Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Pocienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi V. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 14 d. nutarties, kuria panaikintas Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2013 m. liepos 29 d. nutarimas Nr. 10NT-2805624-13 nutraukti (nepradėti) administracinio teisės pažeidimo ir byla grąžinta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena R. K. buvo pradėta dėl to, kad ji 2013 m. gegužės 27 d., Saulėtekio alėjoje Vilniuje, vairuodama automobilį "Renault Scenic", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrė su automobiliu "Honda Civic", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu V. P. Vėliau dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, V. P. kreipėsi į Antakalnio polikliniką. Tyrimo metu Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertas Viačeslav Kolomiec, susipažinęs su jam pateikta V. P. Antakalnio poliklinikos sveikatos istorija Nr. B-11024 bei įvykio aplinkybėmis, davė išvadą, kad V. P. po eismo įvykio 2013 m. gegužės 27 d. objektyvių kūno sužalojimų nekonstatuota. Pateiktuose medicininiuose dokumentuose nurodyta kaklo raiščių patempimo diagnozė ekspertiniu požiūriu nepagrįsta traumavimo požymiais, todėl sužalojimu nevertinama. Todėl Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyrius 2013 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. 10NT -2805624-13 administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė dėl to, kad R. K. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nesutikdama su minėtu nutarimu V. P. pateikė apeliacinį skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui ir prašė Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2013 m. liepos 29 d. nutarimą Nr. 10NT-2805624-13 panaikinti ir pažeidėjai paskirti administracinę nuobaudą.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo14 d. nutartimi V. P. skundą tenkino iš dalies: panaikino Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2013 m. liepos 29 d. nutarimą Nr. 10NT-2805624-13 nutraukti (nepradėti) administracinio teisės pažeidimo ir ją grąžino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriui atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą, nes skundžiamas nutarimas priimtas neištyrus visų bylos aplinkybių.

Apeliaciniame skunde V. P. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas iš nepagrįstą ir neteisėtą nutarimą priėmusios Institucijos.

V. P. pažymi, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba neatliko savo pareigų, nustatytų Lietuvos Respublikos ATPK 284 str., todėl dėl jos kaltės nukentėjusioji patyrė 1815 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas.

Vadovaujantis teismų praktika, bylinėjimosi išlaidos priteistinos ir administracinių teisės pažeidimų bylose (Kauno apygardos teismo nutartis Nr. ATP-153-579/2012; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A63-2176/2011). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime išaiškino, jog užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą, jurisprudencijos tęstinumą, turi būti taikomas kitų, ypač aukštesnės instancijos, teismų sukurtas precedentas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyrius prašo V. P. skundo netenkinti. Atsiliepime pažymi, kad nagrinėjamu atveju V. P. atžvilgiu negali būti taikoma Lietuvos Respublikos ATPK 279 str. nuostatos, nes administracinio teisės pažeidimo bylos teisena buvo nutraukta, todėl nėra pagrindo nukentėjusiajai atlyginti proceso metu patirtas išlaidas.

V. P. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyrius 2013 m. liepos 29 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną R. K. atžvilgiu nutraukė, nes jos veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties. Nukentėjusioji šį nutarimą apskundė. Skundą nagrinėjant Vilniaus miesto apylinkės teisme, V. P. naudojosi advokato paslaugomis, todėl patyrė 1815 Lt dydžio išlaidas. Ji 2014 m. sausio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir prie prašymo pridėjo turėtas išlaidas patvirtinančius dokumentus (b. l. 87-89). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 14 d. nutartyje dėl pateikto prašymo nepasisakė. Apeliaciniame skunde V. P. prašo patenkinti jos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

V. P. skundo argumentas, jog ji bylinėjimo išlaidas patyrė dėl Institucijos neteisėtų veiksmų, todėl šių išlaidų atlyginimas turi būti priteisiamas iš Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus, nepagrįstas.

Pažymėtina, jog žalos, patirtos dėl valstybės ar savivaldybės priimtų neteisėtų aktų, atlyginimo tvarką numato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Lietuvos Respublikos CK 6.271 str. numatyta, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) kyla dėl valstybės ar savivaldybės neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Lietuvos Respublikos CK. 6.271 str. numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Šiuo atveju administracinio teisės pažeidimo byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad Institucija, tyrusi eismo įvykį, veikė neteisėtai. Šiuo atveju V. P. turėtos bylinėjimosi išlaidos negali būti prilyginamos žalai, patirtai dėl Institucijos kaltės.

Lietuvos Respublikos ATPK 279 str. numatyta, kad nukentėjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir vertėjams kompensuojamas darbo užmokestis, ne mažesnis už vidutinį, arba apmokama už atitraukimą nuo įprasto užsiėmimo proporcingai laikui, kurį jie sugaišo dėl atvykimo į organą (pas pareigūną), nagrinėjantį administracinio teisės pažeidimo bylą. Be to šiems asmenims kompensuojamos jų turėtos išlaidos dėl atvykimo į organą (pas pareigūną), nagrinėjantį administracinio teisės pažeidimo bylą.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso normose nėra numatyta, jog nukentėjusiajam atlyginamos atstovavimo ar kitos dėl bylinėjimosi teisme patirtos išlaidos.

Atkreiptinas dėmesys, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisena yra viešosios teisės šaka, kurios reglamentavime vyrauja imperatyvusis reguliavimo metodas, todėl teisiniai ginčai sprendžiami tiksliai laikantis kodekse nustatytų teisės normų reikalavimų. Teisės ir įstatymo analogija, sprendžiant administracinių teisės pažeidimų bylas, gali būti taikoma tik tais atvejais, kai tokią galimybę nustato administracinės teisės pažeidimų kodeksas.

Lietuvos Respublikos ATPK 249 str. 2 d. nustatyta, kad šio kodekso nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais, teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui.

Lietuvos Respublikos BPK 104 str. 2 d. numatyta, jog proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra procese pakvietė dalyvauti ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo.

Taigi baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas, nukentėjusiojo prašymą dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis, išsprendžia priimdamas galutinį procesinį sprendimą ir, esant pagrįstam prašymui, jas išieško iš baudžiamojoje byloje kaltu pripažinto asmens.

Pažymėtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 14 d. nutartimi, panaikino Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2013 m. liepos 29 d. nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, nes nutarimas buvo priimtas neištyrus visų bylos aplinkybių ir bylą tirti gražino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracijos veiklos skyriui. Kadangi nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo priimtas galutinis sprendimas, t.y. nebuvo pasisakyta dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartimi nukentėjusiosios pareikštas prašymas negalėjo būti sprendžiamas, o turėjo būti paliktas nenagrinėtu. Šiuo gi atveju apylinkės teismas dėl nukentėjusiosios prašymo nepasisakė, todėl nutartis keistina: V. P. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paliktinas nenagrinėtu.

Atkreiptinas nukentėjusiosios dėmesys, jog skunde nurodytos teismų nutartys, nėra priimtos nagrinėjant analogiškas bylas, todėl teismas jomis nesivadovauja.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

V. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartį pakeisti: V. P. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.