Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis J. J. dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo kaltas prisipažino visiškai ir parodė, kad 2011-12-30 jis grįžo iš darbo namo šiek tiek išgėręs. Dukra jam papriekaištavo, kad jis atėjo išgėręs, ir jie susibarė. Jis dabar jau gerai neatsimena visų įvykio aplinkybių, nes praėjo daug laiko, bet buvo taip, kaip yra nurodyta jam pareikštame kaltinime. Po to, kai jis sudavė dukrai, ji paskambino mamai, ir ši iškvietė policiją. Parodė, kad jis pirmą kartą panaudojo dukros atžvilgiu smurtą. Parodė, kad taip atsitiko dėl to, kad jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Dabar jo santykiai su dukra yra puikūs, jis atsiprašė dukros, ir jie susitaikė. Daugiau tokių konfliktų nebuvo.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta tokiais įrodymais.

Nukentėjusioji K. J. parodė, kad kaltinamasis yra jos tėvas. Iki to įvykio jų santykiai buvo labai geri. Po to įvykio tėvas jos atsiprašė, ir jie iki šiol gerai sutaria. Parodė, kad 2011-12-30 tėvas apie 17 val. grįžo namo iš darbo išgėręs, ir ji padarė jam pastabą, kad jis vėl atėjo išgėręs. Tėvas nedažnai gerdavo, bet jai nepatikdavo, kai jis būdavo išgėręs. Tarp jų įvyko konfliktas, ir ji pakėlė balsą prieš tėvą, o tėvas sudavė jai delnu į veidą. Įvykio metu mama buvo darbe, o namuose buvo tik ji, tėvas ir brolis A., kuriam yra 6 metai. Po konflikto ji paskambino mamai, o mama iškvietė policiją, ir tėvą išvežė. Po konflikto jie su tėvu susitaikė, prašo jo nebausti.

Liudytoja G. J. parodė, kad kaltinamasis yra jos sutuoktinis, su kuriuo jie susituokė (duomenys neskelbtini). Jie turi nepilnametį sūnų A. J., gim. (duomenys neskelbtini), taip pat turi dar tris pilnamečius vaikus, iš kurių du jau gyvena atskirai, o K. J. gyvena su jais. Parodė, kad tą dieną ji (G. J.) buvo darbe (duomenys neskelbtini), ir jai paskambino dukra, kuri pasakė, kad iš darbo atėjo išgėręs tėvas pradėjo prie jos kabinėtis, todėl ji (G. J.) iškvietė policiją. Jai grįžus namo, dukra papasakojo, kad tėvas atėjo išgėręs ir pradėjo kabinėtis, todėl ji paskambino jai (G. J.). Dukra sakė, jog tėvas jai priekaištavo dėl to, kad anksčiau buvo kviesti policijos pareigūnai ir jis (J. J.) buvo dviem paroms uždarytas į areštinę, tai buvo 2011 m. vasarą, kai vyras smurtavo jos (G. J.) atžvilgiu. Taip pat dukra sakė, kad tėvas jai vieną kartą delnu sudavė per galvą ir per nugarą ir atėmė telefoną, todėl ji išėjo iš namų. Visą šį įvykį matė jų mažametis sūnus A. Parodė, kad tai buvo pirmas kartas, kai J. J. jų dukters atžvilgiu panaudojo smurtą. Anksčiau jis naudojo smurtą jos (G. J.) atžvilgiu. Po šio įvykio nei jos, nei dukters atžvilgiu J. J. smurto nenaudoja. Mano, kad jis taip elgėsi, nes buvo išgėręs. Dabar J. J. ir dukters K. santykiai yra geri.

2011-12-30 VA VPK Trakų r. PK VPS OVP viršininko S. L. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje nustatymo užfiksuota, kad J. J. sudavė savo dukrai K. J. į veidą (t. 1, b.l. 8-10).

2011-12-30 20.28 val. asmens blaivumo testo metu J. J. nustatytas 1,70 promilių girtumas (t. 1, b.l. 32).

Taigi, byloje surinktais įrodymais yra visiškai įrodyta, kad kaltinamasis J. J. 2011 m. gruodžio 30 d., apie 17.00 val. smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – dukrai K. J., gim. (duomenys neskelbtini). Tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 str. 1 d. (iki 2013-07-13 galiojusi įstatymo redakcija).

