- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-10
- Bylos Nr.
- ATP-206-354/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-18-3-00641-2015-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nijolė Matuzevičienė
- Pažeidėjas
- V. K.
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. K. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. nutarties, kuria V. K. skundas atmestas, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. K. 2015 m. rugsėjo 3 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato nutarimu buvo nubaustas 42 Eur dydžio bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 str. 2 d. už tai, jog jis 2015 m. rugpjūčio 7 d., apie 19.50 val., (duomenys neskelbtini) r. sav., kelio (duomenys neskelbtini) 9,65 km, vairuodamas automobilį „Renault Rapid“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) prieš sankryžą su šalutiniu keliu į kairę lenkė traktorių su priekaba (priekaba su kroviniu), baigęs lenkti staigiai stabdė, nors tai nebuvo būtina eismo saugumui užtikrinti, tuo kliudydamas aplenktam traktoriui, kuris negalėdamas išvengti susidūrimo, atsitrenkė į jį aplenkusį ir staigiai sustabdžiusį automobilį. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Tokiais veiksmais V. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 135.4, 136.4 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartimi V. K. skundas dėl jo nubaudimo pagal ATPK 127 str. 2 d. atmestas. Apylinkės teismas nurodė, kad byloje surinkta pakankamai patikimų įrodymų, patvirtinančių V. K. kaltę.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu V. K. prašo panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartį ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės vyresniojo specialisto R. G. 2015 m. rugsėjo 3 d. nutarimą ir bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Skunde apeliantas teigia, kad teismas nevertino, ar susidariusioje situacijoje traktoriaus vairuotojas G. D. nepažeidė KET reikalavimų ir laikėsi visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui. V. K. teigimu, traktorius važiavo pažeisdamas KET reikalavimus, nes važiavo prie ašinės linijos, o ne arčiau dešinės kelio pusės. V. K. skunde nurodo, kad jis jokio pažeidimo nepadarė, laikydamasis KET aplenkė priekyje jo krovinį vežusį traktorių su priekaba ir pavažiavęs prieš darant posūkį į kairę sustojo. Apelianto teigimu, jam staigiai stabdyti poreikio nebuvo ir jo automobilio stabdymo žymių schemoje nėra užfiksuota. Apeliantas pažymi, kad tiek policijoje, tiek teisme davė teisingus ir išsamius paaiškinimus, o liudytojas R. N. eismo įvykyje nedalyvavo ir negalėjo matyti susidūrimo, kaip ir kiti teisme apklausti liudytojai.
Apeliantas atkreipia dėmesį, kad iš autoavarijos vietos schemos ir patikslintos autoavarijos vietos schemos akivaizdžiai matosi, kad traktorius važiavo viduryje kelio, pakankamai dideliu greičiu ir jam (apeliantui) jį aplenkus bei pradėjus stabdyti nesulėtino greičio, nors artėdamas prie sankryžos privalėjo būti atidus ir jį aplenkus lėtinti važiavimo greitį. Be to, apelianto manymu, šioje byloje turėjo būti paskirta ir atlikta teismo autotechninė ekspertizė, siekiant nustatyti, ar turėjo traktoriaus su priekaba (priekaba su kroviniu) vairuotojas galimybę išvengti susidūrimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į V. K. apeliacinį skundą nukentėjusiojo G. D. atstovė advokatė D. B. prašo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. K. apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš V. K. G. D. 363 Eur išlaidas advokato pagalbai bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje.
Atsiliepime nurodoma, kad išsamius ir nuoseklius G. D. paaiškinimus patvirtina įvykio vietoje užfiksuoti objektyvūs įrodymais bei liudytojo R. N. parodymais. Atsiliepime teigiama, kad G. D. gabenamo krovinio svoris buvo apie 16 tonų, taigi tokio sąstato greitis negalėjo būti ir nebuvo didelis, o stabdymo žymės liko dėl to, kad didelio svorio transporto priemonė buvo stabdoma staiga. Atsiliepime pažymima, kad V. K. iš pagrindinio kelio, kuriuo važiavo jis ir G. D., ketino sukti į kairę, į šalutinį kelią, vedantį į (duomenys neskelbtini) k., kur V. K. gyvena, o tai reiškia, kad jam kelio situacija buvo žinoma, atlikdamas G. D. vairuoto traktoriaus lenkimo manevrą jis puikiai žinojo, kad tuoj turės daryti posūkį į kairę. Todėl, turėdamas bendrą eismo dalyvio pareigą, numatytą KET 9 p., pirmiausia turėjo susilaikyti nuo lenkimo manevro, įvertindamas atstumą iki jam reikalingo posūkio, traktoriaus gabaritus ir svorį, o taip pat ir kelio horizontalų ženklinimą įvykio vietoje – artėjimo liniją ir siaurą ištisinę liniją, kurią draudžiama kirsti.
