Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Egidijaus Žirono,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų T. K. I. (T. K. I.) ir E. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 5 d. dalinio sprendimo ir 2017 m. spalio 26 d. papildomo sprendimo, priimtų civilinėje byloje Nr. e2-691-661/2017 pagal ieškovės O. D. ieškinį atsakovams T. K. I. ir E. I. dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės leidimo atlikti darbus be atsakovų leidimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo dalinio sprendimo ir papildomo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 5 d. dalinio sprendimo ir 2017 m. spalio 26 d. papildomo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo priimtų dalinio sprendimo ir papildomo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl jų teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsakovų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų pagrindu.

Dėl dalinio sprendimo dalies, kuria tenkintas ieškovės reikalavimas dėl leidimo atlikti gyvenamojo namo atidalinimo darbus ir atlikti registraciją

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovei O. D. nuosavybės teise priklauso 3/6 gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atsakovei T. K. I. priklauso šio gyvenamojo namo 1/3 dalis, o atsakovui E. I. – 1/6 dalis (žr. Nekilnojamojo turto registro išrašą Centrinio duomenų banko 2016 m. sausio 26 d. išrašą; ieškovės ieškinio priedas Nr. 1).Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Vadinasi, įstatymų nustatyta tvarka nenuginčijus Nekilnojamojo turto registro duomenų apie ieškovei ir atsakovams priklausančias gyvenamojo namo dalis (iš Lietuvos informacinės teismų sistemos Liteko duomenų matyti, kad civilinėje byloje Nr. e2YT-42483-862/2017 Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 12 d. nutartimi atsisakė priimti E. I. ir K. I. pareiškimą suinteresuotam asmeniui O. D. dėl nuosavybės teisės juridinio fakto nustatymo ir Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 30 d. nutartimi šią teismo nutartį paliko nepakeistą), nėra pagrindo juos laikyti neteisingais, o atsakovų apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, susiję su tuo, kad ieškovei ir atsakovams priklauso konkrečios gyvenamojo namo patalpos, atmetami.Byloje pareikštu ieškiniu ieškovė, be kita ko, prašė teismo leisti atlikti jai kartu su atsakovais E. I. ir T. K. I. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio minėto gyvenamojo namo padalinimo į du nekilnojamojo turto objektus darbus ir teisinę registraciją pagal architekto L. P. 2016 m. parengtą „Gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) padalinimas suformuojant du atskirus vienetus – du vienbučius gyvenamuosius namus (7.1) Vilniaus m. sav. (duomenys neskelbtini)“ schemą be atsakovų E. I. ir T. K. I. sutikimo.Šioje byloje atsakovų apeliaciniu skundu apskųstu daliniu sprendimu pirmosios instancijos teismas tenkino šį ieškovės reikalavimą.Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir šalių paaiškinimus, sprendžia, jog nėra pagrindo su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutikti ir jį naikinti atsakovų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų pagrindu. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis). Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų. Šiuo būdu įgyvendinus nuosavybės teises reiškia, kad atidalijamam bendraturčiui pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su bendraturčiais, nes nuo bendrosios nuosavybės atskiriama konkretaus bendraturčio dalis, suformuojamas atskiras turtinis vienetas ir bendroji dalinė nuosavybė transformuojasi į konkrečią nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2012).CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdas – daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą išdėstytos atidalijimo teisės įgyvendinimo sąlygos, konstatuojant, kad: 1) teismo tvarka atidalijama, jei bendraturčiams nepavyko susitarti dėl atidalijimo būdo; 2) prioritetas skiriamas atidalijimui natūra; 3) nesant atidalijimo natūra galimybės, atidalijama, paskiriant kompensaciją pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-466/2008; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2011; kt.).Ieškovė prie ieškinio pateikė jos užsakymu architekto L. P. parengtą 2016 m. gyvenamojo namo padalinimo planą (schemą) suformuojant du atskirus vienetus, t. y. du vienbučius gyvenamuosius namus, pagal kurį atsakovams atidalinama gyvenamojo namo dalis pridedamame plane pažymėta B raide, o ieškovei A raide pažymėta dalis. Ieškovė prie ieškinio pateikė ir žemės sklypo, kuriame yra ginčo namas, atidalijimo planą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyrius 2016 m. gegužės 20 d. raštu ieškovei atsakė, kad paruošta L. P. schema atitinka STR 1.12.08:2010 „Statinių naudojimo priežiūros tvarkos aprašas“ nurodytus reikalavimus (el. b. I t., b. l. 70).Iš ieškovės pateiktų prie ieškinio duomenų matyti, jog atsakovai ne vieną kartą atmetė ieškovės pasiūlymus tiek dėl žemės sklypo, tiek dėl gyvenamojo namo padalinimo į du nekilnojamojo turto objektus. Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. liepos 21 d. patikrinimo akte nurodė, jog žemė sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus suformuoti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre nekilnojamojo turto daiktai – du vienbučiai gyvenamieji namai, ir kai bus gauti pertvarkomo žemės sklypo bendraturčių E. I. ir T. K. I. raštiški pritarimai arba kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo pertvarkymas (el. b. I t., b. l. 25-26). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyrius jau minėtame 2016 m. gegužės 20 d. rašte, adresuotame O. D., taip pat nurodė, kad: su prašymu išduoti pažymą, apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (pastatų) galimybę naudoti pagal paskirtį, pateikiama schema, rašytiniai pastato (-ų) savininkų ar valdytojų sutikimai, pastato nuosavybės dokumentai, pastato (-ų) kadastro duomenų byla (-os) ar jos kopija (-os); kadangi nepateiktas pastato bendrasavininko (-ų) sutikimas, pažyma apie naujai suformuotą nekilnojamojo turto kadastro objektų (pastatų) galimybę naudoti pagal paskirtį išduoti negalima (el. b. I t., b. l. 70).Nagrinėjamu atveju ieškovei ir atsakovams, kaip bendraturčiams, nepasiekus bendro sutarimo dėl bendrąja daline nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto (gyvenamojo namo) atidalinimo, yra pagrindas tarp bendraturčių kilusį ginčą spręsti teisme.Kaip matyti iš skundžiamo dalinio sprendimo motyvuojamosios ir rezoliucinės dalies, pirmosios instancijos teismas išvadas byloje darė įvertinęs ieškovės pateiktus dokumentus – prie ieškinio pateiktą architekto L. P. 2016 m. schemą ir prie dubliko pateiktą projektą, tačiau apeliantai apeliuoja į tai, kad ieškovė į bylą pateikė ne tik gyvenamojo namo padalinimo schemą (el. b. I t., b. l. 48-53), projektą (el. b. II t., b. l. 9-14), bet ir kapitalinio remonto projektą (el. b. III t. 53-87 b. l.), tačiau šis dokumentas nebuvo teismo vertinamas. Ieškovė Lietuvos apeliaciniam teismui 2018 m. vasario 14 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad ji dubliku buvo pakeitusi ieškinio reikalavimus pagal pakoreguotą projektą (el. b. II t., b. l. 8-14), tačiau 2017 m. vasario 21 d. pareiškimu (el. b. II t., b. l. 94-96) atsisakė dublike išdėstyto prašymo dėl ieškinio reikalavimų koregavimo ir liko prie reikalavimo atidalinti gyvenamąjį namą pagal architekto L. P. 2016 m. parengtą schemą (el. b. I t., b. l. 48-54). Taip pat nurodė, kad L. P. rengti dokumentai nebuvo vienas kito korektūros. L. P. parengtas projektas (el. b. II t., b. l. 8-14) numatė alternatyvą siekiant įtikti apeliantams, tačiau apeliantams reiškiant pretenzijas, ieškovė liko prie reikalavimo atidalinti gyvenamąjį namą pagal 2016 m. parengtą schemą. Paaiškino, kad kapitalinio remonto projekte, atsižvelgiant į S. Š. nuomonę, buvo detalizuoti apeliantų keliami techniniai klausimai, kurie neprivalomi projektinių pasiūlymų stadijoje, todėl teismo sprendime nesiremta kapitalinio remonto projektu, taigi, ir jo reikšmė bylai yra tik informacinio pobūdžio ir neturi jokios įtakos skundžiamo dalinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Lietuvos apeliacinio 2018 m. vasario 20 d. teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinyje pareikštą reikalavimą – t. y. kad būtų leista atlikti gyvenamojo namo atidalinimo darbus pagal architekto L. P. 2016 m. parengtą schemą.Atsakovų atstovas Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė Lietuvos architektų rūmų profesinės etikos tarybos 2017 m. spalio 20 d. sprendimo Nr. 2017/11 kopiją, iš kurios matyti, kad nagrinėjant E. I. skundą dėl architekto L. P. galimai padarytų profesinės etikos pažeidimu architektas L. P. pripažino, kad: parengtas kapitalinis remonto projektas nėra tinkamos apimties ir pavadintas techniniu projektu tik dėl advokatų daryto spaudimo; pateikus tokį kapitalinio remonto projektą, jo nuomone, statybą leidžiančio dokumento nebūtų galima gauti. Taigi, iš paties architekto L. P. paaiškinimų darytina išvada, jog į bylą pateiktas kapitalinio remonto projektu pavadintas dokumentas negali būti laikomas projektu, nes jis neatitinka jam keliamų reikalavimų.Atsižvelgdama į tai, kad ieškovė pripažino, jog į bylą pateiktas kapitalinio remonto projektu pavadintas dokumentas yra tik informacinio pobūdžio ir jis nekeičia 2016 m. L. P. parengtos schemos, o L. P. šio dokumento taipogi nelaiko įstatymų reikalavimus atitinkančiu projektu, teisėjų kolegija spendžia, jog pirmosios instancijos teismas, atskirai dalinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje nepasisakydamas dėl ieškovės į bylą pateikto kapitalinio remonto projektu pavadinto dokumento, nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą. Be to, ieškovės ieškinyje pareikšto materialinio teisinio reikalavimo formuluotė įpareigojo ieškovės pateiktą ginčo namo atidalijimo variantą vertinti pagal architekto L. P. 2016 m. parengtą schemą, o ši schema pirmosios instancijos teismo buvo įvertinta.Nagrinėjant šią civilinę bylą 2018 m. vasario 20 d. teismo posėdyje, teisėjų kolegija žodine protokoline nutartimi nutarė prie civilinės bylos prijungti pirmosios instancijos teismo neprijungtas eksperto S. Š. 2017 m. rugsėjo 26 d. išvadas, kuriose ekspertas pasisakė dėl jau minėto architekto L. P. paruošto gyvenamojo namo kapitalinio remonto projekto trūkumų. Nustačius, jog šioje byloje nagrinėjant tarp šalių kilusį ginčą ieškovės į bylą pateiktas architekto L. P. paruoštas kapitalinio remonto projektu pavadintas dokumentas negali būti vertinamas kaip projektas, o yra tik informacinio pobūdžio, nėra pagrindo vertinti ir eksperto S. Š. išvadų, kurios buvo pateiktos minėtą dokumentą vertinant kaip projektą. Šiame kontekste svarbi kasacinio teismo suformuota praktika dėl tokio pobūdžio bylose bendraturčio nesutikimo su kito bendraturčio (-ių) pateiktu bendrąja daline nuosavybės teise priklausančio turto atidalijimo būdo pasiūlymu tinkamo motyvavimo, kuria rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame daliniame sprendime. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad toks nesutikimas turi būti protingai motyvuotas, pagrįstas, atskleisti projektinio pasiūlymo neigiamą poveikį, grėsmę jo, kaip bendraturčio, teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009). Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad rekonstrukcija lems (lemia) esminį kito bendraturčio naudojimosi savo nuosavybe pablogėjimą arba pakeis (pakeičia) bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei nustatyta statybos techniniais dokumentais, teisės normomis, reglamentuojančiomis statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas, pvz., pablogėja esama pastato techninė būklė, neišlieka galimybės patekti į kelius ir gatves, neišlaikomi atitinkamų higienos standartų reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos ir kitos sąlygos, nustatytos Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; kt.). Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą pagrįstas, tenka atsisakančiam duoti sutikimą bendraturčiui. Nagrinėjamu atveju atsakovai, nesutikdami su ieškovės prašomu gyvenamojo namo atidalijimu natūra būdu, apeliaciniame skunde nurodo, kad: ieškovė, reikalaudama gyvenamojo namo pertvarkymo, nepateikė esamos gyvenamojo namo būklės įvertinimo, konstrukcijų būklės aprašymo – ar tokie gyvenamojo namo pertvarkymo darbai iš viso įmanomi, o neatlikus tokio vertinimo negalės būti įvykdytas esminis statinio mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimas; nepateikti esamų laikančiųjų konstrukcijų atidalijimo ir projektuojamos sienos jungimo su jomis (pastato sienomis, perdanga ir stogu) sprendiniai; nėra aptarti priešgaisrinės apsaugos reikalavimai – ar numatyta nauja laikančioji siena tarp pastatų, kilus gaisrui, išlaikys ją veikiančias gaisrines apkrovas ir apsaugos greta esantį statinį; nebuvo atsižvelgta į daugelį STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ reikalavimų (kurie plačiau pasisakyti 2017 m. rugsėjo 26 d. paaiškinimuose); projektiniame pasiūlyme neteisingai nurodyta būsimų pastatų energinio naudingumo klasė „B“ arba nepateikti sprendiniai, kurių pagrindu bus pasiekta ši klasė, nes dabartinė gyvenamojo namo energinio naudingumo klasė yra „E“; pagal STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9.6 punktą prie projektuojamo naujo pastato „B“ turi būti suprojektuotas privažiavimas, kurio šiuo metu nėra, atsižvelgiant į reglamentuotą privažiavimo plotį bei nuolydį, esančius požeminius inžinerinius tinklus, eksploatavimo sąlygas, gautas iš šiuos tinklus prižiūrinčių organizacijų, tačiau šie klausimai nėra išspręsti; pateikti plotų skaičiavimai neatitinka Nekilnojamojo turto registre registruoto gyvenamojo namo ploto ir nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo taisyklių, patvirtintų Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, 144.2.2 ir 144.2.7 punkto nuostatų; nebuvo suprojektuotas gyvenamojo namo rūsio atidalinimas.Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę pateikti savo atidalijimo variantą. Teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini, t. y. fiziškai įmanomi įgyvendinti, atitikti bendraturčių dalis, nedaryti neproporcingos žalos daiktui, taip pat nepažeisti kitų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog tam, kad kiti bendraturčiai apskritai galėtų pareikšti savo poziciją dėl atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės inicijuojančio bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jų teisėms, pastarasis turi atskleisti jiems savo siekius. Pagal įstatymą bendraturčių sutikimas dėl atidalijimo reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo (tokio, kaip jis apibūdinamas Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 punkte, t. y. eskizinio projekto, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali būti naudojamas projektavimo sąlygoms parengti) pateikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2010). Statybos įstatymo 2 straipsnio redakcija, kuria rėmėsi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtose nutartyse, galiojo iki 2014 m. sausio 1 d. Pagal šią dieną galiojančią Statybos įstatymo 2 straipsnio redakciją projektiniais pasiūlymais laikomi pasiūlymai, kurių tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kurie pateikiami kaip informacija visuomenei apie numatomą statinių projektavimą bei gali būti naudojami rengiant specialiuosius architektūros reikalavimus, specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus, specialiuosius paveldosaugos reikalavimus. Nors projektinio pasiūlymo sąvoka yra pakeista, tačiau šiam dokumentui iškeltas tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją, išliko toks pats. Taigi, kaip teisingai nurodo ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą, nei teisės aktai, nei teismų praktika neįpareigoja ginčo dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir leidimo atlikti darbus be atsakovų sutikimo stadijoje pateikti statinio projektą, kaip tai numatyta Statybos įstatymo 2 straipsnio 61 punkte.Kaip matyti iš bylos medžiagos, prie 2016 m. schemos yra pateiktas aiškinamasis raštas, kuriame, be kita ko, paaiškinta, kad: siūloma išmūryti per numatytą padalinimo vietą per visus aukštus blokelių mūro 25 cm laikančią sieną, kuri skirs naujai formuojamus du pastatus: pastatą „A“ ir pastatą „B“; pirmajame aukšte numatytos dvi griaunamos pertvaros, naujos durys, numatyta nauja laiptų vieta; mansardos aukšte siūloma naikinti dvejas duris, numatyta nauja laiptų vieta; išvardintos kokios patalpos priklausys pastatui „A“ ir pastatui „B“. Taigi, aiškinamajame rašte aiškiai atskleista, kokie bus atliekami remonto darbai: dviejų pertvarų griovimas ir naujos sienos pastatymas, naujų durų įmontavimas ir numatytų naujų laiptų pastatymas, mansardos aukšte esamų dviejų durų naikinimas, todėl negalima teigti, jog jame nėra atskleista statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėja. Kita vertus, ieškovė teikė ir papildomos informacijos apie ketinamus atlikti atidalijimo remonto darbus (teikė ketinamų atliktų remonto darbų preliminarias sąmatas, detalizavo kaip bus atliekami remonto darbai), todėl šiuo atveju negalima konstatuoti, jog ieškovė neatskleidė savo siekių. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantai, nesutikdami su ieškovės siūlomu gyvenamojo namo atidalijimo variantu, tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme nenurodo kaip bus pažeisti jų, kaip bendraturčių, teisės ar interesai, padalinus namą į du schemoje pavaizduotus statinius „A“ ir „B“ (su konkrečiomis patalpomis) schemoje nurodytoje vietoje – t. y. nenurodo kaip toks ginčo namo atidalinimo būdas lems jų nuosavybės pablogėjimą, taip pat nenurodo kaip po siūlomų remonto darbų pablogės atsakovų gyvenimo ginčo name sąlygos. Tuo tarpu apeliantų keliamas privažiavimo prie namo klausimas bus sprendžiamas nagrinėjant ieškovei ir atsakovams bendrąja daline nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo atidalinimo reikalavimo pagrįstumo klausimą.Įvertinus apeliantų nesutikimo su ieškovės siūlomu gyvenamojo namo atidalinimo variantu argumentus (nurodo, kad ieškovės pateiktame projektiniame pasiūlyme nėra atskleisti visi numatomi atlikti techniniai sprendiniai, kad jis neatitinka STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ reikalavimų, nėra aptarti priešgaisrinės apsaugos reikalavimai ir pan.), darytina išvada, kad apeliantai ieškovės pateiktą projektinį pasiūlymą (schemą) iš esmės ginčija tuo aspektu, jog jis neatitinka tokių reikalavimų, kurie iš esmės keliami projektui, kuris, ieškovės atstovo teigimu, bus paruoštas teismui išdavus leidimą atlikti ginčo namo atidalinimo remonto darbus schemoje pavaizduotu būdu. Pažymėtina, kad STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ nustato reikalavimus, kurie taikomi projektuojant naują vienbučio (vieno buto) ir dvibučio (dviejų butų) gyvenamąjį pastatą (toliau – Namą) arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamą Namą, tokiu atveju reglamento reikalavimai taikomi pertvarkomai Namo daliai. Tačiau, kaip minėta, projektinis pasiūlymas neturėtų būti tapatinamas su statinio projektu, kaip tai numatyta Statybos įstatyme, todėl jam negali būti keliami tokie patys reikalavimai, kaip projektui. Kaip minėta, projektiniu pasiūlymu kitam bendraturčiui (šiuo atveju bendraturčiams) turi būti atskleista atidalijimo idėja (vizija), todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovės pateikta architekto L. P. schema yra ieškovės siūlomas atidalijimo variantas, kuriame neturi būti sprendžiami visi su statybomis susiję klausimai, nes byla nėra statybos techninio projekto svarstymas. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo vertinti S. Š. 2017 m. balandžio mėnesio išvadų dėl architekto L. P. paruoštos schemos, kuriose buvo detaliai išnagrinėti techniniai statybos klausimai (el. b. III t., b. l. 3-45). Antra, turi būti įvertinta ir tai, kad šalims bendrąja daline nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas yra medinis karkasinis 1895 m. statybos, prastos būklės, jame nėra vandentiekio, nuotekų patogumų, todėl atidalijus ginčo namą suformuotiems naujiems nekilnojamojo turto objektams negali būti keliami tokie patys reikalavimai, kaip naujai pastatytiems statiniams. Todėl nepagrįstai S. Š. savo išvadose atidalijus ginčo namą suformuotiems naujiems statiniams kelia tokius reikalavimus (žr. S. Š. atsakymas į klausimą Nr. 1; el. b. III t., b. l. 26), kurių galbūt ginčo namas neatitinka ir šią dieną (iki atidalinimo darbų vykdymo). Šiuo atveju ieškovė, inicijuodama bendrosios dalinės nuosavybės teise su atsakovais priklausančio nekilnojamojo turto atidalijimą natūra, turi užtikrinti, kad kitai šaliai (šiuo atveju atsakovams) naudojimosi (gyvenimo) jiems po atidalijimo atitenkančia namo dalimi sąlygos nebūtų blogesnės, nei buvo iki atidalijimo. Teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje surinktų įrodymų pagrindu negalima konstatuoti, kad po ginčo namo atidalijimo atsakovams atitenkanti nuosavybė pablogės – atsakovai šio fakto neįrodė. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovais, kad ginčo namo atidalijimas negalimas ir dėl to, kad schemoje yra patalpų plotų neatitikimų Nekilnojamojo turto registre registruoto gyvenamojo namo plotui. Kaip matyti iš schemos, būsimų pastatų „A“ ir „B“ bendras plotas sudarytų 199,64 kv. m., tuo tarpu Nekilnojamojo turto registre įregistruotas namo plotas – 198,18 kv. m. Tačiau schemoje nurodyta, kad atsakovams atidalintos dalies plotas sudarytų 100,24 kv. m., o ieškovei – 99,40 kv. m. Taigi, didesnė ploto dalis atitektų atsakovams ir ji nebūtų mažesnio ploto nei yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre (iš 198,18 kv. m. atsakovams priklauso 99,09 kv. m.), todėl tokie nedideli plotų neatitikimai oficialiai įregistruotam ginčo namo plotui negali būti laikomi pažeidžiantys atsakovų interesus. Be to, atlikus atidalinimo darbus, naujai suformuotų nekilnojamojo turto objektų plotai galės bus tikslinami, atlikus naujus išmatavimus, todėl šis atsakovų apeliuojamas schemos trūkumas yra formalus ir ištaisytinas. Kita vertus, atsakovai turi turėti omenyje ir tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nors atidalijama turto dalis turi kuo tiksliau atitikti atsidalijančio bendraturčio dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, tačiau nedideli, palyginus su visu bendru turtu, nukrypimai, ypač jei tai susiję su techninėmis atidalijimo natūra galimybėmis, negali būti kliūtis atidalyti nuosavybės dalį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2012).Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantų argumentai, kad schemoje yra neteisingai nurodyta energinio naudingumo klasė, taipogi neturi jokios reikšmės sprendžiant ar yra pagrindas suteikti leidimą ieškovei atlikti atidalijimo darbus pagal jos siūlomą variantą, o ieškovės pateiktos preliminarios remonto darbų sąmatos šioje byloje nevertinamos, nes šioje byloje nekeliamas remonto išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimas. Remonto darbų sąmatos buvo pateiktos kaip papildoma atsakovams informacija apie preliminarias atliekamų gyvenamojo namo atidalinimo darbų kainas. Apeliaciniame skunde apeliuojama į tai, kad pirmosios instancijos teismo buvo neįvertinta tai, jog leidimo išdavimo ar darbų pripažinimo metu gali būti nustatyta, kad tokiems darbams nėra techninių galimybių ar pripažinimo metu darbų kokybė yra netinkama dėl netinkamų / nepakankamų projektinių sprendinių.Lietuvos apeliacinio 2018 m. vasario 20 d. teismo posėdžio metu ieškovės atstovas paaiškino, jog ieškovės siūlomiems atidalinimo darbams atlikti bus ruošiamas projektas, tačiau negalėjo paaiškinti ar pagal galiojančias teisės normas bus reikalingas statybą leidžiantis dokumentas.Pagal šiuo metu galiojančios Statybos įstatymo redakcijos 24 straipsnio 3 dalį, statinio projektas turi būti parengtas tais atvejais, kai privaloma gauti šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodytus statybą leidžiančius dokumentus, išskyrus daugiabučių namų ar viešųjų pastatų kapitalinio remonto projektus, kurie turi būti parengti visais atvejais. Kadangi nagrinėjamu atveju į ginčo dalyką nepatenka ieškovės siūlomų darbų identifikavimo (ar bus atliekami paprasto ar kapitalinio remonto darbai) klausimas, tikslinga apžvelgti teisinį reglamentavimą kokiais atvejais atliekant statinio kapitalinį ir paprastąjį remontą yra privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą.Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje detalizuota kada yra privalomi statybą leidžiantys dokumentai statant naują statinį, rekonstruojant statinį, atnaujinant (modernizuojant) pastatą, atliekant statinio kapitalinį remontą, atliekant statinio paprastąjį remontą, keičiant statinio ar jo dalies paskirtį, griaunant statinį, tęsiant sustabdytą statybą, išskyrus atvejus, kai statyba tęsiama pašalinus savavališkos statybos padarinius. Vadovaujantis šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 punktu, leidimas atlikti statinio kapitalinį remontą išduodamas ypatingo ir neypatingo daugiabučio namo, viešojo pastato kapitaliniam remontui, atliekamam mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, aplinkos ministro nustatytais atvejais – kitoje teritorijoje, kai keičiama pastato išvaizda, taip pat kai atliekant šių pastatų kapitalinį remontą įrengiamos, pertvarkomos, išmontuojamos pastato dujų, šildymo ar elektros bendrosios inžinerinės sistemos, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti; kultūros paveldo statinio kapitaliniam remontui; statinio kapitaliniam remontui, kai keičiama statinio ar patalpų paskirtis; ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio namo, viešojo pastato, nesudėtingojo statinio kapitaliniam remontui kultūros paveldo objekto teritorijoje arba kultūros paveldo vietovėje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais. Vadovaujantis šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punktu, leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą išduodamas branduolinės energetikos objekto statinių paprastajam remontui; kultūros paveldo statinio paprastajam remontui, kai keičiama statinio išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai sutvarkyti stichinės nelaimės sukeltus padarinius; įrengiant, pertvarkant, išmontuojant pastato dujų, šildymo ar elektros bendrąsias inžinerines sistemas (išskyrus vienbutį gyvenamąjį namą ir pagalbinio ūkio paskirties statinį, nesudėtingąjį statinį); aplinkos ministro nustatytais atvejais statinio paprastajam remontui mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros ir aplinkos ministrų nustatytais atvejais kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje ar kitoje teritorijoje – kai keičiama pastato išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti.Tiek pagal Statybos techninio reglamento 1.12.08:2010 „Statinių naudojimo priežiūros tvarkos aprašas“ redakciją, galiojusią nuo 2014 m. gruodžio 24 d., tiek pagal šiuo metu galiojančią šio reglamento redakciją: Patalpų ir pastatų paskirties keitimas ir naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimas Reglamento 20 punkte nurodytais būdais, kai atliekami nustatyta tvarka užbaigto statyti statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai, atliekamas vadovaujantis statybos techninių reglamentų STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ [4.16] ir STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ [4.17] nuostatomis, taikomomis rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant statinius (16 punktas); Keičiant patalpų ar pastatų paskirtį, kai nustatyta tvarka užbaigtuose statyti statiniuose neatliekami statybos darbai ar atliekami statinio paprastojo remonto darbai, rengiamas patalpos ar pastato paskirties keitimo projektas pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ [4.18] nustatytus reikalavimus. Formuojant naujus nekilnojamojo turto kadastro objektus nustatyta tvarka užbaigtuose statyti statiniuose Reglamento 20 punkte nurodytais būdais, rengiama Reglamento 6 priede nurodytos sudėties naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schema (toliau – schema), kurią rengti turi teisę Statybos įstatymo [4.1] 14 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys (17 punktas).Kaip matyti iš ieškovės susirašinėjimo su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriumi, ši institucija ieškovę informavo, kad formuojant naujus nekilnojamojo turto kadastro objektus STR 1.12.08:2010 „Statinių naudojimo priežiūros tvarkos aprašas“ 20 punkte nurodytais būdais ir neatliekant statybos darbų ar atliekant paprastojo remonto darbus, rengiama reglamento 6 priede nurodytos sudėties naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schema (žr. 2015 m. spalio 9 d. ir 2016 m. vasario 15 d. raštus; el. b. II t., b. l. 138, 140). Pagrįstai atsakovai nurodo, kad 2015 m. spalio 9 d. ir 2016 m. vasario 15 d. raštuose nurodyta informacija nesusijusi su ginčo schemos konkrečių sprendinių svarstymu, tačiau to nepripažino ir pirmosios instancijos teismas. Teismas šių raštų pagrindu padarė išvadą, jog nauji nekilnojamieji turto objektai gali būti formuojami ir neatliekant statybos darbų arba atliekant paprastojo remonto darbus (kaip tai numatyta STR 1.12.08:2010 „Statinių naudojimo priežiūros tvarkos aprašas“ 17 punkte), tačiau nekonstatavo, jog ieškovės siūlomi atlikti darbai patenka į raštuose išvardintų darbų ratą. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, klausimas kokie bus atliekami darbai, atidalijant ginčo namą, nėra bylos nagrinėjimo dalykas. Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nutarties 46-50 punktuose aptartą teisinį reglamentavimą bei įvertinusi tai, kad nagrinėjamu atveju architektas L. P., teikdamas paskutinį, kaip nurodo ieškovė, informacinio pobūdžio, dokumentą, įvardintą kaip kapitalinio remonto projektas, siūlomus atidalijimo darbus priskyrė kapitalinio remonto darbams, sprendžia, jog gali susiklostyti tokia situacija, jog ieškovės siūlomiems atlikti atidalijimo darbams gali būti nereikalingas ne tik statybą leidžiantis dokumentas, bet ir statinio projektas. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad šalys daug metų negali susitarti dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo likimo ir atidalijimo būdo, atsakovai kelia schemoje techninių sprendinių atskleidimo trūkumus ir nurodo jos neatitikimo projektams keliamiems reikalavimams aspektus, siekiant išvengti ginčų tarp šalių ateityje, sprendžia esant tikslinga tokiu atveju, jei pagal statybas reglamentuojančias teisės normas būtų neprivalomas statinio projektas ir statybą leidžiantis dokumentas, ieškovę įpareigoti parengti statinio projektui keliamus reikalavimus atitinkantį projektą ir jį suderinti su atitinkama statybas leidžiančius dokumentus išduodančia institucija. Kadangi po bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto padalinimo neturi likti neatidalintų gyvenamojo namo patalpų, ieškovė įpareigojama rengiamame statinio projekte aptarti ir rūsio (jį prieš tai inventorizavus ir įregistravus Nekilnojamojo turto registre įstatymuose nustatyta tvarka) atidalijimo klausimą. Šiame kontekste teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Statybos įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje yra išvardintos tokios statinio projektuotojo pareigos: 1) statytojo (užsakovo) pavedimu Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka paskirti (pasamdyti) statinio projekto vadovą; 2) vadovaujantis šiame įstatyme nurodytais dokumentais, parengti statinio projektą; 3) pasirašyti statinio projektą (privalomi įmonės vadovo ar jo įgalioto kito įmonės darbuotojo ir statinio projekto vadovo parašai, o kai statinio projektuotojas yra fizinis asmuo, – tik statinio projekto vadovo parašas), tuo prisiimdamas atsakomybę, kad statinio projektas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas; 4) pataisyti statinio projektą pagal statytojo (užsakovo) pastabas, jeigu jos neprieštarauja normatyviniams statybos techniniams dokumentams ir normatyviniams statinio saugos ir paskirties dokumentams; 5) pataisyti statinio projektą pagal statinio projekto ekspertizės akto privalomas pastabas; 6) pataisyti statinio projektą pagal šį statinio projektą tikrinusių institucijų, subjektų (jų padalinių) pastabas; 7) statytojo (užsakovo) užsakymu pagal sutartį atlikti statinio projekto vykdymo priežiūrą. Šio straipsnio 8 dalis nustato, kad už šiame straipsnyje nurodytų pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą statinio projektuotojas atsako šio įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka.Taigi, projektą rengiantis projektuotojas prisiima atsakomybę už rengiamo projekto atitikimą Lietuvos Respublikos įstatymams ir kitoms teisės normoms. Todėl nagrinėjamu atveju ieškovės pasamdytas projektuotojas prisiims atsakomybę už tai, kad jo parengtame projekte detalizuoti atidalijimo darbai nepadarys neproporcingos žalos ginčo namui, kad namas po tokių darbų nesugrius, kad nepablogės namo konstrukcinė būklė, kitu atveju jis turės atsakyti įstatyme nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad jei susiklostytų tokia situacija, jog ieškovei nebūtų išduotas statybas leidžiantis dokumentus, tokie darbai apskritai negalėtų būti vykdomi, todėl atsakovų interesai liktų nepakitę (ginčo namas liktų neatidalintas). Be to, tam tikra atsakomybė galioja ir rangovams, kurie vykdys remonto darbus pagal projektą. Jiems paaiškėjus, jog projekte numatytų rangos darbų negalima atlikti, jie tiesiog bus neatliekami, o juos atlikus ir atsiradus dėl to žalai (pvz., darbų pripažinimo metu nustačius, jog darbų kokybė yra netinkama), taipogi atsakys įstatymuose numatyta tvarka. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, jog šioje byloje nebuvo tikslinga skirti ekspertizęTeisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad byloje atsakovai neįrodė, jog ieškovės siūlomas gyvenamojo namo atidalijimo būdas pažeis jų interesus, nepateikė kitų atidalijimo variantų, o apsiribojo prielaidomis, jog toks atidalijimas natūra yra negalimas dėl namo būklės, ir schemos trūkumais, kurie bus ištaisyti rengiant projektą, į tai, kad ieškovė ilgą laiką bandė su atsakovais susitarti dėl gyvenamojo namo ir žemės sklypo likimo (ieškovė bandė su atsakovais išspręsti gyvenamojo namo ir žemės sklypo likimą dar iki teisminio nagrinėjimo; atsakovams reiškiant prieštaravimus dėl pateiktos schemos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė teikė papildomos informacijos dėl atidalinimo darbų (remonto darbų sąmatas, projektą, kapitalinio remonto projektu pavadintą dokumentą), tokiu būdu parodydama, jog ji linkusi bendradarbiauti su atsakovais), tačiau atsakovai su visais ieškovės siūlomais variantais nesutiko, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismui buvo pagrindas tenkinti ieškovės pareikštą reikalavimą dėl leidimo atlikti gyvenamojo namo atidalijimo darbus pagal 2016 m. schemą ir atlikti registraciją. Tačiau įvertinus tai, kad šioje stadijoje nėra sprendžiama kokie darbai bus atliekami atidalinant ginčo namą (paprastieji, kapitaliniai ar kitokie darbai), o nuo to priklauso ar yra būtina rengti statinio projektą ir gauti statybas leidžiantį dokumentą, nagrinėjamu atveju siekiant užkirsti kelią tolimesniems šalių konfliktams, susijusiems su namo atidalinimo darbų vykdymu, ieškovė įpareigotina visais atvejais parengti statinio projektui keliamus reikalavimus atitinkantį projektą ir jį suderinti su atitinkama statybą leidžiančius dokumentus išduodančia institucija, nepriklausomai nuo to, ar įstatymas tai įpareigoja padaryti, ar ne. Atitinkamai, ekspertizės skyrimas, siekiant išsiaiškinti ieškovės siūlomo gyvenamojo namo atidalinimo statybines-technines galimybes ir pasiūlytų projektinių sprendinių tinkamumą, šioje byloje nėra tikslingas, nes ieškovės parengto projekto kontrolę atliks statybą leidžiančius dokumentus išduodanti institucija.

Dėl dalinio sprendimo dalies, kuria išspręstas žyminio mokesčio klausimas

Atsakovai nesutinka su pirmosios instancijos teismo dalinio sprendimo dalimi, kuria iš atsakovo E. I. ieškovei priteisti 75 Eur žyminio mokesčio.Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo yra išaiškinta, jog ginčas dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės yra neturtinis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2010). Todėl už ieškovės pareikštus materialinius teisinius reikalavimus mokamas tokio dydžio žyminis mokestis, koks yra nustatytas CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punkte (straipsnio redakcija, galiojusi ieškinio pateikimo dieną – t. y. straipsnio redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. sausio 1 d.), atsižvelgiant į CPK 80 straipsnio 7 dalies teisinį reglamentavimą – t. y. 30,75 Eur (41 Eur * 75 proc.), o ne 75 Eur, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas daliniame sprendime.Kadangi ieškovė byloje yra pareiškusi du reikalavimus: dėl gyvenamojo namo atidalinimo ir dėl žemės sklypo atidalinimo; kiekvienas jų yra apmokestinamas žyminiu mokesčiu atskirai pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir 7 dalį – t. y. po 30,75 Eur žyminio mokesčio (iš viso 61,50 Eur). Kadangi daliniu sprendimu iš esmės buvo išspręstas tik vienas ieškovės ieškinio reikalavimas, susijęs su gyvenamojo namo atidalinimu (ieškovės reikalavimas patenkintas), pirmosios instancijos teismui buvo pagrindas iš atsakovo E. I. ieškovei priteisti 30,75 Eur, o ne 75 Eur žyminio mokesčio, todėl yra pagrindas keisti dalinio sprendimo dalį dėl žyminio mokesčio priteisimo iš atsakovo E. I. ieškovei – priteisiamą žyminio mokesčio dalį sumažinant nuo 75 Eur iki 30,75 Eur. Atitinkamai, yra pagrindas ieškovei grąžinti ne 25 Eur, o 38,50 Eur (100 Eur – 61,50 Eur) žyminio mokesčio permoką (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl papildomo sprendimo

Atsakovai pirmosios instancijos teismo priimtą papildomą sprendimą ginčija tuo aspektu, kad juo buvo paskirstytos visos ieškovės patirto bylinėjimosi išlaidos, nors daliniu sprendimu buvo išspręstas tik vienas ieškinio reikalavimas.Kaip matyti iš bylos medžiagos, O. D. dublike pareiškė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 50 Eur išlaidos statybos darbų sąmatai parengti, 200 Eur išlaidos namo atidalinimo projektui parengti, 115 Eur sklypo atidalinimo projektui parengti, 280,35 Eur ikiteisminio ginčo sprendimo sklypo atidalinimo projektams rengti, 1 400 Eur atstovavimo pirmosios instancijos teisme išlaidos, 400 eurų išlaidos žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui rengti, 2 859,06 Eur išlaidos namui atidalinti (el .b. II t., b. l. 3-4).Pirmosios instancijos teismas nusprendė netenkinti ieškovės prašymo jai iš atsakovų priteisti 2 859,06 Eur namo atidalinimo išlaidų. Šios dalies ieškovė neginčija (neteikė apeliacinio skundo), todėl dėl jos teisėtumo ir pagrįstumo šioje nutartyje atskirai nepasisakoma.Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovais, kad ieškovės išlaidos, patirtos rengiant schemą, projektą, neturi būti priskirtos būtinoms išlaidoms. Ginčuose dėl nekilnojamojo turto atidalinimo ieškovas turi pateikti turto atidalijimo natūra projektinį pasiūlymą, todėl tokio projektinio pasiūlymo rengimo išlaidos neabejotinai priskirtinos prie būtinųjų išlaidų. Tačiau yra pagrindas pritarti atsakovams, jog nagrinėjamu atveju priėmus dalinį sprendimą, kuriuo buvo išnagrinėtas ieškovės reikalavimas dėl gyvenamojo namo atidalinimo ir šis reikalavimas patenkintas, pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą ieškovei priteisti tik tokias bylinėjimosi išlaidas, kurios buvo susijusios su šio reikalavimo pareiškimu. Iš ieškovės išvardintų išlaidų tokioms išlaidoms galima priskirti: 50 Eur statybos darbų sąmatai parengti, 200 Eur namo atidalinimo projektui parengti ir atstovavimo išlaidas, kurios atsižvelgiant į tai, kad pareikšti du materialiniai teisiniai reikalavimai, sudarytų pusę ieškovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų – t. y. 700 Eur (1 400 /2). Šios išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, atsakovai apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, jog ieškovės prašomos priteisti atstovavimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), todėl yra pagrindas jas priteisti iš atsakovų ieškovei (CPK 93 ir 98 straipsniai).Kitas būtinas bylinėjimosi išlaidas ieškovė sieja su žemės sklypo atidalinimu, todėl jų (ne)priteisimo klausimas bus sprendžiamas iš esmės išnagrinėjus jos reikalavimą dėl žemės sklypo atidalinimo.Atsižvelgiant į šios nutarties 60-65 punktuose nurodytus motyvus, yra pagrindas pakeisti skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 26 d. papildomą sprendimą ir ieškovei iš atsakovų priteistas bylinėjimosi išlaidas sumažinti nuo 2 445,35 Eur iki 950 Eur (50 Eur + 200 Eur + 700 Eur) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Atsižvelgiant į šioje nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia esant pagrindui atsakovų apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 5 d. dalinį sprendimą, tiek šio teismo 2017 m. spalio 26 d. papildomą sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Atsakovai apeliaciniame skunde pareiškė prašymą priteisti iš ieškovės 726 Eur atstovavimo išlaidų, susijusių su apeliacinio skundo rengimu. Iš bylos medžiagos matyti, kad šias išlaidas patyrė atsakovas E. I.. Kadangi nagrinėjamu atveju atsakovų apeliacinio skundo reikalavimas dėl dalinio sprendimo panaikinimo iš esmės atmestas, o papildomas sprendimas keičiamas, iš dalies pritariant atsakovų apeliaciniame skunde išdėstytiems argumentams, yra pagrindas atsakovui E. I. iš ieškovės priteisti 100 Eur išlaidų, susijusių su apeliacinio skundo rengimu. Už apeliacinį skundą atsakovai turėjo sumokėti 30,75 Eur žyminio mokesčio. Kadangi atsakovas E. I. sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio, jam grąžintina 44,25 Eur (75 Eur – 30,75 Eur) žyminio mokesčio permoka (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Ieškovė nepateikė apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl jos prašymas priteisti šias išlaidas netenkinamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 5 d. dalinio sprendimo dalį, kuria išnagrinėta ieškovės O. D. ieškinio dalis dėl gyvenamojo namo atidalinimo, pakeisti ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinio dalį dėl gyvenamojo namo atidalinimo tenkinti.

Leisti ieškovei O. D. be atsakovų E. I. ir T. K. I. sutikimo atlikti jai kartu su E. I. ir T. K. I. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padalinimo į du nekilnojamojo turto objektus darbus ir teisinę registraciją pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, kitus teisės aktus, privalomuosius statinio projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas atitinkantį bei su atitinkama statybą leidžiančius dokumentus išduodančia institucija suderintą projektą, parengtą remiantis architekto L. P. 2016 m. „Gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) padalinimas suformuojant du atskirus vienetus – du vienbučius gyvenamuosius namus (7.1) Vilniaus m. sav. (duomenys neskelbtini)“ schema;

Atidalinti ieškovės O. D. dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto adresu (duomenys neskelbtini):

O. D. pripažįstant nuosavybės teisę į gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), raide A pažymėtą dalį – A pastatą pagal architekto L. P. parengtą 2016 m. schemą „Gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) padalinimas suformuojant du atskirus vienetus - du vienbučius gyvenamuosius namus (7.1) Vilniaus m. sav. (duomenys neskelbtini)“;

E. I. ir T. K. I. pripažįstant bendrosios dalinės nuosavybės teisę į gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), raide B pažymėtą dalį - B pastatą pagal architekto L. P. parengtą 2016 m. schemą „Gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) padalinimas suformuojant du atskirus vienetus - du vienbučius gyvenamuosius namus (7.1) Vilniaus m. sav. (duomenys neskelbtini)“;

Iš atsakovo E. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei O. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 30,75 Eur (trisdešimt eurų, 75 ct) sumokėto žyminio mokesčio.

Grąžinti ieškovei O. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 38,50 Eur (trisdešimt aštuonis eurus, 50 ct) žyminio mokesčio.“

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 26 d. papildomą sprendimą pakeisti.

Sumažinti papildomu sprendimu iš atsakovų T. K. I. ir E. I. ieškovei O. D. priteistas bylinėjimosi išlaidas nuo 2 445,35 Eur iki 950 Eur ir šias išlaidas priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis – t. y. po 475 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) iš kiekvieno.

Priteisti iš ieškovės O. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui E. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100 Eur (vieną šimtą eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti atsakovui E. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 44,25 Eur (keturiasdešimt keturis eurus, 25 ct) žyminio mokesčio.