- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-05-29
- Bylos Nr.
- II-267-870/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Liudvinavičienė
- Advokatai
- Eglė Paulauskytė
teismo posėdyje išnagrinėjo I. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „Eurocash1“ regiono vadovu, skundą dėl Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2015-04-07 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATPN-3562 panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vyriausiasis darbo inspektorius D. R. 2015-04-07 priėmė nutarimą Nr. ATPN 3562 (toliau – ir Nutarimas), kuriame nurodė, kad I. Č., būdamas UAB „Eurocash1“ regiono vadovu, būdamas atsakingu asmeniu (UAB „Eurocash1“ regiono vadovu), neužtikrino, kad jo vadovaujamo padalinio, esančio Savanorių pr. 19, Vilniuje, darbuotojų 2015 metų kovo mėnesio darbo grafikai būtų skelbiami viešai. Tokiais savo veiksmais I. Č. pripažintas kaltu pažeidęs Darbo kodekso (toliau – ir DK) 147 straipsnio 3 dalį bei padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41 straipsnio 1 dalyje. Už šį pažeidimą I. Č. skirta 500 EUR bauda (b.l. 2).
Teismo posėdyje apklaustas I. Č. paaiškino, kad su 2015-04-07 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje nesutinka ir prašo jį panaikinti. Teigia, kad darbo instrukcijoje yra nurodyta, jog darbuotojas turi teisę susipažinti su darbo grafikais centriniame poste. Patikrinimo metu Darbo inspekcijos darbuotojams buvo pateikti darbo grafikai. Su apsaugos darbuotojais bendrauja kiekvieną dieną, važiuoja į objektus, veža grafikus, todėl jie apie darbo grafikus buvo informuoti. Darbo grafikai buvo atspausdinti ir darbuotojai su jais supažindinti. Ligos atveju ar pan. darbuotojai apie darbo grafikus yra informuojami telefonu. Darbo grafikai buvo patvirtinti ir juos sudarinėja pats. Patikrinimo metu Darbo inspekcijos darbuotojai paprašė konkrečių žmonių darbo grafikų ir jie buvo atspausdinti tą pačią minutę. Visi darbo grafikai yra pasirašyti ir sudėti į segtuvą. Darbuotojams darbo grafikai įteikiami asmeniškai. Būna, kad grafikai kinta, tačiau jie koreguojami ir derinami kartu su darbuotoju. Iš pradžių derinama telefonu, o po to raštiškai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje apklaustas VDI atstovas D. R. paaiškino, kad buvo apklausti visi asmenys, nurodyti patikrinimo akte. Apklausiamųjų buvo klausiama, ar jie gali pateikti darbo grafikus, tačiau nei vienas negalėjo jų pateikti, nes darbo grafikų nebuvo. Tiesioginis vadovas darbuotojams telefonu nurodo, kada atvykti į darbą. Patikrinimo metu įmonės administracija darbo grafikus pateikė tik po 40 min. Pažeidimo nebūtų, jeigu darbo grafikai būtų skelbiami įmonėje ir darbuotojai galėtų su jais susipažinti. Viešas skelbimas kiekvienu atveju vertinamas individualiai pagal objektyvias aplinkybes. Šiuo atveju buvo vertinami darbuotojų paaiškinimai, kuriuose nurodyta, kad darbo grafikų nėra, įmonės administracija patikrinimo metu negalėjo pateikti darbo grafikų, o darbuotojai apie darbo laiką informuojami telefonu. Nepamena, ar grafikai buvo patvirtinti.
Teismo posėdyje apklausta liudytoja J. N. paaiškino, kad darbo grafikus kiekvienam darbuotojui pateikia vadovas. Įmonėje yra nustatyta tvarka kaip įteikiami darbo grafikai. Darbo grafikas gali būti įteiktas asmeniškai, elektroniniu paštu ar telefonu. Dažniausiai tiesiogiai darbuotojui yra įteikiamas popierinis variantas. Abejoja, ar darbo grafikas darbuotojui įteikiamas pasirašytinai. Vadovas važinėja į objektus, tikrina, kaip darbuotojai laikosi tvarkos, derina grafikus. Darbo grafikai yra skelbiami ir darbuotojai žino, kada reikia eiti į darbą. Darbo grafikai yra visų metų ir mėnesių, laikomi segtuve, vadovo kabinete. Darbuotojai, pateikę dokumentą, turi galimybę susipažinti su darbo grafikais bet kuriuo metu, nes dirbama visą parą. Spinta, kurioje laikomas segtuvas su darbo grafikais, nėra rakinama. Darbuotojai retai ateina susipažinti su darbo grafikais, nes visi ir taip žino, kada reikia ateiti į darbą. Darbo grafikai yra skelbiama viešai, nes jie laikomi vadovo kabinete ir vadovas dažniausiai pats darbuotojui atveža darbo grafiką į objektą. Pareigybinėje instrukcijoje yra nurodyta, kad darbuotojas bet kuriuo paros metu gali susipažinti su darbo grafiku. Patikrinimo metu nebuvo jokių įspėjimų, inspektoriai vartė segtuvus ir po to išėjo. Įmonė dirba pagal verslo vadybos sistemą. Kiekvienais metais atliekami tikrinimai ir neatitikčių neužfiksuota.
