Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Šumskas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus apeliacinį skundą (toliau – Valstybinė darbo inspekcija) dėl Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutarties, kuria panaikintas Valstybinės darbo inspekcijos 2012 m. liepos 18 d. nutarimas, kuriuo už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą A. G., a.k (duomenys neskelbtini) buvo paskirta 1000 (vieno tūkstančio) litų dydžio bauda ir administracinio teisės pažeidimo byla A. G. atžvilgiu nutraukta,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. buvo nubaustas už tai, kad jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, neužtikrino, kad pagalbinis darbuotojas A. J. 2012 m. balandžio 24 d. dirbtų darbo grafike nustatytu laiku, be to, jis neužtikrino, kad įmonės darbo laiko apskaitos žiniaraštyje būtų teisingai pažymėtas A. J. 2012 m. balandžio 24 d. faktiškai dirbtas darbo laikas. A. J., kuriam pagal patvirtintą darbo grafiką buvo nustatytas darbo laikas kiekvieną darbo dieną nuo 9.00 iki 10.00 val., 2012 m. balandžio 24 d. buvo aptiktas dirbantis statybos objekte apie 15 val. Faktiškai su darbdaviu jis susitarė dėl penkių darbo dienų per savaitę dirbant po 8 darbo valandas nuo 8.00 iki 17.00 val.

2012 m. liepos 18 d. Valstybinės darbo inspekcijos nutarimu NR. ATPN 410 A. G. buvo pripažintas kaltu dėl ATPK 41 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo ir nubaustas 1000 Lt bauda.

A. G. Vilniaus m. 3 apylinkės teismui pateikė skundą dėl Valstybinės darbo inspekcijos 2012 m. liepos 18 d. nutarimo. Vilniaus m. 3 apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 16 d. nutartimi tenkino A. G. skundą, o Valstybinės darbo inspekcijos 2012 m. liepos 18 d. nutarimą panaikino, motyvuodamas tuo, kad nenustatyta administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Teismo nutartyje nurodyta, kad nebuvo pažeisti darbuotojo ir darbdavio susitarimai dirbti vieną valandą per darbo dieną, tik nukrypta nuo darbo grafiko: A. J. dirbo ne nuo 9 iki 10 val., o nuo 15 iki 16 val. Tai buvo padaryta dėl iškilusio būtinumo atlikti darbus kitu laiku, šalių tarpusavio susitarimo pagrindu, darbuotojo teisės nebuvo pažeistos, byloje nėra pakankamai įrodymų, kad buvo dirbta ilgiau nei vieną valandą.

Apeliaciniu skundu Valstybinė darbo inspekcija prašo panaikinti Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartį ir palikti galioti Valstybinės darbo inspekcijos 2012 m. liepos 18 d. nutarimą. Apeliantas skunde nurodo, kad A. G. padarytame administracinės teisės pažeidime yra pilna nusižengimo sudėtis. Valstybinė darbo inspekcija nesutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad teisės aktais nėra draudžiama keisti darbo grafiko, kad įstatyme nenumatyti atvejai, kaip turėtų elgtis darbdavys, kuomet dėl nuo darbdavio nepriklausančių ir iš nenuspėjamų aplinkybių kyla skubi ir neatidėliotina būtinybė darbuotojui atlikti darbus kitu, ne darbo grafike nustatytu laiku. Apelianto teigimu 2012 m. balandžio 24 d. Valstybinė darbo inspekcijai atlikus patikrinimą statybos objekte, A. J. rastas dirbantis apie 15:10 val. Nurodo, jog iš darbuotojo buvo apimtas rašytinis paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad dirba nuo 8:00 val. iki 17:00 val. Valstybinės darbo inspekcijos nuomone, darbo grafiko pakeitimo nebuvimas negali būti vertintinas tik kaip formalus pažeidimas, kadangi tai leidžia nuslėpti galimą DK 147 str. 3 d. pažeidimą. Apeliantas pažymi, kad A. J. paaiškinimai yra nenuoseklūs ir prieštaringi.