2. A. K. sunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamasis J. J. dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo kaltas iš esmės prisipažino visiškai ir parodė, kad įvykio momentui jie su nukentėjusiuoju A. K. buvo pažįstami apie 1 metus, nes kartu dirbo (duomenys neskelbtini), iki 2012-04-14 jų santykiai buvo normalūs, nesipykdavo. Parodė, kad 2012-04-14, apie 9 val. jis atėjo į darbą (duomenys neskelbtini), buvo blaivus, nepastebėjo, kad A. K. būtų išgėręs, kai atėjo į darbą. Darbe buvo ir sargas V. A. Jis (J. J.) su A. K. padarė visus darbus ir atėjo į katilinę išgerti. Gerti jie pradėjo apie 11 val. Jie dviese išgėrė 1 butelį degtinės, 0,5 l talpos, V. A. atrodo negėrė. Parodė, kad jų šulinyje buvo dingęs vanduo, todėl jo (J. J.) žmona atėjo pas jį į darbą paimti vandens, ji atėjo apie 16 val. Kai jo žmona atėjo į katilinę vandens, A. K. jai pasakė: „ Paimk savo... (išvadino jį - J. J. - necenzūriniais žodžiais) ir eik namo“. Kodėl A. K. pradėjo jį plūsti necenzūriniais žodžiais, jis nesuprato. Jo žmona girdėjo, kaip A. jį pavadino. Jis (J. J.) nunešė vandenį namo ir grįžo į katilinę. Jo namas nuo katilinės yra 30-40 m atstumu. Sugrįžęs į katilinę jis paklausė A., ar šis apsiramino. Tai turėjo girdėti V. (V. A.). A. į jo klausimą nieko neatsakė, bet pasakė: „Einam, išeisim į lauką“, jis tai suprato kaip pasiūlymą išeiti pasimušti. J. J. nuomone, jie abu buvo vienodai apsvaigę nuo alkoholio. Jis (J. J.) ėjo pirmas, iš paskos ėjo A., o trečias ėjo V. A. Jis (J. J.) tik atsigręžė, ir A. jam trenkė. Jis pats viso šito nepamena, bet jam taip pasakojo V. A. Jis negali paaiškinti, kodėl neprisimena įvykio aplinkybių, jis yra sveikas ir tą dieną buvo sveikas, ligoninėje niekada nėra gulėjęs, gal neprisimena įvykio aplinkybių dėl to, kad buvo apsvaigęs. A. jam trenkė ranka, jis (J. J.) vos nenukrito, bet V. A. jį prilaikė. A. jam sudavė vieną kartą, o tada jie pradėjo grumtis. Taip pat V. A. pasakojo, kad jie dar grumėsi susikabinę, stumdėsi, bet nukritę nebuvo. Po to jis (J. J.) smogė A. vieną kartą kumščiu į veidą, jis apsvaigo, nukrito ir nesikėlė. A. krisdamas atsirėmė į pečių ir tada nukrito ant betoninių grindų. A. nesikėlė, ir jis (J. J.) išsigando, kai pamatė A. iš pakaušio tekantį kraują. Jie jį pakėlė, apiprausė, ir V. A. jį nuvedė į kitą patalpą pagulėti. A. ėjo pats, bet prilaikomas, jis kalbėjo, bet jis (J. J.) neprisimena - ką. Jie jį paguldė ant suolo, ir jis (J. J.) gal apie 17 val. išėjo namo. Greitosios pagalbos A. jis nekvietė, bet V. A. sakė, kad A. atsisakė greitosios pagalbos. Jo (J. J.) žmona buvo nuėjusi į katilinę po muštynių ir siūlė A. iškviesti greitąją pagalbą, bet jis atsisakė. Kitą dieną jis (J. J.) buvo atėjęs į darbą, bet A. darbe nebuvo, nes buvo ne jo pamaina, todėl tą dieną su juo nesusitiko. Pirmadienį sužinojo, kad A. ligoninėje dėl jo (J. J.) smūgio. Pirmadienį jis (J. J.) buvo sulaikytas. Jam yra žinoma, kad A. buvo ligoninėje apie porą savaičių, jis (J. J.) buvo sulaikytas 2 paras. Jis klausė A. žmonos, kaip jo sveikata, tačiau pats jo ligoninėje nelankė. Parodė, kad taip pasielgė todėl, kad A. jį pažemino prie žmonos, buvo pastarojo išprovokuotas, o taip pat todėl, kad buvo išgėręs, savo veiksmus vertina labai blogai. Jis atsiprašė A., kai šis grįžo iš ligoninės, bet nežino, ar jis jam atleido, susitikę jie pasisveikina. Parodė, kad visą konfliktą turėjo matyti ir girdėti tuo metu katilinėje buvęs J. J., kuris dirbo (duomenys neskelbtini) krovėju, jis kartu su jais negėrė. Labai gailisi dėl to, ką padarė, su pareikštais ieškiniais sutinka visiškai, prašo neskirti jam realios laisvės atėmimo bausmės, kad jis galėtų dirbti ir atlyginti padarytą žalą.

