Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

nukentėjusiesiems N. K., J. K., V. K. (V. K.), I. K. (I. K.) ir jų įgaliotam atstovui advokatui Henrikui Mackevičiui, nukentėjusiajai O. K. (O. K.),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. S., gimęs (duomenys neskelbtini) d., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis AB (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 132 straipsnio 3 dalyje ir 253 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. S. neatsargiai atėmė gyvybę kitam žmogui dėl nusikalstamo nerūpestingumo, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialiąsias elgesio saugumo taisykles:

2020 m. balandžio 14 d., apie 21.40 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeisdamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3, 5 ir 6 punktų, numatančių, kad „draudžiama ginklą nešiotis <...> apsvaigusiam nuo alkoholio (0,41 promilės ir daugiau) <...>“; „draudžiama nešiotis parengtą šaudyti ginklą <...>“ ir „draudžiama ginklą duoti asmeniui, neturinčiam teisės laikyti ar nešiotis tos kategorijos ir paskirties ginklu“, reikalavimus, demonstravo ir davė apsvaigusiam nuo alkoholio A. K. (A. K.), kurio kraujyje nustatyta mažiausia 3,19 promilės etilo alkoholio koncentracija, parengtą šaudyti revolverį „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini), nenumatydamas, kad dėl tokio jo veikimo gali atsirasti pavojingi padariniai – kilti pavojus žmogaus gyvybei, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Dėl tokio kaltinamojo nerūpestingo elgesio revolveris nenustatytomis aplinkybėmis iššovė, pataikydamas A. K. į krūtinę. A. K. dėl šūvio metu patirtų sužalojimų – kiauryminio šautinio krūtinės sužalojimo ir krūtinplėvės, širdiplėvės, širdies, aortos, stemplės, stuburo pažeidimų, mirė.

Be to, S. S. neturėdamas leidimo laikė didelės sprogstamosios galios sprogstamąją medžiagą:

laikotarpiu nuo nenustatytos dienos iki 2020 m. balandžio 14 d. savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo neteisėtai laikė didelės sprogstamosios galios pramoninės gamybos sprogstamąją medžiagą – 75 g trotilo, kol ją rado ir paėmė policijos pareigūnai.

I. Neatsargus kito žmogaus gyvybės atėmimas (BK 132 straipsnio 3 dalis)

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo S. S. pateiktą versiją, kad šūvio metu jis ruošė kavą virtuvėje 4–5 metrų atstumu nuo A. K., atsukęs į jį nugarą, o šūvis įvyko nukentėjusiajam žaidžiant ir sukant ant piršto neparengtą šaudyti (neatlaužtu gaiduku) revolverį, paneigia kiti bylos duomenys. (duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) R. D. 2020 m. balandžio 15 d. išvadoje konstatuota, kad šūvis atliktas iš artimo atstumo, tikėtina, kad A. K. ir S. S. šautinio sužalojimo padarymo metu buvo vienas priešais kitą (t. 2, b. l. 33–36). Teismo posėdžio metu (duomenys neskelbtini) R. D. patvirtino, kad šūvio žaizdą papildomai tyrė ir (duomenys neskelbtini) R. Š., kuris nustatė, jog sužalojimas yra šautinis, – šūvio įėjimo anga padaryta vienu šūviu, šaunant iš artimo atstumo. (duomenys neskelbtini) centro (duomenys neskelbtini) J. M. 2020 m. rugpjūčio 10 d. išvadoje konstatuota, kad ant tyrimui pateiktų lipdukų su mikrodalelėmis nuo S. S. rankų, plaukų ir veido yra daug šūvio pėdsakų dalelių, ant lipdukų su mikrodalelėmis nuo A. K. rankų, galvos ir krūtinės taip pat yra daug šūvio pėdsakų dalelių. Šių šūvio pėdsakų dalelių sudėtis yra unikali, t. y. būdinga tik šūvio pėdsakams (t. 2, b. l. 85–86). (duomenys neskelbtini) centro kompleksinėje (duomenys neskelbtini) 2020 m. gruodžio 9 d. išvadoje konstatuota, kad, vertinant šūvio pėdsakų kiekį ir išsidėstymą ant S. S. ir A. K. rankų, plaukų ir drabužių, labiau tikėtina, kad šūvio metu S. S. buvo arti ginklo (iki 1 m atstumu), mažiau tikėtina, kad šūvio metu S. S. stovėjo 4 metrų atstumu nuo ginklo ir atsukęs į ginklą nugarą, nes tokiu atveju šūvio pėdsakų kiekis ant jo drabužių ir rankų būtų mažas arba šių pėdsakų nebūtų iš viso. Tikėtinas artimo šūvio atstumas buvo ne mažesnis nei 30–40 cm, matuojant nuo ginklo vamzdžio laibgalio iki kliūties (t. 2, b. l. 134–137). (duomenys neskelbtini) J. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ant S. S. rankų, veido ir drabužių rasta daug šūvio pėdsakų, todėl neįtikima kaltinamojo versija, jog šūvio metu jis buvo 4 m ir didesniu atstumu nuo A. K. ir nuo ginklo. Labiausiai tikėtina, kad S. S. šūvio metu buvo ne toliau kaip 1 m atstumu nuo ginklo. Per revolverio vamzdį išlekia daugiau šūvio dalelių nei priešinga kryptimi per būgną, todėl šūvio metu ant A. K. rankų, galvos rasta daug daugiau šūvio pėdsakų. Daugiausiai šūvio dalelių rasta ant S. S. veido. Visa tai rodo, kad S. S. šūvio metu turėjo būti arti ginklo, tačiau nustatyti, ar ginklą laikė A. K., ar S. S., (duomenys neskelbtini) negali. Kaltinamojo S. S. versija, jog jis šūvio metu buvo virtuvėje ir labai greitai įbėgo į holą, yra labai mažai tikėtina. Esant tokiai situacijai, ant S. S. veido, rankų ir drabužių būtų rasta tik pavienių šūvio dalelių. Svarbu pažymėti ir tai, kad nusikaltimo dieną įvykio vietos apžiūros metu darytos vaizdo nuotraukos taip pat nepatvirtina kaltinamojo parodymų, jog jis šūvio metu virtuvėje ruošė kavą (ištraukė iš spintelės kavos puodelius, dėžutę su kava ir užkaitė virdulį), nes virtuvėje ant darbastalio nėra puodelių, kavinuko ir kitų kavai ruošti reikalingų daiktų (t. 1, b. l. 18–48).

