Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Egidijos Tamošiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų T.K. I. ir E. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 5 d. dalinio sprendimo ir 2017 m. spalio 26 d. papildomo sprendimo, priimtų civilinėje byloje pagal ieškovės O. D. ieškinį atsakovams T. K. I. ir E. I. dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir leidimo atlikti darbus be atsakovų sutikimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Byloje kilęs ginčas dėl leidimo ieškovei atlikti šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo padalijimo į du nekilnojamojo turto objektus darbus be atsakovų (bendrasavininkių) sutikimo ir atidalijimo iš bendrosios nuosavybės. Byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama pakartotinai po to, kai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2018 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-390-701/2018 panaikino anksčiau šioje byloje priimtas Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartį ir 2018 m. balandžio 24 d. papildomą nutartį bei perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo dalinio ir papildomo sprendimų esmė

Rezoliucinė dalis

5.1. leisti ieškovei atlikti jai kartu su atsakovais bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo į du nekilnojamojo turto objektus darbus ir teisinę registraciją pagal architekto L. P. 2016 m. schemą „Gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) padalinimas suformuojant du atskirus vienetus – du vienbučius gyvenamuosius namus (7.1) (duomenys neskelbtini)“ be atsakovų sutikimo;

5.2. atidalyti ieškovės dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto, esančio (duomenys neskelbtini): ieškovei pripažįstant nuosavybės teisę į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), raide A pažymėtą dalį – A pastatą pagal architekto L. P. parengtą 2016 m. schemą „Gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) padalinimas suformuojant du atskirus vienetus – du vienbučius gyvenamuosius namus (7.1) (duomenys neskelbtini)“; atsakovams pripažįstant bendrosios dalinės nuosavybės teisę į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), raide B pažymėtą dalį – B pastatą pagal architekto L. P. parengtą 2016 m. schemą „Gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) padalinimas suformuojant du atskirus vienetus – du vienbučius gyvenamuosius namus (7.1) (duomenys neskelbtini)“;

5.3. priteisti iš atsakovo E. I. ieškovei 75 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

6. Teismas nustatė, kad ieškovei O. D. priklauso 3/6 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovei T. K. I. priklauso 1/3 minėto gyvenamojo namo, o atsakovui E. I. – 1/6 minėto gyvenamojo namo. Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruoti jokie duomenys apie šalių nuosavybės teisę į vienas ar kitas konkrečias namo patalpas, jokie duomenys apie naudojimąsi gyvenamuoju namu, tik idealiosios bendraturčių dalys. Architektas L. P. ieškovės užsakymu parengė gyvenamojo namo padalijimo planus suformuojant du atskirus vienetus, t. y. schemą; šią patikrino Vilniaus miesto savivaldybės Statybos dokumentų skyrius ir 2016 m. gegužės 20 d. rašte patvirtino, kad ji atitinka statybos techninių reglamentų reikalavimus, tik reikia gauti bendraturčių sutikimą. Tačiau atsakovai ne vieną kartą atmetė ieškovės pasiūlymus tiek dėl žemės sklypo atidalijimo, tiek dėl gyvenamojo namo padalijimo į du nekilnojamojo turto objektus, nors, vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. liepos 21 d. patikrinimo aktu ir teisės aktų reikalavimais, gyvenamojo namo padalijimas į du nekilnojamojo turto objektus yra būtina sąlyga padalyti žemės sklypą pagal ieškovės siūlomą variantą, kai sklypo dalijimo riba sutampa su namo dalijimo riba. Esant nurodytai situacijai, teismo vertinimu, ieškovė neturi kitos išeities, kaip tik ginti savo interesus teismine tvarka, pareikšdama ieškinį ne tik dėl turto atidalinimo ir bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau ir dėl leidimo atlikti namo padalinimo darbus pagal architekto L. P. parengtą schemą. Įgyvendinus projekte numatytus darbus ir įregistravus nekilnojamojo turto registre du savarankiškus nekilnojamojo turto objektus, būtų sudarytos sąlygos atidalinti žemės sklypą, tokiu būdu užkertant kelią ateities ginčams tarp šalių.

7. Teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo suformuotą praktiką, nurodė, kad pareiga įrodyti, jog atsisakymas duoti sutikimą pagrįstas, tenka atsisakančiam duoti sutikimą bendraturčiui; ne bet koks teisių suvaržymas yra pagrindas atsisakyti duoti sutikimą dėl statybos. Teismas akcentavo, jog atsakovai nesiekė bendradarbiauti ir kooperuotis, kad pasiektų optimalų atidalijimo iš bendro turto variantą, nors negyvena ginčo name ir nesirūpina juo, o ieškovė, priešingai nei atsakovai, gyvena prašomame atidalyti prastos būklės gyvenamajame name, viena rūpinasi visu sklypu ir gyvenamuoju namu, neturi kito gyvenamojo ploto, o esant nesutarimų dėl turto atidalijimo, neturi galimybės nei turtą pagerinti, nei parduoti tam, kad galėtų įsigyti kitą būstą. Atsakovai neteikia alternatyvių racionalių, ekonomiškų, protingų ir teisingų ginčo gyvenamojo namo atidalijimo variantų, taip pat nepateikė įrodymų ar argumentų, jog namo atidalijimas ieškovės prašomu būdu nėra galimas.

8. Teismas atkreipė dėmesį, kad ši byla nėra statybos techninio projekto svarstymas – ieškovės pateikta architekto L. P. schema yra ieškovės siūlomas atidalijimo variantas, kuriame neturi būti sprendžiami visi su statybomis susiję klausimai. Ieškovės pateiktą projektą parengė kvalifikuotas ir atestuotas architektas, Vilniaus miesto savivaldybės Statybos dokumentų skyrius pripažino, jog projektas atitinka teisės aktų reikalavimus. Ieškovė papildomai pateikė teismui pakoreguotą namo atidalijimo schemą, kurioje kvalifikuotas ir atestuotas architektas suprojektavo gipso kartono sieną. Ieškovė taip pat pateikė sąmatą, atspindinčią, kiek kokios apimties darbų reikėtų atlikti įgyvendinant atidalijimą pagal pakoreguotą schemą. Kadangi Vilniaus miesto savivaldybės Statybos dokumentų skyriaus 2015 m. spalio 9 d. atsakyme į Vilniaus miesto savivaldybės Žemės duomenų skyriaus paklausimą ir 2016 m. vasario 15 d. atsakyme į ieškovės paklausimą nurodyta, kad nauji nekilnojamojo turto objektai gali būti formuojami ir neatliekant statybos darbų arba atliekant paprastojo remonto darbus, teismas atsakovų argumentus apie kapitalinį remontą pripažino nepagrįstais. Teismo nuomone, ieškovės siūlomas gyvenamojo namo atidalijimo variantas parinktas atsižvelgiant į atidalijamo turto specifiką, todėl nepadarys žalos turto paskirčiai ir nepažeis atsakovų teisėtų interesų.

