Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis, 1-21-557/2022

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2022-03-03
Bylos Nr.: 1-21-557/2022
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Linas Pauliukėnas (pirm.), Eduardas Maškevičius, Edita Lapinskienė
Nukentėjusysis: R. S., G. B., R. I., A. U., V. K., J. G. G., E. K., A. K., A. S. K.
Kaltinamasis: D. A., T. Š.
Advokatai: Darius Pocius, Girius Ivoška, Gitana Martyšienė

Baudž. byla Nr. 1-21-557/2022(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 3 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Editos Lapinskienės ir Eduardo Maškevičiaus,

sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei,dalyvaujant prokurorui Arūnui Saunoriui,gynėjui advokatui Dariui Pociui,nukentėjusiajam R. S.,

nukentėjusiesiems G. B., R. I., A. U., V. K. ir jų bei nukentėjusiosios J. G. G. įgaliotajai atstovei advokatei Gitanai Martyšienei,

nukentėjusiųjų E. K., A. K., A. S. K. įgaliotajam atstovui advokatui Giriui Ivoškai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. A., g. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, vedęs, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., 146 str. 2 d., 281¹ str. 1 d., 129 str. 2 d. 5 p., 7 p., 8 p., 140 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustato:

1. R. S. nežymus sveikatos sutrikdymas ir neteisėtas laisvės atėmimas

Kaltinamasis D. A., veikdamas bendrininkų grupe su T. Š., kuris jo atžvilgiu įsiteisėjusiu prokurorės 2020-06-11 nutarimu, 2020-06-12 patvirtintu ikiteisminio tyrimo teisėjo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. numatytu pagrindu, 2020 m. balandžio 16 d. apie 23.30 val. garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), g. netoli namo Nr. (duomenys neskelbtini), užpuolė ir sumušė R. S., T. Š. suduodant tiksliai nenustatytu lazdos pavidalo daiktu R. S. nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, o D. A. spiriant kojomis nugriuvusiam ant žemės R. S. nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, ko pasekoje R. S. buvo padaryti nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą atitinkantys kūno sužalojimai - lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, kairio antakio ir kairės ausies kaušelio žaizdos, galvos skliauto ir veido, krūtinės ląstos ir nugaros daugybinės poodinės kraujosruvos bei odos nubrozdinimai. Tęsdami savo nusikalstamą veiką, iš karto po R. S. sumušimo ir sužalojimo kaltinamasis D. A. ir T. Š. neteisėtai atėmė R. S. laisvę, surišdami nukentėjusiajam rankas ir kojas plastikiniais sutempėjais ir, tokiu būdu prieš nukentėjusiojo valią suvaržę jo judėjimo laisvę, surištą ir negalintį pasipriešinti R. S. nunešė iki netoliese garažų stovėjusio nenustatytos markės automobilio ir paguldė ant žemės. Tokiu būdu kaltinamasis D. A., veikdamas bendrininkų grupe su atleistu nuo baudžiamosios atsakomybės T. Š., mušdami nežymiai sužalojo R. S. ir, panaudodami smurtą, neteisėtai atėmė R. S. laisvę.

Kaltinamasis D. A. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad su pažįstamu T. Š. nusprendė pamokyti iš matymo pažįstamą buvusį kaimyną R. S., kuris prieš mėnesį buvo apvogęs jų garažus, taip pat grasinęs T. Š. su peiliu. Dėl vagystės iš garažų buvo kreipęsi į policiją, bet vagių niekas neieškojo. Apie tai, kad vagystę įvykdė R. S., policijai nepranešė, nusprendė patys su juo išsiaiškinti, t. y. pasikviesti į jo tėvo V. A. garažą pasikalbėti ir įbauginti, kad daugiau taip nesielgtų. R. S. pasikvietė per S. draugą K. J. jam pasakę, kad yra galimybė abiem užsidirbti pinigų ir kad abu su S. ateitų į garažą. Tuo metu su Š. buvo išgėrę po pusę butelio alaus. S. į garažą atėjo su J.. Pradėjo S. klausti, kodėl taip pasielgė. Iš pradžių jis neprisipažino, tačiau J. patvirtino, kad vagystė iš garažų yra S. darbas, kad buvo žmonės, kurie taip pasakė. S. pradėjo necenzūriškai kalbėti, elgtis įžūliai, tada jis su Š. rankomis ir kojomis sudavė jam po kelis smūgius, gal Š. dar mušė ir gumine žarna, ir tuomet S. prisipažino dėl vagystės. S. iš pradžių sėdėjo ant kėdės ir nuo smūgių nugriuvo, po to jie nugriuvusį S. spardė. Sumušę S., abu su Š. surišo jam rankas ir kojas plastmasiniais dirželiais, rankos buvo surištos priekyje. J. tik stebėjo ir jiems nepadėjo. Po sumušimo S. buvo sąmoningas, priešintis nebandė. Surišo jį lauke, kuomet visi išėjo iš garažo. S. iš garažo išėjo dar pats, jo neišnešė. Lauke surišę S., nusprendė jį dar pagąsdinti, kad išveš į mišką, todėl su Š. paėmę surištą S., nunešė jį prie kažkieno palikto prie garažų automobilio. Savo automobilio jie tuo metu neturėjo, automobilio bagažinės atidarę nebuvo, nes tas automobilis buvo svetimas ir jie neturėjo jo raktelių ir galimybės juo naudotis. Viskas buvo daroma tik S. pagąsdinimui, neva jis bus vežamas į mišką. Atnešus surištą S. prie to automobilio, jam pavyko kažkaip nusitraukti plastmasinius dirželius, kuriais buvo surištas, ir išsigandęs S. pabėgo, jo negaudė ir nesivijo. Vėliau su S. susitaikė ir atlygino jam padarytą žalą. K. J. nei jis, nei Š. nemušė.

