- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-01-17
- Bylos Nr.
- AN2-39-851/2019
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aiva Survilienė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aiva Survilienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal M. P. atstovo advokato R. S. (toliau tekste ir – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-11-16 nutarimo, kuriuo M. P. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau tekste ir – ANK) 119 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 1800 eurų dydžio bauda.
Teisėja išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir susipažinusi su administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-39-851/2019,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. J. V., iki 2018-06-22 asmeninės nuosavybės teise turėjusi 20851 vnt. paprastųjų vardinių materialiųjų UAB „A.“ akcijų, būdama vienintele UAB „Z. I.“ akcininke, 2018-06-22 akcijų pasirašymo sutartimi padidino UAB „Z. I.“ įstatinį kapitalą nepiniginiu įnašu – 18620 vnt. UAB „A.“ turimų paprastųjų vardinių materialiųjų akcijų, ko pasekoje 40,81 % UAB „A.“ akcijų valdo per UAB „Z. I.“ ir 4,89 % UAB „A.“ akcijų valdo tiesiogiai, 2018-07-19 kartu UAB „Z. I.“ atstovu advokatu T. P. kreipėsi į UAB „A.“ generalinį direktorių M. P. prašydama padaryti atitinkamus įrašus vertybinių popierių sąskaitose ir akcininkų žurnale bei išduoti naujajam akcininkui UAB „Z. I.“ patvirtintą įrašą iš UAB „A.“ akcininkų registravimo žurnalo, tačiau M. P., tai padaryti atsisakė.
2. 2018-08-30 Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas J. V. ir UAB „Z. I.“ atstovo advokato T. P. pareiškimas, kuriuo pareiškėjai prašė pripažinti Statybos ir remonto UAB „A.“ (toliau tekste ir – UAB „A.“) direktorių M. P. kaltu pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam administracinę nuobaudą – nuo 480 iki 3000 eurų dydžio baudą.
Šalies argumentai
2.1. Pareiškime nurodė, kad J. V. ir M. P. yra sesuo ir brolis, abu lygiomis dalimis paveldėjo po jų tėvo mirties UAB „A.“ akcijas. 2016-06-10 sutikimu M. P. sutiko, kad UAB „A.“ akcininkė J. V. įsineštų savo turimas UAB „A.“ akcijas į kitos įmonės įstatinį kapitalą, tokį patį sutikimą parašė J. V., ir brolis tokį patį veiksmą atliko, tačiau kai taip padarė J. V., tas neatitiko jo interesų, ir jis pradėjo ginčyti tokius veiksmus. J. V. turi dalį UAB „A.“ akcijų, todėl turi teisę kreiptis į M. P., kad šis suteiktų jai informaciją. Nurodytas akcijų perleidimas yra nenaudingas M. P., todėl jas užregistruoti jis atsisako išgalvotais ir nepagrįstais motyvais.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-11-16 nutarimu, patenkinęs pareiškėjų prašymą, pripažino M. P. kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje, ir nubaudė jį 1800 eurų dydžio bauda, sprendimą motyvuodamas tuo, kad M. P., davęs rašytinį sutikimą J. V. tokį sandorį atlikti, savo ieškinyje siekia, kad šias akcijas teismas įpareigotų J. V. parduoti jam, kas, apylinkės teismo vertinimu, rodo šiuo atveju jo asmeninį suinteresuotumą atlikti tam tikrus teisinius veiksmus J. V. ir jos UAB „Z. I.“ nenaudai.
3.1. Nurodė, kad Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 13 d. numato, kad už materialių akcijų savininkų registravimą bendrovėje atsako bendrovės vadovas.
3.2. Taip pat nurodė, jog tarp UAB „A.“, UAB „Z. I.“ ir J. V. dėl akcijų savininkų registravimo susidarė civiliniai santykiai ir vyksta teisminiai ginčai, tačiau civilinėje teisėje galioja teisėtumo prezumpcija ir atitinkamos sutartys laikomos teisėtomis, kol jos yra nenuginčytos. Šiuo atveju, apylinkės teismo vertinimu, M. P., tyčiniais veiksmais atsisakęs įrašyti duomenis dėl akcininkų pasikeitimo, tai yra įstatymų ir nurodytu laiku neatlikęs jam nustatytų pareigų, sutrukdė realizuoti akcininkų J. V. ir UAB „Z. I.“ teises, ir tokiais savo veiksmais pažeidė ABĮ 37 straipsnio 13 dalies ir Taisyklių 10 punkto nuostatas bei padarė ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
4. Apeliaciniu skundu M. P. atstovas advokatas R. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-11-16 nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną M. P. atžvilgiu nutraukti.
