Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vladislavas Lenčikas, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal nukentėjusiojo Almanto Kvaraciejaus įgalioto atstovo Mindaugo Zalepūgos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nutarimo, kuriuo J. K. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą nubaustas 120 Lt (vieno šimto dvidešimties) litų dydžio bauda.

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal ATPK 130 str.1 d. nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K. nubaustas už tai, kad jis 2013 m. gegužės 23 d. apie 15 val. Kapsų g. 44, Vilniuje, vairuodamas automobilį „PEUGEOT BOXER“ valstybinis Nr. LK 189C ir pravažiuodamas stovintį automobilį „FORD GALAXY“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį ir abu automobilius apgadino, t.y. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 132 p. reikalavimus ir tuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d.

Pagal ATPK 130 str. 1 d. J. K. atžvilgiu byla nutraukta, konstatavus, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, jog J. K. suprato, kad apgadino nukentėjusiojo automobilį ir kad tyčia pasitraukė iš eismo įvykio vietos.

Įgalioto atstovo Mindaugo Zalepūgos teigimu, iš byloje esačių fotonuotraukų matyti, kad ant automobilio „PEUGEOT BOXER“ esantys apgadinimai, priešingai nei nurodė apylinkės teismas, yra labai ženklūs, kas liudija, jog smūgio būta stipraus. Nurodo, kad įvykio metu buvo apgadintas aukščiau paminėto automobilio plastikinė šoninių durų apdaila, įtrūkęs galinis metalinis automobilio sparnas, sulankstytos šoninės automobilio durys.

Apelianto nuomone, nukentėjusiojo automobiliui „FORD GALAXY“ taip pat yra padaryti ženklūs apgadinimai, apgadintas priekinis bamperis dviejuose vietose nubraukiant dažus. Pažymi, kad „PZU Lietuva“ draudikas apžiūrėjęs nukentėjusiojo automobilį įvertino, kad remonto kaštai yra ne mažesni kaip 413,55 Lt.

Nukentėjusiojo įgaliotas atstovas taip pat nurodo, kad iš apgadinimų, esančių ant automobilio „PEUGEOT BOXER“, matyti, kad jų intensyvumas yra ženklus, o lokalizacija apima du trečdalius automobilio ilgio. Todėl, apelianto manymu, eismo įvykio dalyvių automobilių apgadinimų pobūdis, intensyvumas paneigia kaltininko J. K. paaiškinimą, kad jis automobilių kontakto nepajuto.

Pirmosios instancijos teismas, anot nukentėjusiojo įgalioto atstovo Mindaugo Zalepūgos, nevykdė pareigos, numatytos ATPK 256 str., nesurinko bylos teisingam išsprendimui reikalingų įrodymų, t.y. neišsireikalavo iš kompetentingų institucijų duomenų apie eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių techninius duomenis, apie kaltininko automobiliui padarytos žalos mastą, neįtraukė į bylą draudimo bendrovės apdraudusios kaltininko civilinę atsakomybę.

Apelianto manymu, pažeidėjas po to, kai sukėlė eismo įvykį ir iš jo pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, vairuotą automobilį pastatė ne toje pat automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie daugiabučių namų, bet nuvairavo į uždarą aikštelę, esančią karinėje teritorijoje, priklausančią Lietuvos kariuomenės Jungtiniam štabui ir į kurią patekimas reguliuojamas specialių leidimų režimu. Aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, jog J. K. suprato sukėlęs eismo įvykį bei gresiančią už tai atsakomybę, siekdamas paslėpti įrodymus tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad eismo įvykis buvo išaiškintas dėka aktyvių nukentėjusiojo A. Kvaraciejaus veiksmų, o J. K. netgi, anot jo, iš kolegos sužinojęs apie automobilių apgadinimus, nevykdė pareigos apie įvykį pranešti draudimo kompanijai.

Be to, apeliantas atkreipia teismo dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas klausimo dėl proceso išlaidų atlyginimo visiškai nesprendė, todėl šį klausimą pakartotinai kelią bylą nagrinėjant apeliacine instancija ir prašo A. Kvaraciejaus naudai priteisti 1508, 00 Lt.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Analizuojant bylos dokumentų turinį matyti, kad apeliantas neneigia, jog jis 2013 m. gegužės 23 d., apie 15 val., Kapsų g. 44, Vilniuje, vairuodamas automobilį „PEUGEOT BOXER“ valstybinis Nr. LK 189C, ir pravažiuodamas stovintį automobilį „FORD GALAXY“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį ir abu automobilius apgadino, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. Tačiau nesutinka su tuo, jog tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. J. K. teigimu, jis kontakto su nukentėjusiojo automobiliu nejuto, išlipęs Lietuvos kariuomenei priklausančioje stovėjimo aikštelėje taip pat nepastebėjo, kad jo mašina apgadinta, tačiau šis teiginys prieštarauja bylos medžiagai.

