Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Palangos vandenys“ ieškinį atsakovui A. K., tretiesiems asmenims valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos, Lietuvos teatro sąjungai, dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad Palangos miesto savivaldybės taryba 2015-08-27 priėmė sprendimą Nr. T2-235 dėl viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo paskyrimo (el. b. t. 1, l. 8). Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklos licencija Nr. L7-GVTNT-16 (el. b. t. 1, l. 209). 2017-09-05 UAB „Palangos vandenys“ nuotekų/vandentiekio eksploatavimo sąlygų patikrinimo aktas (el. b. t. 1, l. 9). Fotonuotraukos (el. b. t. 1, l. 10). G. D. sudaryta schema (el. b. t. 1, l. 11–12). G. D. 2017-09-05 tarnybinis pranešimas (el. b. t. 1, l. 208). UAB „Palangos vandenys“ raštas atsakovui ir trečiajam asmeniui Lietuvos teatro sąjungai Dėl pažeidimų (el. b. t. 1, l. 259). Trečiojo asmens Lietuvos teatro sąjungos 2017-09-04 paaiškinimai (el. b. t. 1, l. 260). Atsakovo paaiškinimai (el. b. t. 1, l. 261–263). UAB „Palangos vandenys“ 2017-09-20 vandens apskaitos prietaiso ir (arba) nuotekų/vandentiekio pasijungimo apžiūros aktas Nr. 343 (el. b. t. 1, l. 264). UAB „Palangos vandenys“ 2017-09-29 raštas atsakovui dėl pažeidimų (el. b. t. 1, l. 265). Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byla, adresu (duomenys neskelbtini), Palangos m. (el. b. t. 1, l. 16–185). Nekilnojamojo turto registro išrašas dėl (duomenys neskelbtini), Palangoje esančių statinių (el. b. t. 1, l. 210–218). Nekilnojamojo turto registro išrašas dėl (duomenys neskelbtini), Palangoje esančių statinių (el. b. t. 1, l. 220–232). UAB „Palangos vandenys“ raštas atsakovui dėl techninių sąlygų (el. b. t. 1, l. 186). R. D. liudijimas civilinėje byloje Nr. e2-46556-235/2016 (el. b. t. 1, l. 187). Tinklalapio vasara Palangoje.lt skelbimai (el. b. t. 1, l. 189–190). Tinklalapio PrieJūros.lt skelbimai (el. b. t. 1, l. 191–194). Socialinio tinklo facebook skelbimai (el. b. t. 1, l. 195–203). Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos agentūros Valstybinės žemės ties pastatais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje apžiūros aktas Nr. 2017/3 (el. b. t. 1, l. 235–260). UAB „Gręžuva“ 2017-02-15 poilsiavietės „Elnias“, esančios (duomenys neskelbtini), Palangoje apžiūros aktas Nr. 01 (el. b. t. 1, l. 204). 2017-06-03 trečiojo asmens Lietuvos teatro sąjungos ir atsakovo susitarimas (el. b. t. 2, l. 13).

Teismas nurodo, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, jog deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). CK 6.263 straipsnyje numatyta bendroji taisyklė, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Sprendžiant klausimą dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo bendrais pagrindais, būtina nustatyti, ar egzistuoja visos sąlygos, būtinos civilinei atsakomybei taikyti, t. y. neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, kaltė (CK 6.246–6.249 str.). Skolininko kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

Dėl neteisėtų veiksmų.

Pagal CK 6.246 straipsnio, nustatančio neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės būtinosios sąlygos, sąvoką, 1 dalies nuostatą, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; įstatymai gali nustatyti, kad žalą privalo atlyginti asmuo, kuris tos žalos nepadarė, bet yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė) (to paties straipsnio 2 dalis). Ieškovė atsakovo neteisėtus atsakovo veiksmus nurodo, kaip savavališką pasijungimą į geriamajam vandeniui tiekti reikalingas komunikacijas.

