- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-15
- Bylos Nr.
- eA2-117-1089/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-39670-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Virkutis
- Pareiškėjas
- A. K.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Palangos vandenys“
- Atsakovas
- A. K.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo A. K. prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Palangos vandenys“ ieškinį atsakovui A. K. dėl nuostolių atlyginimo ir įpareigojimo netrukdyti atjungti savavališkai prijungtus nuotekų šalinimo įrenginius klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Prašymo dėl proceso atnaujinimo ir atsiliepimo į jį esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteisė iš atsakovo (toliau – ir pareiškėjas) A. K. ieškovei (toliau – ir suinteresuotas asmuo) uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Palangos vandenys“ 27 440,78 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir 4 068,74 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, taip pat įpareigojo atsakovą netrukdyti ieškovei buitinių nuotekų šuliniuose Nr. 17, 18 (planšeto Nr. (duomenys neskelbtini)), 162, 163, 214 ir 215 (planšeto Nr. (duomenys neskelbtini)) atjungti atsakovo savavališkai prijungtus nuotekų išvadus iš pastatų–poilsio namelių (duomenys neskelbtini). Išnagrinėjęs atsakovo apeliacinį skundą, Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas A. K. prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Pareikštą prašymą pareiškėjas grindžia tokiais esminiais argumentais:
2.1. Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad 2003 m. sausio 15 d. varžytynių aktu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas kartu su pagrindiniais statiniais (duomenys neskelbtini), įsigijo ir vandentiekio bei buitinių nuotekų tinklus. Tai yra, įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad atsakovas įsigijo 1968–1985 m. teisėtai į šulinius Nr. 17, 18, 215, 214, 162 ir 163 prijungtus nuotekų tinklus, t. y. vamzdynus Nr. 1KF1, 1KF2, 1KF3 ir 1KF4. Po nurodyto sprendimo priėmimo buvo atnaujinti Nekilnojamojo turto registro duomenys. Teismo sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas patvirtina, kad atsakovas statinius (duomenys neskelbtini), įsigijo kartu su vandentiekio ir nuotekų tinklais, kurie nuosavybės teisės perėjimo momentu buvo teisėtai prijungti prie Palangos miesto nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Taigi šiuo metu Nekilnojamojo turto registro duomenys ir kadastro byla patvirtina, kad nuotekų tinklai 1968–1985 m. teisėtai pajungti į šulinius Nr. 17, 18, 215, 214, 162 ir 163.
2.2. Kauno apylinkės teismo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas laikytinas naujai paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylą Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjęs teismas, turėdamas informaciją, kad nuotekų tinklai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip pareiškėjo nuosavybė ir kad tinklai 1968–1985 m. teisėtai pajungti į ginčo šulinius, būtų atmetęs ieškinį. Pareiškėjui nepalankus teismo sprendimas buvo priimtas remiantis iš esmės tuo, kad nuotekų išvadai iš statinių (duomenys neskelbtini), prie Palangos miesto nuotekų tvarkymo infrastruktūros prijungti savavališkai, atsakovas neįrodė, kad su statiniais įsigijo ir nuotekų tinklus.
2.3. Teisės aktai, kuriuos teismas taikė, spręsdamas dėl atsakovo civilinės atsakomybės, įsigaliojo nuo 1997 m. Nuotekų tinklai į ginčo šulinius buvo pajungti 1968–1985 m. Taigi ginčui išspręsti nepagrįstai ir neteisėtai pritaikytos ateityje įsigaliojusios teisės aktų nuostatos – buvo padaryta aiški teisės taikymo klaida. Be to, nuotekų tinklų pajungimo į šulinius metus suinteresuotas asmuo UAB „Palangos vandenys“ apskritai neegzistavo.
2.4. Byloje Nr. (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu nustatyta aplinkybė, kad pareiškėjas savavališkai prisijungė prie Palangos miesto nuotekų tvarkymo infrastruktūros, paneigta ir po teismo sprendimo įsiteisėjimo 2018 m. gegužės 4 d. priimtu Plungės apylinkės teismo nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Nutarime konstatuota, kad atsakovas vamzdynų Nr. 1KF3 ir 1KF4 nestatė, vamzdynai galimai galėjo būti prie miesto tinklų prijungti atsakovui dar nesant jų savininku.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo UAB „Palangos vandenys“ atsiliepime į pareiškėjo prašymą prašo prašymą atmesti, priteisti iš pareiškėjo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Savo poziciją suinteresuotas asmuo grindžia tokiais esminiais atsikirtimais:
Šalies argumentai
3.1. Suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su prašymu, kad būtų atnaujintas procesas Kauno apylinkės teismo nagrinėtoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
3.2. Pareiškėjo nurodyta kadastrinių matavimų byla nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Taip pat pagal viešo registro duomenis nameliai (duomenys neskelbtini), iki šiol nėra prijungti prie komunalinio nuotekų šalinimo. Tai esminė bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, aplinkybė. Pareiškėjas nepagrindė žymaus konkrečių faktinių duomenų skirtumo nuo tų, kurie nustatyti byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu, priimtu dėl ginčo esmės. Pareiškėjo Kauno apylinkės teismui pateiktoje Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje įrašyti duomenys apie inžinerinių tinklų statybos metus yra neteisingi, jie nurodyti pagal pareiškėjo prašymą.
