- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-02
- Bylos Nr.
- 2K-107/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Josifas Tomaševičius (pirm.), Tomas Šeškauskas, Benediktas Stakauskas (pran.)
- Nukentėjusysis
- P. S.
- Nuteistasis
- A. A.
- Kaltinamasis
- A. A.
- Advokatai
- Irina Karšul
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Josifo Tomaševičiaus, Tomo Šeškausko, pranešėjo Benedikto Stakausko,
teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo P. S. (P. S.) kasacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. (A. A.) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu šešiems mėnesiams. Nuteistajam A. A. uždrausta bausmės vykdymo laikotarpiu bendrauti su nukentėjusiuoju P. S. bei įgyti ir turėti bet kokį ginklą.
Nukentėjusiajam P. S. pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, jo dydžio klausimą perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).
Iš kaltinamojo A. A. priteista nukentėjusiojo P. S. proceso išlaidoms – 2000 Lt advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.
Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis, kuria nukentėjusiojo P. S. apeliacinis skundas atmestas.
Iš nuteistojo A. A. priteista 1000 Lt nukentėjusiajam P. S. advokato paslaugoms apmokėti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nukentėjusiojo P. S. ir jo atstovės, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti iš dalies, paaiškinimus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. A. nuteistas už tai, kad pažeidė viešąją tvarką, t. y. 2008 m. balandžio 26 d., apie 18.40 val., (duomenys neskelbtini), namo kieme, viešoje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje, įžūliu elgesiu ir grasindamas P. S. įrėmęs į kaklą dujinį pistoletą „Le Petit“ (duomenys neskelbtini), demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nukentėjusysis P. S. prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 26 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartį dėl aiškiai netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų kvalifikuojant kaltinamojo A. A. nusikalstamą veiką ir skiriant jam bausmę bei dėl esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų sprendžiant civilinio ieškinio klausimą ir priteistų atstovavimo išlaidų sumažinimo, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasatoriaus teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą – prokuroro nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo, realų grasinimą nužudyti (liudytoja Č. M. S.), liudytojų V. T., I. K. (I. K.), nuteistojo A. A. parodymus dėl alkoholio vartojimo (T. 1, b. l. 46-47, 49-50), grasinimo trukmę, nukentėjusiojo asmens išgąstį – todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, perkvalifikuodamas kaltinamojo veiką iš BK 145 straipsnio 1 dalies į BK 284 straipsnio 1 dalį. Jo manymu, apeliacinės instancijos teismas, neišnagrinėjęs skundo, perrašė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus (BPK 320 straipsnio 3 dalis), taip pat neatlikdamas įrodymų tyrimo pažeidė BPK 324 straipsnio 6 dalies reikalavimus, todėl įrodymų vertinimas abiejų instancijų teismuose vyko pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas. Anot kasatoriaus, neišnagrinėdamas civilinio ieškinio ir perduodamas jį nagrinėti civilinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teismas irgi pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus, nes nevertino medicininės pažymos, neįgaliojo pažymėjimo, neatsižvelgė į nuteistojo turtinę padėtį, nesivadovavo teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Nagrinėdamas bylą, kasacinės instancijos teismas patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių yra paduotas skundas, teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Taigi kasacinės instancijos teismas tikrina baudžiamojo įstatymo taikymą remdamasis teismų sprendimuose nustatytomis veikos aplinkybėmis, o pats šių aplinkybių nenustato, taip pat iš naujo nevertina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų įvertintų įrodymų. Dėl to kasatoriaus P. S. argumentai, susieti ne su teisės taikymu teismų nustatytiems faktams, bet su pačių faktų konstatavimu ar jų paneigimu, nėra bylos kasacinio nagrinėjimo dalykas.
Dėl BK 284 straipsnio 1 dalies taikymo
Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmeta kasatoriaus teiginius, kad jo nusikalstama veika turėjo būti kvalifikuota ne pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, bet pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.