Advokatės teigimu, tai, kad V. K. G. D. vairuotą traktorių su priekaba aplenkė prieš pat šalutinį kelią, į kurį ketino pasukti, ir dėl kitų kelyje buvusių automobilių posūkio manevro negalėjo atlikti, todėl stabdė, taip sudarydamas kliūtį G. D. vairuotai transporto priemonei, ir buvo pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastis. Tokiais veiksmais V. K. pažeidė KET 136. 4 p. Advokatė atkreipia dėmesį, kad eismo įvykio vietos schemoje yra užfiksuota traktoriaus stabdymo pėdsakų pradžia prieš pat šalutinį kelią (ne daugiau 25 m, atsižvelgiant į fiksuotą įvažiavimo į šalutinį kelią plotį), į kurį ketino sukti V. K., ir tai patvirtina, kad V. K. vairuotas automobilis sudarė G. D. vairuotam traktoriui kliūtį, kurios G. D. negalėjo išvengti, nors ir stipriai stabdydamas.
Taip pat atsiliepime nurodoma, kad G. D. vairuotas traktorius ir priekaba buvo techniškai tvarkingi, tačiau tokio svorio transporto priemonės neįmanoma staiga sustabdyti, ir V. K. tai privalėjo numatyti prieš pradėdamas staiga stabdyti ir sudarydamas kliūtį. Dėl to, advokatės įsitikinimu, pagrįstai pripažinta, kad V. K. pažeidė KET 135.4 p.
Atsiliepime nurodoma, kad apelianto teiginiai, jog G. D., artėdamas prie sankryžos, privalėjo būti atidus ir V. K. jį aplenkus, lėtinti važiavimo greitį, nepagrįsti, nes nėra jokio objektyvaus pagrindo kaltinti G. D. neatidumu, o lėtinti traktoriaus važiavimo greitį tiesiog nebuvo kada – dėl V. K. pavojingo manevravimo G. D. buvo priverstas staiga ir stipriai stabdyti. Advokatės įsitikinimu, tai, kad įvykio vietoje nėra V. K. vairuoto automobilio stabdymo žymių, nėra įrodymas, kad automobilis nebuvo stabdomas, nes ne kiekvieno staigaus stabdymo atveju ant asfalto lieka stabdymo žymės.
Taip pat atsiliepime pažymima, kad šio eismo įvykio aplinkybės yra pakankamai aiškios ir jų įvertinimas nereikalauja specialių žinių, todėl V. K. skundą nagrinėjančiam apylinkės teismui nebuvo pagrindo skirti eismo įvykio ekspertizę įvykio priežasčiai nustatyti.
Advokatės nuomone, netikėti R. N. parodymais apylinkės teismas neturėjo pagrindo, nes R. N. neturi jokio subjektyvaus suinteresuotumo bylos baigtimi, parodymus davė būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, be to, jo parodymai visiškai sutampa su kitais byloje surinktais įrodymais.
Atsiliepime taip pat nurodoma, kad netenkinus apelianto V. K. skundo, iš jo nukentėjusiajam G. D. priteistinos išlaidos, kurias jis patyrė apmokėdamas už advokato pagalbą bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Atsiliepimu į V. K. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariatas prašo palikti galioti Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartį, kadangi Joniškio rajono apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad V. K. Joniškio rajono apylinkės teismui 2015 m. rugsėjo 17 d. pateiktame skunde nurodytos abejonės buvo pašalintos tiesiogiai apklausiant liudytojus, o jų duotus parodymus vertinant kartu su kita byloje esančia rašytine medžiaga. Susitiktina su apylinkės teismo išvada, kad V. K. kaltę patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas, nukentėjusiojo G. D. parodymai, liudytojų R. N., J. M., A. R. parodymai, autoavarijos vietos schema bei patikslinta schema, autoįvykio vietos nuotraukos. Pažymėtina, kad įrodinėjimas administracinių teisės pažeidimų bylų procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (pvz., kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-114/2008). Taigi, teismas turi teisę atmesti tuos prašymus, kuriais prašoma išaiškinti aplinkybes, jau nustatytas surinkta bylos medžiaga, arba nustatyti faktus, neturinčius esminės reikšmės arba ryšio su byla. Šiuo atveju V. K. prašymas paskirti ekspertizę netenkintas, kadangi eismo įvykio aplinkybės yra pakankamai aiškios, jos nustatytos byloje surinkta medžiaga.
