- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-08
- Bylos Nr.
- ATP-347-485/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Remeika
- Kategorijos
- 48.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs G. S. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 30 d. nutarimo G. S. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2013-12-10 Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjas surašė administracinio teisės protokolą G. S. už tai, kad jis 2013 m. lapkričio 10 d., 11.30 val. Jonavos r., (duomenys neskelbtini) necenzūriniais žodžiais iškoliojo P. B., tuo pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį, G. S. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse (toliau – ATPK) 174 str.
Žemesnės instancijos teismas
Jonavos rajono apylinkės teismas 2014 m. sausio 30 d. nutarimu G. S. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. ir nubaudė 150 Lt (vieno šimto penkiasdešimties litų) dydžio baudą.
Šalies argumentai
G. S. nesutikdamas su apylinkės teismo priimtu nutarimu pateikė skundą Kauno apygardos teismui, kuriuo prašo Jonavos rajono apylinkės teismo nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodė, kad teismas, apeliantą pripažino kaltu remdamasis melagingais liudytojų parodymais, kurie buvo nesutampantys tarpusavyje ir prieštaraujantys byloje pateiktiems įrodymams. Teismas G. S. pripažino kaltu, teigdamas, kad jo kaltė įrodyta bylos medžiaga, nukelnėjusiojo P. B., liudytojų G. B., A. J., V. U. parodymais teisme. Su tokia teismo išvada apeliantas nesutinka, nes liudytojų parodymai duoti bylos nagrinėjimo metu buvo melagingi, nesutapo tarpusavyje ir prieštaravo byloje pateiktiems kitiems įrodymams, t.y. foto nuotraukoms, kurios buvo padarytos incidento metu. G. S. savo skunde nurodė, kad taip pat teismas neatsižvelgė į tai, kad įvykęs incidentas vertintinas kaip asmeninio pobūdžio santykis tarp apelianto ir nukentėjusiojo, kuris nepripažintinas viešosios tvarkos pažeidimu, teismas nevertino, kad esant priešiškiems apelianto ir nukentėjusiojo santykiams, nukentėjusysis sąmoningai pateikė melagingą pareiškimą nurodydamas tikrovės neatitinkančias aplinkybes, o liudytojai yra susiję su P. B.. G. S. kaltė buvo nustatyta išimtinai remiantis liudytojų parodymais, kurių teismo teigimu jis paneigti negali ir kurie, teismo manymu, neabejotinai patvirtina apelianto kaltę. Apskritai visų liudijusių asmenų duoti parodymai yra vertintini kritiškai jau vien dėl to, kad visi asmenys yra susiję su P. B. ir vienaip ar kitais nuo jo priklausomi (žmona, asmenys, kurie dirba jam ir už tai gauna atlygį). Nagrinėjamoje byloje iš viso nėra administracinės teisės reguliuojamų santykių pažeidimo, kadangi jokio viešosios tvarkos pažeidimo nebuvo, apart dviejų asmenų tarpusavio asmeninių santykių, todėl byla yra nutrauktina. G. S. savo skunde pažymi, jog teismui nepagrįstai konstatavus jo kaltę, remiantis melagingais liudytojų parodymais, dar buvo priteistos ir bylinėjimosi išlaidos nukentėjusiojo naudai. Jei nukentėjusysis būtų sąžiningas ir siektų teismui pateikti tik tikrovę atitinkančias aplinkybes bei duoti parodymus apie įvykį, tai vargu ar jam būtų apskritai reikėję advokato padėjėjo pagalbos, kadangi jis nagrinėjamoje byloje nėra niekuo kaltinamas bei jokių savarankiškų reikalavimų ar civilinio ieškinio, kurį reikėtų įrodinėti, nereiškė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno apskrities VPK Jonavos policijos komisariatas prašo, G. S. skundą atmesti ir Jonavos rajono apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą P. B. prašo G. S. skundą atmesti ir priteisti iš jo bylinėjimosi išlaidas, sumokėtus pinigus už teisinę pagalbą ruošiant atsiliepimą į jo apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
G. S. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus konstatuoja, kad apeliantas pagrįstai yra nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. už nedidelį chuliganizmą, jo kaltė padarius šį teisės pažeidimą yra įrodyta visiškai.
Apeliantas savo kaltės dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo nepripažino, tiek savo paaiškinime policijos pareigūnams, tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos posėdyje, teigė nevartojęs necenzūrinių žodžių P. B. atžvilgiu. Apeliaciniame skunde akcentavo, kad teismas, jį pripažino kaltu remdamasis melagingais liudytojų parodymais. Tačiau tokius jo teiginius visiškai paneigia byloje surinkti ir ištirti įrodymai. Apelianto skundo argumentai apie tai, kad liudytojų parodymai duoti bylos nagrinėjimo metu buvo melagingi, nesutapo tarpusavyje ir prieštaravo byloje pateiktiems kitiems įrodymams tai, kad įvykęs incidentas vertintinas kaip asmeninio pobūdžio santykis tarp apelianto ir nukentėjusiojo, kuris nepripažintinas viešosios tvarkos pažeidimu bei tai, kad nukentėjusysis sąmoningai pateikė melagingą pareiškimą nurodydamas tikrovės neatitinkančias aplinkybes, taip pat yra nepagrįsti.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. normos taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Įvertinus byloje esančią medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nutarimą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Skundą nagrinėjančio aukštesniojo teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog G. S. 2013 m. lapkričio 10 d., 11.30 val. Jonavos r., (duomenys neskelbtini) necenzūriniais žodžiais iškoliojo P. B., tuo pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
Šiuo atveju įrodymų visumą sudaro Administracinio teisės pažeidimo 2013-12-10 protokolas, nukentėjusiojo P. B., liudytojų G. B., A. J. parodymai duoti apylinkės teisme bei kita bylos medžiaga.
Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. numatyta administracinė atsakomybė už nedidelį chuliganizmą, tai yra necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ar kitus panašius veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. įtvirtintos teisės normos turinio matyti, jog esminis joje apibrėžto pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad šis pažeidimas privalo būti atliktas viešosiose vietose ir juo turi būti pažeidžiama viešoji tvarka bei žmonių rimtis. Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje teisės pažeidimo padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar teisės pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Dėl to įstatymai ir numato, kad asmenys viešoje vietoje turi elgtis taip, kad nesudarytų nepatogumų kitiems žmonėms, netrikdytų įprasto jiems gyvenimo būdo (LAT 2002 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-670/2002). Nagrinėjamu atveju pažeidimo padarymo vieta yra Jonavos r., (duomenys neskelbtini). Konflikto metu tarp G. S. ir P. B. šioje vietoje buvo byloje nurodyti asmenys. Todėl daroma išvada, kad G. S. savo veiksmais (necenzūriniais žodžiais iškoliojo P. B.) pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
Apeliantas savo skundą grindžia tuo, jog teismas jį pripažino kaltu remdamasis melagingais liudytojų parodymais, kurie buvo nesutampantys ir prieštaraujantys tarpusavyje. Tokie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, nes juos paneigia byloje esantys įrodymai. Liudytoja G. B. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 35-36) paaiškino, kad 2013-11-10 G. S. jos vyrą išvadino negražiais žodžiais, kaip gaidys, „šiknalaižys“, „pideras“ ar tai „piderastas“. Sakė, kad su jos vyru susidoros ar tai susitvarkys. Vyras, į jo atžvilgiu pasakytus žodžius sakė, kad tas važiuotų iš čia. Ji išsigandusi paėmė savo 2 metų amžiaus vaiką ir nubėgo į kambarį. Po kurio tai laiko išgirdo, kad automobilis išvažiavo. Pas juos sode tuo metu buvo vyro mamos kaimynas A. J. ir buvo užsukęs vyro bendradarbis vardu Vaclovas. Nurodė, jog konflikto metu buvo prie namo virtuvės lango, 15 metrų atstumu nuo G. S., todėl girdėjo kaip jis vyrui sakė necenzūrinius žodžius. Liudytojas A. J. apklausiant jį pirmosios instancijos teismo posėdyje (b. l. 36 – 37) nurodė tas aplinkybes, kad 2013-11-10 jis buvo atvažiavęs į SB „(duomenys neskelbtini)“, kad P. B. padėti apšiltinti vamzdyną. Tuo metu prie namo privažiavo automobilis, kurio vairuotojas pradėjo filmuoti ar fotografuoti. Kodėl jis taip darė jam nežinoma. P. B. priėjęs prie vartų su tuo vairuotoju pradėjo kalbėti. Kažko klausė, ko atvažiavai ar panašiai. Atsakydamas į tai, vairuotojas pradėjo P. B. kolioti, sakydamas „pideras“, gaidys. Pats nukentėjusysis P. B. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 35 – 36), patvirtino tą aplinkybę, jog 2013-11-10 jam bedirbant, prie jo namo privažiavo G. S., kuris išlipęs iš automobilio pradėjo viską fotografuoti. Kelis kartus pakartojus, kad baigtų fotografuoti ir išvažiuotų, G. S. jį pradėjo plūsti necenzūriniais žodžiais. Iš karto G. S. jį pavadino „šiknalaižiu“, o paskui išvadino gaidžiu, „prideru“. Jo adresu išsakyti necenzūriniai žodžiai jį įžeidė ir pastatė į nemalonią situaciją. G. S. išsakytus žodžius girdėjo V. U., A. J. ir jo žmona, kuri po to dar ilgai verkė. Gal tai galėjo girdėti ir kiti sodo kaimynai, bet jam tai nežinoma.
