- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-07
- Bylos Nr.
- e2A-1-413/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06330-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Lina Žemaitienė, Rūta Palubinskaitė
- Atsakovas
- A. K.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Palangos vandenys“
- Kategorijos
- 2.6.10.1Civilinės atsakomybės samprata
- 2.6.10.2.1Neteisėta veika
- 2.6.10.2.2Priežastinis ryšys
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Palubinskaitės ir Linos Žemaitienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. galutinio sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-15313-950/2019, pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Palangos vandenys“ ieškinį atsakovui A. K. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Palangos vandenys“ teismui 2019 m. balandžio 10 d. pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo A. K. 27 266,50 Eur dydžio nuostolius, susidedančius iš 27 109,20 Eur negautų pajamų ir 157,30 Eur patirtų išlaidų už antstolio J. P. faktinių aplinkybių konstatavimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė savo reikalavimus grindė tokiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
2.1. Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. T2-235 „Dėl viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo paskyrimo“ ieškovė yra paskirta viešuoju geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju Palangos miesto savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje.
2.2. Atsakovas nuosavybės teise valdo poilsio namelius, esančius (duomenys neskelbtini). Ieškovė 2016 m. liepos 28 d. patikrinimo metu nustatė, kad atsakovas savavališkai pajungė į ieškovės valdomą ir naudojamą nuotekų tvarkymo infrastruktūrą savo namelių nuotekų išvadus. Atsakovas ir jo nurodymu veikę asmenys neleido ieškovės darbuotojams atjungti savavališkai prijungtus nuotekų išvadus, todėl ieškovė turėjo kreiptis į teismą su ieškiniu dėl nuostolių atlyginimo ir įpareigojimo netrukdyti atjungti savavališkai prijungtus nuotekų šalinimo įrenginius.
2.3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 31 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-2576-235/2017, priteisė ieškovei iš atsakovo 27 440,78 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, taip pat įpareigojo atsakovą netrukdyti ieškovei buitinių nuotekų šuliniuose Nr. 17, 18 (planšeto Nr. 37-A-12), 162, 163, 214 ir 215 (planšete Nr. 37- A-8) atjungti atsakovo savavališkai prijungtus nuotekų išvadus iš poilsio namelių, esančių (duomenys neskelbtini).. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-486-585/2018, minėtą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą.
2.4. Savavališkai prijungtų nuotekų išvadų atjungimas buvo užbaigtas 2018 m. rugsėjo 27 d. Ieškovės sudaryta Geriamojo vandens apskaitos prietaisų tinkamo eksploatavimo ar nelegalių nuotekų ir (arba) vandentiekio prisijungimų pažeidimų vertinimo komisija (toliau – Komisija) 2018 m. rugsėjo 13 d. Vandens apskaitos prietaiso ir (arba) nuotekų/vandentiekio pasijungimo pažeidimų vertinimo aktu Nr. 21, vadovaudamasi Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-629 (toliau – Taisyklės), 51 punktu paskaičiavo jai padarytus 27 109,20 Eur nuostolius (negautas pajamas) už laikotarpį nuo 2016 m. liepos 28 d. (kai buvo nustatytas atsakovo savavališkas prisijungimas) iki 2018 m. rugsėjo 27 d. (kada vykdant įsiteisėjusį teismo sprendimą buvo galutinai atjungti atsakovo savavališkai prijungti nuotekų išvadai).
2.5. Apskaičiuoti 27 109,20 Eur nuostoliai už savavališkai išleistų nuotekų tvarkymą vertintini kaip ieškovės negautos pajamos, kurias turi atlyginti atsakovas, nes ieškovas faktiškai suteikė jam nuotekų tvarkymo paslaugas, t. y. savavališkai išleistas nuotekas priėmė į buitinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, jas nutransportavo iki nuotekų valyklos bei išvalė. Be to, atsakovas turi atlyginti ir 157,30 Eur antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidas, ieškovės patirtas antstoliui J. P. fiksuojant 2018 m. rugsėjo 11 d. ieškovo darbuotojų mėginimą savarankiškai atjungti savavališkai prijungtus nuotekų išvadus bei atsakovo nurodymu veikusių asmenų kliudymą jiems tai padaryti.
3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. balandžio 19 d. preliminariu sprendimu ieškovės UAB „Palangos vandenys“ ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovo A. K. 27 266,50 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. balandžio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 307,00 Eur žyminį mokestį ir 1 815,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
4. Atsakovas A. K. 2019 m. gegužės 15 d. pateikė prieštaravimus dėl teismo preliminaraus sprendimo. Prieštaravimuose nurodė tokius pagrindinius argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
4.1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-2576-235/2017, neturi prejudicinės reikšmės šioje byloje ieškovės pareikštam ieškiniui.
4.2. Bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad lokalūs buitinių nuotekų tinklai buvo ne tik įrengti iki atsakovui 2003 m. įgyjant nuosavybės teise poilsio namelius, esančius (duomenys neskelbtini)., bet ir teisėtai prijungti prie miesto infrastruktūros, dėl to jo veiksmuose nėra savavališko prisijungimo prie ieškovei priklausančių nuotekų tinklų fakto, t. y. nėra atsakovo neteisėtų veiksmų.
4.3. Ieškovė iš esmės pažeidė teisės aktų reikalavimus, reglamentuojančius savavališko prisijungimo fakto fiksavimo tvarką ir pasekmes.
Šalies argumentai
4.4. Ieškovės nurodomas tariamas pažeidimo laikotarpis ir prašomos priteisti žalos dydis niekuo nepagrįsti. UAB „Palangos vandenys“ ieškiniu reikalauja žalos už laikotarpį nuo 2016 m. liepos 28 d. iki 2018 m. rugsėjo 27 d., t. y. už 2 m. ir 2 mėn., nors 2018 m. rugsėjo 13 d. surašytame vertinimo akte Nr. 21 nurodoma, kad atsakovas aktyvią apgyvendinimo veiklą vykdė nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 17 d.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 17 d. galutiniu sprendimu Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. preliminarų sprendimą iš esmės paliko nepakeistą, pakeitė sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisė ieškovei iš atsakovo 1 997,87 Eur bylinėjimosi išlaidas, o valstybei iš atsakovo 6,84 Eur išlaidas, susijusias su teismo procesinių dokumentų įteikimu.
6. Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-2576-235/2017, yra konstatuotos dvi nagrinėjamai civilinei bylai reikšmingos faktinės aplinkybės: 1) atsakovas nuotekų išvadus prie ieškovės valdomos ir naudojamos nuotekų tvarkymo infrastruktūros prijungė savavališkai, pažeisdamas teisės aktuose nustatytą tvarką; 2) savavališkas nuotekų išvadų prijungimas prie ieškovės valdomos ir naudojamos nuotekų tvarkymo infrastruktūros yra teisėtai ir tinkamai konstatuotas 2016 m. liepos 28 d. UAB „Palangos vandenys“ nuotekų tinklų eksploatavimo sąlygų patikrinimo aktu. Teismo vertinimu, šios faktinės aplinkybės turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai, dėl to jų iš naujo įrodinėti nereikia.
7. Teismas pažymėjo, kad atsakovas savavališkai prisijungė prie UAB „Palangos vandenys“ valdomos ir naudojamos nuotekų tvarkymo infrastruktūros tiksliai nenustatytu laiku. Šis neteisėtai atliktas veiksmas (savavališkas prisijungimas) buvo užfiksuotas 2016 m. liepos 28 d. aktu. Ieškovės nuostoliai už minėtą laikotarpį (nuo savavališko prisijungimo iki 2016 m. liepos 28 d. akto surašymo), patirti dėl atsakovo savavališko prisijungimo prie UAB „Palangos vandenys“ valdomos ir naudojamos nuotekų tvarkymo infrastruktūros, jau yra priteisti įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-2576-235/2017. Surašius 2016 m. liepos 28 d. aktą atsakovas savo neteisėtų veiksmų nenutraukė ir toliau savavališkai naudojosi ieškovei priklausančia nuotekų tvarkymo infrastruktūra. Atsakovo savavališkai prijungtų nuotekų išvadai visiškai buvo atjungti tik 2018 m. rugsėjo 27 d.
8. Teismas nustatė, kad atsakovas 2017 m. birželio 3 d. sudarė su Lietuvos teatro sąjunga susitarimą, pagal kurį Lietuvos teatro sąjunga sutiko, jog atsakovas naudotų savo reikmėms geriamąjį vandenį nuo skaitiklio Nr. 32799685-2012 rodmens Nr. 00588790 ir už suvartotą geriamąjį vandenį bei nuotekas atsiskaitytų pagal UAB „Palangos vandenys“ įkainius. 2019 m. gegužės 28 d. priedu prie minėto susitarimo atsakovas ir Lietuvos teatro sąjunga patikslino susitarimą, nurodydami, jog skaitiklis, pagal kurį buvo atsiskaitoma už patiektą geriamąjį vandenį ir nuotekas, yra ne Nr. 32799685-2012, o Nr. 07.443513. Remdamasis ieškovės į bylą pateiktomis ir Lietuvos teatro sąjungai išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis už 2017-2018 m., teismas nurodė, kad vanduo minėtam subjektui buvo tiekiamas ir apskaitomas per du savarankiškus skaitiklius, t. y. skaitiklį, skirtą (duomenys neskelbtini)., ir skaitiklį, skirtą (duomenys neskelbtini). - p./st. „Žaldokynė“. Lietuvos teatro sąjungos atstovas A. B. teismo posėdžio metu patvirtino, kad būtent per pirmąjį skaitiklį ((duomenys neskelbtini).) yra sudaryta galimybė gauti vandenį ir atsakovo poilsio nameliams, o už gautą vandenį atsakovas yra avansu pervedęs pinigus Lietuvos teatro sąjungai, kuri yra pilnai atsiskaičiusi su UAB „Palangos vandenys“.