Nukentėjusysis R. S. parodė, kad jo pažįstamas K. J. pakvietė jį eiti pas D. A. į garažą pasakęs, kad jiems už atlygį siūlo kažką pasidarbuoti. Nuėjus į garažą, ten jau buvo D. A. ir T. Š., jie gėrė brendį. Jis pats tuo metu taip pat jau buvo išgėręs, todėl dėl girtumo ne viską prisimena. Po to A. ir Š. jį sumušė, kažkuris vienas mušė lazda, o kitas spardė, sakė, kad muša dėl neva nulaužto mašinos veidrodėlio. K. J. taip pat sudavė vieną smūgį, nes jie liepė, kad jis suduotų. Išeina taip, kad J. jį apgavo, atviliodamas į garažą. Po to A. ir Š. garaže surišo jam rankas, kojas ir išnešė į lauką prie netoliese stovėjusio automobilio. Pasakė, kad įkiš į automobilio bagažinę, nuveš į mišką ir užkas. Bagažinės atidarę dar nebuvo, nes nuėjo ieškoti kastuvo. Gulėdamas ant žemės prie automobilio, jis išsilaisvino kojas ir pabėgo, parėjo namo, mama atlaisvino rankas ir iškvietė greitąją, kartu su greitąja atvažiavo ir policija. Tyrimo metu abu kaltininkai jo atsiprašė, atlygino žalą ir jie susitaikė.

Liudytojas K. J. parodė, kad tą vakarą girtavo su R. S. ir jo mama. Jam paskambino nepažįstamas asmuo ir pakvietė ateiti su draugu prie garažų, pasakė, kad galės užsidirbti 100 eurų. Kadangi dirbdavo atsitiktinius darbus, sutiko, prikalbino kartu eiti R. S., ir abu nuėjo prie garažų. Kas vyko toliau, neprisimena.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktiems įrodymams patikrinti BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka teisiamajame posėdyje buvo perskaityti liudytojo K. J. parodymai, 2020-05-05 apklausos metu duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui (t. 1, b. l. 90-91). Šios apklausos metu K. J. parodė, jog juos pasitiko prie garažų du ar trys asmenys, kurie atsivedė juos į vieną garažą. Kiek garaže buvo asmenų, nepamena. T., pavardės nežino, ir kitas vaikinas R. S. liepė klauptis ir pradėjo priekaištauti, kodėl R. S. sugadino automobilį. Pamena, kad R. S. iškarto pradėjo mušti gumine lazda. Mušė dviese, spardė kojomis. Mušdami R. S. šaukė, kad muša jį už tai, kad išdaužė stiklą ir veidrodėlius kažkokiai mašinai. Jis mėgino užstoti R. S., bet pats gavo smūgį į paširdžius. Suprato, kad R. S. yra kažką prisidirbęs. R. S. mušė apie 15 min. ir jam pasirodė, kad R. S. neteko sąmonės. R. S. uždėjo ant rankų užtempėjus ir išvilko iš garažo lauk. Girdėjo, kad kažkuris iš jaunuolių sakė: ,,vežam jį į mišką užkasti“. Jam bandant šalintis iš garažo, kažkuris jaunuolis jam trenkė ta pačia gumine lazda į pakaušį ir daugiau nieko neatsimena. Atsimena, kad atsibudo ryte prie savo gyvenamo garažo, jo rankos buvo surištos su ,,užtrauktuku“ laidų sutempėju už nugaros, kojos taip pat buvo surištos su ,,užtrauktuku“. ,,Užtrauktukai“ buvo juodos spalvos. R. S. mušė dviese, kiti asmenys, buvę garaže, nieko nedarė. Kaip R. S. pabėgo, kas su juo vyko toliau nežino, nematė ir neprisimena. R. S. abu asmenys sudavė ne mažiau 20 smūgių į įvairias kūno vietas - lazda, spardė kojomis bei sudavė smūgius rankomis. Kadangi jis buvo labai stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, negali prisiminti visų aplinkybių. Jis niekam pretenzijų neturi ir ikiteisminio tyrimo nepageidauja. Liudytojas patvirtino, kad šie ikiteisminio tyrimo metu duoti jo parodymai yra teisingi ir jais galima remtis, taip pat parodė, kad A. ir Š. mušant S., jis taip pat porą kartų sudavė S..

