Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo atsakovo A. K. prieštaravimus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019-04-19 preliminaraus sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas UAB „Palangos vandenys“ ieškiniu, pareikštu 2019-04-10 dokumentinio proceso tvarka, prašė priteisti iš atsakovo A. K. - 27266,50 Eur nuostolių (27109,20 Eur negautų pajamų + 157,30 Eur už antstolio J. P. atliktą faktinių aplinkybių konstatavimą) atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

kad, atsakovas A. K. nuotekų išvadus prie ieškovo UAB „Palangos vandenys“ valdomos ir naudojamos nuotekų tvarkymo infrastruktūros prijungė savavališkai, pažeidžiant teisės aktuose nustatytą tvarką - Lietuvos Respublikos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (redakcija nuo 2014-11-01) 16 str. 14 d.; Naujų abonentų ir vartotojų prijungimo prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros reikalavimų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2015-06-23 įsakymu Nr. D1-500, 1.4 p., 2.2 p., 4 p. ir 25 p.; Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996-11-22 įsakymu Nr. 172, 2.1 p. (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-31 sprendimo motyvuojamosios dalies 10 punktas ir 14 punktas);

Lietuvos Respublikos CPK 182 str. 2 p. nustato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinės instancijos teismo yra išaiškinta, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007-05-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008-02-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015-04-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-230-969/2015; ir kt.).

Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2576-235/2017 dalyvavo tiek UAB „Palangos vandenys“ (ieškovo procesiniu statutu), tiek ir A. K. (atsakovo procesiniu statusu). Tiek atsakovui priklausančių poilsio namelių, esančių (duomenys neskelbtini), nuotekų išvadų savavališko prijungimo prie UAB „Palangos vandenys“ valdomos ir naudojamos nuotekų tvarkymo infrastruktūros faktas, tiek faktas, ar tokio savavališko prisijungimo fiksavimo metu (ieškovo sudarytai komisijai surašant 2016-07-28 AKTĄ) nebuvo pažeistos reikiamos procedūros, buvo įrodinėjimas dalykas Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2576-235/2017. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-03-31 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-2576-235/2017, konstatavo (patvirtino) tiek savavališko prisijungimo faktą, taip pat nenustatė jokių procedūrinių pažeidimų, susijusių su savavališko prisijungimo fakto fiksavimu. Vilniaus apygardos teismas 2018-05-22 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-486-585/2018, anksčiau minėtą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą. Atsižvelgiant į tai, teismas laiko, kad anksčiau nurodytos ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-31 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-2576-235/2017, konstatuotos faktinės aplinkybės turi prejudicinę reikšmę šioje civilinėje byloje nagrinėjamam ginčui, dėl ko jų iš naujo įrodinėti ieškovui UAB „Palangos vandenys“ nereikia. Tokia išvada darytina atsižvelgiant ir į tai, kad atsakovas A. K. nagrinėjamoje civilinėje byloje nepateikė jokių faktinių duomenų, kurie leistų abejoti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-31 sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-2576-235/2017, konstatuotų faktų teisingumu. Neturinčiu jokios įrodomosios reikšmės teismas laiko atsakovo pateiktą eksperto V. Š. ekspertinio tyrimo aktą Nr. 108M. Minėtas aktas yra parengtas išimtinai atsakovo A. K. iniciatyva. Jis nepatenka į sąrašą dokumentų, kurių pagrindu gali būti užregistruota asmens nuosavybės teisė į nekilnojamojo turto objektą - inžinerinius nuotekų tinklus. Be to, minėtas V. Š. ekspertinio tyrimo aktas Nr. 108M, kaip neturintis jokios įrodomosios reikšmės (dėl fakto, kad poilsio nameliai, esantys (duomenys neskelbtini), turi savarankiškus nuotekų šalinimo tinklus), jau buvo įvertintas tiek Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018-05-04 nutarime, priimtame administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-8-973/2018, tiek ir Vilniaus apylinkės teismo 2018-10-03 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. eA2-32953-854/2018 (dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-2576-235/2017) (Lietuvos Respublikos CPK 179 str. 3 d.). Todėl atmestini kaip nepagrįsti atsakovo A. K. prieštaravimų Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019-04-19 preliminariam sprendimui pirmasis (dėl prejudicinių faktų nebuvimo) ir trečiasis (dėl procedūrinių pažeidimų fiksuojant savavališko prisijungimo faktą) argumentai.

