- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-09-16
- Bylos Nr.
- 1-45-771/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-96-1-00203-2013-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aleksandras Prygunkovas
- Nukentėjusysis
- A. A.
- Kaltinamasis
- G. G., A. G., I. M.
- Advokatai
- Muradas Bakanas
- Kategorijos
kaltinamosioms G. G., A. G., I. M., jų gynėjams advokatams – V. B., M. B., Vidai Povilaitienei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, išsituokusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista; A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, našlė, pensininkė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista; I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, išsilavinimas – aukštasis neuniversitetinis, išsituokusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinamos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. ir 284 str. 1 d. (įstatymo 2007-06-28 redakcija (Žin., 2007, Nr. 81-3309)).
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. G. 2013-03-11, apie 15.00 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini)negerbdama elementarių moralės bei elgesio normų, matant ir girdint kitiems asmenims ir taip sukeliant jiems neigiamas emocijas, patyčiomis, tai yra išvadinant nukentėjusiąją A. A. žmogaus orumą ir garbę žeminančiais žodžiais, ir įžūliu elgesiu, tai yra spiriant vieną kartą nukentėjusiajai A. A. į koją, nuplėšiant nuo veido akinius, tampant nukentėjusiąją už plaukų bei kumščiu suduodant nukentėjusiajai A. A. į veidą, tokiu būdu demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tęsiant nusikalstamą veiką 2013-03-11, laikotarpiu nuo 15.09 val. iki 15.20 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), G. G., A. G., I. M., bendrai veikdamos su asmeniu, kuriuo atžvilgiu išskirta baudžiamoji byla į atskirą nagrinėjimą (toliau – kitu asmeniu), akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu bei aplinkinius šokiruojančiu įžūliu elgesiu, tai yra kitam asmeniui nukentėjusiąją A. A. sugriebus už plaukų ir (duomenys neskelbtini), G. G., A. G., I. M. bei kitam asmeniui bendrai kartu smurtaujant prieš A. A. - kitam asmeniui užlaužus nukentėjusiosios kairiąją ranką ir mušant bei spardant nukentėjusiajai A. A. į nugaros sritį, A. G. primynus dešinės kojos pėdą ir spaudžiant jos dešiniąją ranką, G. G. tampant A. A. už plaukų bei suduodant rankomis smūgius į įvairias kūno vietas, pargriovus nukentėjusiąją A. A. ant (duomenys neskelbtini), G. G. ir A. G. mušant nukentėjusiąją A. A. rankomis ir spardant, I. M. suduodant gulinčiai nukentėjusiajai A. A. 2 kartus nenustatytu daiktu į nugaros sritį, viso bendrais veiksmais suduodant ne mažiau kaip 18 smūgių nukentėjusiajai A. A. į įvairias kūno vietas bei padarant nukentėjusiajai A. A. galvos smegenų sukrėtimą, poodines kraujosruvas nosies nugarėlėje, dešinėje alkūnėje, kairiame žaste, abiejuose dilbiuose, abiejose šlaunyse, kairėje blauzdoje, kairėje pėdoje, kairėje juosmens pusėje, odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą kairėje kaktos pusėje, odos nubrozdinimą ir pogleivinę kraujosruvą viršutinės lūpos raudonojoje juostoje, viršutinio žandikaulio abiejų pusių pirmų dantų sumušimą, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką;
be to, G. G., A. G. ir I. M. 2013-03-11, nuo 15.00 val. iki 15.20 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini)veikdamos bendrai grupėje su kitu asmeniu, tyčia mušdamos nukentėjusiąją A. A., tai yra G. G. ir kitam asmeniui tampant nukentėjusiąją A. A. už plaukų, suduodant smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, kitam asmeniui laužiant nukentėjusiosios A. A. kairiąją ranką, A. G. primynus nukentėjusiosios A. A. dešiniąją koją ir spaudžiant dešinę ranką, I. M. 2 kartus suduodant nenustatytu daiktu A. A. į nugarą, taip iš viso bendrai suduodant ne mažiau 18 smūgių nukentėjusiajai A. A. į įvairias kūno vietas, padarė nukentėjusiajai A. A. galvos smegenų sukrėtimą, poodines kraujosruvas nosies nugarėlėje, dešinėje alkūnėje, kairiame žaste, abiejuose dilbiuose, abiejose šlaunyse, kairėje blauzdoje, kairėje pėdoje, kairėje juosmens pusėje, odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą kairėje kaktos pusėje, odos nubrozdinimą ir pogleivinę kraujosruvą viršutinės lūpos raudonojoje juostoje, viršutinio žandikaulio abiejų pusių pirmų dantų sumušimą, kas po įvykio nukentėjusiajai A. A. sukėlė potrauminio streso sutrikimą, kuris pasireiškia, kaip užsitęsusi reakcija į stresogeninį įvykį, ir pagal specialisto išvadą atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo mastą, taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios A. A. sveikatą.
Kaltinamoji G. G. kalta neprisipažino bei parodė, kad 2013-03-11, apie 12.00 -13.00 val., kartu su A. G., I. M., D. G., A., kurios pavardės nežino ir K. M. atvažiavo į (duomenys neskelbtini),. Vaikai nuėjo į antrą aukštą, o ji nuėjo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) žmonių buvo mažai. (duomenys neskelbtini), kur tuo metu buvo A. R. su (duomenys neskelbtini)A. R. (duomenys neskelbtini). Pasisveikinusi, ji prie įėjimo į (duomenys neskelbtini). Nespėjus (duomenys neskelbtini), pamatė į (duomenys neskelbtini) įėjusią A. A.. Pastaroji dėvėjo paprastus rūbus, juodą paltą, kepurę, buvo su akiniais. A. buvo (duomenys neskelbtini). A. A. ją iškeikė ir paklausė ką pastaroji čia veikia, ar per mažai vyrų T.. Suprato, kad kalba eina apie V. Š.. Ji atsakė, kad nesupranta apie ką pastaroji kalba. A. A. patempė ją už megztinio ir smogė jai į veidą. Tuo metu jos (duomenys neskelbtini). A. A. spardėsi, smūgiavo, mušėsi. Ji išbėgo iš (duomenys neskelbtini), kur tuo metu buvo jos mama. Viršuje buvo jos mama, sesuo, D. L., vaikai. Liepė sesei kviesti greitąją med. pagalbą ir policiją, nes ją sumušė ir jai bėgo kraujas. Papasakojo, kad ją sumušė A. A.. Po to ji laiptais nusileido į apačią, nes (duomenys neskelbtini). Nusileidusi apačion, pamatė A. A. ir D. G.. Jos buvo kairiau, jau (duomenys neskelbtini). D. G. šaukė, nes A. A. pastarąją tempė už plaukų. D. G. šaukdama reikalavo, kad A. A. paleistų pastarosios plaukus. Ji priėjo, paėmė A. A. už rankos ir liepė paleisti D. G. plaukus. Tuo tarpu A. A. jai įkando į dešinę ranką. A. G. jai pasakė, kad A. A. pastarajai spyrė į koją. Viskas baigėsi, kai atėjo V. Š.. Konflikto metu I. M. nematė, pastarosios toje patalpoje nebuvo. Nematė, ar susistumdymo metu kas nors išėjo iš (duomenys neskelbtini). Ji iš (duomenys neskelbtini) nebuvo išėjusi. Konflikto metu nukentėjusioji ant žemės nebuvo nukritusi. Nei ji, nei kitos kaltinamosios nespardė nukentėjusiosios. Nukentėjusiosios niekas nemušė. Viso konflikto metu I. M. buvo lauke ir bandė iškviesti greitąją medicinos pagalbą, nes (duomenys neskelbtini) nėra ryšio. Konflikto metu niekas nebuvo paėmęs įrankių - (duomenys neskelbtini). Nematė, ar jos mama buvo spyrusi nukentėjusiajai, ar I. M. sudavė A. A. pagaliu į kūną. Po to ji nuėjo į (duomenys neskelbtini), nes atvažiavo greitoji medicinos pagalba. Ji medikams skundėsi pablogėjusia sveikata. Medicinos darbuotojai jai patarė važiuoti į ligoninę. Konflikto metu jai nuo kaklo buvo nutraukta auksinė grandinėlė su deimantu. (duomenys neskelbtini) jai pasakojo, kad buvo radusi A. A. auskarą. Mano, kad A. A. tyčia išmetė auskarą ir pasakė, kad pametė. Pamena, kad pirminio konflikto metu A. A. į (duomenys neskelbtini) buvo atėjusi su auskarais. Nematė, ar konflikto metu (duomenys neskelbtini) kas nors A. A. būtų įsikibęs į plaukus. A. A. pažįsta apie 3 metus. Ankščiau yra buvę konfliktų su A. A. dėl pastarosios vyro V. Š.. A. A. telefono žinutėse jai grasindavo. Neprisipažįsta kalta, nes ji A. A. nieko nepadarė, pastarosios nesužalojo. Galėjo nukentėjusiajai suduoti (duomenys neskelbtini) gindamasi, tačiau (duomenys neskelbtini) nesmogė.
Kaltinamoji A. G. kalta neprisipažino bei parodė, kad nukentėjusiosios nepažįsta ir iki minėto įvykio nepažinojo. G. G. apie nukentėjusiąją nieko nepasakojo. 2013-03-11 vyko į (duomenys neskelbtini), nes G. G. ten (duomenys neskelbtini). Kartu važiavo I. M., G. G., D. G. ir du vaikai. Į (duomenys neskelbtini) atvažiavo apie 12 val.. (duomenys neskelbtini) buvo tik viena darbininkė. (duomenys neskelbtini) kartu su vaikais. Ji, G. ir I. M. nuėjo į antrąjį aukštą. Atsigėrusi kavos, G. išėjo (duomenys neskelbtini). Minėjo, kad (duomenys neskelbtini). Netrukus G. G. sugrįžo susiėmusi akį. Akis buvo pamėlynavusi, veidas kruvinas. G. G. prašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą ir policiją. Po to G. G. išėjo iš patalpos ir nusileido į apačią. Pastarajai iš paskos nuėjo D. G. ir I. M.. G. G. ėjo (duomenys neskelbtini). D. G. ir I. M. leidosi į apačią skambinti. Pastarosios jai liepė likti su vaikais. Maždaug už 10 min. ji nuėjo pastarosioms iš paskos. (duomenys neskelbtini) pamatė stovinčias A. A., D. G. ir G. G.. I. M. tuo metu skambino. D. G. buvo pasilenkusi bei šaukė, kad pešami pastarosios plaukai. A. A. buvo suėmusi D. G. už plaukų bei tempė. G. G. stovėjo nukentėjusiajai iš vienos pusės, o ji stovėjo iš kitos pusės. Ji paėmė nukentėjusiąją už rankos ir D. G. plaukus, siekdama kad A. A. paleistų plaukus. Po to G. G. sušuko, kad pastarajai nukentėjusioji kanda į ranką. G. G. siekė išgelbėti D. G.. Po to A. A. jai spyrė į pilvą ir į dešinės kojos šlaunį. Ji atsitraukė ir paėjo toliau. Nepamena kas toliau vyko. Nuėjo į viršų pasiimti vaikus. Iki jai išeinant pas vaikus, nukentėjusioji buvo išėjusi laukan. Nepamena, ar kas nors buvo išėjęs nukentėjusiajai iš paskos. Konflikto metu I. M. nebuvo priėjusi prie konfliktuojančių. I. M. vaikščiojo koridoriumi. Ji asmeniškai netampė A. A. už plaukų, nebuvo užsisėdusi ant nukentėjusiosios ir nebuvo primynusi pastarajai dešinę koją. Konflikto metu niekas nebuvo nukritęs ant žemės. Niekas nesudavė nukentėjusiajai į veidą. Kai viskas baigėsi, atvažiavo V. Š.. Niekas iš (duomenys neskelbtini) to įvykio nematė. Jos buvo vienos, darbuotojų nebuvo. Iš nukentėjusiosios jokio telefono nepaėmė. Nukentėjusiajai negalėjo būti padaryti sužalojimai, kurie nurodyti kaltinime. A. A. įvykio dieną vilkėjo ilgą iki kelių paltą. A. A. pagaliu, nei šiupeliu, grėbliu niekas nemušė.