9. 2017 m. spalio 26 d. papildomu sprendimu Vilniaus apygardos teismas iš atsakovų ieškovės naudai papildomai priteisė po 1 222,68 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (50 Eur išlaidų sąmatos statybos darbams parengimui, 200 Eur išlaidų namo atidalinimo projekto parengimui, 115 Eur sklypo atidalinimo projekto parengimui, 280,35 Eur ikiteisminio ginčo sprendimo sklypo atidalinimo projektų rengimui, 1 400 Eur atstovavimo pirmosios instancijos teisme išlaidų, 400 Eur žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo išlaidų). Įvertinęs tai, jog byloje nėra duomenų apie ieškovės patirtas 2 859,06 Eur namo atidalinimo išlaidas, bei tai, kad šios išlaidos negali būti priskirtinos prie bylinėjimosi išlaidų, nes nėra susijusios su bylos nagrinėjimu ar pasirengimu bylos nagrinėjimui, teismas nusprendė ieškovės prašymą dėl šių išlaidų priteisimo atmesti.

10. Atsakovai apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 5 d. dalinį sprendimą ir 2017 m. spalio 26 d. papildomą sprendimą, šiais sprendimais spręstus klausimus perduoti nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo; priimti ir prijungti prie bylos rašytinius įrodymus, kuriuos nepagrįstai atsisakė priimti pirmos instancijos teismas – 2017 m. rugsėjo 26 d. eksperto išvadą; paskirti šioje byloje statybinę – projektinę gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir byloje esančių šio gyvenamojo namo pertvarkymo projektinių sprendinių ekspertizę, šalims sudarant galimybę raštu pasiūlyti klausimus ekspertui ir ekspertų kandidatūras; priteisti iš ieškovės atsakovams 726 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų atstovavimo išlaidų. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Pirmosios instancijos teismas sprendimą grindė vien pirminiais ieškovės pateiktais projektiniais dokumentais – schema ir projektu, nors jie buvo koreguoti ir tikslinti kapitalinio remonto projekte. Tačiau ir kapitalinio remonto projekte nebuvo pašalinti esminiai trūkumai, neleidžiantys objektyviai spręsti dėl ieškovės reikalaujamos gyvenamojo namo pertvarkos galimumo statybine / inžinerine prasme.

10.2. Atsakovai pateikė pirmosios instancijos teismui eksperto S. Š. 2017 m. rugsėjo 26 d. išvadą dėl ieškovės pateikto kapitalinio remonto projekto. Išvadoje nurodyti esminiai kapitalinio remonto projekto trūkumai, tačiau teismas nepagrįstai atsisakė ją prijungti prie bylos. Ieškovės pateikti projektiniai dokumentai yra su žemiau išvardintais trūkumais, kurie pagrįsti eksperto S. Š. išvadomis, išdėstytomis 2017 m. gegužės 17 d. ekspertizės akte. Visų pirma, nei viename iš pateiktų į bylą projektinių dokumentų, kurių pagrindu ieškovė reikalavo gyvenamojo namo pertvarkymo, nepateiktas esamos gyvenamojo namo būklės įvertinimas, konstrukcijų stovio aprašymas – ar numatomi gyvenamojo namo pertvarkymo darbai apskritai įmanomi. Antra, schemoje ir projekte visai nebuvo aptarti priešgaisrinės apsaugos reikalavimai – ar numatyta nauja laikančioji siena tarp atskirų pastatų, kilus gaisrui, išlaikys ją veikiančias gaisrines apkrovas ir apsaugos greta esantį statinį. Trečia, schemoje ir projekte nebuvo projektuojamas gyvenamojo rūsio atidalinimas (be ko siūlomi statybos darbai būtų neįmanomi, nes siena turi prasidėti rūsyje), nebuvo aptartas pamatų naujai sienai įrengimas. Ketvirta, nei viename iš architekto parengtų dokumentų į daugelį STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ reikalavimų neatsižvelgta. Penkta, projektiniuose dokumentuose neteisingai nurodyta būsimų pastatų energinio naudingumo klasė „B“, arba nepateikti sprendiniai, kurių pagrindu bus pasiekta ši klasė. Šešta, kapitalinio remonto projekto nuoroda, kad pastatas „B“ turi privažiavimą, neatitinka realybės, turėjo būti atsižvelgiama į privažiavimo vietoje esančių požeminių inžinerinių tinklų eksploatavimo sąlygas, gautas iš šiuos tinklus prižiūrinčių organizacijų. Septinta, patalpų plotų skaičiavimai nei viename iš patektų dokumentų neatitinka Nekilnojamojo turto registre registruoto gyvenamojo namo ploto ir Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, 144.2.2 ir 144.2.7 papunkčių nuostatų. Pati ieškovė iš dalies sutiko su eksperto išvadomis, būtent dėl to ir kreipėsi į architektą dėl kapitalinio remonto projekto parengimo. Tačiau teismas neatsižvelgė į šio eksperto išvadas, o rėmėsi tik ieškovės pateiktais dokumentais (schema, projektu).

10.3. Atsakovų nesutikimas su ieškovės siūlomu atidalijimu yra protingai motyvuotas ir pagrįstas, paremtas eksperto išvadomis. Atsakovai ne kartą prašė teismo byloje skirti statybinę – projektinę ekspertizę tam, kad nepriklausomas ekspertas ištirtų gyvenamojo namo būklę bei įvertintų ieškovės siūlomo pertvarkymo galimybes, projektinių sprendinių tinkamumą, tačiau teismas nepagrįstai atsisakė skirti tokią ekspertizę. Teismas nepagrįstai nurodė, kad schemos duomenų pakanka ieškovės reikalavimui išnagrinėti ir kad techninė informacija kompetentingų institucijų bus tikrinama leidimų išdavimo ir darbų pripažinimo metu. Teismas neįvertino, kad leidimo išdavimo ar darbų pripažinimo metu gali būti nustatyta, jog tokiems darbams nėra techninių galimybių ar pripažinimo metu darbų kokybė yra netinkama dėl netinkamų / nepakankamų projektinių sprendinių.

10.4. Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento statybos dokumentų skyrius 2016 m. gegužės 20 d. rašte architekto L. P. parengtą schemą įvertino kaip STR 1.12.08:2010 „Statinių naudojimo priežiūros tvarkos aprašas“ 17 punkte numatytą schemą, kuri rengiama tik tada, kai nauji nekilnojamojo turto objektai formuojami užbaigtuose statyti statiniuose, neatliekant statybos darbų. Tačiau akivaizdu (ir dėl to ginčo nėra), jog tam, kad būtų įgyvendintas ieškovės numatomas pertvarkymas, reikės atlikti gyvenamojo namo kapitalinio remonto (jei ne rekonstravimo) darbus.