3.3. Pareiškėjas nuslėpė nuo Kauno apylinkės teismo, nustačiusio pareiškėjo minimą juridinę reikšmę turintį faktą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat nuo Kauno apylinkės teismo pareiškėjas nuslėpė aplinkybę, kad UAB „Palangos vandenys“ yra konstatavusi savavališką pareiškėjo nuotekų išvadų pasijungimą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. sprendime nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nuotekų išvadai pastatyti savavališkai. Kauno apylinkės teismui pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų inžinerinių tinklų statybos teisėtumą.
3.4. Faktą, kad nuotekų išvadai įrengti ne tarybiniais laikais, o kai namelių savininku buvo pareiškėjas, patvirtina nuotekų išvado įrengime panaudotos medžiagos, kurios rastos suinteresuoto asmens darbuotojams bandant atlikti savavališkai prijungtų buitinių nuotekų tinklų atjungimo darbus.
Atsiliepimas
4. Kituose procesiniuose dokumentuose pareiškėjas papildomai nurodo, kad procesas byloje Nr. (duomenys neskelbtini) turėtų būti atnaujintas ir dėl to, kad teismai iškraipė liudytojo A. K. parodymus. Be to, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija pateikė išaiškinimą, kad pareiškėjui nebuvo privaloma gauti prisijungimo sąlygas dėl jam priklausančių pastatų prijungimo prie kiemo nuotakyno šulinių (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija taip pat pabrėžia, kad statyba savaime nelaikytina neteisėta, jei statiniai neįregistruoti viešajame registre.
5. Dėl nurodytų pareiškėjo argumentų suinteresuotas asmuo UAB „Palangos vandenys“ atsikerta, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos tarnautojų nuomonė dėl teisės aiškinimo neįpareigoja teismo. A. K. rašytinis liudijimas nėra duotas notaro akivaizdoje. Be to, rašytinis liudijimas prieštarauja A. K. 2017 m. sausio 24 d. teismo posėdžio metu duotiems parodymams ir parodymams duotiems Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados dėl jų teisinio vertinimo
6. Pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį teismas, nagrinėdamas teismo posėdyje prašymą atnaujinti procesą, sprendžia dėl jo pagrįstumo, t. y. patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepažeidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais.
7. Kasacinio teismo praktikoje proceso atnaujinimo klausimu išaiškinta, kad, nagrinėdamas prašymą atnaujinti procesą, teismas patikrina prašyme išdėstytas aplinkybes atsižvelgdamas į nurodytą civilinės bylos atnaujinimo pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014). Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2014).
8. Viena iš būtinųjų sąlygų atnaujinti procesą – asmuo į teismą su prašymu atnaujinti procesą turi kreiptis per trijų mėnesių terminą, nustatytą CPK 368 straipsnio 1 dalyje. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjas teisę prašyti atnaujinti procesą būtų realizavęs praleidęs minėtą terminą. Nustatyta, kad pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė 2020 m. gegužės 4 d. Naujai paaiškėjusia aplinkybe, dėl kurios turėtų būti atnaujintas procesas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjas prašyme pirmiausia įvardijo Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą juridinę reikšmę turintį faktą. Taigi formaliai prašymą dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas pateikė nepraleidęs trijų mėnesių termino, jį skaičiuojant nuo Kauno apylinkės teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Dėl proceso atnaujinimo pagrindo
9. Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą, visų pirma, pateikė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, kai naujai paaiškėja aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.
10. Kasacinis teismas, aiškindamas naujai paaiškėjusių aplinkybių sąvoką, yra ne kartą konstatavęs, jog naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2011; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015). Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus požymius (CPK 369 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015; 2019 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-248/2019).
11. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo atnaujinti procesą pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015; 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016).
12. Naujai paaiškėjusia aplinkybe prašyme pareiškėjas įvardija Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. K. 2003 m. sausio 15 d. varžytynių aktu Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su pagrindiniais statiniais (pažymėjimas plane 1K1ž–25K1ž, 26H1p, 27K1ž ir 28K1ž), esančiais (duomenys neskelbtini), įsigijo ir vandentiekio tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei buitinių nuotekų tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kaip pagrindinių statinių priklausinius. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenys ir suinteresuoto asmens UAB „Palangos vandenys“ pateikti įrodymai patvirtina, kad nurodytas Kauno apylinkės teismo sprendimas, atnaujinus procesą byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal suinteresuoto asmens UAB „Palangos vandenys“ prašymą, buvo panaikintas Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi pareiškėjo minimo juridinę reikšmę turinčio fakto teismas nėra nustatęs. O tai reiškia, kad neegzistuoja naujai paaiškėjusi aplinkybė, kaip ji suprantama pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kurios buvimu pareiškėjas motyvuoja poreikį atnaujinti procesą.
13. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. sprendimo 78 punkte konstatuota, kad nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad laikantis teisės aktų reikalavimų būtų buvę pastatyti ginčo inžineriniai tinklai, esantys (duomenys neskelbtini), nepateikta duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti tikėtiną prielaidą apie inžinerinių tinklų statybos teisėtumą ar konstatuoti, kad pareiškėjo valdomi inžineriniai tinklai gali būti įteisinti ir kartu būti privačios nuosavybės teisės objektu. Šios apygardos teismo išvados, išdėstytos įsiteisėjusiame teismo sprendime, paneigia pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo dėstomus teiginius dėl inžinerinių tinklų statybos teisėtumo.
14. Kaip pagrindą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą pareiškėjas iš esmės įvardija ir pateiktą A. K. rašytinį liudijimą.
15. Suinteresuotas asmuo UAB „Palangos vandenys“ pagrįstai pažymi, kad pareiškėjo A. K. pateiktas rašytinis A. K. liudijimas yra surašytas ne notaro akivaizdoje, nedavus priesaikos (CPK 192 straipsnio 8 dalis). Dėl to toks liudijimas civiliniame procese neturi realios įrodomosios reikšmės.
16. Tai, kad pareiškėjas kitaip vertina liudytojo A. K. parodymus nei juos civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) įvertino apylinkės ir apygardos teismai, nesudaro pagrindo atnaujinti proceso. Kita vertus, A. K. kaip liudytojas buvo apklaustas ne tik civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), bet ir byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. sprendimo 76 punkte padaryta kategoriška išvada, kad A. K. ir kitų liudytojų parodymai nepatvirtina, jog vandentiekio įvadai ir nuotekų išvadai į poilsio namelius būtų buvę statyti tarybiniu laikotarpiu.
17. Taip pat iš pareiškėjo išdėstytų argumentų galima spręsti, kad formaliai jis bent netiesiogiai įrodinėja, jog egzistuoja ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytas pagrindas atnaujinti procesą. Tokią išvadą suponuoja pareiškėjo teiginiai apie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuomonę dėl teisės taikymo klausimų. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Tai užkerta kelią procesą atnaujinti pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą. Be to, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos rašte išdėstyta nuomonė nėra privalomas teisės aiškinimo šaltinis. Pareiškėjo galimybės teikti argumentus dėl teisės aiškinimo klausimų civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykusio teisminio proceso metu nebuvo ribota. Taigi Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2020 m. gegužės 12 d. rašte pateikta nuomonė dėl atskirų klausimų objektyviai nėra pakankama atnaujinti procesui kaip to prašo pareiškėjas.
18. Be to, prašyme dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas mini ir Plungės apylinkės teismo 2018 m. gegužės 4 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išvadas. Remdamasis nutarime išdėstytomis išvadomis pareiškėjas anksčiau prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Toks jo prašymas buvo netenkintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Pakartotinai tie patys pareiškėjo argumentai, kurie jau buvo įvertinti sprendžiant dėl proceso atnaujinimo, neaptariami.
19. Kiti pareiškėjo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, todėl atskirai neanalizuojami ir neaptariami.
20. Procesas išnagrinėtose bylose gali būti atnaujintas tik išimtiniais atvejais. Pareiškėjo argumentai ir pateikti įrodymai nepagrindžia, kad egzistuotų vienas iš proceso įstatyme numatytų išimtinių atvejų procesui byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atnaujinti. Pareiškėjas neįrodė, kad egzistuotų realus atotrūkis tarp buvusių ir esamų faktinių aplinkybių, kurios lemtų protingo laipsnio tikimybę abejoti civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) teismų priimtų procesinių sprendimų pagrįstumu ir teisėtumu.
21. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, kad jis ignoruoja Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 15 punkte teismo išdėstytus argumentus, kad: 1) byloje neturi teisinės reikšmės, ar važytynėse parduodant visą poilsio namelių kompleksą, kartu su nameliais nebuvo pardavinėjami inžineriniai tinklai kaip poilsio namelių priklausiniai, kadangi šioje byloje sprendžiamas klausimas ne dėl pri(si)jungimo prie vietinių tinklų, o prie ieškovės UAB „Palangos vandenys“ valdomos bendros nuotekų šalinimų sistemos; 2) neturi jokios teisinės reikšmės aplinkybė, ar atsakovas A. K. pats savo iniciatyva ir savo veiksmais prisijungė prie ieškovės valdomos nuotekų sistemos, ar toks prisijungimas įvykdytas ankstesnių savininkų.
Dėl prašymo išnagrinėjimo rezultato ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
22. Apibendrinant išdėstytą, pareiškėjo prašymas atmetamas kaip nepagrįstas – pareiškėjas neįrodė, kad yra CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti pagrindai atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
23. Atmetus prašymą, iš pareiškėjo suinteresuotam asmeniui UAB „Palangos vandenys“ priteisiamas 1 129,20 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 370 straipsnio 3 dalimi, teismas
nutaria:
Pareiškėjo A. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti.
Priteisti iš pareiškėjo A. K. suinteresuotam asmeniui UAB „Palangos vandenys“ 1 129,20 Eur (tūkstančio šimto dvidešimt devynių eurų 20 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą