- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-30
- Bylos Nr.
- e2A-1083-390/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10243-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Atsakovas
- A. K.
- Ieškovas
- UAB „Palangos vandenys“
- Kategorijos
- 2.6.10.1Civilinės atsakomybės samprata
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, sekretoriaujant Mantui Cemnolonskiui, dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei B. V., atsakovui A. K., jo atstovei advokatei K. R., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-413-944/2019 pagal ieškovės UAB „Palangos vandenys“ ieškinį atsakovui A. K., tretiesiems asmenims valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos, Lietuvos teatro sąjungai dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 988,35 Eur už savavališkai suvartotą geriamąjį vandenį ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad ieškovė yra geriamojo vandens ir nuotekų tvarkytoja. Jos darbuotojai rado savavališkai prijungtą vandentiekio tinklą prie ieškovo valdomos ir naudojamos geriamojo vandens infrastruktūros. Paaiškina, kad atkasus savavališkai prijungtą vandentiekio tinklą, paaiškėjo, kad jis nuvestas į kaimyninį žemės sklypą, pažeidimo laikotarpis nenustatytas. Pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) Palangoje, nuosavybės teise priklauso atsakovui. Ieškovės 2017-09-05 patikrinimo aktas surašytas dalyvaujant atsakovui. 2017-09-20 komisijos posėdžio metu užfiksuotas ieškovės patirtas nuostolis, pagal Infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisykles. Ieškovės vertinimu, atsakovo pateikti duomenys dėl susitarimo su trečiuoju asmeniu Lietuvos teatro sąjunga nėra pakankami, sprendžiant dėl vandens sunaudojimo ir apmokėjimo.
3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
4. Atsakovas nurodė, kad laistymo žarna, kuri nėra vamzdis, rasta adresu (duomenys neskelbtini) Palangoje, o ne (duomenys neskelbtini) Palangoje. Šiuo atveju rasta laistymo žarna nebuvo pajungta prie atsakovo geriamojo vandens naudojimo įrenginių, nes ji buvo užaklinta ir su ventiliu, todėl civilinė atsakomybė nekyla. Kadangi laistymo žarna nebuvo pajungta į vandentiekio tinklus, todėl žala nepagrįstai apskaičiuota pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių nuostatas. Atsakovui priklausančių statinių (duomenys neskelbtini), Palangoje, esanti vandentiekio sistema yra bendra su šalia esančia Lietuvos teatro sąjungos poilsiaviete. Su trečiuoju asmeniu atsakovas yra sudaręs susitarimą, pagal kurį atsiskaito už suvartotą vandenį.
Šalies argumentai
5. Kadangi ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, atsakovas pareiškimu dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis prašė ieškovei skirti 3 000 Eur baudą, pusę sumos skiriant atsakovui.
Atsiliepimas
6. Trečiasis asmuo valstybę atstovaujanti Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimu nurodė, kad ieškiniui neprieštarauja.
7. Trečiasis asmuo Lietuvos teatro sąjunga atsiliepimu nurodė, kad jos nuomojama teritorija nėra aptverta, į ją gali pakliūti pašaliniai asmenys. Trečiojo asmens atsakomybės ribos nuo įrengto skaitliuko vidaus patalpose. Su atsakovu yra sudarę susitarimą, pagal kurį atsakovo sunaudotas vanduo apskaitomas pagal skaitliuko parodymus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2019 m. vasario 28 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovo A. K. ieškovei UAB „Palangos vandenys“ 988,35 Eur nuostolių atlyginimą, 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2018-06-29, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 22 Eur žyminį mokestį ir 1468 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Priteisė iš atsakovo A. K. valstybei 3,50 Eur pašto išlaidas.
9. Teismas nurodė, kad nėra ginčo, kad ieškovė Palangos savivaldybės teritorijoje yra paskirta viešuoju geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoja, kuriai pavesta vykdyti viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir nuotakų tvarkymą. Taip pat nėra ginčo dėl pateikto fakto, kad nesant teisės aktuose nurodyto pagrindo, sąlygų ir pan. į geriamojo vandens tiekimo infrastruktūrą buvo pajungta laistymo žarna. Ginčas kilo dėl asmens, kuris atsakingas dėl šių veiksmų.