10.5. Teismas, vertindamas Vilniaus miesto Statybos dokumentų skyriaus 2015 m. spalio 9 d. ir 2016 m. vasario 15 d. raštus, neatsižvelgė į STR 1.12.08:2010 ,,Statinių naudojimo priežiūros tvarkos aprašas“ ir STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ normų nuostatas, padarė klaidingas išvadas, o taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnio 2 dalį. Teismas nepagrįstai sprendė, kad minėtuose raštuose Vilniaus miesto savivaldybės Statybos dokumentų skyrius patvirtino, jog nauji nekilnojamojo turto objektai gali būti formuojami neatliekant statybos darbų arba atliekant paprastojo remonto darbus. Teismas bylos įrodymus vertino paviršutiniškai, neįsigilindamas į dokumentų (savivaldybės raštų) turinį, neatsižvelgdamas į statybos darbų rūšių teisinį normavimą. Šiuose raštuose nurodyta informacija visiškai nesusijusi su schemos, projekto ar kitų ieškovės pateiktų dokumentų konkrečių sprendinių svarstymu. Be to, pati ieškovė ir architektas (kapitalinio remonto projekte), taip pat statybos ekspertas S. Š., pripažino, jog reikalaujami atlikti gyvenamojo namo pertvarkymo darbai laikytini kapitalinio remonto darbais, o pagal STR 1.12.08:2010 „Statinių naudojimo priežiūros tvarkos aprašas“ 16 punktą, formuojant naujus nekilnojamojo turto objektus statinio kapitalinio remonto ar rekonstravimo darbų metu, schema nerengiama. Bet kuriuo atveju, šie gyvenamojo namo pertvarkymo darbai negali būti laikomi paprastojo remonto darbais (STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ VIII skyrius), nes jų metu bus keičiamos esamos ir įrengiamos naujos laikančios konstrukcijos.

10.6. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovės pateikta schema yra siūlomas atidalijimo variantas, kuriame neturi būti sprendžiami visi su statybomis susiję klausimai, ši byla nėra statybos techninio projekto svarstymas. Tokia teismo išvada prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009, suformuotai praktikai, kaip ir kokia apimtimi turi būti vertinami planuojamų statybos darbų, kuriuos prašoma leisti atlikti be bendrasavininkų sutikimo, sprendiniai.

10.7. Teismas neatsižvelgė ir nepaneigė eksperto S. Š. 2017 m. gegužės 17 d. ekspertizės akte pateikto ieškovės sąmatos įvertinimo, kurioje nurodoma, jog atlikus ieškovės sąmatoje nurodytus darbus nebūtų suformuoti du atskiri vienbučiai gyvenamieji namai „A“ ir „B“, atitinkantys teisės aktų reikalavimus.

10.8. Teismo motyvai, kad atsakovai ne vieną kartą atmetė ieškovės pasiūlymus tiek dėl žemės sklypo atidalinimo, tiek dėl gyvenamojo namo padalinimo į du nekilnojamojo turto objektus, atsakovai nesiūlo ir neteikia jokių alternatyvių ginčo gyvenamojo namo racionalių, ekonomiškų, protingų ir teisingų atidalinimo variantų, atsakovai negyvena gyvenamajame name ir nesirūpina juo, nesudaro pagrindo ieškovės teiktų gyvenamojo namo pertvarkymo sprendinių vertinti kitaip, nei nurodyta apeliaciniame skunde. Atsakovai skundžiamame sprendime nepagrįstai kaltinami pasyvumu ir nebendradarbiavimu su ieškove. Atsakovai tiek ieškovei, tiek teismui siūlė galimus kilusio ginčo sprendimus, bendros nuosavybės dalinimo variantus. Be to, atsakovų pareiga kooperuotis negali būti suabsoliutinama. Teismas, spręsdamas tarp šalių ginčą, atsižvelgė tik į ieškovės interesus, o atsakovų teisėti interesai buvo ignoruojami.

10.9. Teismas nepagrįstai neįvertino fakto, jog ieškovės siūlomu būdu atidalinti gyvenamąjį namą nėra galimybės, neatsižvelgė į ginčo namo rūšį, amžių ir būklę bei tai, kad ieškovė neatliko ir nepateikė gyvenamojo namo konstrukcijos būklės įvertinimo. Atsakovų nuomone, yra reali tikimybė, jog gyvenamasis namas invazijos neatlaikys ir sugrius. Be to, ieškovė iki šiol neatskleidė kiek kainuotų planuojami remonto darbai, nors šių išlaidų atlyginimo ketins reikalauti iš atsakovų.

10.10. Estetine prasme, seno medinio gyvenamojo namo padalinimas per vidurį įrengiant mūrinę sieną, kuri vietomis išsikištų virš stogo konstrukcijų apie 1 metrą, visiškai sudarkytų gyvenamojo namo vaizdą ir dar labiau sumažintų jo vertę. Tokie projektiniai sprendiniai kenktų ir kvartalo, kuriame yra gyvenamasis namas urbanistinei erdvei, taigi tokių architektūrinių sprendinių neleistinumas yra ir viešasis interesas.

10.11. Atsakovai teismui buvo nurodę, kad gyvenamojo namo patalpos tarp bendrasavininkų jau yra padalintos dar 1966 – 1973 m. sandoriais. Tuometinė vienintelė gyvenamojo namo savininkė S. S. perleido įgijėjams ne abstrakčias gyvenamo namo dalis, o konkrečias patalpas. S. S. taip pat liko konkrečios (neperleistos) gyvenamojo namo patalpos, kurios po jos mirties buvo paveldėtos ir perleistos. Tik vėlesniuose sandoriuose nebebuvo nurodoma, kad perleidžiamos konkrečios gyvenamojo namo patalpos, tačiau vėlesni savininkai negalėjo įgyti daugiau teisių, nei turėjo ankstesni savininkai. Šiais pagrindais atsakovai kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, prašydami nustatyti, kad T. K. I., E. I. ir O. D. priklauso konkrečios gyvenamojo namo patalpos, o ne dalys bendrojoje nuosavybėje. Vilniaus miesto apylinkės teisme pradėta civilinė byla Nr. e2YT-42483-862/2017. Dėl teismo atsisakymo priimti pareiškimą paduotas atskirasis skundas Vilniaus apygardos teismui.

10.12. Iš atsakovų nepagrįstai priteista 75 Eur žyminio mokesčio. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškinio pareiškimo dieną galiojo 2014 m. spalio 16 d. CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punkto normos redakcija, o pagal šią teisės normą ir CPK 80 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą teisės normą ieškovė turėjo sumokėti 31 Eur nuo šioje byloje pareikštų reikalavimų. Taigi, ieškovei turėjo būti grąžinta ne 25 Eur, o 69 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Be to, daliniu sprendimu buvo paskirstytas visas žyminis mokestis, nors šiuo procesiniu sprendimu buvo išspręsta tik dalis ieškinio reikalavimų, todėl buvo pažeista CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalis.

10.13. Teismas nepagrįstai papildomu sprendimu paskirstė visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, nors daliniu sprendimu nuspręsta tik dėl dalies ieškinio reikalavimų, todėl toks procesinis sprendimas naikintinas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Be to, teismas ieškovės išlaidų, patirtų rengiant dokumentus (schemą, projektą), neturėjo laikyti būtinomis ir pagrįstomis CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu.

11. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 5 d. dalinį sprendimą bei 2017 m. spalio 26 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, tinkamu bendraturčio būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo pateikimas. Ieškovė pateikė gyvenamojo namo atidalinimo schemą, kurioje aiškiai išreikšta numatomų atlikti statybos ir statinio atidalinimo darbų idėja. Iš šio projektinio pasiūlymo akivaizdu kokius veiksmus, kokioje vietoje ir kokiu tikslu ieškovė pageidauja atlikti. Nei teisės aktai, nei teismų praktika neįpareigoja ieškovės ginčo dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir leidimo atlikti darbus be atsakovų sutikimo stadijoje pateikti statinio projektą (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 61 punktas).

11.2. Ieškovė niekada nesutiko su S. Š. išvadomis, papildomus dokumentus į bylą teikė tik siekdama detaliau atskleisti numatomų atlikti atidalinimo darbų turinį. Priešingai nei teigia atsakovai, L. P. rengti dokumentai nebuvo vienas kito korektūros. L. P. parengtas projektas ir kapitalinio remonto projektas papildė ir detalizavo pradinę atidalinimo schemą, siekiant suteikti atsakovams daugiau informacijos apie galimus atidalinimo sprendinius ir jų realizavimą. Atsakovams buvo pateikta ir sąmata.

11.3. Atsakovai nurodo projektinio pasiūlymo trūkumus, tačiau savo argumentų negrindžia nei teisės aktais, nei teismų praktika. Kaip teisingai nurodė teismas, šioje stadijoje šiame dokumente neturi būti sprendžiami visi su statybomis susiję klausimai, ši byla nėra statybos techninio projekto svarstymas. Atsakovų keliami techniniai atidalinimo įgyvendinimo klausimai neturi jokios reikšmės atsakovų teisėms ir teisėtiems interesams.

11.4. Nėra pagrindo remtis S. Š. išvada, nes jis nepagrįstai L. P. parengtą schemą laikė statinio projektu, nors šis dokumentas – tai projektinis pasiūlymas, kuriame neturi būti atskleisti visi reikalingi atlikti turto atidalinimo darbai, o atskleistas numatomas darbų planas. Be to, S. Š. išvadoje nėra konstatuota, kad gyvenamasis namas apskritai negali būti atidalijamas į du vienbučius gyvenamuosius namus.

11.5. Byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog nėra techninių galimybių atidalinti namą. Jeigu paaiškėtų, jog nėra galimybių gauti statybą leidžiančių dokumentų, atidalinimo darbai nebūtų atliekami, taigi atsakovų interesai nebūtų pažeisti. Jei darbų pripažinimo metu paaiškėtų, kad darbų kokybė netinkama dėl netinkamų projektinių sprendimų, tokiu atveju iškiltų projektuotojo ir rangovo atsakomybės klausimas.

11.6. Atsakovai atmetė visus ieškovės pasiūlymus dėl atidalinimo, tačiau patys nepateikė jokio realaus pasiūlymo, jie nesiekė bendradarbiauti ir kooperuotis. Atsakovai nenurodo pagrįstų argumentų kodėl, anot jų, atidalinimas pažeistų jų interesus ar pablogintų jų, kaip bendraturčių, padėtį. Atsakovų nurodyti atidalinimo schemos trūkumai ir S. Š. išvados nesiejamos su atsakovų interesų pažeidimu. Nors šią dieną nėra žinomas tikslus patalpų plotas, tačiau L. P. schemoje atsakovams yra atidalintos didesnio ploto patalpos (ieškovei – 99,40 kv. m., o atsakovams – 100,24 kv. m.), todėl atsakovai, teigdami apie jų interesų pažeidimą, elgiasi piktybiškai, piktnaudžiauja teise.

11.7. Vilniaus m. savivaldybės Miesto plėtros departamento statybos dokumentų skyriaus vertinimu, 2017 m. kapitalinio remonto projektas atitinka teisės aktų reikalavimus. Be to, ieškovė papildomai kreipėsi į UAB „SPKT“, kuri 2017 m. liepos 26 d. išvadoje nurodė, kad kapitalinio remonto projektas neypatingo statinio projekto pagrindiniai sprendiniai atitinka teisės aktų reikalavimus, projektui galima pritarti.

11.8. Atsakovai kelia klausimus dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raštų teisingumo ir turinio, nors šioje byloje nėra ginčijami administracijos raštai ar atsakymai. Be to, Vilniaus miesto savivaldybė pagal kompetenciją atliko veiksmus, susijusius su žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimu bei įvertino jai pateiktus dokumentus, todėl nėra pagrindo kitaip, nei išdėstyta pačiuose raštuose, interpretuoti jų turinio.

11.9. Skundžiamame sprendime teisingai nurodyta, kad šios bylos teisingam išnagrinėjimui neturi jokios teisinės reikšmės tai, ar nagrinėjamu atveju reikia atlikti paprastojo ar kapitalinio remonto darbus. Atsakovai nepagrįstai kelia šį klausimą.

11.10. Atsakovai nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009, pateiktais išaiškinimais, nes šios bylos ir kasacinio teismo nagrinėtos bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi.

11.11. Atsakovų, teiginiai apie žalą namo vaizdui laikytini nepagrįstomis prielaidomis, kuriomis siekiama ne išspręsti ginčą, o apsunkinti sprendimų priėmimą.

11.12. Atsakovų argumentas, jog atidalinimo metu namas gali sugriūti, nepagrįstas. Už darbų atlikimą ir galimai jų sukeliamas pasekmes turės atsakyti rangovas, tačiau galima rangovo atsakomybė nesudaro pagrindo tenkinti atsakovų apeliacinį skundą.

11.13. Atsakovai klaidingai nurodo, kad tarp bendraturčių buvo perleidžiamos nuosavybėn konkrečios gyvenamosios patalpos. Nekilnojamojo turto registre nurodyta, kad visų bendraturčių nuosavybė buvo įregistruota kaip gyvenamojo namo idealiosios dalys.

11.14. Atsakovai piktnaudžiauja savo, kaip bendraturčių, teisėmis, taip pat, naudodamiesi proceso teisėmis, vilkina bylos nagrinėjimą (prašė pratęsti terminus procesinių dokumentų pateikimui, pateikė didelės apimties dokumentus dieną prieš teismo posėdį, reiškė teismui nušalinimą, prašė bylą sustabdyti), tokiu būdu siekdami apsunkinti ieškovės galimybes naudotis turtu bei užkirsti kelią ieškovei gauti ekonominę naudą iš turimo turto. Tokiu elgesiu atsakovai, patys negyvendami ir nesirūpindami labai prastos būklės gyvenamuoju namu, kliudo ieškovei pagerinti turtą arba jį parduoti. Teismas pagrįstai atsisakė prijungti atsakovų dieną prieš paskirtą posėdį pateiktus didelės apimties įrodymus, nes pasirengimas bylos nagrinėjimui jau buvo baigtas.

