Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo teisėja Izolda Nėnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Scanprekyba“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovo procesinių dokumentų esmė

3. Ieškovė neprieštaravo, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

II. Atsakovės procesinių dokumentų esmė

6. Atsakovė pateikė prašymą bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Faktinės bylos aplinkybės

7. Byloje nustatyta, kad 2019 m. sausio 29 d. ieškovė UAB „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“ (naujasis kreditorius) ir UAB ,,Vandens siurbliai“ (pradinis kreditorius) sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2019/01/21 (toliau – Reikalavimo perleidimo sutartis), kuria pradinis kreditorius perleido naujajam kreditoriui reikalavimo teises į pradinio kreditoriaus skolininkus, nurodytus prie šios sutarties sudarytuose priėmimo – perdavimo aktuose. 2020 m. rugpjūčio 13 d. priėmimo – perdavimo aktu Nr. 5 prie 2019 m. sausio 29 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2019/01/21 (toliau - Priėmimo – perdavimo aktas) pradinis kreditorius UAB ,,Vandens siurbliai“ perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovės UAB „Scanprekyba“ 4 802,71 Eur skolą pagal šiuos pradinio kreditoriaus pridedamus dokumentus PVM sąskaitas – faktūras: 2019 m. balandžio 11 d. Nr. VS131419, 2019 m. balandžio 30 d. Nr. VS132623, 2019 m. gegužės 8 d. Nr. VS132682, 2019 m. gegužės 31 d. Nr. VS133655, 2019 m. liepos 16 d. Nr. VS135133, 2019 m. rugpjūčio 7 d. Nr. VS136045, 2019 m. rugpjūčio 23 d. Nr. VS136115, 2019 m. rugpjūčio 30 d. Nr. VS136151, 2019 m. rugpjūčio 30 d. Nr. VS136152, 2019 m. rugsėjo 19 d. Nr. VS137866, 2019 m. rugsėjo 27 d. Nr. VS137917, 2019 m. rugsėjo 30 d. Nr. VS137106, 2019 m. spalio 11 d. Nr. VS138705, 2019 m. spalio 23 d. Nr. VS138767, 2019 m. gruodžio 20 d. Nr. VS141222, 2019 m. gruodžio 20 d. Nr. VS141223, 2020 m. sausio 21 d. Nr. VS141361.

Dėl reikalavimo perleidimo ir skolos dydžio

8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius, o pati prievolė išlieka nepakitusi. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagal reikalavimo perdavimo (cesijos) sutartį pradinis kreditorius, perdavęs savo reikalavimo teisę naujajam kreditoriui, nustoja būti prievolės šalis, o vietoj jo atsiranda naujasis kreditorius. Naujasis kreditorius yra saistomas pradinio kreditoriaus ir skolininko sutarties sąlygų. Naujasis kreditorius negali įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo pradinis kreditorius, pradinis ir naujasis kreditorius negali keisti prievolės įvykdymo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2008; 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2009; ir kt.).

9. Nagrinėjamoje byloje Reikalavimo perleidimo sutartimi pradinis kreditorius UAB ,,Vandens siurbliai“ perleido naujajam kreditoriui ieškovei reikalavimo teisę į atsakovės skolą pagal Priėmimo – perdavimo akte nurodytas PVM sąskaitas-faktūras, kurių atsakovė neapmokėjo už pradinio kreditoriaus pateiktas prekes. Ginčo dėl Reikalavimo perleidimo sutarties ir Priėmimo – perdavimo akto galiojimo byloje nėra. Atsakovė kvestionuoja ieškovės reikalaujamos priteisti 4 802,71 Eur skolos dydį.