Kaltinamoji I. M. kalta neprisipažino bei parodė, kad nukentėjusiosios iki įvykio nepažinojo ir apie pastarąją nebuvo girdėjusi. 2013-03-11 po pietų ji, sesuo G. G., mama A. G., pusseserė D. G., D. mergaitė ir jos sūnus K. V., G. G. pakvietimu atvažiavo į (duomenys neskelbtini). Ten užlipo į antrąjį aukštą. Atsigėrusi arbatos, G. G. nusileido į apačią (duomenys neskelbtini). Už 15-20 minučių G. G. grįžo verkdama, drebėdama, susiėmusi už veido. Pastaroji papasakojo, kad buvo sumušta A. A.. G. G. prašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Pasakiusi, kad iškvies greitąją medicinos pagalbą, ji išsitraukė iš rankinuko telefoną. Kadangi nebuvo ryšio, mamai liepė likti su vaikais, o pati nusileido į apačią. Iš antrajame aukšte esančios patalpos D. G. išėjo pirma. Būdama apačioje laukiamajame, prie laukinių durų, paskambino į greitąją, policiją. Greitoji pranešė, kad tuoj atvažiuos. Kadangi nesulaukė greitosios medicinos pagalbos, paskambino pakartotinai. Greitoji medicinos pagalba informavo, kad atvažiuoja, tik neranda kur. Liepė jai išeiti laukan. Ji skambino į policiją. Netrukus atvažiavo greitoji medicinos pagalba. Atvykusi greitoji medicinos pagalba suleido G. G. vaistus. Atvykęs policijos pareigūnas joms visoms liepė pasitikrinti alkotesteriu girtumą. A. A. policijos pareigūnas liepė nusiraminti, nes pastaroji buvo arši. A. A. pradėjo lakstyti po visą patalpą ir sakyti, kad dingo pastarosios telefonas. Kartu su A. A. nuėjo į antrąjį aukštą. A. A. telefonas buvo rastas antrajame aukšte. Kitą dieną G. G. papasakojo, kad A. A. pastarąją užpuolė (duomenys neskelbtini), smogė į veidą, draskė, tampė. G. G. pasakojo, kad nukentėjusioji A. A. buvo sugriebusi D. G. už plaukų. G. G. norėjo tuos plaukus ištraukti iš A. A. sugriebimo, tačiau A. A. pastarajai įkando į ranką. G. G. ranka buvo kruvina. G. G. konflikto metu pametė grandinėlę. Konflikto metu ji nebuvo nuėjusi į (duomenys neskelbtini), nesudavė nukentėjusiajai pagaliu. Konflikto metu ji vaikščiojo laukiamajame ir skambino tarnyboms. Paties konflikto ji nematė. Nukentėjusiąją pirmą kartą pamatė laukiamajame po įvykio, kai atvažiavo policija. Kiek pamena, A. A. atvažiavo su V. Š., sėdėjo pastarojo mašinoje. Nesutinka su kaltinimu, nes ji prie nukentėjusiosios nebuvo prisilietusi. Prašo remtis jos ankstesniais parodymais, nes negali pasakyti, ar ji išbėgo pasitikti greitosios, ar bendravo su felčere.
2013-04-11, ikiteisminio tyrimo metu apklausiama liudytoja bei įtariamąja, I. M. parodė, kad skambindama bendruoju pagalbos telefonu, ji buvo nuėjusi (duomenys neskelbtini). Ten matė, kaip A. A. buvo sugriebusi bei tempusi D. G. už plaukų. (t. 1., b. l. 40-41, 105-106, b. l. 166).
Nukentėjusioji A. A. parodė, kad G. G. pažinojo iki minėto įvykio. Pastaroji lindo į jos asmeninį gyvenimą. 2013-03-11, apie 15 val., draugas V. Š. ją atvežė į (duomenys neskelbtini), kur ji (duomenys neskelbtini). Pats V. Š. nuvyko į netoliese esančią jų sodybą. Sodyba yra už 6 km. (duomenys neskelbtini), t. y. 10-15 min kelio. V. Š. (duomenys neskelbtini) nebuvo užėjęs. Ji ketino pasirūpinti (duomenys neskelbtini). Kadangi reikėjo (duomenys neskelbtini). Tikėjosi ten iš (duomenys neskelbtini). Tuo metu ji vilkėjo juodą striukę, kepurę. Nuėjusi į (duomenys neskelbtini), pamatė nuo (duomenys neskelbtini) G. G.. G. G. priėjo prie jos ir pradėjo plūsti įvairiais necenzūriniais žodžiais, užgaulioti, keikti. Nenorėdama konfliktuoti, nuėjo toliau. G. G. puolė ją iš nugaros ir pradėjo muštis. Norėjo išeiti laukan, tačiau G. G. jai neleido, spyrė jai iš nugaros į kojas, smogė į veidą, tempė už plaukų, nuplėšė akinius. Ji ištrūko, nustumdama G. G. nuo savęs. Konflikto metu prie jų buvo priėjusi A. R., kuri prašė nusiraminti, nešaukti, nes (duomenys neskelbtini). Po to ji išbėgo į kiemą ir pradėjo skambinti V. Š.. V. Š. telefonu pasakė, kad „(duomenys neskelbtini) ją muša. V. Š. pasakė, kad tuoj atvažiuos. Po to ji ketino skambinti policijai, tačiau nespėjo, nes artyn pribėgo D. G., pareikalavo atiduoti telefoną. Jai atsisakius D. G. išplėšė iš jos rankų, sugriebė bei pradėjo temti už plaukų. D. G. ją įsitempė į pastato vidų, keikė įvairiais necenzūriniais žodžiais. Prie (duomenys neskelbtini) G. G., D. G. ir A. G. ją mušė. D. G., būdama iš kairės pusės, užlaužė jai ranką, numovė jėga žiedą. Ji šaukėsi pagalbos. A. G. laikė ją už dešinės rankos, priminusi jos koją, kad ji negalėtų judėti. G. G. ją koliojo, spardė iš priekio į kojas, pilvą. G. G. ją vadino „(duomenys neskelbtini) Po to D. G. pasiūlė ją versti ant žemės. Krisdama ji susitrenkė galvą. Kai buvo mušama, girdėjo žodžius, kad ją uždauš, pridauš, numuš nuo vaizdo. Kadangi buvo kalbama (duomenys neskelbtini) nesuprato visų frazių. I. M. taip pat dalyvavo konflikte. Ji daugiausia stovėjo nuošalyje ir viską filmavo. D. G. viskam vadovavo, t.y. sakė, ką reikia daryti, ko nedaryti, kur mušti, kad neliktų mėlynių. D. G. sakė „daužyk į nugarą – bus mažiau mėlynių“. D. G. liepė I. M. filmuoti tada, kai pastarosios ją laikė. Kai mušė, liepė nefilmuoti. Kai buvo parversta ant žemės, I. M. jai taip pat sudavė smūgius į nugarą, bet nežino kuo. Kai buvo ant žemės, tai gulėjo ant kairiojo šono. Kaltinamosios ne tik stovėjo prie jos, bet ir buvo ją užgulusios. Visą šį įvykį matė D. L., A. R.. Ji nežino kodėl pastarosios tai neigia. Konflikto metu pas I. M. rankose matė gal šakę ar grėblį. Ne visą laiką buvo sąmoninga, nes kai ją parvertė ant žemės, tai ji susitrenkė galvą, todėl vieno momento nepamena, tačiau nežino, kokio laiko neprisimena. Kai atgavo sąmonę, viskas buvo taip pat – aplinka nebuvo pakitusi, o ji gulėjo ant žemės. Nuo pirmojo susitikimo su G. G. (duomenys neskelbtini) praėjo ne daugiau minutės, dviejų minučių. Atvažiavęs V. Š. ją ištraukė iš užgulusių kaltinamųjų. Visos moterys buvo agresyviai nusiteikusios. D. G. vėl puolė ją mušti. Ji išbėgo iš (duomenys neskelbtini). G. bėgo jai iš paskos. Bėgdama pamatė atvažiuojančius policijos pareigūnus. Su policijos darbuotojais grįžo (duomenys neskelbtini). Atvažiavusi su policijos pareigūnais, buvo labai sutrikusi, išsigandusi, pareigūnai net pagalvojo, kad yra išgėrusi, nors nebuvo gėrusi nei lašo. Policijos pareigūnų prašė padėti iš D. G. atsiimti savo telefoną. Kartu su policijos pareigūnais ieškojo telefono. Telefoną rado antrame aukšte. Kartu su jais ėjo ir I. M.. Po įvykio nuvyko į ligoninę, nes vėmė, jautėsi prastai. Suprato, kad tai galvos sutrenkimo pasekmė. Dėl sužalojimų ji buvo paguldyta į ligoninę dešimčiai dienų. Gydytojui papasakojo, kad jai buvo padaryti sužalojimai (duomenys neskelbtini). Po to ji gydėsi ambulatoriškai. Atsigavusi po sužalojimų, išsiprašė iš ligoninės ir nuvažiavo į policiją, kur dėl minėto įvykio parašė pareiškimą. Konflikto metu G. G. vilkėjo rožinį megztuką, kelnes, striukę ir batus. Ar G. G. vilkėjo (duomenys neskelbtini), nežino. Ant galvos G. G. buvo (duomenys neskelbtini). Byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 10 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo. Savo ieškinį grindžia tuo, kad jai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, sukėlusį potrauminį sindromą, dėl patirto sužalojimo ilgai sirgo, dėl patirto sužalojimo ilgai buvo nedarbinga. Ilgą laiką jautė skausmą. Konflikto metu jai buvo išpešti plaukai, sutrenkta kakta, abiejų priekinių dantų dantenos, praskelta lūpa, rankos ir kojos buvo nusėtos mėlynėmis. Nedarbinga buvo apie metus laiko. Jai teko ilgą laiką vartoti vaistus nuo depresijos, kurie buvo paskirti gydytojo. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjo gyvenimo kokybė, nes ištisai buvo namie, negalėjo normaliai bendrauti, išvykti. Negalėjo bendrauti dėl patirtų kūno sužalojimų, potrauminio sindromo. Grumtynių požymių ant rūbų liko, nes jie buvo ištepti, paplėšyti, purvini, buvo visa šiauduose, dulkėse, matėsi ant batų nuospaudos nuo kitų batų. Tų drabužių po įvykio iki pateikiant ikiteisminiam tyrimui nebedėvėjo. Jai atrodo, kad striukę ir kelnes išskalbė, o megztinio neskalbė, jis dabar namie guli neliestas.