Byloje nėra ginčo dėl pateiks fakto, kad nesant teisės aktuose nurodyto pagrindo, sąlygų ir pan. į geriamojo vandens tiekimo infrastruktūrą buvo pajungta laistymo žarna. Ginčas kyla dėl asmens, kuris atsakingas dėl šių veiksmų.

Šalys savo argumentus įrodinėja rašytine medžiaga, fotonuotraukomis, filmuota medžiaga bei liudytojų parodymais.

Liudytojas G. D. teismo posėdžio nurodė, kad jis yra ieškovės darbuotojas, savavališko pasijungimo prie vandentiekio tinklų metu ir dabar dirba UAB „Palangos vandenys“. Paaiškino, kad vedėjo nurodymu vyko tikrinti vandentiekio tinklų, adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, nes buvo įtarimų dėl savavališko vandentiekio vamzdžio pajungimo. Nurodė, kad buvo aptikta laistymo žarna, kurią atkasus paaiškėjo, kad ji nuvesta į (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad visame procese dalyvavo atsakovas A. K.. Teigia, kad atkasus žarną sklype (duomenys neskelbtini), atsakovas pasišalino. Tuo metu, toliau atliekant kasimo darbus, kitas UAB „Palangos vandenys“ darbuotojas pastebėjo, kad atsakovas iš po gretimame sklype, adresu (duomenys neskelbtini), esančio namelio traukia žarną. Paaiškino, kad tuo metu jis pasiėmė fotoaparatą dėl įvykio fiksavimo. Teigė, kad atsakovas su kitu asmeniu žarną iš sklypo (duomenys neskelbtini), ištraukė per tvorą į sklypą (duomenys neskelbtini) ir pakišo po nameliu. Vėliau atvyko daugiau ieškovės darbuotojų dėl žarnos atkasimo iki centralizuoto vandentiekio vamzdžio. Patikrinus atkastą žarną paaiškėjo, kad ji su ventiliu, kurį atsukus bėgo vanduo. Dėl tokių aplinkybių buvo surašytas aktas, kiti darbuotojai pasiliko likviduoti savavališką pasijungimą, t. y. liudytojas surašęs aktą išvyko, o kiti darbuotojai atjungė žarną nuo miesto centralizuoto tinklo. Nurodė, kad atkasta žarna buvo su jungtimi, kad būtų galima atsukti/užsukti, t. y. viena žarnos dalis buvo pajungta į vandentiekį, kitas galas laisvas. Liudytojas nurodė, kad tokio tipo žarnos geriamajam vandeniui nenaudojamos, nėra pritaikytos. Taip pat nurodė, kad vandens hidrantui, tokio mažo diametro žarnos nėra naudojamos. Nurodė, kad iki žarnos pajungimo vietos vandens skaitliukų nebuvo (2019-01-07 teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 50 min.– 2 val. 23 min.).

Iš esmės analogiškas aplinkybes patvirtino kitas ieškovės darbuotojas. Liudytojas G. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba UAB „Palangos vandenys“ ketverius metus šaltkalviu–diagnostiku. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) atliko kasinėjimo darbus prie poilsiavietės „Elnias“. Pradėjo kasimo darbus apie vidurdienį link poilsiavietės „Elnias“ tvoros ir aptiko žarną, kuri nuėjo už tvoros į „Elnias“ teritoriją ir buvo pakišta po nameliu. Liudytojas patvirtino, kad yra matęs atsakovą, t. y. šis asmuo ištraukė žarną iš po namelio ir liudytojo prašė, kad jis per tvorą patemptų žarną į kitą teritoriją. Liudytojas nuėjo pas kitą ieškovės darbuotoją (G. D.), kad būtų užfiksuotas šis įvykis. Liudytojas tęsė kasinėjimo darbus link šulinio ir atsikasė vandentiekio trasą, į kurią buvo pajungta žarna. Ant trasos buvo uždėtas vandentiekio balnelis (pasijungimas/jungtis), ventilis, aklė. Liudytojas patvirtino, kad žarna buvo po spaudimu, atsukus bėgo vanduo. Aplinkybių, kas ištraukė žarną per tvorą nematė. Liudytojas nurodė, kad jo žiniomis jokių apskaitos prietaisų iki pajungimo nebuvo, šuliniuose buvo tik vamzdynai (2019-02-12 teismo posėdžio garso įrašas 16 min.– 44 min.)

