Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei G. J.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. J. ieškinį atsakovui J. J. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „F. B.“, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą. Joje nurodo, kad:

3.1. Ieškovė ir atsakovas su sūnumi gyvena mediniame name, apie 65 kv. m. ploto, kuriame yra 3 kambariai. Vaikui skirtas atskiras kambarys, jame yra lova, stalas, sekcija. Sudarytos tinkamos sąlygos vaiko poreikiams tenkinti.

3.2. Vaikas teigė, kad su abiem tėvais sutaria labai gerai. Tėtis dažniau perka su technika susijusius dalykus – telefoną ir panašiai, o mama rūbus, visą kitą. Jei kartais tėvai pradėtų gyventi atskirai, jis norėtų gyventi su mama, bet labai dažnai lankytis pas tėtį.

3.3. Atsižvelgiant į vaiko geriausius interesus palaiko ieškovės prašymą nustatyti jo gyvenamąją vietą su mama. Atsakovas taip pat sutinka, jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Tarnybose nuomone, išlaikymui prašoma priteisti suma, kas mėnesį po 300 Eur, neprieštarauja geriausiems vaiko interesams.

5. Atsakovas J. J. teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė. Procesiniai dokumentai įteikti bei apie teismo posėdį atsakovui pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

6. Byloje kilo ginčas dėl santuokos nutraukimo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės ir su santuokos nutraukimu susijusių klausimų.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

7.1. (duomenys neskelbtini) ieškovė ir atsakovas Trakų rajono civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką (Įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)).

7.2. Santuokos metu šalims gimė 4 vaikai. Šio sprendimo priėmimo dieną, šalys turi vieną nepilnametį vaiką – A. J., gimusį (duomenys neskelbtini).

7.3. Žemės sklypas su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise pagal (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį. Tuo tarpu atsakovo vardu nekilnojamojo turto neįregistruota.

7.4. Atsakovo vardu registruotos dvi transporto priemonės: 1) „Opel Insignia Sports Tourer“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini); 2) „VW Sharan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini). Ieškovės vardu transporto priemonių neįregistruota.

7.5. Atsakovas Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, t. y. už tai kad jis sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą, o būtent: kaltinamasis 2016 m. kovo 28 d. apie 16.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio žodinio konflikto su sutuoktine G. J. metu, tyčia, stvėrė G. J. už plaukuotos galvos dalies bei sprando ir pradėjo spausti, lenkti žemyn galvą ir tempti už plaukų. Tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą

7.6. Ieškovės gaunamos pajamos per mėnesį – apie 668 Eur.

7.7. Ieškovė su UAB „F. B.“ 2022 m. rugpjūčio 31 d. sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią kiekvieną mėnesį iki 2028 m. lapkričio 15 d. atliekamos 134,07 Eur įmokos.

Dėl santuokos nutraukimo

8. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo pripažinti, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas prieš ieškovę naudojo fizinį smurtą. Tuo tarpu atsakovas savo pozicijos šiuo klausimu nepateikė.

9. Teismas pažymi, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

10. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 14 punktas; 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018).

11. Ieškovė savo reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės grindžia CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija. Atitinkamai, ieškovė įrodinėja, kad atsakovas prieš ieškovę vartojo fizinį smurtą (žiauriai su ja elgėsi).

12. Ieškovė paaiškino, kad atsakovas yra teistas už tyčinius nusikaltimus, t. y. už tai, kad naudojo ieškovės atžvilgiu smurtą. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis atsakovas Lietuvos Respublikoje iš viso teistas 3 kartus – vieną iš jų už smurtą naudotą prieš savo nepilnametę dukrą ir 2 kartus prieš sutuoktinę (2013 m. gruodžio 30 d., baudžiamojoje byloje Nr. 1-357-272/2013; 2015 m. rugpjūčio 14 d., baudžiamojoje byloje Nr. 1-276-213/2015; 2016 m. spalio 3 d., baudžiamojoje byloje Nr. 1-247-213/2016). „Sodra“ duomenimis, atsakovas nedirba, gauna 20,63 Eur draudimo išmoką, tuo tarpu ieškovės žiniomis, atsakovas galimai dirba nelegaliai. Visgi, prie vaiko išlaikymo neprisideda. Atsakovas nenurodė ir nepateikė jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie ieškovės, kaip sutuoktinės kaltę, dėl šalių santuokos nutraukimo (CPK 12, 178 straipsniai).