9. Teismo vertinimu, nors atsakovas nuo 2017 m. birželio 3 d. gavo vandenį su Lietuvos teatro sąjunga sudaryto susitarimo pagrindu, tačiau jis neturi savarankiškų nuotekų tinklų, į kuriuos galėtų legaliai (teisėtai) išleisti nuotekas. Remdamasis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, teismas padarė išvadą, kad šie duomenys neginčijamai patvirtina, jog atsakovui priklausantys poilsio nameliai, esantys (duomenys neskelbtini)., nėra prijungti prie jokių nuotekų šalinimo tinklų.
10. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad kitu įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 28d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-413-944/2019, buvo neginčijamai konstatuota ir kita reikšminga faktinė aplinkybė – atsakovo neteisėtas ir savavališkas prisijungimas prie ieškovės valdomos ir naudojamos geriamojo vandens infrastruktūros (pajungta žarna, kurios kitas galas buvo atsakovo valdomoje teritorijoje (duomenys neskelbtini).), taip pat neteisėtas ir savavališkas geriamo vandens vartojimo faktas, kuris realiai buvo užfiksuotas ir nutrauktas tik 2017 m. rugsėjo 5 d. Minėtu sprendimu ieškovei UAB „Palangos vandenys“ iš atsakovo A. K. buvo priteista 988,35 Eur dydžio nuostolių suma už savavališkai suvartotą geriamąjį vandenį, kuri paskaičiuota vadovaujantis Taisyklių 50 punkto reikalavimais.
11. Remdamasis aptartomis aplinkybėmis, teismas padarė išvadą, kad atsakovas įvairiais (teisėtais/neteisėtais) būdais gautą vandenį, kurio tikslaus kiekio šiuo metu nustatyti nėra jokios objektyvios galimybės, iš poilsio namelių, esančių (duomenys neskelbtini)., pašalindavo savavališkai prisijungęs prie ieškovei priklausančios nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Tokius neteisėtus veiksmus jis atliko (toliau tęsė) ir nuo 2016 m. liepos 28 d. akto surašymo iki 2018 m. rugsėjo 27 d., kai jo savavališkai prijungti nuotekų išvadai realiai ir visiškai buvo atjungti. Todėl teismas konstatavo, kad šiuo atveju neteisėti atsakovo veiksmai yra nustatyti ir visiškai įrodyti.
12. Pasisakydamas dėl ieškovės įrodinėjamų 27 109,20 Eur nuostolių dydžio (negautų pajamų), teismas nurodė, kad pagal Taisyklių 51 punkto reikalavimus geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros priežiūros metu nustačius, kad asmuo savavališkai prijungė savo nuotekų šalinimo įrenginius prie geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos nuotekų tvarkymo infrastruktūros, asmens pašalintų nuotekų kiekis nustatomas skaičiuojant, kad nuotekos tekėjo 0,35 metro per sekundę greičiu dvidešimt keturias valandas per parą, esant 0,65 nuotekų tinklų skersmens užpildymui, laikotarpiu nuo savavališko prijungimo dienos iki savavališko prijungimo pašalinimo dienos pagal pateiktą formulę. Tuo atveju, jei savavališko prijungimo datos neįmanoma nustatyti, asmens pašalintų nuotekų kiekis skaičiuojamas nurodytu būdu, tačiau ne per ilgesnį kaip vieno mėnesio laikotarpį. Nors šiuo atveju atsakovo savavališko prisijungimo laikotarpis yra aiškus, t. y. nuo 2016 m. liepos 28 d. iki 2018 m. rugsėjo 27 d., ieškovė prašė priteisti nuostolius, apskaičiuotus tik už 30 d. laikotarpį. Kadangi įstatymas to nedraudžia, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra nustatyta ir kita civilinės atsakomybės taikymo sąlyga – nuostoliai (žala) ir jų dydis.
13. Pasisakydamas dėl kitos civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio – teismas nurodė, kad tarp atsakovo atliktų neteisėtų veiksmų ir nuostolių yra teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys, nes atsakovui neatlikus nurodytų veiksmų (laiku nutraukus savavališką prisijungimą; sąmoningai neleidus nuotekų), ieškovė nebūtų patyrusi nuostolių. Kadangi atsakovas neteisėtai prisijungė prie ieškovei priklausančios nuotekų tvarkymo infrastruktūros, per ją leido panaudotą vandenį (nuotekas), kuris buvo gautas įvairiais (teisėtais/neteisėtais) būdais, teismas sprendė, kad atsakovo kaltė yra tyčinė. Atsakovui nepaneigus kaltės prezumpcijos, teismas pripažino ieškinį pagrįstu.
14. Teismas pažymėjo, kad nesėkmingas ieškovės darbuotojų bandymas įvykdyti įsiteisėjusį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-2576-235/2017, buvo užfiksuotas antstolio J. P. 2018 m. rugsėjo 11 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą ieškovė sumokėjo 157,30 Eur, kuriuos teismas laikė ieškovės patirtais nuostoliais, nes jie atsirado dėl atsakovo neteisėtų veiksmų – savalaikio įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymo bei trukdymo jį įvykdyti atsakingiems UAB „Palangos vandenys“ darbuotojams. Todėl teismas nurodytą 157,30 Eur sumą priteisė ieškovei kaip nuostolius.
15. Pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų, teismas nustatė, kad ieškovė už ieškinio padavimą sumokėjo 307,00 Eur dydžio žyminį mokestį ir patyrė 3 381,75 Eur dydžio išlaidas teisinei pagalbai apmokėti. Teismas pripažino ieškovės patirtas atstovavimo išlaidas (3 381,75 Eur) akivaizdžiai neprotingomis ir daugiau nei dvigubai didesnėmis už atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, nors civilinė byla nebuvo sudėtinga ir didelės apimties, joje nebuvo sprendžiami jokie išskirtiniai teisės taikymo ir jos aiškinimo klausimai, todėl teismas nusprendė sumažinti atstovavimo išlaidas perpus, t. y. iki 1 690,87 Eur sumos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
16. Apeliaciniu skundu atsakovas A. K. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Palangos vandenys“ ieškinį atmesti. Be to, apeliantas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, apklausti liudytoju buvusį poilsio bazės AB „Elnias“ direktoriaus pavaduotoją A. K., specialistus, turinčius specialių žinių tinklų prijungimo srityje, prijungti prie bylos rašytinį įrodymą – Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. A1-676 patvirtintą žemės sklypo (duomenys neskelbtini). planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui.
17. Apeliaciniame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
17.1. Teismas nepagrįstai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-2576-235/2017 (paliktas galioti Vilniaus apygardos teismo 2018-05-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-486-585/2018) nustatytas aplinkybes laikė prejudicinėmis, dėl to nepagrįstai atsisakė iš naujo vertinti atsakovo neteisėtus veiksmus. Kitoje byloje buvo vertinama visiškai kita faktinė situacija, t. y. kitas laikotarpis, už kurį ieškovė reikalavo nuostolių atlyginimo, dėl to paminėtoje kitoje civilinėje byloje teismai atitinkamai vertino šalių motyvus ir įrodymus, susijusius su faktinėmis aplinkybėmis, buvusiomis laikotarpiu iki 2016 m. liepos 28 d.
17.2. Teismas nepagrįstai netaikė specialiųjų teisės aktų normų, reglamentuojančių prisijungimo sąlygų sąvoką, vartotojo ir geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros naudojimą ir priežiūrą, nes konstatavo savavališko prisijungimo faktą nesant specialiosiose teisės normose įtvirtinto savavališko prisijungimo požymių. Teismas nepagrįstai nesivadovavo šio ginčo laikotarpiu, t. y. 2016 m. lapkričio 16 d., užfiksuotais kadastro duomenimis, kurie patvirtina, kad visi atsakovo 26 poilsio nameliai turi komunalinį vandentiekį ir komunalinį nuotekų šalinimą.
17.3. Nagrinėjamo ginčo atveju pastatai: virtuvė–tualetas ir vasarnamis–klubas (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini).), ir likę 26 poilsio pastatai, esantys žemės sklype (duomenys neskelbtini)., buvo prijungti ne į centralizuotus nuotekų tinklus, esančius K(duomenys neskelbtini). opų gatvėje, bet į žemės sklype esančią kiemo nuotakyno trasą, einančią tarp kiemo šulinių Nr. 163, 162, 214, 215 ir 18, kuri dar iki 1975 m. buvo prijungta prie centralizuotų nuotekų tinklų, esančių (duomenys neskelbtini). gatvėje. Plungės apylinkės teismas 2018 m. gegužės 4 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. II-8-973/2018 nustatė, kad atsakovas, būdamas savininku, poilsio namelių nuotekų šalinimo įrenginių nepajungė.