Šių asmenų parodymai yra nuoseklūs ir vienas kitam neprieštaraujantys, taip pat atitinka ir filmuotą medžiagą. Ieškovės pateiktoje filmuotoje medžiagoje, vaizdo įraše Nr. 1, jo pradžioje (1-10 s.) akivaizdžiai matyti, kad laistymo žarna buvo atsakovo valdomoje teritorijoje už tvoros, kita šios laistymo žarnos dalis buvo trečiojo asmens Lietuvos teatro sąjungos teritorijoje. Minėtame įraše matyti, kad neatkasta laistymo žarnos dalis buvo ta, kuri turėjo eiti iš atsakovo valdomos teritorijos į trečiojo asmens Lietuvos teatro sąjungos valdomą teritoriją ties tvora. Vaizdo įraše Nr. 2, užfiksuota situacija, kai laistymo žarnos jau nėra atsakovo valdomoje teritorijoje, visa laistymo žarna yra trečiojo asmens Lietuvos teatro sąjungos valdomoje teritorijoje, už tvoros. Vaizdo įrašė Nr. 4 užfiksuotas laistymo žarnos pajungimas į vandens tiekimo infrastruktūrą, t. y. jame matosi, kad po plėvele yra jungtis į vamzdį (vaizdo įrašo Nr. 4 1-11 s), t. y. laistymo žarna nėra laisvai padėta iškastoje duobėje. Atitinkamai vaizdo įraše Nr. 3 ieškovės darbuotojui nuėmus plastikinę aklę ir atsukus ventilį bėgo vanduo. Darytina išvada, kad laistymo žarna buvo pajungta į vandens tiekėjo infrastruktūrą.

Teismas nurodo, kad pagal teisės aktų reikalavimus – Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisykles, geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, fiksuoja savavališko prisijungimo faktą, atitinkamai būtent darbuotojams yra numatyta kompetencija dėl akto surašymo. Pastebėtina, taisyklėje nėra nustatyta pareigos, kad aktą surašytų, pasirašytų, ar patvirtintų kiti pašaliniai asmenys, kad šią aplinkybę fiksuotų pareigūnai ar pan. Darytina išvada, kad ieškovei fiksuojant panašaus pobūdžio pažeidimus negali būti nustatyta didesnė, papildoma pareiga nei pagal minėtas taisykles. Atsakovas taip pat nurodo, kad liudytojų parodymai savo esme turi mažesnę įrodomąją reikšmę nei kiti įrodymai. Teismas nurodo, kad šiuo atveju liudytojų parodymai atitinka kitus ieškovės pateiktus duomenis, t. y. rašytinius duomenis – fotonuotraukas, vaizdo įrašus, savo reikalavimą ieškovė grindžia ne vien liudytojų parodymais.

Atsakovas nurodė, kad liudytojo G. D. parodymais teismas negali vadovautis, nes šis asmuo nusiteikęs prieš atsakovą, atsakovo vertinimu, būtent dėl šio įvykio minėtas darbuotojas buvo paaukštintas pareigose ar pan. Teismo posėdžio metu liudytojas nurodė, kad atsakovo asmeniškai nepažįsta, jį matė tik dėl byloje kilusio ginčo, turi aukštąjį išsilavinimą, dirba pagal specialybę, patvirtino, kad šiuo metu užima aukštesnes pareigas. Teismas nurodo, kad vien ta aplinkybė, kad darbuotojui buvo suteiktos kitos pareigos, pati savaime neįrodo, kad liudytojas yra priešiškai nusiteikęs. Atsakovo išsakyta pozicija dėl liudytojo pareigų nėra pagrįsta jokiais duomenis, be subjektyvių atsakovo pasvarstymų. Darytina išvada, kad atsakovo išsakytas nuogąstavimas dėl G. D. šališkumo nėra pagrįstas, todėl duotais parodymais teismas neturi teisinio pagrindo nesiremti.