13. Įvertinęs aukščiau aprašytas ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatuoja, kad atsakovas šeimos neremia nei moraliai, nei materialiai ir šalių santuokinių ryšių išsaugoti nėra galimybių (šiame kontekste paminėtina, kad 2023 m. kovo 15 d. šalims buvo nustatytas 6 mėnesių terminas susitaikyti, tačiau jis neturėjo pozityvių išdavų šalių tarpusavio santykiams). Nagrinėjamoje byloje ieškovės teiginiai apie šeimos iširimo priežastis liko nenuginčyti, o atsakovas nepateikė jokių ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo įrodymų, leidžiančių spręsti apie ieškovės nepagarbą sutuoktiniui ir (ar) patvirtinančių kitokią jos kaltę dėl santuokos iširimo (CK 3.61 straipsnis). Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad šalių santuoka iširo ir dėl ieškovės kaltės (CPK 185 straipsnis).

14. Tad teismas daro išvadą, kad ieškovės ir atsakovo santuoka yra iširusi ir dėl santuokos iširimo kaltu pripažintinas atsakovas, nes jis nedėjo pastangų pakeisti su šeimyniniu gyvenimu nesuderinamų įpročių ir gyvenimo būdo, naudojo smurtą prieš sutuoktinę (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), todėl atsakovas iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktiniai bendro gyvenimo negyvena, bendro ūkio neveda, išsaugoti šeimą nėra jokių galimybių, todėl dėl pirmiau nustatytų priežasčių santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (CK 3.26, 3.27 straipsniai, CPK 185 straipsnis).

15. Ieškovei po santuokos nutraukimo pageidaujant pasilikti santuokinę pavardę, jai po santuokos nutraukimo paliktina „J.“ pavardė, o atsakovui – „J.“ (CK 3.69 straipsnis).

16. Šalys nereiškia reikalavimų dėl išlaikymo sau priteisimo, todėl šiuo klausimu teismas nepasisako (CPK 385 straipsnio 1 dalis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

17. Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio vaiko A. J. gyvenamąją vietą su ieškove. Tarnybos pateiktoje išvadoje nurodyta, jog atsakovas tam neprieštarauja.

18. CK 3.169 straipsnyje nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (ą dalis); jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (č dalis).

19. Šiame kontekste kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

20. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, jog vaikas gyventų pas ieškovę, nekilo. Teismas nustatė, kad vaikas gyvena su ieškove jai asmenine nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name. Būsto sąlygos tinkamos, sūnus turi asmeninį kambarį. Išvadą byloje teikianti institucija nurodė, kad neprieštarauja, jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama, pažymėjo, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiks jo interesus.

21. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, įvertinęs Tarnybos išvadoje nurodytas aplinkybes bei tai, kad atsakovas sutinka, jog vaikas gyventų su mama, teismas sprendžia, kad šalių sūnaus A. J. gyvenamosios vietos nustatymas su mama labiausiai atitinka jo interesus, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove.

Dėl bendravimo tvarkos

22. CK 3.59 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nutraukdamas santuoką, turi nustatyti kartu nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką.

23. Įstatymu įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad net ir negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaikų auklėjimą ir tinkamųjų raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų, sprendžiant santuokos nutraukimą – bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas (CK 3.59 straipsnis).

24. Įstatymas numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Bet kuriuo atveju, sprendžiant bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimus, prioritetinis yra vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Be to, bendravimas su vaikais yra ne tik tėvo teisė, bet ir pareiga.

25. Ieškovė neprašo nustatyti atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos. Atsižvelgiant į tai, bei į aukščiau esančią nuostatą (kad bendravimas su vaikais yra ne tik teisė, bet ir pareiga), teismas savo iniciatyva nustato, kad atsakovas turi teisę su savo nepilnamečiu vaiku susitikti abiem tėvams ir vaikui priimtu laiku (prieš tai suderinus konkretų laiką su vaiko motina). Detalus bendravimo grafikas nenustatomas (kadangi byloje ginčo dėl bendravimo nėra), tačiau nustatytina sąlyga, kad tėvas turi bendrauti su vaiku ne mažiau kaip keturis kartus per mėnesį.

Dėl išlaikymo priteisimo

26. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 300 Eur per mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę. Atsakovas Tarnybos pateiktoje išvadoje su išlaikymo dydžiu sutiko, tuo tarpu Tarnyba nurodė, kad išlaikymui prašoma priteisti suma, kas mėnesį po 300 Eur, neprieštarauja geriausiems vaiko interesams.

27. Tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

28. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

29. Nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas MMA dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei MMA išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei MMA išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).

30. MMA šiuo metu, atskaičius mokesčius, sudaro 633 Eur. Ieškovė nurodė, kad vaiko poreikiams per mėnesį patenkinti yra reikalinga apie 655,50 Eur. Ieškovė detalizavo, kad į šią sumą įeina išlaidos ugdymui, drabužiams, maistui, higienai, vaistams. Teismas nustatė, kad ieškovės mėnesinės pajamos šiuo metu sudaro apie 568,18 Eur, tuo tarpu duomenų apie atsakovo įdarbinimus nėra. „Sodra“ duomenimis, atsakovas gauna 20,63 Eur išmoką.

