Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. E. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 23 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo A. E. P. prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eB2-354-324/2021 pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Magna Baltija“ bankroto administratoriaus R. S. prašymą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Magna Baltija“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, A. E. P., R. Š., M. K. (M. K.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apygardos teismas 2021 m. sausio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-354-324/2021 pripažino bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Magna Baltija“ bankrotą tyčiniu ir nustatė, kad tyčinis bankrotas yra sukeltas A. E. P. veiksmais. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. kovo 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-417-1120/2021 paliko Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartį nepakeistą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

15. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje, pagrįstumo ir teisėtumo.

16. Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti tik konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms.

17. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014).

18. Europos Žmogaus Teisių Teismas, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, pažymėjo, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, garantuojama Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 6 straipsnyje, turi būti aiškinama Konvencijos preambulės kontekste, kurioje teisės viršenybės principas įtvirtintas kaip bendro Konvenciją taikančių šalių paveldo dalis. Vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą turi būti ribojami laiku, ir res judicata (teismo išspręsta) galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindams bei juos taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisės atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimas byloje Sypchenko v. Rusija (pareiškimo Nr. 38368/04); 2007 m. kovo 15 d. sprendimas byloje Volkov v. Rusija (pareiškimo Nr. 8564/020)).

19. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, procesas gali būti atnaujintas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Apeliacinis teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktika dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių kaip proceso atnaujinimo pagrindo (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra suformuota. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016).

20. Vis dėlto, ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-916/2017).

21. Byloje nustatyta, jog Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-354-324/2021 BUAB „Magna Baltija“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-417-1120/2021 pirmosios instancijos teismo nutartis buvo palikta nepakeista.

22. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs apelianto įrodinėjamas bei kvestionuojamas aplinkybes, kurios, jo vertinimu, turi esminės reikšmės įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu užbaigtos bylos nagrinėjimui, konstatavo, kad šios aplinkybės apie atsiradusią galimybę apklausti T. S. buvo žinomos pareiškėjui ginčo nagrinėjimo apeliacine tvarka metu ir jos nėra esminės, nekeičiančios priimto teismo procesinio sprendimo esmės, todėl nevertinamos kaip sudarančios pagrindą procesui atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, į bylą pateiktame T. S. paaiškinime, viena vertus, nėra nurodyta jokių svarbių aplinkybių, patvirtinančių, kad UAB „Magna Baltija“ akcijos buvo parduotos realiai, o ne fiktyviai. Kita vertus, T. S. paaiškinime nurodytų aplinkybių, susijusių su įmonės pardavimu, nepatvirtina jokie kiti įrodymai.

23. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodytomis ginčijamoje nutartyje, atskirajame skunde iš esmės įvardija tas pačias aplinkybes, kurios jo vertinimu, sudaro pagrindą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eB2-354-324/2021 dėl BUAB „Magna Baltija“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad jos nesudaro pagrindo daryti priešingas išvadas, nei nurodytos pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje.

24. Apelianto teigimu, T. S. 2021 m. kovo 24 d. paaiškinime nurodytos aplinkybės dėl įmonės dokumentų perdavimo ir pagalbos pasiimant granito gaminius, nusipirktus kartu su įmone, yra išimtinai susijusios, sprendžiant dėl įmonės privedimo prie bankroto tyčia, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eB2-354-324/2021.