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta tokiais įrodymais.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. K. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį, nes jie kartu dirbo (duomenys neskelbtini), kur jis dirba ir šiuo metu pagalbiniu darbininku, jų santykiai buvo normalūs, konfliktų jokių nebuvo. Parodė, kad įvykio dieną jis dirbo nuo 7 val., o kaltinamasis atėjo apie 8-9 val., jis (A. K.) kūreno katilinę, o kaltinamasis paduodavo pjuvenas. Apie pietus J. J. atsinešė 0,5 l talpos butelį degtinės, kurį jie dviese gėrė. Be jų katilinėje dar visą laiką buvo V. A. ir J. J. Jis (A. K.) su J. išgėrė visą butelį degtinės, gėrė apie 1 val. Parodė, kad jis (A. K.) į darbą atėjo blaivus, J., kaip jam atrodo, irgi buvo blaivus. Po to, kai jie išgėrė butelį degtinės, į katilinę atėjo J. žmona prisipilti vandens ir kartu išsivedė J. namo, nes jis (A. K.) negražiai J. pavadino. Jis (A. K.) pavadino jį „py..ru“, nes jis, kai išgeria, tai būna labai „principingas“. J. girdėjo, kaip jis jį pavadino, bet į tai niekaip nesureagavo. Po šių žodžių J. žmona liepė jam eiti namo, jis ėjo pats. Kuris iš jų buvo girtesnis, jis (A. K.) negali įvertinti. Po kiek laiko, gal po 30 min. J., grįžęs į katilinę, pradėjo aiškintis, kodėl jis (A. K.) jį taip pavadino, ir pradėjo prie jo kabinėtis, stumdytis, bet nesimušė. Jis (A. K.) nesiūlė J. muštis, nebandė jam suduoti, rankose jis nieko neturėjo, nematė, kad ir J. būtų kažką turėjęs rankose. Jis tiksliai neatsimena, bet jam atrodo, kad J. pasiūlė išeiti į lauką, jis, kiek prisimena, pasakė: „Einam, einam“. Iš tokių J. žodžių jis (A. K.) suprato, kad jis siūlo išeiti pasimušti. Jis nepastebėjo, kaip kaltinamasis jam sudavė. Kas vyko toliau, jis neprisimena dėl traumos, nes atsipeikėjo tik katilinės rūbinėje ant suolo. Kai atsipeikėjo, šalia jo buvo sargas V. (V. A.). Jam (A. K.) stipriai bėgo kraujas iš pakaušio, todėl jis apsiprausė katilinėje ir nuėjo namo. Namuose jam sugyventinė D. M. sutvarkė žaizdą, ir jis galvojo, kad viskas jam bus gerai ir jis galės dirbti. Tą pačią dieną jis buvo nuvežtas į Trakų ligoninę, kur jam sutvarstė žaizdą ir paleido namo. Kitą dieną vakare jam reikėjo eiti į darbą, jis nuėjo, bet vakare grįžęs pasijautė blogai, todėl žmona paskambino sūnui, ir jie jį nuvežė į Trakų ligoninę, kur jam susiuvo žaizdą ir nusiuntė į Vilniaus Greitosios pagalbos ligoninę, kur jį apžiūrėjo ir pasakė, kad galvoje yra kraujo krešulys. Po to jis beveik visą savaitę buvo komos būsenoje. Iš viso ligoninėje gydėsi 2 savaites. Po to buvo paguldytas į Kalvarijų g. esančią ligoninę, kur dar savaitę laiko gydėsi, o po to gydėsi namuose. Parodė, kad su kaltinamuoju po to, kai išėjo iš ligoninės, buvo susitikęs, jie pasisveikino, šis jo atsiprašė, jis (A. K.) jam atleido, bet nuoskaudą dar jaučia, nes jam buvo negerai su psichika dėl tos traumos, krešulys galvoje iki šiol dar yra. Parodė, kad nuo kaltinamojo jam suduoto smūgio jis nukrito ir atsitrenkė galva į betoną, taip pat jam buvo sulaužytas žandikaulis, kurį jam pjovė, nes nuo smūgio buvo likusi danties šaknis, kuri supūliavo, jam valė pūlius, darė drenažą. Dabar dešinė žandikaulio pusė yra nejautri. Po šios traumos jam gumytėmis buvo surišti dantys, kad jis nejudintų žandikaulio ir kad jis taisyklingai suaugtų, dabar jam kliba visi viršutiniai priekiniai dešinės pusės dantys, jam reikia statyti dantis, nes jie išbyrėjo. Dėl kaltinamojo veiksmų jis mėnesį negalėjo valgyti, tik gėrė sultis ir valgė tik per šiaudelį, galėjo valgyti tik minkštą maistą, visą tai jam sukėlė nepatogumų. Jis iki šiol negali valgyti kieto maisto, valgo tik minkštą maistą. Po šios traumos jis buvo komos būsenoje 5 paras. Po to įvykio jam dažnai skauda pakaušį, o anksčiau to nebūdavo. Po šios traumos jam atsirado ir kitų neigiamų pasekmių, nes kai persidirba, jam skauda kaklo slankstelius, o anksčiau to nebuvo, anksčiau jis neturėjo problemų su galva ir kaklu, taip pat suprastėjo atmintis, dažnai svaigsta galva. Patikslinęs savo reikalavimus, prašė priteisti iš kaltinamojo 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 300 Lt turtinei žalai atlyginti. Paaiškino, kad po sužalojimo teko pirkti vaistų maždaug už 500 Lt, bet tai patvirtinančių dokumentų neturi ir negali pateikti, nes jie pasimetė, todėl sumažino savo šį reikalavimą ir prašė priteisti 300 Lt turtinei žalai atlyginti, tačiau kaltinamajam nagrinėjant bylą teisme sumokėjus nukentėjusiajam 300 Lt turtinei žalai atlyginti, šio savo reikalavimo atsisakė. Paaiškino, kad iš pradžių jam padarytą moralinę (neturtinę) žalą įvertino 2000 Lt, bet mano, kad įvertino per mažai ir šiandien jam padarytą moralinę žalą įvertina 5000 Lt, kuriuos ir prašo priteisti iš kaltinamojo. Taip pat prašė neskirti kaltinamajam realios laisvės atėmimo bausmės, nes jis turi mažą vaiką.

