- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-12
- Bylos Nr.
- eA-685-525/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04392-2015-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Gadliauskas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Dalia Višinskienė
- Pareiškėjas
- I. Č.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. Č. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas I. Č. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priteisti 1169,67 Eur turtinės žalos atlyginimą.
Nurodė, kad turtinę žalą patyrė dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovė, VDI) neteisėto akto priėmimo. VDI 2015 m. balandžio 7 d. pareiškėjo atžvilgiu priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATPN 3562 (toliau – ir Nutarimas) dėl to, kad pareiškėjas, būdamas atsakingu asmeniu, neva neužtikrino, kad jo vadovaujamo padalinio darbuotojų darbo grafikai būtų skelbiami viešai. Pareiškėjas nesutiko su tokia VDI pozicija ir ją apskundė teismui. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 27 d. nutartimi paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutarimą, kuriuo VDI Nutarimas buvo panaikintas ir byla nutraukta. Išnagrinėtoje byloje buvo nustatyta, kad, nors atsakovė ir nurodė, kad grafikai buvo pateikti po 40 min., tačiau tai nepaneigė aplinkybės, kad darbo grafikai iš esmės buvo sudaryti. Byloje nebuvo nustatyta, kad darbuotojai neturėjo galimybės prieiti prie darbo grafikų, esančių pas administratorę, budėtoją, taip pat iš pateiktos medžiagos buvo nustatyta, kad darbuotojai nedirbo nepertraukiamai, taigi jie bet kada galėjo ateiti į pareiškėjo kabinetą ir susipažinti su grafikais.
Pareiškėjas gindamas savo teises kreipėsi teisinės pagalbos į advokatų profesinę bendriją „iLAW“ dėl procesinių dokumentų parengimo, todėl pareiškėjas patyrė išlaidų, kurias ir reikalavo atlyginti.
Pareiškėjo manymu, faktinės bylos aplinkybės atitinka Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio sąlygas, kad pareiškėjui iš atsakovės būtų buvus priteista turtinė žala. Teigė, kad VDI savo pareigas atliko aplaidžiai, objektyviai nevertindama bylos aplinkybių visumos, rėmėsi subjektyvia nuomone, o ne teisės aktų reikalavimais. Teigė, kad tokiais veiksmais atsakovė nesilaikė Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 284 straipsnio 1 dalyje ir 286 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų imperatyvių reikalavimų bei pažeidė bendro pobūdžio reikalavimą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taip pat nesilaikė objektyvaus administracinio teisės pažeidimo bylos išnagrinėjimo principo, nes tas pats pareigūnas, kuris surašė ATPK protokolą surašė ir Nutarimą. Pareiškėjo teigimu, patirtą žalą patvirtino byloje pateikti dokumentai. Dėl priežastinio ryšio pareiškėjas nurodė, kad priimtas ir vėliau panaikintas Nutarimas tiesiogiai turėjo įtakos pareiškėjo teisėms, laisvėms ir interesams, t. y. VDI pareigūnams neįvykdžius įstatyme nustatytų pareigų, pareiškėjas patyrė turtinę žalą, nes dėl Nutarimo panaikinimo turėjo bylinėtis teisme, kas atitinkamai lėmė išlaidas teisinei pagalbai.
Atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujanti Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti. Nurodė, kad vadovaujantis administracinių bylų teismų praktika, pareiškėjas neturintis teisės į išlaidas turėtas administracinio teisės pažeidimo byloje, nes išlaidų priteisimą reglamentuoja ATPK 279 straipsnis, kuris nenumato išlaidų atlyginimo asmeniui, kuriam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Dėl asmens surašiusio ATP protokolą ir Nutarimą nurodė, kad ATPK nedraudžia asmeniui priėmusiam ATP protokolą, taip pat priimti ir Nutarimą, todėl šiuo aspektu pareiškėjo dėstomus argumentus vertino kaip nepagrįstus. Atkreipė dėmesį, kad reikalavimui dėl žalos atlyginimo reikalinga konstatuoti viešojo administravimo institucijos pareigūnų neteisėtus veiksmus, tuo tarpu teismai nagrinėję administracinio teisės pažeidimo bylą nenustatė, kad Nutarimas buvo priimtas VDI pareigūnams elgiantis neteisėtai.