Kaltinamajame akte aprašant S. S. nusikalstamą veiką, numatytą BK 132 straipsnio 3 dalyje, buvo nurodyta, kad jis „nesiėmė priemonių susigrąžinti revolverį tuo metu, kai A. K. ėmė jį rankose, apžiūrinėti, žaisti su revolveriu, sukti jį ant piršto, laikydamas už rankenos, ginklą nukreipdamas į save ir nuo savęs, dėl to revolveris iššovė A. K. į krūtinę“. Šis nusikalstamos veikos aprašymas yra grindžiamas išimtinai tik kaltinamojo S. S. iškelta versija apie įvykusio šūvio aplinkybes. Teismas konstatuoja, kad bylos nagrinėjimo metu taip ir nebuvo nustatyta, kuris asmuo – kaltinamasis S. S. ar nukentėjusysis A. K. – laikė revolverį šūvio metu. (duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) R. D. 2020 m. balandžio 15 d. išvadoje konstatuota, kad nustatyta šūvio į A. K. kanalo kryptis: iš priekio į užpakalį, iš viršaus į apačią, iš kairės į dešinę. Toks šautinis sužalojimas yra A. K. ranka pasiekiamoje kūno vietoje, tačiau patvirtinti arba paneigti, kad šaunamuoju ginklu susižalojo pats A. K., nėra galimybės (t. 2, b. l. 33–36). Teismo posėdžio metu (duomenys neskelbtini) R. D. patvirtino, kad šautinis sužalojimas A. K. krūtinėje yra jo paties ranka pasiekiamoje vietoje, t. y. pats nukentėjusysis ranka galėjo pasiekti žaizdą. (duomenys neskelbtini) centro kompleksinėje (duomenys neskelbtini) A. J., (duomenys neskelbtini) R. Š. ir (duomenys neskelbtini) J. M. 2020 m. gruodžio 9 d. išvadoje konstatuota, kad A. K. kūne nustatyto sužalojimo kulkos įėjimo žaizda (vieta), esanti krūtinės kairėje pusėje, yra įprastai žmogui rankomis lengvai pasiekiamoje vietoje. Šūvio atstumas (ne mažesnis nei 30–40 cm) ir atstumas nuo šūvio metu panaudoto ginklo vamzdžio laibgalio iki nuleistuko gali būti tiek įprastai žmogaus ranka (rankomis) pasiekiamas, tiek ir tolimesnis. Šūvio iš revolverio metu šūvio pėdsakų dalelės veržiasi iš ginklo į priekį, kita dalelių dalis veržiasi pro ginklo būgną atgal, todėl šūvio pėdsakų tyrimas negali atsakyti į klausimą, kas – A. K. ar S. S. – šūvio metu rankoje laikė ginklą. Pagal turimus duomenis negalima patvirtinti ar paneigti, kad A. K. iššovė pats į save. Pagal rastų šūvio dalelių tyrimo duomenis, kaltinamasis S. S. šūvio metu galėjo rankoje laikyti ginklą (t. 2, b. l. 134–137). Teismo posėdžio metu (duomenys neskelbtini) J. M. paaiškino, kad kompleksinio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) negalėjo nustatyti, ginklą laikė A. K. ar S. S. Daugiau šūvio pėdsakų buvo rasta ant A. K. kairės rankos. Tai gali būti paaiškinta tuo, kad kažkas kitas šovė į A. K. krūtinės kairiąją pusę, taip pat ir tuo, kad šūvio metu A. K. pats laikė ginklą. (duomenys neskelbtini) centro (duomenys neskelbtini) R. B. 2020 m. gegužės 13 d. išvadoje konstatuota, kad ant revolverio „(duomenys neskelbtini)“ nuleistuko rasta vyro biologinių pėdsakų, kurių genotipas sutampa su A. K. genotipu, o ant gaiduko rasta vyro biologinių pėdsakų, kurių genotipas sutampa su S. S. genotipu. Ant revolverio kriaunų rasta susimaišiusių A. K. ir S. S. biologinių pėdsakų (t. 2, b. l. 117–123). Teismo posėdžio metu (duomenys neskelbtini) R. B. paaiškino, kad labiausiai tikėtina, jog paskutinis žmogus, lietęs revolverio gaiduką, yra S. S., paskutinis žmogus, lietęs nuleistuką, – A. K. Ant ginklo kriaunų rasta abiejų šių asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, tai reiškia, kad revolverio kriaunas lietė ir A. K., ir S. S., tačiau neįmanoma pasakyti, kuris lietė pirmas ir kuris paskutinis.

Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-659/2012, 2K-135/2013, 2K-165-648/2015 ir kt.). Bylos tyrimo metu nepavyko nustatyti, kuris asmuo – kaltinamasis S. S. ar nukentėjusysis A. K. – šūvio metu laikė ginklą, tačiau ši aplinkybė nešalina S. S. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 132 straipsnio 3 dalį. Kaip jau minėta anksčiau, byloje nustatyta, jog kaltinamasis S. S., turėdamas leidimą laikyti ir naudoti šaunamąjį ginklą – revolverį „(duomenys neskelbtini)“, privalėjo vykdyti Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų įstatyme numatytas pareigas ir laikytis draudimų. Kaltinamasis pažeidė šio įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3, 5 ir 6 punktuose nustatytus draudimus ir šie specialiųjų elgesio saugumo taisyklių pažeidimai buvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su įvykusiu nelaimingu atsitikimu – A. K. mirtimi. S. S. veikė esant nusikalstamam nerūpestingumui: jis, būdamas neblaivus, demonstruodamas ir perduodamas parengtą šaudyti revolverį kitam neblaiviam asmeniui, neturinčiam teisės laikyti ir nešiotis šios kategorijos ginklą, nenumatė, kad dėl tokio jo veikimo gali atsirasti baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai – žūti kitas žmogus, nors pagal veiklos aplinkybes (ginklas užtaisytas, parengtas šaudyti, nukentėjusysis A. K. sunkiai apsvaigęs nuo alkoholio ir kt.) ir savo asmenines savybes (turi leidimą laikyti ir laiko net tris šaunamuosius ginklus, ginklus laiko jau nuo (duomenys neskelbtini), priklauso (duomenys neskelbtini)) galėjo ir turėjo tai numatyti. Apie tokią neatsargios kaltės formos pakeitimo galimybę nagrinėjimo teisme dalyviams buvo pranešta 2022 m. balandžio 1 d. teisiamojo posėdžio metu (t. 6, b. l. 25–30).

Baudžiamosios teisės doktrinoje ir teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien paties kaltininko parodymais, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, vietą, laiką, situaciją ir pan. Atskleidžiant kaltinamojo kaltės turinį, svarbu atsižvelgti į nagrinėjamos bylos konkrečias aplinkybes.

II. Neteisėtas didelės sprogstamosios galios sprogmens laikymas

(duomenys neskelbtini) centro (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) 2020 m. gegužės 4 d. išvadoje konstatuota, kad tirti pateiktas vienas kietos medžiagos briketas yra sprogstamoji medžiaga – pramoninės gamybos (gamybos metai nenustatyti, tikėtina kilmės šalis – (duomenys neskelbtini)), didelės sprogstamosios galios sprogstamoji medžiaga – trotilas (duomenys neskelbtini). Tirti pateikto trotilo (duomenys neskelbtini) masė – 75 g (t. 2, b. l. 47–48).

Vertinant S. S. parodymus apie savo veiksmų pavojingumo suvokimą, pastebėtina, jog kaltės, jos formos, rūšies subjektyviųjų (vidinių-psichinių) nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406/2011, 2K-501/2012, 2K-202/2014, 2K-107-628/2020). Pats kaltinamasis patvirtino, kad radęs trotilo užtaisą jis suprato, kad tai sprogstamoji medžiaga, nes ant dėžutės buvo užrašyta „(duomenys neskelbtini), 75 g.“, šią medžiagą ketino nunešti ir perduoti policijai, tačiau to nepadarė. Kaltinamojo turėjimą specialių žinių apie šaunamuosius ginklus, jų dalis, sprogmenis, sprogstamąsias medžiagas akivaizdžiai įrodo ir tai, kad jis turėjo leidimą laikyti ir laikė šaunamuosius ginklus, trotilo užtaisą jis laikė metaliniame seife kartu su šaunamaisiais ginklais. Kaltinamojo apatiškas požiūris į laikytos sprogstamosios medžiagos pavojingumą (S. S. nurodė manantis, kad trotilas netinkamas vartoti pagal paskirtį, todėl nebepavojingas) tik dar kartą patvirtina tokio jo elgesio pavojų aplinkiniams. Lietuvos Respublikos sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymo 19 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, radęs sprogmenų, privalo nedelsdamas apie tai pranešti teritorinei policijos įstaigai. Ši privalo iš karto imtis priemonių, kad rasti sprogmenys nekeltų pavojaus žmonių gyvybei ir sveikatai, aplinkai ir turtui. S. S., pažeisdamas minėtą įstatymo nuostatą, neteisėtai laikė rastą didelės sprogstamosios galios sprogstamąją medžiagą – trotilą žinodamas, kad laikyti šią medžiagą draudžiama dėl šios medžiagos keliamo didesnio pavojaus viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, ir norėjo taip veikti. Kaltinamojo S. S. veika įrodyta ir kvalifikuojama pagal BK 253 straipsnio 2 dalį.

S. S. buvo kaltinamas ne tik sprogstamosios medžiagos laikymu, bet ir jos įgijimu, šios nusikalstamos veikos aplinkybes kaltinamajame akte aprašant taip: „Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytomis aplinkybėmis, neturėdamas leidimo įgijo pramoninės gamybos didelės sprogstamosios galios sprogstamąją medžiagą – trotilą.“ BK 253 straipsnyje atsakomybė numatyta už alternatyvius veiksmus. Taigi didelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos – 75 g trotilo laikymas pats savaime yra pakankamas baudžiamajai atsakomybei kilti. Teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už bet kurios nors vienos ar kelių BK 253 straipsnio 2 dalyje nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje patikrintais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš šių alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų (kasacinė nutartis 2K-P-218/2009). Reikalavimas įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos veikos požymį draudžia padarytas veikas preziumuoti, įrodinėti ne savarankiškai, o išvesti iš kitų BK 253 straipsnio dispozicijoje kaip alternatyvos nurodytų ir byloje neginčytinai įrodytų veikų. Kaltinamajame akte nėra jokio sprogstamosios medžiagos – trotilo įsigijimo fakto pagrindimo tyrimo duomenimis, šis faktas paprasčiausiai preziumuojamas remiantis sprogstamosios medžiagos suradimo S. S. namuose faktu. Kaltinamajame akte pažeidžiant BPK 219 straipsnio 1 dalies 3 punktą nėra jokio nusikalstamos veikos, pasireiškusios sprogstamosios medžiagos – trotilo įsigijimu, aprašymo, padarytos nusikalstamos veikos laiko, vietos, būdo ir kitų svarbių aplinkybių, todėl ši kaltinimo dalis naikintina dėl nusikaltimo sudėties nebuvimo.