31. Teismas, ištyręs ir įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, neturi pagrindo spręsti, kad šalių nepilnamečio vaiko minimalūs poreikiai galėtų būti mažesni nei viena MMA per mėnesį. Iš ieškovės pateiktos detalizacijos matyti, kad vaiko išlaikymui ieškovė per mėnesį išleidžia apie 655 Eur. Teismo vertinimu, prašomas priteisti išlaikymo dydis yra pagrįstas, iš esmės atitinka 15 metų amžiaus šalių sūnaus interesus.

32. Šiame kontekste teismas papildomai pažymi, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie teismo procesą ir nepaisydamas šios aplinkybės, procese išliko pasyvus. Tad, nors teismas neturi duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas ir egzistuoja tikimybė, kad atsakovas negauna jokių pajamų, tačiau atsakovui esant procesiškai pasyviam, spręstina, kad jis pats prisiėmė atitinkamo jo turtinės padėties vertinimo riziką.

33. Dėl aukščiau išdėstytų priežasčių teismas ieškovės reikalavimą tenkina ir priteisia iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 300 Eur per mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, jį indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

34. Nustatytina, kad nepilnamečiui vaikui išlaikyti skirtomis lėšomis uzufrukto teise disponuoja vaikų motina (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Dėl įgyto turto padalinimo

35. Ieškovė po santuokos nutraukimo prašo priteisti automobilius – „Opel Insignia Sports Tourer“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini); 2) „VW Sharan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), – atsakovui.

36. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

37. Nagrinėjamu atveju tarp šalių iš esmės nėra ginčo dėl santuokinio turto padalijimo būdo – ieškovė sutinka transporto priemones po santuokos nutraukimo palikti atsakovo nuosavybėn, kompensacijos dėl padalinto turto neprašo priteisti. Tuo tarpu atsakovas pozicijos nepateikė, tad laikytina, jog tam neprieštarauja. Atsižvelgiant į tai, teismas tenkina ieškovės reikalavimą ir minėtas transporto priemones priteisia atsakovui.

38. Šiame kontekste pažymėtina, jog gyvenamasis namas priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise pagal (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį. Tuo tarpu atsakovas į bylą nepateikė jokių duomenų, kad būstas buvo pagerintas jo asmeninėmis lėšomis. Atsižvelgiant į tai, būsto dalijimo klausimas nenagrinėjamas.

Dėl prievolės kreditorei UAB „F. B.“ (ne)padalijimo

39. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog ieškovė turi kreditorinį įsipareigojimą UAB „F. B.“, t. y. santuokos metu, (duomenys neskelbtini), ji sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurią sutinka ir toliau dengti viena.

40. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai santuoka nutraukiama, solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2007; 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009).

41. Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką bei į tai, jog tiek ieškovė, tiek kreditorė sutinka, kad po santuokos nutraukimo ieškovė prisiimtų ir asmeniškai vykdytų finansinius įsipareigojimus pagal su UAB „F. B.“ sudarytą paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), teismas sprendžia, kad po santuokos nutraukimo pagal iš minėtos paskolos sutarties kylanti prievolė laikytina asmenine ieškovės prievole.

Dėl neturtinės žalos priteisimo

42. Ieškovė ieškiniu prašo iš atsakovo jos naudai priteisti 500 Eur neturtinės žalos.

43. Įstatyme įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo (CK 3.70 straipsnio 2 dalis). Ši norma suponuoja kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio pareigą tokią žalą atlyginti. Iš esmės tai yra sutartinės atsakomybės rūšis, kai žalos atsiradimas sąlygotas specifinėje srityje – šeimoje, tarp sutuoktinių, nutraukiant santuoką, kuria buvo įformintas savanoriškas jų susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius. Tam, kad būtų galima šią civilinę atsakomybę įgyvendinti, be žalos elemento, turi būti nustatytos visos kitos bendrosios atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys bei kaltė ( CK 6.245-6.250 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2008).

44. Ieškovė nurodo, kad su atsakovu išgyveno 35 m. Dėl atsakovo, kaip sutuoktinio, pareigų pažeidimo, jo ne vieną kartą naudoto fizinio smurto jos atžvilgiu, ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, buvo sugriauti jos lūkesčiai turėti darnią šeimą. Ieškovė dėl nuolatinio atsakovo girtavimo gyvena baimėje, jaučia nerimą dėl savo sveikatos ir ateities.

45. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis), todėl neturtinės žalos fakto įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Kitaip yra dėl neturtinės žalos dydžio. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką neturtinė žala – tai bendrieji nuostoliai, kurių konkretus dydis nėra įrodinėjamas, jis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2007). Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais ir pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-969/2020).