Liudytoja G. J. parodė, kad įvykio dieną pas juos namuose nebuvo vandens ir ji apie 14.00 -14.30 val. nuėjo į (duomenys neskelbtini) katilinę atsinešti vandens. Kai ji užėjo į katilinę, A. K., jos vyras ir sargas V. A. sėdėjo prie stalo, o ant stalo stovėjo 0,5 l talpos degtinės butelis, J. J. ji nematė. Kai ji užėjo į katilinė, A. jai pasakė: „Paimk iš čia savo „py..rą“. Ji prisipylė vandens, priėjo prie J. ir pasakė jam, kad jis eitų namo. J. paėmė kibirą su vandeniu ir nunešė namo. Vyras tą dieną į darbą išėjo apie 7-8 val., į darbą išėjo blaivus. Kai ji atėjo į katilinę, tai jie (J. J. ir A. K.) buvo jau pastebimai išgėrę, V. A. negėrė. Ji neklausė A., kodėl jis taip pavadino jos vyrą. Po kiek laiko, gal po 15-17 min. jos vyras grįžo atgal į katilinę. Ji neklausė vyro, ko jis eina į katilinę, bet sakė jam, kad jis neitų, o jis atsakė, kad tuoj grįš. Vėliau ji savo vyrą pamatė apie 18 val., nes buvo su sūnumi išėjusi į parduotuvę, o kai grįžo, tai J. jau miegojo, ir apie tą įvykį ji nieko nežinojo. Kitą dieną ji sutiko D. M., kuri ir papasakojo jai, kas atsitiko. Ji papasakojo, kad grįžo iš darbo namo ir rado sužalotą vyrą, todėl iškvietė sūnų, kuris nuvežė A. į ligoninę. Ji (G. J.) klausė savo vyro, kas atsitiko, ir jis jai pasakė, kad jie abu buvo išgėrę ir jam (J.) labai nepatiko, kad A. jį pažemino jos (G. J.) akivaizdoje. Ji suprato, kad jie susibarė dėl to, kad A. J. negražiai pavadino, ir J. su A. pradėjo stumdytis, kas pradėjo pirmas stumdytis, ji nežino. Vyras jai sakė, kad jis A. ne taip stipriai sudavė, sakė, kad pradėjo bėgti kraujas. J. sakė, kad pastūmė, ir A. nugriuvo. Apie suduota smūgį jai J. nepasakojo, tik sakė, kad jis nestipriai pastūmė, o A. nugriuvo. Parodė, kad J., kai išgeria, būna agresyvus, bet paskutiniu metu jis toks nebūna, nes išgeria nedaug ir nebūna girtas. Parodė, kad ji, kai ėjo į parduotuvę, buvo užėjusi į katilinę paklausti, kas atsitiko, o A. jai pasakė, kad viskas gerai. Jai yra žinoma, kad A. buvo komos būsenoje ir gulėjo ligoninėje. Su nukentėjusiuoju ji nebendravo, nes jai buvo gėda. Dėl žalos atlyginimo ji kalbėjo tik su A. sugyventine. Iki teismo žalos nukentėjusiajam dar nė kiek neatlygino. Mano, kad reikia atlyginti žalą Valstybinei ligonių kasai ir nukentėjusiajam. Mano, kad nukentėjusiajam reikia atlyginti 5300 Lt žalos. Paaiškino, kad ji nedirba apie 1 metus, nes nėra darbo. Anksčiau dirbo (duomenys neskelbtini), bet iš ten išėjo, nes nemokėjo atlyginimo. Jos vyras uždirba apie 800-1000 Lt per mėnesį. Sūnus A. lanko darželį, dukra K. mokosi 12 klasėje, o kiti du vaikai jau yra pilnamečiai ir gyvena atskirai. Ji (G. J.) gauna 717 Lt socialinę pašalpą ir 52 Lt vaiko pašalpą už A., santaupų neturi.