Analogiškus parodymus nukentėjusioji A. A. davė ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui (t. 2 b.l. 18-24).
Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusioji A. A. parodė (duomenys neskelbtini), kur įvyko pirmas konfliktas su G. G., , kur stovėjo įvykio metu stovėjo liudytoja A. R.. Po to parodė vietą (duomenys neskelbtini), kur buvo mušama bei vietą antrame aukšte, kur rado savo telefoną. (t. 4 b.l. 73-106).
Teisiamajame posėdyje liudytojas V. Š. parodė, kad su A. A. gyvena kartu 15 m. 2013-03-11 po pietų atvažiavo su A. A. į (duomenys neskelbtini). A. A. paliko (duomenys neskelbtini), o pats išvažiavo į sodybą. Už 15 min. jam paskambino nukentėjusioji, kuri prašė greičiau atvažiuoti, nes pastarąją puola „(duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) tarpusavyje jie vadino G. G.. Telefoninis pokalbis su A. A. truko 10-15 sekundžių. A. A. kalbėjo susijaudinusi, girdėjosi triukšmas. Fone girdėjo kitų žmonių balsus. Kai sėdo į automobilį, jam paskambino V. M.. Pastarasis prašė greičiau važiuoti bei pasakė, kad „(duomenys neskelbtini) puola A. A.. V. M. paskambino maždaug už 2-3 min. po A. A. skambučio. Atvažiavęs prie (duomenys neskelbtini). 10 metrų nuo (duomenys neskelbtini) pamatė gulinčią A. A. ir ją užgulusias moteris. Kažkas pastarajai buvo užlipęs ant rankos. Girdėjo G. G. pasakytą frazę, kad nukentėjusiajai „viskas“. A. A. šaukėsi pagalbos. A. A. buvo suvelta, kruvina, sukniubusi. Jis padėjo A. A. atsistoti. Atokiau stovėjo D. L.. Moterys šaukė, kad A. A. pabėgs ir vėl visos puolė smūgiuoti. Konflikto metu matė G. G., pastarosios mamą, sesę ir dar viena moterį, kurios nepažįsta. Konflikto metu viena tempė A. A. už plaukų, kita už rankų. Katra tiksliai sugriebė A. A. už plaukų, jis nepamena. Jis bandė apginti A. A.. A. A. išbėgus laukan, pastarąją kažkas nusivijo. Moters, kuri nusivijo A. A., nepažįsta. Atkreipė dėmesį į tai, kad (duomenys neskelbtini) mėtėsi (duomenys neskelbtini). Išėjęs laukan, pamatė atvažiuojančius policijos pareigūnus. Po konflikto A. A. pasigedo telefono, akinių. Po to A. A. pasigedo daugiau daiktų - auskarų ir žiedo. Ieškojo jų kartu su (duomenys neskelbtini): auskarų, žiedo, telefono ir akinių. Antrame aukšte rado telefoną. Jiems einant pro G. G., pastaroji pasakė, kad akinių neieškotu, nes neras. Žiedų ir auskarų nerado. (duomenys neskelbtini) rado A. A. kepurę. Pastebėjo, kad A. A. kakta buvo nubrozdinta, matėsi kraujas prie nosies, išpešioti plaukai. Nukentėjusiosios rūbai buvo išdraskyti, rankos buvo raudonos su nuospaudomis. A. A. skundėsi skausmais galvoje, šonuose, kojose. Dėl patirtų sužalojimų A. A. ilgai gydėsi stacionare ir ambulatoriškai. Ilgai turėjo psichologinių problemų. Pastarajai buvo skaudu, kad buvo pažeminta. A. A. apie metus laiko lankėsi pas psichologą. Stacionare gydėsi apie 10 dienų. Skundėsi nugaros ir galvos skausmais. Ji turėjo nukirpti plaukus, kurie buvo išpešioti kuokštais. A. A. namuose nei iš šio, nei iš to pradėdavo verkti. Teko vartoti vaistus nuo skausmo ir psichologinių problemų. A.išgyvenimai susiję su sužalojimais ir minėtu įvykiu.
Teisiamajame posėdyje, nagrinėjant baudžiamąją bylą (duomenys neskelbtini), liudytojas V. Š. parodė, kad prasilenkiant su D. L. prie (duomenys neskelbtini), pastaroji pastarajam pasakė: „V. eik, bobos užmuš A.“ (t. 5, b.l. 30).
Liudytoja A. R. parodė, kad nukentėjusiąją ir kaltinamąsias pažįsta tik iš matymo. (duomenys neskelbtini) dirba 7 metus. Įvykio dieną dirbo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), kai į (duomenys neskelbtini) atėjo G. G. (duomenys neskelbtini). Po to į (duomenys neskelbtini) atėjo A. A.. Išgirdo triukšmą, šūksnius, pakeltą kalbėjimo toną. Netrukus prie jos atbėgo G. G. (duomenys neskelbtini) Ji pasiėmė savo ir G. G. (duomenys neskelbtini). Prie išėjimo stovėjo A. A. ir G. G.. Pastarosios stovėjo viena prieš kitą atkišusias rankas. Stumdė vieną kitą nuo savęs. Nepamena, ar buvo suduoti smūgiai. Ji nuvedė (duomenys neskelbtini) Po to matė G. G. stovinčią su D. L. ir dar trimis moterimis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pagarsino teisiamajame posėdyje kitos išnagrinėtos baudžiamosios bylos ((duomenys neskelbtini) nagrinėjimo metu A. R. duotus parodymus. Liudytoja A. R. parodė, kad tiksliai nepamena, ar triukšmą išgirdo būdama (duomenys neskelbtini). G. G. į (duomenys neskelbtini) atėjo geros nuotaikos. Pasidžiaugė, kad nereikės (duomenys neskelbtini). G. G. su A. A. bendravo ramiai apie 1-2 minutes. Po to pastarosios šūkavo apie 3-5 min. Kodėl moterys šūkavo, ji nežino. Nuo pastarųjų (duomenys neskelbtini). Ji pagavo (duomenys neskelbtini) per 5-6 minutes. Savo ir G. G. (duomenys neskelbtini). G. G. ir A. A. stovėjo viena prieš kitą, įsikibusios į atlapus. Jai atrodė, kad G. G. gynėsi, o A. A. puolė. Kaip prasidėjo konfliktas ir kiek, kur vieną kitai sudavė smūgius ji nematė. Ji prašė liautis konfliktuoti, (duomenys neskelbtini). Po to G. G. nubėgo į antrąjį aukštą. A. A. taip pat išėjo. Ji sulaukė atėjusios D. L., kuriai perdavė A. R. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 37-38, 102-104, t 5. b.l. 29).
Liudytoja R. U. parodė, kad 2013-03-11 dirbo (duomenys neskelbtini). Įvykio dieną po pietų, apie pirmą valandą, sutiko nuo (duomenys neskelbtini) bėgančią A. A.. A. A. plaukai buvo suvelti, todėl pastarosios iškarto nepažino. Vėliau (duomenys neskelbtini) matė policijos pareigūnus bei A. A. vyrą. (duomenys neskelbtini) buvę žmonės pasakojo, kad G. G. ir A. A. susipyko, susistumdė. Kažkas pasakojo, kad A. A. buvo išvoliota ant žemės. Nukentėjusioji prašė padėti ieškoti pamestų auskarų. Ji vieną nukentėjusiosios auskarą rado (duomenys neskelbtini).
Liudytojas V. M. parodė, kad įvykio dieną buvo namuose. Po pietų jam paskambino ar tai V. Š., ar G. S. bei pranešė apie muštynes (duomenys neskelbtini). Atrodo po to jis skambino D. L., kurios klausė dėl muštynių. Per pusvalandį jis atvyko į (duomenys neskelbtini) jau buvo policijos pareigūnai. Prie pastarųjų sutiko ir G. G.. Vėliau atvyko G. S., V. Š.. D. L. buvo (duomenys neskelbtini). D. L. jam papasakojo, kad G. G. ir A. A. susimušė. Muštynės vyko (duomenys neskelbtini), todėl iš kalbos suprato, kad D. L. muštynių nematė. Aplinkiniai jam papasakojo, kad A. A. nusitraukė G. G. nuo kaladės ir tarp jų įvyko konfliktas. Po to jis su G. G. mama A. G. ieškojo pamestos grandinėlės, ar pakabuko Nematė kažkokių pašalinių daiktų, kad kažkas būtų išdraskyta, išmėtyta. Matė ant G. G. sužalojimus. Ant veido, rankų buvo įbrėžimai, kraujo žymės. Atvykę greitosios medicinos pagalbos darbuotojai į ligoninę išvežė G. G.. A. A. tą dieną nematė, bet kažkas pasakė, kad A. A. sėdėjo mašinoje. Tiesioginiai jų (duomenys neskelbtini). Jeigu (duomenys neskelbtini) ima, tai atsakingas yra jis, o jeigu asmeninį, tai jie nesikiša. Yra skirtos (duomenys neskelbtini), tačiau, jeigu (duomenys neskelbtini) pageidauja, tai visą tai (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) dažniausiai turi savo priemones. Jei neturi, gali(duomenys neskelbtini) paskolinti, bet dažniausiai tai turi savo. Sukontroliuoti niekas to negali, nes tie (duomenys neskelbtini). Įprastai (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) priskiriamas prie smulkių priemonių. Teoriškai gali būti, kad(duomenys neskelbtini) laikomas be priemonių, bet praktiškai - ne. Yra žmonių, kurie net vežiojasi priemones į namus.