Šalies argumentai
17.4. Ieškovė tik deklaratyviai teigė, kad atjungti nuotekų išvadus trukdė atsakovo nurodymu veikę neprisistatę asmenys. Kadangi ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad būtent atsakovo nurodymu jai buvo trukdoma atjungti nuotekų išvadus, teismas galutiniame sprendime nepagrįstai sutiko su šiuo ieškovės deklaratyviu argumentu. Apeliantas pažymi, kad poilsio namelius nuomoja tretieji asmenys ir juose verslo liudijimų pagrindu vykdo apgyvendinimo veiklą, dėl to nesant byloje duomenų, patvirtinančių, kad būtent atsakovas trukdė ieškovei atjungti nuotekų išvadus, teismas neturėjo vadovautis ieškovės deklaratyviais ir jokiais objektyviais duomenimis neparemtais teiginiais.
17.5. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, suformuotos 2018 m. spalio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-364-684/2018, numatančios, kad savavališko prisijungimo fakto įforminimo tvarkos pažeidimas eliminuoja geriamo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo galimybę panaudoti savavališko prisijungimo faktą prieš vartotoją, nes pirmosios instancijos teismas savavališko prisijungimo fakto tvarkos įforminimo pažeidimus absoliučiai ignoravo, taip pat ignoravo faktą, kad dėl naujai prašomų priteisti nuostolių joks savavališko prisijungimo aktas apskritai nebuvo surašytas.
17.6. Teismas neįvertino esminės bylos aplinkybės, t. y. kad atsakovas už ginčo laikotarpiu išleistas nuotekas visiškai atsiskaitė su ieškove kaip subabonentas, pagal ieškovės abonentei Lietuvos teatro sąjungai išrašytas PVM sąskaitas faktūras, dėl ko ieškovei nebuvo padaryta žala. Tai reiškia, kad teismas taikė dvigubą teisinę atsakomybę už tą patį pažeidimą. Matydamas, kad atsakovas ginčo laikotarpiu yra sumokėjęs ieškovei už išleistas nuotekas net 4 406,68 Eur be PVM, teismas ginčijamais sprendimais papildomai priteisė iš atsakovo dar 27 226,50 Eur nuostolių atlyginimą ir nesprendė teisingo atlygio dydžio už atsakovo tariamai neapskaitytas nuotekas. Dėl to sudarė sąlygas ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita, nes 26 poilsio nameliai per 30 metų negalėtų išleisti nuotekų už 27 226,50 Eur, kadangi visi 28 atsakovo pastatai per metus išleidžia nuotekų vidutiniškai už 800 Eur be PVM. Be to, 28 pastatai atsakovui kainavo 28 960 Eur (100 000 Lt), kas parodo, kad ieškovės prašomas priteisti žalos dydis yra lygus visų atsakovo pastatų įsigijimo kainai, kas neabejotinai pažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
17.7. Teismas nevertino, ar ieškovės ir atsakovo veiksmuose nėra mišrios kaltės. Kadangi bylos įrodinėjimo dalyku buvo atsakovo nuo 2016 m. liepos 28 d. iki 2018 m. rugsėjo 27 d. atlikti neteisėti veiksmai (neveikimas), todėl buvo būtina įvertinti ir pačios ieškovės (kaip nukentėjusio asmens) veiksmus minėtu laikotarpiu. Nustačius, kad pati ieškovė minėtu laikotarpiu elgėsi ne pagal teisę arba nepakankamai apdariai ir rūpestingai, turėtų būti konstatuota, kad pati ieškovė prisiėmė atsakovo veiksmų atsiradimo riziką ir/arba žalos padidėjimo riziką, kas leistų atleisti atsakovą visiškai ar bent iš dalies nuo pareigos atlyginti nuostolius.
17.8. Galutiniu sprendimu teismas nepasisakė dėl vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – dėl atsakovo padaryto teisės pažeidimo, kuri sudaro šios bylos ginčo dalyką, ir nepagrįstai laikė atsakovo veiksmus neteisėtais vadovaudamasis kaip prejudicine Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėta civiline byla Nr. e2-2576-235/2017. Tokiu būdu, apelianto nuomone, teismas neatskleidė bylos esmės ir priėmė nemotyvuotą ir nepagrįstą sprendimą, kuris turi būti panaikintas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Kadangi teismas neatskleidė bylos esmės, yra pagrindas apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir leisti atsakovui teismo posėdžio metu atskleisti ne tik šio ginčo esmę, bet ir išspręsti esminius procesinius klausimus, kurių neišsprendus byloje negali būti priimtas teisingas teismo sprendimas. Dėl šios priežasties yra pagrindas apklausti byloje liudytoju buvusį poilsio bazės savininkės AB „Elnias“ direktoriaus pavaduotoją A. K. ir prijungti papildomus įrodymus.
Atsiliepimas
18. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Palangos vandenys“ prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
18.1. Ieškovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, taip pat pagrįstai rėmėsi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. sprendime nustatytais prejudiciniais faktais (CPK 182 str. 2 p., 279 str.). Todėl faktinių aplinkybių ieškovė nekartoja ir tiek, kiek šios aplinkybės neaptartos pirmosios instancijos teismo sprendime, prašo vadovautis ieškinyje nurodytu faktinių aplinkybių aprašymu. Ieškovė prašo neprijungti prie bylos su atsakovo apeliaciniu skundu pateiktų naujų įrodymų, kurie nebuvo tirti pirmosios instancijos teisme, ir netenkinti kitų apelianto prašymų dėl žodinio proceso ir liudytojų apklausos.
18.2. Ieškovė pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 31 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2- 2576-235/2017, patvirtino savavališko prisijungimo faktą ir nenustatė jokių procedūrinių pažeidimų, susijusių su savavališko prisijungimo fakto fiksavimu. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad minėtu sprendimu konstatuotos faktinės aplinkybės turi prejudicinę reikšmę šioje civilinėje byloje ir dėl to iš naujo įrodinėti šių aplinkybių ieškovei nereikia.
18.3. Nepaisant apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės, jog atsakovo poilsio nameliai prijungti ne tiesiogiai prie ieškovės valdomos viešosios nuotekų tvarkymo infrastruktūros, o prie lauko tinklų, kasacinio teismo išaiškinimai pagrindžia, kad toks prisijungimas kartu reiškia ir prisijungimą prie ieškovės valdomos viešosios nuotekų tvarkymo infrastruktūros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3- 364-684/2018). Tai patvirtina ir aplinkybė, jog pavienė lauko nuotekų tinklų atkarpa nuotekų tvarkymo paslaugų dar neteikia, o šias paslaugas suteikia ieškovė.
18.4. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-486-585/2018 pritarė išvadai, nurodydamas, kad „kaip patvirtino teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. K. buvusio poilsio namelių savininko poilsio bazės „Elnias“ direktoriaus pavaduotojas, bendrovė svarstė galimybę prisijungti prie vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistemos, tačiau jau tuo metu bendrovės finansinė padėtis nebuvo pakankamai gera, kad taip padarytų. Iš šio liudytojo parodymų ir kitų bylos įrodymų pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog poilsio bazė „Elnias“ savo nuosavybės teise valdytų poilsio namelių prie vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistemų nebuvo prijungusi.“ Apeliaciniame skunde atsakovas iškraipo Vilniaus miesto apylinkės teisme liudytoju apklausto buvusios poilsio bazės savininkės AB „Elnias“ direktoriaus pavaduotojo A. K. žodžius.
18.5. Kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. sprendimas dalyje dėl nuotekų išvadų atjungimo nebuvo įvykdytas visą šioje byloje nagrinėjamą ginčo laikotarpį, joks kitas savavališko prisijungimo nustatymo aktas iš naujo neturėjo būti surašytas, nes savavališkas pasijungimas jau buvo konstatuotas 2016 m. liepos 28 d. UAB „Palangos vandenys“ nuotekų tinklų eksploatavimo sąlygų patikrinimo aktu ir 2016 m. rugpjūčio 4 d. UAB „Palangos vandenys“ nuotekų/vandentiekio eksploatavimo sąlygų patikrinimo aktu.
18.6. Ieškovės apskaičiuotoji 27 109,20 Eur nuostolių suma už savavališkai išleistų nuotekų tvarkymą pirmosios instancijos teismo pagrįstai įvertinta kaip ieškovės negautos pajamos (CK 6.249 str. 1 d.), kurias kaip nuostolius turi atlyginti atsakovas. Atsakovas, ieškovės sąskaita šalindamas nuotekas, pažeidė egzistuojančią teisinę pareigą, o ieškovė dėl šių neteisėtų veiksmų patyrė žalos, nes faktiškai suteikė nuotekų tvarkymo paslaugas, t. y. savavališkai išleistas nuotekas priėmė į buitinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, jas transportavo iki nuotekų valyklos bei išvalė. Nuostolių dydžio nepaneigia deklaratyvūs apelianto teiginiai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytas žalos padarymo faktas.
18.7. Teismas tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes ir pagrįstai pripažino, jog yra pagrindas priteisti iš atsakovo nuostolius pagal Taisyklių 51 punktą, apskaičiuojant nuostolių dydį už 30 parų. Priteisti nuostoliai atitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, kadangi šioje byloje aptariamu laikotarpiu atsakovas leido neapskaitytas nuotekas į ieškovo eksploatuojamus magistralinius buitinių nuotekų tinklus 2 metus ir 2 mėnesius.