Atsakovo prašymu taip pat buvo apklausti liudytojai. Liudytojas O. F. teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovą pažįsta, kaip stovyklos savininką, kurioje dažnai/kasmet apsistoja nuo kelių dienų iki savaitės. Paaiškino, kad tuo metu, kai vyko žemės kasimo darbai, jis buvo apsistojęs pas atsakovą namelyje. Kasimo darbai vyko 2017-09-05, šią datą atsimena. Liudytojas matė, kai darbuotojai kasė dviejose vietose, vėliau paaiškėjo, kad tie taškai yra tos pačios žarnos. Teigė, kad atsakovas atėjo ir paprašė patvirtinti faktą, kad šalia tvoros kitoje teritorijoje yra žarna, apvyniota juodos spalvos plėvele, kuri laisvai gulėjo duobėje; kitas žarnos galas buvo suvyniotas po nameliu. Nurodė, kad jie buvo trise: jis atsakovas ir Edvinas, kuris taip pat ten atostogavo. Tuo metu kasimo darbai buvo apstoję. Liudytojas patvirtino, kad tame namelyje, kuriame gyveno yra dušas. Paaiškino, kad atsakovas paruošę schemą, kurią pasirašė, kuri turi patvirtinti aplinkybę, kur buvo žarna (2019-01-07 teismo posėdžio garso įrašo 2 val. 24 min.– 2 val. 38 min.). Liudytojas E. C. teismo posėdžio metu nurodė, kad su atsakovu sieja šiokie tokie draugystės ir verslo santykiai, t. y. jis nuomojosi iš atsakovo namelius poilsiui ir verslui. Nurodė, kad asmenys su uniforma, ant kurios užrašyta UAB „Palangos vandenys“ pradėjo kasinėti teritorijoje už tvoros. Paaiškina, kad įvykis buvo 2017-09-05. Darbuotojų kasimo darbus apžiūrėjo paprašius atsakovui. Vienas žarnos galas buvo po nameliu, kitas buvo duobėje. Paaiškina, kad buvo kasinėjama prie namelio tvoros ir buvo pripilta žemių prie įėjimo, kurias liudytojas tvarkė. Liudytojas patvirtino, kad atkasta žarna nebuvo teritorijoje, kurioje yra atsakovo nuosavybė (2019-01-07 teismo posėdžio garso įrašo 2 val. 39 min.– 2 val. 57 min.). Liudytoja I. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad su atsakovu yra pažįstami keletą metų, anksčiau su atsakovu siejo verslo santykiai. 2017-09-05 ji gyveno/poilsiavo „Elnias“ poilsiavietėje. Gretimoje poilsiavietėje vyko ieškovės kasinėjimo darbai. Paaiškina, kad viskas vyko po pietų, ji tuo metu buvo teritorijoje prie tvoros vaikų žaidimo aikštelėje, ir matė, kai gretimoje teritorijoje vienas darbuotojas atlieka kasinėjimo darbus, o kitas fiksuoja rastą žarną po nameliu. Liudytoja patvirtino, kad atsakovas ją pakvietė apžiūrėti ir patvirtinti aplinkybes dėl atkastos žarnos. Pažymi, kad žarnos vienas galas buvo užtvirtintas, nebuvo pajungtas, kitas galas duobėje kabojo, nebuvo pajungtas. Liudytoja nematė, kad atsakovas ar kitas asmuo būtų traukęs žarną iš atsakovo teritorijos per tvorą. Paaiškina, kad ji pasirašė atsakovo pateiktą schemą tą pačią dieną vakare (2019-01-07 teismo posėdžio garso įrašo 2 val. 58 min.– 3 val. 22 min.).