Antstolės R. V. 2018-10-03 patvarkymas dėl sprendimo įvykdymo Nr. S-18003510 liudija kitą itin reikšmingą šiai civilinei bylai išnagrinėti faktinę aplinkybę - atsakovo A. K. savavališkai prijungtų nuotekų išvadai nuo UAB „Palangos vandenys“ valdomos ir naudojamos nuotekų tvarkymo infrastruktūros buvo realiai ir visiškai atjungti tik 2018-09-27.

Iš to seka, kad: (1) tiksliai nenustatytu laiku atsakovas A. K. savavališkai prisijungė prie UAB „Palangos vandenys“ valdomos ir naudojamos nuotekų tvarkymo infrastruktūros; (2) šis atsakovo neteisėtai atliktas (savavališkai prisijungimas) buvo užfiksuotas 2016-07-28 AKTU; (3) ieškovo nuostoliai už minėtą laikotarpį (nuo savavališko prisijungimo iki 2016-07-28 AKTO surašymo), patirti dėl atsakovo savavališko prisijungimo prie UAB „Palangos vandenys“ valdomos ir naudojamos nuotekų tvarkymo infrastruktūros, jau yra priteisti įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-31 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-2576-235/2017; (4) surašius 2016-07-28 AKTĄ atsakovas A. K. neteisėtų veiksmų nenutraukė ir toliau savavališkai naudojosi ieškovui priklausančia ir jo naudojama nuotekų tvarkymo infrastruktūra; (5) A. K. savavališkai prijungtų nuotekų išvadai realiai ir visiškai buvo atjungti tik 2018-09-27.

Teismo vertinimu, nors atsakovas nuo 2017-06-03 gauna vandenį legaliai su Lietuvos teatro sąjunga sudaryto susitarimo pagrindu, tačiau nagrinėjamos civilinės bylos medžiaga liudija, kad jis neturi savarankiškų nuotekų tinklų, kuriais jis legaliai (teisėtai) išleistų panaudotą vandenį, t.y. nuotekas. Kaip jau buvo minėta anksčiau, VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenys neginčijamai liudija, kad atsakovui A. K. priklausantys poilsio nameliai, esantys (duomenys neskelbtini), nėra prijungti prie jokių nuotekų šalinimo tinklų. Ieškovas legaliai gaudamas vandenį per Lietuvos teatro sąjungą, nėra prisijungęs ir prie nurodyto subjekto inžinerinių geriamo vandens ir nuotekų tinklų. Tai liudija byloje pateiktas Lietuvos teatro sąjungos 2019-04-04 prašymas, adresuotas UAB „Palangos vandenys“ direktoriui, kuriuo prašoma leisti abonentui Lietuvos teatro sąjungai perduoti šaltą vandenį greta esantiems subabonento (t.y. A. K.) pastatams bei informuojama, kad vanduo bus perduodamas lanksčia jungtimi, t.y. ne inžineriniais tinklais. Iš to seka, kad atsakovas A. K., 2017-2018 m. gavęs vandenį per Lietuvos teatro sąjungą, panaudotą vandenį (nuotekas) išleido ne per minėto subjekto inžinerinius tinklus (nes, kaip buvo minėta, prie Lietuvos teatro sąjungos inžinerinių (geriamo vandens ir nuotekų) tinklų, jis net nebuvo ir šiuo metu nėra prisijungęs, tai liudijančių įrodymų civilinėje byloje nėra), o savavališkai, t.y. 2016-07-28 AKTE konstatuotu būdu.