10. Iš byloje esančio 2019 m. rugsėjo 30 d. Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto (toliau – Aktas) sudaryto tarp kreditoriaus UAB ,,Vandens siurbliai“ ir atsakovės matyti, kad minėtu aktu jį sudariusios šalys patvirtino atsakovės 3 801,86 Eur skolą kreditoriui UAB ,,Vandens siurbliai“, susidariusią iki 2019 m. rugsėjo 30 d. pagal trylika PVM sąskaitų – faktūrų, iš kurių dvylika (išskyrus 2019 m. kovo 25 d. PVM sąskaita – faktūra Nr. VS131330) yra nurodytos Priėmimo – perdavimo akte (sprendimo 7 punktas), t. y. šios PVM sąskaitos – faktūros: 2019 m. balandžio 11 d. Nr. VS131419, 2019 m. balandžio 30 d. Nr. VS132623, 2019 m. gegužės 8 d. Nr. VS132682, 2019 m. gegužės 31 d. Nr. VS133655, 2019 m. liepos 16 d. Nr. VS135133, 2019 m. rugpjūčio 7 d. Nr. VS136045, 2019 m. rugpjūčio 23 d. Nr. VS136115, 2019 m. rugpjūčio 30 d. Nr. VS136151, 2019 m. rugpjūčio 30 d. Nr. VS136152, 2019 m. rugsėjo 19 d. Nr. VS137866, 2019 m. rugsėjo 27 d. Nr. VS137917, 2019 m. rugsėjo 30 d. Nr. VS137106. Akte nurodyta 2019 m. kovo 25 d. PVM sąskaita – faktūra Nr. VS131330 – 398,25 Eur sumai, kurios apmokėta 5,22 Eur dalis, nėra įtraukta į Priėmimo – perdavimo aktą.

11. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, laikytina, kad atsakovės skola pagal dvylika pirmų Priėmimo – perdavimo akte nurodytų PVM sąskaitų – faktūrų Nr. VS131419, VS132623, VS132682, VS133655, VS135133, VS136045, VS136115, VS136151, VS136152, VS137866, VS137917, VS137106 yra 3 408,83 Eur (3801,86-398,25+5,22). Po 2019 m. rugsėjo 30 d. kreditorius UAB ,,Vandens siurbliai“ atsakovei išrašė dar penkias PVM sąskaitas – faktūras, nurodytas Priėmimo – perdavimo akte: 2019 m. spalio 11 d. Nr. VS138705 – 240,74 Eur sumai, 2019 m. spalio 23 d. Nr. VS138767 – 638,99 Eur sumai, 2019 m. gruodžio 20 d. Nr. VS141222 – 130,76 Eur sumai, 2019 m. gruodžio 20 d. Nr. VS141223 – 117,31 Eur sumai, 2020 m. sausio 21 d. Nr. VS141361 – 273,00 Eur sumai. Iš pridėtos atsikaitymų ataskaitos matyti, kad atsakovė po 2019 m. rugsėjo 30 d. kreditoriui UAB ,,Vandens siurbliai“ sumokėjo 400 Eur (2019 m. spalio 18 d. 200 Eur ir 2019 m. spalio 28 d. 200 Eur). Remiantis byloje esančiais įrodymais pirminio kreditoriaus UAB ,,Vandens siurbliai“ ieškovei perleista skola pagal Priėmimo – perdavimo akte nurodytas neapmokėtas PVM sąskaitas – faktūras sudaro 4 409,63 Eur (3 408,83+240,74+638,99+130,76+117,31+273,00-400) (CPK 178 str.).

12. Atsakovė teigia, kad ieškovė neturi teisinio pagrindo reikalauti įvykdyti prievolę kaip naujas kreditorius, kadangi nepateikė Reikalavimo perleidimo sutarties. Atsakovė pripažino, kad 2020 m. rugpjūčio 18 d. jai buvo pateiktas pranešimas dėl reikalavimo teisės perleidimo, prie kurio Reikalavimo perleidimo sutartis nepridėta, o pridėtas tik Priėmimo – perdavimo aktas.

13. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Taigi prievolės dalyviams esminę reikšmę turi pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą, nes nuo pranešimo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininko atžvilgiu ir nuo šio momento reikalavimo perleidimo faktą naujasis kreditorius gali panaudoti prieš skolininką. Įstatyme išsamiai nenustatyti specialūs pranešimo skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimo būdai, išskyrus CK 6.109 straipsnio 5 dalyje nurodytą būdą, kad tinkamu pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas skolininkui. Dėl to šią spragą yra užpildęs kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.109 straipsnio 1 dalį ir formuodamas šiuo klausimu vienodą teismų praktiką. CK 6.109 straipsnio 1 dalies formuluotė, kad pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo fakto įrodymo pateikimas skolininkui, reiškia, kad bet kuris pranešimas, nesvarbu, kokios formos ir kurio kreditoriaus (pradinio ar naujojo) pateikiamas, tačiau informuojantis skolininką apie cesiją, CK 6.109 straipsnio 1 dalies prasme yra įrodymas apie reikalavimo perleidimo faktą. Dėl to skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bylos Nr. 3K-7-168/2010).

14. Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).

15. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie atsakovės Priėmimo – perdavimo akte nurodytų PVM sąskaitų – faktūrų apmokėjimą pradiniam kreditoriui UAB ,,Vandens siurbliai“. Atsižvelgiant į sprendimo 13-ame ir 14-ame punkte nurodytos teismų praktikos išaiškinimą sprendžiama, kad ieškovės Reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas kartu su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo (2020 m. rugpjūčio 27 d.) laikytinas tinkamu atsakovės informavimu atitinkančiu CK 6.109 straipsnio 7 dalies normos reikalavimus.

16. Atmestinas kaip nepagrįstas atsakovės argumentas, kad ieškovė nepasibaigus pretenzijoje nurodytam terminui kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo iš atsakovės. Iš byloje pateikto Pranešimo dėl perleisto reikalavimo, reikalavimo įvykdymo ir bankroto bylos iškėlimo matyti, kad pranešime nurodyta atsakovei nedelsiant sumokėti skolą ieškovei, o skolos nesumokėjus per 31 dieną nuo pranešimo gavimo dienos, ieškovė kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovė pripažino, kad pranešimą dėl perleisto reikalavimo, reikalavimo įvykdymo ir bankroto bylos iškėlimo gavo 2020 m. rugpjūčio 18 d. Įvertinus pranešimo turinį, laikytina, kad atsakovės prievolės sumokėti skolą ieškovei įvykdymo terminas nėra apibrėžtas (nurodyta sumokėti nedelsiant), todėl atsakovė skolą turėjo sumokėti ieškovei per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti (CK 6.53 straipsnio 2 dalis), t. y. iki 2020 m. rugpjūčio 25 d. Atsakovei Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas draudimas vykdyti juridinio asmens finansines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant mokesčių, palūkanų ir netesybų mokėjimą, negaliojo, kadangi Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutartis iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą nebuvo įsiteisėjusi (įsiteisėjo 2020 m. rugsėjo 8 d.). Ieškovė į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo dėl skolos priteisimo kreipėsi 2020 m. rugpjūčio 27 d. pasibaigus įstatyme nustatytam terminui skolai sumokėti. Prie pareiškimo ieškovė pateikė Reikalavimo perleidimo sutartį, kurie kartu su Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu, kuriuo ieškovės pareiškimas buvo patenkintas, buvo išsiųsti atsakovei. Atsakovės prieštaravimai teisme gauti 2020 m. rugpjūčio 30 d. Nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad dar iki 2020 m. rugpjūčio 30 d. atsakovei turėjo būti žinomas Reikalavimo perleidimo sutarties turinys.

Dėl kompensacinių palūkanų priteisimo

17. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 271,61 Eur kompensacines palūkanas, apskaičiuotas nuo termino įvykdyti prievolę pabaigos iki bylos iškėlimo teisme dienos. Prašo taikyti 8 procentų palūkanų dydį nustatytą specialiame įstatyme – Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatyme (toliau – Įstatymas).

18. CK 6.261 straipsnyje nustatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Kompensuojamųjų palūkanų, įtvirtintų CK 6.261 straipsnyje, skaičiavimo pradžia gali būti nustatyta įstatymu arba sutartimi (CK 6.37 str. 1 d.). Pagal bendrąją taisyklę, kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Ikiteisminės kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo laikotarpį iki ieškinio teisme priėmimo (t. y. bylos iškėlimo) dienos. Toks kompensuojamųjų palūkanų apskaičiavimo būdas pripažįstamas teismų praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2013; 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015; 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452-415/2016, 103-105 punktai; 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-405-313/2017, 22 punktas).

19. Byloje nustatyta, kad pradinis kreditorius UAB ,,Vandens siurbliai“ ir atsakovė susitarė dėl PVM sąskaitų – faktūrų apmokėjimo terminų, atsakovė sąskaitų – faktūrų nėra apmokėjusi. Byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų patvirtinančių apie pradinio kreditoriaus ar bylos šalių sutartas netesybas ar palūkanas privalomas mokėti už PVM sąskaitų – faktūrų apmokėjimo termino praleidimą. Tiek pradinis kreditorius, tiek ieškovė ir atsakovė yra verslininkės (CK 2.4 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, sprendžiama, kad kompensacinėms palūkanoms apskaičiuoti yra pagrindas taikyti specialų Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą (Įstatymas). Pasibaigus šiame įstatyme nurodytiems mokėjimo laikotarpiams, kreditorius turi teisę į komercinėje sutartyje ar šiame įstatyme nustatytas palūkanas be įspėjimo skolininkui, jeigu kreditorius: 1) ir įvykdė komercinėje sutartyje ir (ar) įstatymuose jam nustatytas pareigas; 2) ir laiku negavo jam priklausančios mokėtinos sumos, išskyrus atvejus, kai skolininkas nėra atsakingas už vėlavimą sumokėti. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šių palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant Įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas; pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma. Skolos susiformavimo laikotarpiui galiojusi fiksuotoji palūkanų norma buvo 0,00 procento, todėl nagrinėjamu atveju palūkanoms apskaičiuoti yra taikytina 8 procentų palūkanų norma, palūkanos skaičiuotinos nuo atitinkamos PVM sąskaitos-faktūros apmokėjimo termino praleidimo dienos iki bylos iškėlimo dienos (2020 m. rugpjūčio 27 d.).