11.15. Įvertinus tai, kad, priimant dalinį sprendimą, byla buvo nagrinėjama visa apimtimi, teismas papildomu sprendimu pagrįstai išsprendė visų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

11.16. Byloje neturi būti sprendžiami visi su statybomis susiję klausimai, ši byla nėra statybos techninio projekto svarstymas, todėl pagrįstai teismas atsisakė skirti byloje ekspertizę. Atsakovai prašymu skirti ekspertizę siekia vilkinti bylos nagrinėjimą.

IV. Apeliacinės instancijos ir kasacinio teismo nutarčių esmė, papildomi šalių paaiškinimai

12. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovų apeliacinį skundą, 2018 m. kovo 22 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 5 d. dalinio sprendimo dalį, kuria išnagrinėta ieškovės ieškinio dalis dėl gyvenamojo namo atidalijimo, pakeitė ir teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstė taip:

12.1. „leisti ieškovei be atsakovų sutikimo atlikti jai kartu su atsakovais bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padalinimo į du nekilnojamojo turto objektus darbus ir teisinę registraciją pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, kitus teisės aktus, privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas atitinkantį bei su atitinkama statybą leidžiančius dokumentus išduodančia institucija suderintą projektą, parengtą remiantis architekto L. P. 2016 m. „Gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) padalinimas suformuojant du atskirus vienetus – du vienbučius gyvenamuosius namus (7.1) (duomenys neskelbtini)“ schema;

12.2. atidalinti ieškovės dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto, esančio (duomenys neskelbtini): ieškovei pripažįstant nuosavybės teisę į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), raide A pažymėtą dalį – A pastatą pagal architekto L. P. parengtą 2016 m. schemą „Gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) padalinimas suformuojant du atskirus vienetus – du vienbučius gyvenamuosius namus (7.1) (duomenys neskelbtini)“; atsakovams pripažįstant bendrosios dalinės nuosavybės teisę į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), raide B pažymėtą dalį – B pastatą pagal architekto L. P. parengtą 2016 m. schemą „Gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) padalinimas suformuojant du atskirus vienetus – du vienbučius gyvenamuosius namus (7.1) (duomenys neskelbtini)“.

13. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. kovo 22 d. nutartimi taip pat pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 26 d. papildomą sprendimą – sumažino papildomu sprendimu iš atsakovų ieškovei priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą, sprendė, kad pirmosios instancijos teismui buvo pagrindas tenkinti ieškovės pareikštą reikalavimą dėl leidimo atlikti gyvenamojo namo atidalijimo darbus pagal 2016 m. schemą ir atlikti registraciją. Tačiau, įvertinęs tai, kad šioje stadijoje nėra sprendžiama, kokie darbai bus atliekami atidalinant ginčo namą (paprastieji, kapitaliniai ar kitokie darbai), o nuo to priklauso ar yra būtina rengti statinio projektą ir gauti statybas leidžiantį dokumentą, siekdamas užkirsti kelią tolimesniems šalių konfliktams, susijusiems su namo atidalinimo darbų vykdymu, teismas įpareigojo ieškovę parengti statinio projektui keliamus reikalavimus atitinkantį projektą ir jį suderinti su atitinkama statybą leidžiančius dokumentus išduodančia institucija, nepriklausomai nuo to, ar įstatymas tai įpareigoja padaryti, ar ne. Tuo pačiu teismas sprendė, kad ekspertizės skyrimas, siekiant išsiaiškinti ieškovės siūlomo gyvenamojo namo atidalinimo statybines – technines galimybes ir pasiūlytų projektinių sprendinių tinkamumą, šioje byloje nėra tikslingas, nes ieškovės parengto projekto kontrolę atliks statybą leidžiančius dokumentus išduodanti institucija.

15. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2018 m. balandžio 24 d. papildoma nutartimi priteisė iš atsakovų po 150 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovei.

16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovų kasacinį skundą, 2018 m. spalio 26 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartį bei 2018 m. balandžio 24 d. papildomą nutartį ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui.

17. Kasacinis teismas nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. kovo 22 d. nutartimi leidimą ieškovei atlikti gyvenamojo namo padalijimo į du nekilnojamojo turto objektus darbus susiejo su sąlygomis, kad: ieškovė, net jeigu pagal statybas reglamentuojančias teisės normas būtų neprivalomas statinio projektas ir statybą leidžiantis dokumentas, parengs statinio projektui keliamus reikalavimus atitinkantį projektą ir jį suderins su atitinkama statybą leidžiančius dokumentus išduodančia institucija, kuri atliks ieškovės parengto projekto kontrolę; galimybe atlikti darbus apskritai. Nutarties motyvuojamojoje dalyje leidimo ieškovei atlikti gyvenamojo namo padalijimo darbus susiejimas su galimybe atlikti darbus apskritai, konstatavimas, kad dėl negalėjimo vykdyti darbus gyvenamasis namas galėtų likti ir neatidalytas, vertintini kaip reiškiantys, kad ir pats apeliacinės instancijos teismas laikė, jog sprendimo įvykdymas priklausys nuo sąlygos – galimybės atlikti darbus – egzistavimo, o šios sąlygos gali ir nebūti (ji gali neatsirasti). Nepaisant to, skundžiama nutartimi apeliacinės instancijos teismas leido ieškovei atlikti gyvenamojo namo padalijimo darbus ir teisinę registraciją, bei atidalijo šalis iš bendrosios nuosavybės. Atsižvelgdamas į tai kasacinis teismas sprendė, kad skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis yra sąlyginė, priimta pažeidžiant CPK 267 straipsnio reikalavimus.

18. Grąžindamas bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui kasacinis teismas nurodė, kad teismų sprendimai šioje byloje buvo priimti nepatikrinus, ar ieškovės reikalaujamas atidalijimo variantas, atsižvelgiant į konkrečią dalijamo namo situaciją, yra techniškai priimtinas, t. y. fiziškai įmanomas įgyvendinti. Kasacinis teismas pažymėjo, kad, siekdamas išsiaiškinti ieškovės reikalaujamo gyvenamojo namo atidalijimo statybos technines galimybes, teismas turėjo skirti ekspertizę, tirti ir vertinti jos atlikimo metu gautus faktinius duomenis ir jais remdamasis spręsti šalių ginčą.

19. Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartimi byloje buvo paskirta ekspertizė, 2019 m. sausio 25 d. gautas ekspertizės aktas, 2019 m. vasario 18 d. nutartimi šalims buvo pasiūlyta pateikti teismui paaiškinimus dėl atliktos ekspertizės išvadų.