Atkreiptinas dėmesys, kad kitu įsiteisėjusiu teismo sprendimu, t.y. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019-02-28 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-413-944/2019 (sprendimas paliktas nepakeistas Kauno apygardos teismo 2019-09-30 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1083-390/2019), buvo neginčijamai konstatuota kita reikšminga faktinė aplinkybė - atsakovo A. K. neteisėtas ir savavališkai prisijungimas prie ieškovo UAB „Palangos vandenys“ valdomos ir naudojamos geriamojo vandens infrastruktūros (pajungta žarna, kurios kitas galas buvo atsakovo valdomoje teritorijoje - (duomenys neskelbtini)), taip pat neteisėtas ir savavališkas geriamo vandens vartojimo faktas, kuris realiai buvo užfiksuotas ir nutrauktas tik 2017-09-05. Minėtu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-413-944/2019, ieškovui UAB „Palangos vandenys“ iš atsakovo A. K. buvo priteista 988,35 Eur dydžio nuostolių suma už savavališkai suvartotą geriamąjį vandenį. Nuostolių dydis buvo apskaičiuotas vadovaujantis TAISYKLIŲ 50 punkto reikalavimais, nes nebuvo nustatytas nei tikslus atsakovo savavališkai sunaudoto geriamo vandens kiekis, nei tikslus savavališko prisijungimo prie UAB „Palangos vandenys“ valdomos ir naudojamos geriamojo vandens infrastruktūros momentas (laikas). Iš to seka, kad atsakovas A. K. jam priklausančius poilsio namelius, esančius (duomenys neskelbtini), vandeniu aprūpindavo įvairiais (teisėtais/neteisėtais) būdais - dalį jo gaudamas legaliai iš UAB „Palangos vandenys“ (per ieškovo abonentą - Lietuvos teatro sąjungą), dalį gaudamas savavališkai (neteisėtai) prisijungus prie UAB „Palangos vandenys“ valdomos ir naudojamos geriamojo vandens infrastruktūros. Be to, teismo posėdžio metu pats atsakovas A. K. paaiškino, kad iki 2017-06-03 susitarimo su Lietuvos teatro sąjunga sudarymo, du metus, jis vandenį į poilsio namelius, esančius (duomenys neskelbtini), atsiveždavo mobiliomis talpomis ir jį naudodavo. Tačiau visą (įvairiais būdais) gautą ir panaudotą vandenį (nuotekas) atsakovas A. K. vėlgi pašalindavo vieninteliu būdu - savavališkai prisijungęs prie ieškovui UAB ‚Palangos vandenys“ priklausančios nuotekų tvarkymo infrastruktūros, nes jokios kitos techninės galimybės nuotekų pašalinimui atsakovas neturėjo, tokią techninę galimybę liudijančių įrodymų teismui jis nepateikė ir civilinės bylos nagrinėjimo metu (Lietuvos Respublikos CPK 178 str.).

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovas A. K. visą, įvairiais (teisėtais/neteisėtais) būdais gautą vandenį, kurio tikslaus kiekio šiuo metu nustatyti nėra jokios objektyvios galimybės, iš poilsio namelių, esančių (duomenys neskelbtini), pašalindavo savavališkai prisijungęs prie ieškovui UAB „Palangos vandenys“ priklausančios nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Tokius neteisėtus veiksmus jis atliko (toliau tęsė) ir nuo 2016-07-28 AKTO surašymo iki 2018-09-27, kai jo savavališkai prijungti nuotekų išvadai realiai ir visiškai buvo atjungti. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje yra nustatyti ir visiškai įrodyti atsakovo A. K. neteisėti veiksmai (Lietuvos Respublikos CK 6.246 str.).

Ieškovas UAB „Palangos vandenys“ įrodinėjo, kad dėl atsakovo A. K. neteisėtų veiksmų patyrė 27109,20 Eur dydžio nuostolius (negautas pajamas), kurie apskaičiuoti pagal TAISYKLIŲ 51 punkto reikalavimus.

