- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-27
- Bylos Nr.
- e2-372-790/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01762-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Marius Bajoras (pirm.)
- Atsakovas
- E. I., T. K. I.
- Ieškovas
- O. D.
- Trečiasis asmuo
- valstybės įmonė Registrų centras, ,,Registrų centras"
- Kategorijos
- 3.1.7.1.1Žyminio mokesčio dydis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovų E. I. ir T. K. I. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 6 d. nutarties, kuria atsakovams nustatytas terminas pašalinti apeliacinio skundo trūkumus ir sumokėti trūkstamą žyminį mokestį, civilinėje byloje pagal ieškovės O. D. ieškinį atsakovams E. I. ir T. K. I. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir ieškovų (atsakovų) E. I. ir T. K. I. ieškinį atsakovei (ieškovei) O. D. dėl nuosavybės teisių į gyvenamojo namo patalpas pripažinimo, trečiasis asmuo – valstybės įmonė Registrų centras,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė O. D. kreipėsi į teismą, ir patikslinusi reikalavimus, prašė atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovei priklausančią nekilnojamojo turto, t. y. žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), dviejų ūkinių pastatų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitų inžinerinių statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), dalį, priteisiant atsakovams E. I. ir T. K. I. proporcingai jų turimai daliai bendrosios dalinės nuosavybės teise visą ieškovės dalį, o ieškovei priteisiant iš atsakovų proporcingai jiems tenkančiai nuosavybės daliai 247 287 Eur kompensaciją už atidalintą turtą. Ieškovės reikalavimai buvo išskirti ir jų pagrindu Vilniaus apygardos teisme buvo iškeltos civilinės bylos Nr. e2-2454-661/2019 ir Nr. e2-3280-467/2019.
2. Atsakovai E. I. ir T. K. I. kreipėsi į teismą, prašydami: 1) pripažinti, kad T. K. I. asmeninės nuosavybės teise priklauso 3 120/10 000 dalių gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kurias pagal kadastro bylos duomenis sudaro patalpos 1-3, 1-4, 1-21, 1-20, R-1, R-2, R-3, R-4, R-5, ir bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 641/10 000 dalis gyvenamojo namo, t. y. 1/2 dalis patalpų 1-18, 1-17, 1-16, 1-2, 1-1, 1-19 ir 1/3 dalis patalpų 1-8, 1-10; 2) pripažinti, kad E. I. asmeninės nuosavybės teise priklauso 1 176/10 000 dalys gyvenamojo namo, kurias sudaro patalpos 1-22 ir 1-23, bendrosios dalinės nuosavybės teises priklauso 469/10 000 dalys gyvenamojo namo, kurias sudaro 1/3 dalis patalpų 1-8, 1-10, 1/2 dalis patalpų 1-19, R-6; 3) konstatuoti, kad O. D. priklauso likusios 4 594/10 000 dalys gyvenamojo namo, t. y. patalpos 1-14, 1-15, 1-13, 1-12, 1-9, 1-11, 1-5, 1-7, 1-6; 1/2 dalis patalpų 1-18, 1-17, 1-16, 1-2, 1-1, R-6, 1/3 dalis patalpų 1-8, 1-10. Atsakovų ieškinio pagrindu Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla Nr. e2-830-566/2019.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lipos 10 d. nutartimi Vilniaus apygardos teisme nagrinėta civilinė byla Nr. e2-2454-661/2019 ir Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėta civilinė byla Nr. e2-830-566/2019 buvo prijungtos prie Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-3280-467/2019.
4. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimu patenkino ieškovės O. D. reikalavimus dėl turto atidalinimo sumokant piniginę kompensaciją ir atmetė atsakovų reikalavimus dėl nuosavybės teisių į gyvenamojo namo dalis pripažinimo. Atsakovai E. I. ir T. K. I. dėl šio teismo sprendimo pateikė apeliacinį skundą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 6 d. nutartimi nustatė atsakovams E. I. ir T. K. I. terminą pašalinti apeliacinio skundo trūkumus – sumokėti 2 829,65 Eur žyminio mokesčio ir pateikti teismui tai patvirtinančius dokumentus.