Teismo posėdyje apklaustas liudytojas S. D. paaiškino, kad dirba Ryšių reguliavimo tarnyboje apsaugos darbuotoju. Darbo grafikus arba atveža vadovas savaitę prieš darbą arba nuvažiuoja pats susižinoti. Dažniausiai pats asmeniškai nuvažiuoja į įmonę dėl darbo grafikų. Ten atspausdina lapuką ir tuomet važiuoja atgal. Su darbo grafiku galima susipažinti bet kada, tai įtvirtinta darbo instrukcijoje. Darbo grafikai dažniausiai pateikiami mėnesiui ir jiems pasikeitus darbuotojai informuojami telefonu. Mano, kad kiti darbuotojai apie darbo grafikus informuojami analogiškai. Nebuvo tokios situacijos, kad nežinotų kada reikia eiti į darbą. Darbo inspekcijos patikrinime nedalyvavo, nes dirbo naktinėje pamainoje. Darbo grafikas būna įmonėje, jo su savimi nesivežioja. Darbo grafikai yra vadovo kabinete, segtuve.
Teismo posėdyje apklaustas liudytojas J. D. paaiškino, kad dirba Vilniaus apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Dėl darbo grafikų susitariama prieš mėnesio pabaigą. Darbo grafikus arba atveža vadovas, arba nuvažiuoja pats pasiimti. Informacijos pakanka, nekyla problemų dėl žinojimo, kada eiti į darbą. Žino apie galimybę nuvykti į būstinę bet kuriuo paros metu sužinoti darbo grafiko. Jeigu darbo grafikas keičiasi, I. informuoja telefonu. Nemano, kad kiti darbuotojai turi problemų dėl darbo grafiko. Grafikai neįteikiami pasirašytinai. Jie laikomi I. kabinete, tačiau nėra saugomi.
Teismo posėdyje apklaustas liudytojas S. Š. paaiškino, kad patikrinimo dieną dirbo vietoj vienos moters. Pats įmonėje UAB „Eurocash 1“ dirba apie du metus, tačiau problemų su darbo grafikais neturėjo. Vadovas į darbo vietą atveža darbo grafiką, o jei kas pasikeičia, informuoja telefonu. Įmonės centrinėje būstinėje galima susipažinti su darbo grafikais, problemų dėl susipažinimo nėra. Popierinius darbo grafikus gauna prieš savaitę. Dažniausiai dirba viešbutyje, tačiau ten nėra stendo ar lentos darbo grafikui viešai skelbti. Vadovas darbo grafiką įteikia asmeniškai, pasirašytinai.
Teismo posėdyje apklaustas liudytojas K. G. paaiškino, kad dirba įmonėje UAB „Eurocash 1“. Niekada nebuvo situacijos, kad nežinotų kada eiti į darbą. Vadovas darbo grafiką išduoda mėnesiui, asmeniškai į rankas. Į įmonę bet kuriuo metu galima nuvykti susipažinti su darbo grafiku. Individualius grafikus gauna prieš savaitę, jei kas suserga, tolimesnis grafikas derinamas telefonu su vadovu. Naujai suderintą grafiką į objektą atveža pats vadovas. Darbo grafiko į darbą nesinešioja, jį laiko namuose. Darbo grafikai laikomi vadovo kabinete, segtuve. Grafikai gali būti ir pas administratorę, budėtoją. Naktį nebuvo važiavęs susipažinti su darbo grafiku, žino, kad taip galima, bet kaip viskas vyksta, nežino.
Teismo posėdyje apklausta liudytoja V. Š. paaiškino, kad dalyvavo UAB „Eurocash 1“ darbuotojų patikrinimo metu. Atvykus į UAB „Eurocash 1“ būstinę, pasitiko personalo vadovė, kurios paprašė pateikti darbo grafikus. Darbo kodekse nėra numatyta viešo paskelbimo sąvoka, reikalavimo iškabinti darbo grafikus nėra, tačiau viešas paskelbimas reiškia žinojimą, kada reikia eiti į darbą. Objektuose darbo grafikų nerado ir jų nematė, todėl vyko į įmonę, nes darbo grafikai gali būti paskelbti ten. Įmonėje darbo grafikai nebuvo pateikti iš karto, reikėjo laukti apie 40 min., kol buvo pakviesta į vadovo kabinetą. Vadovo kabinete darbo grafikai buvo susegti į segtuvą, darbo grafikus vadovas parodė. Patikrinimo metu nei vienas darbuotojas nepatvirtino, kad turi darbo grafiką. Reikalavimo objektuose skelbti darbo grafikus nėra, tačiau skelbimo tvarka turi būti nustatyta įmonėje ir jos turi būti laikomasi.
