- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-23
- Bylos Nr.
- eAN2-12-300/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00196-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Vidmantas Mylė (pirm.)
- Institucija
- Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Pažeidėjas
- Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus darbo ginčų komisija
- Advokatai
- Vilius Mačiulaitis
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal L. K., kurios atžvilgiu administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta, atstovo advokato Viliaus Mačiulaičio apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. II-145-953/2019.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Institucija) 2019 m. kovo 21 d. nutarimu Nr. VDI-ANR_N-156-2019 L. K. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 100 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad ji, būdama darbuotojų atžvilgiu darbdaviui atstovaujančiu asmeniu, atsakingu už darbo laiko apskaitą, neužtikrino, kad 2018 m. gruodžio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose būtų įrašyti teisingi duomenys apie UAB „R.“ darbuotojų E. R., M. R. ir R. M. faktiškai dirbtą laiką (1 t., b. l. 7–9).
2. L. K. atstovas advokatas Vilius Mačiulaitis padavė skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, kuriuo prašė panaikinti Institucijos 2019 m. kovo 21 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti (1 t., b. l. 1–5).
Žemesnės instancijos teismas
3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimu tenkino L. K. atstovo skundą, panaikino Institucijos 2019 m. kovo 21 d. nutarimą Nr. VDI-ANR_N-156-2019 ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukė. Teismas atmetė L. K. prašymą priteisti iš Institucijos 1 149,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 t., b. l. 52–71).
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
4. Apeliaciniu skundu L. K. atstovas advokatas Vilius Mačiulaitis, prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimo dalį, kuria pareiškėjai nebuvo priteistos bylinėjimosi išlaidos ir priimti naują sprendimą – priteisti pareiškėjai apylinkės teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo priteisti apygardos teisme pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas. (2 t., b. l. 76–79)
5. Skunde nurodoma, kad teismas klaidingai išsprendė klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Vadovaudamasis ANK 66 straipsnio nuostatomis ir mutatis mutandis (iš lot. su atitinkamais pakeitimais) taikydamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatas, teismas turėjo tenkinti pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Skunde pažymima, kad teismų praktika analizuojamu klausimu nėra visiškai nuosekli, tačiau vadovaujantis vėliausiais teismų praktikos precedentais, suformuotais bylose Nr. ATP-545-318/2014, ATP-274-487/2016, Nr. ATP-206-354/2016, Nr. ATP-811-478/2016, bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas nukentėjusiajam nepriteisimas nebūtų suderinamas su pastarojo teise efektyviai naudotis atstovo paslaugomis teismo proceso metu, taip pat teise ginti savo pažeistas teises bei interesus. Nagrinėjamu atveju teismas pripažino, kad administracinė nuobauda L. K. buvo skirtas nepagrįstai, nes pareiškėja nepadarė administracinio nusižengimo. Tam, kad įrodytų, jog administracinėn atsakomybėn buvo patraukta nepagrįstai, pareiškėja privalėjo samdytis advokatą. Pareiškėja pateikė teismui duomenis, kad ji patyrė 1 149,50 Eur bylinėjimosi išlaidų ir prašė šias išlaidas jai atlyginti. Bylinėjimosi išlaidų nepriteisimas riboja pareiškėjos galimybę ginti savo pažeistas teises ir nėra suderinamas su pagrindiniais proceso principais. Vilniaus apygardos teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-156-497/2019 nurodė, kad sprendžiant dėl išlaidų advokatui pripažinimo proceso išlaidomis ir jų priteisimo, turi būti atsižvelgiama į BPK 105 straipsnio 5 dalies nuostatas. BPK 105 straipsnio 6 dalis numato galimybę išteisintajam, jei byla pradėta tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, prisiteisti visas proceso išlaidas ar jų dalį iš asmens, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Vilniaus apygardos teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-187-211/2019 teismas vadovaudamasis šiomis taisyklėmis nusprendė asmens, kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta, bylinėjimosi išlaidos priteisti. Be to, BPK 103 straipsnio 6 punkte numatyta, kad proceso išlaidomis gali būti pripažįstamos kitos išlaidos, kurias teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-267/2009, 2K-174/2014, 2K-303/2014). Neaišku, kodėl teismas vadovavosi ne BPK 104 ir 105, bet 106 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą. nes pareiškėja nesirėmė šiomis nuostatomis prašydama priteisti bylinėjimosi išlaidas, jai nebuvo teikta valstybės garantuojama teisinė pagalba.
6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo L. K. ir jos atstovo advokato Viliaus Mačiulaičio apeliacinio skundo netenkinti, apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą.
Atsiliepimas
6.1. Atsiliepime nurodoma, kad nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Institucija skirdama administracinę nuobaudą vykdė jai pavestas funkcijas, veikė teisės aktų nustatyta tvarka. Teisės normų, reguliuojančių patikrinimo atlikimą, administracinio nusižengimo protokolo surašymą ir administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą, pažeidimų teismas nenustatė, t. y. neteisėtų Institucijos veiksmų. Skirtingas Institucijos ir teismo faktinių aplinkybių, susijusių darbuotojų neapskaitytu faktiškai dirbto darbo laiko, vertinimas, nesudaro pagrindo konstatuoti Institucijos pareigūnų veiksmų, kaip neteisėtų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-685-525/2017). Nesant Institucijos darbuotojų neteisėtų veiksmų, nekyla pareiga atlyginti žalą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį. Atsiliepime pažymima, kad nagrinėjamu atveju BPK 105 straipsnio 6 dalies nuostatos negali būti taikomos, nes valstybės institucija nėra prilyginama asmeniui, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. BPK nenumato galimybės išteisintajam priteisti proceso išlaidas iš institucijos, kurios iniciatyva buvo pradėtas procesas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas
7. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde keliamas asmens, kurio atžvilgiu administracine teisena nutraukta, patirtų advokato išlaidų atlyginimo klausimas.
8. ANK 577 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo pagalba. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad L. K. pasinaudojo šia teise ir sudarė teisių paslaugų teikimo sutartį su advokatu Viliumi Mačiulaičiu (1 t., b. l. 6), bylą nagrinėjant teisme (tiek apylinkės teisme, tiek ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme) L. K. interesams atstovavo advokatas Vilius Mačiulaitis. 2019 m. rugsėjo 11 d. apylinkės teisme buvo gautas prašymas atlyginti L. K. patirtas išlaidas už advokato pagalbą nagrinėjant bylą apylinkės teisme, iš viso 1 149,50 Eur (1 t., b. l. 151–152), kartu su prašymu pateikti duomenys, patvirtinantys 1 149,50 Eur sumos sumokėjimą advokatui Viliui Mačiulaičiui (1 t., b. l. 153–157). 2020 m. sausio 8 d. apeliacinės instancijos teisme gautas prašymas iš Institucijos priteisti 484 Eur, kuriuos L. K. sumokėjo advokatui Viliui Mačiulaičiui už apeliacinio skundo surašymą.
9. ANK 666 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (iš lot. su atitinkamais pakeitimais) taikomos BPK nuostatos. Proceso išlaidų ir jų atlyginimo klausimą reglamentuoja BPK 103–106 straipsniais.
10. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti BPK 104 straipsnio, 106 straipsnio 2 dalies nuostatas bei remtis apeliaciniame skunde nurodoma teismų praktika, sprendžiant klausimą dėl L. K. patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo, nes L. K. procese dalyvavo ne kaip nukentėjusioji, o kaip administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo.
11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-76-222/2016 yra išaiškinęs, kad BPK nenumato išteisintojo išlaidų, patirtų pačiam savo nuožiūra pasikviesto (pasirinkto) gynėjo advokato, atlyginimo (apmokėjimo) klausimo. Tokias išlaidas advokato teisinėms paslaugoms atlyginti, kaip tai numatyta BPK 106 straipsnio 1 dalyje, apmoka pats proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pasikvietė gynėją ginti jo teises ir teisėtus interesus baudžiamajame procese. Vien tai, kad valstybinio kaltinimo byloje traukiamam baudžiamojon atsakomybėn asmeniui buvo priimtas palankus sprendimas (išteisinamasis nuosprendis), savaime nesudaro pagrindo priteisti jam jo turėtas išlaidas gynybai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-76-222/2016, 31 punktas. Teismų praktika. 2016, 45, p. 357-376). Kadangi administracinio nusižengimo byloje patirtų išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas pagal BPK taisykles (ANK 666 straipsnis), todėl šis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas yra aktualus ir nagrinėjamu atveju sprendžiant asmens, kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta, patirtų advokato išlaidų atlyginimo, klausimą.
12. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai taikė ANK 666 straipsnio, BPK 106 straipsnio nuostatas ir pagrįstai netenkino L. K. prašymo dėl bylinėjimosi (advokato) išlaidų atlyginimo, nes ANK ir BPK nenumato galimybės atlyginti jos patirtų advokato išlaidų samdant pasirinktą advokatą. Tokios praktikos laikomasi ir Šiaulių apygardos teismo administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. AN2-140-309/2019, Nr. AN2-120-354/2019. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimą nepakeistą ir L. K. atstovo advokato Viliaus Mačiulaičio apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.