- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-04
- Bylos Nr.
- AN2-156-497/2019
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Audrius Cininas
- Pareiškėjas
- S. P.
- Advokatai
- Girius Ivoška
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjų S. P. ir L. P. atstovo advokato Giriaus Ivoškos apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. sausio 24 d. nutarties, kurioje nutarta panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Administracinių nusižengimų komisijos (toliau – Institucija; Komisija) 2018 m. spalio 4 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. ANK-2-70 ir 2018 m. spalio 24 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. ANK-2-77 ir perduoti bylą Institucijai iš naujo tirti,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2018 m. rugsėjo 7 d. S. P. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 4 dalį, kuriame nurodė, jog 2018 m. rugpjūčio 2 d., apie 18.30 val., (duomenys neskelbtini), sankryžoje S. P. priklausantys du Azijos aviganio veislės šunys, vienas juodos spalvos, kitas baltos spalvos, buvo palaidi, netinkamai prižiūrimi ir be antsnukių lakstė bendro naudojimo teritorijoje ir užpuolė dviračiu važiuojančią A. M., kuri buvo su dviem mažamečiais vaikais bei šuniuku (Chiau chiau veislės). Taip pat užpuolė ir sužalojo A. M. priklausantį Chiau chau veislės šunį, kuris kitą dieną nuo sužalojimų mirė.
2. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Administracinių nusižengimų komisijos 2018 m. spalio 2 d. posėdyje nustatyta, kad: dviračiais su vaikais važiavo ne nuketėjusioji A. M., o J. T. M.; A. M. šuo buvo ne veislinis.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Administracinių nusižengimų komisija 2018 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. ANK 2-70 S. P. administracinio nusižengimo teiseną nutraukė, konstatavus, jog padaryta veika neturi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 4 dalyje, požymių (administracinio nusižengimo subjektas – kitas asmuo).
4. S. P. Institucijos 2018 m. spalio 4 d. nutarimo dalį, kurioje nurodyta, kad administracinio nusižengimo subjektas yra kitas asmuo, apskundė. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Administracinių nusižengimų komisija su S. P. skundu sutiko ir 2018 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. ANK 2-77 S. P. administracinio nusižengimo teiseną nutraukė, konstatavusi, jog jo veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 4 dalyje, požymių.
Šalies argumentai
5. Pareiškėjai S. P. ir L. P. apylinkės teismui apskundė Institucijos nutarimus ir prašė juos panaikinti. Skunde nurodė, jog skundžiamas 2018 m. spalio 24 d. nutarimas priimtas nesilaikant ANK 625 straipsnyje numatytos procedūros, kai nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusi institucija sutinka su skundu, nes juo 2018 m. spalio 4 d. nutarimas nėra nei visiškai, nei iš dalies panaikintas, todėl skundžiamas nutarimas turi būti laikomas atskiru, bet ne nauju, dėl tų pačių aplinkybių priimtu nutarimu nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Prašė priteisti 420 Eur bylinėjimosi išlaidų iš nutarimą priėmusio komisijos pirmininko.
Žemesnės instancijos teismas
6. Skundžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. sausio 24 d. nutartimi pareiškėjų skundas tenkintas iš dalies, skundžiami Institucijos nutarimai panaikinti ir byla Institucijai perduota tirti iš naujo. Apylinkės teismas konstatavo, jog Institucija tirdama administracinio nusižengimo bylą, surašydama protokolą ir priimdama nutarimą tinkamai netyrė bylos aplinkybių bei priėmė visiškai nemotyvuotus nutarimus. Nurodė, jog Institucijos nutarimai yra formalaus pobūdžio, juose nenurodyti nei duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, nei apie kitus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančius asmenis, neatlikta tiriamo administracinio nusižengimo aplinkybių analizė ir nenurodyti motyvai, kurie leido institucijai suformuoti įsitikinimą, kad padaryta veika neturi ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatytų požymių, todėl sprendė, kad toks visiškai nemotyvuotas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimo šioje byloje nusprendė nespręsti, nes administracinio nusižengimo byla grąžinta Institucijai atlikti išsamų tyrimą.
Šalies argumentai
7. Nesutikdami su apylinkės teismo nutartimi, pareiškėjų S. P. ir L. P. atstovas advokatas Girius Ivoška pateikė skundą, kuriame prašo panaikinti apylinkės teismo nutarimą, Institucijos nutarimus ir administracinio nusižengimo teiseną S. P. nutraukti. Taip pat prašo priteisti iš Institucijos komisijos pirmininko bylinėjimosi išlaidas.