Liudytojas V. A. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotoju ir kūriko padėjėju, kaltinamąjį pažįsta, nes jis taip pat dirbo (duomenys neskelbtini), santykiai su kaltinamuoju normalūs, nukentėjusįjį taip pat pažįsta, nes jis taip pat yra bendradarbis, santykiai su juo taip pat yra normalūs. Parodė, kad įvykio dieną J. J. ir A. K. susimušė darbo vietoje. Tai buvo 2012-04-14, šeštadienį. Jis (V. A.) tą dieną dirbo nuo 7.00 val. iki 19.00 val. Kaltinamasis ir nukentėjusysis taip pat dirbo tą dieną ir jie apie 16 val. susimušė. Į katilinę atėjo J. žmona prisipilti vandens, o J. ir A. sėdėjo katilinėje prie stalo ir gėrė darbo metu. A. J. žmonai pasakė: „Paimk savo „py..rą vyrą“. Jis (V. A.) visą laiką buvo katilinėje ir matė, ką darė nukentėjusysis ir kaltinamasis. Jie abu gėrė darbo metu. Jis su jais negėrė, bet sėdėjo su jais kartu prie stalo. Jie abu į darbą atėjo blaivūs. A. su J. išgėrė butelį degtinės, 0,5 l talpos, o gal ne visą, gal šiek tiek buvo likę. A. su J. gėrė nuo pietų iki 16 val., J. J. ne visą laiką buvo katilinėje, jis su jais negėrė, jis matė tą momentą, kai kaltinamasis grįžo iš namų į katilinę, matė tarp A. ir J. įvykusį konfliktą. Kaltinamasis išėjo su žmona namo ir pasakė A.: „Palauk, aš ateisiu“. J. grįžo po 10 min. ir sudavė A. delnu per veidą ir pasakė „Einam pakalbėsim į lauką“. Tada jie abu atsistojo ir pradėjo muštis. Jie abu susikabino, negali pasakyti, kuris pirmas. Jis juos išskyrė, ir jie jau ėjo link stalo, A. vėl kažką pasakė kaltinamojo atžvilgiu, tada kaltinamasis atsisuko ir staiga sudavė kumščiu A., kuris po smūgio nugriuvo ant betoninių grindų. A. griūdamas atsitrenkė galva į pečių ir tada krito. Po smūgio nukentėjusysis buvo netekęs sąmonės. Po to, kai J. grįžo į katilinę, A. sėdėjo fotelyje ir jokių agresyvių veiksmų ar necenzūrinių žodžių kaltinamojo atžvilgiu nevartojo. Jis (V. A.) su J. J. pakėlė A. ir pamatė, kad jam iš pakaušio bėga kraujas, jie pradėjo valyti kraują. Jis (V. A.) pasiūlė A. iškviesti greitąją medicinos pagalbą, bet jis atsisakė ir išėjo namo, o jis (V. A.) liko toliau dirbti. Vėliau jis sužinojo, kad A. buvo išvežtas į ligoninę. Kaltinamasis tuo metu, kai nukrito A., nieko nedarė, negali pasakyti, ar kaltinamasis siūlė A. iškviesti greitąją pagalbą. Kaltinamasis po nukentėjusiojo sužalojimo katilinėje pabuvo apie 30 min. J. sakė, kad blogai padarė, ir gailėjosi, kad taip gavosi. Su kaltinamuoju galima buvo bendrauti, jis suvokė, kas atsitiko. Jie (J. J. ir A. K.) abu buvo stipriai išgėrę. Parodė, kad jis apie kaltinamąjį nieko blogo nėra girdėjęs, jis su kaltinamuoju jokių konfliktų neturėjo ir nematė, kad jis būtų konfliktavęs su kitais bendradarbiais. Jo (V. A.) nuomone, J. sudavė A. turbūt už tai, kad A. negražiai J. pavadino žmonos akivaizdoje. Įvykio metu rankose nei A., nei J. nieko neturėjo. A. ir J. santykiai iki įvykio buvo normalūs.

Liudytojas J. J. parodė, kad įvykio metu jis dirbo ir šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) elektriku, kaltinamąjį pažįsta, nes jis yra buvęs jo bendradarbis, nukentėjusįjį taip pat pažįsta, nes jis įvykio metu buvo ir šiuo metu yra jo bendradarbis, jo (J. J.) santykiai su kaltinamuoju ir nukentėjusiuoju yra normalūs. Parodė, kad įvykio dieną jam (J. J.) paskambino direktorė ir paprašė išeiti į darbą ir priskaldyti atraižų. Jis (J. J.) matė, kaip įvykio dieną kaltinamasis ir nukentėjusysis gėrė degtinę. Įvykio metu katilinėje dar buvo V. A.. Į katilinę atėjo kaltinamojo žmona pasiimti vandens, ir A. jai pasakė: „Pasiimk savo „py..rą“. Taip pat A. pasakė, kad su kaltinamojo žmona turėjo intymių santykių, todėl kaltinamasis A. pasakė: „Aš tau šito neatleisiu ir tuoj grįšiu“. Kai kaltinamasis grįžo į katilinę, jie abu, t.y. kaltinamasis su nukentėjusiuoju, pradėjo muštis, o V. (V. A.) juos išskyrė. Jis (J. J.) nematė, kaip J. sudavė A. Matė, kaip A. užsikabino už pečiaus „drato“, nukrito ant užpakalio ir trenkėsi galva į betonines grindis. J. sudavė delnu ar kumščiu, ir A. nugriuvo. V. A. su J. nuplovė A. galva, nes jam iš pakaušio bėgo kraujas. Tada nukentėjusysis su kaltinamuoju dar atsisėdo prie stalo ir dar norėjo išgerti, kas liko, o kas vyko toliau jis (J. J.) nematė, nes išėjo namo. Kai mušėsi, nei kaltinamasis, nei nukentėjusysis rankose nieko neturėjo. Jie nebuvo labai girti.