Liudytoja J. N. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba UAB „Eurocash1“ personalo skyriuje. Nurodė, kad į ofisą buvo atvykę trys VDI inspektoriai, kurie paprašė pateikti duomenis, kokiu būdu yra skelbiami darbuotojų darbo grafikai. Prašė pateikti 15-os darbuotojų duomenis. Nurodė, kad padarė grafikų kopijas ir pateikė inspektoriams. Vėliau jų prašymu palydėjo į kabinetą, kuriame laikomi grafikai. Inspektoriai su grafikais susipažino, pastabų nepareiškė. Nurodė, kad inspektorius, kuris tikrino buvo nusiteikęs tarsi priešiškai.
Liudytojas A. R. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba UAB „Eurocash1“ vienu iš regiono vadovu. Nurodė, kad grafikų viešumas jų įmonėje užtikrintas tinkamai, grafikai sudėti ofise ir atvykę į ofisą darbuotojai gali su jais susipažinti. Taip pat darbuotojai apie grafikus informuojami SMS žinutėmis, telefonu. Atvykę inspektoriai žinučių teksto parodyti neprašė. Nurodė, kad jo atžvilgiu VDI taip pat buvo priėmusi analogišką nutarimą. Nutarimą buvo surašęs tas pats pareigūnas. Pažymėjo, kad patikrinime dalyvavo kartu su pareiškėju. Į ofisą atvyko iš karto po inspektorių atvykimo. Inspektoriai paprašė pateikti duomenis apie savo prižiūrimus objektus. Išrinkęs grafikus, juos pateikė inspektoriams.
Liudytoja V. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba Valstybinėje darbo inspekcijoje. D. R. pažįsta kaip kolegą. Nurodė, kad patikrinimą atliko trise. Pagrindinį darbą atliko D. R.. Paaiškino, kad atvykus į UAB „Eurocash1“ ofisą paprašė pateikti darbo grafikus, nes tikrintuose objektuose grafikų nebuvo. Atvykusi į ofisą personalo darbuotoja nurodė, kad teks palaukti ir palydėjo į salę. Laukė nuo 30 iki 40 min. Į kabinetą, kur laikomi grafikai, nuvedė po 40 min. Nurodė, kad grafikų prašė būtent dėl tų objektų, į kuriuose nuvykus grafikų nebuvo.
Liudytojas M. I. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba Valstybinėje darbo inspekcijoje. Nurodė, kad dalyvavo UAB „Eurocash1“ patikrinime. Buvo tikrinama, kaip laikomasis darbo ir poilsio rėžimo reikalavimų. Atvykus į „Eurocash1“ ofisą ir paprašius pateikti darbo grafikus jie pateikti nebuvo. Buvo paaiškinta, kad reikės palaukti, nes yra išvykęs vienas iš vadovų ir kabinetas yra užrakintas. Darbo grafikų šablonai buvo pateikti po 40 min. Grafikai buvo nepatvirtinti. Apklausiant darbuotojus jie nurodė, kad dėl grafikų susitardavo su vyresniuoju, grafikus suderindavo susiskambindami telefonu.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės darbo inspekcijos 1169,67 Eur turtinę žalą, kurią pareiškėjas patyrė teismine tvarka gindamas savo pažeistas teises administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-267-870/2015, kurioje buvo nagrinėtas Valstybinės darbo inspekcijos 2015 m. balandžio 7 d. nutarimo Nr. ATPN 3562 teisėtumas ir pagrįstumas.