20. Ieškovė O. D. apeliacinės instancijos teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose pažymėjo, kad eksperto išvadoje pirmuoju klausimu nurodyta, jog atsižvelgiant į gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)) esamą konstrukcijų būklę ir laikantis privalomų normatyvinių statybos techninių dokumentų bei kitų teisės aktų reikalavimų, yra techninės galimybės padalinti šį gyvenamąjį namą į du atskirus vienbučius gyvenamuosius namus. Tai patvirtina ieškovės poziciją, kad iš principo atidalinimas yra įmanomas tiek dėl namo konstrukcijos, tiek dėl jo būklės, bei egzistuoja reikiami techniniai sprendimai tokiam atidalinimui. Ieškovė iš esmės sutinka su eksperto išvadomis dėl L. P. schemos netikslumų vertinimo, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad vertindamas kiekvienos schemos sprendinius bei jų klaidas ekspertas nurodė, jog klaidos neįtakoja galimybės padalinti pastatą į du gyvenamuosius namus pastatant sieną per visus aukštus ir galimybės atidalintus pastatus tinkamai naudoti pagal paskirtį. Trūkstami sprendiniai ir klaidos gali būti ištaisyti rengiant techninį projektą. Esminiams statinio sprendiniams dėl atidalinamos sienos vietos, dėl naudotinų statybai medžiagų ar architektūrinės išraiškos ekspertas pastabų neturėjo. Ieškovės vertinimu, techninis projektas gali būti pradėtas rengti jau turint teismo sprendimą dėl leidimo atidalinti be bendraturčių sutikimo. Iki teismo sprendimo priėmimo, t.y. nežinant atidalinimo būdo bei neturint teismo sprendimo dėl atidalinimo, statinio techninio projekto rengimas bei su tuo susijusios išlaidos būtų neadekvatus bei ekonomiškai nepagrįstas reikalavimas ieškovei dėl didelės tokio pobūdžio techninio projekto kainos.

21. Atsakovai T. K. I. ir E. I. apeliacinės instancijos teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad šioje byloje turi būti svarstoma ne tai, ar apskritai įmanomas gyvenamojo namo padalinimas pastatant vertikalią sieną, o tai, ar toks padalinimas įmanomas pagal ieškovės pateiktus projektinius dokumentus. Teismo ekspertizės akte padaryta konkreti ir kategoriška eksperto išvada, jog pagal projektinius dokumentus ir sąmatas gyvenamojo namo padalinimas yra negalimas. Tai sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo dalinio sprendimo panaikinimui, tenkinant apeliacinį skundą, o kiti teismo ekspertizės akto teiginiai, motyvai, išvados, esant paminėtam pagrindui, neturėtų būti plačiau svarstomi apeliacinės instancijos teisme. Jei teismas visgi plačiau svarstytų kitus teismo ekspertizės akto motyvus ir išvadas, atsakovai nurodo, kad, nors kai kurie teismo eksperto nustatyti projektinių dokumentų trūkumai, kaip jis teigia, neeliminuoja techninių galimybės (apskritai) padalinti gyvenamąjį namą, atsakovams šių trūkumų neišsprendimas būtų labai svarbus. Atsakovai šiuo metu neturi galimybės įvertinti, kaip keistųsi numatomų darbų sprendiniai, jų kaina, įtaka atsakovų teisėms, atliekant darbus ne pagal klaidingus projektinių dokumentų sprendinius.

V. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. Apeliacinėje byloje nagrinėjamas ginčas, kilęs dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir leidimo atlikti darbus be bendraturčių (atsakovų) sutikimo. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais. Vertindamas pateiktus atidalijimo variantus, teismas turi patikrinti, ar jie procedūriškai ir techniškai priimtini, atitinka bendraturčių dalis ir nepažeidžia kitų asmenų teisių. Bet kuriuo atveju daiktas negali būti atidalijamas taip, kad atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas įvairiais suvaržymais ar kitų asmenų teisėmis į atidalytąją daikto dalį, taip galbūt tarp savininkų sukuriant dar sudėtingesnius nei bendraturčių teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Sprendžiant klausimą dėl nekilnojamojo daikto dalies atidalijimo, atsidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009). Be to, teismo patvirtinama atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarka turėtų užtikrinti tolesnį tokio turto naudojimo racionalumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006).

23. Tam, kad kiti bendraturčiai apskritai galėtų pareikšti savo poziciją dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės inicijuojančio bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jų teisėms, pastarasis turi atskleisti jiems savo siekius. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo (t. y. eskizinio projekto, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali būti naudojamas projektavimo sąlygoms parengti) pateikimas. Taigi, kaip pagrįstai nurodo ieškovė, siekdamas teismo leidimo atlikti rekonstrukcijos darbus be bendrasavininkių sutikimo, bendraturtis neprivalo pateikti statinio techninio projekto; vien ta aplinkybė, kad kai kurie atliktini darbai pateiktuose dokumentuose nėra detalizuoti, jei tai netrukdo teismui įvertinti, ar siūlomas atidalijimo būdas (idėja) yra techniškai įgyvendinamas, kokie nekilnojamieji daiktai po atidalijimo bus suformuoti ir ar jie galės būti naudojami pagal paskirtį, nesudaro pagrindo teismui netenkinti bendraturčio reikalavimo.

24. Bendrosios dalinės nuosavybės objektas, dėl kurio atidalijimo byloje kilo ginčas šioje byloje – gyvenamasis namas. Ieškovė, kuriai byloje teko pareiga įrodyti, kad jos siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai, kartu su ieškiniu pateikė ir prašė teismo leisti atlikti namo atidalijimo darbus pagal jos užsakymu architekto L. P. 2016 m. parengtą gyvenamojo namo padalijimo schemą suformuojant du atskirus vienetus, t. y. du vienbučius gyvenamuosius namus, pagal kurią atsakovams būtų atidalijama gyvenamojo namo dalis, pridedamame plane pažymėta B raide, o ieškovei – A raide pažymėta gyvenamojo namo dalis. Prie šios schemos taip pat yra pateiktas aiškinamasis raštas, kuriame, be kita ko, paaiškinta, kad: siūloma išmūryti per numatytą padalijimo vietą per visus aukštus blokelių mūro 25 cm laikančiąją sieną, kuri skirs naujai formuojamus du pastatus: pastatą A ir pastatą B; pirmajame aukšte numatytos dvi griaunamos pertvaros, naujos durys, numatyta nauja laiptų vieta; mansardos aukšte siūloma naikinti dvejas duris, numatyta nauja laiptų vieta; išvardyta, kokios patalpos priklausys pastatui A ir pastatui B. Pirmosios instancijos teismas atsakovų skundžiamu daliniu sprendimu tenkino šį ieškovės pareikštą reikalavimą.

25. Atsakovai savo nesutikimą su skundžiamu pirmosios instancijos teismo daliniu sprendimu ir ieškovės reikalaujamu namo atidalijimo variantu grindė, be kita ko, techninių galimybių atidalyti ginčo namą, atsižvelgiant į jo statybos metus, konstrukciją ir būklę, neegzistavimu, t. y., atsakovai laikosi pozicijos, kad ginčo gyvenamasis namas, atliekant atidalijimo darbus, tokios invazijos neatlaikys ir sugrius. Šiems atsakovų argumentams įvertinti Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartimi byloje buvo paskirta ekspertizė. Atlikęs paskirtąją ekspertizę, ekspertas nustatė, kad, atsižvelgiant į gyvenamojo namo esamą konstrukcijų būklę ir laikantis privalomų normatyvinių statybos techninių dokumentų bei kitų teisės aktų reikalavimų, yra techninės galimybės padalinti šį gyvenamąjį namą į du atskirus vienbučius gyvenamuosius namus. Taigi, atsakovų pozicija, kad namo padalijimas techniškai nėra įmanomas dėl namo konstrukcijų būklės, paneigta byloje atliktos ekspertizės išvadomis.

26. Pateikdamas teismui išvadą, kad ginčo gyvenamojo namo atidalijimas, nors iš principo įmanomas, negalimas taip, kaip numatyta byloje esančiuose projektiniuose dokumentuose – schemoje, projekte, kapitalinio remonto projekte bei lokalinėse sąmatose, teismo ekspertas nurodė tokius trūkumus: 1) projektiniuose dokumentuose nėra detalizuoti sienos įrengimo sprendiniai: nėra aišku, ar numatoma įrengti siena per visus aukštus atidalina pastato stogą, palėpės patalpas šlaitinio stogo apačioje, palėpės patalpas virš mansardos, nėra galimybės nustatyti šiluminius sienos parametrus ir nustatyti jos atitiktį šilumos izoliacijos reikalavimams; pastatus atidalijančios sienos ir stogo jungties sprendiniai (negalima nustatyti, ar pastatai atitiks gaisrinės saugos reikalavimus); privažiavimų prie pastato A ir pastato B įrengimas; elektros apskaita; nepateikti rūsio atidalinimo planai, 2) projektiniuose dokumentuose numatyti neįgyvendinami sprendiniai – faktiškai tarp įėjimo durų į patalpas 1-4 ir 2-4 yra mažesnis tarpas, negu reikalingas projektiniuose dokumentuose numatomai sienai įrengti, 3) įgyvendinus projektinius sprendinius nebūtų galimas tinkamas pastatų naudojimas pagal paskirtį, nes tampa negalimas patekimas į mansardos patalpas, projektiniuose dokumentuose panaikinamos dvejos durys mansardoje dėl ko nelieka galimybės patekti į šlaitinio stogo apačioje esančias palėpės patalpas, projektiniuose dokumentuose nenumačius liuko pastate B nelieka galimybės patekti į palėpės patalpas, esančias virš mansardos. Ekspertas taip pat įvardijo kitas ekspertizės metu nustatytas projektinių dokumentų klaidas, kurios, eksperto teigimu, niekaip neįtakotų galimybių atidalinti pastatą (eksperto išvada, atsakant į pirmąjį pateiktą klausimą).

27. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovų argumentais, kad eksperto įvardytos projektinių dokumentų klaidos, eksperto nurodytos kaip neįtakojančios namo padalijimo galimybių, galėtų sudaryti pagrindą teismui netenkinti ieškovės pareikšto reikalavimo, kadangi atsakovai nepateikė jokių pagrįstų argumentų, kokiu būdu šie konkretūs eksperto nustatyti trūkumai galėtų kliudyti atsakovams įvertinti ieškovės siūlomo atidalijimo būdo įtaką jų teisėms ir teisėtiems interesams, taip pat nepateikė jokių pagrįstų argumentų dėl galimo jų teisių pažeidimo, ypač atsižvelgiant į tai, kad, kaip nustatyta byloje, atsakovai ginčo namu faktiškai nesinaudoja. Kolegija pažymi, kad vien abstraktus atsakovų nenoras, kad turtas būtų dalijamas, šalims nepasiekus kitokio susitarimo dėl bendro turto valdymo ir jų santykiams esant konfliktiškiems, negali paneigti ieškovės teisės atsidalyti iš bendrosios nuosavybės. Tokios ieškovės teisės negali paneigti ir atsakovų paaiškinimuose keliamos abejonės dėl turto padalijimo ekonominio tikslingumo, gyvenamojo namo patalpų sumažėjimo, kadangi, kaip jau minėta, pasiekti sutarimo dėl kitokių, investicijų nereikalaujančių, bendrosios nuosavybės valdymo būdų šalims nepavyko, o patalpų ploto sumažėjimas yra praktiškai neišvengiama turto rekonstrukcijos pasekmė, kuri pati savaime (neiškreipus bendrasavininkams tenkančios turto dalių proporcijos) nelaikytina nepagrįstai suvaržančia atsakovų teises. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovų pozicija šios bylos teismo proceso metu, iš esmės tik kritikuojant ieškovės siūlomą turto atidalijimo variantą, neteikiant aiškių alternatyvių pasiūlymų dėl atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo galimybių, laikytina neatitinkančia kasacinio teismo praktikoje akcentuojamos bendraturčių pareigos išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo bei optimaliausio atidalijimo varianto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014) ir į tai teismas gali atsižvelgti spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo pagrįstumo.

28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nors kai kurie atsakyme į pirmąjį klausimą įvardyti projektinių dokumentų trūkumai eksperto buvo įvardyti kaip esminiai, iš ekspertizės akto tiriamosios dalies matyti, jog jie gali būti pašalinti rengiant statinio techninį projektą ir todėl iš esmės neįtakoja teismo galimybių įvertinti ieškovės siūlomo atidalijimo varianto tinkamumą. Pavyzdžiui, ekspertizės akto dėstomojoje dalyje nurodyta, kad a) faktinė techninė galimybė įrengti vertikalią sieną per visus aukštus tarp pastato A ir pastato B, atidalinant pastato stogą, palėpės patalpas šlaitinio stogo apačioje, palėpės patalpas virš mansardos, yra, trūkstami sprendiniai galėtų būti detalizuoti rengiant statinio techninį projektą; b) faktinė techninė galimybė įrengti vertikalią sieną per visus aukštus tarp pastato A ir pastato B, atidalijant pastatą taip, kad naujai suformuoti pastatai atitiktų gaisrinės saugos reikalavimus, yra, trūkstami sprendiniai galėtų būti detalizuoti rengiant statinio techninį projektą; c) faktinė techninė galimybė įrengti vertikalią sieną per visus aukštus tarp pastato A ir pastato B, įrengiant pastatą dalijančią sieną taip, kad ji atitiktų išorės sienų šiluminiams parametrams nustatytus reikalavimus, yra, trūkstami sprendiniai galėtų būti detalizuoti rengiant statinio techninį projektą; d) aplinkybė, kad projektiniuose dokumentuose nedetalizuotas privažiavimų įrengimas, neįtakoja faktinių techninių galimybių padalinti pastatą į du atskirus vienbučius gyvenamuosius namus, įrengiant vertikalią sieną per visus aukštus tarp pastato A ir pastato B, trūkstami sprendiniai galėtų būti detalizuoti rengiant statinio techninį projektą; e) aplinkybė, kad projektiniuose dokumentuose nedetalizuotas elektros apskaitos įrengimas, neįtakoja faktinių techninių galimybių padalinti pastatą į du atskirus vienbučius gyvenamuosius namus, įrengiant vertikalią sieną per visus aukštus tarp pastato A ir pastato B, trūkstami sprendiniai galėtų būti detalizuoti rengiant statinio techninį projektą. Taigi, ieškovės siekiama turto atidalijimo idėja (išmūryti per visus aukštus laikančiąją sieną, kuri skirs naujai formuojamus du pastatus) yra pakankamai atskleista ir, kaip nustatyta ekspertizės išvadomis, techniškai įgyvendinama.