4.1. Skunde nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-11-16 nutarimas yra nepagrįstas, neteisėtas, todėl naikintinas.
4.2. Teigia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamame nutarime tiesiog mechaniškai nukopijavo byloje pateiktus J. V., UAB „Z. I.“ atstovo bei M. P. procesinius dokumentus, tačiau visiškai jų nevertin bei ignoravo byloje esančius duomenis ir teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, sprendimą motyvavo keliomis abstrakčiomis, neaiškiomis pastraipomis, nenurodydamas, kodėl remiasi išimtinai pareiškėjų argumentais ir atmeta M. P. išsakytus bei 2018-10-05 rašytiniuose paaiškinimuose pateiktus argumentus.
4.3. Taip pat teigia, kad 2018-11-02 teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. P. ir jo atstovui nebuvo leista atsakyti į pareiškėjų komentarus dėl apylinkės teismui pateiktų dokumentų bei užduoti klausimus pareiškėjams, M. P. ir jo atstovo pasisakymai buvo pertraukinėjami bei ignoruojami, dėl ko, apelianto teigimu, neabejotinai buvo pažeistas rungimosi principas bei M. P. teisė gintis nuo pareikšto nepagrįsto pareiškimo, tuo pačiu yra buvo šiurkščiai pažeista tinkamo teismo proceso vedimo tvarka.
4.4. Apelianto teigimu, apylinkės teismas ignoravo pateiktus duomenis apie tai, kad šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-436-599/2018, pradėta pagal UAB „Vartoma“ ieškinį atsakovams M. P., E. P. ir M. V. dėl 2015-12-18 materialiųjų akcijų pirkimo - pardavimo sutarties, sudarytos tarp UAB „Vartoma“, M. P. ir J. V., nutraukimo bei M. P. ir E. P. priešieškinį dėl akcijų pirkimo - pardavimo sutarties pakeitimo. Pasak apelianto, 2018-01-16 teismo posėdžio metu civilinėje byloje Nr. e2-436-599/2018 buvo nuspręsta išreikalauti UAB „A.“ akcininkų žurnalą, o 2018-01-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo raštu UAB „ALSA“ įpareigota pateikti akcininkų žurnalo originalą (žr. rašytinių paaiškinimų priedą Nr. 3), 2018-01-31 UAB „ALSA“, vykdydama teismo įpareigojimą ir nepraleisdama nustatyto termino, pateikė teismui akcininku žurnalo originalą ir šiuo metu šio žurnalo neturi, todėl objektyviai negali daryti jame įrašu (priedas Nr. 14).
4.5. Nurodo, jog UAB „Z. I.“ juridinių asmenų registre įregistruotas tik 2017-08-16, tai yra 2016-06-10, kai buvo duotas sutikimas įsinešti UAB „A.“ akcijas į kitos bendrovės įstatinį kapitalą, UAB „Z. I.“ dar neegzistavo. Duodamas sutikimą M. P. negalėjo turėti omenyje neegzistuojančios įmonės ir pritarti UAB „A.“ akcijų įnešimui į tokią įmonę ateityje.