25. Nurodytina, kad Kauno apygardos teismas, įvertinęs, kad BUAB „Magna Baltija“ finansinės atskaitomybės neteikė nuo 2014 metų (paskutinis balansas yra pateiktas už 2013 metus), kai įmonės vadovu buvo A. E. P., vadovavęs įmonei nuo 2009 m. lapkričio 19 d. iki 2015 m. liepos 13 d., įmonė fiktyviai parduota Baltarusijos piliečiui M. K., o buhalterinės apskaitos dokumentų nėra, todėl negalima nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, 2021 m. sausio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-354-324/2021 BUAB „Magna Baltija“ bankrotą pripažino tyčiniu Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytu pagrindu. A. E. P. atskirąjį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui, kuris pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą, teikė tik šiuo pagrindu. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai pripažino, kad jau nuo 2012 m. gruodžio 31 d. įmonė buvo nemoki, t. y. pareiškėjo vadovavimo laikotarpiu. 2015 m. liepos 24 d. notariškai patvirtinta akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi įmonė už 2 896 Eur buvo parduota Baltarusijos piliečiui M. K., kuris nuo 2015 m. liepos 15 d. iki 2017 m. birželio 1 d. buvo ir BUAB „Magna Baltija“ direktoriumi (sprendimą dėl jo paskyrimo direktoriumi nuo 2015 m. liepos 14 dienos 2015 m. liepos 13 d. priėmė įmonės savininkė R. Š.). Be kita ko, teismai BUAB „Magna Baltija“ bankrotą pripažindami tyčiniu konstatavo, jog akcijų perleidimas neatitinka įprastos tvarkos, akcijų perleidimo sandorio tariamumą (fiktyvų įmonės perleidimą) įrodo liudytojos R. R. parodymais paneigti A. E. P. paaiškinimai apie buhalterės parengtą įmonės būklės pristatymą ir finansinių duomenų atskleidimą pirkėjo atstovui, versle įprastinės įmonių pardavimo tvarkos nesilaikymas (inventorizacijos neatlikimas, tarpinės finansinės atskaitomybės neparengimas, įrodymų apie turto perdavimą pagal pardavimo metu sudarytą įmonės balansą nebuvimas, niekuo nepagrįsti A. E. P. paaiškinimai apie turto – palečių su granito gaminiais – perdavimas „iš direktoriaus direktoriui“, kasos neperdavimas), niekinis akcininkės R. Š. sprendimas paskirti įmonės direktoriumi Baltarusijos pilietį M. K., nes toks paskyrimas pažeidžia imperatyvias įstatymų nuostatas dėl užsieniečio įdarbinimo įmonėje (leidimų dirbti bei gyventi), dėl pastarųjų niekas nesikreipė ir jokie leidimai nebuvo gauti (UTPĮ 57, 62 straipsniai).

26. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje apibrėžti penki atskiri tyčinio bankroto požymiai, tam, jog įmonės bankrotas būtų pripažintas tyčiniu, teismui pakanka nustatyti bent vieną jų. Nutarties, kuria įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu, teisinė galia ir šios nutarties sukeliamos teisinės pasekmės nesiskiria priklausomai nuo to, kiek ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų požymių (vieną ar daugiau) nustatė šį klausimą nagrinėjantis teismas. Todėl nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti ar dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti.

27. Kaip minėta šios nutarties 16–18 punktuose, Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje bei Lietuvos teisės doktrinoje pripažįstama, kad proceso atnaujinimas yra išimtinė, ekstraordinari savarankiška civilinio proceso stadija, kuria siekiama užtikrinti teisėtumą civiliniame procese po to, kai šalių ginčas teisme jau išnagrinėtas ir yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas nebegali būti patikrintas kitais procesinių sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo kontrolės būdais – apeliacija ir kasacija – tiek tais atvejais, kai šiais kontrolės būdais buvo pasinaudota, tiek kai jais apskritai nebuvo naudotasi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2010 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2011 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011; 2021 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-1075/2021).

28. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujus įrodymus, patvirtinančius, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. Tai reiškia, kad proceso atnaujinimui nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014).

