Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėjas Liudvikas Myško Administracinio teisės pažeidimo byla

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. sausio 8 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Artūras Ridikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nukentėjusiojo R. J. (toliau – Nukentėjusysis) atstovės advokatės Gintarės Raišutienės ir administracinėn atsakomybėn patraukto R. J. M. atstovės advokatės Anželikos Meškaitės apeliacinius skundus dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutarimo R. J. M., a. k. (duomenys neskelbtini), V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. S., a. k. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsiliepimo į Nukentėjusiojo atstovės G. Raišutienės apeliacinį skundą nei Institucija, nei administracinėn atsakomybėn patrauktas R. J. M. nepateikė.

Nukentėjusiojo atstovės G. Raišutienės ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovės A. Meškaitės apeliaciniai skundai atmetami.

Motyvuojamoji dalis

Dėl administracinėn atsakomybėn patraukto R. J. M. atstovės apeliacinio skundo

Visų pirmiausia apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje yra nurodyta, jog Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Ši nuostata yra glaudžiai susijusi su kitu teismų praktikoje įtvirtintu principu – teismų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti. Sprendimo argumentavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (EŽTT sprendimas byloje Nr. 4968/99, Hirvisaari v. Finland). Kita vertus, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nustatyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT sprendimas byloje Nr. 20772/92, Helle v. Finland).

ATPK 257 straipsnyje įtvirtinta, kad organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konkrečiai šiuo atveju nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų vertinimas yra teismo teisė ir pareiga, todėl klausimo, kuriuos faktinius bylos duomenis laikyti įrodymais, o kuriuos atmesti, sprendimas yra tik teismo (teisėjo) kompetencija. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Iš ATPK 257 straipsnio nuostatų taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą.

Pagal ATPK 62¹ straipsnio 4 dalį administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys, kurie privačiuose miškuose savavališkai iškirto, sunaikino arba sužalojo nuo 300 iki 500 kietmetrių medžių ar krūmų.

Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas draudimas atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 patvirtintų Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20 punkte nustatyta, kad leidimai kirsti mišką privalomi visiems kirtimams, išskyrus: jaunuolynų ugdymo kirtimus (iki 20 metų medynuose); atrankinius sanitarinius kirtimus, kai iškertami sausuoliai, vėjavartos ar vėjalaužos; atrankinius sanitarinius kirtimus; baltalksnių, drebulių, gluosnių ir blindžių kirtimą neplynais kirtimais III–IV miškų grupių miškuose, nesvarbu, koks medyno amžius; neplynus kirtimus vyresniuose kaip 20 metų III–IV miškų grupių medynuose, kai miško savininkas savo reikmėms per metus iš vieno hektaro išsikerta iki 3 kietmetrių likvidinės medienos, bet ne daugiau kaip 15 kietmetrių iš viso savo miško žemės sklypo; kirtimus, skirtus ribinėms linijoms prakirsti (iki 1,5 metro į savo miško valdos pusę); plynuosius sanitarinius kirtimus – stichinių nelaimių miškuose atvejais; retinimo ir einamuosius kirtimus.

R. J. M. buvo nubaustas už neteisėtą (neturint leidimo) krūmų ir pavienių medžių iškirtimo organizavimą, šių darbų nekontroliavimą ir nesustabdymą, nepranešimą apie įvykdytą kirtimą miškų savininkams, dėl ko iš viso buvo plynai iškirsta 3,1 ha miško (390,067 ktm medžių) ir padaryta 6843,10 euro žala aplinkai.

Atsižvelgęs į paminėtas teisės normas ir patikrinęs byloje esančius duomenis įrodymų vertinimo aspektu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismo išvados šioje byloje yra pagrįstos ir motyvuotos, jos priimtos teismui išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertinus visus byloje esančius įrodymus ir faktines bylos aplinkybes. Patikrinęs šią bylą įrodymų vertinimo aspektu apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog, be kita ko, R. J. M. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Skundžiamame nutarime apylinkės teismas nurodė ir išvardijo visus R. J. M. kaltės dėl jam inkriminuoto teisės pažeidimo įrodytumui reikšmės turinčius duomenis, juos išanalizavo, atliko objektyvų jų vertinimą ir argumentavo savo sprendimą. Apylinkės teismo argumentai dėl įrodymų vertinimo nekelia abejonių, nes įrodymai byloje buvo gauti teisėtai, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, o jų patikimumas buvo patikrintas teisminio proceso metu. Bylą nagrinėjęs apylinkės teismas patikrino įrodymų liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį, pašalino iškilusius prieštaravimus ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip jų visumą. Visi apylinkės teismo argumentai ir motyvai pakankamai aiškiai nurodyti skundžiamame nutarime, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nekartoja.

Šioje byloje nustatytas miško kirtimo faktas, dėl kurio (dėl to, kad buvo iškirsti 2015 m. gegužės 5 d. R. J. M. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 087182 nurodyti medžiai), taip pat dėl iškirstų medžių kiekio, ginčo nėra. Pažymėtina, kad šis miško kirtimas nepatenka į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 patvirtintų Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20 punkte nurodytus miško kirtimus, kuriems leidimai neprivalomi, todėl šiuo konkrečiu atveju miško kirtimui leidimas buvo būtinas. Apeliaciniame skunde R. J. M. atstovė R. J. M. kaltę iš esmės neigia tvirtindama, kad mišką savavališkai iškirto miško valymą atlikę asmenys. Tačiau su tokia atstovės pozicija sutikti negalima.

Ikiteisminio tyrimo metu administracinėn atsakomybėn patrauktas V. J. parodė, kad miško kirtimo darbus pas jį užsakė ir kertamo miško ribas jam nurodė R. J. M.. Šias ribas R. J. M. vėliau patikslino dalyvaujant V. S. ir kirtimo darbus vykdantiems darbuotojams. Po kirtimo R. J. M. jam pretenzijų nepareiškė (2 t., 70–71 b. l.). Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. S. patvirtino, kad R. J. M. kelis kartus tikslino kertamo miško ribas ir nenurodė, kad būtų sulaukęs kokių nors pretenzijų iš R. J. M. dėl atliktų darbų (2 t., 72–75 b. l.). Liudytojai V. S. ir G. K. paliudijo, jog jiems kertant mišką kertamo miško ribas jiems nurodė R. J. M. (2 t., 76–79 b. l.). Tokius savo parodymus minėti proceso dalyviai patvirtino ir teismo posėdžio metu (2 t., 162–163, 182–183 b. l.). Be to, ikiteisminio tyrimo metu Nukentėjusysis nurodė, kad R. J. M. buvo žinoma kokioje sklypo dalyje galima naudotis nuomojamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, taip pat ir valyti jį nuo medžių bei krūmų, bet medžių išpjauta buvo daugiau. Apie išpjautus medžius jis sužinojo 2014 m. gegužės mėnesio pabaigoje, atvažiavęs pasižiūrėti savo žemės sklypo (2 t., 18, 23–24 b. l.). Kitas nukentėjusysis – M. Ž. – ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad apie išpjautus medžius jis sužinojo 2014 m. liepos mėnesį, o teismo posėdžio metu šis proceso dalyvis savo parodymus papildė (2 t., 19–20, 28–29, 164 b. l.). Visi šie, o taip pat kiti byloje esantys duomenys patvirtina, kad būtent R. J. M. organizavo iškirsto miško kirtimą ir jis buvo atsakingas už tinkamą kirtimo darbų priežiūrą ir kontrolę. Tikint R. J. M. ir jo atstovės tiek apylinkės teisme, tiek apeliaciniame skunde pateikta versija būtų sunku paaiškinti paties R. J. M. elgesį, kuomet jis, prieš tai nurodęs medžių kirtimo ribas ir, neva, pamatęs, kad buvo iškirsta daugiau medžių, nei jis nurodė, nepareiškė jokių pretenzijų mišką kirtusiems asmenims ir nepranešė apie tai nei nelegaliai iškirstų miškų savininkams, nei Institucijai. Apeliacinės instancijos teismo manymu, toks R. J. M. elgesys būtų neadekvatus realiai situacijai ir rodo, jog R. J. M. iš tiesų ne tik galėjo, bet ir turėjo suprasti, kad jis organizavo nelegalų miško kirtimą, kad nelegalų kirtimą pagal jo nurodymą vykdę asmenys veikia neteisėtai, neturėdami tam leidimo ir vėlesniu savo neveikimu (nelegalaus kirtimo bei iškirstos medienos realizavimo nesustabdymu, o taip pat nepranešimu miškų savininkams bei Institucijai apie miško kirtimą) pritarė tokiems nelegalų kirtimą vykdžiusių asmenų veiksmams. Todėl R. J. M. veika visiškai pagrįstai buvo kvalifikuota ir jis buvo nubaustas pagal ATPK 62¹ straipsnio 4 dalį.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atstovės A. Meškaitės nuomone, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas R. J. M. buvo surašytas praleidus administracinės nuobaudos skyrimo terminą. Apie tai 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartyje iš esmės jau pasisakė Panevėžio apygardos teismas, kuris konstatavo, jog administracinio teisės pažeidimo teisena šioje byloje buvo tęsiama pagrįstai (2 t., 141–142 b. l.). Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėdamas šią bylą apylinkės teismas pratęsė administracinės nuobaudos skyrimo terminą – 2015 m. gegužės 15 d. nutartimis administracinių nuobaudų skyrimo terminai V. J. ir V. S. buvo pratęsti iki 2015 m. gruodžio 31 d., o 2015 m. birželio 2 d. nutartimi toks pat terminas R. J. M. buvo pratęstas 6 mėnesiams, t. y. iki 2015 m. gruodžio 2 d. (1 t., 105–106, 218–219 b. l.; 2 t., 89 b. l.). Byloje nėra duomenų apie tai, kad šios nutartys būtų panaikintos ir negaliojančios. Skundžiamas nutarimas buvo priimtas 2015 m. lapkričio 20 d., t. y. dar nepasibaigus ATPK 35 straipsnyje įtvirtintiems terminams, todėl šiuo metu nutraukti bylą pagal ATPK 250 straipsnio 7 punktą nėra jokio pagrindo.