Pagal bendrąją taisyklę žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, o piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (Lietuvos Respublikos CK 6.249 str. 1 d.). Asmens turtui padaryta žala, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (Lietuvos Respublikos CK 6.251 str., 6.263 str. 2 d.). Atsakingas asmuo privalo visiškai atlyginti kitam asmeniui padarytą žalą (Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. 2 d.).

Siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą (Lietuvos Respublikos CK 6.249 str.), ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprastine tvarka. Žalos dydis taip pat nepreziumuojamas, bet kai kurių deliktų atveju apskaičiuoti žalą praktiškai gali būti labai sunku. Taip yra tada, kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams (pavyzdžiui, žala aplinkai, sveikatai, energetikos įmonių patiriama žala), taip pat nematerialiems objektams (pavyzdžiui, intelektinei nuosavybei). Tokiais atvejais žalos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios naudotinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, Lietuvos Respublikos CK 1.5 str. įtvirtintus protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, kitas Lietuvos Respublikos CK bei kitų teisės aktų nuostatas. Teismas tam tikrais atvejais gali nukrypti nuo metodikose nustatytų žalos apskaičiavimo dydžių ir sumažinti priteistinos žalos dydį, jeigu atsakovas patikimais įrodymais paneigia nurodytus dydžius (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008-11-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008; kt.).

Nagrinėjamu atveju ieškovas UAB „Palangos vandenys“ prašė priteisti nuostolius, apskaičiuotus pagal teisės aktuose nustatytą metodiką, t.y. TAISYKLIŲ 51 p. Pagal nurodytą teisės normą, geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros priežiūros metu nustačius, kad asmuo savavališkai prijungė savo nuotekų šalinimo įrenginius prie geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos nuotekų tvarkymo infrastruktūros, asmens pašalintų nuotekų kiekis nustatomas skaičiuojant, kad nuotekos tekėjo 0,35 (trisdešimt penkių šimtųjų) metro per sekundę greičiu dvidešimt keturias valandas per parą, esant 0,65 (šešiasdešimt penkių šimtųjų) nuotekų tinklų skersmens užpildymui, laikotarpiu nuo savavališko prijungimo dienos iki savavališko prijungimo pašalinimo dienos pagal pateiktą formulę. Tuo atveju, jei savavališko prijungimo datos neįmanoma nustatyti, asmens pašalintų nuotekų kiekis skaičiuojamas nurodytu būdu, tačiau ne per ilgesnį kaip vieno mėnesio laikotarpį.

Nagrinėjamu atveju ieškovas UAB „Palangos vandenys“ prašo priteisti nuostolius už savavališkai išleistų nuotekų tvarkymą už laikotarpį nuo 2016-07-28 AKTO surašymo (kai buvo nustatytas atsakovo savavališkas prisijungimas) iki 2018-09-27 (kada vykdant sprendimą buvo galutinai atjungti atsakovo savavališkai prijungti nuotekų išvadai iš poilsio namelių, esančių (duomenys neskelbtini)). Nors šiuo atveju atsakovo A. K. savavališko prisijungimo laikotarpis yra aiškus, t.y. nuo 2016-07-28 iki 2018-09-27 (nes žala už savavališko prisijungimo laikotarpį iki 2016-07-28 AKTO surašymo yra priteista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-31 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-2576-235/2017), tačiau ieškovas UAB „Palangos vandenys“ prašo priteisti nuostolius apskaičiuotus tik už 30 d. laikotarpį. Ieškovo teisė prašyti priteisti mažesnio dydžio nuostolius, nei kad tai leidžia teisės aktai (t.y. TAISYKLIŲ 51 p.), nėra draudžiama, tai atitinka protingumo ir sąžiningumo principus, lengvina atsakovo teisinę padėtį.