Apelianto nuomone, A. G. padaryti administraciniai teisės pažeidimai pagal ATPK 41³ str.1 d., ir ATPK 41 str. 1 d. sudaro kelių administracinių teisės pažeidimų sudėtis, yra padaryti skirtingu laiku bei aplinkybėmis, skiriasi savo pobūdžiu, apimtimi ir nesiejami bendro tikslo. Nurodo, kad darbuotojo pažeidimai dėl darbuotojo darbo laiko neatitikimo darbo grafikui, neteisingo darbo apskaitos vedimo paaiškėjo vėliau, nagrinėjant Valstybinės darbo inspekcijos pranešimą dėl galimų darbo laiko ir poilsio režimo bei darbo laiko apskaitos pažeidimų ir susipažinus su UAB „Batera“ pateiktais dokumentais. Pažymi, jog darbuotojo darbo laiko neatitikimas ir neteisingas darbo laiko apskaitos žymėjimas gali būti siejamas su A. J. nelegaliu darbu, tačiau nėra pagrindas teigti šioje byloje esant minėtų administracinių teisės pažeidimų idealiajai sutapčiai.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 41 str. 1 d. numato, kad darbo įstatymų, darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimas – užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo penkių šimtų iki penkių tūkstančių litų.

Byloje nėra surinkta pakankamai neginčijamų duomenų, kad A. J. 2012 m. balandžio 24 d. dirbo ilgesnį laiką nei viena valanda. Teismas savo nutartyje išanalizavo šią aplinkybę liečiančius duomenis ir pagrįstai nustatė, kad A. J. pirminiame paaiškinime pateiktų duomenų apie jo darbo laiką, kuriuos jis vėliau paneigė, nepakanka, kad laikyti ilgesnio darbo laiko faktą įrodytu. Byloje nėra surinkta kitokių duomenų konkrečiai patvirtinančių, kokį laiką dirbo A. J. 2012 m. balandžio 24 dieną.

Byloje taip pat nustatyta, kad 2012 m. balandžio 24 dieną A. J. dirbo kitu laiku (ne 9-10 val., o nuo 15 val.), šalių tarpusavio susitarimu ir jokių pretenzijų dėl to A. J. neturi, byloje taip pat nėra reikiamų duomenų, paneigiančių nubaustojo aiškinimą, kad pakeisti numatytą grafiką buvo būtina dėl iškilusio gamybinio būtinumo. Grafiko pasikeitimo neįforminimas apeliaciniame skunde nurodyta tvarka, kurios apelianto manymu turėjo būti laikomasi, negali būti siejamas su darbo įstatymų pažeidimu, kuris gali būti pagrindžiamas ir įtarinėjimais apie galimus nelegalius darbo atlyginimo išmokėjimus, kitų pažeidimų slėpimus ir pan.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. J. su įmone (duomenys neskelbtini) 2012 m. balandžio 24 d. siejo nelegalūs darbo santykiai. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. A2.1.-2015-170/2012 šie santykiai pripažinti nelegaliu darbu ir UAB (duomenys neskelbtini) vadovui A. G., pripažinus jį kaltu pagal ATPK 41³ str. 1 d., paskirta 3000 Lt bauda. Šis nutarimas apeliacine tvarka išnagrinėtas Vilniaus apygardos teisme ir 2012 m. lapkričio 16 d. nutartimi apylinkės teismo priimtas nutarimas paliktas galioti, t.y. šiuo metu apylinkės teismo nutarimas yra įsiteisėjęs.