10. Šalys savo argumentus įrodinėjo rašytine medžiaga, fotonuotraukomis, filmuota medžiaga bei liudytojų parodymais.
11. Teismas nurodė, kad pagal teisės aktų reikalavimus – Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisykles, geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, fiksuoja savavališko prisijungimo faktą, atitinkamai būtent darbuotojams yra numatyta kompetencija dėl akto surašymo. Todėl atsakovo argumentus, kad visi ieškovės rašytiniai duomenys dėl šio įvykio yra suruošti UAB „Palangos vandenys“ darbuotojo, todėl jie nėra pakankami konstatuojant atsakovo neteisėtus veiksmus, atmetė. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju liudytojų parodymai atitinka kitus ieškovės pateiktus duomenis, t. y. rašytinius duomenis – fotonuotraukas, vaizdo įrašus, savo reikalavimą ieškovė grindžia ne vien liudytojų parodymais, ir darė išvadą, kad atsakovo išsakytas nuogąstavimas dėl ieškovės darbuotojo G. D. šališkumo nėra pagrįstas, todėl duotais parodymais teismas neturi teisinio pagrindo nesiremti.
12. Teismas nurodė, kad atsakovas ir jo prašomi liudytojais apklausti asmenys yra net keletą metų pažįstami, su kai kuriais asmenimis sieja/siejo verslo santykiai. Todėl darė išvadą, kad dėl siejančių tarpusavio santykių duoti parodymai yra šališki, palankesni atsakovui. Kadangi konkretaus laiko, kada atsakovas buvo pasikvietęs liudytojais apklaustus asmenis apžiūrėti susidariusios situacijos nenurodyta, todėl teismas sprendė, kad būtent atsakovo apklaustų liudytojų parodymai nėra pakankami siekiant paneigti ieškovės nurodytas aplinkybes ir pateiktus faktus.
13. Teismas konstatavo, kad ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonės pagrindė aplinkybę, kad prie vandentiekio infrastruktūros buvo pajungta laistymo žarna, kurios kitas galas buvo atsakovo valdomoje teritorijoje –(duomenys neskelbtini), Palangoje (CPK 178 straipsnis).
Atsiliepimas
14. Atsakovas nurodė, kad šiuo ieškovės darbuotojo surašytu 2017-09-05 14.50 val. nuotekų/vandens eksploatavimo sąlygų patikrinimo aktu negalima vadovautis, nes jis surašytas su trūkumais, t. y. nėra nurodyta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros atjungimo data ir laikas. Teismas nurodė, kad atjungimo faktas būtų aktualus, tuo atveju, jeigu būtų nustatytas pažeidimo laikotarpis, sprendžiant žalos dydžio klausimą. Nagrinėjamu atveju pagal pateiktą aktą nurodyta, kad pažeidimo laikotarpis nenustatytas, dėl šios priežasties formalus akto trūkumas nesudaro pagrindo juo nesiremti priimant sprendimą.
15. Atsakovas nurodė, kad laistymo žarna nebuvo pajungta į jam priklausančius tinklus, t. y. žarnos galas buvo užaklintas ir ja negalėjo būti tiekiamas vanduo. Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad nebuvo užfiksuotas laistymo žarnos pajungimas į atsakovo nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą, nesudaro pagrindo nelaikyti atsakovo atsakingu dėl pasijungimo į vandentiekio tinklus.
Žemesnės instancijos teismas
16. Pagal atsakovo pateiktą 2017-06-03 susitarimą atsakovas gauna vandenį iš trečiojo asmens Lietuvos teatro sąjungos ir atsiskaito su trečiuoju asmeniui pagal skaitliuko Nr. (duomenys neskelbtini) rodmenis. Teismas pažymėjo, kad iš paties atsakovo pateiktos schemos matyti, kad atkastos laistymo žarnos pajungimo į vandentiekį vieta yra iki apskaitos prietaiso, t. y. iš laistymo žarnos išleistas vanduo nėra fiksuojamas pagal skaitliuko parodymus, už kuriuos atsakovas turėtų mokėti trečiajam asmeniui Lietuvos teatro sąjungai.
17. Teismas nurodė, kad byloje esantys duomenys yra pakankami pripažinti, kad pripažintina, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, t. y. savavališkai, nesilaikant teisės aktų reikalavimų pasijungė į vandentiekio infrastruktūrą (CK 6.246 straipsnis).