29. Visgi, kai kurie eksperto išvadose nurodyti projektinių dokumentų, kurių pagrindu ieškovė prašo atidalijimo iš bendrosios nuosavybės, trūkumai, kolegijos vertinimu, neleidžia teismui tenkinti ieškovės reikalavimo tokia apimtimi, kokia jis yra šiuo metu pareikštas, t. y. ne tik leisti ieškovei atlikti tam tikrus darbus be atsakovų sutikimo, bet ir pripažinti šalių nuosavybės teises į konkrečias gyvenamojo namo dalis pagal ieškovės pateiktus projektinius dokumentus. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad, kaip matyti iš eksperto išvados, pagal projektinius dokumentus nėra visiškai aišku, kokie nekilnojamieji daiktai po atidalijimo turi būti suformuoti tam, kad būtų galimas jų naudojimas pagal paskirtį. Konkrečiai, kaip pažymėjo ekspertas, projektiniuose dokumentuose numatyti neįgyvendinami sprendiniai – faktiškai tarp įėjimo durų į patalpas 1-4 ir 2-4 yra mažesnis tarpas, negu reikalingas projektiniuose dokumentuose numatomai sienai įrengti; įgyvendinus projektinius sprendinius nebūtų galimas patekimas į mansardos patalpas (šio trūkumo ištaisymui, pasak eksperto, reikia įrengti duris kitose vietose arba keisti laiptų kryptį); projektiniuose dokumentuose panaikinamos dvejos durys mansardoje, dėl ko nelieka galimybės patekti į šlaitinio stogo apačioje esančias palėpės patalpas (toks patekimas, be kita ko, būtinas siekiant apžiūrėti ir remontuoti stogo bei perdangos konstrukcijas); projektiniuose dokumentuose nenumačius liuko pastate B nelieka galimybės patekti į palėpės patalpas, esančias virš mansardos (dėl šios priežasties pastato B nebus galima naudoti pagal paskirtį). Taigi, projektiniuose dokumentuose yra neišspręstų esminių klausimų, dėl kurių kai kurių nekilnojamojo daikto dalių (pvz., mansardos, į kurią patekimas tampa nebegalimu) tinkamo atidalijimo klausimo išsprendimas nėra galimas. Neišsprendus šio klausimo ir leidus ieškovei atlikti turto padalijimo darbus dėl būtinų papildomų sprendinių, kurie nėra aiškūs iš teismui pateiktų dokumentų, tai, tikėtina, lemtų naujus ginčus tarp bylos šalių, kas būtų iš esmės nesuderinama su vienu iš atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tikslų – palengvinti savininko teisių į daiktą turinį sudarančių teisių įgyvendinimą bei padėti išvengti ateityje galimų bendraturčių ginčų.

30. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, patvirtinančias, kad ieškovės reikalaujamas turto atidalijimo variantas iš esmės yra techniškai priimtinas, fiziškai įmanomas įgyvendinti (aplinkybė, kuriai nustatyti (tirti) byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui), tačiau tam, kad ieškovės pareikštas reikalavimas teismo galėtų būti tenkinamas būtina atlikti projektinių dokumentų patikslinimus, kad būtų galima aiškiai įvardyti, kokie atskiri nekilnojamieji daiktai (į kuriuos pripažįstama atitinkamai ieškovės ir atsakovų nuosavybės teisė) bus suformuojami po atidalijimo ir išvengti galimų ginčų dėl to tarp bylos šalių ateityje, teisėjų kolegija panaikina skundžiamą pirmosios instancijos teismo dalinį sprendimą ir klausimą dėl konkrečių turto atidalijimo sprendinių, atsižvelgiant į ekspertizės akte nurodytus projektinių dokumentų trūkumus, dėl kurių nebūtų galimas tinkamas pastatų naudojimas pagal paskirtį, perduoda spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Toks procesinis sprendimas teisėjų kolegijos priimamas atsižvelgiant į tai, kad ekspertizė, nustačiusi atitinkamus ieškovės pateiktų projektinių dokumentų trūkumus, buvo atlikta tik apeliacinės instancijos teisme, ieškovei apeliacinės instancijos teisme patikslinus savo reikalavimus byla būtų nagrinėjama iš dalies naujais aspektais, o šalys, nesutikdamos su byloje priimtu teismo procesiniu sprendimu, prarastų galimybę pasinaudoti apeliacijos teise. Panaikinus skundžiamą dalinį sprendimą, panaikinamas ir neatsiejamai su juo susijęs Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 26 d. papildomas sprendimas.

31. Apeliaciniame skunde atsakovai taip pat nurodė, kad ginčo gyvenamojo namo patalpos tarp bendrasavininkų buvo padalintos dar 1966 – 1973 m. sandoriais. Tačiau, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, atsakovų apeliaciniame skunde nurodyta civilinė byla Nr. e2YT-42483-862/2017 yra užbaigta įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 30 d. nutartimi, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo nutartis atsisakyti priimti atsakovų pareiškimą dėl nuosavybės teisės juridinio fakto nustatymo. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų taip pat matyti, kad atsakovai jau po šioje byloje skundžiamo teismo dalinio sprendimo priėmimo (2018 m. birželio 18 d.) pareiškė ieškovei ieškinį dėl nuosavybės teisių į gyvenamojo namo patalpas pripažinimo (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-830-235/2019). Atsakovų ieškinio pagrindu užvesta civilinė byla šiuo metu yra sustabdyta laukiant teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo teismui sprendus, kad atsakovų civilinėje byloje Nr. e2-830-235/2019 pareikštu reikalavimu siekiama nuosavybės teisės į tą patį gyvenamąjį namą modifikavimo (atidalinimo), atsakovei ir ieškovams pripažįstant nuosavybės teisę į konkrečias schemoje nurodytas gyvenamojo namo dalis (t. y. atsakovų pareikštas ieškinio reikalavimas galėtų būti vertinamas kaip alternatyvus turto padalijimo būdas). Esant tokioms aplinkybėms (teismų žinioje esant dviem civilinėms byloms dėl nuosavybės teisės į tą patį gyvenamąjį namą modifikavimo), apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme turėtų būti apsvarstyta bylų sujungimo galimybė.

32. Bylą grąžinant nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas teisėjų kolegijos nesprendžiamas, jis kartu su grąžinama byla perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 5 d. dalinį sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 26 d. papildomą sprendimą panaikinti.

Perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.