Liudytoja V. S. parodė, kad galimai tą vakarą ji su sūnumi ir J. gėrė, bet gerai to neprisimena. Kada sūnus ir J. išėjo, nematė, nes jau miegojo. Sūnus parėjo kruvinas, sumuštas gal 1 val. nakties. Buvo surištos rankos, suplėšyta striukė. Ji su peiliu nupjovė tuos diržus. Greitąją iškvietė jis pats. Sūnus buvo visas kruvinas, prakirsta ausis, visas sudaužytas. Sūnus sakė, kad kvietė ateiti į garažą pas T., kuris gyvena apačioje. Už ką taip sudaužė, nežino.

Specialisto išvadoje Nr. G 738/2020(03) nurodyta, kad R. S. nustatyti sužalojimai: lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, kairio antakio ir kairės ausies kaušelio žaizdos, galvos skliauto ir veido, krūtinės ląstos ir nugaros daugybinės poodinės kraujosruvos bei odos nubrozdinimai. Sužalojimai padaryti galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis buka jėga, sudavus daugybę smūgių į galvą - veidą, krūtinę ir nugarą, ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. (1 t., b. l. 74).

Iš 2020-04-17 patalpų apžiūros protokolo ir jo priedų matyti, kad apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus durų varčią iš vidaus, centrinėje varčios dalyje matyti rudos spalvos, galimai kraujo, dėmės. Buto koridoriuje, ant rūbų kabyklos rasta ir paimta mėlynos spalvos striukė su gobtuvu. Striukė išpurvinta, taip pat ant jos likę rūdos spalvos dėmių, galimai kraujo. Virtuvės kambaryje rasti ir paimti 3 juodos spalvos plastikiniai darželiai - užtraukėjai (1 t., b. l. 26-39).

Iš 2020-06-02 tarnybinio pranešimo matyti, kad atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-14910-20 buvo gautos D. A. priklausančio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), pokalbių išklotinės, kurias išanalizavus buvo nustatyta, kad 2020-04-16 22:55 val., 23:05 val., 23:17 val., 23:26 val. buvo skambinta K. J., kurio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 53-54).

Iš 2020-06-02 tarnybinio pranešimo matyti, kad atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-14910-20 buvo gautos D. A. priklausančio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) pokalbių išklotinės, kurias išanalizavus buvo nustatyta, kad 2020-04-17 00:15 val., 00:24 val. buvo skambinta R. S., kurio Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat iš D. A. priklausančio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) 2020-04-17 05:08 val., 09:00 val., 09:05 val., 11:41 val. buvo skambinta K. J., kurio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 55-56).

Iš testo alkoholiui protokolo matyti, kad R. S. 2020-04-17 1.00 val. nustatytas 2,34 promilės girtumas (t. 1, b. l. 57).

Prokurorės 2020-06-11 nutarimu, 2020-06-12 patvirtintu ikiteisminio tyrimo teisėjo, ikiteisminis tyrimas D. A. ir T. Š. pagal BK 140 str. 1 d., 146 str. 2 d. buvo nutrauktas, jiems susitaikius su nukentėjusiuoju R. S. (t.1, b. l. 171-179).

Prokuroro 2020-10-13 nutarimu, patvirtintu ikiteisminio tyrimo teisėjo, ikiteisminis tyrimas D. A. atnaujintas (t. 1, b. l. 191-195).

Byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti aukščiau aptarti įrodymai visiškai patvirtina kaltinamojo D. A. kaltę inkriminuotų nusikaltimų padaryme. D. A. pripažįsta kartu su T. Š. sumušęs ir nežymiai sužalojęs R. S., jo parodymai dėl šios aplinkybės iš esmės atitinka visus kitus aukščiau aptarus įrodymus. D. A. taip pat pripažįsta, jog iš karto po R. S. sumušimo ir sužalojimo jis kartu su T. Š. surišo R. S. rankas bei kojas ir nunešė surištą R. S. prie šalia garažų stovėjusio automobilio. Nors kaltinamasis teisiamajame posėdyje parodė, kad R. S. jie surišo ne garaže, kaip nurodyta kaltinime, o lauke, jau išėjus iš garažo, ši kaltinamojo versija visiškai paneigta nuosekliais nukentėjusiojo R. S. bei liudytojo K. J. parodymais, jog R. S. buvo surištas dar garaže ir po to kaltinamojo bei T. Š. išneštas į lauką. Tai, kad R. S. surišo dar garaže, ikiteisminio tyrimo metu apklausiami įtariamaisiais pripažino ir T. Š. bei D. A..

Nors kaltinamajame akte, matomai remiantis nukentėjusiojo parodymais, teigiama, kad jis buvo mušamas teleskopine lazda, byloje surinkti įrodymai dėl šios aplinkybės yra pakankamai prieštaringi: kaltinamasis ir T. Š. nurodo, kad T. Š. smurtavo prieš nukentėjusįjį kieta gumine žarna, liudytojas K. J. teigia, kad nukentėjusysis buvo mušamas gumine lazda, kas pagal požymius taip pat atitiktų guminės žarnos išvaizdą. Akivaizdu, jog nukentėjusysis, būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio ir stresinėje situacijoje, galėjo ir sąžiningai klysti identifikuodamas įrankį, kuriuo buvo mušamas. Todėl kaltinimas šioje dalyje tikslinamas laikant nustatytu, kad R. S. buvo mušamas nenustatytu lazdos formos daiktu.

D. A. veika dėl R. S. sumušimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo kvalifikuojama pagal BK 140 str. 1 d. Byloje taip pat nustatyta, kad D. A. ir T. Š., panaudoję smurtą – sumušę bei nežymiai sužaloję R. S., po to surišdami jam rankas bei kojas ir tokiu būdu apriboję galimybę priešintis bei judėjimo laisvę, surištą R. S. prieš jo valią nunešdami iš garažo į lauką ir paguldydami ant žemės prie automobilio, neteisėtai atėmė R. S. laisvę. Ši D. A. veika kvalifikuojama pagal BK 146 str. 2 d. kaip neteisėtas laisvės atėmimas panaudojant smurtą. Aplinkybė, kad nukentėjusiajam po kelių minučių nuo jo surišimo pavyko išsilaisvinti surištas kojas ir pabėgti iš nusikaltimo vietos, kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės nešalina, kadangi nukentėjusysis, kad ir trumpą laiką, prieš jo valią ir panaudojant smurtą buvo laikomas kaltininkų pasirinktoje vietoje – garaže ir lauke prie garažo, apribojant jo galimybę pasišalinti iš nurodytos vietos ir galimybę judėti apskritai. D. A. kaltė visiškai įrodyta ir teismui abejonių nekelia, kaltinamasis privalo atsakyti.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis dėl šių nusikaltimų teismas pripažįsta tai, jog kaltinamasis:

nusikalto, veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.), kadangi buvo aktyvus bendrininkų padarytų nusikaltimų iniciatorius bei vykdytojas,

nusikalto, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.), ir tai turėjo tiesioginės įtakos nusikaltimų padarymui. Nors kaltinamasis teisiamajame posėdyje iškėlė versiją, jog buvo išgėręs tik pusę butelio alaus, ši jo versija visiškai paneigta tiek nukentėjusiojo R. S. parodymais, jog jam atėjus į garažą, kaltinamasis su T. Š. ten gėrė brendį, tiek ir paties D. A. bei T. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog nusikaltimų darymo metu abu buvo smarkiai apsvaigę nuo alkoholio ir todėl galėjo nepastebėti, jog nuo mušimo nukentėjusysis galėjo būti praradęs sąmonę.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad kaltinamasis pripažino esmines savo padarytų nusikaltimų faktines aplinkybes ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs (BK 59 str. 1 d. 2 p.), kadangi, kaip matyti iš byloje sukauptų duomenų, jis buvo atsiprašęs nukentėjusiojo, atlyginęs jam padarytą žalą ir su juo susitaikęs, ką teisiamajame posėdyje patvirtino ir nukentėjusysis R. S., o procesinis sprendimas dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės buvo panaikintas dėl kitų priežasčių – naujų nusikaltimų padarymo.