Šalies argumentai
18. Ieškovė prašė priteisti nuostolius pagal teisės aktuose nustatytą metodiką, t. y. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių (toliau – Taisyklės) 50 punktą. Minėtu punktu išskiriami du atvejai, kai yra nustatytas pažeidimo laikotarpis ir ne. Geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros priežiūros metu nustačius, kad asmuo savavališkai prijungė savo geriamojo vandens naudojimo įrenginius, geriamajam vandeniui tiekti reikalingas komunikacijas prie geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros, asmens sunaudoto ir neapmokėto geriamojo vandens kiekis nustatomas skaičiuojant, kad vanduo tekėjo 0,35 (trisdešimt penkių šimtųjų) metro per sekundę greičiu visu įvado skersmeniu per visą savavališko prijungimo laikotarpį, pagal nurodomą formulę; jei savavališko prijungimo datos neįmanoma nustatyti, asmens sunaudoto ir neapmokėto geriamojo vandens kiekis skaičiuojamas nurodytu būdu, tačiau per ne ilgesnį kaip vieno mėnesio laikotarpį (Taisyklių 50 punktas). Ieškovė reiškia reikalavimą pagal nurodytą teisės aktuose metodiką, tokiu būdu apskaičiuoja 988,35 Eur nuostolius.
Atsiliepimas
19. Atsakovas nesutiko su ieškovės nurodytais nuostoliais, nes laistymo žarna buvo su ventiliu, kurio galas buvo užaklintas. Teismas pažymėjo, kad vanduo buvo paruoštas naudojimui ir bet kada galėjo būti pajungtas, atsuktas ir pan. Teismas konstatavo, kad ieškovės prašomi priteisti nuostoliai yra grindžiami teisės aktuose nurodyta metodika, objektyvaus pobūdžio duomenų dėl šios sumos mažinimo nėra pateikta, todėl pripažino, kad ieškovė pagrįstai prašo atlyginti ieškinyje nurodytą 988,35 Eur sumą (CPK 178 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
20. Ieškovei įrodžius atsakovo neteisėtus veiksmus ir nuostolius, teismas pripažino, kad yra teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys tarp atliktų neteisėtų veiksmų ir nuostolių.
21. Teismas nurodė, kad atsakovas neteisėtai prisijungė prie ieškovo vandentiekio tinklų, todėl tuo remiantis galėtų būti konstatuojama, kad atsakovo kaltė tyčinė. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kurie paneigtų šią prezumpciją.
22. Teismas konstatavo, kad ieškovė pagrindė visas civilinės atsakomybės sąlygas, todėl pareikštas reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovo priteistinas 988,35 Eur nuostolių atlyginimas.
23. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas, byloje duomenų, kad ieškovė būtų piktnaudžiavusi procesinėmis teisėmis nėra, prašymą dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą teismas atmetė, kaip neįrodytą.
24. Ieškinį tenkinus visiškai, teismas iš atsakovo ieškovei priteisė bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
25. Apeliaciniu skundu atsakovas A. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
25.1. Ieškiniu ieškovė reikalavo žalos atlyginimo remdamasi Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – GVTNTĮ) 17 straipsnio nuostatomis, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-629 (toliau – Taisyklės), 23 punkto ir 50 punkto nuostatomis. Tam, kad įgytų teisę į žalos atlyginimą iš atsakovo, ieškovė sutinkamai su nurodytais teisės aktais visų pirma turėjo įrodyti savavališko pasijungimo faktą, t. y. kad buvo pasijungimo faktas; kad pasijungimas buvo atliktas būtent į ieškovės tvarkomą vandens tiekimo infrastruktūrą; kad buvo pajungti būtent atsakovo geriamojo vandens tiekimo įrenginiai, ar atsakovo komunikacijos. Byloje nėra pateiktą įrodymų, kad vienas žarnos galas buvo pajungtas prie atsakovo naudojimo įrenginių ar jo komunikacijų. Taip pat nėra įrodymų, kad vandentiekio tinklai, prie kurių įvykdytas tariamas savavališkas prisijungimas, yra būtent tiekėjo, t. y. ieškovės, o ne kitų asmenų valdoma ar naudojama infrastruktūra, nors byloje esantys duomenys patvirtina, kad infrastruktūra, prie kurios neva buvo prisijungta yra Lietuvos teatro sąjungos naudojamoje teritorijoje (duomenys neskelbtini), Palangoje. Minėtoje teritorijoje yra ir kiti geriamojo vandens vartotojai (abonentai), esantys (duomenys neskelbtini), Palangoje, tačiau nėra aiškios šių vartotojų (abonentų) valdomos geriamojo vandens tiekimo infrastrukūros (vandentiekio tinklų) ribos. Nors ieškovė teigė, kad savavališku prisijungimo buvo galima išgauti neapskaitytą vandenį, įrodymų, kad neapskaitytas vanduo buvo išgaunamas, ji nepateikė. Į bylą nėra pateikta jokių duomenų, parodančių, kurioje vietoje minėtoje teritorijoje yra įrengti vandens apskaitos prietaisai.
