsnio 1 dalį sunkina tai, kad šią jam inkriminuotą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kurioje jo vaidmuo buvo antraeilis. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Būtinas bendrininkų grupės požymis yra tas, kad joje turi būti bent du vykdytojai, t. y. mažiausiai du bendrininkai turi įvykdyti objektyviuosius bendros nusikalstamos veikos sudėties požymius (ar jų dalį). Nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad kėsinasi į tą patį objektą bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, jog bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdžiai (BK 24 straipsnio 3 dalis) (kasacinė nutartis Nr. 2K-186-303/2017). Nagrinėjamoje byloje neabejotinai nustatyta, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius požymius, įvykdė L. Š., A. M., V. S. bei N. Š.. Jie visi bendrais veiksmais prisidėjo prie vieningo nusikalstamo sumanymo, t. y. narkotinės medžiagos pavyzdžio perdavimo A. T. A. M. priklausančiame garaže. Taigi, nuteistieji pagrįstai pripažinti jiems inkriminuoto nusikaltimo, įtvirtinto BK 260 straipsnio 1 dalyje, vykdymo bendrininkais. Jų bendrininkavimas atitinka bendrininkų grupės, numatytos BK 25 straipsnio 2 dalyje, požymius. Todėl pirmosios instancijos teismas, kitaip, negu mano skunde V. S., nustatydamas, kad L. Š., A. M., V. S. bei N. Š. veikė bendrininkų grupe ir šią aplinkybę pripažindamas jų atsakomybe sunkinančia (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte), tinkamai taikė BK bendrosios dalies bendrininkavimą reglamentuojantį įstatymą. Apygardos teismas taip pat pagrįstai įvertino, kad V. S. baustas administracine tvarka. Nors šioje byloje jam inkriminuotas veikas padarė būdamas neteistas, tačiau jis nusikalsta ne pirmą kartą. Anksčiau buvo teistas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Dėl jo neteisėtų veiksmų, susijusių tiek su neteisėtu disponavimu įstatymo uždraustomis medžiagomis, tiek dėl neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis ir didelės sprogstamosios galios medžiagomis sunkių padarinių nekilo. V. S. disponavo nedideliu kiekiu – 1,603 g – narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), turėdamas tikslą kartu su bendrininkais A. T. parduoti labai didelį kiekį – 6 kg – narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurio 1 kg kaina 3 000 Eur. Jis turi šeimą, išlaikytinių, nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba.

47. Taigi, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgęs į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus, padarė pagrįstą išvadą, kad konkrečiu atveju V. S. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį bei pagal BK 253 straipsnio 2 dalį (redakcija nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d.) paskyrus ir minimalias laisvės atėmimo bausmes, jos aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Iš tiesų, tokio dydžio bausmėmis būtų įgyvendintas tik vienintelis tikslas – nubaudimas. Todėl V. S. taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį ir jam pagal BK 260 straipsnio 1 dalį bei pagal BK 253 straipsnio 2 dalį (redakcija nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d.) paskirdamas mažesnes, negu šių baudžiamųjų įstatymų sankcijose numatytos minimalios (pagal BK 260 straipsnio 1 dalį minimali bausmė yra 2 (dveji) metai laisvės atėmimo, o pagal BK 253 straipsnio 2 dalį (redakcija nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d.) – 4 (ketveri) metai laisvės atėmimo) bausmės, bausmes – pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimą 7 (septyniems) mėnesiams, o pagal BK 253 straipsnio 2 dalį (redakcija nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d.), – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams – teismas baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Ši teismo išvada neprieštarauja bausmės skyrimo taisyklėms, įtvirtintoms BK 61 straipsnyje, kurio pakeitimai buvo padaryti 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573, įsigaliojusiu nuo 2025 m. vasario 1 d. Tokio dydžio laisvės atėmimo bausmės atitinka V. S. atliktų veiksmų padarymo aplinkybes ir pavojingumą, jo asmenybę, bausmei keliamą paskirtį ir pagal savo dydžius nėra per griežtos. Teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, teisingai subendrino apskųstuoju nuosprendžiu paskirtas bausmes, jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę, kuri taip pat nėra aiškiai per griežta.