Liudytojas V. V. parodė, kad 2013m. dirbo Šiaulių AVPK tyrėju. Dėl minėto įvykio vyko į ligoninę, kur buvo pristatyta sužalota moteris. Iš sužalotos moters paėmė pareiškimą. Kiek pamena, konfliktas tarp moterų įvyko (duomenys neskelbtini). Tiksliai visų pasakotų aplinkybių nepamena, nes praėjo daug laiko. Įvykio vietos neapžiūrinėjo. Teismui pagarsinus liudytojo V. V. duotus parodymus baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 56), pastarasis paaiškino, kad pareiškimą iš G. G. paėmė 18.20 val., iš G. 19.00 val.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytoja D. L. parodė, kad (duomenys neskelbtini), kur galima pietauti. Iš (duomenys neskelbtini) nesimato. Atvažiavę (duomenys neskelbtini) geria kavą, sėdi, valgo. Įvykio dieną ji virtuvėje gėrė kavą. Ten buvo G. G. mama ir dar dvi moterys. Staiga į patalpą atbėgo verkdama G. G., kuri prašė kviesti policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Ji pagalvojo, kad G. G. nukrito nuo (duomenys neskelbtini). G. G. pranešė, kad pastarosios (duomenys neskelbtini), paprašė (duomenys neskelbtini). Nežinojo dėl ko (duomenys neskelbtini) ir dėl ko pastarąjį (duomenys neskelbtini). Ji ir moterys išėjo iš antro aukšto patalpos. Moterys nubėgo į (duomenys neskelbtini). Kokiu tikslu moterys nubėgo, ji nežino. (duomenys neskelbtini) A. R. (duomenys neskelbtini). Ji padėjo A. R. (duomenys neskelbtini). A. A. tuo metu nematė. Po to su A. R. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) girdėjo šauksmus, rėkavimus. Nesuprato, kas vyko. (duomenys neskelbtini), minėtų moterų nematė. Pastačiusi (duomenys neskelbtini). Įėjo (duomenys neskelbtini) duris į automobilių aikštelę. Einant per (duomenys neskelbtini), sutiko V. Š.. Nepamena, ar pastarasis ką nors sakė. Prieš išeinant laukan, nematė nei G. G., nei A. G., nei A. A.. Nerukus atvyko policijos pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, A. A. stovėjo aikštelėje, o G. G. prie kavos aparato. Ant moterų kūnų sužalojimų nematė. (duomenys neskelbtini) nematė jokių išmėtytų daiktų. G. G. jai pasakojo, kad pametė grandinėlę. Įvykio metu nebuvo daug pašalinių žmonių, todėl nebuvo sutrikdyta (duomenys neskelbtini). Nepamena, ar ji skambino V. M., ar pastarasis skambino jai. Pokalbio nepamena, bet kalbėjo, kad kažkas sumušė G. G.. Apie muštynes (duomenys neskelbtini) sužinojo iš A. R.. Kiekvienas (duomenys neskelbtini) turi savo (duomenys neskelbtini). Būna, kad priemonės yra skolinamos, jeigu žmogui reikia. Ateina žmogus ir paprašo, kad jam reikia to ir to. Savavališkai nelabai ima, dažniausiai atsiklausia.
Liudytojas R. T. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Pažįsta G. G., pastarosios mamą ir nukentėjusiąją pažįsta. Apie muštynes tarp A. A. ir G. G. girdėjo iš netiesioginio liudininko R., M. ar G.. Jam buvo papasakota, kad konfliktas (duomenys neskelbtini) ir kas dėl to įvykio buvo atvažiavusi greitoji medicinos pagalba.
Liudytojas D. J. parodė, kad 2013 m. dirbo Šiaulių AVPK kelių policijos būrio viršila. Įvykio dieną dirbo su V. N.. Buvo gautas pranešimas, kad vyksta konfliktas (duomenys neskelbtini). Važiuojant į (duomenys neskelbtini), sutiko pėsčiomis einančią nukentėjusiąją. Pokalbio metu pagalvojo, kad moteris girta arba prisigėrusi vaistų. Padarė tokią išvadą dėl pastarosios išvaizdos, eisenos, žvilgsnio, kalbos. Moters plaukai buvo sudarkyti. Moteris paaiškino, kad buvo sumušta vyro meilužės, ir kad iš jos buvo atimtas telefonas. Netrukus prie jų privažiavo V. Š.. Nuvykus į (duomenys neskelbtini) sutiko dar kelias moteris. Tos moterys pranešė, kad nukentėjusioji jas užpuolė. Sakė, kad puolė į atlapus kažkuriai iš tų moterų, (duomenys neskelbtini). Ant vienos iš moters kūno matėsi įbrėžimai. Po to ėjo į (duomenys neskelbtini) ieškoti nukentėjusiosios telefono. Telefoną rado viename iš kabinetų. Nepamena, ar (duomenys neskelbtini) buvo išmėtyti kokie nors daiktai, ar būtų buvusi netvarka.
Iš liudytojo G. N. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad (2013-09-06 apklaustas (duomenys neskelbtini)) įvykio metu jis dirbo Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinėje. 2013-03-11, dirbdamas kartu su patruliu D. J., 15.08 val. iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) sumušta moteris. Vykstant į įvykio vietą, maždaug apie 100 metrų iki (duomenys neskelbtini), juos sustabdė gatve einanti A. A.. Pastaroji nurodė, kad buvo sumušta (duomenys neskelbtini), bet tikslesnių jos žodžių nepamena. Taip pat neprisimena, ar ant pastarosios veido buvo kokie sužalojimai. Su A. A. nuvyko iki žirgyno, kur buvo dar kelios moterys. Neprisimena ar moterys buvo sužalotos. Moterys nurodė, jog A. A. nutempė (duomenys neskelbtini) kitą moterį ir jos susimušė. Pamena, kad buvo ieškoma dingusio telefono. Aiškinantis įvykio aplinkybes, A. A. elgėsi agresyviai. Pastarąją nuolat reikėjo raminti. Raminti padėjo su nukentėjusiąja buvęs vyriškis. Kita moteris, kuri buvo (duomenys neskelbtini), elgėsi ramiau. Visos moterys kalbėjo, piktinosi ir jas visas reikėjo raminti. Konfliktas tarp moterų įvyko dėl A. A. vyro. Nustatė, kad moterys buvo blaivios. Atvykusi greitoji medicininė pagalba į ligoninę išsivežė įvykyje nukentėjusią moterį. A. A. pristatė į Šiaulių miesto policijos komisariatą (1 t., b. l. 100-101).
2013-03-13 Šiaulių apskrities VPK Šiaulių rajono PK gautas A. A. protokole-pareiškime nurodyta, kad 2013-03-11, 13.30 val., (duomenys neskelbtini) ji buvo išvadinta necenzūriniais žodžiais ir sumušta ir matymo pažįstamos G. G., jos motinos, sesers ir pusseserės. Pagal A. A. protokolą-pareiškimą pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl viešosios tvarkos pažeidimo pagal BK 284 str. 1 d. (1 t., b. l. 3).
2013-07-22 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta – (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu nusikalstamos veikos pėdsakų ar tyrimui reikšmingų objektų nesurasta ir nepaimta (1 t., b. l. 81-83).
2013-07-31 įvykio vietos apžiūros protokole (ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) apžiūrėta įvykio vieta - (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) yra įrengtos (duomenys neskelbtini). Patalpos sujungtos bendrais koridoriais. Apžiūros metu fotografuota, sudaryti planai-schemos. Įvykio vietos apžiūros metu nusikalstamos veikos pėdsakų ar tyrimui reikšmingų objektų nesurasta ir nepaimta (2 t., b. l. 28-34).
2013-09-19 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad nukentėjusioji A. A. atpažino A. G., kuri 2013-03-11, apie 14.30 val., (duomenys neskelbtini) kartu su G. G., jos atpažinta moterimi (D. G.) ir dar viena moterimi ją sumušė rankomis ir kojomis, laikė sugriebusi ranką, plūdosi necenzūriniais žodžiais (1 t., b. l. 145-146).
2013-09-19 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad nukentėjusioji A. A. atpažino D. G., kuri 2013-03-14 apie 14.30 val. (duomenys neskelbtini kartu su G. G. ir dar dviem moterimis konflikto metu ją sumušė rankomis ir kojomis, tampė. Paaiškino, kad ji buvo agresyviausia, ji iš rankų jai išplėšė mobilaus ryšio telefoną ir nuo rankos piršto numovė bei pasisavino žiedą (1 t., b. l. 147-148).
2013-09-19 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad nukentėjusioji A. A. atpažino I. M., kuri 2013-03-11 14.30 val. (duomenys neskelbtini) kartu su G. G. ir kitomis dviem jos atpažintomis moterimis (A. G. ir D. G.) konflikto metu ją sumušė. Ji sudavė mažiausiai, smūgiavo į kojas ir galėjo filmuoti ar fotografuoti telefonu (1 t., b. l. 149-150).
2013-09-24 akistatos tarp liudytojo V. Š. ir įtariamosios G. G. protokole (atlikta ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodyti V. Š. parodymai, kad jis (duomenys neskelbtini) matė, kaip G. G., A. G., I. M., D. G. laikė užspaudusios ant grindų A. A.. Viena laikė už kaklo, kita prispaudusi koja laikė A. ranką, kažkuri užgulusi ant nugaros smūgiavo į gulinčią A. A.. Jam artinantis, nuo būrelio atsitraukė G. G. ir pasakė, kad A. A. bus viskas. Jis pakėlė A. A. nuo grindų. Pastebėjo, kad pastaroji sumušta – iš lūpos bėgo kraujas, buvo išpešioti plaukai. Kai jis norėjo išvesti A. A., vėl visos keturios puolė A. A. ir smogė pastarajai rankomis ir kojomis. A. A. išsigando ir išbėgo. Pastarąją nusivijo moteris šviesiais plaukais (2 t., b. l. 38-40, 41-42).
2013-09-24 akistatos tarp liudytojo V. Š. ir liudytojos A. G. protokole (atlikta ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodyti V. Š. parodymai, kuriose nurodyta, kad A. G. jam matant gulinčiai A. A. buvo primynusi koją. Jam išvedant A. A. kartu su kitomis moterimis dar smūgiavo ranka ir sudavė A. A. į nugarą (2 t., b. l. 41-42).
Iš 2014-01-31 akistatos tarp liudytojos A. R. ir nukentėjusiosios A. A. protokolo matyti, kad (atlikta ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini))nurodyta, kad liudytoja A. R. patvirtino, jog matė kaip (duomenys neskelbtini) prie G. G., kuri (duomenys neskelbtini), priėjo A. A.. Pastarosios kalbėjosi tyliai, vėliau pokalbis garsėjo. Girdėjo frazę „(duomenys neskelbtini) Paskui pas ją atbėgo (duomenys neskelbtini), o tarp moterų prasidėjo grumtynės. A. A. puolė G. G.. Pastaroji gynėsi. Kuri pirma pradėjo puolamąjį veiksmą, ji nematė. Matė, kad konflikto metu G. G. buvo išsigandusi, o A. A. veidas buvo perkreiptas pykčio, agresijos. G. G. prašė iškviesti policiją, kai ji atsakė, kad neturi telefono, tada G. G. nubėgo į antrą aukštą, kaip ji suprato, kviesti policiją (2 t., b. l. 43-45).
2013-03-13 Specialisto teismo mediko išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. A. padarytas galvos smegenų sukrėtimas, poodinės kraujosruvos nosies nugarėlėje, dešinėje alkūnėje, kairiame žaste, abiejuose dilbiuose, abiejose šlaunyse, kairėje blauzdoje, kairėje pėdoje, kairėje juosmens pusėje, odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva kairėje kaktos pusėje, odos nubrozdinimas ir pogleivinė kraujosruva viršutinės lūpos raudonojoje juostoje, viršutinio žandikaulio abiejų pusių pirmų dantų sumušimas padaryti kietais bukais daiktais, galimai aplinkybėse nurodytu laiku. A. A. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 63-64).