II. Bausmės skyrimas

Pagal BK 41 straipsnio 1 dalį bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra to paties BK straipsnio 2 dalyje nuoseklia tvarka išdėstyti tikslai, tarp kurių yra ne tik tikslas nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas. Teismų praktikoje nurodyta, kad BK 41 straipsnis (bausmės paskirtis) greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą. Bausmė turi būti teisinga, ji turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi.

Kaltinamasis S. S. padarė vieną neatsargų nusikaltimą, numatytą BK 132 straipsnio 3 dalyje, ir vieną sunkų nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 2 dalyje. Anksčiau jis nebuvo teistas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nusikalto pirmą kartą (t. 4, b. l. 121–122). Po nusikaltimų padarymo praėjus daugiau nei dvejiems metams, naujų nusikalstamų veikų nepadarė. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) 2019 m. sausio 14 d. nutarimu d. S. S. buvo nubaustas už ginklo „(duomenys neskelbtini)“ saugojimo ir laikymo taisyklių pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 229 straipsnio 2 dalį (t. 4, b. l. 123).

S. S. yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kitų materialiai išlaikomų asmenų neturi (t. 3, b. l. 127). Teismų informacinės sistemos (duomenys neskelbtini) suformuotame išraše apie asmens darbovietę, gautame iš (duomenys neskelbtini) valdybos prie (duomenys neskelbtini) ministerijos, nurodyta, kad S. S. laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 22 d. iki 2021 m. liepos 5 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2022 m. kovo 5 d. iki šiol dirba AB (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 124–126, (duomenys neskelbtini) išrašas iš registro). Buvusios darbdavės UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pateiktoje charakteristikoje nurodyta, kad S. S. dirbo (duomenys neskelbtini), buvo kruopštus ir tvarkingas, pavestus darbus atliko laiku ir nepriekaištingai (t. 6, b. l. 37).

Kaltinamasis S. S. kaltu dėl Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatų pažeidimo ir neatsargaus A. K. gyvybės atėmimo neprisipažino, kritiškai savo elgesio nevertina ir neišgyvena dėl savo elgesiu sukeltų padarinių. Jis neatlygino net dalies savo nusikalstamu elgesiu padarytos turtinės ir neturtinės žalos ir nukentėjusiųjų pareikštų civilinių ieškinių nepripažįsta. Duodamas parodymus jis buvo nenuoseklus, klaidino teismą dėl savo buvimo vietos šūvio metu, nukentėjusiojo elgesio ir pan. Jis viso proceso metu bandė sumenkinti savo veiksmų pavojingumą ir perkelti atsakomybę pačiam nukentėjusiajam. Kaltinamojo parodymų turinys, jo elgesys viso proceso metu rodo atsainų S. S. požiūrį į savo nusikalstama veika sukeltus padarinius, sau naudingą įvykio aplinkybių interpretavimą neatsakingai elgiantis su legaliai laikomu šaunamuoju ginklu, siekiant pateisinti savo smurtinius veiksmus. Kaltinamasis sakydamas paskutinį žodį pareiškė, kad labai apgailestauja dėl įvykių, tačiau teismo posėdyje dalyvavusių žuvusiojo artimųjų neatsiprašė (t. 3, b. l. 187). Toks formalus kaltinamojo pareiškimas, taip pat parodymuose aiškiai išreikšta pozicija neigti kaltinančias aplinkybes, neduoda pagrindo kaltinamojo atsiprašymą vertinti kaip nuoširdų. Kaltinamojo S. S. atsakomybę už nusikaltimo, numatyto BK 132 straipsnio 3 dalyje, padarymą lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę už šį nusikaltimą sunkina tai, kad veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo tiesioginės įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis S. S. kaltu dėl neteisėto sprogstamosios medžiagos – trotilo laikymo prisipažino, davė parodymus, atitinkančius esmines faktines šio įvykio aplinkybes, ir nuoširdžiai gailisi. Ši aplinkybė pripažįstama jo atsakomybę už nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 2 dalyje, lengvinančia aplinkybe. Kaltinamojo atsakomybę už šį nusikaltimą sunkinančių aplinkybių nėra.

Įvertinus visas nustatytas bylos aplinkybes, kaltinamojo S. S. asmenybę, nustatytą vieną jo atsakomybę už BK 132 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą sunkinančią aplinkybę ir lengvinančių aplinkybių už šio nusikaltimo padarymą nebuvimą, tai, kad šiuo nusikaltimu buvo sukeltos negrįžtamos pasekmės – kito žmogaus mirtis, vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu ir 63 straipsnio 1 dalimi, už nusikaltimą, numatytą BK 132 straipsnio 3 dalyje, skiriama laisvės atėmimo bausmė, didesnė už šio straipsnio sankcijoje numatytą bausmės vidurkį (pastaba – už neatsargų nusikaltimą, numatytą BK 132 straipsnio 3 dalyje, įstatyme numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas iki 8 metų, taigi bausmės vidurkis yra 4 metai 1 mėnuo 15 dienų). Įvertinus vieną jo atsakomybę už nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnio 2 dalyje, padarymą lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu ir 63 straipsnio 1 dalimi, jam už nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 2 dalyje, skiriama laisvės atėmimo bausmė, atitinkanti įstatymo sankcijoje numatytą šios bausmės minimalų dydį (pastaba – už sunkų nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 2 dalyje, įstatyme numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas nuo 4 metų iki 8 metų).

Nusikaltimai, numatyti BK 132 straipsnio 3 dalyje ir 253 straipsnio 2 dalyje, labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriami skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms pagal BK 11 straipsnį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrinamos, griežtesne bausme, paskirta už nusikaltimą, numatytą BK 132 straipsnio 3 dalyje, apimant švelnesnę bausmę, paskirtą už nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 2 dalyje.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitomas kaltinamojo S. S. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2020 m. balandžio 14 d. iki 2020 m. gegužės 15 d., vieną laikinojo sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (1:1) (t. 4, b. l. 11, 21–22).

Įvertindamas visas nustatytas aplinkybes, atsižvelgdamas į padarytų nusikaltimų sunkumą, kaltinamojo asmenybę (S. S. dirba, turi (duomenys neskelbtini), baudžiamojoje byloje net šeši asmenys jam pareiškė civilinius ieškinius, bendra turtinių ir neturtinių reikalavimų suma sudaro 175 648,78 Eur), į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad S. S. resocializacija (kompleksinė pagalba siekiant pozityvaus nuteistojo sugrįžimo į visuomeninį gyvenimą) už dviejų nusikaltimų padarymą galima ir jam realiai atlikus tik dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, pritaikius BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatas, kurios šiuo atveju leidžia pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi (2019-06-27 LR įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija), S. S. už vieno sunkaus ir vieno neatsargaus nusikaltimų padarymą paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas iš dalies atidedamas. Nustatoma, kad po nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamasis S. S. turi nedelsiant atlikti vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymas atidedamas dvejiems metams. Siekiant padėti kaltinamajam pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 5 ir 8 punktais, jam skiriami įpareigojimai visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti (duomenys neskelbtini) tarnyboje prie (duomenys neskelbtini) ministerijos ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Teismas, priimdamas sprendimą iš dalies atidėti kaltinamajam S. S. paskirtos bausmės vykdymą, suteikia galimybę jam įrodyti, jog ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

(duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) B. B. 2020 m. gegužės 15 d. nutarimais paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, 2020 m. gegužės 18 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – asmens dokumento paėmimas – paliekamos galioti iki bausmės vykdymo pradžios (t. 4, b. l. 24–25, 27–28, 40–41, 43).

Vadovaujantis BK 68 straipsnio 3 dalimi, kartu su bausme S. S. skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 72 straipsnis).

BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Be to, įstatyme nustatytas privalomasis turto konfiskavimo pobūdis. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kad S. S. nusikaltimą, numatytą BK 132 straipsnio 3 dalyje, padarė pažeisdamas šaunamojo ginklo – revolverio „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini), laikymo ir naudojimo specialiąsias taisykles, dėl to revolveriui iššovus žuvo A. K., šis ginklas yra nusikaltimo priemonė, todėl pripažintinas konfiskuotinu turtu. Įvykio vietos apžiūros metu kaltinamojo bute buvo taip pat paimtas ginklo (revolverio) diržas su dėklu (supakuotas specialiame pakete Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 34 vienetai pramoninės gamybos (duomenys neskelbtini) kalibro šovinių, skirtų šaudyti iš B kategorijos ginklo, taip pat ir revolverio „(duomenys neskelbtini)“. 4 vienetai (duomenys neskelbtini) kalibro šovinių buvo sunaudoti (duomenys neskelbtini) tyrimo metu (t. 2, b. l. 68). Šie konkretūs daiktai – ginklo dėklas su diržu ir šoviniai – buvo skirti būtent konkrečiam ginklui „(duomenys neskelbtini)“ nešioti ir panaudoti, todėl jie laikytini padarytos nusikalstamos veikos priemonės dalimi ir taip pat konfiskuotini. Revolveris „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas (duomenys neskelbtini) centro (duomenys neskelbtini) skyriuje, šio ginklo dėklas su diržu, saugomas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriuje (kvitas Nr. (duomenys neskelbtini)), ir 30 pramoninės gamybos šovinių, (duomenys neskelbtini) kalibro (duomenys neskelbtini), saugomų (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriuje (kvitas Nr. (duomenys neskelbtini)), vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuojama ir perduodama (duomenys neskelbtini) departamento prie (duomenys neskelbtini) ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriui (t. 5, b. l. 167–168).

III. Civiliniai ieškiniai

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji O. K. pareiškė civilinį ieškinį, reikalaudama iš kaltinamojo S. S. atlyginti 4 402 Eur turtinę ir 50 000 Eur neturtinę žalą. Civiliniame ieškinyje O. K. nurodo, jog dėl netikėtos sutuoktinio A. K. mirties patyrė didelius dvasinius išgyvenimus bei moralinę žalą (t. 1, b. l. 81–82). Ikiteisminio tyrimo pareigūno 2021 m. vasario 8 d. nutarimu O. K. pripažinta civiline ieškove (t. 1, b. l. 83).

Teismo posėdžio metu nukentėjusieji N. K., V. K., J. K. ir I. K., atstovaujami įgalioto atstovo advokato H. Mackevičiaus, pareiškė civilinį ieškinį, reikalaudami iš kaltinamojo S. S. atlyginti N. K. – 25 000 Eur neturtinę žalą, V. K. – 25 000 Eur neturtinę žalą, J. K. – 20 000 Eur neturtinę žalą ir I. K. – 776,7 Eur turtinę bei 50 000 Eur neturtinę žalą, taip pat prašė priteisti 5 proc. metines palūkanas už priteistas sumas, skaičiuojant nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Civiliniame ieškinyje nurodo, kad po sūnaus, brolio ir tėvo A. K. mirties nukentėjusieji patyrė emocinį sukrėtimą, dvasinį išgyvenimą ir skausmą. Po nelaimingo įvykio labai pablogėjo žuvusio A. K. tėvo V. K. sveikata, jis patyrė (duomenys neskelbtini) ir buvo gydomas VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje (t. 4, b. l. 143–147, t. 5, b. l. 31–43). Teismo 2021 m. gegužės 24 d. protokoline nutartimi N. K., V. K., J. K. ir I. K. pripažinti civiliniais ieškovais baudžiamojoje byloje (t. 5, b. l. 16–17).

Nukentėjusiosios O. K. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies.

Pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis).

Nukentėjusioji O. K. nurodo, kad dėl kaltinamojo S. S. nusikalstamos veikos jis patyrė 4 402 Eur turtinę žalą, kurią sudaro A. K. laidojimo išlaidos ir išlaidos vaistams įsigyti.

Nustatyta, kad kaltinamasis S. S., pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialiąsias elgesio taisykles, 2020 m. balandžio 14 d. neatsargiai atėmė A. K. gyvybę, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 132 straipsnio 3 dalyje. Nukentėjusioji O. K. pateikė dokumentus, patvirtinančius patirtas A. K. laidojimo išlaidas: (duomenys neskelbtini) R. J. 2020 m. balandžio 15 d. išrašytą prekių (paslaugų) pirkimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinantį, jog už karsto paruošimą sumokėjo 180 Eur, M. Š. išrašytą 2020 m. birželio 16 d. prekių (paslaugų) pirkimo kvitą be numerio, patvirtinantį, jog už antkapio pamato betonavimą ir žvyro atvežimą sumokėjo 300 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. balandžio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir kasos aparato čekį Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinančius, kad už laidojimo paslaugas ir prekes pagal laidojimo paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 1 222,10 Eur (su PVM), 2021 m. vasario 8 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinančius, kad už paminklo pagaminimą ir sumontavimą sumokėjo 2 600 Eur (t. 1, b. l. 76–81). Šios dokumentais pagrįstos nukentėjusiosios O. K. patirtos išlaidos priežastiniu ryšiu yra susijusios su kaltinamojo S. S. nusikalstama veika, todėl priteisiamos iš S. S.

Nukentėjusioji O. K. nurodo, kad dar 100 Eur išlaidas ji patyrė, nes žuvus vyrui sutriko jos sveikata, teko pirkti vaistus, lankytis pas (duomenys neskelbtini). Dokumentų, patvirtinančių šias išlaidas, ji neturi. 2021 m. gegužės 24 d. teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji O. K. pateikė dokumentus: 2021 m. vasario 10 d. išrašą iš medicininių dokumentų, patvirtinantį, jog O. K. buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini), paskirtas gydymas vaistais „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ (t. 5, b. l. 12); (duomenys neskelbtini) biuro 2021-03-08 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinančią, kad jai 2021 m. vasario 6 d., 2021 m. vasario 12 d. 2021 m. vasario 20 d. ir 2021 m. kovo 5 d. buvo suteiktos nemokamos (duomenys neskelbtini) konsultacijos, naudojantis (duomenys neskelbtini) paslaugomis (t. 5, b. l. 11). Nukentėjusiosios pateikti dokumentai patvirtina, jog ji dėl sutuoktinio mirties neabejotinai patyrė dvasinius išgyvenimus, skausmą, (duomenys neskelbtini) sveikatos pablogėjimą, tačiau šie išgyvenimai yra neturtinės žalos įvertinimo dalykas. O. K. dokumentų, patvirtinančių gydytojo paskirtų vaistų įsigijimo išlaidas, arba bent jau vaistinių kainoraščių, patvirtinančių šių vaistų kainas, nepateikė. Be to, nukentėjusioji nurodė, kad ji patyrė išlaidas dėl apsilankymų pas (duomenys neskelbtini), tačiau jos pačios pateiktoje (duomenys neskelbtini) biuro pažymoje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) paslaugos nukentėjusiajai buvo teikiamos nemokamai. Ši O. K. ieškinio dalis dėl 99,9 Eur turtinės žalos atlyginimo atmetama.

Nukentėjusiųjų O. K., N. K., J. K., V. K. ir I. K. civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinami tik iš dalies.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių, kaip sveikata, yra ypač dideli. Įstatyme nustatyta piniginė kompensacija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti dėl nukentėjusiojo mirties patirtą neturtinę žalą jo sutuoktiniui, vaikams arba tėvams, tačiau tik tuo atveju, jeigu šie tikrai palaikė draugiškus šeiminius santykius iki pat mirties (CK 6.284 straipsnio 1 dalis). Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Taigi, priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatomas visų pirma atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos paskirtį, siekiant suteikti kuo teisingesnę ir moralesnę satisfakciją aukai dėl praradimo, remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja. Pažymėtina, kad žalos atlyginimo teisiniai santykiai suponuoja būtinybę ne tik atlyginti padarytą žalą, bet ir tai, kad nustatant neturtinės žalos dydį būtų laikomasi lygiateisiškumo, proporcingumo principų, t. y. kad analogiškos bylos būtų sprendžiamos panašiai, kad toje pat byloje dėl to paties įvykio reikalavimai skirtingiems asmenims būtų proporcingi ir atspindėtų jų kaltės laipsnį.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymą žmogaus sveikata – tai ne tik ligos ar fizinių defektų nebuvimas, bet ir visiška žmogaus fizinė, dvasinė bei socialinė gerovė, todėl mirusiojo A. K. sutuoktinė O. K., sūnus I. K., tėvai N. K. ir V. K., sesuo J. K. neabejotinai patyrė dvasinių išgyvenimų ir emocinę depresiją dėl jo mirties.

