Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laureta Ulbienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų J. V. ir UAB „Z“ atstovo advokato T. P. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. nutarties, kuria tenkintas iš dalies M. P. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir iš J. V. priteista 2000 (du tūkstančiai) Eur teisinės pagalbos išlaidų M. P. naudai, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Pareiškėjų atstovo manymu, teismo sprendimas priteisti bylinėjimosi išlaidas prieštarauja aktualioms ANK ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatoms ir nusistovėjusiai teismų praktikai, nes M. P. atstovas prašymą priteisti M. P. naudai patirtas atstovavimo išlaidas pateikė tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau jame nebuvo prašoma šių išlaidų pripažinti proceso išlaidomis, to nepripažino ir apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu M. P. neprašė pripažinti išlaidų advokatui procesinėmis išlaidos, taip pat neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidų iš apeliantų, dėl ko Vilniaus apygardos teismas, 2019-01-17 priėmęs galutinį nutarimą šioje byloje ir turėjęs teisę išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, bylinėjimosi išlaidų M. P. nepriteisė.

8. Apylinkės teismas taip pat nepagrįstai vadovavosi BPK 361 straipsnio nuostatomis. Visų pirma, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą turėjo teisę spręsti tik apeliacinės instancijos teismas, priėmęs galutinę ir neskundžiamą nutartį šioje administracinio nusižengimo byloje. Taigi, M. P. iki bylos nagrinėjimo pabaigos apeliacinės instancijos teisme nepateikus bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų bei neprašius šių išlaidų pripažinti proceso išlaidomis bei priteisti jų iš apeliantų, jis nebeturi teisės su analogišku prašymu kreiptis į pirmosios instancijos teismą, kadangi šis teismas nepriėmė galutinio sprendimo administracinio nusižengimo byloje. Antra, BPK 361 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik nuosprendžio vykdymo metu, o nagrinėjama administracinio nusižengimo byla buvo nutraukta, atitinkamai joks nuosprendis (nutarimas) nėra vykdomas.

9. Apeliaciniame skunde pažymima, jog bylinėjimosi išlaidos gali būti priteisiamos tik tuomet, jeigu nekyla jokių abejonių dėl teisiamojo (arba administracinėn atsakomybėn patraukto asmens) įvykdytos nusikalstamos veikos (administracinio nusižengimo), arba jeigu jis yra visiškai išteisinamas. M. P. turėtų teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą tik tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, kad jo veikoje nebuvo nei vieno inkriminuojamo administracinio nusižengimo požymio, o apeliantų pareiškimas yra visiškai nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismas, 2019 m. sausio 17 d. nutarimu nutraukęs administracinio nusižengimo bylą M. P. atžvilgiu, tokios išvados nepadarė, todėl apeliantų prašymas nelaikytinas nepagrįstu. Kaip matyti iš šio nutarimo teksto, apeliacinės instancijos teismas iš esmės neatmetė tikimybės, kad ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas galėjo būti įvykdytas, tačiau to negalima nustatyti dėl duomenų trūkumo.

10. Be to, teismas nepateikė argumentų, kurie patvirtintų, kad priteista 2000 Eur suma bylinėjimosi išlaidų atlyginimui šioje byloje yra proporcinga ir protinga. Apeliantų atstovo teigimu, ši byla nėra didelės apimties ir yra nesudėtinga. Vien už apeliacinio skundo surašymą ir M. P. atstovavimą dviejuose trumpuose teismo posėdžiuose skundžiama nutartimi priteistos 2000 Eur bylinėjimosi išlaidos yra neproporcingai didelės.

12. Akivaizdu, kad proceso dalyvis, teikdamas prašymą atlyginti išlaidas, patirtas administracinio nusižengimo byloje, atitinkamai siekia, kad tos išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis, todėl prašyme atlyginti išlaidas atskirai formuoti prašymą pripažinti išlaidas proceso išlaidomis nėra logiška. Pažymi, jog M. P. prašymas dėl administracinio nusižengimo bylos Nr. A.6-2580-276/2018 nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimo buvo pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismui dar 2018-10-05 (priedas Nr. 2), tuo tarpu Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjo administracinę nusižengimo bylą Nr. A.6-2580-276/2018 ir nutarimą priėmė tik 2018-11-16. 2019-01-31 prašymas dėl išlaidų atlyginimo administracinio nusižengimo byloje buvo pateiktas, kadangi ankstesnis prašymas dėl išlaidų atlyginimo nebuvo išspręstas.

16. M. P., atsižvelgdamas į pareiškėjų pateiktą skundą, buvo priverstas vėl kreiptis teisinės pagalbos į advokatą ir advokato padėjėjus. Todėl prašo atlyginti 692,12 Eur dydžio proceso išlaidas, kurias sudaro pareiškėjų skundo peržiūra ir įvertinimas bei atsiliepimo į skundą rengimas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjų J. V. ir UAB „Z“ atstovo advokato T. P. apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas.