Liudytoja D. M. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, jis yra jos labai tolima giminė, jų santykiai normalūs, nukentėjusysis yra jos sugyventinis nuo 2007 m., jų santykiai yra normalūs. Parodė, kad viskas įvyko 2012 m. balandžio viduryje. Tą dieną ji grįžo iš darbo apie 13 val. Apie 17 val. A. atėjo namo, ir ji pamatė, kad jo visas pakaušis kraujuotas ir veido dešinė pusė buvo ištynusi ir mėlyna. A. buvo išgėręs, bet ne girtas. Ji paklausė, kas atsitiko. A. nieko jai nepasakė. Ji pati pasakė, kad jis turbūt susimušė su J. J.. Ji įtarė, kad A. susimušė su J., nes jie kartu dirbo katilinėje, o taip pat jai yra žinoma, kad J. yra konfliktuojanti asmenybė. A. jai atsakė, kad Ja. jam trenkė. Taip pat pasakojo, kad į katilinę buvo atėjusi J. žmona, ir tarp A. su J. įvyko konfliktas. J. eidamas su savo žmona namo pasakė: „Aš tau padarysiu“. A. jai tiksliai nepasakė, dėl ko įvyko konfliktas. Jai yra žinoma, kad konfliktas įvyko dėl J. žmonos. Ji (D. M.) paskambino sūnui, ir jie iškvietė greitąją pagalbą, nes A. iš pakaušio bėgo kraujas, A. nuvežė į Trakų ligoninę, jam susiuvo žaizdą ir po poros valandų jis grįžo namo. A. jai sakė, kad jam labai skauda galvą, visą naktį jį pykino. Kitą dieną vakare A. išėjo į darbą. Ji jam paskambino apie 21.00 val., ir jis jai pradėjo pasakoti apie laukus ir gėles. Ji suprato, kad jam yra negerai, todėl nuvažiavo jo pasitikti. Jie grįžo namo, ir jis pradėjo kliedėti, ji pranešė apie tai jo sūnui. Atvažiavo sūnus, ir jie nuvežė A. į Trakų ligoninę, kur davė siuntimą į Vilniaus Greitosios pagalbos ligoninę. Šioje ligoninėje nustatė, kad A. padarytas kaukolės lūžis ir yra kraujo krešulys. Po poros dienų A. ištiko koma, gydytojai pasakė, kad jeigu iki penktadienio jis neatsigaus, veš jį į psichiatrijos ligoninę, bet jis atsigavo ir buvo perkeltas į palatą. Jis negalėjo nieko valgyti, neaiškiai kalbėjo. Vėliau A. buvo išvežtas į Žalgirio kliniką, nes buvo nustatyta, kad jam sulaužytas žandikaulis, todėl visus dantis sukabino geležim. Kai grįžo namo, A. negalėjo valgyti, kramtyti ir tai jam sukėlė nepatogumus, nes jis valgė tik skystą maistą per šiaudelį, dabar jis gali valgyti ir kietą maistą, bet jam reikia pjaustyti maistą mažesniais gabaliukais. Po sužalojimo A. dantys apie 1,5 mėnesio buvo sukabinti gumytėmis, jis negalėjo normaliai kalbėti ir tai sukėlė jam diskomfortą. Dabar A. savijauta nėra labai bloga, bet jį kankina nemiga, jis tapo nervingas, atsirado problemos su dantimis, suprastėjo atmintis, jam skauda žemiau pakaušio. Anksčiau po sužalojimo jis vartojo raminančius vaistus, o paskutiniu metu vartoja tik vaistus „Cinarizin“ ir „Aspirin“. Iki sužalojimo A. nemiga nekankino, jis neturėjo jokių rimtų sveikatos problemų. A. gydėsi apie 3 mėnesius - ligoninėje gydėsi apie 1 mėnesį ir 2 mėnesius namuose. A. dabar vėl dirba ten pat ir ta patį darbą. Jam kliba sužaloti dantys ir jie yra labai jautrūs, todėl jis negali valgyti šalto maisto, taip pat jis sakė, kad nejaučia žandikaulio dešinės pusės. Parodė, kad kaltinamasis šiandien atlygino 300 Lt turtinės žalos. Paaiškino, kad neturi dokumentų ir čekių, kiek mokėjo gydytojams, čekių nesaugojo, nes A. nenorėjo, kad J. pasodintų. Parodė, kad kaltinamasis yra agresyvus, bet jis anksčiau nekonfliktavo su jos (D. M.) sugyventiniu. Parodė, kad kaltinamasis gyvena netoli jų, ir jai (D. M.) teko girdėti, kad jis skriaudžia savo žmoną, taip pat (duomenys neskelbtini) darbuotojai sakydavo, kad J. išgėręs „durnas“. Jos (D. M.) nuomone, nereikėtų kaltinamojo bausti realia laisvės atėmimo bausme, nes jis turi mažametį vaiką.

Liudytojas S. K. parodė, kad A. K. yra jo tėvas, jie gyvena atskirai, jų tarpusavio santykiai yra geri; kaltinamąjį pažįsta iš matymo. Parodė, kad įvykio dieną jis (S. K.) grįžo iš darbo, jam paskambino tėvo sugyventinė ir pasakė, kad tėvui praskelta galva. Jis (S. K.) atvažiavo pas tėvą apie 19 val., bet tėvas atsisakė gydytojų pagalbos. Pamatęs, kad tėvas kraujuoja, jis (S. K.) nuvežė jį į Trakų ligoninę, kur jį apžiūrėjo ir norėjo išleisti gydytis namo, bet vėliau davė siuntimą į Vilniaus Greitosios pagalbos ligoninę. Jis nuvežė tėvą į Vilniaus Greitosios pagalbos ligoninę, kur jam padarė tyrimus ir pasakė, kad išsiliejęs kraujas į smegenis ir yra smegenų uždegimo požymiai, todėl tėvą paguldė į ligoninę. Tėvas dvi savaites buvo gydomas reanimacijoje, o po to gydėsi namuose. Tėvas dar buvo gydomas Žalgirio ligoninėje dėl žandikaulio. Parodė, kad tėvas jam pasakojo, kad tarp jo ir J. J. kilo konfliktas, po to J. išėjo, o vėliau sugrįžęs trenkė tėvui iš niekur nieko, ir jis nukrito. Parodė, kad vežant tėvą į ligoninę, jis sakė, kad J. jam trenkė strypu, bet jis tuo metu galėjo bet ką pasakyti, nes kliedėjo. Parodė, kad iki sužalojimo tėvas sveikata nesiskundė, o po sužalojimo tėvui suprastėjo atmintis, jis (S. K.) pastebi, kad tėvas neprigirdi, bet skausmais jam nesiskundžia. Dėl žandikaulio lūžio tėvui buvo daryta operacija, nes buvo susidaręs pūlinys. Tėvas negalėjo normaliai nei kalbėti, nei valgyti, valgė tik per šiaudelį, nes jam netrumpą laiką žandikaulis buvo sukabintas kabėmis.