Tokiu būdu, apylinkės teismui išnagrinėjus šią administracinio teisės pažeidimo bylą ir A. G. pripažinus kaltu pagal ATPK 41³ str. 1 d. faktas, jog jo vadovaujamoje įmonėje A. J. dirbo nelegaliai yra neginčijamai nustatytas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 41 str. 1 d. nuostatą, yra nurodęs, jog administracinio teisės pažeidimo objektas yra teisės aktu (įstatymu) reguliuojama valstybinė arba viešoji tvarka ar nustatyta valdymo tvarka, piliečių teisės ir laisvės. Pažeidimo objektyviąją pusę sudaro šios tvarkos, šių teisių ir laisvių pažeidimas, kuris pasireiškia konkrečiu veikimu arba neveikimu ir už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. ATPK 41 str. 1 d. yra numatyta administracinė atsakomybė už darbo įstatymų nustatytų darbuotojų teisių ir laisvių pažeidimą. Aiškinant šią įstatymo normą jos paskirties ir teisinės prasmės aspektais, darytina išvada, kad administracinę atsakomybę užtraukia tik toks darbo įstatymų pažeidimas, kuris tiesiogiai atima ar apriboja įstatymų nustatytas darbuotojų teises turėti tam tikras darbo ir poilsio sąlygas ir pan., t. y. iš esmės materialinio pobūdžio teises. Paprastai tokios teisės yra įstatymo aiškiai suformuluotos ir reikalavimai jų laikytis nustatyti imperatyvia forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. balandžio 25 d. nutarimas Nr. 6791-01/2001, „Administracinių teismų praktika“ Nr. 1, 2001 m.).

Šiuo konkrečiu atveju, byloje nėra nustatytų darbo įstatymų pažeidimų, kurie tiesiogiai būtų atėmę ar apriboję įstatymų nustatytas darbuotojo teises, tuo labiau, kad nesudarius teisėtos darbo sutarties su darbdaviu tokių teisių A. J. oficialiai ir nebuvo įgijęs. Teismui A. G. pripažinus kaltu dėl nelegalaus darbo, t.y. pripažinus, jog A. J. jo vadovaujamoje įmonėje dirbo nelegaliai, negali būti reikalaujama, kad šis nelegalus darbas būtų legaliai ir teisingai apskaitomas dokumentuose.

Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinime ir teisės taikymo rekomendacijos, aprobuotose 2005 m. liepos 14 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų pasitarime (Administracinių teismų praktika Nr. 7, 2005 m.), nurodyta, kad „beveik visais atvejais surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl ATPK 41³ str. numatyto teisės pažeidimo, nelegalaus darbo požymiai yra pagrindžiami darbo įstatymų pažeidimais, kurie galėtų būti vertinami kaip savarankiškas ATPK 41 str. 1 d. numatytas administracinis teisės pažeidimas. Šiuo konkrečiu atveju, jeigu apylinkės teismas, nebūtų nustatęs nelegalaus darbo įvykio ir sudėties, tuomet vadovaujantis ATPK 284 str. 2 d., turėtų būti įvertinta aplinkybė, ar administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veikoje nėra kito - darbo įstatymų - pažeidimo požymių ir, priklausomai nuo konkrečios bylos aplinkybių, šio asmens veiksmus kvalifikuoti pagal ATPK 41 str. 1 d“.

Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad A. G. administraciniai teisės pažeidimai būtų daromi skirtingu laiku ar nesiejami bendro tikslo, t.y. nuslėpti A. J. darbo faktą ar ir jo darbo laiką.

Apeliaciniame skunde nurodyti reikalavimai, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovas turi laikytis vidaus darbo tvarkos taisyklėse išdėstytų reikalavimų, t.y., kad bendrovėje taikoma penkių dienų darbo savaitė, su dviem poilsio dienomis, nustatyta darbo laiko pradžia 8 val. ir pabaiga 17 val., darbuotojų dirbančių trumpiau nei 8 val. darbo laikas nereglamentuotas, todėl jiems Darbo kodekso 147 str. 3 d. nustatyta tvarka turi būti sudaromi ir ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki jų įsigaliojimo viešai paskelbiami darbo grafikai, privalomi įmonės vadovui bei darbuotojams, kuriuos sieja legalūs darbo santykiai ir yra įforminti įstatymų nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad apylinkės teismas pagrįstai nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą A. G. atžvilgiu, pagal ATPK 41 str. 1 d. Todėl naikinti Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutarimo, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Valstybinės darbo inspekcijos apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.