2013-08-29 Specialisto teismo mediko išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. A. sužalojimai padaryti ne mažiau 18 trauminių poveikių pasėkoje (1 t., b. l. 88 ).
Teisiamajame posėdyje ekspertas teismo medikas Henrikas Daujotas dėl duotų išvadų paaiškino, kad tvirtina duotas dvi teismo medicinos specialisto išvadas dėl A. A. sveikatos sutrikdymo masto nustatymo. Pirma išvada buvo surašyta 2013-03-13, kai A. A. kreipėsi asmeniškai. Pastaroji nurodė aplinkybes, kurios yra aprašytos išvadoje, o būtent, kad 2013-03-11, apie 15.30 val., (duomenys neskelbtini) pastarąją sumušė keturios nepažįstamos moterys. Sudavė rankomis, kojomis į įvairias kūno dalis. Buvo praradusi sąmonę, pykino, vėmė, skundėsi galvos skausmu ir gydėsi ligoninėje bei žadėjo kreiptis pas šeimos gydytoją. Buvo atlikta kūno apžiūra, surašyti išoriniai sužalojimai. Pareikalauti medicininiai dokumentai iš Respublikinės Šiaulių ligoninės ir šeimos gydytojo. Gavus šiuos dokumentus, buvo surašyta išvada, kurioje nurodė, kad A. A. padaryti sužalojimai – galvos smegenų sukrėtimas, poodinės kraujosruvos nosies nugarėlėje, dešinėje alkūnėje, kairiame žaste, abiejuose dilbiuose, abiejose šlaunyse, kairėje blauzdoje, kairėje pėdoje, kairėje juosmens pusėje, odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva kairėje kaktos pusėje, odos nubrozdinimas ir pogleivinė kraujosruva viršutinės lūpos rausvojoje juostoje, viršutinio žandikaulio abiejų pusių pirmutinių dantų sumušimas, padaryti kietais bukais daiktais, galimai aplinkybėse nurodytu laiku. Nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas iš tų medicininių duomenų, kur buvo gauta iš šeimos gydytojo, taip pat buvo įvertinti tie duomenys ir padarytas įrašas, kad sveikatos sutrikdymo mastą nustato gydytojas psichiatras. Antra išvada buvo atlikta pagal užduotį - 2013-08-29. Tyrėjas užduotyje nurodė, kad nukentėjusioji buvo sumušta 2013-03-11, apie 15.30 val., (duomenys neskelbtini). Šioje išvadoje buvo atsakyta į klausimą - kelių kontaktų poveikyje padaryti sužalojimai. Atsakė, kad sužalojimai buvo padaryti ne mažiau 18 trauminių poveikių pasėkoje. Šitie sužalojimai galėjo būti padaryti kietais bukais daiktais. Jie išsidėstę įvairiuose kūno paviršiuose, kairėje, dešinėje pusėje, priekiniame paviršiuje ir nugariniame paviršiuje ir vertinant, kaip atskirai, kurie sužalojimai galėjo gautis ir tiesiogiai ir griuviminės traumos metu, galima išskirti grupę, tai odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos kairėje kaktos pusėje, taip pat poodinės kraujosruvos dešinio dilbio ištiesiamajame paviršiuje, kairio dilbio ištiesiamajame paviršiuje, poodinės kraujosruvos abiejose šlaunyse, išoriniame paviršiuje, kairės blauzdos priekiniame paviršiuje, kairio žasto priekiniame paviršiuje, ar kairio juosmens pusėje. Tie sužalojimai gali gautis tiek tiesioginių poveikių pasėkoje, tiek griuviminės traumos metu. Kadangi sužalojimai išsidėstė skirtingose kūno paviršiuose, tai griuviminės traumos tikimybė yra nedidelė. Tai būdinga tiesioginiam trauminiam poveikiui kietais bukais daiktais. Prie bukų, kietų daiktų gali būti priskiriami visi daiktai, turintys tokias savybes. Gali būti koja, kumštis, kiti daiktai. Paprastai smūgiuojama kumščiais. Pas užpuolėją atsiranda sužalojimai plaštakose, krumpliuose. Plaštakose pas A. A. nebuvo nustatyta jokių sužalojimų. Sužalojimai buvo žaste ir dilbyje. Dilbiuose ištiesiamajame paviršiuje sužalojimai atsiranda ginantis, užsidengiant nuo smūgio, o ne suduodant smūgį. Poodinės kraujosruvos pradeda ryškėti jau po kelių valandų, pusvalandžio laikotarpyje. Sužalojimai matėsi kaktoje ir nosies nugarėlėje. Viršutinio žandikaulio dantų sumušimas taip pat konstatuotas. Nukentėjusiosios apžiūra buvo atlikta praėjus dviem paroms po įvykio. Per tą laikotarpį kraujosruvos spalvos nekeičia. Apžiūrėjus A. A. plaukuotąją galvos dalį, pakaušio srityje matėsi oda be plaukų, bet tai nevertinama, kaip sužalojimas. Jeigu išraunami plaukai, tai iš pradžių gali būti paraudimas, skausmas. Atkreiptinas dėmėsis, kad apžiūra buvo atlikta praėjus dviem paroms po įvykio. Buvo nustatytas iš vidaus lūpos nubrozdinimas, Dviejų dantų sumušimas, nes ligoninėje apžiūrėjo burnos chirurgas ir nustatė dantų paslankumą. Paslankumas - tai klibėjimas. Gydytojas kortelėje rašė, kad uždėjo nukentėjusiajai dantų įtvarus. Šaknų lūžių nebuvo. Atlikdamas tyrimą nežinojo, kad kitam konflikto dalyviui atliekamas tyrimas ir konstatuojami sužalojimai. A. A. gulėjo neurochirurginiame skyriuje, buvo apžiūrėta gydytojų neurochirurgų ir iš tų duomenų, taip pat remiantis anamnezės duomenimis, kad buvo praradus sąmonę, vėmė, atvykusi skundėsi galvos skausmu, pykinimu, o kaip objektyvus požymis yra nestabili Rombergo poza ir tai yra sutrikusi pusiausvyra. Neurochirurgai nustatė gydymą, todėl nieko negalėjo atmesti. Iš objektyvių požymių, tai buvo tik Rombergo poza.
2015-10-06 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. A. yra nustatomas (duomenys neskelbtini) kuris neturi neigiamos įtakos jos gebėjimui suvokti savo veiksmų esmę bei juos valdyti. Pagal savo psichikos būklę A. A. galėjo dalyvauti 2015-03-19 ir 2014-04-15 teismo posėdžiuose, bei gali dalyvauti vėlesniuose teismo posėdžiuose, tačiau tai gali turėti neigiamos įtakos jos psichoemocinei būsenai (4 t., b. l. 108-112).
2016-03-23 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 86TPK-77/2016 nurodyta, kad A. A. nustatyta diagnozė - (duomenys neskelbtini) kuris pasireiškia kaip užsitęsusi reakcija į stresogeninį įvykį tikėtinai 2013-03-11. Nukentėjusiosios A. A. 2013 m. kovo 11 d. patirtas fizinis smurtas sutrikdė jos psichinės sveikatos būklę – po baudžiamojoje byloje nagrinėjamo įvykio klinikiniame vaizde aprašyti reakcijos į stresą simptomai, o šiuo metu konstatuojamas (duomenys neskelbtini). Nukentėjusiajai A. A. padarytas nesunkus psichinės sveikatos sutrikdymo mastas (4 t., b. l. 137-139).
2018-05-24 VšĮ Nepriklausoma teismo psichiatrijos tarnyba pateikė specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad 2016-03-23teismo psichiatrijos ekspertizės, atliktos A. A., akte Nr. (duomenys neskelbtini) išvada, kad nukentėjusios A. A. 2013 m. kovo 11 d. patirtas fizinis smurtas sutrikdė jos psichikos sveikatos būklę yra padaryta nepagrįstai, nes ekspertinio tyrimo metu A. A. buvo nustatytos išskirtinai situacinio pobūdžio emocinės-psichologinės reakcijos, nesiekiančios psichikos sutrikimo klinikinės išraiškos ir atitinkančios psichiškai sveiko žmogaus reakciją į emociškai reikšmingą jam gyvenimo situaciją. Po baudžiamojoje byloje nagrinėjamo įvykio A. A. klinikiniame vaizde ekspertizių metu aprašyti reakcijos į stresą simptomai, kurie šiuo metu įvertinti kaip (duomenys neskelbtini), neatitinka šio psichikos sutrikimo klinikinių diagnostinių kriterijų pagal (duomenys neskelbtini). 2016-03-23 teismo psichiatrijos ekspertizės, atliktos A. A., akte Nr. (duomenys neskelbtini) išvada, kad nukentėjusiajai A. A. padarytas nesunkus psichikos sveikatos sutrikdymo mastas, padaryta nepagrįstai (t.12, b.l. 129-138).
Nuo 2019-01-23 iki 2019-02-28 pakartotinai atliktos teismo psichiatrijos teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 1. A. A. jos atžvilgiu atliktų nusikalstamų veikų metu 2013-03-11 nesirgo psichikos liga ir neturėjo psichikos sutrikimų. 2. Po 2013-03-11 patirtos psichoemocinės traumos A. A. susirgo (duomenys neskelbtini) kuri tęsėsi 3 dienas. Nuo 2013 m. kovo mėnesio A. A. stebėti (duomenys neskelbtini). Nuo 2013-04-19 iki 2013-09-06 A. A. sirgo (duomenys neskelbtini). 2014 m. kovo ir birželio mėnesį A. A. stebėti (duomenys neskelbtini). Nuo 2014 m. birželio mėnesio A. A. sirgo (duomenys neskelbtini). A. A. nuo 2015-10-06 diagnozuotas (duomenys neskelbtini). 2016-03-23 A. A. sirgo (duomenys neskelbtini). 3. A. A. nustatyti psichikos sutrikimai yra tiesioginė jos patirtos 2013-03-11 nusikaltimų prieš ją veiksmų metu patirtos psichoemocinės traumos pasekmė. A. A. nustatytas psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini) – atitinka nesunkaus psichikos sveikatos sutrikdymo masto kriterijus. 4. Atsižvelgiant į nukentėjusiosios A. A. psichinę būklę, intelektinį lygį, emocinę būseną, situacijos ypatumus (kaltinamosioms inkriminuotus nusikalstamus veiksmus), ji galėjo adekvačiais suvokti nusikalstamų veiksmų pobūdį, reikšmę, tačiau adekvatų pasipriešinimą trikdė kaltinamųjų demonstruojamas fizinis pranašumas ir jėga. (13 t., b.l. 32-44).
2016-07-14 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu A. A. pateikė mobilaus ryšio telefoną (duomenys neskelbtini), striukę, kelnes (5 t., b. l. 1-2);
2016-07-19 daiktų apžiūros protokolu daiktai apžiūrėti aprašyti ir nufotografuoti. Apžiūros metu nustatyta, kad telefono ekranas subraižytas, striukės kairiosios pusės viršutinė kišenė nuplėšta, striukės sagų užsegimo yra tik viena saga, kelnių užpakalinėje dalyje viršuje yra įplėšimas. (5 tomas, b.l. 3-10) Mobilaus ryšio telefonas, striukė ir kelnės pagal nutarimą ir pakvitavimą perduoti saugoti A. A. iki bylos nagrinėjimo teisme pabaigos (5 t., b. l. 11-13).
