- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-10
- Bylos Nr.
- e2-1711-781/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01762-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Varanauskaitė
- Atsakovas
- E. I., T. K. I.
- Kategorijos
- 3.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.7.6pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų E. I. ir T. K. I. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 14 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Atsakovai pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kuriuo yra prašoma jų naudai iš ieškovės priteisti 302 Eur išlaidų advokato paslaugoms parengiant atskirąjį skundą, 242 Eur išlaidų advokato paslaugoms parengiant pareiškimą dėl nušalinimo, 484 Eur išlaidų advokato paslaugoms parengiant kasacinį skundą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 14 d. nutartimi netenkino atsakovų prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
3. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byla yra išnagrinėta iš esmės ir sprendimas priimtas ieškovės naudai, todėl ieškovė yra įgijusi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
4. Teismas pažymėjo, kad atsakovai yra laikytini pralaimėjusia bylos šalimi, todėl jų patirtų bylinėjimosi išlaidų ieškovė atlyginti neturi.
5. Teismas konstatavo, kad aplinkybė, jog atsakovų atskirasis skundas buvo tenkintas, reikšmės neturi, kadangi bylinėjimosi išlaidos paskirstomos atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo iš esmės rezultatą.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atsakovai E. I. ir T. K. I. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Nurodo, jog atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos procese, kurį jie iš esmės laimėjo. Akcentuoja, jog nagrinėjamoje byloje atsakovai pateikė kasacinį skundą, todėl jį tenkinus neliktų pagrindo išvadai, kad atsakovai laikytini pralaimėjusia bylos šalimi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
8. Pagal civilinio proceso įstatymo nuostatas teisme negali būti nagrinėjama byla, jei yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 293 straipsnio 3 punktas).
9. Apeliantai atskiruoju skundu ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria buvo atmestas jų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Taigi, apeliantai iš esmės prašo panaikinti nutartį, kuria buvo sprendžiamas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovams.
10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimu ieškovės O. D. ieškinį tenkino. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, jog atsakovai 2020 m. liepos 9 d. teismui pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Taigi, atsakovų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pateiktas iki Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutarties priėmimo. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio, klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų byloje yra išspręstas, nurodyta, jog atsakovų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Akcentuotina, jog apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).
11. Sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio (prašymo) reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Įsiteisėjęs teismo sprendimas byloje pagal ieškinį (pareiškimą, prašymą), kuriuo siekiama tam tikros teisės arba tam tikrų materialinių teisinių santykių buvimo ar nebuvimo teisinio pripažinimo (ieškiniai, pareiškimai, prašymai), turi prejudicinę galią ir byloje nedalyvavusiems asmenims (CPK 279 straipsnio 4 dalis).
12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką, yra išaiškinęs, kad įstatyme ieškinių (prašymų) tapatumas siejamas su trimis kriterijais (požymiais): tomis pačiomis šalimis, tuo pačiu ieškinio (prašymo) dalyku ir tuo pačiu ieškinio (prašymo) pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396-313/2016 ir kt.).
13. Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovams 2020 m. liepos 9 d. pateikus prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir Lietuvos apeliaciniam teismui įsiteisėjusia 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartimi atmetus apeliantų apeliacinį skundą bei išsprendus bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą (nustačius, jog atsakovams bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos), konstatuotina, jog klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo jau yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu.
14. Minėta, kad pagal civilinio proceso įstatymo nuostatas teisme negali būti nagrinėjama byla, jei yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl tapataus ginčo. Tokia įstatymo nuostata įtvirtinta CPK 293 straipsnio 3 punkte, o CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi teisę panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, o bylą nutraukti, jeigu nustatomos CPK 293 straipsnyje nurodytos aplinkybės. Minėta nuostata taikoma ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis). Įvertinus šios nutarties 10 ir 13 punktuose nurodytą susidariusią situaciją bei vadovaujantis nurodytomis CPK normomis, apskųstoji Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartis naikinama, o bylos procesas, pradėtas pagal atsakovų E. I. ir T. K. I. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nutraukiamas (CPK 293 straipsnio 3 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 338 straipsnis).
Dėl bylos procesinės baigties
15. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartį, kuria buvo išnagrinėtas atsakovų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir prašymo nagrinėjimą nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 338 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 3 punktu, 302 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartį panaikinti ir atsakovų prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nagrinėjimą nutraukti.