Teismas nurodo, kad atsakovas ir liudytojais apklausti asmenys yra net keletą metų pažįstami, su kai kuriais asmenimis sieja/siejo verslo santykiai. Darytina išvada, kad dėl siejančių tarpusavio santykių duoti parodymai yra šališki, palankesni atsakovui. Visi šie asmenys nurodė, kad pasirašė atsakovo paruošą schemą, pagal kurią laistymo žarna buvo trečiojo asmens Lietuvos teatro sąjungos teritorijoje (liudytojas E. C. apskritai negalėjo paaiškinti atsakovo paruoštos ir jo paties pasirašytos schemos), tačiau kokiu momentu buvo fiksuota ši aplinkybė nėra pateikta, išskyrus datą. Pastebėtina, kad pačios ieškovės pateiktoje filmuotoje medžiagoje Nr. 2, matyti, kad laistymo žarna jau perkišta į trečiojo asmens Lietuvos teatro sąjungos teritoriją. Kadangi konkretaus laiko, kada atsakovas buvo pasikvietęs liudytojais apklaustus asmenis apžiūrėti susidariusios situacijos, todėl laikytina, kad būtent atsakovo apklaustų liudytojų parodymai nėra pakankami siekiant paneigti ieškovo nurodytas aplinkybes ir pateiktus faktus. Taip pat atsakovo prašymu apklausti liudytojai nurodė, kad laistymo žarna nebuvo pajungta į vandentiekio tinklą, tačiau tokios aplinkybės neatitinka ieškovės pateikto vaizdo įrašo Nr. 3 22–47 s. Pastebtina, kad atsakovas pateikė vaizdo įrašą, kuris savo turiniu atitiko ieškovės pateiktą vaizdo įrašą Nr. 2. Kadangi atsakovas pateikė savo filmuotą vaizdo įrašą (filmuojama buvo mobiliu telefonu), todėl laikytina, kad jis turėjo objektyvias galimybes fiksuoti situaciją, kurią nurodė schemoje, taip pat galimybę fiksuoti, kad žarna nėra pajungta į vandentiekio infrastruktūrą, tačiau tokio pobūdžio veiksmų neatliko. Atsakovas nurodo, kad ieškovė yra nusiteikusi prieš atsakovą, kad yra keletas ginčų tarp šalių, todėl ieškovė turėjo rūpestingai ir atidžiai užfiksuoti situaciją, kad nekiltų abejonių ir pan. Teismo vertinimu nėra duomenų, kad apie atsakovo ir ieškovės teisminius ginčus būtų informuoti ir ieškovės darbuotojai, todėl pareiga jiems su atsakovu išskirtinai elgtis nėra nustatyta. Tuo tarpu atsakovas turėdamas asmeninės patirties panašaus pobūdžio situacijose (pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) galėto elgtis rūpestingai ir užfiksuoti jo manymu reikšmingas aplinkybes.

Įvertinus aptartus duomenis konstatuotina, kad ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonės pagrindė aplinkybę, kad prie vandentiekio infrastruktūros buvo pajungta laistymo žarna, kurios kitas galas buvo atsakovo valdomoje teritorijoje – (duomenys neskelbtini), Palangoje (CPK 178 straipsnis).

Geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, fiksuodamas savavališko prisijungimo faktą ir pagal Taisyklių 24 punktą atjungdamas savavališkai prijungtą geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, akte turi nurodyti savavališko prisijungimo nustatymo datą, laiką, vietą, savavališko prisijungimo laikotarpį (jeigu žinomas), per savavališko prisijungimo laikotarpį suvartoto geriamojo vandens ir išleistų nuotekų kiekį (jeigu nustatoma), geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros atjungimo datą ir laiką. Jeigu savavališko prisijungimo laikotarpis, suvartoto geriamojo vandens ir išleistų nuotekų kiekis nežinomas ir nenustatomas, suvartoto geriamojo vandens kiekis apskaičiuojamas vadovaujantis Taisyklių 50 punktu, o išleistų nuotekų kiekis – Taisyklių 51 punktu.