20. Ieškinyje ieškovė skaičiuodama kompensacines palūkanas nėra nurodžiusi datos, iki kurios yra apskaičiuotos kompensacinės palūkanos, todėl kompensacinių palūkanų sumos pagal atskiras PVM sąskaitas-faktūras perskaičiuotinos. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad: 1) PVM sąskaita-faktūra Nr. VS131419 261,52 Eur sumai turėjo būti apmokėta iki 2019 m. gegužės 11 d. palūkanos skaičiuojamos nuo 2019 m. gegužės 12 d. iki 2020 m. rugpjūčio 27 d. - 261,52 Eur x 8 proc. x 474 dienos : 365 = 27,17 Eur; 2) Nr. VS132623 - 56,87 Eur sumai iki 2019 m. gegužės 30 d., palūkanos skaičiuojamos nuo 2019 m. gegužės 31 d. iki 2020 m. rugpjūčio 27 d. - 56,87 Eur x 8 proc. x 455 dienos : 365 = 5,67 Eur; 3) Nr. VS132682 - 640,60 Eur sumai iki 2019 m. birželio 7 d., palūkanos skaičiuojamos nuo 2019 m. birželio 8 d. iki 2020 m. rugpjūčio 27 d. – 640,60 Eur x 8 proc. x 447 dienos : 365 = 62,76 Eur; 4) Nr. VS135133 – 352,01 Eur sumai iki 2019 m. rugpjūčio 15 d., palūkanos skaičiuojamos nuo 2019 m. rugpjūčio 16 d. iki 2020 m. rugpjūčio 27 d. – 352,01 Eur x 8 proc. x 378 dienos : 365 = 29,16 Eur; 5) Nr. VS136045 - 38,24 Eur sumai iki 2019 m. rugsėjo 6 d., palūkanos skaičiuojamos nuo 2019 m. rugsėjo 7 d. iki 2020 m. rugpjūčio 27 d. - 38,24 Eur x 8 proc. x 356 dienos : 365 = 2,98 Eur; 6) Nr. VS136115 - 68,99 Eur sumai iki 2019 m. rugsėjo 22 d., palūkanos skaičiuojamos nuo 2019 m. rugsėjo 23 d. iki 2020 m. rugpjūčio 27 d. - 68,99 Eur x 8 proc. x 340 dienos : 365 = 5,14 Eur; 7) Nr. VS136151 - 119,25 Eur sumai iki 2019 m. gruodžio 7 d., palūkanos skaičiuojamos nuo 2019 m. gruodžio 8 d. iki 2020 m. rugpjūčio 27 d. - 119,25 Eur x 8 proc. x 264 dienos : 365 = 6,90 Eur; 8) Nr. VS136152 - 69,09 Eur sumai iki 2019 m. rugsėjo 29 d., palūkanos skaičiuojamos nuo 2019 m. rugsėjo 30 d. iki 2020 m. rugpjūčio 27 d. (69,09 Eur x 8 proc. x 333 dienos : 365 = 5,04 Eur; 9) Nr. VS137866 - 783,31 Eur sumai iki 2019 m. spalio 19 d., palūkanos skaičiuojamos nuo 2019 m. spalio 20 d. iki 2020 m. rugpjūčio 27 d. - 783,31 Eur x 8 proc. x 313 dienų : 365 = 53,74 Eur; 10) VS137917 - 119,25 Eur sumai iki 2020 m. sausio 4 d., palūkanos skaičiuojamos nuo 2020 m. sausio 5 d. iki 2020 m. rugpjūčio 27 d. - 119,25 Eur x 8 proc. x 236 dienos : 365 = 6,17 Eur; 11) Nr. VS137106 - 345,00 Eur sumai iki 2019 m. spalio 30 d., palūkanos skaičiuojamos nuo 2019 m. spalio 31 d. iki 2020 m. rugpjūčio 27 d. - 345,00 Eur x 8 proc. x 302 dienos : 365 = 22,84 Eur; 12) Nr. VS138705 - 240,74 Eur iki 2020 m. sausio 18 d., palūkanos skaičiuojamos nuo 2020 m. sausio 19 d. iki 2020 m. rugpjūčio 27 d. - 240,74 Eur x 8 proc. x 222 dienos : 365 = 11,71 Eur; 13) Nr. VS138767 - 638,99 Eur sumai iki 2019 m. lapkričio 22 d., palūkanos skaičiuojamos nuo 2019 m. lapkričio 23 d. iki 2020 m. rugpjūčio 27 d. - 638,99 Eur x 8 proc. x 279 dienos : 365 = 39,07 Eur; 14) Nr. VS141223 - 117,31 Eur sumai iki 2020 m. kovo 28 d., palūkanos skaičiuojamos nuo 2020 m. kovo 29 d. iki 2020 m. rugpjūčio 27 d. - 117,31 Eur x 8 proc. x 152 dienos :365 = 3,91 Eur; 15) Nr. VS141222 - 130,76 Eur sumai iki 2020 m. kovo 28 d., palūkanos skaičiuojamos nuo 2020 m. kovo 29 d. iki 2020 m. rugpjūčio 27 d. - 130,76 Eur x 8 proc. x 152 dienos : 365 = 4,36 Eur; 16) Nr. VS141361 - 273,00 Eur sumai iki 2020 m. gegužės 2 d., palūkanos skaičiuojamos nuo 2020 m. gegužės 3 d. - 273,00 Eur x 8 proc. x 117 dienų : 365 = 7,00 Eur; iš viso 293,62 Eur. Ieškovė ieškinyje prašo priteisti mažesnes - 271,61 Eur kompensacines palūkanas. Teismas negali išeiti už ieškinio reikalavimų ribų.

21. Byloje nustatytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad ieškovės ieškinio reikalavimai atsakovei yra pagrįsti ir įrodyti iš dalies (CPK 178 str.), todėl iš atsakovės ieškovei priteistina 4 409,63 Eur skola ir 271,61 Eur kompensacinės palūkanos.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

22. Ieškovė prašė priteisti 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

23. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tai yra praktikoje taip vadinamos procesinės palūkanos, kurios atlieka kompensuojamąją funkciją – jos skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir privalo šios normos pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008).

24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesinių palūkanų, išieškotinų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, dydžiai nurodyti CK 6.210 straipsnyje, jeigu įstatymų ar sutarties nenustatyta kitokio palūkanų dydžio.

25. Tačiau tuo atveju, kai šalių ginčas kyla dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercinius sandorius ir kreditorius reikalauja taikyti Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo (dabartinis pavadinimas „Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas“ (Įstatymas) nustatytas palūkanų normas, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį, ir teismas turėtų taikyti šio Įstatymo nustatytas palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010).