6. Teismas nurodė, kad atsakovai ginčija visą teismo sprendimą. Taigi, yra ginčijama sprendimo dalis, kuria buvo išspręstas turtinis ginčas dėl 247 287 Eur kompensacijos už atidalintą turtą priteisimo, ir sprendimo dalis, kuria buvo išspręstas šalių neturtinis ginčas. Teismas pažymėjo, kad atsakovai, paduodami apeliacinį skundą, sumokėjo tik 75 Eur žyminio mokesčio, todėl privalo papildomai sumokėti žyminį mokestį, apskaičiuotą nuo ginčijamos 247 287 Eur sumos. Byla yra elektroninė, todėl papildomai mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro 2 829,65 Eur.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Atsakovai atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 6 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 80 straipsnio 4 dalį, už apeliacinį skundą mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį. Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimas atidalinti turtą buvo vertinamas kaip neturtinis. Nors ieškovė sumokėjo už pradinį ieškinį 100 Eur žyminio mokesčio ir buvo atleista nuo 1 890 Eur mokėjimo, vėliau teismas konstatavo, kad ginčas yra neturtinis ir kad ieškovė už pareikštą reikalavimą turėjo sumokėti 75 Eur žyminio mokesčio. Atsakovai, teikdami apeliacinį skundą dėl dalinio teismo sprendimo panaikinimo ir kasacinį skundą, taip pat mokėjo 75 Eur žyminį mokestį. 2019 m. rugpjūčio 21 d. ieškovė pakeitė ieškinio reikalavimą, prašydama turtą atidalinti ne natūra, o priteisiant jai piniginę kompensaciją, tačiau teismas, priimdamas šį patikslinimą, nekvalifikavo naujo reikalavimo kaip turtinio ir nenustatė ieškovei termino sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Nutartimi yra pažeistas šalių procesinio lygiateisiškumo principas, atsakovams nepagrįstai apribota teisė į apeliaciją, kadangi mokėtina suma jiems yra didelė.
7.2. Teismų praktikoje išaiškinta, kad reikalavimas dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės yra neturtinis, juo siekiama tik transformuoti bendrąją dalinę nuosavybę į asmeninę nuosavybę ir neprašoma ko nors priteisti. Nagrinėjamu atveju, nepaisant to, kad turtas buvo padalintas priteisiant kompensaciją, toks padalijimo būdas vertinamas kaip bendrosios nuosavybės transformavimas, kadangi, kaip nurodė teismas, atsakovams natūra paliekama atitinkamos vertės ginčo turto dalis. Nei ieškovė, nei atsakovai neturėjo gauti kokios nors papildomos turtinės naudos, šalių turto balansas neturėjo pasikeisti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Civilinėje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsakovams nustatytas terminas pašalinti apeliacinio skundo trūkumus, pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais, patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
9. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė atsakovams terminą pašalinti apeliacinio skundo trūkumus – sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Teismas nurodė, kad atsakovai apeliaciniu skundu ginčija visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, t. y. tiek jo dalį, kuria buvo išspręstas turtinio pobūdžio ginčas dėl kompensacijos už atidalintą turtą priteisimo, tiek ir dalį, kuria išspręstas neturtinis ginčas, tačiau, nepaisant to, sumokėjo tik 75 Eur žyminio mokesčio už neturtinio pobūdžio reikalavimą. Teismas konstatavo, kad atsakovai papildomai turi sumokėti žyminį mokestį už apeliaciniame skunde reiškiamą turtinį reikalavimą. Atsakovai, nesutikdami su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodo, kad teismas pažeidė CPK 80 straipsnio nuostatas, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kurioje nurodyta, kad reikalavimas dėl bendrosios nuosavybės teise valdomo turto atidalijimo yra pripažįstamas neturtiniu reikalavimu, neatsižvelgė į tai, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ginčas buvo vertinamas kaip neturtinis, apribojo atsakovų teisę į apeliaciją. Atsakovų teigimu, paduodami apeliacinį skundą jie sumokėjo reikiamo dydžio žyminį mokestį, todėl teismas be pagrindo įpareigojo juos sumokėti papildomą mokesčio sumą.
10. Reikalavimas sumokėti žyminį mokestį – tai viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo realizavimo sąlygų. CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas žyminis mokestis, kurio dydis apskaičiuojamas šioje teisės normoje nustatyta tvarka. Pagal CPK 306 straipsnio 4 dalį, kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami įrodymai, kad už skundą yra sumokėtas žyminis mokestis (arba kad apeliantas atleistas nuo žyminio mokesčio, arba kad žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas), o CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, už kurį mokėtinas žyminis mokestis, jo nesumokėjo, laikoma, kad procesinis dokumentas yra paduotas su trūkumais, todėl teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti.