46. Teismas konstatuoja, kad ieškovė įrodė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos. Pirma, byloje nustatyta, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, t. y. atsakovas vartojo prieš ieškovę fizinį smurtą (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Tai, savo ruožtu reiškia, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus ieškovės atžvilgiu (CK 6.246 straipsnis). Antra, šiame sprendime aptarti nuosprendžiai patvirtina ieškovę patyrus fizinius sužalojimus ir fizinį skausmą, dėl to jos patirtą išgąstį, baimę, stresą ir gėdą, t. y. ieškovei padaryta neturtinė žala (CK 6.250 straipsnis). Trečia, nagrinėjamu atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos, t. y. būtent atsakovo prieš ieškovę vartotas fizinis smurtas sąlygojo aukščiau nurodytus ieškovės patirtus neigiamus dvasinius išgyvenimus (CK 6.247 straipsnis). Ketvirta, teismo vertinimu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o būtent tai, kad atsakovo atžvilgiu yra net 3 apkaltinamieji nuosprendžiai dėl smurto artimoje aplinkoje, sudaro pagrindą spręsti, kad atsakovas žiauriai elgėsi su ieškove sąmoningai, suprasdamas savo veiksmus, jų prasmę ir jų galimas pasekmes, todėl atsakovas laikytinas kaltu dėl jo atliktų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, kaltės forma – tyčia (CK 6.248 straipsnis).

47. Dėl neturtinės žalos dydžio teismas nurodo, kad, teismo vertinimu, ieškovės prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra pagrįstas. Pabrėžtina, kad atsakovo ieškovės atžvilgiu atlikti neteisėti veiksmai – fizinis smurtas prieš ją – yra teismo pripažinti esant žiauriu elgesiu. Taip apibūdinamas elgesys sukelia stiprius neigiamus išgyvenimus, kurie išlieka ilgam laikui, turi potencialą sukelti reikšmingus emocinius ir psichinius sutrikimus. Teismas taip pat akcentuoja, kad smurtas buvo vartotas ne tik prieš ieškovę, o – ir prieš šalių dukrą taip pat. Dėl šių priežasčių teismas ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo tenkina pilna apimtimi ir iš atsakovo ieškovės naudai priteisia 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

48. Ieškovė iš atsakovo prašo priteisti 426 Eur bylinėjimosi išlaidų (126 Eur žyminio mokesčio, 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti).

49. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nustatyta, jog ieškovė patyrė jos prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės ieškinys buvo patenkintas visiškai, todėl iš atsakovo ieškovei priteisiami 426 Eur.

50. Pažymėtina, jog ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą priteisti periodinį išlaikymą (300 Eur). Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 80 straipsnio 7 dalimi, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, ieškovė už reikalavimą dėl periodinio išlaikymo turėjo sumokėti 81 Eur žyminį mokestį. Kadangi ieškinys tenkintas 100 procentų, šios bylinėjimosi išlaidos, t. y. 81 Eur, valstybės naudai priteistinos iš atsakovo.

51. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos dydį (minimali nepriteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur) bei į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 6,64 Eur, ši suma iš atsakovo priteisiama valstybės naudai (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nutraukti santuoką, sudarytą tarp G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Trakų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl atsakovo J. J. kaltės.

Po santuokos nutraukimo G. J. palikti santuokinę pavardę – „J.“, o J. J. – „J.“.

Po santuokos nutraukimo nustatyti nepilnamečio vaiko A. J., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina G. J., jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo J. J. sūnui A. J. 300 Eur (trijų šimtų eurų) išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos, 2022 m. lapkričio 17 d., iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti, kad A. J. išlaikyti skirtomis lėšomis uzufrukto teise disponuoja vaiko motina G. J..

Nustatyti atsakovo J. J. ir vaiko A. J. bendravimo tvarką, pagal kurią: atsakovas turi teisę su savo nepilnamečiu vaiku susitikti abiem tėvams ir vaikui priimtu laiku (prieš tai suderinus konkretų laiką su vaikų motina). Nustatyti, kad atsakovas turi bendrauti su vaiku ne mažiau kaip keturis kartus per mėnesį.

Priteisti J. J. asmeninės nuosavybės teise santuokoje įgytas transporto priemones „Opel Insignia Sports Tourer“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), bei „VW Sharan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, jog G. J. prievolė kreditorei uždarajai akcinei bendrovei „F. B.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini). kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukus santuoką, lieka asmenine G. J. prievole.

Priteisti iš J. J. G. J. 500 Eur (penkių šimtų eurų) neturtinę žalą.

Priteisti iš J. J. G. J. naudai 426 Eur (keturis šimtus dvidešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo J. J. 87,64 Eur (aštuoniasdešimt septynis eurus 64 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Bylinėjimosi išlaidos, priteistos valstybės naudai, pervedamos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662.

Sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.