Šiuo atveju ieškovės darbuotojas surašė 2017-09-05 14.50 val. nuotekų/vandens eksploatavimo sąlygų patikrinimo aktą. Atsakovas nurodė, kad šiuo aktu negalima vadovautis, nes jis surašytas su trūkumais, t. y. nėra nurodyta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros atjungimo data ir laikas. Akivaizdu, kad ieškovės pateiktame akte (el. b. t. 1, l. 9) nėra nurodyta atjungimo data. Teismo posėdžio metu abu įvykyje dalyvavę ieškovės darbuotojai, kurie buvo apklausti liudytojais nurodė, kad atjungimas buvo tą pačią dieną. Teismo vertinimu, šis akto trūkumas nėra reikšminga aplinkybė, kadangi svarbus paties fakto, o ne jo formalaus fiksavimo, klausimas. Teismas nurodo, kad atjungimo faktas būtų aktualus, tuo atveju, jeigu būtų nustatytas pažeidimo laikotarpis, sprendžiant žalos dydžio klausimą. Nagrinėjamu atveju pagal pateiktą aktą nurodyta, kad pažeidimo laikotarpis nenustatytas, dėl šios priežasties formalus akto trūkumas nesudaro pagrindo juo nesiremti priimant sprendimą.

Atsakovas nurodo, kad laistymo žarna nebuvo pajungta į jam priklausančius tinklus, t. y. žarnos galas buvo užaklintas, t. y. ja negalėjo būti tiekiamas vanduo. Pagal Taisyklių 23.1 punktą geriamojo vandens naudojimo įrenginių ar geriamajam vandeniui tiekti reikalingų komunikacijų prijungimas prie geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros neturint geriamojo vandens tiekėjo laikomas savavališku asmens prisijungimu. Nagrinėjamu atveju nebuvo fiksuota kur laistymo žarnos dalis su ventyliu turėjo būti/buvo pajungta. Tačiau teismas pripažino, kad ši žarnos dalis buvo atsakovo valdomoje teritorijoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, greta jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto. Akivaizdu, kad laistymo žarna buvo paruošta naudojimui, t. y. vandens gavimui pakako nuimti plastikinę aklę ir atsukti vandenį. Teismo vertinimu vien ta aplinkybė, kad nebuvo užfiksuotas laistymo žarnos pajungimas į atsakovo nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą, nesudaro pagrindo nelaikyti atsakovo atsakingu dėl pasijungimo į vandentiekio tinklus.

Atsakovas byloje pateikė duomenis dėl sutartinių santykių su trečiuoju asmeniu Lietuvos teatro sąjunga (el. b. t. 2, l. 13). Pagal 2017-06-03 susitarimą atsakovas gauna vandenį iš trečiojo asmens Lietuvos teatro sąjungos ir atsiskaito su trečiuoju asmeniui pagal skaitliuko Nr. 32799685-2012 rodmenis. Atsakovas taip pat pateikė byloje savo paties paruoštą schemą (el. b. t. 2, l. 93), kurioje nurodyta atkastos laistymo žarnos ir vandens apskaitos prietaiso, pagal kurio parodymus atsakovas apmoka trečiajam asmeniui Lietuvos teatro sąjungai už suvartotą vandenį, buvimo vietos. Minėtoje schemoje matyti, kad atkastos laistymo žarnos pajungimo į vandentiekį vieta yra iki apskaitos prietaiso, t. y. iš laistymo žarnos išleistas vanduo nėra fiksuojamas pagal skaitliuko parodymus, už kuriuos atsakovas turėtų mokėti trečiajam asmeniui Lietuvos teatro sąjungai. Esant tokiems paties atsakovo pateiktiems duomenimis, pripažintina, kad vien ta aplinkybė, kad atsakovas turi galimybę gauti vandenį iš trečiojo asmens neeliminuoja jo neteisėtų veiksmų dėl savavališko pasijungimo.