25.2. Atsakovas prašė teismo įpareigoti ieškovę pateikti teismui su abonentais, esančiais (duomenys neskelbtini), Palangoje, sudarytas geriamojo vandens tiekimo sutartis ir jų priedus – geriamojo vandens ir nuotekų tinklų nuosavybės ribų aktus, iš kurių būtų galima spręsti, ar vandentiekio tinklas, prie kurio, pasak ieškovės, atliktas savavališkas pasijungimas, priklauso minėtiems abonentams ar ieškovei. Tik nustačius abonentų (vartotojų) atsakomybės ribas, būtų buvę galima nustatyti, ar buvo prisijungta prie ieškovės ar prie abonentų (vartotojų) geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros. Tačiau šis prašymas teismo nepagrįstai buvo atmestas.
25.3. GVTNTĮ 16 straipsnio 17 dalies, Taisyklių 28, 50 ir 51 punktų nuostatos patvirtina, kad mokestis už suvartotą vandenį gali būti skaičiuojamas pagal Taisyklių 50 punktą, jeigu: a) Taisyklėse reglamentuota tvarka nustatytas savavališko prisijungimo faktas; b) tinkamai surašytas savavališko prisijungimo aktas. Teismas nepagrįstai laikė, kad 2017-09-05 savavališko prisijungimo akte neužfiksuotas savavališko atjungimo faktas ir laikas yra tik formalus pažeidimas. Nors patikrinimas, kuriame dalyvavo kaip žiūrovas A. K., buvo atliktas 2017-09-05, tačiau byloje yra pateikti du skirtingos formos aktai, parengti aktai neatitinka GVTNTĮ 16 straipsnio 20 dalyje nustatytų imperatyvių reikalavimų, nes juose nėra užfiksuotas atjungimo faktas ir nėra nustatytas (apskaičiuotas) suvartoto vandens kiekis, akte Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodyti du atsakingi asmenys: 1) Lietuvos teatro sąjunga ir 2) A. K., taip pat yra grafa „atsisako pasirašyti“, tačiau iš šio akto neaišku, kas atsisakė pasirašyti. Taigi, ieškovė pažeidė imperatyvią savavališko prisijungimo įforminimo tvarką, dėl ko savavališko prisijungimo faktas negali būti panaudotas prieš atsakovą.
25.4. Teismas buvo šališkas ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes įrodomąją galią suteikė ieškovės darbuotojų parodymams, o atsakavo iniciatyva apklaustų liudytojų I. R., E. C. ir O. F. parodymus atmetė vien tuo pagrindu, kad jie yra pažįstami su atsakovu ir, kad kai kuriuos iš jų su atsakovu sieja/siejo verslo santykiai. Teismas turėjo kritiškai vertinti ieškovės darbuotojų parodymus, nes jie daug metų dirba pelno siekiančioje privačioje įmonėje UAB ,,Palangos vandenys“, dėl ko liudytojus su ieškove sieja pavaldumo santykiai. Pažymėjo, kad ieškovės UAB ,,Palangos vandenys“ darbuotojai turi asmeninį nusistatymą atsakovo, kaip asmens, atžvilgiu. Tai patvirtina ir tas faktas, kad ieškovės darbuotojai dar nuo 2016-08-12 atsisako su atsakovu sudaryti tiesioginę geriamojo vandens tiekimo sutartį. Taigi, teismo išvados padarytos neteisingai ir šališkai vertinant byloje surinktus įrodymus.