Teismo posėdyje apklaustas liudytojas M. I. paaiškino, kad 2015-02-25 buvo vykdomas UAB „Eurocash 1“ objektų patikrinimas, tikrinami apsaugos darbuotojai. Visų buvo paklausta kas yra darbo grafikai ir kur jie yra. Visi atsakė, kad darbo grafikai yra pas tiesioginį vadovą. Paklausti, ar yra matę darbo grafikus, darbuotojai atsakė, kad vadovas paskambina ir pasako, kada ateiti į darbą. Vienas darbuotojas nurodė, kad darbuotojai patys pasiskirsto su kolegomis, kada reikia dirbti, o po to informuoja, kiek kas dirbo, ir yra sumokama. Nuvykus į UAB „Eurocash 1“ būstinę ir paprašius darbo grafikų, darbo tvarkos taisyklių ir žiniaraščių, reikėjo laukti pusvalandį, kol vietoj prašytų dokumentų buvo pateiktos darbo tvarkos taisyklės. Vėliau buvo pakviesti į vadovo kabinetą ir iš segtuvo pateikti darbo grafikai, kurie buvo be antspaudų ir patvirtinimo. Patikrinimo metu apklausti darbuotojai teigė, kad darbo grafikai yra pas tiesioginį vadovą, jie yra nereikalingi, nes telefonu sužino, kada reikia eiti į darbą. Skelbiama viešai reiškia – visiems prieinamu būdu. Patikrinimo metu matyti grafikai neatitiko reikalavimų, jie nebuvo patvirtinti įmonės vadovo ar įgalioto asmens.
2015-03-31 paaiškinime I. Č. nurodo, kad jis yra atsakingas už saugomų objektų, adresu Algirdo 27A, Vilnius, ir Vasario 16-osios 14, Vilnius, objektų darbo grafikų sudarymą ir skelbimą, minėtų objektų darbo grafikus pateikia darbuotojams asmeniškai (b.l. 4).
2015-02-25 patikrinimo akte nurodyta, kad patikrinimo metu UAB „Eurocash 1“, esančio Savanorių pr. 19, Vilniuje, personalo vadovė J. N. paaiškino, jog saugomuose objektuose darbo grafikų neskelbia, tačiau darbuotojai savo darbo laiką suderina su savo tiesioginiu vadovu. Patikrinimo metu buvo pateikti fizinės saugos ir inkasacijos 2015 m. vasario – kovo mėnesių darbo grafikai. Įmonės darbo laikas darbo dienomis – nuo 08:00 val. iki 17:00 val. (Savanorių pr. 19, Vilniuje) (b.l. 10).
2015-02-25 patikrinimo akte nurodyta, kad Savanorių pr. 19, Vilniuje, nėra viešai skelbiami darbo grafikai. Darbuotojai pateikė raštiškus paaiškinimus, kad jiems jų tiesioginis vadovas telefonu nurodo, kada reikia dirbti. Darbuotojai nenurodė, kad jiems darbo grafikai būtų įteikiami asmeniškai. J. N. buvo pareikalauta parodyti, kaip ir kur yra skelbiami darbo grafikai, tačiau iš karto to padaryti J. N. negalėjo. Inspektoriams nurodė palaukti posėdžių salėje. Per pusvalandį darbo grafikų pateikti negalėjo. Pradėjus pakartotinai reikalauti darbo grafikų, personalo vadovė nusivedė inspektorius pas regiono vadovą ir tik tada darbo grafikai buvo pateikti, tačiau darbo grafikai jokiu būdu ir jokiomis formomis skelbiami nebuvo, juolab, kad centrinė būstinė dirba tik darbo dienomis, nuo 08:00 val. iki 17:00 val., o veiklą įmonė vykdo visą parą, visą savaitę. Darbo grafikai buvo laikomi pas regiono vadovus asmeniškai (b.l. 11).
2015-02-25 patikrinimo akte nurodyta, kad Algirdo g. 27A, Vilniuje, Perkūnkiemio g. 2, Vilniuje, Perkūnkiemio g. 4A, Vilniuje, Perkūnkiemio g. 5, Vilniuje, Ozo g. 25, Vilniuje, Vasario 16-sios g. 14, Vilniuje, nėra viešai skelbiami darbo grafikai. Darbuotojai pateikė raštiškus paaiškinimus, kuriuose nurodoma, kad dėl darbo laiko tariasi su kolegomis ir vadovu, tiesioginis vadovas telefonu nurodo, kada reikia dirbti, kai kurie dirba laikinai (b.l. 12).