18.8. Ieškovė patyrė nuostolius išimtinai dėl atsakovo veiksmų, kadangi jis, būdamas ne tik verslininkas, bet ir diplomuotas teisės magistras, turėjo suprasti, jog ieškovei konstatavus savavališką prisijungimą turi būti vykdomas Infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 24 punktas, nustatantis, kad per savavališkai prijungtą nuotekų išvadą nuotekos nepriimamos tvarkyti ir šį išvadą geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas atjungia. Dėl to, kad atsakovas ir jo pavedimu veikę asmenys trukdė ieškovei atjungti savavališkai prijungtų nuotekų išvadus iš atsakovo poilsio namelių, ieškovė buvo priversta kreiptis su ieškiniu į teismą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
19. Apeliantas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmės, buvo padaryti proceso teisės normų pažeidimai, neištirti visi įrodymai.
20. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas; dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui neprivalomas. Taigi, apeliacinės instancijos teismas bylą apeliacine tvarka nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai savo iniciatyva arba (ir) dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) prašymu pripažįsta, kad, atsižvelgiant į bylos esmę, žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).
21. Nagrinėjamu atveju atsakovas savo apeliaciniame skunde nenurodo, kokias naujas ir procesiniuose dokumentuose nenurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismui jis galėtų paaiškinti, taip pat nenurodo jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių bylą reikėtų nagrinėti žodinio proceso tvarka. Byloje dalyvaujantys asmenys savo argumentus išsamiai yra išdėstę pateiktuose procesiniuose savo dokumentuose. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmosios instancijos teisme pakartojimas, o tik pirmosios instancijos teisme priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrindo nukrypti nuo rašytinės proceso formos nagrinėjamu atveju nėra. Todėl apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl liudytojų iškvietimo, naujų įrodymų prijungimo
22. Atsakovas prašo apklausti liudytoju buvusį poilsio bazės AB „Elnias“ direktoriaus pavaduotoją A. K., specialistus, turinčius specialių žinių tinklų prijungimo srityje, prijungti prie bylos rašytinį įrodymą – Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. A1-676 patvirtintą žemės sklypo (duomenys neskelbtini)., planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui.
23. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktas; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-943-933/2023).
24. Teisėjų kolegijos vertinimu, Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. A1-676 patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini)., planas nėra susijęs su nagrinėjamos bylos dalyku, kadangi šioje byloje sprendžiamas ginčas dėl nuostolių, susijusių su savavališku prisijungimu prie centralizuotos nuotekų sistemos, atlyginimo. Be to, šis dokumentas yra gerokai vėlesnės datos, nei buvo nustatytas savavališkas prisijungimo faktas, todėl apelianto prašymas dėl naujų įrodymų prijungimo atmestinas kaip nepagrįstas.
25. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo tenkinti ir kitus atsakovo prašymus dėl liudytojo ir specialistų apklausos, kadangi liudytoju prašomas apklausti buvęs poilsio bazės AB „Elnias“ direktoriaus pavaduotojas A. K. dėl tų pačių aplinkybių jau yra davęs paaiškinimus kitoje civilinėje byloje Nr. e2-2576-235/2017 ir kurio paaiškinimais rėmėsi pirmosios instancijos teismas. Apeliantas nenurodo, kokias naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai ir apeliacinio skundo išnagrinėjimui, galėtų nurodyti minėtas liudytojas, taip pat nepaaiškina, kokius konkrečius specialistus teismas turėtų apklausti ir ką šie specialistai galėtų patvirtinti ar paneigti, todėl ir šie apelianto prašymai atmestini kaip nepagrįsti.
26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Kauno apygardos teismas buvo patenkinęs apelianto prašymą ir sustabdęs šios bylos nagrinėjimą, iki įsiteisės kiti teismų priimti procesiniai sprendimai, be kita ko ir nurodytojoje civilinėje byloje Nr. e2-2576-235/2017.
Dėl apeliacinio skundo
27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), o nagrinėjamo ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. Todėl skundžiamo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinimas pagal byloje pareikšto apeliacinio skundo argumentus.
28. Minėta, kad ieškovės ieškinys grindžiamas tuo, jog nustačius, kad atsakovas, valdantis nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą, adresu (duomenys neskelbtini)., yra neteisėtai prisijungęs prie ieškovės valdomų centralizuotų nuotekų šalinimo tinklų, šio pažeidimo jis nepašalina ir toliau savavališkai naudojasi ieškovės centralizuota nuotekų sistema, dėl ko ieškovė patiria turtinius nuostolius. Skundžiamu 2019 m. gruodžio 17 d. galutiniu sprendimu teismas ieškovės ieškinį tenkino visiškai. Atsakovas nesutinka su minėtu teismo sprendimu, prašo jį panaikinti ir ieškovės ieškinį atmesti, kadangi jokių neteisėtų veiksmų jis neatliko ir žalos ieškovei nepadarė.
29. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė (CK 6.245 straipsnio 2 dalis). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Deliktinės civilinės atsakomybės viena pagrindinių taisyklių suformuluota CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).
30. Deliktinė atsakomybė kyla, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme numatyta atsakomybė be kaltės, tai – vadinamoji griežtoji deliktinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 16 d. ATSKIRI GRIEŽTOSIOS DELIKTINĖS ATSAKOMYBĖS ATVEJAI LIETUVOS KASACINĖJE JURISPRUDENCIJOJE Nr. AC-48-1. Teismų praktika. 2018, 48, p. 409-454),
31. Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis nustatyta, kad atsakovas nuo 2013 m. liepos 11d. nuosavybės teise valdo pastatus – poilsio namelius, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), virtuvę-tualetą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vasarnamį-klubą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisės įgijimo pagrindas – 2003 m. sausio 15 d. Viešųjų varžytynių aktas Nr. 116. Atsakovo nuosavybės teise valdomi nameliai statyti 1968, 1985 metais. Tik prie dviejų pastatų, t. y. virtuvės-tualeto ir vasarnamio-klubo, yra įregistruoti komunalinis vandentiekis ir komunalinis nuotekų šalinimas.
32. Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. T2-235 ieškovė UAB „Palangos vandenys“ yra paskirta viešuoju geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju Palangos miesto savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje ir jai pavesta viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje vykdyti viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą. Minėtiems darbams atlikti ieškovė turi 2015 m. gegužės 28 d. išduotą licenciją.
33. Ieškovės darbuotojas R. L. 2016 m. liepos 28 d. surašė Nuotekų tinklų eksploatavimo sąlygų patikrinimo aktą, kuriame nurodė, kad objekte poilsio namai „Elnias“, adresu (duomenys neskelbtini), rasti nelegaliai prijungti į miesto nuotekų tinklus apie 28 nameliai, abonentas A. K.. Šis dokumentas parengtas dviem egzemplioriais, dokumentą pasirašė ieškovės darbuotojas.
34. Ieškovės darbuotojai kartu su Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovu ir antstole, atlikę patikrinimą, 2016 m. rugpjūčio 4 d. surašė Nuotekų/vandentiekio eksploatavimo sąlygų patikrinimo aktą, kuriame nurodė, kad atliko patikrą objekte, adresu (duomenys neskelbtini), ir patikrinimo metu nustatė pažeidimus: į esamus buitinių nuotekų tinklus nuo EKŠ-17 (planšeto Nr. 37-A-12) žemės sklype (duomenys neskelbtini) iki EKŠ-171 (planšeto Nr. 37-A-8) (duomenys neskelbtini) gatvėje Palangoje, neteisėtai prisijungta į centralizuotus buitinių nuotekų tinklus. Kaip nurodyta ieškinyje, atlikus bandymus su dūmais, nustatyta, kad neteisėti prijungimai užfiksuoti buitinių nuotekų šuliniuose Nr. 17, Nr. 18 (planšeto Nr. 37A-12) bei šuliniuose Nr. 215, Nr. 214, Nr. 162 ir Nr. 163 (planšeto Nr. 37-A-8). Neteisėtai prijungti buitinių nuotekų išvadai yra naudojami, jais nuotekos išleidžiamos į 200 mm skersmens centralizuotus buitinių nuotekų tinklus, išleidžiamos neapskaitomos buitinės nuotekos, buitinių nuotekų išvadai savavališkai prijungti iš poilsio pastatų (duomenys neskelbtini).. Pažeidimo laikotarpis – nežinomas. Abonentas – A. K.. Aktas pasirašytas trijų ieškovės atstovų.
35. Prie akto pridėtos schemos ir nuotraukos patvirtina, kad į buitinių nuotekų šulinį Nr. 17 yra pajungimas, kurio kryptis eina iš greta esančių poilsio pastatų ir toliau patenka į šulinį Nr. 18, iš kurio matyti sklindantys dūmai. Toliau kryptis eina link šulinių Nr. 215 – 214 – 162 – 163, kuriuose taip pat matomi nuotekų vamzdžių prijungimai, o nuotekos suteka į centralizuotą buitinių nuotekų šulinį EKŠ-171, esantį (duomenys neskelbtini) g., per 200 mm diametro vamzdį.
36. Aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29d. įsakymu Nr. D1-629 patvirtintų Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių (akto redakcija, galiojusi nuo 2015 m. spalio 23 d. iki 2017 m. sausio 21 d.) (toliau – Taisyklės) 24 punkte nustatyta, kad per savavališkai prijungtą vandentiekio įvadą vanduo netiekiamas ir šį įvadą geriamojo vandens tiekėjas atjungia. Per savavališkai prijungtą nuotekų išvadą ir (arba) paviršinių nuotekų išvadą nuotekos nepriimamos tvarkyti ir šį išvadą geriamojo vandens tiekėjas atjungia. Savavališkai prijungtas vandentiekio įvadas ir nuotekų išvadas atjungiami po to, kai surašomas geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nustatytos formos aktas ir pateikiamas susipažinti ir pasirašyti vartotojui, abonentui ar asmeniui, savavališkai prijungusiam nurodytas komunikacijas ir (arba) įrenginius. Vartotojui, abonentui, asmeniui ar jo atstovui atsisakius dalyvauti surašant šį aktą ir (ar) jį pasirašyti, jis galioja, tačiau geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo įgaliotas atstovas apie atsisakymą dalyvauti surašant šį aktą ir (ar) jį pasirašyti turi pažymėti abiejuose akto egzemplioriuose, iš kurių vienas lieka geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, kitas egzempliorius įteikiamas vartotojui, abonentui, asmeniui ar jo atstovui, savavališkai prijungusiam nurodytas komunikacijas ar įrenginius.
37. Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad savavališkas prisijungimas prie centralizuotų nuotekų šalinimo tinklų iš apeliantui priklausančių statinių (duomenys neskelbtini). buvo nustatytas 2016 m. liepos 28 d. ir dar kartą patvirtintas sudarytos komisijos 2016 m. rugpjūčio 4 d., tačiau byloje nėra duomenų, jog 2016 m. liepos 28 d. akto vienas egzempliorius pasirašytinai buvo įteiktas atsakovui, arba kad jis atsisakė pasirašyti minėtą aktą, kaip to reikalauja Taisyklės.
38. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad savavališko nuotekų prijungimo prie centralizuotų tinklų aktas yra įformintas netinkamai, todėl pagal kasacinio teismo išaiškinimus toks dokumentas negali sukelti teisinių pasekmių. Teisėjų kolegija su tokiais argumentais sutinka iš dalies.
39. Apelianto nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-364-684/2018, teisėjų kolegija konstatavo, kad reikalavimas sudaryti vartotojui (abonentui ar asmeniui, savavališkai prijungusiam nurodytas komunikacijas ar įrenginius) galimybę dalyvauti surašant savavališko prisijungimo aktą ir pateikti šį aktą susipažinti bei pasirašyti nėra savitikslis. Tokio reikalavimo paskirtis – užtikrinti vartotojo teisę žinoti, kad yra užfiksuotas pažeidimas, žinoti, koks yra užfiksuoto pažeidimo pagrindas ir pobūdis, pateikti savo paaiškinimus ir (ar) prieštaravimus nesutinkant su akte užfiksuotomis aplinkybėmis, taip pat žinoti, kokie teisiniai padariniai atsiranda, nustačius savavališko prisijungimo prie geriamojo vandens tiekėjui priklausančios infrastruktūros faktą. Teisėjų kolegijos vertinimu, ne mažiau svarbi yra ir aptariamo reikalavimo prevencinė reikšmė (vartotojui sudaromos sąlygos suprasti, kad jo veiksmai neteisėti ir gali sukelti reikšmingus neigiamus teisinius padarinius, taip atgrasant jį nuo tolesnių pažeidimų). <...> Teisėjų kolegija sprendė, jog savavališko prisijungimo fakto įforminimo tvarkos pažeidimas, galintis pasireikšti tiek vartotojo (abonento ar asmens, savavališkai prijungusio nurodytas komunikacijas ar įrenginius) teisės dalyvauti surašant savavališko prisijungimo aktą (įskaitant akto pateikimą susipažinti ir pasirašyti) neužtikrinimu, tiek savavališko prisijungimo akto su atitinkama žyma nepateikimu (vartotojui atsisakius dalyvauti surašant šį aktą ir (ar) jį pasirašyti), eliminuoja geriamojo vandens tiekėjo galimybę panaudoti savavališko prisijungimo faktą prieš vartotoją (Teismų praktika. 2018, 50, p. 124-145).
40. Faktinės bylos aplinkybės (nutarties 34 punktas) patvirtina, kad 2016 m. liepos 28 d. savavališko prisijungimo akto atsakovas nepasirašė ir akte nėra žymos apie jo atsisakymą dalyvauti surašant šį aktą ir (ar) jį pasirašyti. Ieškovės sudarytos komisijos 2016 m. rugpjūčio 4 d. aktas taip pat atsakovo nepasirašytas ir nėra duomenų, kad pastarasis aktas buvo pateiktas atsakovui susipažinti. Todėl, remdamasi aptartomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus kasacinio teismo išaiškinimus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė tinkamai neįformino savavališko prisijungimo fakto.
41. Byloje taip pat nustatyta, kad vykdant minėtų Taisyklių reikalavimus, ieškovė pavedė savo darbuotojui atjungti savavališkai prijungtus nuotekų išvadus. Iš (duomenys neskelbtini) 2016 m. rugsėjo 7 d. Nuotekų tinklų eksploatavimo sąlygų patikrinimo akto matyti, kad ieškovės darbuotojui atvykus užkimšti nelegaliai pajungtą išvadą šuliniuose Nr. 215, 18, 17, 163, 162, jam pavyko užkimšti tik 214 šulinyje esančius išvadus. Ant vieno šulinio buvo pastatytas automobilis, prie kitų šulinių neleido prieiti teritorijoje esantys žmonės. Minėtas dokumentas pasirašytas ieškovės darbuotojo su prierašu – nepasirašė. Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovės 2016 m. liepos 28 d. ir 2016 m. rugpjūčio 4 d. aktais nustatyti pažeidimai nebuvo pašalinti dėl atsakovo nekilnojamojo turto teritorijoje buvusių trečiųjų asmenų veiksmų, kurie atsisakė pasirašyti 2016 m. rugsėjo 7 d. patikrinimo aktą.
42. Iš ieškovės darbuotojo tarnybinio pranešimo įmonės direktoriui ir pridėtų nuotraukų matyti, kad minėto patikrinimo dieną (2016 m. rugsėjo 7 d.) adresu (duomenys neskelbtini)., buvo atvykusi ir policija, kurią iškvietė objekte buvusi moteris, tačiau policijos pareigūnai į tai nesikišo ir liepė išsiaiškinti patiems; viena moteris stovi ant nuotekų šulinio dangčio, ant kito šulinio stovi automobilis. Ieškovės darbuotojas nurodė, kad jam buvo trukdoma užkimšti vamzdžių išvadus, po to atvyko vyriškis, kuris prisistatė A. K. įgaliotu asmeniu. Ieškovės darbuotojas tarnybiniame pranešime nurodė, kad jis neatliko užduoties ir neužkimšo nuotekų šuliniuose esančių išvadų, nes jam buvo trukdoma. Tai leidžia daryti daugiau tikėtiną išvadą, kad 2016 m. rugsėjo 7 d. aktas ir jo turinys apie neteisėtą nuotekų šalinimo įrenginių pajungimą prie ieškovės valdomos centralizuotos nuotekų šalinimo sistemos atsakovui buvo arba turėjo būti žinomas (CPK 185 straipsnis).
43. Dar vėliau surašytame ieškovės 2016 m. rugsėjo 12 d. Nuotekų tinklų eksploatavimo sąlygų patikrinimo akte nurodyta, kad atlikus patikrinimą objekte (duomenys neskelbtini), nelegaliai prijungti buitinių nuotekų išvadai šulinyje Nr. 214 buvo užkalti, o dabar kamščiai ištraukti. Iš naujo užfiksuoti nelegalūs prijungimai. Abonentas yra A. K.. Šis aktas pasirašytas ieškovės darbuotojo R. D. ir A. K.. Prie akto pridėtos nuotraukos patvirtina, kad nuotekų šulinyje Nr. 214 esantys išvadai neužkimšti. Taigi, šiuo atveju trečiasis 2016 m. rugsėjo 12 d. Nuotekų tinklų eksploatavimo sąlygų patikrinimo aktas yra asmeniškai įteiktas atsakovui ir jo pasirašytas, t. y. atitinka Taisyklių reikalavimus.
44. Ieškovės darbuotojo R. D. 2016 m. rugsėjo 13 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad patikrinimo dieną (2016 m. rugsėjo 12 d.) jis buvo atvykęs su ieškovės inžinerinio-techninio skyriaus vedėju, antstole G. Ž. ir dviem policijos pareigūnais užkimšti nelegalius nuotekų išvadus 6 šuliniuose, adresu (duomenys neskelbtini).. Atidaręs 214 šulinį pamatė, kad nebėra kamščių. Darbuotojas norėjo iš naujo užkimšti išvadus, tačiau atvykęs A. K. to padaryti neleido, uždengė šulinį ir liepė pasišalinti iš jo teritorijos. Policijos pareigūnams A. K. pasakė, kad neleis užkimšti išvadų. Ieškovės darbuotojas nurodė, kad nelegalaus pasijungimo atjungti nepavyko, nuotekos ir toliau nelegaliai leidžiamos į UAB „Palangos vandenys“ buitinių nuotekų tinklus, yra neapskaitomos, o tinklai nefigūruoja nei viename brėžinyje, nėra projekto ir jie pakloti pažeidžiant įstatymus. Analogiškos aplinkybės yra konstatuotos antstolės G. Ž. 2016m. rugsėjo 13d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. F012.