29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, T. S. paaiškinimai dėl įmonės dokumentų perdavimo ir dėl to, jog M. K. prašymu T. S. padėjo pasiimti kartu su įmone nusipirktus granito gaminius, užfiksuoti T. S. 2021 m. kovo 24 d. paaiškinime, viena vertus, nesant byloje kitų naujų įrodymų, nepaneigtų jau minėtų šios nutarties 25 punkte teismų nustatytų faktinių aplinkybių ir nėra tokie svarbūs, kad sudarytų pagrindą pakeisti įsiteisėjusį ir apeliacine tvarka patvirtintą pirmosios instancijos teismo sprendimą (nutartį) dėl BUAB „Magna Baltija“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Kita vertus, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo nurodomos aplinkybės negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, nes ši aplinkybė buvo žinoma bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, iki įsiteisėjant procesiniam sprendimui dėl BUAB „Magna Baltija“ bankroto pripažinimo tyčiniu – pareiškėjo atstovas advokato padėjėjas V. S. 2021 m. vasario 11 d., t. y. dar neįsiteisėjus nutarčiai, į bylą pateikė pranešimą, kuriuo informuojama, jog interneto pagalba pavyko surasti duomenis apie tai, kad šiuo metu T. S. yra Lietuvos Respublikoje ir galėtų duoti parodymus dėl BUAB ,,Magna Baltija“ buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimo M. K.; šio asmens adresas korespondencijai: (duomenys neskelbtini). Be kita ko, Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. eB2-354-324/2021 T. S., adresu (duomenys neskelbtini), siuntė teismo šaukimus net keturis kartus (2020 m. gegužės 29 d., 2020 m. birželio 25 d., 2020 m. liepos 8 d. ir 2020 m. liepos 21 d.), tačiau teismo šaukimų nepavyko įteikti tuo pačiu, pareiškėjo nurodytu adresu. Nurodytos aplinkybės nepaneigia, kad pakartotinai siunčiant T. S. teismo šaukimus jie bus įteikti ir tuo metu jis bus būtent Lietuvos Respublikoje. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad vien liudytojo parodymai negali paneigti nustatytų faktinių aplinkybių apie BUAB ,,Magna Baltija“ buhalterinės apskaitos netinkamą vedimą ir fiktyvų akcijų perleidimą, kuris neatitiko įprastos tvarkos ir teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, vertintina, jog apeliantas iš esmės siekia tik dar kartą pabandyti bylą išspręsti savo naudai, kas yra visiškai nesuderinama su proceso atnaujinimo tikslais.

30. Pažymėtina ir tai, kad, civilinio proceso tvarka sprendžiant klausimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, iš esmės nėra sprendžiamas padarytos žalos dydžio ir jo atlyginimo įmonei bei jos kreditoriams klausimas. Todėl nuo vėliau pareikštų reikalavimų atlyginti žalą bankrutavusios įmonės vadovas ir (ar) akcininkas gali gintis visomis CPK nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis. Pagal teismų formuojamą praktiką tuo atveju, kai nutartyje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu yra nustatyti dėl tyčinio bankroto atsakingo asmens neteisėti veiksmai (kuriais įmonė buvo privesta prie bankroto tyčia) ir tos įmonės kreditoriaus žala (likviduotos įmonės bankroto byloje patvirtinto kreditoriaus reikalavimo suma, neišieškota bankroto procese), tai priežastinis ryšys tarp šio asmens neteisėtų veiksmų, sukeliant tyčinį bankrotą, ir tos įmonės kreditoriaus patirtos žalos (sumos, neišieškotos įmonės bankroto byloje) yra preziumuojamas. Tačiau dėl tyčinio bankroto atsakingas asmuo turi teisę paneigti šią priežastinio ryšio prezumpciją, įrodinėdamas, kad įmonė nebūtų pajėgi atsiskaityti su konkrečiu kreditoriumi net asmeniui neatlikus neteisėtų veiksmų, dėl kurių bankrotas buvo pripažintas tyčiniu ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 48 punktas). Taigi, jeigu apeliantui ar kitiems asmenims ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalyje nustatytais teisiniais pagrindais būtų pareikštas ieškinys dėl civilinės atsakomybės ir žalos atlyginimo, jie turės galimybę pažeistas teises ir teisėtus interesus ginti pirmiau aptarta tvarka ir įrodinėti, kad žala atsirado ne dėl jų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-129-219/2018).

31. Įvertinęs prašyme atnaujinti procesą bei atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad jos nesudaro pagrindo spręsti, jog egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos proceso atnaujinimo sąlygos, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.