2015-03-18 patikrinimo akte nurodyta, kad Gedimino pr. 18, Vilniuje, nėra viešai skelbiami darbo grafikai. Darbuotojas pateikė raštišką paaiškinimą, kad 2015-03-18 dirba nuo 11.00 val. iki 20.00 val., pietų pertrauka nuo 15.00 val. iki 15.30 val. ir jam tiesioginis vadovas nurodo kuriomis dienomis reikia dirbti. Atsiskaitymo lapelių darbdavys asmeniškai neįteikia, pervestą pinigų sumą pamato per elektroninę bankininkystę (b.l. 9).
2015-04-24 Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas I. Č. skundas, kuriuo I. Č. prašo panaikinti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2015 m. balandžio 7 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATPN-3562, kuriuo I. Č. paskirta 500 Eur bauda. Nurodė, kad visi darbo grafikai įmonėje UAB „Eurocash1“ yra viešai skelbiami centrinėje UAB „Eurocash1“ būstinėje, esančioje adresu Savanorių pr. 19, Vilniuje. Apie tokį faktą, patikrinimą atlikę institucijos atstovai žinojo, nes pareigūnams atvykus į UAB „Eurocash1“ būstinę, esančią adresu Savanorių pr. 19, Vilniuje, buvo sudarytos galimybės viešai peržiūrėti tikrintų objektų darbuotojų patvirtintus darbo grafikus, įskaitant ir 2015 m. kovo mėnesio. Visų darbuotojų darbo grafikai buvo segtuvuose UAB „Eurocash1“ būstinėje, adresu Savanorių pr. 19, Vilniuje. Kaip ir minėta aukščiau, šiuos grafikus Institucijos atstovai matė bei apžiūrėjo, ką galės paliudyti liudytojai byloje. Pažymi, kad UAB „Eurocash1“ saugomuose objektuose dirbantys darbuotojui su jų darbo grafikais (darbo laiku) yra supažindinami ir individualiai - už objektą atsakingam vadovui pristatant darbo grafikus darbuotojams individualiai į objektą, siunčiant SMS žinutes ar elektroninius laiškus, telefonu ir kt. Minėta taisyklė yra įtvirtinta ir UAB „Eurocash1“ darbo tvarkos taisyklių, su kuriomis supažindinami visi darbuotojai, 24 punkte (Priedas Nr. 2). Saugomuose objektuose dirbantiems darbuotojams yra žinoma, kad yra sudaryta galimybė bet kada atvykti į UAB „Eurocashl“ būstinę, esančią adresu Savanorių pr. 19, Vilniuje, bei susipažinti su ten viešai skelbiamais darbo grafikais (apie tokią galimybė darbuotojai žino, nes tai įtvirtinta apsaugos darbuotojų pareigybinės darbo instrukcijos 6.4. punkte.) Atkreipia dėmesį, jog UAB „Eurocash1“ dar 2013 metais kreipėsi į Instituciją su prašymu išaiškinti darbo grafikų skelbimo tvarką. Institucijos atsakyme (Priedas Nr. 4) buvo akcentuota, kad darbo grafikų skelbimo būdas iš esmės nėra esminis kriterijus informuojant darbuotojus apie jų darbo laiką. Institucija išaiškino, kad esminiu kriterijumi sprendžiant klausimą, ar darbuotojai yra tinkamai informuoti apie jų darbo bei poilsio laiką, reikėtų laikyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 35 str. įtvirtintų principų įgyvendinimą. Kitaip tariant, jeigu darbuotojai apie savo darbą DK numatytu laiku informuojami individualiai, vien baudimas už formalų darbo grafiko nepaskelbimą būtų neteisingas. Nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė (ar tariamo administracinio teisės pažeidimo nustatyme) dalyvavo vyriausiasis darbo inspektorius D. R., kuris vėliau išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą bei surašė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Tokiu būdu buvo nesilaikyta principo, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra objektyviai išnagrinėti kiekvienos bylos aplinkybes. D. R. dalyvaudamas tiek tariamo administracinio teisės pažeidimo nustatytame, tiek Nutarimo surašyme sukėlė abejonių dėl objektyvaus bylos išnagrinėjimo. Pažymėtina, kad objektyvumo principą pažeidžia ir tas faktas, jog ruošiantis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą tas pats pareigūnas, kuris surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą arba dalyvavo pažeidimo nustatyme, turėjo įvertinti, ar jo paties surašytas protokolas, esantis įrodymu pagal ATPK 256 str., yra surašytas teisingai (b.l. 15-19).