11. Už teikiamą procesinį dokumentą mokėtino žyminio mokesčio apskaičiavimo tvarka priklauso nuo to, kokio pobūdžio – turtiniai ar neturtiniai – reikalavimai jame yra keliami. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalį, turtiniai ginčai apmokestinami proporciniu žyminiu mokesčiu, kurio dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio sumos, o neturtinio pobūdžio ieškiniai – žyminiu mokesčiu, kuris išreiškiamas tikslia pinigų suma, nepriklausančia nuo ginčo dalyko vertės. CPK 80 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose). Turtiniuose ginčuose už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos.
12. Kasacinio teismo praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip reiškianti ginčą dėl turto arba ginčą, tiesiogiai susijusį su turtu. Savo ruožtu neturtiniai ieškiniai aiškinami kaip ieškiniai, kuriuose turtinis interesas negali būti išreikštas tam tikra pinigų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2008). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad ginčo pripažinimą turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir šalies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014).
13. Nagrinėjamu atveju atsakovai siekia pateikti apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo patenkintas ieškovės reikalavimas dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant ieškovei iš atsakovų piniginę kompensaciją, ir buvo atmestas atsakovų reikalavimas dėl nuosavybės teisių į gyvenamojo namo dalis pripažinimo. Byloje nėra ginčo dėl to, kad apeliacinio skundo reikalavimai, kuriais yra ginčijama sprendimo dalis dėl nuosavybės teisių į gyvenamojo namo dalis pripažinimo, yra kvalifikuotini kaip neturtiniai ir kad atsakovai sumokėjo už šiuos reikalavimus mokėtiną 75 Eur žyminį mokestį. Tačiau byloje keliamas klausimas, ar ginčas dėl teismo sprendimo dalies, kuria buvo patenkintas ieškovės reikalavimas dėl turto atidalijimo priteisiant piniginę kompensaciją, yra turtinis ir atitinkamai ar atsakovams kilo pareiga mokėti už šį reikalavimą proporcinį žyminį mokestį.
14. Šiame kontekste, visų pirma, pažymėtina, kad kaip pagrįstai atskirajame skunde nurodė atsakovai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2010, buvo išaiškino, kad reikalavimas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės – tai neturtinio pobūdžio reikalavimas. Minėtoje nutartyje kasacinis teismas nurodė, kad pareiškiant tokio pobūdžio reikalavimą yra įgyvendinama jau turima nuosavybės teisė į dalį bendrosios nuosavybės teise valdomo turto (turimą nuosavybę bendrojoje dalinėje nuosavybėje), reikalavimu dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės neprašoma daugiau nei priklauso bendraturčiui, šiuo reikalavimu siekiama vien transformuoti bendrąją dalinę į asmeninę nuosavybę. Kasacinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškiant reikalavimą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės nėra prašoma ko nors priteisti, nereikalaujama kokios nors papildomos turtinės naudos, padarė išvadą, kad įkainoti tokio teisinio veiksmo CPK 85 straipsnio prasme negalima, todėl toks šalių ginčas, nors tam tikra prasme ir susijęs su turtu, pripažintinas neturtiniu.
15. Tačiau vėliau, plėtodamas praktiką aptariamu klausimu, kasacinis teismas konstatavo, kad ginčas dėl kompensacijos už bendrosios nuosavybės teise priklausančios nuosavybės dalį akivaizdžiai yra ginčas dėl turto, o reikalavimas priteisti tokią kompensaciją gali būti įkainotas. Kasacinis teismas nurodė, kad tais atvejais, kai byloje dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ginčas yra kilęs dėl už nuosavybės dalį priteistinos piniginės kompensacijos dydžio, reikalavimas priteisti tam tikrą pinigų sumą, ją padidinti arba sumažinti, kaip aiškiai apibrėžiamas konkrečia pinigų suma, turi būti apmokestinamas proporciniu žyminiu mokesčiu. Toks aiškinimas kasacinio teismo praktikoje yra grindžiamas siekiu užtikrinti prevenciją nuo nepagrįstų ieškinių teikimo, skatinti bylos dalyvius atsakingai reikšti reikalavimus kitai šaliai, įvertinti jų pagrįstumą, savo teisių į ginčo objektą realumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2012).
16. Kaip minėta, atsakovai, teikdami apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo sprendimo, be kita ko, ginčija ir sprendimo dalį, kuria buvo išspręstas ieškovės reikalavimas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdyto turto atidalijimo priteisiant ieškovei piniginę kompensaciją už jai priklausančią turto dalį. Apeliaciniame skunde atsakovai nurodo, kad teismas nepagrįstai taikė ieškovės prašomą atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdą ir tinkamai neįvertino galimybės atidalinti šį turtą natūra, kad atsakovai dėl savo turtinės padėties nėra pajėgūs sumokėti ieškovei teismo priteistą kompensaciją už atidalinamą turtą, kad ieškovei priteistos kompensacijos dydis yra nepagrįstas, priteista suma neatitinka faktinės atidalinto turto vertės, kuri, atsakovų teigimu, yra žymiai mažesnė. Taigi, atsakovai kelia ginčą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovei priteistos piniginės kompensacijos už bendrosios nuosavybės teise valdyto turto dalį. Toks reikalavimas, remiantis pirmiau aptartos kasacinio teismo praktikos nuostatomis, yra vertinamas kaip turtinis reikalavimas, už kurį yra skaičiuojamas proporcinis žyminis mokestis.
17. CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad turtiniuose ginčuose žyminis mokestis apskaičiuojamas atsižvelgiant į ieškinio sumą. Pagal aptariamą nuostatą, pareiškus reikalavimą, kurio vertė viršija 100 000 Eur, mokėtinas žyminis mokestis sudaro 2 300 Eur ir 1 proc. nuo ieškinio sumos, viršijančios 100 000 Eur. CPK 80 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad turtiniuose ginčuose už apeliacinius skundus mokėtinas žyminis mokestis skaičiuojamas nuo ginčijamos sumos, o CPK 80 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje nurodytus procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos. Atsakovai ginčija sprendimo dalį, kuria ieškovei priteista 247 287 Eur kompensacija, jų apeliacinis skundas buvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis, todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis nurodytomis CPK nuostatomis, pagrįstai konstatavo, kad už tokio pobūdžio reikalavimą atsakovai turi sumokėti 2 829,65 Eur žyminio mokesčio ir nustatė jiems terminą ištaisyti šį apeliacinio skundo trūkumą.
18. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 80 straipsnio 1 dalis yra imperatyvi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-111/2012), todėl teismui nustačius, kad atsakovų reikalavimas panaikinti sprendimo dalį dėl turto atidalijimo priteisiant piniginę kompensaciją yra turtinio pobūdžio ir už jį turi būti mokamas proporcinis žyminis mokestis, atsakovų atskirajame skunde nurodyti kiti argumentai, kad anksčiau ginčas buvo vertinamas kaip neturtinis, nutartyje nustatytas įpareigojimas pažeidžia teisingumo ir protingumo principus, apriboja atsakovų teisę į apeliaciją, nes jie neišgali sumokėti reikiamo žyminio mokesčio, ir pan., nesudaro pagrindo vertinti skundžiamą nutartį kaip neteisėtą ir ją panaikinti. Atsakovams išaiškintina, kad įstatymų leidėjas CPK yra nustatęs galimybę asmenims, dėl finansinių sunkumų neišgalintiems sumokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį, kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu atleisti juos nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimo terminą (CPK 83, 84 straipsniai).
19. Pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo kilusį ginčą dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės priteisiant piniginę kompensaciją kaip turtinį ir nustatė atsakovams terminą sumokėti trūkstamą už tokio pobūdžio reikalavimą mokėtino žyminį mokesčio dalį. Atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kadangi teismo nustatytas žyminio mokesčio sumokėjimo terminas pasibaigė, šia nutartimi nustatomas naujas terminas sumokėti mokėtino žyminio mokesčio dalį ir pateikti tai patvirtinančius duomenis pirmosios instancijos teismui.
20. Atsakovai prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, kurias jie patyrė nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, ir priteisti jiems bendrą 544,50 Eur sumą (302,50 Eur už atskirojo skundo parengimą, 242 Eur už pareiškimo dėl teisėjo nušalinimo parengimą), tačiau toks atsakovų prašymas šioje proceso stadijoje nėra nagrinėjamas. Klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo yra išsprendžiamas tik užbaigus bylą, šios išlaidos yra paskirstomos atsižvelgiant į tai, kurios šalies reikalavimai buvo patenkinti (CPK 93 straipsnis). Šiuo atveju bylos nagrinėjimas dar nėra baigtas, byloje yra sprendžiamas klausimas dėl atsakovų apeliacinio skundo priėmimo, todėl klausimas dėl jų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo negali būti išspręstas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti atsakovams E. I. ir T. K. I. terminą iki 2020 m. kovo 12 d. (įskaitytinai) sumokėti 2 829,65 Eur žyminio mokesčio ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius įrodymus.