V. K. skunde nepagrįstai teigia, kad apylinkės teismas neturėjo remtis liudytojo R. N. parodymais. Posėdžio metu R. N. patvirtino, kad matė eismo įvykį ir parodė, jog traktorius važiavo normaliu greičiu, o lengvasis automobilis lenkė traktorių ir nerodydamas posūkio grįžo į savo juostą, o tada staiga stabdė, dėl to kilo eismo įvykis. Taip pat liudytojas pažymėjo, kad matė, jog traktoriaus priekaba stabdė, tarp automobilio ir traktoriaus buvo apie 2–3 metrų atstumas (41–42 b. l.). Nors V. K. skunde atkreipia dėmesį į aplinkybę, kad įvykio vietoje nėra jo vairuoto automobilio stabdymo žymių, tai nepaneigia jo kaltės. Tai, kad V. K. staiga stabdė automobilį patvirtino liudytojas R. N., nurodydamas, kad baltos spalvos automobiliui (V. K. automobiliui) užsidegė stabdymo žibintai (42 b. l.). Netikėti šio liudytojo nuosekliais ir detaliais parodymais nėra pagrindo, kadangi nenustatyta jokių aplinkybių dėl jo suinteresuotumo bylos baigtimi: traktoriaus vairuotojo iki įvykio nepažinojo, o V. K. pažįsta tik iš matymo. Be to, šio liudytojo parodymai atitinka ir kitą byloje esančią medžiagą, taip pat nukentėjusiojo parodymus. Tiek J. M., tiek A. R. parodė, jog įvykio vietoje buvo vyriškis (R. N.), kuris iš karto nurodė, kad matė eismo įvykį (40–41 b. l.). R. N. parodymus patvirtina ir bylos medžiagoje esanti autoavarijos vietos schema bei patikslinta schema, autoįvykio vietos nuotraukos, kuriuose, kaip nurodė liudytojas A. R., matyti traktoriaus stabdymo žymės (36–37, 41 b. l.), kurių, kaip teisingai pastebima atsiliepime į apeliacinį skundą, atsiradimas sietinas ne su traktoriaus greičiu, o dideliu svoriu ir staigiu stabdymu. Atkreiptinas dėmesys ir į paties apelianto teismo posėdžio metu duotus parodymus bei byloje esančius jo rašytus paaiškinimus (24 b. l.), iš kurių matyti, kad apeliantas grįžo iš darbo, taigi tuo keliu važiavo ne pirmą kartą, žinojo tiek kelio ženklinimą, tiek likusį atstumą iki jam reikalingo posūkio, matė traktoriaus gabaritus, tačiau šių aplinkybių tinkamai neįvertino, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, ir po lenkimo manevro staiga stabdydamas, sudarė G. D. vairuotam traktoriui kliūtį, kurios G. D. negalėjo išvengti.
Esant tokioms aplinkybėms daroma išvada, kad V. K. kaltė yra įrodyta, keisti ar naikinti skundžiamą nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Atsiliepimu G. D. advokatė prašo priteisti iš V. K. 363 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Teismų praktika dėl nukentėjusiojo atstovavimo išlaidų priteisimo administracinių teisės pažeidimų bylose yra nevienareikšmė (Lietuvos vyriausiasis administracinio teismo nutartis Nr. N-525-2272-09, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ATP-1147-190/2014, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. ATP-347-485/2014, Panevėžio apygardos teismo nutartis Nr. ATP-22-719/2016). Nei ATPK 279 str., numatančiame nukentėjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir vertėjams išmokėtinas sumas, nei ATPK 286 str., kuris nustato nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje turinį, nei kituose ATPK straipsniuose nėra tiesioginės nuorodos į tai, kad nukentėjusiajam priteistinos advokato pagalbai apmokėti patirtos išlaidos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. birželio 4 d. nutartyje Nr. 2AT-17-2013, spręsdamas klausimą dėl administracinėn atsakomybėn patrauko asmens atstovavimo išlaidų priteisimo, pažymėjo, jog pagal ATPK 249 str. ATPK nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nagrinėjamu klausimu įstatymo leidėjo pozicija konkrečiai išreikšta naujajame Administracinių nusižengimų kodekse, įsigaliosiančiame nuo 2017 m. sausio 1 d. Šio kodekso 666 str. tiesiogiai nurodyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Atsižvelgiant į tai, kad BPK 106 str. 2 d. numatyta galimybė iš nubausto asmens išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas atstovo paslaugoms apmokėti, taip pat atsižvelgus į tai, kad nukentėjusiojo turėtos 363 Eur išlaidos advokato pagalbai bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje apmokėti yra patvirtintos kartu su atsiliepimu pateiktais dokumentais, nukentėjusiojo G. D. atstovės advokatės D. B. prašymas dėl bylos nagrinėjimo teisme išlaidų priteisimo tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
V. K. apeliacinį skundą atmesti ir Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Iš V. K. priteisti 363 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) advokato paslaugoms apmokėti nukentėjusiojo G. D. naudai.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.