Atsiliepimas
Valstybinės darbo inspekcijos 2015-05-14 atsiliepime nurodoma, kad su skundu nesutinka. Nurodo, kad įmonėje nebuvo viešai skelbiami darbo grafikai. Patikrinimo metu buvo lankytasi UAB „Eurocash1“ saugomuose objektuose, esančiuose adresu Algirdo g. 27, Vilniuje, Vasario 16-osios g. 14, Vilniuje, su tikslu patikrinti, ar darbuotojai dirba darbo grafike nustatytu laiku bei juos apklausti. Minėtuose objektuose darbo grafikų nebuvo. Visi darbuotojai šią aplinkybę patvirtino raštiškai 2015 m. vasario 25 d. patikrinimo akte. Po minėtų objektų patikrinimo vyriausieji darbo inspektoriai M. I., V. Š. ir D. R. lankėsi UAB „Eurocash1“ centrinėje būstinėje, adresu Savanorių pr. 1, Vilniuje, tikėdamiesi gauti darbo grafikus. Į būstinę buvo atvykta apie 11:00 valandą bei pareikalauta parodyti, kaip ir kokiu būdu yra skelbiami darbo grafikai. Inspektorius priėmė personalo vadovė J. N., kuri negalėjo parodyti kaip ir kur yra skelbiami darbo grafikai bei liepė palaukti posėdžių salėje. Posėdžių salėje jai užsirašius, kokie dokumentai VDI inspektoriams yra reikalingi po 20 minučių pateikė tik darbo tvarkos taisykles. J. N. buvo pakartotinai reikalaujama parodyti kaip ir kokiu būdu UAB „Eurocash1“ yra skelbiami darbo grafikai, tačiau ji nurodė dar palaukti. Bendroje sumoje praėjus 40 minučių J. N. VDI pareigūnų reikalavimo įvykdyti negalėjo, tačiau po eilinio reikalavimo pateikti darbo grafikus ji pasikvietė į darbo kabinetą kuriame dirba pareiškėjas I. Č.. Pareiškėjas ant stalo turėjo pasidėjęs darbo grafikus. Pažymėtina, kad pareiškėjo kabinetas yra rakinama patalpa, į kurią darbuotojai galimybės patekti (susipažinti su darbo grafiku), bet kuriuo metu kai yra dirbama patekti negali. Juolab, kad apsaugos darbuotojai dirba pamainomis ir nepertraukiamai, o UAB „Eurocash1“ ofisas dirba nuo 8:00 valandos ryto iki 17:00 valandos vakaro (Įmones darbo tvarkos taisyklių 9 punktas). Dėl nustatyto pažeidimo Pareiškėjui buvo surašytas administracinio teisės pažeidime protokolas ir skirta bauda (b.l. 57-59).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
ATPK 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo įstatymų, darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų.
Aiškinant šią įstatymo normą jos paskirties ir teisinės prasmės aspektais, darytina išvada, kad administracinę atsakomybę užtraukia tik toks darbo įstatymų pažeidimas, kuris tiesiogiai atima ar apriboja įstatymų nustatytas darbuotojų teises turėti tam tikras darbo ir poilsio sąlygas ir pan., t. y. iš esmės materialinio pobūdžio teises. Paprastai tokios teisės yra įstatymo aiškiai suformuluotos ir reikalavimai jų laikytis nustatyti imperatyvia forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. balandžio 25 d. nutarimas Nr. 6791-01/2001, „Administracinių teismų praktika“ Nr. 1, 2001 m.) (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 22 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-62-195/2013).
DK 147 str. 3 d. numatyta, kad darbuotojai privalo dirbti darbo (pamainų) grafikuose nustatytu laiku. Darbo grafikai paskelbiami viešai įmonėse ar jų padaliniuose ar kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki šių grafikų įsigaliojimo. Kolektyvinėje sutartyje, o kai jos nėra, ? darbo tvarkos taisyklėse gali būti nurodyti atvejai, kai darbo grafikai paskelbiami ne vėliau kaip prieš savaitę iki šių grafikų įsigaliojimo. Įmonėse, įstaigose, organizacijose, atskiruose cechuose, baruose, kuriuose taikoma suminė darbo laiko apskaita, ir darbams, kuriems taikoma suminė darbo laiko apskaita, darbo grafikai paskelbiami viešai įmonėse ar jų padaliniuose ar kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka ne vėliau kaip prieš savaitę iki šių grafikų įsigaliojimo. Darbdavys privalo užtikrinti tolygų pamainų keitimąsi.
DK 147 straipsnio 3 dalies (2002 m. birželio 4 d. įstatymo Nr. IX-926 redakcija) komentare nurodyta, jog darbo (pamainų) grafikai turi būti paskelbiami darbuotojams viešai informaciniuose stenduose, kad visi darbuotojai galėtų susipažinti su nustatytu darbo režimu, nes tai lemia ne tik privalomumą dirbti darbo (pamainų) grafikuose nustatytu laiku, bet ir kitus socialinius aspektus, t. y. darbuotojo poilsio organizavimo planus, darbuotojo laisvalaikį. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 18 d. nutartis byloje Nr. N-575-362-11; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 2 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-139-497/2015).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, DK 147 straipsnio 3 dalies naujoji, 2014 m. birželio 5 d. įstatymo Nr. XII-919 redakcija, iš esmės skiriasi nuo senosios redakcijos tuo, kad darbuotojų darbo grafikai privalo būti viešai paskelbti darbdavio pasirinkta forma, t.y. nebūtinai informaciniuose stenduose. Taigi, tiek senojoje, tiek naujoje DK 147 straipsnio 3 dalies redakcijoje išlieka pareiga darbdaviui darbuotojų darbo grafikus paskelbti viešai.