Iš prie nagrinėjamos administracinės bylos pateiktos Vilniaus miesto apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. II-267-870/2015 medžiagos teismas nustatė, kad VDI Nutarimas pareiškėjo, kaip UAB „Eurocash1“ regiono apsaugos vadovo, atžvilgiu buvo priimtas tuo pagrindu, kad pareiškėjas būdamas atsakingu asmeniu, neužtikrino, kad jo vadovaujamo padalinio darbuotojų darbo grafikai būtų skelbiami viešai. Pažeidimas buvo nustatytas atsižvelgiant į tai, kad 2015 m. vasario 25 d. atlikus UAB „Eurocash1“ saugomų objektų patikrinimą buvo nustatyta, kad įmonėje nebuvo skelbiami 2015 m. kovo mėn. darbo grafikai. Atsižvelgiant į tai buvo konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė Darbo kodekso nuostatas ir už pažeidimą pareiškėjui buvo paskirta 500 Eur bauda. Pareiškėjas Nutarimą apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris 2015 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. II-267-870/2015 pareiškėjo skundą patenkino, VDI Nutarimą panaikino ir bylą nutraukė. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 27 d. nutartimi Nr. ATP-773-365/2015 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą paliko nepakeistą. Vilniaus miesto apylinkės teismo byloje pateikti advokatų orderiai patvirtina, kad pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu atstovavo Advokatų profesinės bendrijos „iLAW“ advokatai. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pateiktas 2015 m. gegužės 1 d. Nurodymas pervesti įmokėtus grynuosius pinigus tvirtina apie tai, kad mokėtojas I. Č. pervedė 1169,67 Eur Advokatų profesinei bendrijai „iLAW“ už teisines paslaugas pagal sąskaitą-faktūrą serija APB Nr. 5293.
Teismas nustatė, kad Nutarimo priėmimo metu D. R. ėjo VDI vyriausiojo darbo inspektoriaus pareigas, todėl jis patenka į sąrašą asmenų, įgaliotų nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas priimant nutarimą. Tokią teisę D. R. turėjo ir šiuo konkrečiu atveju. Pareiškėjo skundo argumentai, kad D. R. veiksmai, pačiam surašius ATP protokolą ir vėliau priėmus Nutarimą, kelia abejones pareigūno objektyvumui bei verčia manyti, jog asmuo priėmęs Nutarimą jau turėjo išankstinį įsitikinimą, teismo buvo vertinami kaip subjektyvūs ir nepagrįsti. Teismas vertino, kad pareiškėjas byloje nepateikė jokių realių įrodymų patvirtinančių VDI pareigūno, priėmusio Nutarimą, šališkumą ar neobjektyvumą. Todėl, aplinkybių, jog būtų pažeistas objektyvaus administracinio teisės pažeidimo išnagrinėjimo principas teismas nenustatė.
Išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą buvo nutarta, jog pareiškėjo nuožiūra pasirinktais grafikų viešinimo būdais buvo įgyvendintas viešojo darbų grafiko paskelbimo tikslas. Atitinkamai buvo priimta išvada, kad priešingai, nei išnagrinėjusi patikrinimo medžiagą nusprendė VDI, pareiškėjas tinkamai vykdė Darbo kodekso 147 straipsnio 3 dalyje numatytą pareigą darbo grafikus paskelbti viešai. Tuo pagrindu teismai konstatavo, kad pareiškėjo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41 straipsnio 1 dalyje, sudėties ir Nutarimą panaikino. Teismas vertindamas bylą, akcentavo, VDI Nutarimas teismų buvo panaikintas dėl VDI pareigūnų, priešingai nei teismai, vertintų patikrinimo metu nustatytų faktinių aplinkybių, susijusių su darbo grafikų viešinimu.
