Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo A. E. P. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eB2-354-324/2021 pagal uždarosios akcinės bendrovės „MAGNA BALTIJA“ bankroto administratoriaus Rimvydo Sakavičiaus prašymą dėl uždarosios akcinės bendrovės „MAGNA BALTIJA“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, A. E. P., R. Š., M. K. (M. K.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į A. E. P. pareikštą prašymą dėl proceso atnaujinimo teismui nepateikė.

Prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkinamas.

Nagrinėjamu atveju prašymas atnaujinti procesą grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu – kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas kitoks sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015; 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 44 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau apibrėžtus kriterijus CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015).

Pareiškėjas kaip naujai paaiškėjusias aplinkybes nurodo tai, kad bylos nagrinėjimo metu nepavykus surasti T. S., atstovavusio M. K. pasirašant UAB „MAGNA BALTIJA“ akcijų pirkimo pardavimo sutartį, nebuvo atskleistos šios sutarties sudarymo aplinkybės, kas nulėmė nepagrįstą teismo išvadą dėl fiktyvaus sandorio sudarymo. Pareiškėjas kartu su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo teismui pateikė 2021 m. kovo 24 d. surašytą T. S. paaiškinimą, kuriame, be kita ko, nurodyta, jog T. S. už 400 Eur atlygį sutiko padėti iš anksčiau pažįstamam M. įsigyti įmonę Lietuvoje. Paaiškinime taip pat nurodyta, kad „M. sandorio dieną atsiuntė savo draugą, V., aš jį keletą kartų buvau matęs su M. Švedijoje. V. prieš einant pas notarą automobilyje man perdavė grynuosius pinigus, kuriuos turėjau sumokėti (tikslios sumos nepamenu, bet lygtai apie 2 500 eurų) už įmonės perrašymą. Po sandorio pas notarą, iš Arūno mašinos bagažinės perkrovėme segtuvus su dokumentais į M. draugo automobilį. Segtuvų buvo apie 15–20 vnt. kiek tiksliai nepamenu, bet viskas buvo surašyta dokumentų perdavimo akte. <...> Po to, kiek atsimenu, V. planavo važiuoti į Vilnių nuvežti segtuvus buhalteriui ir mes išsiskyrėme. Praėjus kažkiek laiko, gal po savaitės ar dviejų, man paskambino M. ir paprašė, ar aš galėčiau palydėti jo sunkvežimį pasiimti granito gaminių, kuriuos jis nupirko kartu su įmone. <...> Po kelių dienų aš sulaukęs vairuotojo skambučio pasitikau jį prie įvažiavimo į Kauną Ateities plente ir palydėjau į Petrašiūnus, į tą vietą kur nurodė M.. Vairuotojas buvo atvažiavęs sunkvežimiu su kranu, dar padėjau vairuotojui prikabinti diržus ant dėžių, kad susikrauti akmens plokštes. Nuo to laiko M. su manimi daugiau nesusisiekė, aš dar bandžiau kelis kartus jam skambinti, tačiau jo telefono abonentas buvo nepasiekiamas. Mūsų bendravimas nutrūko, jokių žinių apie M. ar jo draugą iki šiol neturiu“. Tačiau, teismo vertinimu, aukščiau pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