Be to, pasak apelianto, apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi 2016-06-10 sutikimu, kuris, pasak apelianto, yra nebegaliojantis ir dėl jo teisinės reikšmės bei galiojimo ginčijamasi civilinėje byloje Nr. e2-4519-577/2018. Pasak apelianto, pareiškėjams byloje pateikus šio sutikimo kopiją, M. P. atstovas Vilniaus miesto apylinkės teismui paaiškino, kad negalima remtis 2016-06-10 sutikimu kol nebaigtas ginčo nagrinėjimas civilinėje byloje ir pasiūlė susipažinti su prieš tai į byla pateikto ieškinio iš civilinės bylos turiniu, o jeigu to nepakaktų, pareikalauti visą civilinės bylos medžiagą. Tačiau šis argumentas buvo ignoruotas. Remdamasis 2016-06-10 sutikimu, nors dėl jo kilęs ginčas nagrinėjamas civilinėje byloje Nr. e2-4519-577/2018, Vilniaus miesto apylinkės teismas, anot apelianto, neleistinai peržengė savo kompetencijos ribas ir įsiterpė į civilinę bylą nagrinėjančio Vilniaus apygardos teismo kompetenciją (priedai Nr. 5 - 7).
4.6. Taip pat, apelianto teigimu, apylinkės teismas nevertino, kad Vilniaus apygardos teismas 2018-08-31 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4519-577/2018 areštavo UAB „ALSA“ 18 620 vnt. paprastųjų vardinių materialiųjų akcijų, kurias 2018-06-22 akcijų pasirašymo sutartimi bei šių akcijų sertifikatais Nr. 2, Nr. 4, Nr. 3 J. V. perleido UAB „Z. I.“, uždraudžiant J. V., M. V. ir UAB „Z. I.“ šiomis akcijomis disponuoti, įskaitant, bet neapsiribojant draudimu parduoti, mainyti, padovanoti, kitaip perleisti, įkeisti tretiesiems asmenims, sudaryti balsavimo teisių perleidimo sutartį ar kitokiu būdu suvaržyti šias akcijas ir iš jų kylančias teises. Tai yra, apylinkės teismas, anot apelianto, ignoravo tai, kad UAB „A.“ akcijų (18 620 vnt. UAB „A.“ paprastųjų vardinių materialiųjų akcijų), dėl kurių neva neteisėto neregistravimo yra pateiktas Pareiškimas, areštas yra dar viena objektyvi aplinkybė, dėl kurios aptariamu akcijų registravimas taip pat yra neįmanomas.
4.7. Apeliantas taip pat ginčija apylinkės teismo argumentus, jog atitinkamos sutartys laikomos teisėtomis, kol jos yra nenuginčytos. Apelianto teigimu, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą galioja administracinėn atsakomybės traukiamo asmens nekaltumo prezumpcija, kuri turi būti paneigta, pašalinant visas abejones dėl juridinių faktų ir kaltinamo asmens kaltės.
Šalies argumentai
5. 2019-01-07 Vilniaus apygardos teisme gautas J. V. ir UAB „Z. I.“ atstovo advokato T. P. atsiliepimas į apeliacinį skundą, kuriuo prašoma apeliacinio skundo netenkinti, ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-11-16 nutarimą palikti nepakeistą bei atsisakyti priimti su apeliaciniu skundu teikiamus naujus rašytinius įrodymus.
6. 2019-01-14 Vilniaus apygardos teisme gauti M. P. atstovo advokato R. S. rašytiniai paaiškinimai su priedais, kuriuose jis palaiko apeliacinį skundą ir iš esmės glaustai atkartoja apeliacinio skundo argumentus.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
M. P. atstovo advokato R. S. apeliacinis skundas tenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
7. Apygardos teismas, vadovaudamasis ANK 652 straipsnio nuostatomis, patikrino apelianto ginčyto nutarimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
7.1. P. K. negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad teismas, spręsdamas bylą, būtų priverstas priimti tokį sprendimą, kuriuo pačiu būtų pažeidžiamas viešasis interesas, vadinasi, ir kuri nors Konstitucijoje įtvirtinta jos ginama ir saugoma vertybė. Jeigu teismas priimtų tokį sprendimą, tas sprendimas nebūtų teisingas. Tai reikštų, kad teismas Lietuvos Respublikos vardu įvykdė ne tokį teisingumą, kokį įtvirtina Konstitucija, taigi pagal Konstituciją – ne teisingumą. Šitaip būtų paneigta ir teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, konstitucinė samprata (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).
7.2. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog tarp M. P. iš vienos pusės, ir jo sesers J. V. bei UAB „Z. I.” tarpusavio ginčai dėl abipusių reikalavimų, susijusių su 18620 paprastųjų vardinių materialiųjų UAB „A.“ akcijų perleidimu bei jų fiksavimu, sprendžiami civilinio proceso nustatyta tvarka.