Įvertinęs administracinio teisės pažeidimo medžiagą, teismų sprendimų turinį, teismas pažymėjo, jog nei administracinio teisės pažeidimo byloje, nei teismų priimtais sprendimais nebuvo konstatuoti VDI pareigūnų, atlikusių patikrinimą, veiksmai, prieštaraujantys teisės aktų reikalavimams ar bendro pobūdžio pareigų nevykdymui. Byloje teismas nenustatė, kad VDI pareigūnai patikrinimo metu, vėliau pareiškėjui surašant ATP protokolą ir Nutarimą elgėsi nesilaikydami teisės aktų reikalavimų ar veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeidžiant bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pažymėjo, jog tokių aplinkybių nenustatė bei sprendimuose nekonstatavo ir teismai panaikindami Nutarimą. Todėl, teismas sprendė, kad Nutarimas buvo panaikintas tik dėl institucijos ir teismų skirtingai vertintų faktinių ginčo aplinkybių, o ne dėl VDI pareigūnų procesinių pažeidimų, aplaidumo atliekant pareigas, ar kitų subjektyvaus pobūdžio aplinkybių.
Teismas darė išvadą, jog tai, kad Nutarimas buvo teismo panaikintas, nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties, nesudarė pagrindo VDI pareigūnų veiksmų vertinti kaip priešingų (neteisėtų) teisės aktų reikalavimams ar bendrosioms pareigoms, galimybės į žalos atlyginimą prasme. Todėl, išnagrinėjęs bylą ir nenustatęs neteisėtų VDI pareigūnų veiksmų, teismas konstatavo, kad reikalavimas atlyginti pareiškėjui turtinę žalą yra nepagrįstas.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti. Priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teismo padarytos išvados prieštarauja teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose suformuotoms teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklėms.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teigia, kad VDI neatlikusi visų būtinų tyrimo veiksmų elgėsi aplaidžiai, ko pasekmėje susidarė nuomonę, jog darbo grafikai nėra skelbiami pagal teisės aktų reikalavimus. Todėl, VDI pareigūnams neatlikus papildomų patikrinimo veiksmų, buvo priimtas neteisėtas nutarimas pareiškėjo atžvilgiu. Teigia, kad VDI pareigūnai yra nusistatę prieš UAB „Eurocash1“, nes įmonės darbuotojai ir anksčiau buvo bausti už darbo įstatymų pažeidimus. Akcentavo, kad UAB „Eurocash1“ kitame skyriuje (inkasavimo skyrius) VDI tikrinimo metu galiojo tokia pati darbo grafikų skelbimo tvarka, tačiau VDI inkasavimo skyriaus atsakingo asmens už tokį patį pažeidimą nebaudė. Atvirkščiai, UAB „Eurocash1“ inkasavimo skyriaus atsakingas asmuo buvo nubaustas už kitus pažeidimus, tačiau ne už grafikų viešo paskelbimo tvarkos nesilaikymą. Teigia, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad VDI jo atžvilgiu priimdama neteisėtą nutarimą veikė apdairiai, atidžiai, rūpestingai ir teisėtai CK 6.271 straipsnio prasme.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės darbo inspekcijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovas nurodo, kad kiekvienu konkrečiu atveju žalai atlyginti yra būtina nustatyti visetą sąlygų: pareigūnų veikos neteisėtumo faktą, konkrečią žalą (pasekmes) ir priežastinį ryšį tarp šios žalos ir pareigūnų neteisėtos veikos. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Šiuo atveju jokie norminiai aktai pažeisti nebuvo, pareigūnų veiksmų neteisėtumo konstatuota nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės darbo inspekcijos 1169,67 Eur turtinę žalą, kurią pareiškėjas patyrė teismine tvarka gindamas savo pažeistas teises administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-267-870/2015, kurioje buvo nagrinėtas Valstybinės darbo inspekcijos 2015 m. balandžio 7 d. nutarimo Nr. ATPN 3562 teisėtumas ir pagrįstumas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio 2 dalis nustato, kad apeliacine tvarka nagrinėjant bylą teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsniu nustatyta bylos nagrinėjimo apimtimi, patikrinęs bylos faktinių aplinkybių nustatymo bei tyrimo objektyvumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas teisingam padaryto pažeidimo kvalifikavimui. Todėl, remdamasis ABTĮ 136 straipsniu apeliacinės instancijos teismui suteiktomis instancinės teismų kontrolės teisėmis ir vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk prieš Nyderlandus) ir, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją), nekartoja pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, o tik, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo bei patikslina.