45. Minėta, kad pagrindiniai tikslai, kurių siekiama reikalaujant sudaryti vartotojui (abonentui ar asmeniui, savavališkai prijungusiam nurodytas komunikacijas ar įrenginius) galimybę dalyvauti surašant savavališko prisijungimo aktą ir pateikti šį aktą susipažinti bei pasirašyti, – užtikrinti vartotojo teisę žinoti, kad yra užfiksuotas pažeidimas, žinoti, koks yra užfiksuoto pažeidimo pagrindas ir pobūdis, kokie teisiniai padariniai atsiranda, nustačius savavališko prisijungimo prie geriamojo vandens tiekėjui priklausančios infrastruktūros faktą, be to, atgrasyti vartotoją nuo tolesnių pažeidimų. Pirmiau nurodytos faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad ieškovei po kiekvieno nustatyto savavališko prisijungimo atvejo ėmusis priemonių neteisėtų veiksmų padariniams pašalinti, atsakovas tokių priemonių įgyvendinimui trukdė ir toliau naudojo savavališkai prie ieškovei priklausančios centralizuotos nuotekų šalinimo infrastruktūros prijungtus nuotekų šalinimo įrenginius. Tai reiškia, kad atsakovo padarytų pažeidimų pagrindas bei pobūdis nesikeitė ir jis, kiekvieną kartą eliminuodamas priemones, kuriomis ieškovė šalino savavališko prisijungimo padarinius, suvokė daromų pažeidimų pobūdį ir galinčias iš to atsirasti pasekmes.
46. Nors, kaip minėta prieš tai, 2016 m. liepos 28 d. ir 2016 m. rugpjūčio 4 d. savavališko prisijungimo faktai nebuvo įforminti Taisyklių nustatyta tvarka, tačiau šių savavališko prisijungimo faktų tinkamas įforminimas nekeičia reikalo esmės, t. y. siekiamų tikslų, nurodytų šios nutarties 45 punkte. Todėl paminėti savavališko prisijungimo faktai gali būti panaudoti prieš atsakovą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-364-684/2018. Teismų praktika. 2018, 50, p. 124-145).
47. Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-2576-235/2017, kaip prejudiciniu faktu nagrinėjamoje byloje, kadangi faktinės abiejų bylų aplinkybės apima skirtingą laikotarpį.
48. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 31 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-2576-235/2017, priteisė ieškovei UAB „Palangos vandenys“ iš atsakovo A. K. 27 440,78 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, taip pat įpareigojo atsakovą netrukdyti ieškovei buitinių nuotekų šuliniuose Nr. 17, 18 (planšeto Nr. 37-A-12), 162, 163, 214 ir 215 (planšeto Nr. 37-A-8) atjungti atsakovo savavališkai prijungtus nuotekų išvadus iš pastatų – poilsio namelių (duomenys neskelbtini).. Išnagrinėjęs atsakovo apeliacinį skundą, Vilniaus apygardos teismas 2018m. gegužės 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-486-585/2018, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Minėtoje byloje ieškovei buvo priteisti nuostoliai už laikotarpį iki 2016 m. liepos 28 d. akto, kuriuo pirmą kartą nustatytas pažeidimas, surašymo dienos.
49. Taigi, kitoje civilinėje byloje Nr. e2-2576-235/2017 yra konstatuota viena abiem byloms reikšminga aplinkybė, t. y. kad 2016 m. liepos 28 d. aktu nustatyta, jog iki minėtos datos atsakovui nuosavybės teise priklausančių poilsio namelių, adresu (duomenys neskelbtini), nuotekų išvadai yra savavališkai prijungti į ieškovės valdomus centralizuotus nuotekų šalinimo tinklus, esančius (duomenys neskelbtini) gatvėje.
50. Apeliantas prašė šios civilinės bylos nagrinėjimą sustabdyti iki įsiteisės kitose bylose priimti teismų sprendimai, kuriose yra sprendžiami klausimai dėl nuotekų tinklų nuosavybės teisių. Anot apelianto, kadangi jis teisėtai įgijo poilsio namelius, teismų sprendimais bus patvirtinta, kad kartu su statiniais jis įgijo ir jų priklausinius – inžinierinius tinklus (vandentiekio bei nuotekų šalinimo tinklus). Tokiu būdu būtų pašalintos abejonės dėl savavališkų nuotekų prijungimo darbų, kurių atsakovas neatliko ir negalėjo atlikti. Teisėjų kolegija 2020 m. birželio 30 d. nutartimi tenkino apelianto prašymą ir šios civilinės bylos nagrinėjimą sustabdė iki įsiteisės Vilniaus miesto apylinkės teismo procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. eA2-18026-1089/2020 pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo jau minėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2576-235/2017, kurioje iš atsakovo buvo priteisti ieškovės patirti nuostoliai.
51. Teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjas A. K. Kauno apylinkės teismui 2019 m. lapkričio 6 d. pateikė pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo nuosavybės teisių įregistravimo tikslu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis 2003 m. sausio 15 d. varžytynių aktu Nr. 116 kartu su pagrindiniais statiniais, pažymėtais plane 1Klž-25Klž, 26Hlp, 27Klž ir 28Klž, esančiais (duomenys neskelbtini)., įsigijo vandentiekio tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir buitinių nuotekų tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kaip pagrindinių statinių priklausinius (civilinėje byloje Nr. e2YT-957-435/2020). Kauno apylinkės teismas 2020 m. vasario 25 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-957-435/2020, pareiškėjo pareiškimą tenkino. Priėmus minėta teismo sprendimą, buvo atnaujinti Nekilnojamojo turto registro duomenys ir nekilnojamojo turto objektai – vandentiekio tinklai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei buitinių nuotekų šalinimo tinklai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuo 2020 m. kovo 31 d. įregistruoti ieškovo A. K. vardu.
52. Įsiteisėjus minėtam teismo sprendimui, A. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-2576-235/2017 ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti (civ. byla Nr. eA2-18026-1089/2020). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 10 d. nutartimi sustabdė civilinės bylos Nr. eA2-18026-1089/2020 nagrinėjimą iki įsiteisės kituose teismuose nagrinėjamos civilinės bylos, susijusios su vandentiekio bei buitinių nuotekų tinklų, adresu (duomenys neskelbtini)., teisiniu statusu.
53.1. Kauno apylinkės teismas 2020 m. birželio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-14532-962/2020 patenkino UAB „Palangos vandenys“ pareiškimą ir atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-957-435/2020 (civ. byloje dėl juridinio fakto nustatymo). Ši nutartis įsiteisėjo 2020 m. rugsėjo 29 d.
53.2. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. birželio 15 d. nutartimi sujungė Kauno apylinkės teismo civilinę bylą Nr. eA2-2051-962/2021 ir Plungės apylinkės teismo civilines bylas Nr. e2-19-995/2021, Nr. eA2-2051-962/2021 į vieną bylą ir visas bylas perdavė nagrinėti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams.
53.3. Plungės apylinkės teismas 2023 m. liepos 11 d. nutartimi atmetė UAB „Palangos vandenys“ prašymą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2YT-957-435/2020, pakeitimo. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs UAB „Palangos vandenys“ apeliacinį skundą, 2023 m. rugsėjo 26 d. sprendimu panaikino Plungės apylinkės teismo 2023 m. liepos 11 d. nutartį ir priėmė naują sprendimą – pareiškėjo A. K. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo netenkino ir pripažino netekusiu galios Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-957-435/2020.
53.4. Įsiteisėjus prieš tai minėtiems teismų procesiniams sprendimams, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eA2-117-1089/2023 (buvę Nr. eA2-18026-1089/2020; eA2-923-1089/2021; eA2-273-1089/2022), atmetė pareiškėjo A. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-2576-235/2017. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. sausio 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-163-432/2024, pirmosios instancijos teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį paliko nepakeistą.
54. Aptarti duomenys patvirtina, kad šiai dienai nebegalioja teismo sprendimas, kuriuo buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog 2003 m. sausio 15 d. varžytynių aktu Nr. 116 atsakovas A. K. kartu su pagrindiniais statiniais, kurie pažymėti plane indeksais 1K1ž-25K1ž, 26H1p, 27K1ž ir 28K1ž, esančiais (duomenys neskelbtini)., įsigijo vandentiekio tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir buitinių nuotekų tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini.), kaip pagrindinių statinių priklausinius.
Dėl neteisėtų veiksmų
55. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad prievolės, savavališkai prisijungus prie centralizuotų buitinių nuotekų šalinimo tinklų, atsiradimo pagrindas – deliktas, t. y. neteisėti veiksmai, kai savavališkai (be geriamojo vandens tiekėjo ar nuotekų šalinimo tvarkytojo valios) prisijungiama prie geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų šalinimo tinklų priklausančios infrastruktūros (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1 dalis), todėl būtent tas asmuo, kuris savavališkai prijungia geriamojo vandens naudojimo įrenginius prie geriamojo vandens tiekėjui ir buitinių nuotekų šalinimo tvarkytojui priklausančios infrastruktūros, ir atsako jam už savo neteisėtais veiksmais sukeliamus neigiamus teisinius padarinius (CK 6.263 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-364-684/2018. Teismų praktika. 2018, 50, p. 124-145).