7.1. Apeliantai skunde plačiai pasisako kaip turėtų būti vertinami byloje surinkti duomenys ir pareigūnų veiksmai tiriant bylą, o skunde iš esmės prieštarauja apylinkės teismo sprendimui bylą grąžinti Institucijai tirti iš naujo, nes jie tokio reikalavimo savo skunde nekėlė. Nurodo, jog bylą tirti iš naujo galima grąžinti tik išimtinais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas aplinkybes, o šioje byloje tokių aplinkybių nėra. Apeliantai įsitikinę, kad Institucija nebegalės atlikti papildomų bylos aplinkybių tyrimo, kad būtų atkurtos prieš tai vykusio tyrimo metu pažeistos pareiškėjams taikytinos procesinės garantijos ir iš naujo atlikti tie procesiniai veiksmai, kurie buvo atlikti neteisėtai.
7.2. Atkreipia dėmesį, kad ANK 566 straipsnyje yra įtvirtintas asmens padėties dėl jo paties paduoto skundo pabloginimo negalimumo principas, todėl mano, kad apylinkės teismas savo sprendimu sudaro prielaidą Institucijai priimti bet kokį kitą sprendimą nei nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, kas akivaizdžiai prieštarautų minėtam principui.
7.3. Taip pat mano, kad dėl Institucijos komisijos padarytų procesinių pažeidimų pakartotinis administracinio nusižengimo tyrimo atlikimas bus neracionalus, jokios naujos, ar papildomos aplinkybės, galinčios pakeisti galutinį Institucijos nutarimą, dėl to, kad veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 4 dalyje, sudėties, negalės būti nustatytos.
8. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Administracinių nusižengimų komisija pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį ir priimti dėl skundo naują nutarimą: Institucijos 2018 m. spalio 24 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliantų skundo netenkinti.
8.1. Nurodo, kad Institucijos abu nutarimai nesukelia jokių pasekmių S. P., todėl nėra pagrindo naikinti 2018 m. spalio 24 d. nutarimo, o naikinti 2018 m. spalio 4 d. jau panaikintą nutarimą teisine prasme ir technine prasme neįmanoma. Atkreipia dėmesį, kad 2018 m. spalio 4 d. nutarimas buvo panaikintas 2018 m. spalio 24 d. priimant kitą nutarimą. Nesutinka su apelianto pozicija, kad Institucija dviem skirtingais nutarimais, priimtais dėl tų pačių aplinkybių, priėmė vienas kitam prieštaraujančius sprendimus.
8.2. Atkreipia dėmesį, kad ANK nenumato liudytojams galimybės apskųsti Institucijos nutarimą (ANK 621 straipsnis). L. P. administracinėje byloje yra liudytoja, ji skųsti Institucijos nutarimo teismui neturėjo teisės, todėl nebuvo pagrindo priimti ir nagrinėti jos skundą, tačiau teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą dėl šios aplinkybės nepasisakė.
Atsiliepimas
8.3. Nurodo, jog komisija atsiliepime ir per bylos nagrinėjimą teisme atkreipė dėmesį į tai, kad administracinių nusižengimų registre keičiant nuorodą, naikinant nutarimą ar atliekant kitus veiksmus, atspausdinant nutarimą, matomas tik pakeitimas, o darbų seka atspausdintame variante neišlieka. Institucija negali atsakyti už galutinį gaunamą variantą, nes registrą tvarko Informatikos ir ryšių departamentas.
8.4. Sutinka su skundo argumentu, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo bylą grąžinti tirti iš naujo. Nurodo, jog esmė yra ne pats sprendimo priėmimas, o teisingo sprendimo priėmimas. Vadovaujasi Lietuvos Respublikos konstitucinio teismo praktika, kurioje konstatuota, jog vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (2006 m. birželio 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Palaiko savo atsiliepimą, teiktą apylinkės teismui.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies
Žemesnės instancijos teismas
9. Apygardos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo byla, Institucijos nutarimais, apylinkės teismo skundžiamos nutarties ir skundo argumentais, atsiliepimu, konstatuoja, jog apylinkės teismas pagrįstai panaikino abu Institucijos nutarimus ir perdavė bylą Institucijai atlikti išsamų tyrimą.
10. Nustatyta, jog Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Administracinių nusižengimų komisija 2018 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. ANK 2-70 S. P. administracinio nusižengimo teiseną nutraukė, konstatavus, jog padaryta veika neturi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 4 dalyje, požymių (administracinio nusižengimo subjektas – kitas asmuo). S. P. Institucijos 2018 m. spalio 4 d. nutarimą apskundė, nurodydamas, jog skundžia nutarimo dalį, kurioje nurodyta, kad administracinio nusižengimo subjektas yra kitas asmuo. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Administracinių nusižengimų komisija su S. P. skundu sutiko ir 2018 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. ANK 2-77 S. P. administracinio nusižengimo teiseną nutraukė, konstatavus, jog jo veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 4 dalyje, požymių.
11. Taigi, pirmuoju atveju, iš Institucijos 2018 m. spalio 4 d. nutarimo rezoliucinės dalies matyti, jog administracinio nusižengimo teisena nutraukta, konstatavus, jog administracinio nusižengimo subjektas yra kitas asmuo. Tai buvo vienintelis motyvas, nurodytas rezoliucinėje nutarimo dalyje. Pats nutarimas visiškai nemotyvuotas, todėl priešingos išvados nėra pagrindo daryti. Šį nutarimą Institucija pasinaikino gavusi S. P. skundą. Nutarimas panaikintas priimant naują nutarimą (ANK 625 straipsnis), tačiau naujame nutarime nėra nurodyta, jog panaikinamas pirmesnis nutarimas. Taip pat nėra priimtas atskiras sprendimas panaikinti pirmąjį nutarimą. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismui panaikinus vėlesnįjį nutarimą ir nepanaikinus pirmojo, pirmasis nutarimas vėl galiotų, o tai prieštarautų paties pareiškėjo pirmojo skundo reikalavimui panaikinti pirmąjį Institucijos sprendimą. Nors skunde dėl pirmojo nutarimo panaikinimo pareiškėjas prašė panaikinti tik jo dalį, tačiau tai nėra įmanoma, nes kaip minėta, nutarime padaryta vienintelė išvada, nutraukti administracinę teiseną, nes administracinio nusižengimo subjektas – kitas asmuo.
12. Institucijos paaiškinimas, kad Institucija negali atsakyti už galutinį gaunamą nutarimo variantą, nes registrą tvarko Informatikos ir ryšių departamentas, nelogiška ir nepagrįsta. Pirmiausia informacinės sistemos turi būti tokios, kad atitiktų Institucijos poreikius, o ne atvirkščiai. Antra, pažymėtina, kad Institucija priimdama naują nutarimą, jame taip pat gali išspręsti klausimą ir dėl pirmesnio nutarimo panaikinimo ir šį sprendimą nurodyti procesinio sprendimo rezoliucinėje dalyje.
13. Naujas nutarimas priimtas 2018 m. spalio 24 d., kurio rezoliucinėje dalyje nurodoma, jog administracinio nusižengimo teisena nutraukiama, nes S. P. veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 4 dalyje, sudėties. Taigi, šiuo atveju konstatuota, kad S. P. veikoje nėra administracinio nusižengimo sudėties. S. P. apskundė antrąjį institucijos nutarimą, nurodydamas, kad skundžiamas 2018 m. spalio 24 d. nutarimas priimtas nesilaikant ANK 625 straipsnyje numatytos procedūros, kai nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusi institucija sutinka su skundu, nes juo 2018 m. spalio 4 d. nutarimas nėra nei visiškai, nei iš dalies panaikintas, todėl skundžiamas nutarimas turi būti laikomas atskiru, bet ne nauju dėl tų pačių aplinkybių priimtu nutarimu. Apylinkės teismas panaikino skundžiamą nutarimą, nustatęs, kad jis, kaip ir pirmasis nutarimas, yra visiškai nemotyvuotas.
14. Apygardos teismas su apylinkės teismo sprendimu panaikinti Institucijos 2018 m. spalio 24 d. nutarimą visiškai sutinka. Iš Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies teismams (šiuo atveju – Institucijai) kyla pareiga teisingai ir objektyviai išnagrinėti bylas, priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus (inter alia 2007 m. gegužės 15 d., 2011 m. sausio 31 d., 2014 m. gegužės 8 d. nutarimai). Kiekvienas baigiamasis teismo (šiuo atveju – Institucijos) aktas turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Motyvų nebuvimas procesiniame sprendime reiškia, kad sprendimas apskritai neturi motyvuojamosios dalies, arba iš konkretaus procesinio dokumento negalima susidaryti įspūdžio, kuo vadovaujantis prieita prie išvados, suformuluotos sprendimo rezoliucinėje dalyje. Sprendime ar nutartyje turi būti nurodomos nustatytos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos išvados, argumentai, dėl kurių vienais įrodymais remiamasi, o kiti – atmetami. Sprendimo motyvų nebuvimas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Pagal ANK 641 straipsnį, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nesant motyvuoto sprendimo, nėra skundo, nagrinėtino ANK 641 straipsnyje numatyta tvarka, dalyko, t. y. neįmanoma įvertinti tokio skundžiamo nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo. Nagrinėjamu atveju, institucijos sprendimas yra visiškai be motyvų, neaišku kuo remiantis Institucija priėjo prie išvados, nurodytos rezoliucinėje dalyje, todėl apylinkės teismas negalėjo įvertinti jo pagrįstumo ir teisėtumo. Taip pat negalėjo įvertinti pirmojo nutarimo pagrįstumo bei teisėtumo ir tuo pačiu - sprendimo panaikinti pirmąjį nutarimą pagrįstumo. Pats apylinkės teismas motyvuoti Institucijos nutarimų, darydamas prielaidas, neturi teisės. Pažymėtina ir tai, kad proceso dalyvių teisę skųsti procesinius sprendimus galima tinkamai realizuoti tik tada, kai jie žino sprendimų motyvus ir argumentus. Todėl apygardos teismas pritaria apylinkės teismo sprendimui panaikinti Institucijos nutarimus ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti Institucijai išsamiam tyrimui.
15. Apelianto manymu, apylinkės teismas grąžindamas bylą tirti institucijai iš naujo gali pasunkinti jo padėtį, o tai prieštarautų ANK 642 straipsnio 2 daliai, kurioje numatytas draudimas pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtį, kai dėl to nėra nukentėjusiojo skundo bei, draudimas pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtį daugiau, negu to prašoma skunde. Visų pirma, apylinkės teismas panaikino Institucijos nutarimus ne dėl neteisingos išvados, o dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo – visiško motyvų nebuvimo. Antra, Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėjęs, jog negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų neleidžiama teismui, atsižvelgus į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes ir vadovaujantis teise, nenusižengiant iš Konstitucijos kylantiems teisingumo, protingumo imperatyvams, priimti teisingą sprendimą byloje ir šitaip įvykdyti teisingumą; antraip būtų apriboti ar net paneigti iš Konstitucijos, inter alia jos 109 straipsnio 1 dalies, kylantys teismo įgaliojimai vykdyti teisingumą, taip pat būtų nukrypta nuo teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, konstitucinės sampratos, nuo konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo principų (inter alia 2006 m. rugsėjo 21 d., 2013 m. gruodžio 6 d., 2017 m. birželio 26 d. nutarimai). Pagal Konstitucijos 111 straipsnio 1 dalį bendrosios kompetencijos teismų instancinės sistemos paskirtis – sudaryti prielaidas teismuose ištaisyti bet kurias fakto (t. y. teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (t. y. teisės taikymo) klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių gali padaryti žemesnės instancijos teismas (šiuo atveju 0 Institucija), ir neleisti, kad kokioje nors bendrosios kompetencijos teismų (šiuo atveju – Institucijos) nagrinėtoje civilinėje, baudžiamojoje ar kitos kategorijos byloje būtų įvykdytas neteisingumas; priešingu atveju būtų nukrypta nuo konstitucinio teisinės valstybės principo, būtų pažeista asmens konstitucinė teisė į tinkamą teismo procesą (2017 m. birželio 26 d. nutarimas). Taigi, teismas, siekdamas užtikrinti teisingumo tikslus, gali panaikinti Institucijos nutarimus ir perduoti bylą Institucijai nagrinėti iš naujo. Tokie apeliacinės instancijos teismo įgaliojimai grindžiami iš Konstitucijos kylančia teismo pareiga veikti taip, kad būtų teisingai išspręstas asmens, kaltinamo padarius teisės pažeidimą, kaltumo klausimas, priimtas teisingas ir teisingumo principus atitinkantis sprendimas byloje.
16. Skunde prašoma priteisti iš Institucijos Administracinių nusižengimų komisijos pirmininko bylinėjimosi išlaidas. Kadangi nėra aišku, kokiais motyvais remiantis prieita prie išvados nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, apylinkės teismas pagrįstai nesprendė išlaidų atlyginimo klausimo. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad Administracinių nusižengimų komisijos pirmininkas nėra tinkamas subjektas šiam reikalavimui reikšti. Pagal ABK 666 straipsnį, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Pagal BPK 105 straipsnio 5 dalį, kai procesas nutraukiamas, proceso išlaidos atlyginamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Sprendžiant dėl išlaidų advokatui pripažinimo proceso išlaidomis ir jų priteisimo, turi būti į šias BPK nuostatas atsižvelgiama.
17. Institucija atkreipė dėmesį, kad ANK nenumato liudytojams galimybės apskųsti Institucijos nutarimą (ANK 621 straipsnis), L. P. administracinėje byloje yra liudytoja, ji skųsti Institucijos nutarimo teismui neturėjo teisės. Iš apylinkės teismo posėdžio protokolo matyti, kad apylinkės teismas nusprendė pripažinti ją tinkama pareiškėja. Kita vertus, skundas buvo paduotas ir S. P. vardu, todėl nebuvo pagrindo jo nenagrinėti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. sausio 24 d. nutartį nepakeistą ir S. P. bei L. P. atstovo advokato Giriaus Ivoškos skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.