Kad būtų pripažintas reikalavimas dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės. Pažymėtina, kad neteisėta veika gali pasireikšti tiek veikimu, tiek neveikimu, kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams. Taigi valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir dėl neteisėto veiksmų neatlikimo, jų neteisėto vilkinimo (administracinė byla Nr. A6-1286/2006).
Viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Todėl teismas, spręsdamas dėl reikalavimo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, turi visapusiškai ištirti ir įvertinti aplinkybes, kurios gali pagrįsti arba paneigti paminėtų sąlygų, būtinų valstybės ir savivaldybės civilinei atsakomybei atsirasti, buvimą arba nebuvimą, bei nurodyti konkrečius motyvus bei argumentus, kurių pagrindu padaro vienokią ar kitokią išvadą (administracinė byla Nr. A6-1286/2006; procesinio sprendimo kategorija 15.2;25;61)“ (LVAT 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1241/2009).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad administracinių teisės pažeidimų bylų tyrimas ir nagrinėjimas nelaikytinas viešuoju administravimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-689/2003). Tačiau tai neleidžia teigti, kad valstybės institucijų veiksmais padaryta turtinė ir neturtinė žala administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje neturi būti atlyginama. Bet ji atlyginama tik nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas. Galimybė atlyginti administracinių teisės pažeidimų teisenoje asmeniui padarytą žalą, remiantis CK 6.271 straipsniu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra pripažįstama (pvz., 2007 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-822/2007, 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1197/2007, 2007 m. rugsėjo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-751/07, 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330-2008, 2010 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-155/2010, 2010 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-207/2010, 2010 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-491/2010, 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-159/2011). Iš čia darytina išvada, kad nėra jokių teisinių abejonių dėl pirmosios instancijos teismo buvusios teisės bei pareigos pasisakyti iškeltų reikalavimų atžvilgiu.
Kaip jau buvo minėta, vienas iš atsakomybės elementų – neteisėtumas. Siekiant veiksmus pripažinti neteisėtais būtina konstatuoti, kad valdžios institucijos neįvykdė įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba buvo pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). „<...> neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007).
Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nustatydamas neteisėtus veiksmus, bendrąją pareigą elgtis rūpestingai ir atidžiai aiškina siaurai, t. y. ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų: „Viešojoje teisėje veikia bendrasis teisinio reguliavimo principas ,,galima tai, kas leista“, pagal kurį viešosios teisės subjektai negali laisvai pasirinkti savo elgesio varianto, jie turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems suteikti konkrečių įstatymų, ir savo veikloje negali peržengti šių įgalinimų ribų. Viešojo administravimo subjektų veiksmai, atlikti viršijus įstatyminių įgalinimų (kompetencijos) ribas (ultra vires), yra pagrindas tokius veiksmus laikyti neteisėtais. Viešąjį administravimą vykdančių subjektų veikloje bendroji pareiga elgtis rūpestingai ir atidžiai negali būti priešpastatoma pareigai laikytis šią veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų ir juos vykdyti. Ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, turi būti vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų.“ (2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2008).
Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje nagrinėtoje Vilniaus miesto apylinkės teisme iš esmės buvo sprendžiama, ar pareiškėjo, kaip atsakingo už grafikų viešą paskelbimą, pasirinktas darbo grafikų viešinimo būdas (grafikai laikomi segtuvuose, darbuotojų informavimas telefonu, SMS žinutėmis) laikytinas tinkamu. Išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą buvo nutarta, jog pareiškėjo nuožiūra (teisės aktai konkretaus grafikų viešo paskelbimo būdo nereglamentuoja) pasirinktais grafikų viešinimo būdais buvo įgyvendintas viešojo darbų grafiko paskelbimo tikslas. Atitinkamai buvo priimta išvada, kad priešingai, nei išnagrinėjusi patikrinimo medžiagą nusprendė VDI, pareiškėjas tinkamai vykdė Darbo kodekso 147 straipsnio 3 dalyje numatytą pareigą darbo grafikus paskelbti viešai. Tuo pagrindu teismai konstatavo, kad pareiškėjo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41 straipsnio 1 dalyje, sudėties ir Nutarimą panaikino. Taigi, VDI Nutarimas teismų buvo panaikintas dėl VDI pareigūnų, priešingai nei teismai, vertintų patikrinimo metu nustatytų faktinių aplinkybių, susijusių su darbo grafikų viešinimu.
Teisėjų kolegija įvertinus byloje esančius duomenis, administracinio teisės pažeidimo medžiagą, teismų sprendimų turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nei administracinio teisės pažeidimo byloje, nei teismų priimtais sprendimais nebuvo konstatuoti VDI pareigūnų, atlikusių patikrinimą, veiksmai, prieštaraujantys teisės aktų reikalavimams ar bendro pobūdžio pareigų nevykdymui. Byloje nėra jokių duomenų, kad VDI pareigūnai patikrinimo metu, vėliau pareiškėjui surašant ATP protokolą ir Nutarimą elgėsi nesilaikydami teisės aktų reikalavimų ar veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeidžiant bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Nutarimas buvo panaikintas tik dėl institucijos ir teismų skirtingai vertintų faktinių ginčo aplinkybių, o ne dėl VDI pareigūnų procesinių pažeidimų, aplaidumo atliekant pareigas, ar kt. subjektyvaus pobūdžio aplinkybių.
Teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, jog Nutarimas buvo teismo panaikintas, nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties, nesudaro pagrindo VDI pareigūnų veiksmų (priimant Nutarimą) vertinti kaip priešingų (neteisėtų) teisės aktų reikalavimams ar bendrosioms pareigoms, galimybės į žalos atlyginimą prasme.
Atsižvelgiant į tai, kad nei administracinio teisės pažeidimo byloje, nei nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyti VDI pareigūnų veiksmai, prieštaraujantys teisės aktų reikalavimams, taip pat bendro pobūdžio pareigų nevykdymui, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti pareigūnų neteisėtus veiksmus CK 6.271 straipsnio prasme. Nustačius, kad nėra vienos iš būtinųjų sąlygų viešajai atsakomybei atsirasti, t. y. neteisėtų VDI pareigūnų veiksmų, darytina išvada, kad reikalavimas atlyginti pareiškėjui turtinę žalą yra nepagrįstas.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnyje pasisakyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Vadinasi, jei pareigūnas surinko įrodymus ir yra įsitikinęs (o įsitikinimas pagrįstas visapusišku bylos išnagrinėjimu) dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, tokie veiksmai, nesant pareigūno aplaidumo, paviršutiniškumo požymių, nesilaikymo pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai, negali suponuoti neteisėtų veiksmų aplinkybės konstatavimo. Šioje administracinėje byloje nebuvo nustatyti pareigūnų veiksmų prieštaravimai teisės aktų reikalavimams, apibrėžiantiems patraukimą administracinėn atsakomybėn, ar bendro pobūdžio pareigų nevykdymas, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad neteisėtų veiksmų nebuvimas konstatuotas visiškai pagrįstai.
Vadovaujantis tuo, kas nustatyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 9 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Apelianto prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, netenkinus jo pateikto apeliacinio skundo, taip pat atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), teisėjų kolegija
nutaria
Pareiškėjo I. Č. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.