7.3. Iš Teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-4519-577/2018 pagal ieškovų M. P. ir E. P. ieškinį atsakovams J. V., M. V. bei uždarajai akcinei bendrovei „Z. I.“ dėl akcininkų sutarties pažeidimo; trečiasis asmuo Statybos ir remonto uždaroji akcinė bendrovė „A.“. Šioje byloje ieškovai ieškiniu kreipėsi į teismą prašydami: 1) panaikinti 2018 m. birželio 21 d. UAB „Z. I.“ vienintelės akcininkės J. V. sprendimą; 2) pripažinti negaliojančiais ab initio: (i) 2018 m. birželio 22 d. J. V. ir UAB „Z. I.“ sudarytą akcijų pasirašymo sutartį Nr. 1; (ii) 2018 m. birželio 22 d. akcijų sertifikato Nr. 2 (išduoto 2015-08-20) indosamentą; (iii) 2018 m. birželio 22 d. akcijų sertifikato Nr. 4 (išduoto 2015-08-20) indosamentą; (iv) 2018 m. birželio 22 d. akcijų sertifikato Nr. 3 (išduoto 2015-08-20) indosamentą; ir taikyti dvišalę restituciją; 3) iš atsakovės J. V. ieškovų M. P. ir E. P. naudai bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis priteisti 2 000 000 Eur sumą; 4) įpareigoti atsakovus J. V. ir M. V. ieškovams M. P. ir E. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise parduoti visas turimas ir neteisėtai perleistas trečiojo asmens Statybos ir remonto UAB „A.“ paprastąsias vardines materialias akcijas (18 620 vnt.) už 153 987,40 Eur sumą; 5) įpareigoti ieškovus M. P. ir E. P. sumokėti atsakovams J. V. ir M. V. 153 987,40 Eur sumą už Statybos ir remonto UAB „A.“ paprastąsias vardines materialias akcijas (18 620 vnt.); iš atsakovės J. V. ieškovų M. P. ir E. P. naudai priteisti 5 % dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 2 000 000 Eur sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; ieškovams iš atsakovų lygiomis dalimis priteisti bylinėjimosi išlaidas.
7.4. Iš Vilniaus apygardos teismo 2018-08-31 nutarties (civilinėje byloje Nr. e2-4519-577/2018) matyti, jog, teismas, iš dalies patenkinęs ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovų M. P. ir E. P. trečios eilės reikalavimų užtikrinimui, neviršijant 2 000 000 Eur (dviejų milijonų eurų) sumos, priėmė sprendimą areštuoti atsakovei J. V. nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai, areštuoti pinigines lėšas bei turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, neviršijant 2 000 000 Eur sumos, leidžiant atsakovei iš areštuotų piniginių lėšų kiekvieną mėnesį disponuoti gaunamomis pajamomis, neviršijančiomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto vienos minimalios mėnesinės algos dydžio, ir atsiskaityti su ieškovais. Ta pačia nutartimi taip pat buvo areštuotos Statybos ir remonto UAB „A.“ 18 620 vnt. paprastųjų vardinių materialiųjų akcijų, kurias 2018 m. birželio 22 d. Akcijų pasirašymo sutartimi bei šių akcijų sertifikatais Nr. 2, Nr. 4, Nr. 3 atsakovė J. V. perleido atsakovei UAB „Z. I.“, uždraudžiant atsakovams J. V., M. V. ir UAB „Z. I.t“ šiomis akcijomis disponuoti, įskaitant, bet neapsiribojant draudimu parduoti, mainyti, padovanoti, kitaip perleisti, įkeisti tretiesiems asmenims, sudaryti balsavimo teisių perleidimo sutartį ar kitokiu būdu suvaržyti šias akcijas ir iš jų kylančias teises.
7.5. Iš Lietuvos apeliacinio teismo 2018-12-06 nutarties (civilinėje byloje Nr. e2-1714-370/2018) matyti, jog teismas, išnagrinėjęs atsakovės J. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018-08-31 nutarties (civilinė byla Nr. e2-4519-577/2018), panaikino Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutarties dalį, kuria tenkintas ieškovų M. P. ir E. P. prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – atsakovės J. V. turto areštą, neviršijant 2 000 000 Eur sumos, ir atmetė ieškovų M. P. ir E. P. prašymą areštuoti atsakovei J. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančias pinigines lėšas, taip pat kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas trečiuosius asmenis, neviršijant 2 000 000 Eur sumos, ir paliko galioti ginčijamų Statybos ir remonto UAB „A.“ 18 620 vnt. paprastųjų vardinių materialiųjų akcijų, kurias 2018 m. birželio 22 d. Akcijų pasirašymo sutartimi bei šių akcijų sertifikatais Nr. 2, Nr. 4, Nr. 3 atsakovė J. V. perleido atsakovei UAB „Z. I.“, areštą, uždraudžiant atsakovams J. V., M. V. ir UAB „Z. I.“ šiomis akcijomis disponuoti, įskaitant, bet neapsiribojant draudimu parduoti, mainyti, padovanoti, kitaip perleisti, įkeisti tretiesiems asmenims, sudaryti balsavimo teisių perleidimo sutartį ar kitokiu būdu suvaržyti šias akcijas ir iš jų kylančias teises. Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, jog Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertinamas ne reikalavimo pagrįstumas, o tik nustatoma tikimybė, kad gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016 ir kt.). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 2-757-236/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015 ir kt.), tačiau ieškinio prima facie pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize. Prima facie ieškinio vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-780-180/2018). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į atskirajame skunde atsakovės nurodytus argumentus, konstatavo, jog neturi pagrindo sutikti, kad jie šioje proceso stadijoje gali būti vertinami kaip akivaizdžiai pagrindžiantys ieškovų pareikšto ieškinio nepagrįstumą. Apeliantės atskirajame skunde keliami akcininkų sutarties galiojimo, jos turinio vertinimo ir teisių (pareigų) prisiėmimo / turėjimo klausimai, aplinkybės, susijusios su ieškovo sutikimo pagal akcininkų sutartį suteikimu, jo apimtimi (turiniu), ABĮ 47 straipsnio 1, 2 dalių pažeidimo (ne)egzistavimu, kuriais įrodinėjamas ieškinio prima facie nepagrįstumas, pagal bylos duomenis (procesinių dokumentų turinį ir juose reiškiamus reikalavimus) ir šalių priešingas pozicijas šiais klausimais, vertintinas kaip ginčo nagrinėjimo iš esmės dalykas, reikalaujantis bylos faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų, aktualių teisės aktų normų bei teismų praktikos visapusiškos analizės, kuri negali būti atliekama sprendžiant tarpinį procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Atsižvelgiant į tai, taip pat nesant pagrindo spręsti, kad ieškovų pateiktas ieškinys neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų ir (ar) kad jame suformuluoti reikalavimai nėra grindžiami pridėtais įrodymais, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovės turto arešto taikymo būtinybę, padarė pagrįstą išvadą dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimo nagrinėjamoje situacijoje.
7.6. Šiame kontekste teismas pažymi, jog Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad teisinės valstybės, teisingumo principai suponuoja tokį teismo, kaip teisingumą vykdančios institucijos, modelį, kad teismas negali būti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas ir kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta <...> (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas ir kt.). Kasacinio teismo nutartyse ne kartą pasisakyta, kad įtvirtintas aktyvaus teismo modelis reiškia, kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-461-788/2016 ir kt.).