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tais atvejais, kai asmuo supranta, kad jis yra susijęs su eismo įvykiu, t.y. jį sukėlė, ir iš šio įvykio pasitraukia, suvokdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, sąmoningai ignoruodamas pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, kaip to reikalauja kelių eismo taisyklės. Šių aplinkybių buvimas reiškia, kad asmuo nurodytą administracinį teisės pažeidimą padarė tyčia.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nukentėjusiojo A. Kvaraciejaus įgalioto atstovo M. Zalepūgos apeliacinio skundo argumentus ir teismui pateiktą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismo išvados, jog J. K. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d. sudėties, prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir byloje esantiems įrodymams. Pirmosios instancijos netinkamai išanalizavo byloje surinktus įrodymus ir iš esmės rėmėsi tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. K. parodymais, jog jis negirdėjo ir nepastebėjo, kad kliudė kitą transporto priemonę, todėl teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad J. K. veiksmuose nebuvo tyčios. Nagrinėjimu atveju byloje yra pakankamai surinkta objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad J. K. padarė ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą, tai yra, pravažiuodamas stovintį automobilį, nepaliko tarpo iš šono ir jį kliudė, po ko pasišalino iš eismo įvykio vietos nepranešęs apie eismo įvykį nukentėjusiajam, policijos pareigūnams.

Įvertinus tiek paties J. K., tiek A. Kvaraciejaus paaiškinimus, o taip pat byloje esantį stebėjimo kamerų vaizdo įrašą, pažymėtina, jog kontaktas tarp automobilių buvo, tai yra automobilis „PEUGEOT BOXER“ judėdamas dešinės pusės galiniu sparnu prisispaudė prie „FORD GALAXY“ dešinės pusės priekinės dalies, jį nubrėždamas. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog abiejų automobilių apgadinimai nėra žymūs, dėl ko J. K. galėjo ir nepajusti susidūrimo, juo labiau, kad jo vairuojamo automobilio masė yra žymiai didesnė už nukentėjusiojo. Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti automobiliams padaryti apgadinimai, kurie, atvirkščiai nei konstatuota pirmosios instancijos teismo, yra ženklūs: „PEUGEOT BOXER“ automobiliui apgadinta plastikinė šoninių durų apdaila, įlenktos šoninės automobilio durys, automobiliui „FORD GALAXY“ subraižytas priekinis bamperis dviejuose vietose visiškai nubraukiant dažus. Taigi šie duomenys apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti išvadą, kad kontaktas tarp automobilių buvo pakankamai stiprus, dėl ko J. K. turėjo justi ir juto kontaktą. Tai, kad J. K. automobilio didesnė masė nei nukentėjusiojo, nepašalina jo kaltės, kadangi sąlytis buvo pakankamas, kad būtų galima spręsti, jog J. K. turėjo pajusti kontaktą. Pažymėtina ir tai, kad J. K. 2013 m. gegužės 28 d. paaiškinime Karinio tranzito kontrolės vieneto Judėjimo kontrolės karininkui kpt. D. P. dėl transporto priemonės apgadinimo nurodė, jog palikęs automobilį „PEUGEOT BOXER“ stovėjimo aikštelėje ir raktus perdavęs kolegai gr. R. R., pats nuėjo į kabinetą, tačiau neužilgo R. R. jam pasakė, kad sulankstytas automobilio šonas (b.l. 97). Taigi, nors, kaip matyti iš šio paaiškinimo, J. K. neužilgo po automobilio vairavimo tapo žinoma, kad ant automobilio atsirado apgadinimai, tačiau jis nevykdė KET 234 p. numatytos pareigos nedelsdamas apie tai pranešti policijai, tikslu išsiaiškinti automobilio apgadinimo aplinkybes. Pažymėtina, jog J. K. vairavo automobilį iki 15.00 val., o Lietuvos kariuomenės Judėjimo kontrolės centro budėtojas jam paskambino tik tos dienos 21.30 val. (b.l. 98, 100), t.y. J. K., žinodamas apie kito automobilio apgadinimą, nesiėmė priemonių informuoti policiją arba nukentėjusįjį.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo tikėti J. K., kad jis pasišalino iš eismo įvykio vietos, nes nesuprato ir nežinojo, jog kliudė kitą automobilį ir tokia J. K. versija vertintina kaip jo gynybinė pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Apeliacinės instancijos teismas mano, jog, priešingai nei skundžiamame nutarime apylinkės teismas padarė išvadą, J. K. iš eismo įvykio vietos pasitraukė tyčia, tai yra, jis suvokė, kad sukėlė eismo įvykį ir tikslingai, siekdamas išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. Kadangi J. K. veikoje yra ATPK 130 str. 1 d. nustatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo skundžiamas nutarimas naikintinas, o J. K. pripažįstamas kaltu padarius administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d.