Teismas nurodo, kad byloje esantys duomenys yra pakankami pripažinti, kad laistymo žarna buvo pajungta į vandentiekio tinklą; ši laistymo žarna buvo užkasta po žeme atitinkamai, tokiu būdu jos naudojimas buvo ribojamas kiek ši žarna buvo virš žemės; ji buvo už tvoros – atsakovo valdomoje teritorijoje, prie jam priklausančio namelio; žarna buvo paruošta naudojimui, t. y. bet kada galėjo būti pajungta, prijungta, naudojamas iš jos vanduo. Esant tokio pobūdžio aplinkybėms pripažintina, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, t. y. savavališkai, nesilaikant teisės aktų reikalavimų pasijungė į vandentiekio infrastruktūrą (CK 6.246 straipsnis).

Teismas nurodo, kad atsakovo nurodytos aplinkybės dėl vandens hidranto ar pan., nėra paremtos jokiais duomenimis, todėl laikytinos neįrodytomis.

Dėl žalos ir jos dydžio.

Pagal bendrąją taisyklę žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Asmens turtui padaryta žala, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis). Atsakingas asmuo privalo visiškai atlyginti turtui padarytą žalą (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).

Siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.249 straipsnis), ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprastine tvarka. Žalos dydis taip pat nepreziumuojamas, bet kai kurių deliktų atveju apskaičiuoti žalą praktiškai gali būti labai sunku. Taip yra tada, kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams (pavyzdžiui, žala aplinkai, sveikatai, energetikos įmonių patiriama žala), taip pat nematerialiems objektams (pavyzdžiui, intelektinei nuosavybei). Tokiais atvejais žalos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios naudotinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas. Dėl to teismas tam tikrais atvejais gali nukrypti nuo metodikose nustatytų žalos apskaičiavimo dydžių ir sumažinti priteistinos žalos dydį, jeigu atsakovas patikimais įrodymais paneigia nurodytus dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-18 nutartis byloje Nr. 3K-7-465/2008).

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti nuostolius pagal teisės aktuose nustatytą metodiką, t. y. Taisyklių 50 punktą. Minėtu punktu išskiriami du atvejai, kai yra nustatytas pažeidimo laikotarpis ir ne. Geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros priežiūros metu nustačius, kad asmuo savavališkai prijungė savo geriamojo vandens naudojimo įrenginius, geriamajam vandeniui tiekti reikalingas komunikacijas prie geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros, asmens sunaudoto ir neapmokėto geriamojo vandens kiekis nustatomas skaičiuojant, kad vanduo tekėjo 0,35 (trisdešimt penkių šimtųjų) metro per sekundę greičiu visu įvado skersmeniu per visą savavališko prijungimo laikotarpį, pagal nurodomą formulę; jei savavališko prijungimo datos neįmanoma nustatyti, asmens sunaudoto ir neapmokėto geriamojo vandens kiekis skaičiuojamas nurodytu būdu, tačiau per ne ilgesnį kaip vieno mėnesio laikotarpį (Taisyklių 50 punktas). Ieškovė reiškia reikalavimą pagal nurodytą teisės aktuose metodiką, tokiu būdu apskaičiuoja 988,35 Eur nuostolius.

Atsakovas nesutinka su ieškovės nurodytais nuostoliais, nes laistymo žarna buvo su ventiliu, kurio galas buvo užaklintas. Teismas jau aptarė situaciją, kad tokiu būdu vanduo buvo paruoštas naudojimui ir bet kada galėjo būti pajungtas, atsuktas ir pan. Ieškovės pateiktame vaizdo įraše Nr. 3, ieškovės darbuotojas be jokių įrankių galėjo atsukti aklę bei ventilį ir vanduo bėgo. Atsakovo nurodomos aplinkybės, kad jis turėjo galimybę gauti vandens ir trečiojo asmens Lietuvos teatro sąjungos, kitų savo objektų ir pan. nesudaro pagrindo mažinti ieškovės nurodomų nuostolių sumos.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovės prašomi priteisti nuostoliai yra grindžiami teisės aktuose nurodyta metodika, objektyvaus pobūdžio duomenų dėl šios sumos mažinimo nėra pateikta, todėl pripažintina, kad ieškovė pagrįstai prašo atlyginti ieškinyje nurodytą 988,35 Eur sumą (CPK 178 straipsnis).