Ieškovė O. K. su sutuoktiniu A. K. kartu gyveno ir buvo siejami glaudžių šeiminių ryšių, dėl jo žūties ji patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, sunkių psichologinių ir fizinių išgyvenimų, emocinę depresiją. Teisiamojo posėdžio metu O. K. pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad po vyro mirties jai buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 12). Laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 6 d. iki 2021 m. kovo 5 d. (duomenys neskelbtini) biuras teikė nukentėjusiajai nemokamos (duomenys neskelbtini) konsultacijas (duomenys neskelbtini) gerovei stiprinti (t. 5, b. l. 11). O. K. su sutuoktiniu turėjo ateities planų, kartu leisdavo laisvalaikį ir atostogas, turėjo įsigiję butą, už kurį kreditą dabar tenka mokėti vienai nukentėjusiajai. O. K. tikėjosi kartu su sutuoktiniu nugyventi visą savo gyvenimą ir vienas kitu rūpintis senatvėje, tačiau, sutuoktiniui žuvus, šios viltys žlugo. A. K. žuvo neatsargiai, pažeidžiant Ginklų kontrolės įstatymo nustatytas specialiąsias elgesio saugumo taisykles, elgdamasis su kaltinamojo S. S. legaliai laikomu šaunamuoju ginklu.

Ieškovai N. K. ir V. K. buvo labai artimi su savo sūnumi A. K., su juo dažnai susitikdavo arba kalbėdavo telefonu, lankydavosi vieni kitų namuose, sūnus padėdavo nudirbti buities darbus, todėl jie dėl A. K. mirties neabejotinai patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, smarkiai pablogėjo V. K. sveikata, 2021 m. sausio 29 d. jis patyrė (duomenys neskelbtini) ir buvo gydomas Všį (duomenys neskelbtini) ligoninėje (t. 4, b. l. 152–153). Motina ir tėvas savo sūnų apibūdino kaip ramaus būdo, nekonfliktišką ir visiems padedantį žmogų, nuoširdžiai papasakojo apie artimą tarpusavio ryšį, kad sūnaus mirtis jiems yra didelė trauma, dėl kurios V. K. ir N. K. negali atsigauti, kad smarkiai pablogėjo V. K. sveikata. Nors V. K. ir N. K. užaugino du vaikus – sūnų A. K. ir dukterį J. K., tačiau duktė nuolat gyvena užsienyje, todėl didžiausia parama ir paguoda senatvėje jiems buvo žuvusysis A. K.

Ieškovė J. K. yra sukūrusi savo šeimą ir kartu su žuvusiuoju negyveno, tačiau dėl brolio mirties taip pat neabejotinai pajuto didelį dvasinį sukrėtimą ir netekties skausmą. Ieškovė nurodo, kad su broliu ją siejo glaudus ir artimas ryšys, su juo dažnai kalbėdavo telefonu, lankydavosi brolio namuose, todėl nėra jokio pagrindo abejoti tuo, kad J. K. išgyvenimai dėl A. K. mirties neigiamai paveikė visą jos tolesnį gyvenimą, tai gali atsiliepti ir jos sveikatai.

Ieškovas I. K. tėvo žūties metu buvo pilnametis, kartu su žuvusiuoju negyveno, tačiau teismo posėdžio metu paaiškino, kad dažnai lankydavosi jo namuose ir su tėvu artimai bendravo. Jie kartu švęsdavo įvairias šventes, kartu leisdavo laisvalaikį ir turėjo bendrų pomėgių. I. K. tikėjosi, kad tėvas jam teiks materialinę pagalbą mokymosi laikotarpiu, dalyvaus diplomo įteikimo šventėje, padės įsitvirtinti darbo rinkoje ir jie galės bendrauti ir vienas kitu rūpintis ateityje, tačiau, tėvui žuvus, šios viltys žlugo. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad I. K. išgyvenimai dėl tėvo A. K. mirties neigiamai paveikė visą jo tolesnį gyvenimą, tai gali atsiliepti ir jo sveikatai.

Tačiau šios bylos duomenys nepatvirtina, kad dėl nelaimingo atsitikimo iš esmės pasikeitė ieškovų O. K., I. K., V. K., N. K. ir J. K. gyvenimas, kad jie negali įveikti nuolatinio fizinio ir dvasinio skausmo, tuštumos, kad išgyvenimai turėjo lemiamos įtakos ieškovų psichinei būklei bei fizinei sveikatai. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad smuko žuvusiojo sutuoktinės, sesers ir sūnaus darbingumas ar pablogėjo jų šeiminiai santykiai. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė J. K. daugiau nei (duomenys neskelbtini) metų gyvena (duomenys neskelbtini) ir teismo posėdžio metu patvirtino, jog su broliu A. K. dažniau bendravo socialiniuose tinkluose ir telefonu. J. K. į Lietuvą atvažiuoja kartą per metus, tačiau pastaruosius keletą metų su broliu nesusitiko, žuvusysis niekada nesilankė J. K. namuose (duomenys neskelbtini).

Teismas atsižvelgia ir į kitas neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes, t. y. į tai, kad nelaimingas atsitikimas, kurio metu žuvo A. K., įvyko dėl kaltinamojo S. S. neatsargios kaltės, į tai, kad kaltinamasis sąmoningai nesiekė kito asmens mirties, tačiau įvykio metu elgėsi itin neatsakingai ir šiurkščiai pažeidė Ginklų kontrolės įstatymo nustatytas saugaus elgesio taisykles. Jis, būdamas neblaivus, davė naudoti užtaisytą ir parengtą šaudyti ginklą kitam neblaiviam asmeniui. Aplinkybė, jog A. K. taip pat turėjo žinių apie ginklo naudojimo saugumo reikalavimus (anksčiau jis buvo (duomenys neskelbtini) ir turėjo leidimą naudoti ginklą), nesumažina kaltinamojo S. S. atsakomybės dėl A. K. mirties. Revolveris „(duomenys neskelbtini)“, iš kurio įvyko šūvis, nužudęs A. K., priklausė S. S., jis turėjo leidimą šį ginklą laikyti ir pareigą tai daryti atsakingai, nepažeidžiant teisės aktų nustatytų elgesio saugumo taisyklių.

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų prašoma priteisti neturtinės žalos bendra suma – 170 000 Eur yra didelė kaltinamajam. Kaip jau minėta anksčiau, kaltinamasis S. S. nors ir dirba, tačiau uždirba nedaug, kaip pats nurodė, jo mėnesinis darbo užmokestis priklauso nuo išdirbtų valandų skaičiaus, paskutinį mėnesį gavo (duomenys neskelbtini) Eur atlyginimą. Kaltinamasis turi savo bendrosios jungtinės nuosavybės teise registruotą nekilnojamąjį turtą – butą (esantį adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), kurio vidutinė rinkos vertė 2021 m. sausio 1 d. buvo (duomenys neskelbtini) Eur, mokestinė vertė (duomenys neskelbtini) Eur, kito nekilnojamojo ar brangaus turto neturi (t. 4, b. l. 76, 188–189). Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, šis butas nuo (duomenys neskelbtini) apsunkintas hipoteka. Šis turtas įkeistas kreditoriui – (duomenys neskelbtini), kredito likutis (duomenys neskelbtini) d. yra (duomenys neskelbtini) Eur (t. 4, b. l. 86–95, 114–116, 157–158). Hipoteka yra daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, ja užtikrinamas esamos ar būsimos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.170 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šiai daiktinei teisei būdingi bruožai yra jos absoliutumas, pirmumas prieš kitus kreditorius ir sekimas paskui įkeistą daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010). Taigi, šios baudžiamosios bylos baigtis negali daryti ir nedaro jokios įtakos hipotekos kreditoriaus pirmumo teisei pagal įkeitimo sutartį patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto turto. Iš kaltinamojo S. S. pateikto banko „(duomenys neskelbtini)“ sudaryto kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafiko matyti, kad kaltinamasis kiekvieną mėnesį grąžina kreditoriui paskolą ir sumoka palūkanas, kurių bendra suma yra (duomenys neskelbtini) Eur. Dėl S. S. priešingų teisei veiksmų nukentėjo 5 asmenys, jie visi pareiškė civilinius ieškinius, reikalaudami atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Bendra S. S. paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, dėl to apsunkinta galimybė artimiausiu laiku atlyginti civilinius ieškinius. Atsižvelgęs į aptartas aplinkybes, teismas nusprendžia, kad, priteisus nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams: O. K., V. K., N. K. ir I. K., po 20 000 Eur, o J. K. 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, bus proporcingai kompensuoti nukentėjusiųjų patirti neturtinio pobūdžio išgyvenimai. Bendras nukentėjusiesiems priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydis sudaro 85 000 Eur ir, teismo vertinimu, yra adekvatus S. S. padarytai neatsargiai nusikalstamai veikai ir sukeltoms pasekmėms, jo galimybėms atlyginti padarytą žalą ir neprieštarauja protingumo bei teisingumo principams.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-582/2009, 3K-3-217-690/2018). Taigi teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai atsižvelgia ir į teismų praktikoje analogiškose bylose priteisiamas sumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017, 2K-362-697/2018 ir kt.). Tačiau kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-288/2014, 3K-3-217-690/2018).