2. Nusikaltimai, susiję su 2020-08-01 autoįvykiu

Kaltinamasis D. A. 2020 m. rugpjūčio 1 d. apie 22.40 val., tyčia pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio mėn. 3 d. nutarimo Nr. 989 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 p. (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai <...>), 14 p. (Draudžiama vairuoti transporto priemones asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems <...>.), 127 p. (Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas), 136.3. p. (Prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad: lenkimui būtinas eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešais atvažiuojančioms transporto priemonėms), 136.4. p. (Prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad: baigdamas lenkti, jis galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei), 136.5. p. (Prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad: lenkiant bus užtikrintas saugus atstumas nuo lenkiamos transporto priemonės) reikalavimus, vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį „Mercedes Benz S320“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,76 promilės etilo alkoholio, bei neturėdamas teisės vairuoti ir, automobiliu „Mercedes Benz S320“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kelio Nr. 2302 ir kelio Mažeikiai – Plungė (Nr. 164) žiedinėje sankryžoje įvažiavęs į kelią Mažeikiai – Plungė (Nr. 164), kuriame leistinas greitis 90 km/h, dėl chuliganiškų paskatų tyčia padidino vairuojamo automobilio greitį iki 160 - 180 km/h ir, veikdamas kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, keldamas pavojų automobilyje buvusių keleivių J. P., E. J. ir K. P. gyvybei, būdamas abejingas bet kokioms pasekmėms, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, savo elgesiu rodydamas atvirą iššūkį ir paniekinimą nustatytoms kelių eismo taisyklėms, vairavimo kultūrai ir eismo dalyvių saugumui, keldamas pavojų kartu važiavusiems keleiviams bei aplinkiniams, ignoruodamas keleivių prašymus mažinti greitį, apie 12,5 km važiavo keliu Mažeikiai - Plungė (Nr. 164) labai ženkliai viršydamas leistiną greitį. Tęsdamas nusikalstamą veiką, kaltinamasis D. A. kelio Mažeikiai - Plungė (Nr. 164), 51 km 850 m., (duomenys neskelbtini) k., Plungės r., važiuodamas apie 133-139 km/h greičiu, vykdydamas automobilio, važiuojančio priekyje ta pačia eismo juosta, lenkimą, neįsitikino, kad lenkiant bus užtikrintas saugus atstumas ir jis galės grįžti į savo eismo juostą, nekliudydamas lenkiamai transporto priemonei, nesuvaldė vairuojamo automobilio, atsitrenkė į priekyje ta pačia eismo juosta važiuojantį R. U. vairuojamą automobilį „Toyota Auris“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kuris nuo smūgio išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešpriešais važiavusiu V. K. vairuojamu vilkiku „Scania R450“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), su puspriekabe "Schmitz Cargobull", valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Susidūrimo metu žuvo automobilio „Toyota Auris“ vairuotoja R. U. ir keleivė L. K., o V. K. buvo sukeltas fizinis skausmas. Tokiu būdu kaltinamasis D. A. tyčia dėl chuliganiškų paskatų kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu nužudė du žmones ir sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis D. A. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad vairuotojo pažymėjimo niekuomet neturėjo, nes niekaip nesugebėdavo išlaikyti teorinio vairavimo egzamino, nors bandė keletą kartų. Tam tikrą vairavimo patirtį buvo įgijęs tik dalyvaudamas autokroso varžybose. Automobilį "Mercedes Benz S320", v/n (duomenys neskelbtini), įvykio dieną nusipirko Mažeikiuose, ketindamas jį paremontuoti ir parduoti. Iš Mažeikių į Plungę automobilį parvairavo draugas. Paskui jis su D. P., jau pats vairuodamas, tuo automobiliu nuvažiavo į sodybą (duomenys neskelbtini) km., kur šventė jų draugai. Tuo metu jau buvo gėręs alaus, o sodyboje toliau vartojo alkoholį. Sodyboje buvo J. P. ir didžioji dalis jo draugų. Į sodybą atvažiavo apie 18 val., o namo išvyko apie 21 val., gal ir vėliau. Grįžtant iš sodybos, kartu važiavo D. P., J. P. ir dar du jo draugai. Ėmėsi vairuoti, nes turėjo grįžti namo ir parvaryti automobilį, girtas nesijautė. Sodyboje atsigėrė alaus, gal kokteilį. Keleiviai buvo girti ir daugiau nebuvo kam parvaryti mašinos. Iš sodybos į (duomenys neskelbtini) važiavo apie 120 km/h greičiu. Greitis padidintas buvo tik paties lenkimo metu. Nežino, kodėl liudytojai nurodo, jog buvo važiuojama didesniu greičiu. Lenkė kitus automobilius, nes norėjo kuo greičiau grįžti namo pas šeimą. Aplenkus vieną automobilį, ruošėsi grįžti į savo eismo juostą, grįžimui vietos buvo pakankamai, kokie 20-25 metrai. Tačiau prieš grįžtant į savo juostą, priekyje važiavęs automobilis ženkliai sumažino greitį. Tuo metu pamatė, kad iš priekio atvažiuoja sunkvežimis. Norėdamas grįžti į savo juostą, jis traukėsi kuo daugiau į dešinę pusę, kad išvengti kontakto. Kadangi priekyje važiavęs automobilis ženkliai sumažino greitį, jam sumažėjo labai vietos ir todėl jis tą automobilį kliudė stengdamasis nuvažiuoti nuo kelio, kad išvengti kokio nors kontakto. Kliudė automobilio „Toyota“ galinį dešinės pusės kampą, tą automobilį apsuko ir jis išvažiavo į priešingą kelio juostą. Tuo metu visiškai sutemę dar nebuvo, buvo kažkiek aptemę. Jo vairuojamas automobilis po kontakto su automobiliu, kuris sulėtino greitį, nesivertė ir sustojo prie pat šalikelės. Jo automobiliu važiavę asmenys nenukentėjo ir kažkur pabėgo, o P. keleivio pusėje ant kilimėlio sukniubęs miegojo. Jis ištraukė P., po to pamatė, kaip žmonės kažką daro prie nukentėjusio kito automobilio, po to užsidegė jo automobilis, bėgo gesinti. Tada prisistatė policija. Atlyginti žalą bandė, kiek turėjo santaupų, visiems nukentėjusiesiems pravedė, bet nežinia kodėl jie gražino jam tuos pinigus. Skambino atsiprašyti, bet jie nesikalbėjo. Civilinius ieškinius pripažįsta, kad reikia padengti turtinę ir neturtinę žalą, o dėl ieškinių dydžio palieka spręsti teismui. Iki įvykio kitų automobilių nelenkė, nes nelabai jų buvo. Niekas iš keleivių važiuoti lėčiau neprašė. Nemano, kad dėl girtumo lenkė, norėjo kuo greičiau grįžti namo. Lenkė vieną automobilį, iš arti jokios kliūties nebuvo, buvo didelis tarpas grįžti į savo juostą. Kai tas automobilis pristabdė, nebebuvo kaip grįžti, o dviejų automobilių lenkti nenorėjo, be to, pagal Kelių eismo taisykles galima lenkti tik vieną automobilį. Kito automobilio vairuotojas manė, kad jis lenks ir tą automobilį, o jis lenkti nenorėjo. Stabdė ir jis, ir priekyje važiavęs automobilis, o gale važiuojantis automobilis greičio nekeitė, tai jam automatiškai grįžimo vietos mažėjo.