Pirmiausia, pažymėtina, kad Kauno apygardos teismas 2021 m. sausio 21 d. nutartyje konstatavo, jog faktinis UAB „MAGNA BALTIJA“ savininkas ir vadovas A. E. P. šią įmonę prie bankroto privedė tyčia, kadangi (1) įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai Juridinių asmenų registrui neteikti nuo 2014 m., (2) įmonė fiktyviai 2015 m. parduota Baltarusijos piliečiui M. K., (3) buhalterinės apskaitos dokumentų nėra, todėl negalima nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Juolab, kad įmonė tapo nemokia dar nuo 2012 m. gruodžio 31 d., tačiau jos vadovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo jo vadovaujamai įmonei. Taigi, teismas sprendimą dėl tyčinio bankroto priėmė ne tik konstatavęs įmonės akcijų pardavimo sandorio fiktyvumą, bet ir nustatęs, kad įmonė net ir vadovaujant pareiškėjui (A. E. P., kaip įmonės vadovo, įgaliojimų pabaigos data 2015 m. liepos 13 d.) Juridinių asmenų registrui už 2014 metus nepateikė finansinės atskaitomybės dokumentų, kas neleidžia nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, buvusios prieš tariamą įmonės pardavimą. Tuo tarpu įmonės akcijų fiktyvaus pardavimo faktas buvo konstatuotas atsižvelgiant į tai, kad nebuvo laikytąsi versle įprastos įmonių pardavimo tvarkos (inventorizacijos neatlikimas, tarpinės finansinės atskaitomybės neparengimas, įrodymų apie turto perdavimą pagal pardavimo metu sudarytą įmonės balansą nebuvimas, kasos neperdavimas), taip pat į liudytojos R. R. parodymus, niekinį akcininkės pareiškėjo sesers R. Š. sprendimą paskirti įmonės direktoriumi Baltarusijos pilietį M. K., pažeidžiant imperatyvias Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 57, 62 straipsnių nuostatas (dėl užsieniečio M. K. įdarbinimo įmonėje (leidimų dirbti bei gyventi) niekas nesikreipė ir jokie leidimai nebuvo gauti). Taigi, aplinkybė, kad bylos nagrinėjimo metu nepavyko apklausti T. S., atstovavusio M. K. pasirašant UAB „MAGNA BALTIJA“ akcijų pirkimo pardavimo sutartį, nėra esminė, absoliučiai paneigianti visumą aukščiau minėtų ir teismo įsiteisėjusiu sprendimu nustatytų aplinkybių, lėmusių sprendimą dėl tyčinio bankroto. Kaip matyti, iš į bylą pateikto T. S. paaiškinimo, jame nėra nurodyta jokių svarbių aplinkybių, patvirtinančių, kad UAB MAGNA BALTIJA“ akcijos buvo parduotos realiai, o ne fiktyviai. Juolab, kad T. S. paaiškinime nurodytų aplinkybių, susijusių su įmonės pardavimu, nepatvirtina jokie kiti įrodymai.

Antra, nėra pagrindo pripažinti, kad aplinkybė apie atsiradusią galimybę apklausti T. S., pareiškėjui tapo žinoma jau įsiteisėjus teismo sprendimui. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjo atstovas advokato padėjėjas Vytautas Skulsčius 2021 m. vasario 11 d., t. y. dar neįsiteisėjus nutarčiai, į bylą pateikė pranešimą, kuriuo informuojama, jog „interneto pagalba pavyko surasti duomenis apie tai, kad šiuo metu T. S jau yra Lietuvos Respublikoje ir galėtų duoti parodymus dėl UAB ,,MAGNA BALTIJA“ buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimo M. K.. Šio asmens adresas korespondencijai: (duomenys neskelbtini), Kaunas“. Taigi, ši aplinkybė buvo žinoma bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, iki įsiteisėjant procesiniam sprendimui dėl UAB „MAGNA BALTIJA“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Šiame kontekste taip pat pastebėtina, kad Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. eB2-354-324/2021 T. S., adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, siuntė teismo šaukimus net keturis kartus (2020 m. gegužės 29 d., 2020 m. birželio 25 d., 2020 m. liepos 8 d. ir 2020 m. liepos 21 d.), tačiau šaukimų nepavyko įteikti tuo pačiu, pareiškėjo nurodytu adresu.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, vertintina, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių nebūtų pagrindo panaikinti Kauno apygardos teismo priimtos nutarties ir priimti priešingą procesinį sprendimą – atmesti 2019 m. rugpjūčio 20 d. bankroto administratoriaus Rimvydo Sakavičiaus prašymą dėl UAB ,,MAGNA BALTIJA“ bankroto pripažinimo tyčiniu, todėl prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas.

Kauno apygardos teismas turėjo 21,74 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (pagrindas – pažyma su išlaidų apskaičiavimu). Atmetus pareiškėjo A. E. P. prašymą dėl proceso atnaujinimo, iš jo į valstybės biudžetą priteisiamos 21,74 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 370 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti pareiškėjo A. E. P. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eB2-354-324/2021 pagal uždarosios akcinės bendrovės „MAGNA BALTIJA“ bankroto administratoriaus Rimvydo Sakavičiaus prašymą dėl uždarosios akcinės bendrovės „MAGNA BALTIJA“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, A. E. P., R. Š., M. K. (M. K.),

Priteisti į valstybės biudžetą iš A. E. P., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 21,74 Eur (dvidešimt vieną Eur 74 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nagrinėjant prašymą dėl proceso atnaujinimo. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kurios juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.