Atsakovas A. K. nesutiko su ieškovo reikalaujamos priteisti žalos dydžiu, motyvuodamas tuo, kad už 2017 m. vasaros sezono metu ir 2018 m. vasaros sezono metu gautą vandenį ir nuotekas jis atsiskaitė su vandens tiekėju - UAB ‚Palangos vandenys“ per jo abonentą - Lietuvos teatro sąjungą. Tačiau jau anksčiau buvo konstatuota, kad tikslus kiekis nuotekų, kuris buvo išleistas A. K. neteisėtai ir savavališkai prisijungus prie ieškovui UAB „Palangos vandenys“ priklausančios nuotekų tvarkymo infrastruktūros (ginčo laikotarpiu nuo 2016-07-28 iki 2018-09-27) šiuo metu nėra ir negali būti nustatytas, nes atsakovas jam priklausančius poilsio namelius, esančius (duomenys neskelbtini), vandeniu aprūpindavo įvairiais (teisėtais/neteisėtais) būdais - per Lietuvos teatro sąjungą; savavališkai prisijungęs prie UAB „Palangos vandenys“ valdomos ir naudojamos geriamojo vandens infrastruktūros (toks prisijungimas buvo nutrauktas tik 2017-09-05); dalį vandens atgabendamas mobiliomis talpomis. Todėl faktas, kad už dalį legaliai (t.y. išimtinai per ieškovo UAB „Palangos vandenys“ abonentą - Lietuvos teatro sąjungą) gauto vandens jis su ieškovu UAB „Palangos vandenys“ yra atsiskaitęs, nepašalina civilinės atsakomybės taikymo galimybės jo atžvilgiu dėl viso kito (tiksliai nenustatyto) kiekio nuotekų savavališko išleidimo į UAB „Palangos vandenys“ valdomą ir naudojamą nuotekų tvarkymo infrastruktūrą laikotarpiu nuo 2016-07-28 iki 2018-09-27.

Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovo UAB „Palangos vandenys“ prašomi priteisti nuostoliai - 27109,20 Eur negautos pajamos, yra grindžiami teisės aktuose nurodyta metodika (TAISYKLIŲ 51 p.), objektyvaus pobūdžio duomenų dėl šios sumos mažinimo nėra pateikta, todėl pripažintina, kad ieškovas pagrįstai prašo atlyginti ieškinyje nurodytą sumą. Ieškovas UAB „Palangos vandenys“ atsakovo A. K. savavališkai išleistas nuotekas priėmė į buitinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, jas nutransportavo iki nuotekų valyklos bei išvalė, už tai negaudamas jokio atlygio. Remiantis tuo, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra nustatyta ir kita civilinės atsakomybės taikymo sąlyga - nuostoliai (žala) ir jų dydis (Lietuvos Respublikos CK 6.249 str.).

Nagrinėjamos civilinės bylos atveju, ieškovui UAB Palangos vandenys“ įrodžius atsakovo A. K. neteisėtus veiksmus (savavališką prisijungimą prie UAB „Palangos vandenys“ priklausančios nuotekų tvarkymo infrastruktūros laikotarpiu nuo 2016-07-28 iki 2018-09-27) ir nuostolius (27109,20 Eur) pripažintina, kad yra teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys tarp atliktų neteisėtų veiksmų ir nuostolių, nes atsakovui neatlikus anksčiau nurodytų veiksmų (laiku nutraukus savavališką prisijungimą; sąmoningai neleidus nuotekų), ieškovui nuostoliai nebūtų kilę (Lietuvos Respublikos CK 6.247 str.).

Lietuvos Respublikos CK 6.248 str. 1 d. numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės, be to - skolininko kaltė preziumuojama. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad atsakovas A. K. neteisėtai prisijungė prie ieškovui UAB „Palangos vandenys“ priklausančios nuotekų tvarkymo infrastruktūros, per ją leido panaudotą vandenį (nuotekos), kuris buvo gautas įvairiais (teisėtais/neteisėtais) būdais, todėl konstatuotina, kad atsakovo kaltė tyčinė. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kurie paneigtų šią kaltės prezumpciją (Lietuvos Respublikos CK 6.248 str. 1 d., Lietuvos Respublikos CPK 178 str.).