Remiantis kasacinio teismo praktika bylose, kai dėl neatsargumo atimama kito žmogaus gyvybė, pažymėtina, kad šioje byloje nukentėjusiesiems dėl artimo žmogaus mirties iš kaltu pagal BK 132 straipsnio 3 dalį pripažinto asmens priteistos sumos dydis yra artimas aktualiai teismų praktikai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-74-788/2019; Nr. 2K-224-942/2018; Nr. 2K-319-222/2018; Nr. 2K-181-489/2017, Nr. 2K-327-788/2017, Nr. 2K-224-942/2018, Nr. 2K-78-511/2019, Nr. 2K-7-628/2020). Tačiau, minėta, teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes bylose nustatytos aplinkybės, kurios yra svarbios neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra neanalogiškos, be to, būtina atsižvelgti ir į kasmetinę fiskalinę infliaciją.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės teisėjų sesijos nutartyje Nr. 2K-P-75-788/2019 išaiškinta, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą. Taigi, CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos palūkanos priteisiamos esant dviem sąlygoms: 1) civilinis ieškovas yra pareiškęs reikalavimą priteisti tokias palūkanas; 2) civilinis ieškinys dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra tenkinamas.

Nukentėjusiųjų N. K., V. K., I. K. ir J. K. civiliniame ieškinyje pareikštas reikalavimas priteisti metines 5 procentų dydžio palūkanas už priteistas sumas, skaičiuojamas nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško jo įvykdymo (t. 5, b. l. 34–35). Pripažinus kaltinamąjį S. S. kaltu dėl A. K. gyvybės neatsargaus atėmimo ir iš dalies tenkinus N. K., V. K., I. K. ir J. K. pareikštus civilinius ieškinius, iš kaltinamojo S. S. priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistas sumas, skaičiuojamos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki civilinių ieškinių visiško įvykdymo.

Nukentėjusiojo I. K. civilinis ieškinys dėl 776,70 Eur turtinės žalos atlyginimo atmetamas. I. K. reikalavimą atlyginti turtinę žalą grindžia tuo, kad jis mokėsi (duomenys neskelbtini) (pastaba – mokslą užbaigė 2021 m. birželio 30 d.) ir buvo išlaikomas abiejų tėvų. Žuvus tėvui I. K. prarado galimybę ateityje gauti iš jo finansinę paramą. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad I. K. negautos pajamos, kurias jis tikėjosi gauti tėvui esant gyvam, sudaro 776,7 Eur. Civiliniame ieškinyje pateiktas šis negautų pajamų apskaičiavimas: nuo 2020 m. sausio 1 d. minimalioji mėnesio alga, nustatyta 2019 m. liepos 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 669, buvo 447,23 Eur. Nuo 2021 m. sausio 1 d. minimalioji mėnesio alga, nustatyta 2020 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1114, yra 468,41 Eur. I. K. gautos stipendijos dydis buvo (duomenys neskelbtini) Eur. Nukentėjusiojo manymu, jo tėvas A. K. privalėjo teikti sūnui išlaikymą kas mėnesį, iki jam sueis (duomenys neskelbtini) metai, ne mažesnį kaip 175,12 Eur (350,23 Eur / 2), o nuo 2021 m. sausio 1 d. ne mažesnį, kaip 193,21 Eur (368,41 / 2). Iš šios sumos atėmus I. K. po tėvo mirties kas mėnesį mokamą 129,04 Eur dydžio našlaičio pensiją, negautų pajamų dydis laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 14 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. sudarytų 391,68 Eur, o laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d. sudarytų 385,02 Eur. Bendras dėl tėvo žūties negautų pajamų dydis būtų 776,70 Eur.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis S. S., pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialiąsias elgesio saugumo taisykles, dėl neatsargumo atėmė A. K. gyvybę. Taigi, šiuo atveju neginčytina, kad žuvusiojo sūnus – nukentėjusysis I. K. turi teisę į patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

CK 6.283 straipsnis išskiria dvi nuostolių (žalos) rūšis, atsižvelgiant į neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos santykio pobūdį, – tiesioginius nuostolius (turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos) ir negautas pajamas. Tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, o negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-600/2002, 3K-3-351/2011 kt.). Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Didesnių, nei faktiškai asmuo patyrė, nuostolių atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad žala nėra preziumuojama, todėl jos dydį privalo įrodyti ieškovas (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-322/2008, 3K-3-127/2012).

Negautas pajamas, kaip nuostolius, apibūdina tokie požymiai kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, pajamas suprantant kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006, nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-62/2008, 3K-3-192-219/2016).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusysis I. K. tėvo žūties dieną buvo pilnametis (buvo sulaukęs (duomenys neskelbtini) metų amžiaus), mokėsi (duomenys neskelbtini) mokykloje. Mokslą baigė (duomenys neskelbtini) d. Jis mokymosi laikotarpiu niekur nedirbo ir su darbu susijusių pajamų negavo, tačiau gyveno su motina (teismo posėdžio metu nurodė, kad gyveno su seneliais), už mokslą nemokėjo, gavo (duomenys neskelbtini) Eur dydžio stipendiją. Teismų informacinės sistemos (duomenys neskelbtini) suformuotame išraše apie asmens darbovietę, gautame iš (duomenys neskelbtini) valdybos prie (duomenys neskelbtini) ministerijos, nurodyta, kad I. K. dėl tėvo netekties laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 14 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. iš (duomenys neskelbtini) buvo mokama po 129,4 Eur, o laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d. buvo mokama po 141,39 Eur kas mėnesį ((duomenys neskelbtini) išrašas iš registro). Byloje nėra duomenų apie tai, kad iki tėvo mirties dienos I. K. būtų gavęs jo išlaikymą arba kad toks išlaikymas jam buvo priteistas iš žuvusiojo A. K. teismo sprendimu, arba dėl tokio išlaikymo buvo šalių susitarta. Vien kasaciniame skunde išdėstytų teorinių pasvarstymų, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad suaugusio asmens išlaikymas negali būti mažesnis nei minimalioji mėnesio alga, nepakanka, kad būtų konstatuotas tokių negautų pajamų realumas.

Pagal CK 3.192¹ straipsnį, tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes. Taigi, kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar pilnamečiam asmeniui būtinas tėvų išlaikymas ir dėl tokio išlaikymo dydžio, atsižvelgdamas į individualias bylos aplinkybes, o tokių individualių aplinkybių civiliniame ieškinyje nenurodyta, t. y. byloje nėra duomenų apie I. K. turtinę padėtį, mokymosi rezultatus, į jo galimybę pačiam gauti pajamų, į tai, ar aktualiu laikotarpiu jam buvo būtina materialinė parama, taip pat nėra duomenų ir apie nukentėjusiojo motinos ir tėvo šeimos turtinę padėtį. Svarbu pažymėti ir tai, kad nukentėjusiąja pripažinta žuvusiojo A. K. sutuoktinė O. K. teismui pateikė banko „(duomenys neskelbtini)“ pažymą, patvirtinančią, jog A. K. ir O. K. neįvykdyti įsipareigojimai bankui pagal 2014 m. rugsėjo 9 d. sudarytą kredito sutartį, įkeičiant nekilnojamąjį turtą, yra (duomenys neskelbtini) Eur; lėšų likutis A. K. banko sąskaitoje yra (duomenys neskelbtini) Eur (t. 5, b. l. 15). Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, nukentėjusiojo I. K. reikalavimas atlyginti 776,70 Eur negautas pajamas yra nepagrįstas, todėl atmetamas.

(duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus civilinis ieškinys tenkinamas visiškai.

Pagal CK nuostatas žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, kad teisę gauti šalpos našlaičių pensiją turi mirusiojo arba įstatymų nustatyta tvarka paskelbto mirusiu asmens vaikai (įvaikiai), kurie yra: 1) nesukakę 18 metų, 2) sukakę 18 metų ir mokosi pagal teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotų švietimo įstaigų bendrojo ugdymo programas ar formaliojo profesinio mokymo programas arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas, – iki mokymosi ar studijų pagal šias programas baigimo, tačiau ne vyresni negu 24 metų. Šalpos išmokas skiria ir moka (duomenys neskelbtini) valdybos prie (duomenys neskelbtini) ministerijos įgaliota (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymo 15 straipsnio 1 dalis). Taigi nusikalstamo asmens sveikatos sutrikdymo ar nužudymo atveju, kai nustatomas priežastinis ryšys tarp kaltininko neteisėtų veiksmų ir jais sukeltų padarinių, Valstybinio socialinio draudimo fondo išlaidos, išmokėjus pašalpą (našlaičio šalpos pensiją) žuvusiojo vaikams, turi būti atlyginamos (CK 6.290 straipsnio 1 dalis).