Anksčiau yra vairavęs iki 10 skirtingų automobilių. Iki įvykio yra vairavęs daug kartų. Neblaivus vairuoja nedažnai, gal tai buvo antras ar trečias kartas. Pasitarti, kas vairuos, negalėjo, nes keleiviai buvo stipriai neblaivūs. Jis girtas nesijautė. Su ekspertizės išvadomis sutinka, iki lenkimo galėjo važiuoti tokiu greičiu, lenkimo metu greitis buvo padidintas. Žino, kad vairuotojo pažymėjimas reikalingas. Automobilį vairuoja nuo 14 metų. Žino, kad draudžiama vairuoti esant neblaiviam. Buvo baustas 2-3 kartus už tai, už vairavimą neblaiviam buvo automobilis konfiskuotas. Kokiu važiuoja greičiu suvokė‚ važiavimo greitis gal ir neleistinas, bet lenkimo metu visada būna didesnis. Dalinai jam atrodė, kad greitis buvo saugus. Iš pat pradžių nenurodė, kad jis vairavo, pasakė, kad vairuotojas pabėgo. Keleiviams jis neliepė bėgti iš įvykio vietos, kodėl jie bėgo, nežino. Labai gailisi nusikaltęs.

Savo parodymus kaltinamasis patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 7, b. l. 29-34).

