Šiaulių apygardos teismo nutarimas

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. gegužės 16 d. nutarimo, kuriuo buvo panaikintas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno poskyrio vedėjos 2018 m. spalio 22 d. administracinio nusižengimo nutarimas ir administracinio nusižengimo teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 291 straipsnio 4 ir 7 dalis, M. B. atžvilgiu nutraukta,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno poskyrio vedėjos V. G. 2018 m. spalio 22 d. nutarimu M. B. nubaustas pagal ANK 291 straipsnio 4 dalį 210 Eur bauda, pagal ANK 291 straipsnio 7 dalį 400 Eur bauda, pagal ANK 38 straipsnį paskirta galutinė administracinė nuobauda – 400 Eur bauda, konfiskuotas spiningas ir ritė. M. B. nubaustas už tai, kad jis 2018 m. rugsėjo 25 d. 19.35 val. žvejojo (duomenys neskelbtini), kad žvejybą vykdė su mėgėjiškos žūklės įrankiu – spiningu Byron Classic Mammonth, žuvų pagavęs nebuvo, žvejybą vykdė su žvejo mėgėjo kortele. Nurodoma, kad pagal kalendorių saulė leidosi 19.14 val., o jis žvejojo 19.35 val., kai nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 15 d. nuo saulės laidos iki saulės patekėjimo žvejoti draudžiama, todėl laikoma, kad jis žvejojo neleistinai, tokiu būdu M. B. pažeidė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 10.1 ir 11.18 punktų reikalavimus bei pažeidė Limituotos žvejybos vidaus vandenyse organizavimo ir vykdymo, limituotos žvejybos reguliavimo priemonių ir sąlygų nustatymo, paskelbimo ir atšaukimo tvarkos aprašo priedo 1 punkto reikalavimus.

2. Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutarimu buvo patenkintas M. B. skundas ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno poskyrio vedėjos 2018 m. spalio 22 d. nutarimas panaikintas, nutraukiant administracinę teiseną M. B. atžvilgiu. Nutarime apylinkės teismas pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių M. B. padarius jam inkriminuojamus nusižengimus.

II. Apeliacinio skundo ir argumentai

3. Šiaulių apygardos teismui pateiktu skundu Institucija prašo panaikinti 2019 m. gegužės 16 d. Šiaulių apylinkės teismo nutarimą ir palikti galioti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno poskyrio vedėjos 2018 m. spalio 22 d. nutarimą.

3.1. Skunde Institucija nurodo, kad Šiaulių apylinkės teismas šioje byloje nustatydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes netinkamai įvertino surinktus įrodymus atskirai bei jų visumą, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad neįrodyta administracinių nusižengimų, numatytų ANK 291 straipsnio 4 dalyje ir 7 dalyje, įvykis ir sudėtis. Teigiama, jog aplinkybė, kad pareigūnai nenufilmavo žvejybos momento, nepaneigia žvejų veiksmų (būtent pareigūnai pamatė draudžiamu metu vykdytą žvejybą), M. B. žvejyba užfiksuota trijų asmenų parodymais, tai yra pareigūnų: V. J. ir A. O. bei neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus V. M.. Visi minėti asmenys patvirtino, kad matė M. B. žvejojant D. upėje. Nurodoma, jog teismas atsižvelgė tik į vienos pareigūnės A. O. paaiškinimus, kad matė žvejojantį asmenį, nes ji atkreipė dėmesį į bridkelnes, su kuriomis žvejys žvejojo, o prie automobilio buvo būtent tas asmuo su tomis pačiomis britkelnėmis, beje, V. J. ir V. M. patikino, kad matė būtent M. B. žvejojant D. upėje draudžiamu laiku. Pažymima, kad pareigūnai neturėjo galimybės užfiksuoti pažeidimo filmavimo kamera ar fotoaparatu dėl to, kad buvo apie 50 metrų atstumas, o pažeidėjai, tai yra žvejai M. B. ir A. K., pastebėję prie upės priėjusius pareigūnus, nedelsiant pasišalino iš įvykio vietos.