2016-11-23 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu A. A. pateikė gelsvos spalvos metalo grandinėlę ir pakabuką (5 t., 14-15).
2016-11-23 gelsvo metalo grandinėlė ir gelsvo metalo pakabutis apžiūrėti, aprašyti ir nufotografuoti. Apžiūros metu nustatyta, kad gelsvo metalo grandinėlė yra sutrūkusi vienoje vietoje, pakabutyje sugadinimų nestebima (5 t., b. l. 16-22) Grandinėlė ir pakabutis pagal nutarimą ir pakvitavimą perduoti saugoti A. A. iki bylos nagrinėjimo teisme pabaigos (5 t., b. l. 23-25).
2017-05-24 daiktų ir objektų parodymo atpažinti protokole nurodyta, kad iš A. A. paimti gelsvo metalo pakabuko (pakartotinai A. A. pateikė 2017-05-23 protokolu), kuris atpažinimui pateiktas tarpe kitų 12 vienetų panašios formos papuošalų. Liudytoja R. U. nė vieno iš šių papuošalų, kurį 2013 metais po įvykio (duomenys neskelbtini) ji rado ir padavė papuošalo savininkei, neatpažino. R. U. nurodė, kad jos buvo prašoma ieškoti auskaro, vieną auskarą, o ne pakabuką, ji atrado ir atidavė savininkei. Tada kalbos apie nutrūkusią grandinėlę nebuvo, moteris ieškojo būtent auskaro (5 t., b. l. 56-61).
Iš policijos įstaigos išreikalautais pagalbos skambučių ir policijos pareigūnų bendravimo su centriniu pultu garso įrašais. Atliekant garso įrašų stenogramą nustatyta, kad moteris, prisistačiusi I. M., policijos įstaigai apie įvykį (duomenys neskelbtini) pranešė 2013-03-11 15.08.38 val. paskambinusi į policijos įstaigą (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) ji nurodo, kad yra primušta moteris, kad įvyko konfliktas, ji nesuprato, jos prašė, kad paskambintų. Primušė kita moteris, veidas visas mėlynas. 15.11.33 val. užfiksuotas antras skambutis policijos įstaigai, kuriame nurodoma, kad ji skambina antrą kartą, prašoma greičiau siųsti policiją, pareigūnas nurodo, kad policija jau vyksta ir klausia, ar muštynės tebevyksta, atsakymo nėra. 15.18.08 val. užfiksuotas trečias skambutis, kuriame nurodyta, kad skambina dėl to paties įvykio iš (duomenys neskelbtini) Pareigūnas pasako, kad policijos ekipažas vyksta visu greičiu, moteris nurodo, kad „...ji čia skambina, šaukia, mėto ragelius“. 15.21.47 val. užfiksuotas policijos pareigūno skambutis tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Pareigūnė teiraujasi, ar yra reikalinga greitoji pagalba, atsiliepusi moteris nurodo, kad nežino, jei reikės paskambins. Klausia dėl policijos, kad tiek laiko užtruko važiuodami, nurodo kad moteriai yra sumuštas veidas, kad jos trys moterys laikė, neišlaikė. Girdėti šurmulys, moteris aplinkiniams duoda nurodymą – netriukšmauti, pasako, kad ji išeis pasitikti, pareigūnė patikina, kad ekipažas jau netoli. 15.28.33 val. užfiksuotas pokalbis pareigūno, kuris vadinamas D., ir centrinio budėtojo pulto. Pokalbio metu kalbama apie įvykį, nurodoma, kad konfliktas kilo dėl vyriškio, kurį galimai vilioja, aiškina, kad „...trenkė anai va tai nukentėjusiajai, yra fanaras paaky, rankos apibraižytos<...>o tai kitai, tai kur ten užpuolikei, jau lūpa praskelta...“, nurodo, kad reikalingi medikai, nes gavo pranešimą, kad galimai yra lūžęs pirštas, pareigūnams nurodoma sulaukti greitosios, užfiksuoti asmenų duomenis (2 t., b. l. 57-58; 9 t., 150-155).
2016-06-29 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu A. A. buvo pripažinta kalta pagal Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. dėl to, kad ji 2013-03-11, apie 15 val., (duomenys neskelbtini) tyčia sumušė G. G., tokiu būdu sutrikdydamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį. A. A. buvo išteisinta epizode dėl viešosios tvarkos pažeidimo (duomenys neskelbtini), neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (t. 5, b.l. 27-38).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, juridinė veikos kvalifikacija
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
„Viešoji vieta, kaip Baudžiamojo kodekso 284 str. numatytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis, suprantama kaip tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys be kaltininko leidimo. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų“ (Lietuvos aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107/2010, Nr. 2K-410/2011, Nr. 2K-120/2014, 2K-212/2014, 2K-116-895/2015). „Taip pat tai viešoji erdvė, kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems“ (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-120/2014, 2K-296/2014).
Kaltinamosioms inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) yra priskiriami viešajai vietai, nes šios vietos yra laisvo priėjimo, tose vietose bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų gali patirti nepatogumų.
„Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. prasmę įžūliu elgesiu, kaip viešosios tvarkos pažeidimo objektyviuoju požymiu, laikomas agresyvus, moralės aspektu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įžūlus kaltininko elgesys gali pasireikšti fiziniu smurtu, pvz., suduodant kitiems asmenims smūgius“ (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys Nr. 2K-645/2007, 2K-652/2007, 2K-34/2008, 2K-159/2009, 2K-445/2013, 2K-229/2014, 2K-7-62-489/2015). Taigi veikos kvalifikavimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį lemia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: nusikaltimo padarymo vieta, padarytos veikos (veiksmų) pobūdis ir kilę padariniai.
„Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai ir pan.“ (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-520-303/2015).
„Nusikalstama veika, numatyta Baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., padaroma tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatyti, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėti (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti ir apibrėžta, ir neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, t. y. kai viešosios tvarkos pažeidėjas veikia nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo veiksmai, bet bendrais bruožais numato ar, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, privalo numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta, tačiau sąmoningai nepradeda elgtis taip, kad tokie padariniai nekiltų, baudžiamoji atsakomybė kyla už nusikalstamais veiksmais realiai sukeltus padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą“ (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-437/2013, 2K-303/2014). Pažymėtina ir tai, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir kt.
„Motyvas ir tikslas nėra būtinieji Baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, todėl šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie. Nors veikos motyvai ir tikslai tiesioginės įtakos veikos kvalifikavimui pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi, tačiau jų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, sprendimui, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas. Tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal Baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.“ (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-117-303/2016).
„Pagal teismų formuojamą praktiką pripažįstama, kad, esant specifinei konfliktinei muštynių situacijai, besiginančiųjų nėra – abi pusės puolančiosios. Kai muštynių metu abi pusės naudoja fizinį smurtą ne gynybos, bet puolimo tikslais, teisė į būtinąją gintį nekyla, išskyrus atvejį, kai viena iš pusių muštynes nutraukia, o kita puola toliau“ (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-684/1999, 2K-9/2007, 2K-638/2007, 2K-428/2008/ 2K-392/202, 2K-275/2013, 2K-7-62-489/2015).
Konflikto metu (duomenys neskelbtini) kaltinamoji G. G. šaukė, keikė nukentėjusiąją A. A. necenzūriniais žodžiais, spyrė nukentėjusiajai iš nugaros į kojas, smogė ranka į veidą, tempė už plaukų, nuplėšė akinius. Šias aplinkybes patvirtina nukentėjusiosios A. A. parodymai. Faktą, kad kaltinamoji G. G. šaukė, smurtavo prieš A. A., patvirtina ir liudytojos A. R. parodymai, kuri tuo metu buvo (duomenys neskelbtini). Panaudotas smurtas prieš nukentėjusiąją A. A. vertinamas įžūliu, agresyviu, moralės požiūriu nepriimtinu elgesiu. Toks G. G. elgesys šokiravo aplinkinius. Tai patvirtina aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini), liudytoja A. R. prašė nukentėjusiąją ir kaltinamąją nusiraminti, (duomenys neskelbtini). Nors konfliktas tarp kaltinamosios G. G. ir nukentėjusiosios A. A. turi privataus konflikto požymių, teismas mano, kad minėtas konfliktas peržengė privataus konflikto ribas ir buvo pavojingas ne tik konflikto dalyviams, bet aplinkai ir aplinkiniams. Tiek nukentėjusiosios A. A., tiek kaltinamosios G. G. veiksmus teismas pripažįsta puolamojo pobūdžio. Po pirmojo konflikto (duomenys neskelbtini), kaltinamosios G. G., I. M., A. G. bei kitu asmeniu, elgėsi įžūliai - sumušė nukentėjusiąją A. A. (duomenys neskelbtini), smogdami stovinčiai bei vėliau gulinčiai nukentėjusiajai į įvairias kūno vietas, padarydami pastarajai nežymų sveikatos sutrikdymą, ne mažiau 18 smūgių pasėkoje. Šias aplinkybes patvirtina specialisto teismo medikų išvados, parodymai, nukentėjusiosios A. A., liudytojo V. Š. parodymai, iš dalies liudytojų A. R. ir D. L. parodymai. Teismas atmeta kaltinamųjų parodymus, kad A. A. nebuvo mušama, nes jų parodymai prieštarauja minėtiems bylos įrodymams. Teismui netikėti minėtais parodymais bei specialisto išvadomis nėra pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, kad teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji I. M. neigė buvusi prie besimušančių bei nurodė, kad konflikto metu buvo vestibiulyje, skambino policijai ir todėl pačio konflikto nematė. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad skambindama policijai buvo priėjusi prie besimušančių ir matė, kaip nukentėjusioji buvo sugriebusi kitą asmenį už plaukų. Savo veiksmais kaltinamosios, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Teismas mano, kad dėl konflikto buvo sutrikdyta normali (duomenys neskelbtini), nes buvo (duomenys neskelbtini) liudytojams D. L. ir A. R. teko (duomenys neskelbtini) Sutrikdytas žmonių poilsis – dėl minėto įvykio poilsio metu (duomenys neskelbtini) V. M., gavus skambutį dėl vystančio konflikto, vykti į (duomenys neskelbtini). Liudytojos A. R. ir D. L. patyrė išgąstį.