Taigi, apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog darbdavio paskirtas asmuo, atsakingas už darbo grafikų viešą paskelbimą, administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41 straipsnio 1 dalį traukiamas administracinėn atsakomybėn už imperatyvios DK 147 straipsnio 3 dalies pažeidimą tik tais atvejais, kai toks asmuo nesudaro sąlygų darbuotojams susipažinti su darbo grafikais ir tai tiesiogiai atima ar apriboja darbuotojų teisę susipažinti su nustatytu darbo režimu. Tokios išvados laikomasi ir teismų praktikoje, pagal kurią, DK 147 straipsnio 3 dalies pažeidimas negali būti formalus, jis turi sukelti padarinius (pvz, žr.: Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 2 d. nutartis ATP-139-497/2015).
Susipažinus su teismui pateikta administracinio teisės pažeidimo byla, matyti, kad pareiškėjas I. Č. N. ginčija iš esmės dvejais aspektais: jo teigimu, nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41 straipsnio 1 dalyje, įvykio ir sudėties, kadangi jis 2015 m. kovo mėn. darbuotojų darbo grafiką viešai paskelbė (sudarė sąlygas darbuotojams prieiti ir susipažinti su jų darbo grafikais, kurie yra Savanorių pr. 19, Vilniuje, jo kabinete esančiame segtuve, apsaugos darbuotojų pareiginėje instrukcijos 6.4 p. įtvirtino apsaugos darbuotojų teisę bet kuriuo metu ten susipažinti su darbo grafikais, darbo grafikus vežė, juos įteikė darbuotojams, pranešė telefonu apie jų darbo laiką), bylą nagrinėjo tas pats asmuo, kuris dalyvavo tariamo administracinio teisės pažeidimo padaryme, kas reiškia, jog byla buvo išnagrinėta nukrypstant nuo objektyvumo reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
Iš 2015-02-25 patikrinimo akto matyti, jog patikrinimo metu buvo pateikti fizinės saugos ir inkasacijos 2015 m. vasario – kovo mėnesių darbo grafikai (b.l. 10), teismo posėdyje apklaustas liudytojas M. I. paaiškino, kad iš segtuvo pateikti darbo grafikai, taigi, ginčo dėl to, kad darbo grafikai buvo sudaryti, byloje nėra. Nors teismo posėdyje apklaustas liudytojas M. I. paaiškino, kad pateikti darbo grafikai buvo be antspaudų ir patvirtinimo, tačiau tai yra darbo grafikų formos trūkumų, o ne jų viešo paskelbimo klausimas. Be to, nors VDI atstovai teismo posėdžio metu teigė, kad darbo grafikai jiems pareikalavus buvo pateikti tik po 40 min., tai nepaneigia aplinkybės, kad 2015 m. kovo mėn. darbo grafikas buvo sudarytas. Iš Regiono apsaugos vadovo I. Č. pasirašytų (b.l. 7) Fizinės saugos skyriaus Regiono apsaugos vadovo Pareiginių nuostatų 1.6 p. matyti, kad regiono vadovo darbo funkcija yra skelbti darbo grafikus. Atsižvelgiant į tai, kad, pagal tų pačių pareiginių nuostatų 5.2 p., regiono vadovas privalo išmanyti ir vadovautis DK nuostatomis, laikytina, kad I. Č. žinojo, jog jis privalo ne tik skelbti darbo grafikus, bet, pagal DK 147 straipsnio 3 dalį, juos paskelbti viešai. Taigi, visų pirma, analizuotina, ar I. Č. pasirinktas darbo grafikų viešojo paskelbimo būdas laikytinas tinkamu.
Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-733-789/2008 buvo sprendžiamas klausimas, ar tai, kad UAB „Eurocash1“ apsaugos darbuotojų darbo grafikai buvo iškabinti ne UAB „Eurocash1“ apsaugos darbuotojų postuose, o UAB „Eurocash1“ centrinėje būstinėje, tai laikytina UAB „Eurocash1“ direktoriaus DK 147 straipsnio 3 dalies pažeidimu, ar ne. Pažymėtina, kad vieta, kur turėtų būti paskelbtas darbuotojo darbo grafikas, priklauso nuo jo darbo pobūdžio, darbo vietos, darbuotojo vykdomų funkcijų. Norint nustatyti darbuotojo pareigas įmonėje, būtina išsiaiškinti, kokios darbo funkcijos yra numatytos jo darbo sutartyje, ar darbuotojo pareigos nustatytos pareigybių aprašymuose (nuostatuose, instrukcijose ar pan.) ir kokios pareigos nustatytos, taip pat būtina išsiaiškinti, ar darbuotojui priskirtos tam tikros funkcijos pagal kitus įmonėje priimtus (darbo tvarkos taisykles ir pan.) ar kitus teisės aktus. Jei darbuotojas savo darbo funkcijas atlieka nuolat keisdamas darbo vietas, darbo grafikai viešai turėtų būti skelbiami toje įmonės vietoje, kur darbuotojas realiai turėtų galimybę su juo susipažinti ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki šių grafikų įsigaliojimo, darbdavys turi pareigą imtis priemonių tam, kad užtikrintų, kad darbuotojai būtų supažindinami su darbo grafikais (analogiškas išaiškinimas pateiktas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 2 d. nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-139-497/2015). Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartyje pasakyta, kad VDI, nagrinėdama bylą, neišsiaiškino, kokios yra apsaugos darbuotojų funkcijos, kur darbuotojai faktiškai vykdo darbo funkcijas, taip pat, ar įmonės darbuotojai, dirbę apsaugos darbuotojų postuose, turėjo realią galimybę susipažinti su darbo grafikais, kokia buvo supažindinimo su darbo grafikais įmonėje tvarka, byla tuomet grąžinta VDI nagrinėti iš naujo. Šiuo gi atveju, VDI šiuos dalykus aiškinosi ir netgi teismo posėdyje apklausta liudytoja V. Š. išreiškė poziciją, kad reikalavimo objektuose skelbti darbo grafikus nėra, tačiau skelbimo tvarka turi būti nustatyta įmonėje ir jos turi būti laikomasi, teismo posėdyje apklaustas D. R. paaiškino, kad pažeidimo nebūtų, jeigu darbo grafikai būtų skelbiami įmonėje ir darbuotojai galėtų su jais susipažinti. Teismas sutinka su šia V. Š., D. R. pozicija, jog reikalavimo objektuose skelbti darbo grafikus nėra ir pažeidimo nėra, jeigu darbo grafikai skelbiami įmonėje, kadangi tokios paskelbimo vietos nedraudžia DK 147 straipsnio 3 dalis, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-733-789/2008 išaiškinta, jog skelbimo vieta yra vieta, kur darbuotojas realiai turėtų galimybę su darbo grafiku susipažinti, taip pat šia nutartimi nepripažinta, kad darbo grafikų paskelbimas UAB „Eurocash1“ centrinėje būstinėje, o ne apsaugos postuose galėtų būti netinkamas, I. Č. pareiginių nuostatų 1.6 p., kuris iš esmės galėtų reikšti galimybę apsaugos darbuotojams keisti darbo vietas.
Atkreiptinas dėmesys, jog nors byloje daugiausiai kalbama apie tai, kad darbo grafikai buvo segtuve (S. D., K. G., kitų liudytojų paaiškinimai teismo posėdžio metu), tačiau teismo posėdyje apklaustas liudytojas K. G. paaiškino, kad darbo grafikai gali būti ir pas administratorę, budėtoją, taigi, manytina, jog darbo grafikai galėjo būti segtuve, pas administratorę, budėtoją. Visas šias 3 darbų grafikų buvimo vietas vienija tai, kad jos visos yra UAB „Eurocash1“ centrinėje būstinėje ir kad darbo grafikai gali būti pasiekiami vienoje ar keliose šiose vietose. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra duomenų, jog darbuotojai neturėtų galimybės prieiti prie darbo grafikų, esančių pas administratorę, budėtoją, taip pat į tai, kad apsaugos darbuotojai, kaip matyti iš darbo grafikų (b.l. 13), priešingai, nei teigiama VDI atsiliepime, nedirba nepertraukiamai, o dirba, kaip teisingai teigiama VDI atsiliepime, pamainomis, taigi, jie turi galimybę patekti į I. Č. kabinetą 8:00-17:00 val. ir peržiūrėti savo darbo grafikus, taip pat į tai, kad byloje nėra duomenų, jog I. Č. kabinetas 17:00-8:00 val. būtų užrakintas ir dėl to darbuotojai negalėtų patekti į kabinetą (juos galėtų įleisti budėtojas ar administratorė) bei prieiti prie segtuvo, teismas laiko, kad faktas, jog darbo grafikai darbuotojams įmonės centrinėje būstinėje yra prieinami, yra įrodytas. Dėl šios priežasties, nustatęs, kad darbo grafikų viešas paskelbimas galimas UAB „Eurocash1“ centrinėje būstinėje, teismas toliau vertina, ar sudarymas sąlygų darbuotojams prieiti ir susipažinti su jų darbo grafikais, kurie yra Savanorių pr. 19, Vilniuje, jo kabinete esančiame segtuve, pas budėtoją ar administratorę, apsaugos darbuotojų pareiginėje instrukcijos 6.4 p. įtvirtinimas apsaugos darbuotojų teisės bet kuriuo metu ten susipažinti su darbo grafikais, darbo grafikų vežimas, jų įteikimas darbuotojams, laikytinas „viešu paskelbimu“ DK 147 straipsnio 3 dalies prasme.