Iš 2012-04-16 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra (duomenys neskelbtini) katilinės pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), aptvertoje teritorijoje. Katilinės durys yra iš pietryčių pusės, įėjus pro medines duris patenkame į katilinės vidų. Katilinės grindys yra betoninės. Dešinėje pusėje įėjimo yra langai su metalinėmis grotomis, kairėje - šildymo katilai. Keturių metrų atstumu nuo dešinės sienos ir aštuonių metrų atstumu nuo įėjimo durų yra mūrinė krosnis. Apatinės krosnies dalyje, prie pirmos iš kairės pusės pakuros matosi raudonos spalvos skysčio purslai, panašūs į kraują (paimta nuoplova, kuri supakuota į baltos spalvos voką). Kitose katilinės patalpose esama tvarka nepažeista, grumtynių požymių nesimato (t. 1, b.l. 71-75).

Iš 2012-05-04 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas S. K. pateikė striukę, priklausančią nukentėjusiajam A. K., kuria jis buvo apsirengęs įvykio metu (t. 1, b.l. 107).

Iš 2012-05-28 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas - tamsiai mėlynos spalvos striukė, priklausanti A. K.. Striukėje ties apykakle dešinėje pusėje yra saga, ant kurios matyti raudonos spalvos išdžiūvusio skysčio dėmė, panaši į kraują. Striukės nugarinėje dalyje viršutinėje juosmens dalyje ir apatinėje dalyje matosi raudonos ir rudos spalvos dėmės, panašios į kraują. Striukės apykaklėje matosi rudai raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Po apžiūros striukė kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, patalpinta į VA VPK Trakų r. PK daiktų saugojimo kamerą (t. 1, b.l. 108-111, 162-163).

Iš 2012-04-16 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad kaltinamasis J. J. pateikė sportinę aprangą, kuria jis buvo apsirengęs įvykio metu (t. 1, b.l. 159).

Iš 2012-06-14 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas - tamsiai mėlynos spalvos kostiumas, priklausantis J. J. Sportinio kostiumo priekyje matyti juodos ir tamsiai rudos spalvų purvo dėmės su galimai biologiniais pėdsakais. Po apžiūros sportinis kostiumas kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, patalpintas į VA VPK Trakų r. PK daiktų saugojimo kamerą (t. 1, b.l. 160-161, 162-163).

2012-07-18 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 903/12(01) nurodyta, kad A. K. padaryti sužalojimai: muštinė pakaušio srities žaizda, galvos smegenų kaktinių skilčių sumušimas su kraujo išsiliejimu į kaktines smegenų skiltis ir po jų dangalais, apatinio žandikaulio lūžis dešinio kampo srityje su poodinėmis kraujosruvomis sprando dešinėje ir dešinėje pažandėje. Muštinė pakaušio žaizda su galvos smegenų kaktinių skilčių sumušimu bei su kraujo išsiliejimu į kaktines smegenų skiltis ir po jų dangalais (imant atskirai nuo kitų kūno sužalojimų) kvalifikuojama sunkiu sveikatos sutrikdymu, nes atitinka sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.2 punktą. Izoliuotas apatinio žandikaulio lūžis atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes žandikaulio lūžio gijimas užtrunka ir sveikata būna sutrikdyta ilgalaikiai (ilgiau 10 dienų). Visi kiti sužalojimai (odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos) atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. Muštinė pakaušio žaizda su galvos smegenų kaktinių skilčių sumušimu bei su kraujo išsiliejimu į kaktines smegenų skiltis ir po jų dangalais yra būdinga griuvimui ir atsimušimui pakaušiu į kietą buką daiktą. Apatinio žandikaulio lūžis dešinio kampo srityje su poodinėmis kraujosruvomis sprando dešinėje ir dešinėje pažandėje būdinga smūgio (ių) kietu buku daiktu sudavimui (t. 1, b.l. 101-104).