Apibendrinus teismo išdėstomus motyvus teismas konstatuoja, kad ieškovas UAB „Palangos vandenys“ pagrindė visas civilinės atsakomybės sąlygas, todėl pareikštas reikalavimas dėl 27109,20 Eur nuostolių (negautų pajamų) priteisimo iš atsakovo A. K. pripažintinas pagrįstu.

Nagrinėjamoje civilinėje byloje anksčiau jau buvo konstatuota, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-31 sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-2576-235/2017, dalyje dėl savavališkai prijungtų nuotekų išvadų iš poilsio namelių, esančių (duomenys neskelbtini), atjungimo buvo vykdomas privertinai antstolės R. V.. Prieš pradedant priverstinius vykdymo veiksmus, ieškovo UAB „Palangos vandenys“ darbuotojai 2018-09-11 bandė patys atjungti atsakovo A. K. savavališkai prijungtus nuotekų išvadus iš poilsio namelių, esančių (duomenys neskelbtini), tačiau nesėkmingai, nes tam sutrukdė A. K. vardu veikę asmenys. Toks nesėkmingas ieškovo darbuotojų bandymas įvykdyti įsiteisėjusį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-31 sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-2576-235/2017, buvo užfiksuotas antstolio J. P. 2018-09-11 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Už antstolio J. P. atliktą faktinių aplinkybių konstatavimą ieškovas UAB „Palangos vandenys“ sumokėjo 157,30 Eur sumą. Ši suma taip pat laikytina ieškovo patirtais nuostoliais, nes atsirado dėl atsakovo A. K. neteisėtų veiksmų - savalaikio įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymo bei trukdymo jį įvykdyti atsakingiems UAB „Palangos vandenys“ darbuotojams. Todėl ieškovui UAB „Palangos vandenys“ iš atsakovo A. K. priteistina ir 157,30 Eur nuostolių suma.

Lietuvos Respublikos CK 6.37 str. numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos Respublikos CK 6.210 str. 1 d. numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, pagrįstu pripažintinas ir ieškovo reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo. Todėl ieškovui UAB „Palangos vandenys“ iš atsakovo A. K. priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-04-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos CPK 6.37 str., 6.210 str. 2 d.).

Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir išdėstytais teisiniais argumentais, paliktinas nepakeistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019-04-19 preliminarus sprendimas, kuriuo ieškovui UAB „Palangos vandenys“ iš atsakovo A. K. priteista - 27266,50 Eur nuostolių (27109,20 Eur negautų pajamų + 157,30 Eur už antstolio atliktą faktinių aplinkybių konstatavimą) atlyginimas bei 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos CPK 430 str. 6 d. 1 p.).

Priimdamas galutinį sprendimą byloje, teismas privalo išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą (Lietuvos Respublikos CPK 430 str. 7 d.).

Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d. numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovas UAB „Palangos vandenys“, pateikdamas teismui 2019-04-10 ieškinį, sumokėjo 307,00 Eur dydžio žyminį mokestį (Lietuvos Respublikos CPK 80 str. 1 d.). Ieškovas taip pat patyrė 3381,75 Eur dydžio išlaidas teisinei pagalbai apmokėti (1815,00 Eur pagal 2019-04-10 sąskaitą-faktūrą Nr. LV 1044; 816,75 Eur pagal 2019-06-03 sąskaitą-faktūrą Nr. LV 1069; 200,00 Eur pagal 2019-09-19 sąskaitą-faktūrą Nr. BV 1-71/19; 250,00 Eur pagal 2019-10-23 sąskaitą-faktūrą Nr. BV 1-77/19; 300,00 Eur pagal 2019-11-25 sąskaitą-faktūrą Nr. BV 1-83/19).