3.2. Be to, Institucija teigia, jog teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad D. upėje nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 15 d. saulei nusileidus žvejyba ne tik draudžiama, bet ir buvimas vandens telkiniuose ar arčiau kaip 25 metrai nuo jų su mėgėjų žvejybos įrankiais yra draudžiamas, o M. B. automobilis draudžiamu laiku nuo 19.15 val. iki 19.35 val. stovėjo draudžiamoje vietoje, M. B. buvo su mėgėjiškos žūklės įrankiu – spiningu, su bridkelnėmis, kuriomis brido per D. upę, buvo nusipirkęs žvejo mėgėjo kortelę, kuri skirta lašišinių žuvų žvejybai, M. B. žinojo, kad žvejyba saulei nusileidus yra draudžiama, kadangi maždaug prieš savaitę reido metu netoli tos žvejybos vietos jis buvo sustabdytas ir patikrintas, tuomet buvo informuotas apie draudimą žvejoti saulei nusileidus ir kad yra draudžiama būti su žvejybos įrankiais prie vandens telkinio ar arčiau kaip 25 m saulei nusileidus (tokį patikrinimą atliko pareigūnas V. J., todėl jis ir pažino žvejojusį asmenį M. B.).

3.3. Taip pat skunde nurodoma, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad pareigūnams vykdant reidą, jie prie M. B. automobilio priėjo (nusileido nuo kalvos) 19.19 val. ir buvo iki 19.30 val., tai patvirtina tarnybiniam automobilyje „Isuzu D-MAX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įmontuota GPS įranga, kurioje nurodoma tiksli automobilio stovėjimo vieta, kryptis, automobilio atvykimo, stovėjimo ir išvykimo laikas ir GPS duomenys parodo, kad pareigūnams 19.19 val. sustojus prie M. B. automobilio jau buvo draudžiama žvejyba, kadangi saulė leidosi 19.14 val. ir tik po to pareigūnams išlipus iš automobilio ir nuėjus prie D. upės pakrantės buvo pastebėtas pats M. B., žvejojantis draudžiamu laiku.

3.4. Teigiama, kad liudytojai A. O. ir P. R. teismo posėdžio metu patvirtino, kad 2018 m. rugsėjo 25 d., apie 19.15 val., buvo sustabdyti aplinkos apsaugos inspekcijos darbuotojų ir patvirtino, kad žvejų maudymosi vietoje nematė. Institucijos manymu, liudytojai A. O. ir P. R. galėjo ir nepastebėti kitų asmenų, nes jie maudėsi jau karjere, o žvejai žvejojo dar upės D. vagoje, teritorija, kur žvejojo asmenys, apaugusi krūmais, aukšta žole, o žvejai, tik pastebėję pareigūnus, tuoj pat pasislėpė. Institucijos vertinimu, liudytojų A. O. ir P. R. parodymai, kad nematė žvejų, nepaneigia pareigūnų matytos žvejybos aplinkybių. Pastebima, kad liudytojai A. O. ir P. R. atėjo prie upės nuo savo automobilio stovėjimo vietos (maždaug 200 metrų, kur buvo paliktas jų automobilis), ir tai tikrai jau nebuvo 19.15 val., o gerokai vėliau, todėl natūralu, kad šie liudytojai žvejų nebematė, nes žvejai jau buvo pasišalinę iš pažeidimo padarymo vietos.

3.5. Skunde Institucija pažymi, kad teismas, priteisdamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, M. B. naudai 900 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti, nukrypo nuo teismų praktikos ir pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 1 dalies nuostatas. Nors iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas M. B., gindamas savo interesus, kreipėsi į advokatą dėl teisinės pagalbos administracinio nusižengimo byloje suteikimo, pateikė pinigų priėmimo kvitą, tačiau tai nėra pagrindas priteisti M. B. jo turėtas išlaidas. Pažymima, kad BPK 106 straipsnyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka, kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-51-1073/2018). Nagrinėjamoje byloje M. B. nebuvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatą samdėsi pats, todėl, Institucijos vertinimu, bylinėjimosi išlaidos BPK nustatyta tvarka nepriteistinos.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

4. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, šioje byloje nustatydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai įvertino surinktų įrodymų visumą, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad M. B. veikoje nėra administracinių nusižengimų, numatytų ANK 291 straipsnio 4 ir 7 dalyse, požymių, ir pagrįstai administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukė.

5.1. ANK 5 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo.

5.2. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

5.3. ANK 291 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog administracinę atsakomybę užtraukia Mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimas, padarytas panaudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamu būdu (išskyrus elektros energiją ir ultragarsą), o ANK 291 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už limituotos lašišų, šlakių, margųjų upėtakių ir kiršlių žvejybos reguliavimo priemonių ir sąlygų pažeidimą.

5.4. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje suriktus įrodymus, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog nagrinėjamos bylos tyrimo metu nustatyta, kad apklausus A. O., P. R., A. K., V. J., V. M., A. O., įvertinus kitus byloje esančius duomenis, nebuvo gauta jokių objektyvių ir patikimų duomenų, galinčių patvirtinti, jog M. B. savo veiksmais padarė ANK 291 straipsnio 4 ir 7 dalyse numatytus nusižengimus.

5.5. Nors Institucija skunde iš esmės teigia, kad jų vertinimu byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog M. B. padarė jam inkriminuojamus nusižengimus, tačiau skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais. Pažymėtina, jog byloje esantys pažeidimus fiksavusių vyriausiųjų specialistų A. O., V. J., neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus V. M. rašytiniai paaiškinimai dėl įvykio aplinkybių yra iš esmės identiški (administracinio nusižengimo bylos medžiaga, b. l. 11, 12, 13), tačiau minėtų asmenų duoti parodymai apylinkės teisme prieštarauja ne tik jų pirminiams paaiškinimams, tačiau ir vienas kito parodymams, duotiems apylinkės teisme, todėl, apygardos teismo vertinimu, minėtų asmenų nurodytomis aplinkybėmis nėra pagrindo vadovautis, nes jos yra ne tik prieštaringos, bet iš esmės paremtos spėjimais, jų nepatvirtina jokie kiti byloje esantys duomenys. Pastebėtina, kad liudytojas V. J. apylinkės teisme patikino, kad tik jis matė žvejojantį M. B., o kiti jo kolegos nematė, tačiau V. J. kolegos apylinkės teisme nurodė, kad jie matė M. B. žvejojantį. Liudytoja A. O. apskritai pripažino turinti problemų dėl regėjimo ir negalinti atpažinti matytų asmenų iš veidų, tačiau vis vien teigė, kad matė žvejojančius asmenis, kurių meškerės buvo sumerktos į vandenį, nors kitas liudytojas V. M. teigė matęs, kaip žvejys mėto spiningą. Abejonių dėl A. O., V. J. ir V. M. parodymų patikimumo kelia dar ir tai, kad A. O. teigė mačiusi kelis meškeriojančius asmenis, o V. J. ir V. M. teisme iš esmės nurodė matę tik vieną žveją. Apygardos teismo vertinimu, visiškai nelogiški reidą dariusių asmenų paaiškinimai ir Institucijos apeliacinio skundo argumentai, kad jie nesugebėjo užfiksuoti asmens daromo pažeidimo, nes, kaip nurodė A. O., įvykio metu buvo vykdomas reidas „Lašiša“, todėl neįtikėtina, kad pareigūnai, vykdydami reidą, neturėtų iš anksto paruoštų atitinkamų priemonių, kuriomis būtų galimybė fiksuoti asmenų daromus pažeidimus. Be to, nors V. J. ir V. M. teigia, kad juos pamatęs pažeidėjas iš karto pasislėpė už krūmų, tačiau tokios aplinkybės nenurodė A. O..

5.6. Atkreiptinas dėmesys, kad apylinkės teisme apklausti liudytojai A. O. ir P. R., kurie įvykio metu maudėsi upėje, šalia įvykio vietos, nurodė, kad jokių žvejų nematė, niekas per upę neperbrido, liudytojai tik grįždami nusimaudę pamatė M. B. su A. K. prie savo mašinos persirenginėjančius ir link M. B. ir A. K. ateinančius pareigūnus. Pažymėtina, kad ir A. O., V. J. bei V. M. nematė, kaip M. B. perbrido upę. Nors Institucija skunde nurodo, kad įvykio metu vien buvimas vandens telkiniuose ar arčiau kaip 25 metrai nuo jų su mėgėjų žvejybos įrankiais yra draudžiamas, tačiau tokios aplinkybės M. B. net nebuvo inkriminuotos, todėl apygardos teismas neturi pagrindo vertinti šių aplinkybių, kaip M. B. kaltę patvirtinančias. Pažymėtina ir tai, kad norint M. B. patraukti administracinėn atsakomybėn yra ypač svarbu tiksliai nustatyti žvejojimo faktą jau po saulės laidos įvykio metu, t. y. po 19.14 val., nes M. B. neneigia, jog žvejojo įvykio dieną, tačiau nurodė, kad po 19.14 val. jis nežvejojo. Pastebėtina, kad M. B. inkriminuotas žvejojimo faktas yra 19.35 val., tačiau iš bylos duomenų matyti, kad šis laikas nėra žvejojimo laikas, o tik laikas, kada asmenys grįžo prie automobilio. Institucijos skunde nurodytos aplinkybės apie jų tarnybinio automobilio GPS duomenis taip pat nepatvirtina neteisėto žvejojimo fakto, o tik leidžia spręsti apie tarnybinio automobilio atvykimo laiką prie įvykio vietos, kitų duomenų, kurie patvirtintų neteisėto žvejojimo faktą jau po 19.14 val., nėra. Taigi, pritartina apylinkės teismo išvadai, kad byloje nėra neginčijamų ir patikimų M. B. kaltės įrodymų apie jam inkriminuotus administracinius nusižengimus.

5.7. Minėta, jog kaltu dėl administracinių nusižengimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų asmens kaltę patvirtinančių įrodymų, todėl duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka daryti išvadoms apie asmens kaltumą ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikas, už kurias turi būti skiriama nuobauda. Svarbu ir tai, jog administracinių nusižengimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi Institucija, todėl ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent kaltinimą pateikusiai Institucijai, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

5.8. Įvertinus tai, kas išdėstyta, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovaudamasis in dubio pro reo principu padarė teisingą išvadą, jog byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kurie patvirtintų, jog M. B. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 291 straipsnio 4 ir 7 dalyse.

6. Skundžiamu nutarimu iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, M. B. naudai priteista 900 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti. Apygardos teismo vertinimu, šis sprendimas yra nepagrįstas, todėl skundžiamo nutarimo dalis dėl procesinių išlaidų priteisimo M. B. naudai yra naikinama.

6.1. Pagal ANK 666 straipsnio nuostatas administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnis reglamentuoja advokato darbo apmokėjimą ne įtariamajam, kaltinamajam, nuteistajam, o sąlygas, kurioms esant galima iš minėtų asmenų išieškoti patirtas išlaidas advokato darbui apmokėti, kurias patiria valstybė, nukentėjusysis arba civilinis ieškovas. Taigi turėtas išlaidas advokato darbui apmokėti, kurias patiria įtariamasis, kaltinamasis, nuteistasis, o šiuo atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, apmoka pats proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pasikvietė gynėją ginti jo teises ir teisėtus interesus. Vien tai, kad valstybinio kaltinimo byloje (šiuo atveju administracinio nusižengimo byloje) traukiamam baudžiamojon atsakomybėn asmeniui buvo priimtas palankus sprendimas (išteisinamasis nuosprendis), savaime nesudaro pagrindo priteisti jam jo turėtas išlaidas gynybai iš valstybės baudžiamojo proceso tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-76-222/2016).

6.2. Esant nurodytoms aplinkybėms, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio nuostatomis priteisti M. B. patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti iš apeliacinį skundą pateikusios institucijos pagrindo nėra. Vien tai, kad šioje byloje buvo priimtas jam (M. B.) palankus sprendimas (teisena nutraukta), dėl kurio Institucija pateikė apeliacinį skundą, savaime nesudaro pagrindo priteisti turėtas išlaidas gynybai iš valstybės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. gegužės 16 d. nutarimo dalį, kuria priteista iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, M. B. naudai 900 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti ir priimti naują sprendimą:

M. B. prašymą dėl patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atmesti.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.