17. ANK 666 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos BPK nuostatos. BPK 361 straipsnis numato, kad po nuosprendžio priėmimo teismas gali išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė, taip pat minėtas BPK straipsnis expressis verbis numato, jog teismas gali išspęsti klausimą dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje (BPK 361 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo proceso kodekso VIII skyrius reglamentuoja baudžiamojo proceso išlaidas. BPK 104 straipsnyje nustatyta proceso išlaidų atlyginimo tvarka. Vadovaujantis BPK 104 straipsnio 2 dalimi, proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra procese pakvietė dalyvauti ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų, proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis. BPK 103 straipsnio 6 punkte numatyta, kad proceso išlaidomis gali būti pripažįstamos kitos išlaidos, kurias teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-267/2009, 2K–174/2014, 2K-303/2014). BPK 105 straipsnio 6 dalis numato galimybę išteisintajam, jei byla pradėta tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, prisiteisti visas proceso išlaidas ar jų dalį iš asmens, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas.

18. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad 2018-08-30 Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas J. V. ir UAB „Z“ atstovo advokato T. P. pareiškimas, kuriuo pareiškėjai prašė pripažinti UAB „A“ direktorių M. P. kaltu pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam administracinę nuobaudą – nuo 480 iki 3000 eurų dydžio baudą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 16 d. nutarimu, patenkinęs pareiškėjų prašymą, pripažino M. P. kaltu, padarius aukščiau minėtą administracinį nusižengimą, ir nubaudė jį 1800 eurų dydžio bauda. Tačiau Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 17 d. nutarimu, panaikinus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 16 d. nutarimą, administracinio nusižengimo teisena M. P. atžvilgiu buvo nutraukta. Apeliaciniame skunde pažymima, jog bylinėjimosi išlaidos gali būti priteisiamos tik tuomet, jeigu nekyla jokių abejonių dėl teisiamojo (arba administracinėn atsakomybėn patraukto asmens) įvykdytos nusikalstamos veikos (administracinio nusižengimo), arba jeigu jis yra visiškai išteisinamas, o nagrinėjamu atveju apygardos teismas iš esmės neatmetė tikimybės, kad ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas galėjo būti įvykdytas, tačiau to negalima nustatyti dėl duomenų trūkumo, tačiau tokie skundo teiginiai yra nepagrįsti. Atsižvelgiant į nekaltumo prezumpciją ir aplinkybę, kad administracinio nusižengimo teisena M. P. atžvilgiu buvo nutraukta, bylinėjimosi išlaidos gali būti priteistos, nepriklausomai nuo to, kokiu pagrindu administracinio nusižengimo teisena yra nutraukiama. Juo labiau, jog Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 17 d. nutarimu M. P. atžvilgiu nutraukdamas administracinio nusižengimo teiseną, konstatavo, kad pakankamų įrodymų, jog M. P. padarė administracinį nusižengimą, nėra, t.y. pripažino, jog jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 119 straipsnio 1 dalyje, požymių. M. P. turėjo teisę gintis, nes jam grėsė administracinė atsakomybė (J. V. ir UAB „Z“, atstovaujamos advokato pirmosios instancijos teismo pareiškimu prašė paskirti M. P. administracinę nuobaudą pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį). ANK 577 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo pagalba.