Pažymėtina, kad viešumas, t.y. subjektų, turinčių teisę susipažinti su darbo grafikais, ratas, teismų praktikoje suprantamas kaip, pirmiausia, prieiga prie darbo grafikų darbuotojams. Antai, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-444-974/2010 pasakyta, kad darbo grafikai viešai pateikiami tose vietose, kur policijos įstaigos darbuotojai galėtų su jomis susipažinti, tokiu būdu užtikrinant, kad policijos įstaigos darbuotojai galėtų susipažinti su jų darbo grafikais. Taigi, manytina, kad darbuotojo darbo grafiką paskelbus tam darbuotojui, yra įgyvendinamas viešojo darbų grafiko paskelbimo tikslas. Toks aiškinimas atitinka ir V. Š. nuomonę, kad viešas paskelbimas reiškia žinojimą, kada reikia eiti į darbą. Teismo vertinimu, šioje byloje šis tikslas buvo pasiektas – darbuotojai tiek teisiškai (įmonės darbo tvarkos taisyklių 52 p., minėtas pareiginės instrukcijos 6.4 p.), tiek faktiškai (J. N. paaiškino, kad darbuotojai žino, kada reikia eiti į darbą; S. D. paaiškino, kad dažniausiai pats asmeniškai nuvažiuoja į įmonę dėl darbo grafikų, ten atspausdina lapuką ir tuomet važiuoja atgal, nebuvo tokios situacijos, kad nežinotų kada reikia eiti į darbą, darbo grafikai yra vadovo kabinete, segtuve; J. D. paaiškino, kad nuvažiuoja pats pasiimti darbo grafikus, informacijos pakanka, nekyla problemų dėl žinojimo, kada eiti į darbą, žino apie galimybę nuvykti į būstinę bet kuriuo paros metu sužinoti darbo grafiko; S. Š. paaiškino, kad įmonės centrinėje būstinėje galima susipažinti su darbo grafikais, problemų dėl susipažinimo nėra; K. G. paaiškino, kad į įmonę bet kuriuo metu galima nuvykti susipažinti su darbo grafiku, darbo grafikai laikomi vadovo kabinete, segtuve) žinojo, kad UAB „Eurocash1“ centrinėje būstinėje jie bet kuriuo paros metu (tai patvirtino J. N.) gali sužinoti savo darbo grafiką, su juo susipažinti, sužinoti, kada jiems reikia ateiti į darbą, tokiu būdu, darbo grafikai buvo viešai paskelbti. Aplinkybė, kad I. Č. darbuotojams įteikdavo darbo grafikus, juos supažindindavo ir asmeniškai (tai patvirtino teismo posėdžio metu I. Č., J. N., S. D., J. D., S. Š., K. G.), t.y. savo iniciatyva, vykdydamas įmonės darbo tvarkos taisyklių 24 p., vadovaudamasis VDI išaiškinimu, kad „Tais atvejais, kai siekiama užtikrinti darbuotojų, įmonės bei kitų asmenų interesus, darbo grafikai, laikantis DK 147 straipsnio 3 dalyje nustatytų terminų, galėtų būti įteikiami kiekvienam iš darbuotojų atskirai“), nekeičia fakto, kad darbuotojai galėjo ir turėjo susipažinti su darbo grafikais ir patys, savo iniciatyva. Svarbu pažymėti, kad jeigu darbo grafikai būtų paskelbti įmonės centrinės būstinės informaciniame stende, kas būtų neabejotinai laikytina tinkamu viešojo paskelbimo būdu, tai nieko nekeistų, nes darbuotojai vis tiek turėtų atvykti į centrinę būstinę tam, kad sužinotų savo darbo grafiką. Į centrinę būstinę jie neturėtų vykti tik tuo atveju, jeigu darbo grafikai būtų paskelbti įmonės internetiniame tinklalapyje ar įmonės intranete, jeigu jie tokį turi, tačiau, kaip ir minėta, darbdavys pats renkasi, kokiu būdu jam viešai paskelbti darbo grafikus. Taigi, nustačius, kad I. Č. vykdė DK 147 straipsnio 3 dalyje numatytą pareigą darbo grafikus paskelbti viešai, konstatuotina, kad jo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41 straipsnio 1 dalyje, sudėties, todėl Nutarimas naikintinas.
Atsižvelgiant į tai, kad Nutarimas naikintinas, teismas plačiau nepasisako dėl antrojo I. Č. argumento, jog bylą nagrinėjo tas pats asmuo, kuris dalyvavo tariamo administracinio teisės pažeidimo padaryme, kas reiškia, jog byla buvo išnagrinėta nukrypstant nuo objektyvumo reikalavimų.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
I. Č. skundą tenkinti.
Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2015-04-07 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATPN-3562 panaikinti ir bylą nutraukti.
Įsiteisėjus nutarimui, grąžinti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriui pateiktą bylą.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.