Apygardos teismo teisėjas sprendžia, jog, papildomai J. K. pateikti dokumentai, t.y. prie kasacinio skundo Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pridėti priedai: J. K. charakteristika bei Tarnybinio tyrimo išvada dėl srž. Sp. J. K. tarnybos pareigų neatlikimo su priedais, nepaneigia jo kaltės, padarius administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d.

ATPK 20 str. numatyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į tai, kad byloje nėra nustatyta J. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Skirdamas administracinę nuobaudą teismas taip pat atsižvelgia ir į padarytų pažeidimų pobūdį, į veikos keliamą grėsmę visuomenės ir eismo saugumui. Taip pat atsižvelgiama į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius J. K. asmenybę (baustas dministracine tvarka, pažeidimo padarymo metu turėjo vieną galiojančią administracinę nuobaudą, padarė šiurkščius administracinius teisės pažeidimus). Įvertinęs šias aplinkybes teismas sprendžia, kad nėra pagrindo J. K. atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnį. Nuobaudos tikslai bus pasiekti J. K. skiriant šiek tiek didesnes nei minimalios ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. sankcijose numatytas nuobaudas – baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.

Apeliaciniame skunde taip pat prašoma nukentėjusiojo A. Kvaraciejaus naudai iš J. K. priteisti patirtas 1508,00 Lt dydžio proceso išlaidas pagal pateikiamus dokumentus. ATPK 279 str. numato išlaidų (darbo užmokesčio skirtumas, išlaidos, susiję su atvykimu pas bylą nagrinėjantį organą ir pan.) priteisimą administracinėje byloje dalyvaujantiems nukentėjusiesiems, liudytojams, vertėjams, ekspertams, tačiau atstovavimo išlaidų atlyginimas ATPK nenumatytas. Todėl vadovaujantis ATPK 249 straipsniu, kuriame nurodyta, kad ATPK kodekso nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui, sprendžiant proceso išlaidų atlyginimo klausimą turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d., kur numatyta galimybė iš nubausto asmens išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas atstovo paslaugoms apmokėti.

Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiojo turėtos išlaidos jo įgaliotam atstovui apmokėti yra patvirtintos byloje esančiais dokumentais, nukentėjusiojo A. Kvaraciejaus įgalioto atstovo M. Zalepūgos prašymas dėl proceso išlaidų priteisimo tenkintinas. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos, o taip pat įgalioto atstovo M. Zalepūgos teismui pateiktų nukentėjusiojo A. Kvaraciejaus išlaidas patvirtinančių dokumentų matyti, kad vis tik įgalioto atstovo atlikti darbai nėra didelės apimties, M. Zalepūga dalyvavo viename teismo posėdyje, apeliacine tvarka byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, byla nėra sudėtinga ir didelės apimties (76 lapai), todėl, remiantis šiomis aplinkybėmis bei protingumo kriterijais, prašomas A. Kvaraciejaus naudai priteistinos sumos už atstovavimą šioje byloje dydis mažintinas iki 800 Lt.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutarė:

nukentėjusiojo Almanto Kvaraciejaus įgalioto atstovo Mindaugo Zalepūgos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nutarimą pakeisti:

panaikinti nutarimo dalį, kuria nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla J. K. atžvilgiu pagal ATPK 130 str. 1 d.

J. K. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., ir skirti jam 3 500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis ATPK 33 str. J. K. paskirti galutinę nuobaudą – 3500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams 6 mėnesiams.

Iš J. K. priteisti 800 (aštuonis šimtus) litų proceso išlaidų nukentėjusiojo Almanto Kvaraciejaus naudai.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.