Nukentėjusioji G. B. parodė, kad jos mama R. U. žuvo eismo įvykio metu rugpjūčio 1 d. Civiliniame ieškinyje nurodė, kad jai būtų priteista turtinė žala, kurios jai neišmokėjo draudimo bendrovė, suma 136, 43 €, taip pat norėjo, kad jai būtų priteista neturtinė žala 50 000, iš kurių 8000 € jau sumokėjo draudimo bendrovė. Prašo, kad dar 42000 € jai išmokėtų draudimo bendrovė, jei teismas tai pripažins. Taip pat civiliniame ieškinyje parašyta, kokie jos santykiai su mama, išgyvenimai netekus mamos. Kovo mėnesį, kai buvo paskelbta pirmoji posėdžio data, buvo D. A. buvo bandyta pervesti jai pinigus, tačiau ji tą sumą 1000€ nepripažino ir tuos pinigus gražino. Jos žiniomis, tas 1000€ buvo pervedama sesei, paskui ji gražino, tai kitą dieną pervedė jai, ji gražino ir tada pervedė jos tetai. Mamos laidotuves organizavo su sese, visas išlaidas dengė jos. Paskui pateikus prašymą draudimo bendrovei, joms tas išlaidas gražino. Su mama buvo labai artimos, daug kartu leisdavo laiką. Santykis tarp jų buvo labai geras, ji išpildė visas jos svajones, išleido į mokslus, išleido studijuoti į Japoniją, viską pati išlaikė, rūpinosi. Ji labai stipriai išgyvena, kad jos neteko, išslydo žemė iš po kojų ir nebeturi to saugumo garanto. Mamos vairavimo stažas buvo apie 25 metus, ji vairavo daug. Kiekvieną savaitę vykdavo apie 100 km. Mama profesinėje srityje buvo IT projektų vadovė, laisvalaikiu ji užsiėmė jogos mokymais. Vykdavo į Indiją, mokydavosi jogos filosofijos, mokydavo visus norinčius, mokydavo senjorus, mokydavo neatlygintai. Savanoriavo su neįgaliaisiais, aukodavo labdarai.

Nukentėjusioji R. I. parodė, kad yra žuvusiosios R. I. sesuo. Įvykio aplinkybes žino iš bylos medžiagos. Ji tai vertina kaip chuliganišką elgesį, ne tik Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Jos su seserimi ryšys buvo labai didelis. Sesuo jai padėjo mažus vaikus auginti, buvo stipri IT specialistė, turėjo daug didesnes pajamas ir buvo atrama darbiniais klausimais konsultuodama, tiek dėl jos sveikatos problemų. Gyveno netoli ir viena su kita nuolat bendravo. Tėčiui patyrus infarktą, kartu slaugė pamainomis, lankė ir prižiūrėjo iki paskutinės minutės pasikeisdamos. Visais klausimais visuomet sutarė. Pamainomis lankė ir mamą, kelionės vykdavo sesers automobiliu. Po įvykio ir pati kreipėsi į medikus dėl sukilusio kraujospūdžio, buvo didelis šokas. Prašo priteisti 10 000 € neturtinei žalai atlyginti. Apie įvykį ją informavo policijos pareigūnai sekmadienio rytą. Jai kliuvo ta dalia pasakyti mamai, išklausyti jos klyksmą, taip pat skambinti dukroms. Sesuo buvo ne tik IT projektų vadovė, bet savaitgaliais, laisvu laiku domėjosi rytų filosofija, vertėjavo jogos stovyklose, organizavo vieną iš jų. Kiek žino, kad L. buvo pakviesta į vieną iš tų stovyklų, buvo pakviesta kaip svečias su savo pranešimu, savo mokymu. Nemato prasmės ir negali atleisti žmogui chuliganui. Jai buvo bandoma atlyginti žalą 1000 € ir tuos pinigus gražino.

Nukentėjusioji A. U. parodė, jog iš bylos medžiagos sužinojo, kad kaltinamasis būdamas girtas viršijo greitį, nepaisydamas savo pakeleivių prašymų sustoti, lenkė jos mamos automobilį, jį kliudė ir pastūmė po sunkvežimio ratais, ir taip sutraiškė jos mamą. Prašo atlyginti neturtinę žalą, kurią ji patyrė. Ieškinyje apibūdino savo santykius su mama ir prašė atlyginti 50 000 €. Iš draudimo bendrovės yra gavusi 8000 €. Likusią sumą taip pat prašo priteisti iš draudimo bendrovės. Likus dviem dienoms iki mamos žūties šventė savo 24 gimtadienį. Jautėsi tokia laiminga, o po dviejų dienų neteko mamos, neteko visos tos palaimos ir tai jau nebegrįš niekada. Jai visada skaudės, visada jos trūks. Tik teismas nuspręs, kokia turi būti žalos atlyginimo suma, tai nėra pasipelnymas, jos nori tiesiog teisybės, ir kad jų skausmas būtų įvertintas. Prašo teismo kaltinamąjį teisti pačia griežčiausia bausme, nes tai, kas įvyko, neturi pateisinimo. Jis nužudė mamą ir jos draugę. Tokio žmogaus rankose automobilis yra ginklas, tai nėra transporto priemonė ir dėl to teisti tik už eismo taisyklių pažeidimus nesuvokiama.