56. Apeliantas įrodinėja, kad jis jokių neteisėtų veiksmų neatliko, savavališkai nuotekų tinklų prie centralizuotų nuotekų šalinimo tinklų neprijungė, kad nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kartu su vandentiekio tinklais ir nuotekų šalinimo tinklais įsigijo 2003 m. sausio 15 d. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais argumentais dėl žemiau nurodytų aplinkybių.
57. Minėta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-2576-235/2017 priimtu 2017 m. kovo 31 d. sprendimu, kurį Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-486-585/2018, paliko nepakeistą, yra konstatuotas buitinių nuotekų tinklų iš atsakovui priklausančio sklypo (duomenys neskelbtini)., savavališkas prijungimas į centralizuotus ieškovės valdomus buitinių nuotekų tinklus. Apeliacinės instancijos teismas minėtoje byloje nustatė, kad ieškovei UAB „Palangos vandenys“ priklausantys vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklai buvo išvedžioti po žeme, taip suteikiant galimybę esant poreikiui poilsio namelius prijungti prie viešojo vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistemų. Tačiau, kaip patvirtino teismo posėdyje liudytoju apklaustas buvęs poilsio namelių savininko poilsio bazės „Elnias“ direktoriaus pavaduotojas A. K., bendrovė svarstė galimybę prisijungti prie vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistemos, tačiau jau tuo metu jos finansinė padėtis nebuvo pakankamai gera, kad tai padarytų. Remdamiesi šio liudytojo paaiškinimais ir kitais įrodymais, teismai padarė išvadą, jog poilsio bazė „Elnias“ savo nuosavybės teise valdytų poilsio namelių prie vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistemų nebuvo prijungusi.
58. Iš apeliaciniame skunde minimos Plungės apylinkės teismo administracinio nusižengimo bylos Nr. II-8-973/2018 nustatyta (CPK 179 str. 3 d.), kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. spalio 3 d. nutarimu apeliantui buvo paskirta piniginė bauda už tai, kad jis, neturėdamas valstybinės žemės patikėtinio Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimo statybos darbams (rekonstravimui) pradėti, valstybinėje žemėje, adresu (duomenys neskelbtini)., neteisėtai įrengė virš 150 m 1 grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai priskirtinų buitiniu nuotekų tinklų. Nors Plungės apylinkės teismo 2018 m. gegužės 4 d. nutarimu A. K. paskirta bauda buvo panaikinta, tačiau teismas minėtoje byloje konstatavo, kad nameliai prie centrinės trasos buvo pajungti naudojant PVC vamzdžius, kurie, kaip paaiškino liudytojas K. V., Lietuvoje buvo pradėti platinti nuo 1992m. Teismas darė prielaidą, kad nameliai prie centrinės trasos galėjo būti pajungti po 1992 m. Tačiau A. K. juos nusipirko tik 2003 m. <...> Iš 2013 m. gegužės 1 d. statybų rangos sutarties teismas nustatė, kad A. K. su IĮ „Temidė-A“ sudarė rangos sutartį, kuria rangovas įsipareigojo iki 2013 m. spalio 1 d. poilsio pastatuose be kitų darbų įrengti tualetus ir dušus. Taip pat iš 2015 metų namelių, esančių (duomenys neskelbtini)., nuomos skelbimų matyti, kad nameliai buvo nuomojami su tualetu ir dušu. Liudytojas E. C. patvirtino, kad jau nuo 2013 m. nameliai buvo nuomojami su visais patogumais. Šios aplinkybės patvirtina faktą, kad nuotekų šalinimo įrenginiai buvo pastatyti ne protokole ir 2017 m. spalio 3 d. nutarime nurodytą pažeidimo dieną (2016 m. gruodžio 15 d.), o žymiai anksčiau.
59. Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad iki apeliantui įsigyjant poilsio namelius po žeme jau buvo išvedžioti vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklai, tačiau prie centralizuotos sistemos jie galėjo būti prijungti apie 2015 metus, t. y. kai poilsio namelius atsakovas jau valdė nuosavybės teise. Minėta, kad savavališkas prisijungimas nustatytas 2016 m. liepos 28 d. ir konstatuotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl, vadovaujantis Taisyklių 24 punktu, pažeidimas turi būti pašalintas. Tačiau, kaip nurodyta šioje nutartyje, apeliantas sąmoningai trukdė ieškovės darbuotojams pašalinti jų nustatytus pažeidimus ir toliau netesėtai naudojosi ieškovės valdoma nuotekų šalinimo infrastruktūra.
60. Bylos duomenimis, ieškovei 2018 m. birželio 27 d. buvo išduotas vykdomasis raštas Nr. e2-2576-235/2017, kuriuo atsakovas įpareigotas netrukdyti ieškovei buitinių nuotekų šuliniuose Nr. 17, 18 (planšeto Nr. 37-A-12), 162, 163, 214 ir 215 (planšeto Nr. 37-A-8) atjungti atsakovo savavališkai prijungtus nuotekų išvadus iš pastatų – poilsio namelių (duomenys neskelbtini)., kuris buvo perduotas vykdyti antstolei R. V..
61. Ieškovės prašymu antstolis J. P. 2018 m. rugsėjo 10 d. atliko faktinių aplinkybių konstatavimą vietoje ((duomenys neskelbtini)) ir kartu dalyvaujant ieškovės darbuotojams, kurie nukėlė buitinių nuotekų šulinio Nr. 162 dangtį ir ruošėsi atjungti nuotekų tinklą, nustatė, kad moteris, prisistačiusi I. R., su automobiliu užvažiavo ant atidaryto nuotekų šulinio ir neleido ieškovės darbuotojams atlikti atjungimo. Šulinių Nr. 214 ir Nr. 215 taip pat negalėjo atjungti, nes ant vieno stovėjo kitas automobilis, o ant kito šulinio dangčio atsistojo moteris bei neleido jo atidaryti. Tuo metu ieškovės darbuotojams pavyko užkimšti vamzdžius nuotekų šuliniuose Nr. 163, 18.
62. Vykdomojoje byloje Nr. 0074/18/01000 antstolė R. V. 2018 m. spalio 3 d. priėmė Patvarkymą dėl sprendimo įvykdymo, kuriame nurodyta, jog 2018 m. rugsėjo 27 d. nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), skolininkas A. K. netrukdė išieškotojui UAB „Palangos vandenys“ buitinių nuotekų šuliniuose Nr. 17, 18 (planšeto Nr. 37-A-12) 162, 163, 214 ir 215 (planšeto Nr. 37-A-8) atjungti atsakovo savavališkai prijungtus nuotekų išvadus iš poilsio namelių. Kadangi sprendimas įvykdytas, vykdomoji byla buvo užbaigta.
63. Taigi, galutinai buitinių nuotekų išvadai iš atsakovo valdomo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), buvo atjungti tik 2018 m. rugsėjo 27 d., nes visą pažeidimo laikotarpį atsakovas ir su juo susiję asmenys trukdė ieškovės darbuotojams tai padaryti. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie atsakovo, kaip poilsio namelių, adresu (duomenys neskelbtini), savininko veiksmai laikytini neteisėtais ir tęstiniais skaičiuojant nuo pažeidimo padarymo dienos, kadangi būtent dėl atsakovo kaltės užsitęsė 2016 m. liepos 28 d. nustatyto pažeidimo pašalinimo darbai. Todėl, priešingai nei nurodo apeliantas, jam gali būti taikoma civilinė atsakomybė.
Dėl žalos dydžio ir priežastinio ryšio
64. Apeliantas nesutinka su ieškovės paskaičiuota ir teismo priteista žala, nurodydamas, kad jis už nuotekas buvo atsiskaitęs subnuomininkui pagal jo pateiktas sąskaitas.
65. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovės UAB „Palangos vandenys“ Geriamojo vandens apskaitos prietaisų tinkamo eksploatavimo ar nelegalių nuotekų ir (arba) vandentiekio pasijungimų pažeidimų vertinimo komisija 2018 m. rugsėjo 13 d. priėmė sprendimą, kuriuo apskaičiavo atsakovo A. K. ieškovei padarytus nuostolius dėl savavališkai prijungtų buitinių nuotekų tinklų šuliniuose Nr. 17, 18, 162, 163, 214 ir 215 teritorijoje adresu (duomenys neskelbtini), kuriuose surenkamos nuotekos suteka į UAB „Palangos vandenys“ eksploatuojamus buitinių nuotekų tinklus (duomenys neskelbtini) per 200 mm diametro vamzdį. Sprendime nurodyta, kad pažeidimas buvo užfiksuotas 2016 m. liepos 28 d., paskaičiuoti bendrovės patirti nuostoliai, dėl kurių 2016 m. spalio 21 d. bendrovė kreipėsi į teismą. Nuostoliai už bendrovei padarytą žalą buvo priskaičiuoti už praėjusį laikotarpį iki pažeidimo fiksavimo, t. y. iki 2016 m. liepos 28 d. Tačiau visą periodą kol vyko teisminiai ginčai, A. K. neatjungė savavališkai prijungtų buitinių nuotekų tinklų adresu (duomenys neskelbtini)a ir toliau leido neapskaitytas nuotekas į bendrovės eksploatuojamus magistralinius buitinių nuotekų tinklus, dėl ko bendrovė patyrė žalą. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, kurie yra prieinami viešai, iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos A. K. adresu (duomenys neskelbtini), vykdė apgyvendinimo paslaugų teikimo veiklą laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 17 d. Tačiau, atsižvelgdamas į protingumo ir sąžiningumo principus, komisijos pirmininkas siūlė skaičiuoti patirtus nuostolius ne visu veiklos vykdymo laikotarpiu, o tik už 1 (vieną) mėnesį, kadangi tai atspindėtų realiai padarytą žalą leidžiant neapskaitytas nuotekas iš poilsio namelių į bendrovės eksploatuojamus magistralinius buitinių nuotekų tinklus.