Apibendrindamas pirmiau išdėstytas aplinkybes, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir pritardamas skundžiamo nutarimo motyvams apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, priešingai nei teigiama atstovės A. Meškaitės apeliaciniame skunde, apylinkės teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylos įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutarimą. Byloje esantys ir apylinkės teismo posėdžio metu ištirti duomenys patvirtina R. J. M. kaltę dėl jam inkriminuotų pažeidimų, todėl skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas, pagrįstas ir motyvuotas. Apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka ir apeliacinės instancijos teismas, atstovės A. Meškaitės apeliacinio skundo argumentai nepaneigia, šiame apeliaciniame skunde nėra esminių argumentų, kurių pagrindu apylinkės teismo ištirtus įrodymus reikėtų vertinti kitaip, todėl keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Dėl Nukentėjusiojo atstovės apeliacinio skundo

ATPK 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma pagal įstatymus, galiojančius teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu ir nagrinėjimo vietoje, o ATPK 249 straipsnio 2 dalis leidžia mutatis mutandis vadovautis BPK normomis tik tais atvejais, kai tam tikrų santykių nereglamentuoja ATPK.

Tačiau proceso dalyvių išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, kompensavimą reglamentuoja ATPK 279 straipsnis, kuriame nustatyta, kokios konkrečios išlaidos, kokiems konkretiems proceso dalyviams ir kokia tvarka gali būti kompensuojamos. Kadangi išlaidų atlyginimo klausimas ATPK yra sureguliuotas, panašių kitų teisės aktų, taip pat ir BPK nuostatų, taikymas yra negalimas. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad iš esmės taip pat dėl taikytinų teisės aktų sprendžiant išlaidų administracinių teisės pažeidimų bylose kompensavimo klausimus pasisakė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (bylos Nr. N-575-5779/08, Nr. N-525-2272-09, Nr. N-575-3736-10 ir kt.).

ATPK 279 straipsnyje nustatyta, kad nukentėjusiesiems gali būti kompensuojama: 1) darbo užmokestis, ne mažesnis už vidutinį, arba apmokama už atitraukimą nuo įprasto užsiėmimo proporcingai laikui, kurį jie sugaišo dėl atvykimo į organą (pas pareigūną), nagrinėjantį administracinio teisės pažeidimo bylą; 2) jų turėtos išlaidos dėl atvykimo į organą (pas pareigūną), nagrinėjantį administracinio teisės pažeidimo bylą. Galimybės kompensuoti nukentėjusiajam administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimo ir nagrinėjimo procese patirtų išlaidų, susijusių su atstovo (advokato) darbo apmokėjimu, ATPK normos nenumato.

Tai, kad kitoje byloje teismas panašų klausimą išsprendė kitaip, nesudaro pagrindo keisti ar naikinti šioje dalyje iš esmės teisingo ir suformuotą teismų praktiką atitinkančio apylinkės teismo procesinio sprendimo.

Atsižvelgęs į šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas iš esmės visiškai teisingai nepriteisė Nukentėjusiajam jo patirtų išlaidų dėl atstovės darbo apmokėjimo, todėl Nukentėjusiojo atstovės apeliacinis skundas yra nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjas

nutaria:

Palikti Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutarimą nepakeistą ir nukentėjusiojo R. J. atstovės advokatės Gintarės Raišutienės bei administracinėn atsakomybėn patraukto R. J. M. atstovės advokatės Anželikos Meškaitės apeliacinių skundų netenkinti.

Nutartis neskundžiama.