25.5. Ieškovė, reikšdama ieškinį atsakovui neįrodė nė vienos būtinos sąlygos civilinei atsakomybei kilti. Atsakovui priešiškos ieškovės darbuotojo parengti dokumentai ir jos darbuotojų liudijimai neįrodo atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. neįrodo, kad būtent atsakovas pajungė žarną prie ieškovės tvarkomos infrastruktūros, dėl ko jam negali būti taikoma atsakomybė pagal GVTNTĮ nuostatas. Ieškovė neįrodė ir žalos padarymo fakto, nes netinkamai įformino savavališko prisijungimo faktą, t. y. pažeisdama įstatyme reglamentuotą imperatyvią procedūrą, todėl tokio neteisėtai įformino savavališko prisijungimo fakto negalima panaudoti prieš atsakovą. Net jeigu ir sutiktume su teismo vertinimu, kad vienas žarnos galas voliojosi prie A. K. priklausančio turto (nors byloje tai neįrodyta), ši aplinkybė negali būti laikoma kaip žalos rezultatas, nes, visų pirma, byloje nėra duomenų, kad vanduo buvo išgaunamas (pasak teismo, žarna tik buvo paruošta naudojimui) ir neapskaitomas; antra, nėra duomenų, kad būtent atsakovo, o ne kito asmens poreikiams vanduo galėjo būti naudojamas, dėl ko akivaizdu, kad nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir ieškovės neva patirtos žalos. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių atsakovo kaltę, ir juolab, kad jis veikė tyčia.
Atsiliepimas
2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti nepakeistą skundžiamą teismo sprendimą. Nurodo, kad teismas tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo visas aplinkybes ir įrodymus, teisingai taikė teisės aktus, todėl apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį panaikinti.
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Palangos vandenys“ prašo apeliacinį skundą atmesti, ginčijama teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
27.1. Atsakovo vandentiekio tinklo (žarnos) savavališkas prisijungimas prie bešeimininkių tinklų Lietuvos teatro sąjungos valdomame žemės sklype kartu reiškia ir prisijungimą prie ieškovei priklausančios viešosios geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros. Šias išvadas pagrindžia teismų praktika. Be to, savavališkas prisijungimas prie viešosios geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros atliktas iki Lietuvos teatro sąjungos apskaitos prietaisų, kurie įrengti pastate. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia konstatuoti, jog labiau tikėtina, kad savavališką prisijungimą atliko apeliantas ir kad laistymo žarna buvo naudojama apelianto reikmėms. Apeliantas klaidingai interpretuoja šios bylos faktines aplinkybes dėl pasijungimo prie ieškovės infrastruktūros bei siaurai aiškina GVTNTĮ 16 straipsnio 17 dalies nuostatas. Ieškovė pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad 2017-09-05 buvo rasta žarna, prijungta prie viešosios vandens tiekimo infrastruktūros.
27.2. Kadangi šios bylos atveju savavališkai buvo prisijungta prie viešosios nuotekų tvarkymo infrastruktūros iki Lietuvos teatro sąjungos vandens skaitiklių, nevertintinas prie apeliacinio skundo pridėtas UAB „Šiaulių vandenys“ 2019-01-10 raštas Nr. S-88 „Dėl paklausimo“, kuriame teigiama, kad pasijungus vandenį į vidaus tinklą už vandens skaitiklio, toks pasijungimas nelaikomas savavališku ir jam nėra reikalinga gauti iš vandens tiekėjo prisijungimo sąlygų.
27.3. GVTNTĮ 16 straipsnio 20 dalyje, Taisyklių 24, 25 punktuose nėra draudimo savavališką prisijungimą įforminti nuotekų/vandentiekio eksploatavimo sąlygų patikrinimo aktu bei vandens apskaitos prietaiso ir (arba) nuotekų/vandentiekio pasijungimo apžiūros aktu. Pažymėtina, kad infrastruktūros atjungimo data ir laikas neturi reikšmės nustatant apelianto neteisėtus veiksmus. Pagal bylos aplinkybes, apelianto išvada, neva ieškovas pažeidė imperatyvią savavališko prisijungimo įforminimo tvarką, yra neteisinga.