26. Vadovaujantis šio sprendimo 19-ame punkte pateiktu išaiškinimu ieškovei iš atsakovės priteistinos 8,00 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą 4 681,24 Eur (4 409,63+271,61 Eur), skaičiuojamos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė dėl skolos ir delspinigių priteisimo iš atsakovės kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo. Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu ieškovės pareiškimas buvo patenkintas, kuris, atsakovei pateikus prieštaravimus, buvo panaikintas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, procesinės palūkanos ieškovei priteistinos nuo 2020 m. rugpjūčio 27 d., t. y. nuo teismo įsakymo priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d., Įstatymo 2 str. 5 d.).

Dėl išieškojimo išlaidų priteisimo

27. Pagal Įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 Eur sumą. Kadangi ieškovės reikalavimas dėl kompensacinių palūkanų yra patenkintas, ieškovė laikytina įgijusi teisę į palūkanas, todėl vadovaujantis aukščiau nurodyta Įstatymo nuostata, iš atsakovės ieškovei priteistina 40,00 Eur suma išieškojimo išlaidoms kompensuoti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

28. Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteistinos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Patenkinta 92,85 proc. (4 721,24/5084,82x100proc.) ieškinio reikalavimų, atmesta 7,15 proc. (100-92,85) ieškinio reikalavimų.

29. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė byloje 2020 m. rugsėjo 15 d. mokėjimo nurodymu Nr. 126 sumokėjo 143 Eur žyminį mokestį. Už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis yra 114,00 Eur (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.), todėl ieškovei grąžintina 29,00 Eur (143-114) permokėta žyminio mokesčio dalis (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).

30. Ieškovė ją byloje atstovavusiai advokatės padėjėjai už ieškinio parengimą pagal 2020 m. rugsėjo 1 d. sąskaitą faktūrą LT Nr. 167 2020 m. rugsėjo 15 d. mokėjimo nurodymu Nr. 71 sumokėjo 180,00 Eur. Ieškovės advokato padėjėjai sumokėtas užmokestis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) už ieškinio parengimą nustatyto maksimalaus užmokesčio dydžio (Rekomendacijų 8.2 p., 5 p.) – 2 762,00 Eur (2,5x1381,00x0,8), kur 1381,00 Eur – 2020 m. I ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

31. Ieškovei iš atsakovės priteistina 105,85 Eur (114x92,85 proc.) žyminiam mokesčiui ir 167,13 Eur (180x 92,85 proc.) advokato pagalbos išlaidoms atlyginti (CPK 93 str. 2 d., 98 str.).

Dėl baudos skyrimo

32. Pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį teismas dalyvaujančiam byloje asmeniui, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali paskirti iki penkių tūkstančių eurų baudą. Teismų praktikoje yra pabrėžta, jog piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016). Be to, pagal kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017 65 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

33. Atsakovė prašė skirti baudą ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų baudos paskiriant atsakovės naudai, kadangi ieškovė kreipėsi į teismą nesuėjus 2020 m. rugpjūčio 17 d. pretenzijoje nurodytam ikiteisminio ginčo sprendimo terminui. Atsakovės teiginiai dėl ieškovės pretenzijoje nurodyto termino nesilaikymo yra nepagrįsti ir yra paneigti šio sprendimo 16-ame punkte nurodytais argumentais. Ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies. Atsižvelgiant į tai, atsakovės prašymas dėl baudos skyrimo ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 87 straipsnio 3 dalimi, 259, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“ (juridinio asmens kodas 304861942) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Scanprekyba“ (juridinio asmens kodas 301601569) 4 409,63 Eur (keturių tūkstančių keturių šimtų devynių eurų 63 centų) skolą, 271,61 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt vieno euro 61 centų) kompensacines palūkanas, 8 (aštuonių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (4 681,24 Eur (keturių tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimt vieno euro 24 centų)) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40,00 Eur (keturiasdešimt eurų) išieškojimo išlaidoms kompensuoti, 105,85 Eur (vieną šimtą penkis eurus 85 centus) žyminiam mokesčiui bei 167,13 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt septynis eurus 13 centų) advokato pagalbos išlaidoms atlyginti.

Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“ (juridinio asmens kodas 304861942) 29,00 Eur (dvidešimt devynis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. rugsėjo 15 d. mokėjimo nurodymu Nr. 126 per akcinę bendrovę „Swedbank“.

Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo sprendimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.