Atsakovas A. K. nagrinėjamoje civilinėje byloje patyrė 1480,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas teisinei pagalbai apmokėti (400,00 Eur pagal 2019-05-22 mokėjimo nurodymą Nr. 3916; 360,00 Eur pagal 2019-09-20 mokėjimo nurodymą Nr. 4032; 360,00 Eur pagal 2019-10-24 mokėjimo nurodymą Nr. 4074; 360,00 Eur pagal 2019-11-26 mokėjimo nurodymą Nr. 4109).

Pripažinus pagrįstu ieškovo 2019-04-10 pareikštą ieškinį bei palikus nepakeistą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019-04-19 preliminarų sprendimą, ieškovas turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovo A. K. patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos.

Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos CPK 98 str. 2 d., šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo bei laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės kaip nustatyta LR Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintuose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“. Be to, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgtina ir į kilusio ginčo sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą bei kitas svarbias aplinkybes. Vertinant formaliai, ieškovo UAB ‚Palangos vandenys“ patirtos teisinio atstovavimo išlaidos (3381,75 Eur) neviršija anksčiau minėtuose rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo UAB „Palangos vandenys“ patirtos atstovavimo išlaidos (3381,75 Eur) yra akivaizdžiai neprotingos, daugiau nei dvigubai didesnės už atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, nors nagrinėta civilinė byla nelaikytina nei sudėtinga, nei didelės apimties, joje nebuvo sprendžiami jokie išskirtiniai teisės taikymo ir jos aiškinimo klausimai. Pažymėtina, kad ieškovo UAB „Palangos vandenys“ 2019-04-10 pareikštas ieškinys iš esmės buvo grindžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-31 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-2576-235/2017, nustatytais prejudiciniais faktais, taip pat minėtoje civilinėje byloje surinkta faktine medžiaga ir įrodymais. Iš to seka, kad ieškovo UAB „Palangos vandenys“ atstovei (advokatei) nereikėjo ruošti nei išimtinai naujo ieškinio, nei kitų didelės apimties procesinių dokumentų. Civilinėje byloje realiai įvyko tik trys teismo posėdžiai, kurie nei užsitęsė, nei buvo didelės trukmės. Remiantis tuo, teismas sprendžia, kad yra pagrindas 50 proc. sumažinti ieškovo patirtas atstovavimo išlaidas iki 1690,87 Eur.

Remiantis išdėstytu ieškovui UAB „Palangos vandenys“ iš atsakovo A. K. priteistina dalis patirtų bylinėjimosi išlaidų - 1997,87 Eur (307,00 Eur žyminis mokestis + 1690,87 Eur atstovavimo išlaidų dalis) (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d., 98 str. 2 d.).

Nagrinėjamoje civilinėje byloje susidarė ir 6,84 Eur dydžio išlaidos, susijusios su teismo procesinių dokumentų siuntimu. Galutiniu sprendimu nurodytos išlaidos priteistinos iš atsakovo A. K., valstybės naudai (Lietuvos Respublikos CPK 92 str., 430 str. 7 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 92 str., 263 str., 265 str., 270 str., 430 str. 6 d. 1 p. ir 7 d.,

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019-04-19 preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

Ieškovo UAB ,,Palangos vandenys“ (j.a.k. 152447391) ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui UAB „Palangos vandenys“ (j.a.k. 152447391) iš atsakovo A. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) - 27266,50 Eur (dvidešimt septynis tūkstančius du šimtus šešiasdešimt šešis eurus ir 50 ct.) nuostolių atlyginimą bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-04-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovui UAB „Palangos vandenys“ (j.a.k. 152447391) iš atsakovo A. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) dalį patirtų bylinėjimosi išlaidų - 1997,87 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus devyniasdešimt septynis eurus ir 87 ct.).

Priteisti valstybei iš A. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidas - 6,84 Eur (šešis eurus ir 84 ct.) (Nurodyta suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 d. (trisdešimt dienų) apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.