Nustatyta, kad dėl kaltinamojo S. S. nusikalstamos veikos, numatytos BK 132 straipsnio 3 dalyje, žuvo pensijų socialiniu draudimu draustas A. K. (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) skyrius, kaip vienas iš valstybinio socialinio draudimo sistemos dalyvių ir (duomenys neskelbtini) įstaigų (vienas iš (duomenys neskelbtini) skyrių), 2020 m. birželio 11 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) žuvusiojo A. K. sūnui I. K. paskyrė ir laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 14 d. iki 2021 m. sausio 31 d. iš (duomenys neskelbtini) lėšų išmokėjo 1 246,78 Eur našlaičio pensiją (t. 1, b. l. 146). Tarp kaltinamojo S. S. nusikalstamos veikos ir civilinei ieškovei atsiradusios turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Kaltinamasis S. S., vadovaujantis Civilinio kodekso 6.283 straipsniu, privalo atlyginti (duomenys neskelbtini) valdybos patirtus nuostolius dėl pensijų socialiniu draudimo drausto A. K. pilnamečiam sūnui I. K. išmokėtos našlaičio pensijos. Iš kaltinamojo S. S. priteisiama 1 246,78 Eur (duomenys neskelbtini) valdybai turtinei žalai atlyginti.

Laikinas kaltinamojo S. S. nuosavybės teisės į turtą – nekilnojamąjį turtą: butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė (duomenys neskelbtini) Eur, bendrosios nuosavybės teise priklausantį sutuoktiniams S. S. ir O. S., apribojimas paliekamas galioti iki teismo nuosprendžio dalies dėl civilinių ieškinių atlyginimo įvykdymo. Laikinas nuosavybės teisės į pinigines lėšas sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje banke AB (duomenys neskelbtini), apribojimas panaikinamas nuosprendžiui įsiteisėjus.

IV. Proceso išlaidos ir kiti klausimai

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė N. K. prašo vadovaujantis BPK 106 straipsniu iš kaltinamojo S. S. priteisti 2 173,64 Eur jos ir kitų nukentėjusiųjų V. K., J. K. ir I. K. atstovavimo procese išlaidas. Nukentėjusiųjų atstovas advokatas H. Mackevičius pateikė dokumentus: 2020 m. liepos 13 d. išrašytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinančią, jog nukentėjusiųjų N. K., V. K., J. K. ir I. K. patirtos atstovavimo ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme pagal sutartį, serija (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), ir teisinių paslaugų sutartį, serija (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), išlaidos yra 1 000 Eur, 2020 m. rugpjūčio 3 d. išrašytą sąskaitą už teisines paslaugas, patvirtinančią, kad šių nukentėjusiųjų atstovavimo bylą nagrinėjant Klaipėdos apygardos teisme išlaidos yra 1 000 Eur, 2020 m. liepos 13 d., 2020 m. rugpjūčio 5 d. ir 2021 m. birželio 2 d. pinigų priėmimo kvitus, patvirtinančius, jog N. K. už jos ir kitų nukentėjusiųjų atstovavimą bei procesinių dokumentų parengimą ir išvertimą advokatui H. Mackevičiui sumokėjo 2 173,64 Eur (1 000 Eur + 1 000 Eur + 173,64 Eur) (t. 4, b. l. 148–151, t. 5, b. l. 44–45).

2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. LR-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. LR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nustatytas civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalus dydis. Kadangi advokatas H. Mackevičius teisinių paslaugų sutarčių pagrindu baudžiamojoje byloje atstovavo nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams, nustatęs priteistino užmokesčio už šio advokato suteiktas teisines paslaugas dydį, teismas vadovaujasi ir minėtomis teisingumo ministro rekomendacijomis. BPK 106, straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė mažinti proceso išlaidas dėl nuteistojo turtinės padėties. Šiuo atveju kaltinamasis nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo sunkią turtinę padėtį, o prašoma priteisti išlaidų suma už keturiems nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams suteiktą teisinę pagalbą ikiteisminio tyrimo metu, surašant civilinius ieškinius, dalyvaujant teismo posėdžiuose, atitinka suteiktos teisinės pagalbos mastą, taip pat byloje spręstų klausimų faktinį ir teisinį sudėtingumą bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, todėl priteisiama iš kaltinamojo S. S.. Iš pateiktų mokėjimo pavedimų matyti, kad atstovavimo išlaidas apmokėjo N. K., todėl atstovavimo išlaidos priteistinos būtent jai.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) Skaitmeninės laikmenos (6 CD) su informacija, gauta atliekant Baudžiamojo proceso kodekse numatytus veiksmus, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, saugotinos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga kartu su baudžiamąja byla.

2) Daktiloskopinės kortelės, lipdukai su mikrodalelėmis, kontroliniai lipdukai, supakuoti pakete su (duomenys neskelbtini) antspaudu, 8 vokai su tiriamųjų subjektų plaukais, tamponai su biologinių skysčių – seilių ir kraujo – lyginamaisiais pavyzdžiais, saugomi (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) poskyryje (kvitas Nr. (duomenys neskelbtini)), tūtelė ir kulka yra ištirti ir aprašyti (duomenys neskelbtini) išvadose, todėl, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinami (t. 2, b. l. 84, 171–172, 173, t. 6, b. l. 157).

4) Medžiotojo nario pažymėjimas, išduotas S. S., ir medžiotojo bilietas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas S. S., saugomi (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) poskyryje (kvitas Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduodami šiuos dokumentus išdavusioms įstaigoms (t. 2, b. l. 91–93, 94).

3) Nukentėjusiojo I. K. įgaliojimo In. K. kopija, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinama įgaliotojui I. K.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo S. S. gyvenamojoje vietoje buvo paimti, (duomenys neskelbtini) ištirti ir (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) poskyryje iki šiol saugomi šie daiktai ir dokumentai: 1) pramoninės gamybos (duomenys neskelbtini) mm kalibro „(duomenys neskelbtini)“ modelio šautuvas Nr. (duomenys neskelbtini), slankiojo užrakto Nr. (duomenys neskelbtini), priskiriamas B kategorijos šaunamiesiems ginklams; 2) pramoninės gamybos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) mm kalibro (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) modelio šautuvas Nr. (duomenys neskelbtini), priskiriamas B kategorijos šaunamiesiems ginklams; 3) 56 pramoninės gamybos (duomenys neskelbtini) kalibro (duomenys neskelbtini) šoviniai; 4) 40 pramoninės gamybos (duomenys neskelbtini) mm kalibro (duomenys neskelbtini) šoviniai (duomenys neskelbtini); 5) 253 pramoninės gamybos (duomenys neskelbtini) mm kalibro (duomenys neskelbtini) šoviniai (duomenys neskelbtini); 6) S. S. išduotas ginklo „(duomenys neskelbtini)“ pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini); 7) S. S. išduotas ginklo – (duomenys neskelbtini) šautuvo „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini); 8) S. S. išduotas ginklo – kombinuoto šautuvo (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini); 9) leidimas laikyti (nešioti) ginklus, Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas S. S. (t. 2, b. l. 91–93).

Ikiteisminio tyrimo pareigūnės 2020 m. birželio 26 d. nutarime perduoti šiuos ginklus, šaudmenis ir dokumentus saugoti nurodyta, kad ginklai ir šaudmenys turi reikšmės S. S. nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tačiau ši reikšmė nekonkretizuota (t. 2, b. l. 91–93). Prokuroras prašo šiuos ginklus ir šaudmenis perduoti (duomenys neskelbtini) (t. 6, b. l. 58–61).

Daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikomi materialūs objektai, kurie buvo nusikalstamos veikos padarymo įrankiais ar priemonėmis, nusikalstamos veikos rezultatais arba ant kurių išliko nusikalstamos veikos pėdsakų, arba kurie buvo kaltininko nusikalstamos veikos objektais, taip pat visi kiti daiktai, kurie gali būti priemonėmis nusikalstamai veikai atskleisti, kaltininkams nustatyti arba kaltinimui paneigti ar atsakomybei palengvinti (BPK 91 straipsnis). Tokių daiktų likimo klausimas turi būti išspręstas priimant vieną iš BPK 94 straipsnyje numatytų sprendimų. Pagal šį straipsnį daiktai, nurodyti BK 72 ir 72³ straipsniuose, turi būti konfiskuojami, o kiti daiktai grąžinami teisėtiems jų savininkams (išskyrus daiktus, kurių apyvarta uždrausta). Ikiteisminio tyrimo metu rasti ir paimti du šaunamieji B kategorijos ginklai ir šaudmenys, skirti šaudyti iš šių ginklų, neturi BPK 91 straipsnyje numatytų daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, požymių. Šie ginklai kaltinamojo S. S. buvo įsigyti ir laikomi legaliai ir nebuvo panaudoti darant šioje byloje tiriamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 132 straipsnio 3 dalyje, taip pat nebuvo kaltinamojo nusikalstamų veiksmų objektas. S. S. nėra kaltinamas neteisėtu disponavimu šaunamaisiais B kategorijos ginklais ir šaudmenimis ar šių ginklų laikymo tvarkos pažeidimu. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) P. Š., ištyręs ginklus „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) bei šaudmenis nustatė, jog ginklai ir šaudmenys atitinka ginklus ir šaudmenis, nurodytus S. S. išduotuose ginklų pažymėjimuose (t. 2, b. l. 53–70). Prokuroro kaltinamajame akte ir baigiamojoje kalboje taip pat nenurodyti prašomo priimti sprendimo – perduoti ginklą (duomenys neskelbtini) departamento prie (duomenys neskelbtini) ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriui – motyvai. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo namuose rasti ir paimti ginklai – pramoninės gamybos (duomenys neskelbtini) mm kalibro „(duomenys neskelbtini)“ modelio šautuvas, Nr. (duomenys neskelbtini), ir pramoninės gamybos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) mm kalibro (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) modelio šautuvas, Nr. (duomenys neskelbtini), bei šaudmenys: 56 pramoninės gamybos (duomenys neskelbtini) kalibro (duomenys neskelbtini) šoviniai; 40 pramoninės gamybos (duomenys neskelbtini) mm kalibro (duomenys neskelbtini) šovinių (duomenys neskelbtini) ir 253 pramoninės gamybos (duomenys neskelbtini) mm kalibro (duomenys neskelbtini) šoviniai (duomenys neskelbtini), neturi BPK 91 straipsnyje numatytų daiktų požymių, t. y. neturi reikšmės šioje byloje tiriamai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, jų apyvarta yra ribojama, bet neuždrausta, teismas įstatymo nėra įgaliotas spręsti dėl šių daiktų likimo.

Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad policija ar kitos įstatymų įgaliotos valstybės institucijos gali paimti ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis kai: 5) asmuo įstatymų nustatyta tvarka įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nurodytą šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose. Atsiradus šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 18 straipsnio 2 dalies 8 punktą, numatytoms sąlygoms, leidimas nešiotis ir leidimas laikyti ginklus panaikinamas (Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Sprendimą panaikinti leidimo nešiotis ginklus ar leidimo laikyti ginklus galiojimą priima šį leidimą išdavusios policijos įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo (Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 9 dalis). Tvarką, reglamentuojančią ginklų paėmimą, tinkamumo naudoti nustatymą ir tolesnį jų panaudojimą, nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 41 straipsnio 9 dalis).

Atsižvelgiant į minėtas įstatymo nuostatas, sprendimą dėl ginklo paėmimo ir leidimo laikyti ir nešioti ginklą panaikinimo turi priimti policijos įstaiga Vyriausybės nustatyta tvarka, įvertinusi 41 straipsnio 1 dalyje numatytus ginklo paėmimo iš jo savininko ar naudotojo pagrindus.

Kadangi anksčiau minėti ginklai ir šaudmenys buvo paimti ir ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu perduoti saugoti kaip daiktai, turintys reikšmės šiai bylai tirti ir nagrinėti, organizuoti sprendimo dėl ginklų paėmimo ir leidimų juos laikyti bei nešioti panaikinimo Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje ir 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka priėmimą pavedama ikiteisminį tyrimą kontroliavusiam prokurorui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

S. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 132 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirti laisvės atėmimą penkeriems metams.

Pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti laisvės atėmimą ketveriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą penkeriems metams.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti kaltinamojo S. S. laikinojo sulaikymo ir kardomojo kalinimo laiką nuo 2020 m. balandžio 14 d. iki 2020 m. gegužės 15 d., vieną laikinojo sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (1:1).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 3 dalimi, kaltinamajam S. S. paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą iš dalies atidėti. Nustatyti, kad po nuosprendžio įsiteisėjimo S. S. turi nedelsiant atlikti vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, o likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymą atidėti dvejiems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5 ir 8 punktais, kaltinamajam paskirti įpareigojimą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti (duomenys neskelbtini) tarnyboje prie (duomenys neskelbtini) ministerijos ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kaltinamajam S. S. paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir asmens dokumento paėmimą, panaikinti pradėjus paskirtos bausmės vykdymą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, konfiskuoti kaltinamojo S. S. turtą: revolverį „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini), šio ginklo dėklą su diržu, 30 pramoninės gamybos (duomenys neskelbtini) kalibro (duomenys neskelbtini) šovinių, ir perduoti (duomenys neskelbtini) departamento prie (duomenys neskelbtini) ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriui.

Civilinių ieškovų O. K., V. K., N. K., I. K. ir J. K. civilinius ieškinius tenkinti iš dalies. Priteisti iš kaltinamojo S. S. nukentėjusiajai O. K. 4 302 Eur turtinei ir 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. O. K. civilinio ieškinio dalį dėl 99,99 Eur turtinės ir 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmesti. Priteisti iš kaltinamojo S. S. nukentėjusiesiems V. K., N. K. ir I. K. po 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, J. K. 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki civilinių ieškinių visiško įvykdymo. Atmesti N. K. ieškinio dalį dėl 5 000 Eur neturtinės žalos, V. K. ieškinio dalį dėl 5 000 Eur neturtinės žalos, J. K. ieškinio dalį dėl 15 000 Eur neturinės žalos atlyginimo ir I. K. ieškinio dalį dėl 776,7 Eur turtinės ir 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo S. S. 1 246,78 Eur (duomenys neskelbtini) valdybai turtinei žalai atlyginti.

Laikiną kaltinamojo S. S. nuosavybės teisės į turtą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios nuosavybės teise priklausantį sutuoktiniams S. S. ir O. S., apribojimą palikti galioti iki teismo nuosprendžio dalies dėl civilinių ieškinių atlyginimo įvykdymo. Laikiną nuosavybės teisės į pinigines lėšas sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje banke AB (duomenys neskelbtini), apribojimą panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Priteisti iš kaltinamojo S. S. 2 173,64 Eur nukentėjusiajai N. K. atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) skaitmenines laikmenas (6 CD) su informacija, gauta atliekant Baudžiamojo proceso kodekse numatytus veiksmus, saugoti kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą kartu su baudžiamąja byla;

2) daktiloskopines korteles, lipdukus su mikrodalelėmis, kontrolinius lipdukus, 8 vokus su tiriamųjų subjektų plaukais, tamponus su biologinių skysčių – seilių ir kraujo – lyginamaisiais pavyzdžiais, saugomus (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) poskyryje, tūtelę ir kulką, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;

4) dokumentus: medžiotojo nario pažymėjimą ir medžiotojo bilietą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotus S. S., saugomus (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) poskyryje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti šiuos dokumentus išdavusioms įstaigoms;

3) nukentėjusiojo I. K. įgaliojimo In. K. kopiją, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti įgaliotojui I. K.

Pavesti ikiteisminį tyrimą kontroliavusiam (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros prokurorui organizuoti sprendimo priėmimą dėl ginklų: pramoninės gamybos (duomenys neskelbtini) mm kalibro „(duomenys neskelbtini)“ modelio šautuvo, Nr. (duomenys neskelbtini), ir pramoninės gamybos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) mm kalibro (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) modelio šautuvo, Nr. (duomenys neskelbtini); šaudmenų: 56 pramoninės gamybos (duomenys neskelbtini) kalibro (duomenys neskelbtini) šovinių; 40 pramoninės gamybos (duomenys neskelbtini) mm kalibro (duomenys neskelbtini) šovinių (duomenys neskelbtini) ir 253 pramoninės gamybos (duomenys neskelbtini) mm kalibro (duomenys neskelbtini) šovinių (duomenys neskelbtini), ginklo „(duomenys neskelbtini)“ pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini); ginklo – (duomenys neskelbtini) šautuvo „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini); ginklo – kombinuoto šautuvo (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir leidimo laikyti (nešioti) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini), paėmimo ir leidimų panaikinimo Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 ir 41 straipsnių nustatyta tvarka.

Nuosprendį per dvidešimt dienų nuo paskelbimo galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.