27.4. Tai, kad sprendimas buvo priimtas ieškovės naudai, nereiškia pirmosios instancijos teismo šališkumo.
27.5. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teismo konstatuotos aplinkybės, kad apeliantas atliko neteisėtus veiksmus, t. y. savavališkai, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, pasijungė prie viešosios vandens tiekimo infrastruktūros (CK 6.246 str.). Pagal Taisyklių 23.1 punkte įtvirtintą savavališko prijungimo apibrėžimą, aplinkybė, kad patikrinimo metu vanduo nebuvo naudojamas, nėra reikšminga nustatant savavališko prijungimo faktą. Skolininko kaltė pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį yra preziumuojama, todėl esant šios bylos aplinkybėms apelianto kaltė neturėjo būti įrodinėjama. Apeliantas nepateikė įrodymų, kurie būtų paneigę šią prezumpciją.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų pateikimo
4. Kartu su apeliaciniu skundu pateiktas UAB „Šiaulių vandenys“ raštas Nr. S-88 „Dėl paklausimo“. Apeliantas atskiru prašymu prašo tokį raštą prijungti prie bylos teikdamas, kad pasijungus vandenį į vidaus tinklą už vandens skaitiklio, toks prisijungimas nelaikomas savavališku ir jam nėra reikalinga gauti iš vandens tiekėjo prisijungimo sąlygų.
5. Pažymėtina, kad įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (CPK 180 straipsnis). Šis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2014). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad prašomas prijungti raštas nėra tiesiogiai susiję su šios konkrečios nagrinėjamos bylos dalyku, todėl jį priimti ir prijungti prie bylos atsisakoma ( CPK 314 straipsnis).
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
7. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 988,35 Eur nuostolius už savavališkai suvartotą geriamąjį vandenį ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos nagrinėjimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovė įrodinėjo, kad 2017m. rugsėjo 5d. atlikto patikrinimo metu žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Palangoje, buvo rasta savavališkai prijungtas vandentiekio tinklas prie ieškovės valdomos ir naudojamos geriamo vandens tiekimo infrastruktūros. Patikrinimo metu atkasus savavališkai prijungtą vandentiekio tinklą buvo nustatyta, kad jis nuvestas į kaimyninį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Palangoje, prie pastato- poilsio namelio, vamzdžio galas ties nameliu buvo su ventiliumi, kurio galas buvo užaklintas. Faktams patvirtinti buvo surašytas ieškovės nuotekų tinklų sąlygų patikrinimo aktas bei atlikta fotofiksacija, surašytas patikrinimą atlikusių darbuotojų tarnybinis pranešimas bei parengta savavališkai prijungto vandentiekio tinklo schema. Visi pastatai-poilsio nameliai, esantys (duomenys neskelbtini), Palangoje, nuosavybės teise priklauso atsakovui. Nurodė, kad patikrinimas buvo atliktas dalyvaujant pačiam atsakovui bei ieškovo darbuotojams vykdant viso rasto vandentiekio tinklo atkasimo darbus, atsakovas su neprisistačiusiu asmeniu iš po namelio, esančio (duomenys neskelbtini) Palangoje, ištraukė vamzdžio galą ir patį vamzdį iš žemės bei šį vamzdį per esamą ažūrinę tvorą perkišo į (duomenys neskelbtini) sklypą. Kaip paaiškėjo vėliau, kad tai buvo tas pats vamzdis, kurį atsakovas perkišo per tvorą, rastas savavališkai prijungtas vamzdis buvo atjungtas. Aptartomis aplinkybėmis ieškovė įrodinėjo atsakovo savavališko prisijungimo faktą prie ieškovės vandens tinklų, o prašomų nuostolių dydį įrodinėjo remdamasi 2017m. rugsėjo 20d. įvykusio komisijos posėdžio metu ieškovės vandens apskaitos prietaiso ir vandens prisijungimo apžiūros aktu Nr. (duomenys neskelbtini) ir juo fiksuojant ieškovei patirtus nuostolius, kurie sudarė 988,35 Eur.
8. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą konstatavo, kad ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pagrindė aplinkybę, kad prie ieškovės vandentiekio infrastruktūros buvo pajungta žarna, kurios kitas galas buvo atsakovo valdomoje teritorijoje – (duomenys neskelbtini), Palangoje. Teismas iš byloje pateiktų duomenų nustatė, kad laistymo žarna buvo pajungta į vandentiekio tinklą, ji buvo užkasta po žeme, žarna buvo prie atsakovui priklausančio namelio ir buvo paruošta naudojimui. Esant aptartoms aplinkybėms ir kitoms aplinkybėms nurodytoms teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje buvo pripažinta, kad atsakovas savavališkai, nesilaikant teisės aktų reikalavimų pasijungė į ieškovės vandentiekio infrastruktūrą ir atliko neteisėtus veiksmus. Teismas nustatydamas atlygintinų nuostolių dydį pripažino, kad ieškovė prašydama priteisti iš atsakovo 988,35 Eur nuostolius juos grindžia pagal galiojančių teisės aktų metodiką. Teismas nustatęs priežastinį ryšį tarp atsakovo veiksmų ir ieškovei atsiradusios žalos ir konstatuodamas visas civilinės atsakomybės sąlygas žalai atlyginti, ieškinį tenkino.
9. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis apeliaciniame skunde iš esmės kelia klausimą dėl faktinių bylos aplinkybių neteisingo nustatymo ir įrodymų vertinimo. Apeliacinis teismas pažymi, kad Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais yra suformuota ir nuosekliai išplėtota. Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartą konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvadas dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daro pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ( CPK 185 straipsnis). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010m. kovo 30d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011m. balandžio 12d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, procesinio sprendimo motyvuojamoje dalyje teismas glausta forma turi išdėstyti nustatytas faktines aplinkybes, argumentus, nurodyti, kodėl vienais įrodymais remtasi, o kiti atmestini, pateikti įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimą ir teisinį teismo sprendimo pagrindimą ( CPK 270 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aikščiausiojo Teismo 2012m. balandžio 19d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2012; ir kt.).
10. Nagrinėjamoje byloje apeliantas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir nagrinėjant bylą apeliacine žodinio proceso tvarka, tiek ir savo procesiniuose dokumentuose teigė, kad prie ieškovo tvarkomos infrastrukūros nebuvo pajungęs savo vandentiekio sistemos, todėl teismui aplamai nebuvo pagrindo konstatuoti savavališko pasijungimo faktą, atsakovas jokių neteisėtų veiksmų neatliko, kad nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir ieškovės patirtos žalos. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą ir siekdamas patikrinti savavališkai prisijungimo fakto prie ieškovo vandens sistemos tikrumą, vertino visus byloje esančius įrodymus: tiek rašytinius ieškovės pateiktus įrodymus ( nuotekų tinklų sąlygų patikrinimo aktą, foronuotraukas, filmuotą medžiagą, patikrinimą atlikusio darbuotojo sudarytą schemą, tarnybinį pranešimą, kitus netiesioginius rašytinius įrodymus ) bei liudytojų parodymus, o taip pat ir atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus ( ieškovo ruoštą schemą), jo paaiškinimus bei jo liudytojų parodymus, aptarė jų įrodomąją reikšmę. Teismas įvertino atsakovo atsikirtimus dėl jo sutartinių santykių su trečiuoju asmeniu byloje - Lietuvos teatro sąjunga dėl gaunamo vandens ir atsiskaitymo už jį ir pažymėjo, kad ta aplinkybė, jog atsakovas turi galimybę gauti vandenį iš šio asmens nepašalina jo neteisėtų veiksmų ir nepaneigia savavališko pasijungimo fakto. Įvertinęs įrodymų visetą pagal vidinį įsitikinimą, apylinkės teismas konstatavo, neteisėto prisijungimo faktą ir atsakovo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp ieškovui padarytos žalos ir atsakovo veiksmų, atsakovo kaltę ( CK 6. 246 - 6. 249 straipsniai), tokias savo išvadas motyvavo. Kaip matyti iš teismo sprendimo turinio, kad teismas vertino atsakovo elgesį ir jo atliktus veiksmus pažeidimo nustatymo metu, o taip pat ir atsakovo elgesį po pažeidimo, konstatavo neteisėtų veiksmų buvimą. Apeliaciniame skunde apelianto cituojami jo liudytojų parodymai ir nurodomi įrodymai, kuriuos apelianto manymu, teismas įvertino netinkamai, siūlomas apeliantui priimtinas jų vertinimas. Tokią savo poziciją apeliantas dėstė ir nagrinėjant bylą žodinio proceso metu apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis teismas pastebi, kad tai teikia pagrindą išvadai, kad apeliantas siekia, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka iš naujo būtų vertinami byloje esantys įrodymai bei jų turinys ir remiantis apelianto teiginiais būtų padarytos kitokios, jam palankios išvados, tačiau iš esmės nenurodo ir nepagrindžia, kuo pasireiškė įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimas. Esant išdėstytiems argumentams spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo išvardintų įrodymų vertinimo taisyklių ir principų.