Dėl priežastinio ryšio.

CK 6.247 str. pateikiama priežastinio ryšio samprata – atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę, tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Teismas, siekdamas nustatyti pakankamą neteisėtų veiksmų ir atsiradusių padarinių ryšį, turi vertinti visas aplinkybes ir žalos atsiradimo priežastis. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima išskirti į du etapus. Pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. sprendžiama, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo (neveikimo). Antra, nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. R. v. UAB „Klaipėdos autobusų parkas“, bylos Nr. 3K-3-53/2010; 2013 m. spalio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Estijos draudimo bendrovės Seesam Insurance AS v. UAB „GRIFS AG“, bylos Nr. 3K-3-531/2013; kt.). Nagrinėjamu atveju ieškovei įrodžius atsakovo neteisėtus veiksmus ir nuostolius pripažintina, kad yra teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys tarp atliktų neteisėtų veiksmų ir nuostolių.

Dėl kaltės.

Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu (CK 6.248 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad atsakovas neteisėtai prisijungė prie ieškovo vandentiekio tinklų, todėl tuo remiantis galėtų būti konstatuojama, kad atsakovo kaltė tyčinė. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kurie paneigtų šią prezumpciją.

Apibendrinus teismo išdėstomus motyvus teismas konstatuoja, kad ieškovė pagrindė visas civilinės atsakomybės sąlygas todėl pareikštas reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovo priteistini 988,35 Eur nuostoliai.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta skolininko prievolė mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, t. y. vadinamąsias procesines palūkanas. Procesinės palūkanos atlieka kompensuojamąją funkciją, nes jos skirtos atlyginti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius, ieškovės nuostolius, o pagrindas jas priteisti yra atsakovės atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju ir dėl to jo ieškovė kreipėsi į teismą. Taigi prievolė mokėti vadinamąsias procesines palūkanas yra išvestinė, o ne savarankiška, todėl nustačius teisinį pagrindą atsakovui atlyginti ieškovei nuostolius, iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2018-06-29, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

CPK 95 straipsnio 1 dalyje 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).

Nagrinėjamu atveju ieškinys patenkintas, byloje duomenų, kad ieškovė būtų piktnaudžiavusi procesinėmis teisėmis nėra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes prašymas dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą atmestinas, kaip neįrodytas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinį tenkinus visiškai iš atsakovo ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal bylos duomenis ieškovė turėjo šias išlaidas: 22 Eur žyminio mokesčio ir 1468 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (el. b. t. 2, 96–99, t. 4, l. 8–11).

Įvertinus ieškovės atstovės atliktus procesinius veiksmus: ieškinio, dubliko surašymą, dalyvavimą teismo posėdžiuose, šios išlaidos laikytinos pagrįstomis, atitinkančiomis teisės aktų reikalavimus. Esant tokioms aplinkybėms iš atsakovo ieškovei priteistinas 22 Eur žyminis mokestis ir 1468 Eur išlaidos teisinei pagalbai apmokėti.

Šioje byloje valstybė patyrė 3,50 Eur pašto išlaidų, kurios priteistinos iš atsakovo valstybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „Palangos vandenys“, juridinio asmens kodas 152447391, 988,35 Eur nuostolių atlyginimo, 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2018-06-29, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 22 Eur žyminio mokesčio ir 1468 Eur išlaidų sumą advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 3,50 Eur pašto išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.