2015-10-06 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini), 2016-03-23 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nukentėjusiajai buvo konstatuotas psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini), kuris atsirado minėto įvykio pasėkoje ir kuris priskiriamas prie nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Vėliau teisme buvo gauta 2018-05-24 VšĮ Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos Specialisto išvada Nr(duomenys neskelbtini), kurioje buvo paneigta minėtais ekspertizės aktais nustatyta nukentėjusiosios diagnozė bei sveikatos sutrikdymo mastas. Teisiamojo posėdžio metu nepavyko pašalinti prieštaravimus tarp ekspertų dėl pateiktų išvadų, todėl buvo paskirta pakartotinė teismo psichiatrijos teismo psichologijos ekspertizė. 2019-01-23 iki 2019-02-28 atlikta pakartotinė ekspertizė (ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini)) patvirtino ankstesnių, t.y. 2015-10-06 ir 2016-03-23 teismo psichiatrijos teismo psichologijos ekspertizių išvadas. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, laikoma, kad nukentėjusiajai dėl minėto įvykio atsirado psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini), ir jis priskiriamas prie nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Šis sužalojimas nukentėjusiajai A. A. atsirado minėtų kaltinamųjų veiksmų pasekoje. Kaltinamųjų subjektyvinė pusė pasireiškė tiesiogine tyčia. Tyčia buvo neapibrėžta. Jų veiksmai teisingai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d., 284 str. 1 d. (įstatymo 2007-06-28 redakcija (Žin., 2007, Nr. 81-3309)).
Skirdamas kaltinamosioms bausmę, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamųjų asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamosios G. G. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamosios G. G. baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje. G. G. išsituokusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, todėl teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai paskyrus sankcijose numatytas su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes – laisvės apribojimą. Atsižvelgiant į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę, baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamajai skirtinos bausmės, kurios yra didesnės už įstatyme numatytą šios bausmės vidurkį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d. 2 d. 5 d. 1 p., skirtinos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, kadangi tarp padarytų nusikalstamų veikų yra idealioji sutaptis.
Skirtini įpareigojimai – nakties metu būti namuose bei turtinės žalos atlyginimas.
Kaltinamosios A. G. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamosios A. G. baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje. A. G. našlė, pensininkė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama dviejų nesunkių nusikalstamų veikų padarymu, todėl teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai paskyrus sankcijose numatytas su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes – laisvės apribojimą. Atsižvelgiant į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę, baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamajai skirtinos bausmės, kurios yra didesnės už įstatyme numatytą šios bausmės vidurkį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d. 2 d. 5 d. 1 p., skirtinos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, kadangi tarp padarytų nusikalstamų veikų yra idealioji sutaptis.
Skirtini įpareigojimai – nakties metu būti namuose bei turtinės žalos atlyginimas.
Kaltinamosios I. M. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamosios I. M. išsituokusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama dviejų nesunkių nusikalstamų veikų padarymu, todėl teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai paskyrus sankcijose numatytas su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes – laisvės apribojimą. Atsižvelgiant į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę, baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamajai skirtinos bausmės, kurios yra didesnės už įstatyme numatytą šios bausmės vidurkį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d. 2 d. 5 d. 1 p., skirtinos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, kadangi tarp padarytų nusikalstamų veikų yra idealioji sutaptis.
Skirtini įpareigojimai – nakties metu būti namuose bei turtinės žalos atlyginimas.
Dėl civilinių ieškinių
Civilinio ieškinio dalyku pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str. gali būti dvi žalos rūšys: turtinė ir neturtinė žala. Į turtinės žalos sąvoką įeina: nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala; materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos; išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes.
„Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijose užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padaryto aplinkybes ir kt. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys Nr. 2K-383/2010, 8/2013 ir kt.), neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme. Pinigine kompensacija siekiama ne bausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes.
„Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kiti nepatogumai, teismo įvertinti pinigais“ (Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d.). Neturtinės žalos atlyginimo srityje žalos dydis yra kiekvieno asmens teisė pačiam nustatyti padarytos žalos ribą, o teismo funkcija nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už padarytą neturtinę žalą. Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai nustatyti Civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. „Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką“,o būtent: teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kad ir kokie būtų skaudūs įvykio padariniai, vertintini visi kriterijai ir visuma įrodymų, siekiant nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos dydį, kartu įvertinant ir tai, kad žalą padaręs asmuo galėtų realiai sumokėti priteistą neturtinę žalą kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą.
Civilinio kodekso 6.263 str. numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Konkretus neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas ir negali būti vienodas, nes įstatymas nenustato konkretaus neturtinės žalos dydžio visiems atvejams. Teismų praktikoje atlyginant neturtinę žalą dėl nesunkaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo priteisiamos įvairaus dydžio pinigų sumos, pavyzdžiui: sužalojimų pobūdis - apatinio žandikaulio dešinės sąnarinės ataugos lūžis ir galimai galvos smegenų sukrėtimas su dešinės veido pusės hipestezija, priteistos neturtinės žalos dydis – 1 500 Eur (kasacinė nutartis Nr. 2K-142-489/2018); sužalojimų pobūdis - odos nubrozdinimai kaktos dešinėje, dešiniame skruoste, nosies nugarėlėje, kairėje plaštakoje, kariame rieše, dešinėje alkūnėje, poodinės kraujosruvos dešinėje alkūnėje, apatinio žandikaulio dešinės pusės pirmo danties vainiko krašto nuskilimas, dešinės čiurnos išorinis kulkšnies lūžis, priteistos neturtinės žalos dydis – 800 Eur (kasacinė nutartis Nr. 2K-128-696/2018); sužalojimų pobūdis - sėklidės plyšimas, priteistos neturtinės žalos dydis – 2 000 Eur (kasacinė nutartis Nr. 2K-287-697/2017); sužalojimų pobūdis - dešinės plaštakos trečio piršto vidurinio pirštakaulio lūžis su jo panirimu, priteistos neturtinės žalos dydis – 700 Eur (kasacinė nutartis Nr. 2K-139-895/2017); sužalojimų pobūdis - masyvi netaisyklingos formos poodinė kraujosruva veide, išsidėsčiusi abiejų skruostų, nosies nugarėlės ir kairės akies abiejų vokų srityse, ir nosies kaulų lūžimas, priteistos neturtinės žalos dydis – 1 200 Eur (kasacinė nutartis Nr. 2K-24-895/2017); sužalojimų pobūdis - odos nubrozdinimas kaklo kairėje pusėje, poodinė kraujosruva kairiame skruoste, dešinės kojos išorinio kulkšnelio, blauzdikaulio lūžimas, dešinio šonkaulio panirimas, priteistos neturtinės žalos dydis – 1 000 Eur (kasacinė nutartis Nr. 2K-36-895/2017).
Nukentėjusioji A. A. baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį ir patikslintą civilinį ieškinį dėl:
- 3448,84 Eur turtinės žalos, t.y. konflikto metu pamestą auksinį žiedą – 290 Eur vertės, auskarus – 290 Eur vertės, akinius – 312,50 Eur vertės, kepurę – 15 Eur vertės, šaliką – 10 Eur vertės, pirštines – 10 Eur vertės, suplėšytą striukę – 60 Eur vertės ir suplėšytas kelnes – 40 Eur vertės, už gydymą gydymo įtaigose: UAB „(duomenys neskelbtini) – 127,43 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini) – 98,72 Eur, išlaidas vaistams – 74,03 Eur bei dėl 2121,16 Eur negautų pajamų, t. y. dėl nedarbingumo išmokėto mažesnio darbo užmokesčio, nes ligos pašalpa, kurią moka darbdavys 2 pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, būdavo 80 procentų jos vidutinio darbo užmokesčio, apskaičiuoto Vyriausybės nustatyta tvarka dydžio, o ligos pašalpa, mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, laikotarpyje nuo 2013-03-11 iki 2014-05-02 buvo lygi 40 procentų, o nuo aštuntosios laikinojo nedarbingumo dienos – 80 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamo uždarbio dydžio, laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 buvo lygi 80 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio, laikotarpyje nuo 2016-01-01 tik 85 procentai pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio;
- 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nes nusikalstamos veikos metu ji buvo sumušta, ko pasėkoje jai buvo padarytas galvos smegenų sukrėtimas, poodinės kraujosruvos nosies nugarėlėje, dešinėje alkūnėje, kairiame žaste, abiejuose dilbiuose, abiejose šlaunyse, kairėje blauzdoje, kairėje pėdoje, kairėje juosmens pusėje, odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva kairėje kaktos pusėje, odos nubrozdinimas ir pogleivinė kraujosruva viršutinės lūpos raudonojoje juostoje, viršutinio žandikaulio abiejų pusių pirmų dantų sumušimas, sužalojimai padaryti ne mažiau 18 trauminių poveikio pasėkoje, kurie konstatuoti specialistų išvadose. Taip pat išsivystė (duomenys neskelbtini). Po įvykio jai teko ilgai gydytis, todėl ilgą laiką buvo nedarbinga. Dėl patirtos traumos teko vartoti nuskausminamuosius bei raminamuosius vaistus. Iki šiol jaučia baimę, patyrė didelį šoką dėl paties įvykio ir jo metu padarytų kūno sužalojimų, kurių negali pamiršti ir šiandien. Įvykių pasekmės negrįžtamai pažeidė jos dvasinę pusiausvyrą, patirti išgyvenimai bei patirtas dvasinis ir fizinis skausmas neigiamai paveikė sveikatą. Išgyvenimai iki šiol jaučiami. Ji iki šiol nėra psichologiškai atsigavusi nuo patirto sukrėtimo, kenčia dvasinius skausmus (4 t., b. l. 155-159, 161-190).
Dėl turtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusioji A. A. baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį dėl turtinės 1327,68 Eur žalos atlyginimo. Kadangi turtinė žala atsirado neteisėtų kaltinamųjų veiksmų pasėkoje, yra pagrįsta, todėl pateiktas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas pilna apimtimi, priteisiant šią sumą solidariai iš kaltinamųjų.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo. Iš byloje esančių domenų matyti, kad nusikalstama veika nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Pasak nukentėjusiosios, po nusikalstamos veikos padarymo jos atžvilgiu, jai (duomenys neskelbtini) teko ilgai gydytis ir vartoti įvairius vaistus. Dėl jos atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos ji iki šiol jaučia baimę, kenčia dvasinius skausmus, įvykių pasekmės negrįžtamai pažeidė jos dvasinę pusiausvyrą, patirti išgyvenimai neigiamai paveikė jos sveikatą, todėl ji prašo iš kaltinamųjų priteisti 10 000 Eur. Šias aplinkybes nukentėjusioji patvirtino ir duodama parodymus teisme, taip pat nukentėjusiosios patirtus išgyvenimus ir tai, kad jai (duomenys neskelbtini), patvirtina ir byloje esantys gydytojų išrašai, skirtų vaistų kvitai. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, į teismų formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo, į nukentėjusiajai padarytą sveikatos sutrikdymo mastą, sukeltas pasekmes, nusikalstama veika padarytus padarinius, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais teismas, pateiktą civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo, tenkina iš dalies, t.y. priteisia mažesnę neturtinę žalą, nei prašo nukentėjusioji.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 str. 1 d. nustatyta, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo yra suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius sudaro negautos pajamos (netiesioginė žala), kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (tiesioginė žala). Tiesioginę žalą, kurią pagal įstatymų nustatytą reglamentavimą ir teismų praktiką gali sudaryti gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo bei kitos, su sveikatos grąžinimu susijusios, būtinos išlaidos. Žala kiekvienu konkrečiu atveju turi būti tiksliai apskaičiuota. Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitinka žalos kompensavimo funkciją. Tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos faktą ir dydį turi įrodyti asmuo, reikalaujantis atlyginti žalą – ieškovas.