11. Ieškovė jai atsiradusių nuostolių dydį įrodinėjo remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006m. gruodžio 29d. įsakymu Nr. D1-744 patvirtintų „Infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių“ 50 punkte nurodytą metodiką. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovė pagrįstai prašo atlyginti 988,35 Eur nuostolius pagal galiojančiame teisės akte nurodytą metodiką. Apeliantas teigia, kad ieškovei jokie nuostoliai dėl atsakovo veiksmų nesusidarė.
12. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostata, jog jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, reiškia, kad kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009).
13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantui teigiant, kad ieškovei nuostoliai nesusidarė spręstina, kad šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, tačiau atsakovas priešingų įrodymų neteikia, kad paneigti ieškovės prašomus priteisti nuostolius. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė nuostolį dydį ir teismas pagrįstai juos priteisė (CPK 178 straipsnis).
14. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto apeliacinio skundo argumentais dėl šališko teismo ir konstatuoti teismo šališkumą, priimant skundžiamą teismo sprendimą. Pastebėtina, kad viena iš tinkamo proceso garantijų ‑ užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Teisė į nešališką teismą yra viena žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai). Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime, priimtame byloje Nr. 15/99-34/99-42/2000, konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia ir tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių. Teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, taigi ir pasitikėjimo teismu, sąlyga. Teisėjo ir teismų nešališkumas užtikrinamas nustatant draudimus ir apribojimus teisėjams nagrinėti bylas, jeigu yra aplinkybės, keliančios abejonių dėl teisėjo nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353-701/2017). Nagrinėjamos bylos atveju, atsakovas teisėjai nagrinėjančiai bylą nušalinimo nebuvo pareiškęs. Kitų pagrindų bylą nagrinėjančiai teisėjai nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo nenustatyta. Kaip matyti iš bylos nagrinėjimo eigos, kad bylos nagrinėjimo metu apeliantui ir jo atstovei buvo leista pasinaudoti visomis jiems suteiktomis įstatymu procesinėmis teisėmis. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu ir jis jo netenkina nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad byla buvo išnagrinėta šališko teismo.
15. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai netenkino jo prašymo dėl įpareigojimo ieškovei pateikti į bylą su kitais abonentais, esančiais (duomenys neskelbtini), Palangoje, sudarytas geriamojo vandens tiekimo sutartis, iš kurių butų galima nuspręsti apie savavališką prisijungimą prie vandens tinklo. Pažymėtina, kad pagal CPK 199 straipsnį teismas, pagal asmens prašymą, gali išreikalauti tik tokius rašytinius įrodymus, kuriuose yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai. Kadangi, apelianto prašymas dėl dokumentų išreikalavimo iš ieškovės tiesiogiai nebuvo susijęs su ginčo aplinkybėmis nagrinėjamoje byloje, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jo netenkino.
16. Dėl kitų apelianto apeliaciniame skunde dėstomų tapačių ir besikartojančių argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
17. Apibendrinus išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir vertino byloje pateiktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsakovo apeliacinio skundo motyvais sprendimą keisti arba naikinti nėra teisinio pagrindo. Taigi, šiuo procesiniu sprendimu atsakovo apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
18. Ieškovė 2019m. rugpjūčio 28d. prašymu prašo priteisti iš atsakovo 1339 Eur bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme. Netenkinus atsakovo apeliacinio skundo pagal CPK 98 straipsnio taisykles iš jo priteistinos ieškovei bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti turėtos apeliacinės instancijos teisme, kurios neviršija 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ patvirtinto maksimalaus dydžio.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo A. K. a/k (duomenys neskelbtini) 1339 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei UAB „Palangos vandenys“ į/k 152447391.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.