BK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą, kuri taikoma asmeniui viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravusiam nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdžiusiam visuomenės rimtį ar tvarką. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad tokiais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Sprendžiant apie viešoje vietoje atliktų įžūlių veiksmų ir dėl jų kilusių padarinių atitikimą viešosios tvarkos pažeidimo požymiams ar kvalifikavimui pagal kitus BK straipsnius, taip pat atsižvelgiama ir į tokius veiksmus atlikusio asmens elgesio paskatas. Galimas atvejis, kai asmuo veikia be asmeninės motyvacijos arba panaudoja kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, tuomet asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti (BK 284 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, asmeninio pobūdžio paskatų buvimas ne visada neigia veikos priešingumą viešajai tvarkai. Pavyzdžiui, kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirinko būtent viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jo veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (kasacinė nutartis Nr. 2K-126/2006). Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, grasinimai, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan. Tai vertinamieji požymiai, ir jų turinys priklauso nuo daugelio aplinkybių, taip pat nuo nusikalstamos veikos motyvų.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. A. viešoje vietoje, P. S. kieme, įžūliai elgėsi ir grasino įrėmęs dujinį pistoletą į nukentėjusiojo kaklą. Taip jis demonstravo nepagarbą ne tik nukentėjusiajam, bet ir aplinkiniams, sutrikdė jų rimtį. Tokie jo veiksmai įvertinus BK 284 straipsnio 1 dalies prasme buvo akivaizdžiai agresyvūs, nederami ir įžūlūs, o pagal BK 145 straipsnio 1 dalį veika kvalifikuojama tuo atveju, kai grasinama nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą ir kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Bylos duomenimis patvirtinta, kad realaus grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti P. S. sveikatą ir pagrindo manyti, kad jis gali būti įvykdytas, nebuvo. Juolab kad nuteistasis savo valios pastangomis nedelsiant nutraukė neteisėtus veiksmus, vėliau nukentėjusiojo žmona Č. M. S. atėmė (ištraukė iš kišenės) nuteistojo ginklą, o šis nei vijosi, nei bandė atsiimti ginklą, tik pažadėjo pranešti policijai dėl atimto ginklo. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, patvirtino šio teismo nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas. Pagal teismų praktiką viešąja laikoma tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų gali patirti nepatogumų (kasacinės nutartys Nr. 2K-670/2002, 2K-796/2007, 2K-122/2008). Pažymėtina, kad nuteistojo A. A. veiksmai buvo įvykdyti viešoje vietoje – nukentėjusiojo P. S. kieme, liudytojų V. T., I. K., Č. M. S., R. S. akivaizdoje, nuteistasis savo elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams. Taigi, kolegijos vertinimu, nuteistojo padaryta nusikalstama veika negalėjo būti kvalifikuota pagal kasatoriaus nurodytą baudžiamąjį įstatymą – BK 145 straipsnio 1 dalį.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal nustatytas bylos aplinkybes baudžiamasis įstatymas – BK 284 straipsnio 1 dalis – A. A. veiksmams pritaikytas tinkamai.
Dėl civilinio ieškinio
BPK 115 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje turi būti išnagrinėtas ir galutinai išspręstas. Tačiau BPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Pirmosios instancijos teismas, nustatė, kad nukentėjusiojo pateikti 2009 m. vasario 5 d. ir 2009 m. vasario 17 d., 2009 m. rugpjūčio 12 d., išrašai iš medicininių dokumentų (išduoti po įvykio T. 1, b. l. 114-115, 169) ir 2008 m. sausio 17 d. neįgaliojo pažymėjimas (išduotas prieš įvykį T. 1, b. l. 170) nepakankami išvadai, kad nukentėjusiojo sveikatos sutrikimai atsirado dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų. Todėl teisingai nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje nurodyta, kad, neatidėjus bylos ir negavus papildomos medžiagos, (juolab kad sveikatos tyrimai dar tęsiami) negalima spręsti, dėl kokių priežasčių pablogėjo nukentėjusiojo sveikata ir kokio dydžio žala jam dėl to padaryta. Vadinasi, esant tokioms aplinkybėms, kai negalima tiksliai apskaičiuoti civilinio ieškinio neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo, yra sąlyga, numatyta BPK 115 straipsnio 2 dalyje. Todėl toks teismo sprendimas priimtas atsižvelgus į konkrečias bylos aplinkybes, įrodymų pakankamumą išsamiam baudžiamosios bylos išsprendimui. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs šio procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pritarė pirmosios instancijos teismo priimtam neabejotinai teisingam sprendimui. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai pagrįstai pasinaudojo baudžiamojo proceso įstatyme numatyta išimtimi ir teisės taikymo aspektu šį klausimą išsprendė nepažeisdami įstatymo reikalavimų. Šis teismo priimtas sprendimas sudaro sąlygas civiliniam ieškovui civilinio proceso nustatyta tvarka reikalauti žalos atlyginimo iš ją padariusio asmens nesumokėjus žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad išnagrinėjus civilinę bylą dėl civilinio ieškinio dydžio klausimo, priimtas sprendimas galės būti skundžiamas CPK nustatyta tvarka ir terminais.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nukentėjusiojo P. S. (P. S.) kasacinį skundą atmesti.