Apklaustų liudytojų A. J. ir G. B. dėstomos įvykio aplinkybės buvo nurodomos nuosekliai, logiškai, neprieštaringai, jų parodymai papildė vieni kitus, neesminiai netikslumai liudytojų parodymuose, nurodant kitų asmenų buvimo vietas vykusio konflikto metu, nesudaro pagrindo netikėti jų nurodytomis aplinkybėmis ir esminės įtakos skundžiamo nutarimo teisėtumui ir pagrįstumui neturi. Kiekvienas liudytojas nurodė tai, ką pats girdėjo ir matė, jų parodymai atitinka faktines bylos aplinkybes Nors kaip teigia apeliantas, visi asmenys yra susiję su P. B. ir vienaip ar kitaip nuo jo priklausomi, tačiau byloje nenustatyta jokių aplinkybių ar objektyvių pagrindų, dėl kurių minėti asmenys būtų šališki, suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį nebūto pažeidimo padarymu, duoti apie jį melagingus paaiškinimus. Minėtų liudytojų parodymai paneigia apeliaciniame skunde keliamą versiją, kad G. S. nepadarė jokių veiksmų, kuriais buvo pažeista viešoji tvarka ir žmonių rimtis ir kad teismas, apeliantą pripažino kaltu remdamasis melagingais liudytojų parodymais, kurie buvo nesutampantys tarpusavyje ir prieštaraujantys byloje pateiktiems įrodymams.
Taip pat nepagrįstas ir atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad įvykęs incidentas vertintinas kaip asmeninio pobūdžio santykis tarp apelianto ir nukentėjusiojo, kuris nepripažintinas viešosios tvarkos pažeidimu, teismas nevertino, kad apelianto ir nukentėjusiojo santykiai yra priešiški. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad šie skundo argumentai, sprendžiant klausimą, ar G. S. veiksmuose yra nedidelio chuliganizmo pažeidimo sudėtis, nėra teisiškai reikšmingi. Pažymėtina, kad privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktas (apelianto ir nukentėjusiojo priešiškumas vienas kitam), negali pateisinti viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, P. B. atžvilgiu pavartotų įžeidžiančių bei necenzūrinių žodžių. Tarp asmenų esant konfliktui dėl atitinkamų asmeninių santykių, veikos teisinį įvertinimą kaip nedidelį chuliganizmą lemia asmens pasirinkta tokių santykių aiškinimosi vieta bei nepriimtinas visuomenei tokių santykių aiškinimosi būdas, kuriais asmuo netiesiogiai parodo savo nepagarbą visuomenei (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose nr. N16-73/06, N1-1280/2007.
Aukštesnysis teismas įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog G. S. viešoje – sodų bendrijos teritorijoje, vartojo necenzūrinius ir įžeidžiančius žodžius ir išsireiškimus P. B., atžvilgiu. Tokiais veiksmais, pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį, G. S. padarė administracinį teisės pažeidimą, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 str.
Aukštesnysis teismas sutinka su G. S. apeliaciniame skunde išdėstytu argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš apelianto bylinėjimosi išlaidas nukentėjusiojo naudai.
Iš bylos duomenų matyti, jog P. B. atstovas, advokato padėjėjas V. B. apylinkės teismui pateikė pinigų priėmimo kvitą Serija LAT Nr. 665541 (b. l. 33), prašydamas iš pažeidimą padariusio G. S. priteisti 400 litų P. B., kaip išlaidas sumokėtas advokato padėjėjui už pastarojo atstovavimą teisme. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nutarimu priteisė iš G. S. nukentėjusiajam P. B. 400 litų kaip išlaidas, turėtas advokato paslaugoms apmokėti.
Aukštesnysis teismas pažymi, jog išlaidų turėtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, kompensavimas numatytas Lietuvos Respublikos ATPK 279 straipsnyje. Šiame straipsnyje inter alia numatyta, kad nukentėjusiesiems kompensuojamas darbo užmokestis, ne mažesnis už vidutinį, arba sumokama už atitraukimą nuo įprasto užsiėmimo proporcingai laikui, kurį jie sugaišo dėl atvykimo į organą (pas pareigūną), nagrinėjantį administracinio teisės pažeidimo bylą, ir kad kompensuojamos jų turėtos išlaidos dėl atvykimo į organą (pas pareigūną), nagrinėjantį administracinio teisės pažeidimo bylą. Taigi ATPK normos reglamentuoja, kam, kokia tvarka ir kokios išlaidos atlyginamos administracinių teisės pažeidimų bylose (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis Nr. A4-689/2003, 2009 m. vasario mėn. 6 d. nutartis Nr. N575-325/2009, 2010 m. kovo 26 d. nutartis Nr. N62-2891/2010; Klaipėdos apygardos teismo Nr. ATP-70-174/2014). Iš paminėtos normos analizės išeina, kad nukentėjusiojo išlaidos, susijusios su administracinės bylos nagrinėjimu, nėra kompensuojamos.
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarimo dalis, kuria, priteista iš G. S. nukentėjusiajam P. B. 400 Lt kaip išlaidos, turėtos advokato paslaugoms apmokėti, naikintina, likusią nutarimo dalį, kuria G. S. už ATPK 174 str. pažeidimą nubaustas 150 Lt bauda, paliekant nepakeistą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
G. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 30 d. nutarimą pakeisti: nutarimo dalį, kuria priteista iš G. S. nukentėjusiajam P. B. 400 Lt (keturi šimtai litų) kaip išlaidos, turėtos advokato paslaugoms apmokėti, panaikinti. Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.