Pažymėtina, jog negautos pajamos yra pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad negautos pajamos yra nukentėjusiojo numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurių jis negavo dėl neteisėtų kaltininko veiksmų, arba dėl tokių veiksmų prarasta nauda. Pažymėtina, jog sprendžiant klausimą dėl negautų pajamų pagal darbo sutartis teismas gali remtis tik objektyviais duomenimis, o ne numanomomis ar tikėtinomis aplinkybėmis. Negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos realios, o ne tikėtinos, hipotetinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015). Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę.
Dėl negautų pajamų. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad dėl neteisėtų kaltinamųjų veiksmų nukentėjusiajai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata ir dėl šių priežasčių pastaroji kurį laiką buvo nedarbinga, t. y. negalėjo darbe atlikti savo tiesioginių pareigų, iš kurių iki sveikatos sužalojimo gaudavo pajamas. Nukentėjusioji iš kaltinamųjų prašo priteisti 2121,16 Eur negautų pajamų, kurios susidarė jai būnant nedarbingai 2013 -2015 metais ir kaip tą patvirtinantį dokumentą prideda „A. A. nuostolių dėl sužalojimo prarastų pajamų analizę“, kurią ji pati ir sudarė (4 t., b. l. 190). Tačiau šių nukentėjusios nurodytų aplinkybių teismas negali pripažinti, kaip pagrįstų, nes nukentėjusioji, pateikdama civilinį ieškinį, prie jo nepridėjo jos nurodytų faktų patvirtinančių dokumentų. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, t.y. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus pažymos apie asmeniui priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas, A. A. buvo nedarbinga tik laikotarpiu nuo 2013-03-13 iki 2013-06-21, už šį laikotarpį ji iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus gavo išmoką – 2203,04 Eur (7606,64 Lt) neatskaičius mokesčių (1 t., b. l. 85-86). Kitų duomenų, t. y. kada nukentėjusioji A. A. nedirbo ir turėjo nedarbingumo pažymėjimą, teismas neturi. Iš prie civilinio ieškinio pateiktų Šiaulių apskrities VMI pažymų apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, matyti, kad nukentėjusiosios vidutinis atlyginimas yra 799,70 Eur neatskaičius mokesčių arba 611,15 Eur atskaičius mokesčius (4 t., b. l. 188, 189), todėl laikant, jog vieną mėnesį sudaro 21 darbo diena, A. A. vidutinis vienos dienos darbo užmokestis – 29,10 Eur atskaičius mokesčius (38,08 Eur neatskaičius mokesčių), nukentėjusioji nedarbingumo laikotarpiu iš savo darbovietės būtų gavusi – 2037,10 Eur atskaičius mokesčius (2665,64 Eur neatskaičius mokesčių), o iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus už šį laikotarpį gavo 1740,40 Eur atskaičius mokesčius (2203,04 Eur neatskaičius mokesčių) išmoką. Atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas nukentėjusiosios civilinį ieškinį dalyje dėl negautų pajamų tenkina iš dalies, nukentėjusiajai solidariai iš kaltinamųjų priteisiant jos negautas pajamas už laikotarpį nuo 2013-03-13 iki 2013-06-21, t. y. 296,70 Eur.
Civilinis ieškovas Šiaulių teritorinė ligonių kasa baudžiamojoje byloje pateikė patikslintą civilinį ieškinį dėl 332,27 Eur turtinės žalos atlyginimo (10 t., b. l. 24-28, 33). Ieškinyje nurodė, kad už nukentėjusiajai suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas VšĮ Respublikinei Šiaulių ligoninei sumokėta 332,27 Eur. Kadangi žala atsirado neteisėtų kaltinamųjų G. G., A. G. ir I. M. veiksmų pasėkoje, todėl pateiktas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas pilna apimtimi, taikant dalinę atsakomybę, t.y. šią sumą lygiomis dalimis priteisinat iš visų kaltinamųjų.
Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius baudžiamojoje byloje pateikė patikslintą civilinį ieškinį dėl 2203,04 Eur turtinės žalos atlyginimo (11 t., b. l. 44-45, 47-48). Ieškinyje nurodė, kad apdraustajai valstybiniu socialiniu draudimu A. A. dėl jai nusikalstama veika padaryto sveikatos sutrikdymo Šiaulių skyrius apskaičiavo ir išmokėjo nustatyta tvarka 2203,04 Eur (įskaitant ir pajamų mokesčio sumą, kuri nustatyta tvarka pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą paskaičiuota ir pervesta į VMI sąskaitą) ligos pašalpą laikotarpiu nuo 2013-03-11 iki 2013-06-21. Kadangi žala atsirado neteisėtų kaltinamųjų G. G., A. G. ir I. M. veiksmų pasėkoje, todėl pateiktas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas pilna apimtimi, taikant dalinę atsakomybę, t.y. šią sumą lygiomis dalimis priteisinat iš visų kaltinamųjų.
Dėl kardomųjų priemonių taikymo
Iki nuosprendžio vykdymo pradžios kaltinamosioms G. G., I. M. ir A. G. taikytinos paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Dėl procesinės prievartos priemonės taikymo
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas į kaltinamosios G. G. nuosavybės teise priklausantį (duomenys neskelbtini), apribojant disponavimą šiuo turtu, taikytinas iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas į kaltinamosios A. G. nuosavybės teise priklausantį (duomenys neskelbtini), apribojant disponavimą šiuo turtu, taikytinas iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas į kaltinamosios I. M. nuosavybės teise priklausantį (duomenys neskelbtini), apribojant disponavimą šiuo turtu, taikytinas iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo.
Dėl daiktinių įrodymų, dokumentų
- kompaktinės plokštelės su garso įrašu iš BPC ir G. G. tyrimo poligrafu vaizdo (2 vnt.) - paliktini baudžiamojoje byloje;
- A. A. mobilaus ryšio telefonas „(duomenys neskelbtini) striukė, kelnės, grandinėlė ir pakabukas, grąžinti saugoti A. A. – paliktini A. A. neribotam naudojimui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d.,-
nusprendžia:
- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. (įstatymo 2007-06-28 redakcija (Žin., 2007, Nr. 81-3309)) bei skirti jai bausmę - 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo;
- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. bei skirti bausmę – 1 (vienerius) metus 2 (du) mėnesius laisvės apribojimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu bei skirti subendrintą 1 (vienerių) metu 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
- per 1 (vienerius) metus atlyginti padarytą turtinę žalą;
- būti namuose nuo 24:00 val. iki 6:00 val., jei nebuvimas namuose nesusijęs su darbu.
Iki nuosprendžio vykdymo pradžios taikyti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Laikinąjį nuosavybės teisių apribojimą į kaltinamosios G. G. nuosavybės teise priklausantį (duomenys neskelbtini), apribojant disponavimą šiuo turtu, taikyti iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo.
- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. (įstatymo 2007-06-28 redakcija (Žin., 2007, Nr. 81-3309)) bei skirti jai bausmę - 10 (dešimt) mėnesių laisvės apribojimo;
- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. bei skirti bausmę – 1 (vienerius) metus 2 (du) mėnesius laisvės apribojimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu bei skirti subendrintą 1 (vienerių) metu 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
- per 1 (vienerius) metus atlyginti padarytą turtinę žalą;
- būti namuose nuo 24:00 val. iki 6:00 val., jei nebuvimas namuose nesusijęs su darbu.
Iki nuosprendžio vykdymo pradžios taikyti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Laikinąjį nuosavybės teisių apribojimą į kaltinamosios A. G. nuosavybės teise priklausantį (duomenys neskelbtini), apribojant disponavimą šiuo turtu, taikyti iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo.
- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. (įstatymo 2007-06-28 redakcija (Žin., 2007, Nr. 81-3309)) bei skirti jai bausmę - 10 (dešimt) mėnesių laisvės apribojimo;
- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. bei skirti bausmę – 1 (vienerius) metus 2 (du) mėnesius laisvės apribojimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu bei skirti subendrintą 1 (vienerių) metu 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
- per 1 (vienerius) metus atlyginti padarytą turtinę žalą;
- būti namuose nuo 24:00 val. iki 6:00 val., jei nebuvimas namuose nesusijęs su darbu.
Iki nuosprendžio vykdymo pradžios taikyti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Laikinąjį nuosavybės teisių apribojimą į kaltinamosios I. M. nuosavybės teise priklausantį (duomenys neskelbtini), apribojant disponavimą šiuo turtu, taikyti iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo.
Nukentėjusiosios A. A. pateiktą civilinį ieškinį dėl 1 327,68 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų dvidešimt septynių eurų 68 ct) turtinės žalos priteisimo tenkinti pilna apimtimi, priteisiant šią sumą solidariai iš kaltinamųjų G. G., A. G. ir I. M..
Nukentėjusiosios A. A. pateiktą civilinį ieškinį dėl 2 121,16 Eur Dviejų tūkstančių vieno šimto dvidešimt vieno euro 16 ct) turtinės žalos priteisimo (dėl negautų pajamų) tenkinti iš dalies. Nukentėjusiajai A. A. priteisti iš kaltinamųjų 296.70 Eur (du šimtus devyniasdešimt šešis eurus 70 ct), taikant dalinę atsakomybę, t.y. lygiomis dalimis po 98.9 Eur (devyniasdešimt aštuonis eurus 90 ct) negautų pajamų.
Nukentėjusiosios A. A. pateiktą civilinį ieškinį dėl 10 000 Eur neturtinės žalos priteisimo tenkinti iš dalies. Priteisti solidariai iš kaltinamųjų G. G., A. G. ir I. M. nukentėjusiajai A. A. 4 000 (keturis tūkstančius) Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos pateiktą civilinį ieškinį dėl 332,27 Eur (trijų šimtų trisdešimt dviejų eurų ir 27 ct) turtinės žalos atlyginimo tenkinti pilna apimtimi, taikant dalinę atsakomybę, t.y. priteisiant lygiomis dalimis iš kaltinamųjų po 110.76 Eur (vieną šimtą dešimt eurų 76 ct).
Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus pateiktą civilinį ieškinį dėl 2203,04 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų trijų eurų 4 ct) turtinės žalos atlyginimo tenkinti pilna apimtimi, taikant dalinę atsakomybę, t.y. priteisiant lygiomis dalimis iš kaltinamųjų po 734.35 Eur (septynis šimtus trisdešimt keturis eurus 35 ct).
Solidariai iš kaltinamųjų G. G., A. G. ir I. M. priteisti nukentėjusiajai A. A. 2420 Eur (du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt eurų) proceso išlaidų, susijusių su advokato pagalbos suteikimu.
- kompaktines plokšteles su garso įrašu iš BPC ir G. G. tyrimo poligrafu vaizdo (2 vnt.) - palikti baudžiamojoje byloje;
- A. A. mobilaus ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini) striukę, kelnes, grandinėlę ir pakabutį, grąžintus saugoti A. A. – palikti A. A. neribotam naudojimui.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.