19. Pareiškėjų atstovo manymu, teismo sprendimas priteisti bylinėjimosi išlaidas prieštarauja aktualioms ANK ir BPK nuostatoms ir nusistovėjusiai teismų praktikai, nes M. P. atstovas prašymą priteisti M. P. naudai patirtas atstovavimo išlaidas pateikė tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau jame nebuvo prašoma šių išlaidų pripažinti proceso išlaidomis, to nepripažino ir apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu M. P. neprašė pripažinti išlaidų advokatui procesinėmis išlaidos, taip pat neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidų iš apeliantų, dėl ko Vilniaus apygardos teismas, 2019-01-17 priėmęs galutinį nutarimą šioje byloje ir turėjęs teisę išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, bylinėjimosi išlaidų M. P. nepriteisė. Pažymėtina, jog, nors pirminiame 2018-10-05 M. P. atstovo prašyme Vilniaus miesto apylinkės teismui priteisti iš pareiškėjų M. P. naudai dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme metu patirtas išlaidas advokato ir (ar) advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, rezoliucinėje dalyje ir nėra suformuluotas atskiras prašymas tai pripažinti proceso išlaidomis, bet prašymo dėstomojoje dalyje yra aiškinamos teisės normos, reglamentuojančios tokių išlaidų pripažinimą proceso išlaidomis, todėl vien formalus tokio prašymo nenurodymas rezoliucinėje dalyje negali būti pagrindas pripažinti prašymą netinkamu. Tuo pačiu paneigiamas apeliacinio skundo argumentas, jog prašymas atlyginti išlaidas advokato pagalbai buvo pateiktas jau po galutinio apeliacinės instancijos teismo nutarimo priėmimo. Kaip jau minėta, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 16 d. nutarimu M. P. pripažino kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje, todėl priteisti iš pareiškėjų M. P. patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti nebuvo teisinio pagrindo. Vilniaus apygardos teismui, panaikinus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 16 d. nutarimą ir M. P. atžvilgiu nutraukus administracinio nusižengimo teiseną, tačiau nepasisakius dėl M. P. patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, M. P. atstovas pagrįstai kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš pareiškėjų M. P. naudai dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme metu patirtas išlaidas advokato ir (ar) advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Teismas, vadovaudamasis BPK 361 straipsnio 1 dalimi, nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. Teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę priimti sprendimus dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje (BPK 361 straipsnio 2 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms, pagal analogiją vadovaujantis BPK 105 straipsnio 6 dalies nuostatomis, Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai priteisė M. P. turėtas proceso išlaidas advokato paslaugoms apmokėti iš asmens, pagal kurio pareiškimą vyko procesas – J. V., nustatęs, jog iš juridinio asmens UAB „Z“ šių išlaidų priteisimas yra negalimas.

20. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad M. P., įgyvendindamas savo teisę į gynybą pirmosios instancijos teismui teikė rašytinius paaiškinimus, prašymą dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, įvairius dokumentus, pirmosios instancijos teisme administracinio nusižengimo byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, todėl M. P. ir jos atstovas advokatas R. S. dalyvavo teismo posėdžiuose, davė paaiškinimus žodžiu. Nesutinkant su pirmosios instancijos teismo sprendimu, M. P. vėl kreipėsi į advokatą dėl apeliacinio skundo rengimo. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, taip pat bylos apimtį ir proceso intensyvumą, apeliacinės instancijos teismas laiko, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė 2000 Eur dydžio proceso išlaidas už M. P. atstovavimą, dokumentų surašymą ir kitas teisines paslaugas, jų dydį sumažindamas nuo prašomų priteisti 3106,31 Eur. Byloje nėra duomenų apie sunkią J. V. turtinę padėtį, todėl apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo šių išlaidų dydį mažinti dar labiau.

21. Atsižvelgus į tai, kad išdėstyta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartis yra paliekama nepakeista, o pareiškėjų J. V. ir UAB „Z“ atstovo advokato T. P. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

22. M. P. atstovas advokatas R. S. atsiliepime pateikė prašymą priteisti iš pareiškėjos J. V. M. P. naudai 692,12 Eur dydžio proceso išlaidas, patirtas advokato ir/ar advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti, susijusias su atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymu. Kaip jau minėta aukščiau, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 25 d. nutartimi tenkino iš dalies M. P. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir iš J. V. priteisė 2000 (du tūkstančius) Eur teisinės pagalbos išlaidų M. P. naudai. Nesutikdamas su šia nutartimi, J. V. ir UAB „Z“ atstovas apeliaciniu skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydamas ją panaikinti. M. P., siekdamas apginti savo interesus apeliacinės instancijos teisme, buvo priverstas kreiptis į advokatų kontorą dėl profesionalaus teisinio atstovavimo rengiant procesinį dokumentą - atsiliepimą į apeliacinį skundą. Patirtos atstovavimo išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis. M. P. sumokėtą 692,12 Eur sumą advokatų kontorai Norkus ir partneriai COBALT už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą pagrindžia 2019-03-19 mokėjimo nurodymas Nr. 348 pagal 2019-03-18 PVM sąskaitą faktūra Serija NIP Nr. 34588. Atsižvelgiant į tai, kad M. P. dėl atsiliepimo pateikimo konsultavo ir jį rengė tas pats advokatas R. S. bei tos pačios advokatų kontoros darbuotojai, atstovavę jį pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose, M. P. suteiktų teisinių paslaugų apimtis yra susijusi su klausimais dėl proceso išlaidomis advokato paslaugoms apmokėt, todėl suteiktų atstovavimo paslaugų apimtis nėra didelė, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad yra pagrindas priteisti iš J. V. M. P. patirtas atstovavimo išlaidas, jų dydį sumažinant iki 350 eurų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti pareiškėjų J. V. ir UAB „Z“ atstovo advokato T. P. apeliacinį skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartį nepakeistą.

Priteisti iš J. V. M. P. 350 (tris šimtus penkiasdešimt) Eur proceso išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.