Kaltinamasis J. J. iš esmės visiškai pripažino savo kaltę dėl nukentėjusiojo A. K. sunkaus sveikatos sutrikdymo, parodė, jog nesitikėjo, kad nukentėjusysis nuo jo (kaltinamojo) smūgio gali nukristi ir susižaloti, atsiprašė nukentėjusiojo, labai gailėjosi dėl to, ką padarė, pasižadėjo dirbti ir visiškai atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą. Norėdamas palengvinti savo teisinę padėtį kaltinamasis iš pradžių parodė, kad sudavė nukentėjusiajam gindamasis nuo jo, nes pastarasis pirmas pasiūlė išeiti į lauką, kaip suprato kaltinamasis, „pasimušti“, taip pat parodė, kad nukentėjusysis pirmas jam trenkė ranka, jis (J. J.) vos nenukrito, bet V. A. jį prilaikė, tada jie pradėjo grumtis, jie grumėsi susikabinę, stumdėsi, bet nukritę nebuvo. Taip pat parodė, kad jis pats viso šito nepamena, bet jam taip pasakojo V. A.; kodėl neprisimena įvykio aplinkybių, kaltinamasis paaiškinti negalėjo, paaiškino, kad gal neprisimena įvykio aplinkybių dėl to, kad buvo apsvaigęs. Parodė, kad po to jis (J. J.) smogė A. vieną kartą kumščiu į veidą, jis apsvaigo, nukrito ir nesikėlė. Teismas kritiškai vertina ir atmeta kaltinamojo parodymus, kad jis sudavė nukentėjusiajam gindamasis nuo pastarojo, kadangi iš esmės juos paneigė pats kaltinamasis, nes duodamas parodymus teisme parodė, kad jis taip sureagavo į nukentėjusiojo jo atžvilgiu pasakytus, girdint kaltinamojo žmonai, įžeidžiančius žodžius todėl, kad buvo girtas, paaiškino, kad būdamas blaivus tokioje situacijoje jis būtų tiesiog nuėjęs namo, būtinybės gintis nuo A. K. veiksmų jam nebuvo, rankose nei jis, nei A. nieko neturėjo. Tai, kad kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam ne gindamasis nuo jo, bet keršydamas jam už pasakytus įžeidžiančius žodžius, patvirtina ir nukentėjusiojo A. K. bei liudytojų V. A. bei J. J. parodymai.

Liudytojas V. A. teisme parodė, kad jis (V. A.) visą laiką buvo katilinėje ir matė, ką darė nukentėjusysis ir kaltinamasis. Jie abu gėrė darbo metu. Jis su jais negėrė, bet sėdėjo su jais kartu prie stalo. Parodė, kad į katilinę atėjus J. žmonai prisipilti vandens, J. ir A. sėdėjo katilinėje prie stalo ir gėrė. A. J. žmonai pasakė: „Paimk savo „py..rą vyrą“. Kaltinamasis išėjo su žmona namo ir pasakė A.: „Palauk, aš ateisiu“. J. grįžo po 10 min. ir sudavė A. delnu per veidą, pasakė „Einam pakalbėsim į lauką“. Tada jie abu atsistojo ir pradėjo muštis. Jie abu susikabino, negali pasakyti, kuris pirmas. Jis juos išskyrė, ir jie jau ėjo link stalo, A. vėl kažką pasakė kaltinamojo atžvilgiu, tada kaltinamasis atsisuko ir staiga sudavė kumščiu A., kuris po smūgio nugriuvo ant betoninių grindų. Parodė, kad po to, kai J. grįžo į katilinę, A. sėdėjo fotelyje ir jokių agresyvių veiksmų ar necenzūrinių žodžių kaltinamojo atžvilgiu nevartojo. Parodė, kad įvykio metu rankose nei A., nei J. nieko neturėjo.

Liudytojas J. J. parodė, kad įvykio dieną jis (J. J.) matė, kaip kaltinamasis ir nukentėjusysis gėrė degtinę darbe, katilinėje, ten dar buvo V. A. Į katilinę atėjo kaltinamojo žmona pasiimti vandens, ir A. jai pasakė: „Pasiimk savo „py..rą“. Parodė, kad taip pat A. pasakė, kad su kaltinamojo žmona turėjo intymių santykių, todėl kaltinamasis A. pasakė: „Aš tau šito neatleisiu ir tuoj grįšiu“. Kai kaltinamasis grįžo į katilinę, jie abu, t.y. kaltinamasis su nukentėjusiuoju, pradėjo muštis, o V. (V. A.) juos išskyrė. Jis (J. J.) nematė, kaip J. sudavė A. Matė, kaip A. užsikabino už pečiaus „drato“, nukrito ant užpakalio ir trenkėsi galva į betonines grindis. J. sudavė delnu ar kumščiu, ir A. nugriuvo. V. A. su J. nuplovė A. galva, nes jam iš pakaušio bėgo kraujas. Tada nukentėjusysis su kaltinamuoju dar atsisėdo prie stalo ir dar norėjo išgerti, kas liko, o kas vyko toliau jis (J. J.) nematė, nes išėjo namo. Parodė, kad, kai mušėsi, nei kaltinamasis, nei nukentėjusysis rankose nieko neturėjo. Teismas kritiškai vertina ir atmeta liudytojo J. J. parodymus apie jo nurodytą aplinkybę, jog nukentėjusysis pasakęs, kad jis su kaltinamojo žmona turėjo intymių santykių; šios aplinkybės nenurodė nė vienas iš byloje apklaustų asmenų, ją kategoriškai teisiamajame posėdyje paneigė nukentėjusysis, šios aplinkybės neminėjo ikiteisminio tyrimo metu ir pats liudytojas J. J. (t. 1, b.l. 115-116).