7.7. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas šiuo konkrečiu atveju nebuvo pakankamai aktyvus, nepagrįstai remdamasis tik pareiškėjų J. V. ir UAB „Z. I.“ atstovo advokato T. P. argumentais, tuo pačiu visiškai ignoruodamas traukiamo administracinės atsakomybėn ir jo atstovo pateiktus duomenis bei nuorodas į įsiteisėjusius teismų sprendimus, kurių pagrindu areštuota 18 620 vnt. paprastųjų vardinių materialiųjų akcijų, kurias 2018 m. birželio 22 d. Akcijų pasirašymo sutartimi bei šių akcijų sertifikatais Nr. 2, Nr. 4, Nr. 3 atsakovė J. V. perleido atsakovei UAB „Z. I.“ (į. k. 304608362, buv. A. T. g. 4, Vilnius), uždraudžiant atsakovams J. V., M. V. (gim. 1978 m. vasario 10 d., gyv. Vindaubos g. 86, Vilniuje) ir UAB „Z. I.“ šiomis akcijomis disponuoti, įskaitant, bet neapsiribojant draudimu parduoti, mainyti, padovanoti, kitaip perleisti, įkeisti tretiesiems asmenims, sudaryti balsavimo teisių perleidimo sutartį ar kitokiu būdu suvaržyti šias akcijas ir iš jų kylančias teises, iš esmės ignoruodamas šį įsiteisėjusį Vilniaus apygardos teismo sprendimą, buvo šališkas M. P. atžvilgiu, todėl apylinkės teismo argumentai, kad nurodytas akcijų perleidimas yra nenaudingas M. P., todėl jas užregistruoti jis atsisako išgalvotais ir nepagrįstais motyvais, atmetami kaip nepagrįsti, nes jie prieštarauja Lietuvos apeliacinio teismo išvadai, kad šalių priešingas pozicijas šiais klausimais, vertintinas kaip ginčo nagrinėjimo iš esmės dalykas, reikalaujantis bylos faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų, aktualių teisės aktų normų bei teismų praktikos visapusiškos analizės, bei ABĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punktui, pagal kurį akcininkai turi pirmumo teise įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų, išskyrus atvejį, kai visuotinis akcininkų susirinkimas šio Įstatymo nustatyta tvarka nusprendžia pirmumo teisę visiems akcininkams atšaukti.
7.8. Aukštesnės instancijos teismas taip pat atmeta kaip visiškai nepagrįstus apylinkės teismo argumentus, kad šioje byloje galioja teisėtumo prezumpcija ir atitinkamos sutartys laikomos teisėtomis, kol jos yra nenuginčytos. Šie argumentai tik patvirtina, kad apylinkės teismas nėra pakankamai susipažinęs su administracinio nusižengimo byla, taip pat ir su LITEKO informacinėje sistemoje esančiais minėtų teismų sprendimais. Pažymėtina ir tai, kad apylinkės teismas civilinėje teisėje egzistuojančią kaltumo prezumpciją bando taikyti ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, kas netoleruotina iš esmės, kadangi tokiu būdu yra pažeistas ne tik nekaltumo prezumpcijos bet ir in dubio pro reo principas. Šiame kontekste aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog bylą nagrinėjantis teismas privalo motyvuotai nustatyti visus būtinus tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius (tame tarpe ir pažeidėjo kaltę) administracinio nusižengimo sudėties požymius, nesant nors vieno iš jų administracinio nusižengimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad administracinis nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama administracinė nuobauda. Administracinių nusižengimų bylose įrodinėjimo našta neturi būti perkelta administracinėn atsakomybėn trauktinam asmeniui. Taigi, remiantis teismų praktika, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Todėl, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
7.9. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas neatliko byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo, nenurodė, kuriais įrodymais jis vadovaujasi, o kuriuos pagrįstai atmeta, sprendimą priėmė apsiribodamas keliomis lakoniškomis abstrakčiomis išvadomis, visiškai ignoruodamas, kad ginčas teismuose dėl to paties dalyko vyksta civilinio proceso nustatyta tvarka, ir yra priimti įsiteisėję teismų sprendimai, todėl toks Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-11-16 nutarimas negali būti pripažintas kaip teisėtas ir pagrįstas.
7.10. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šioje administracinio nusižengimo byloje neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog M. P. padaryta veika atitinka jam inkriminuoto administracinio nusižengimo požymius, nėra, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-11-16 nutarimas dėl jo šališkumo bei kitų nustatytų esminių pažeidimų yra naikintinas, ir administracinio nusižengimo byla M. P. atžvilgiu nutrauktina. Priėmus šį sprendimą, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, susijusių su teismo posėdžio vedimo tvarkos pažeidimais ir pan., teismas nepasisakys ir jų nevertins.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-11-16 nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.