48. Kaip minėta, bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertina visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertina netinkamai ir paskiria aiškiai per griežtą, neteisingą bausmę. Tačiau šiuo atveju tokių aplinkybių skiriant V. S. bausmes pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 253 straipsnio 2 dalį (redakcija nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d.), nenustatyta. Teisėjų kolegija neturi pagrindo dar kartą kitaip vertinti tas pačias, bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kurias tinkamai įvertino pirmosios instancijos teismas (nuteistojo vaidmenį, asmenybę, turimus socialinius, šeiminius ryšius), ir V. S. paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Tokios rūšies bausmės neatitiktų nuteistojo padarytų veikų pavojingumo ir jo asmenybės bei prieštarautų teisingumo principui. Bausme siekiama ne tik užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bet ir nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo. Skunde akcentuojamos aplinkybės, kad ginklai ir šaudmenys, kuriais jis neteisėtai disponavo, priklausė jo mirusiam tėvui, buvo laikomi saugioje vietoje, jų nenaudojo ir neketino naudoti pagal paskirtį, kad naujų nusikalstamų veikų nepadarė, jog realiu laisvės atėmimo bausmės atlikimu bus pakenkta jo ryšiams su vaikais, nesudaro pakankamo pagrindo pakeisti teismo paskirtas bausmes arba paskirti BK 260 straipsnio 1 dalies ir BK 253 straipsnio 2 dalies (redakcija nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d.) sankcijose nenumatytas bausmes. Vaikų turėjimas ir glaudaus ryšio su vaikais puoselėjimas V. S. neatgrasė nuo nusikalstamų veiksmų atlikimo, o dėl paskirtos bausmės atsiradę neigiami padariniai yra natūralus nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Nusikaltimus darančių asmenų turimi teigiami socialiniai bei šeiminiai ryšiai negali nusverti viešo intereso nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti jo padarytai nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai adekvačias bausmes.

49. Nuteistąjį tenkinančios bausmės skyrimas negali lemti švelnesnės bausmės skyrimo, nes bausmės gali būti skiriamos tik tokios, kurios yra numatytos BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje, ir tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali peržengti baudžiamojo įstatymo sankcijos ribas. Tai nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Apygardos teismas, nustatęs, kad konkrečiu atveju bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, taikė BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskyrė V. S. mažesnes, negu BK 260 straipsnio 1 dalies ir BK 253 straipsnio 2 dalies (redakcija nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d.) sankcijose numatytos minimalios laisvės atėmimo bausmės, bausmes, kurias keisti kitos bausmės rūšimis ar, pritaikius 54 straipsnio 3 dalį (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. Nr. XIV-2573), atidėti jų vykdymą nėra jokio pagrindo (BK 75 straipsnio 4 dalis (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. Nr. XIV-2573)).

50. Kaip pirmiau nurodyta šioje nutartyje, remiantis kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pateiktais išaiškinimais, sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos bylos aplinkybės, susijusios tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, ir jos turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ar atlikus dalį jam paskirtos bausmės.

51. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad V. S. kaltę dėl jam inkriminuotų sunkių veikų viso baudžiamojo proceso metu pripažino, tyčinę veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarė veikdamas kartu su bendrininkų grupe, siekdamas savanaudiškų tikslų. Nors jo nusikalstami veiksmai, susiję su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, pasireiškė nedidelio kiekio įstatymo draudžiamų medžiagų laikymu, turint tikslą parduoti didelį kiekį šių medžiagų, A. M. priklausančiame garaže, tačiau, kaip minėta anksčiau, disponavimas narkotinėmis medžiagomis, net ir nedideliu jų kiekiu, yra pavojinga nusikalstama veika, nes kelia didelį pavojų visuomenės sveikatai, saugumui ir gerovei. V. S. priešingai teisei veikia ne pirmą kartą, dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, išlaikytinių (4 vaikus), naujų nusikalstamų veikų nepadarė, Samariečių (Socmedicus) daugiafunkcinio centro apibūdinamas teigiamai. Tačiau vien šios teigiamai nuteistąjį apibūdinančios aplinkybės, jas įvertinus aptartų bylos duomenų kontekste, nesudaro prielaidų susiformuoti apeliacinės instancijos teismo vidiniam įsitikinimui, kad jam paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, jog bausmės vykdymo atidėjimas turės poveikį jam, ateityje jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, byloje nėra pagrindo manyti, kad trumpalaikiu realiu laisvės atėmimo bausmės atlikimu kokiu nors būdu bus neigiamai paveikti anksčiau aptarti nuteistojo teigiami socialiniai ir šeiminiai ryšiai. Ryšius su šeima ir vaikais nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, galės palaikyti pokalbiais telefonu, vaizdo skambučiais, susirašinėjimais laiškais bei pasimatymu metu Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nustatyta tvarka. Taip pat jis galės dirbti ir tokiu būdu prisidėti prie vaikų išlaikymo. Teisėjų kolegijos išvados nekeičia ir V. S. apeliacinės instancijos teismui pateikti dokumentai apie jo turimus sveikatos sutrikimus. Nuteistojo turimi sveikatos sutrikimai, jų kiekis ir mastas, nepagrindžia, kad dėl jų V. S. realiai negali atlikti jam paskirtos trumpalaikės laisvės atėmimo bausmės. Laivės atėmimo vietoje nuteistiesiems, iškilus būtinybei, įstatymų nustatyta tvarka yra teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos tokiomis pat sąlygomis, kaip ir asmenims, esantiems laisvėje.

52. Todėl apibendrinus tai, kas išdėstyta, spręstina, kad nuteistajam V. S. taikyti BK 75 straipsnio 4 dalies nuostatas ir atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą nėra pagrindo. Konkrečiu atveju V. S. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti tik realiai atlikus 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą nebūtų pasiekti BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai, būtų pažeistas teisingumo principas.

Dėl M. L. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės

53. Skunde ir apeliacinės instancijos teisme prokuroras prašė pakeisti Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžio dalį, kurioje M. L. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė – 100 MGL, t. y. 5 000 Eur, dydžio bauda, ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti jam griežtesnę baudos bausmę. Tokį prašymą apeliantas sieja su prašymu perkvalifikuoti M. L. veiksmus iš BK 253 straipsnio 1 dalies (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) į BK 253 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Konstatavus, kad M. L. veiksmai pagrįstai perkvalifikuoti iš BK 253 straipsnio 2 dalies į BK 253 straipsnio 1 dalį, teisėjų kolegija plačiau šiuo klausimu nepasisako, nes nėra tam teisinio pagrindo.

Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme

54. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

55. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Lietuvos apeliacinis teismas nuteistiesiems V. S. ir M. L. paskyrė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktus gynėjus. Apeliacinės instancijos teisme buvo gautos pirminės, o vėliau dėl M. L. suteiktos teisinės pagalbos ir patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuriose nurodyta, kad už nuteistajam V. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 400 Eur išlaidų, M. L. – 614,58 Eur.

56. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad apeliacinės instancijos teisme gynėjo dalyvavimas yra būtinas, V. S. skundas šia nutartimi atmestinas kaip nepagrįstas, jam apskųstuoju teismo nuosprendžiu yra paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, o skundą dėl M. L. nuteisimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį padavė prokuroras, šia nutartimi prokuroro skundas pripažintinas nepagrįstu, sprendžia, jog konkrečiu atveju nėra tikslinga iš nuteistųjų išieškoti dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos apskaičiuotas išlaidas. Jos apmokėtinos įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka (BPK 106 straipsnio 1 dalis). Panašios pozicijos laikomasi ir formuojamoje kasacinio teismo praktikoje (kasacinės nutarys Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2A-1-788/2021 ir kt.).

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros prokuroro Egidijaus Zuzevičiaus, nuteistojo A. M. gynėjo advokato Žydrūno Ambrizo, nuteistojo V. S., nuteistojo L. Š. gynėjo advokato Mindaugo Vagonio apeliacinius skundus atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme iš V. S. ir M. L. neišieškoti.

Teisėjai Nerijus MeilutisVitalija NorkūnaitėAiva Survilienė