67. Skaičiavimas: 3,14 × 0,2 ² × 0,65/4 × 0,35 m/s × 86 400 s/parą = 617,1984 m³/parą. Vadovaujantis 2016 m. kovo 18 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-82 dėl Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo, 1 m³ nuotekų tvarkymo kaina be PVM sezoniniams vartotojams yra 1,21 Eur/m³ (1, 1.5.1 punktai). Taigi UAB „Palangos vandenys“ patiriami nuostoliai per 1 parą įkainojami 746,81 Eur be PVM. 746,81 Eur × 30 dienų = 22 404,30 Eur + 21 proc. PVM = 27 109,20 Eur.
68. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.249 straipsnis), ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprastine tvarka. Žalos dydis taip pat nepreziumuojamas, bet kai kurių deliktų atveju apskaičiuoti žalą praktiškai gali būti labai sunku. Taip yra tada, kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams (pavyzdžiui, žala aplinkai, sveikatai, energetikos įmonių patiriama žala), taip pat nematerialiems objektams (pavyzdžiui, intelektinei nuosavybei). Tokiais atvejais žalos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios naudotinos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas. Dėl to teismas tam tikrais atvejais gali nukrypti nuo metodikose nustatytų žalos apskaičiavimo dydžių ir sumažinti priteistinos žalos dydį, jeigu atsakovas patikimais įrodymais paneigia nurodytus dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008).
69. CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostata, jog jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, reiškia, kad kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-227-916/2018, 46 punktas).
70. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad iš atsakovo valdomų poilsio namelių išeinantys buitinių nuotekų tinklai buvo neteisėtai prijungti prie ieškovės centralizuotos buitinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Taigi, įvedus centralizuotą geriamojo vandens ir nuotekų šalinimo sistemą, atsakovo dar iki 2015 metų įrengti buitinių nuotekų tvarkymo įrenginiai tiesiog neteisėtai buvo prijungti prie centralizuotos sistemos, o buitinėms reikmėms suvartojamas vanduo ir šalinamos nuotekos nebuvo apskaitomos pagal skaitliuko rodmenis. Tokie neteisėti atsakovo veiksmai lėmė atsakovei padarytos žalos atsiradimą, kurios dydis paskaičiuotas teisės aktų nustatyta tvarka (nutarties 66-67 punktai) ir kurio apeliantas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė. Tai reiškia, kad aptariamu atveju egzistuoja ir kitos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų atsakovų veiksmų ir padarytos žalos.
71. Ieškovė kaip nuostolius prašė atlyginti 157,30 Eur už antstolio J. P. 2018 m. rugsėjo 11d. surašytą Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 26. Kaip nurodyta šios nutarties 61 punkte, teismas nustatė, kad antstolis J. P. 2018 m. rugsėjo 10 d. atliko faktinių aplinkybių konstatavimą, kurio metu konstatuoti atsakovo neteisėti veiksmai, trukdymas ieškovės darbuotojams užkimšti atsakovo buitinių nuotekų šalinimo išvadus. Už šias paslaugas ieškovė sumokėjo antstoliui 157,30 Eur. Šias aplinkybes patvirtina 2018 m. rugsėjo 12 d. atliktas mokėjimas antstoliui pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. PAS1831. Kadangi Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kaip įrodymu, buvo remiamasi grindžiant ieškinį ir priimant teismo sprendimą, teismas turėjo pagrindą pripažinti šias ieškovės išlaidas jos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, ir, tenkinus ieškinį, priteisti jas iš atsakovo kartu su pagrindiniais nuostoliais (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
72. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentas, kad ieškovė už tą patį pažeidimą siekia jį nubausti du kartus, nes jis per subabonentą Lietuvos teatro sąjungą buvo su ieškove atsiskaitęs. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas 2017 m. birželio 3 d. sudarė su Lietuvos teatro sąjunga susitarimą, pagal kurį Lietuvos teatro sąjunga sutiko, jog A. K. naudotų savo reikmėms geriamąjį vandenį nuo skaitiklio Nr. 32799685-2012 rodmens Nr. 00588790 ir už suvartotą geriamąjį vandenį bei nuotekas atsiskaitytų pagal UAB „Palangos vandenys“ įkainius. 2019 m. gegužės 28 d. buvo sudarytas priedas prie anksčiau minėto susitarimo, kuriuo A. K. ir Lietuvos teatro sąjunga patikslino, jog skaitiklis, pagal kurį buvo atsiskaitoma už patiektą geriamąjį vandenį ir nuotekas, yra ne Nr. 32799685-2012, o Nr. 07.443513. Iš ieškovės UAB „Palangos vandenys“ pateiktų Lietuvos teatro sąjungai išrašytų apmokėjimui PVM sąskaitų faktūrų už 2017-2018 m. teismas nustatė, kad vanduo minėtam subjektui buvo tiekiamas ir apskaitomas per du savarankiškus skaitiklius, t. y. skaitiklį, skirtą (duomenys neskelbtini), ir skaitiklį, skirtą (duomenys neskelbtini)- p./st. „Žaldokynė“. Lietuvos teatro sąjungos atstovas A. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad būtent per pirmąjį skaitiklį ((duomenys neskelbtini)) yra sudaryta galimybė vandenį gauti atsakovo A. K. poilsio nameliams, už gautą vandenį A. K. yra avansu pervedęs pinigus Lietuvos teatro sąjungai, o Lietuvos teatro sąjunga yra pilnai atsiskaičiusi su UAB „Palangos vandenys“.
73. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nors atsakovas nuo 2017 m. birželio 3 d. už gautą vandenį su Lietuvos teatro sąjunga sudaryto susitarimo pagrindu ir atsiskaitė, tačiau bylos medžiaga nustatyta, kad jis neturi savarankiškų nuotekų tinklų, kuriais jis po 2016 m. liepos 28 d. galėjo teisėtai išleisti nuotekas.
Dėl procesinės bylos baigties
74. Vadovaudamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ginčo santykį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių ir nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos tokio pobūdžio bylose, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
75. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų argumentų teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia galutinio teismo sprendimo rezultato. Be to, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
76. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 ir 302 straipsniai). Teisėjų kolegijai nusprendus atsakovo A. K. apeliacinį skundą atmesti, ieškovei iš atsakovo priteistinos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos.
77. Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo 2 500 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
78. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) (akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.).
79. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą 2020 m. vasario mėn. parengimą sumokėjo advokatei 1 300 Eur. Apeliacinės instancijos teismui ieškovė pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, už kurį advokatei sumokėjo 200 Eur, ir už atsiliepimo į atsakovo prašymą dėl bylos sustabdymo, bei atsiliepimo į atsakovo prašymą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. galutinio sprendimo pripažinimo negaliojančiu dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo parengimą, parengimą advokatei papildomai sumokėjo 1 000 Eur.
80. Dėl patirtų išlaidų atitikties pagrįstumo kriterijui kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų atlyginimo nepriteisia. Taigi kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai. Išvadą dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies pagrįstumo teismas turi motyvuoti (CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas ir kt.).
81. Pagal Rekomendacijas maksimalus dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą 2020 m. vasario mėn. parengimą yra 1 712,88 Eur (1 317,60 Eur bruto × 1,3 (8.11 p.), už 2020 m. birželio mėn. atsiliepimo į prašymą dėl bylos sustabdymo parengimą – 543,44 Eur (1 358,60 Eur bruto × 0,4 (8.16 p.), už 2 prašymus dėl papildomų bylinėjimosi išlaidų parengimą – 271,72 Eur (1 358,60 Eur bruto × 0,1 (8.17 p.) × 2)
82. Pažymėtina, kad atsiliepimo į atsakovo prašymą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. galutinio sprendimo pripažinimo negaliojančiu dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo ieškovei nebuvo būtinybės rengti, nes tokie argumentai buvo išdėstyti apeliaciniame skunde, toks dokumentas laikytinas atsiliepimo į apeliacinį skundą papildymu, jį ieškovė parengė savo rizika patirdama nuostolius, todėl atskirai už jo parengimą turėtos bylinėjimosi išlaidos ieškovei nepriteistinos.
83. Taigi, realiai pagrįstos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos yra 2 115,16 Eur (1 300 Eur + 543,44 Eur + 271,72).
84. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės UAB „Palangos vandenys“ patirtos bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijose patvirtintus maksimalius atlygintinų išlaidų dydžius, jos mažintinos ir ieškovei iš atsakovo priteistina 2 115,16 Eur apeliacinės instancijos teisme turėtos atstovavimo išlaidos (CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Palangos vandenys“ (j. a. k. 152447391) iš atsakovo A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2 115,16 Eur (du tūkstančius vieną šimtą penkiolika eurų 16 ct) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.