Nukentėjusysis V. K. parodė, kad vairavo vilkiką „Scania“ su priekaba. Jo krovinys buvo apie 40 tonų. Važiavo nuo Plungės link Mažeikių. Įvykio metu visiškai sutemę nebuvo, bet buvo ant temimo ribų. Matė visą koloną ir buvo galima skirti, kokia tai važiuoja mašina. Matomumas buvo tolimas, buvo dar šviesu. Situaciją suprato taip, kad vakaras, kelio apkrovimas pilnas, daug mašinų ir iš tos kolonos išvažiuoja transporto priemonė į lenkimą ir grįžta atgal. Kiek aplenkė transporto priemonių, nepamena, gali tik teigti, kad įvažiavo į eismo juostą dideliu greičiu. Suprato, kad momentaliai šoka, daro lenkimą. Po to iš kairės pusės pamatė, kaip švietė trys lempos. Suvokė, kad neturi būti taip. Suprato, kad vyksta lenkimas iš dešinės pusės ir pradėjo eiti į jo pusę. Jis metėsi į dešinę stabtelėti, smūgis, ir nugarmėjo tiesiai į griovį. Po to visa kolona, kuri važiavo, sustojo, girdėjo kaip žmonės bėgo, šaukė, ar sveikas, gyvas. Visas kūnas tvinkčiojo, buvo didžiuliai skausmai. Išlipo iš mašinos, apsižiūrėjo, išėjo į kelią. Stovėjo mašina, kuri trenkėsi į vilkiką. Suprato, kad buvo smūgis į jo kairįjį ratą. Po to išgirdo, kad „gaudykit, bėga trys žmonės“. Jis priėjo prie tų žmonių, mašinos salone nieko nebuvo, o tie du žmonės stovėjo. Jis prašė jų telefono, kad paskambinti darbdaviui, kad įvyko toks įvykis. Jis paskambino, o telefonas liko pas jį ir vėl grįžo į apačią apžiūrėti mašinos ir krovinio. Girdėjo, kad iš bako kuras pilasi, plyšęs tentas. Atvažiavo gaisrinė, pareigūnai. Gaisrininkas pirmas nusileido į apačią ir pradėjo visi žmonės sakyti, kad yra nukentėję po vilkiku. Atvažiavus greitajai suleido jam vaistus, nuvežė į ligoninę, paėmė kraują, padarė abiejų kojų rentgeną. Jam tuo metu be galo skaudėjo kojas, juto, kaip pulsuoja. Jaunuoliai, kurie buvo prie tos mašinos įžūliai elgėsi su pareigūnais. Tai buvo pilnai atliktas lenkimas ir grįžimas į savo juostą. Jis pagalvojo, kad grįžtant atgal jį sumėtė ir sumėčius jis atlekia į jo pusę, kol pareigūnas nepasakė, kad po vilkiku yra dar transporto priemonė su žmonėmis. Jis galvojo, kad vyko lenkimas į dešinę pusę, išlekia, nesuvaldė ir parėjo į jo pusę, o gavosi visiškai kitaip. Gavosi, kad darė lenkimą, trenkėsi į važiuojančią priekyje mašiną ir ta mašina nuo smūgio atsitrenkė į vilkiką. Negali pasakyti, koks buvo atstumas nuo jo vilkiko iki kaltinamojo grįžimo į savo juostą. Vilkikas neapvirto, stovėjo ant keturių ratų. Jis pats patyrė sužalojimus, buvo atlikta kelio operacija ir dar iki šiol nėra gerai. Nėra dar praėję skaudėti dešinės rankos riešas, alkūnė. Po to įvykio nukentėjo keliai, stuburas, pečiai. Stuburą atstatė, bet viskas dar jam nepraeina. Kodėl taip atsitiko, kad ikiteisminio tyrimo metu netapo nukentėjusiuoju, nežino. Tik teisme sužinojo, kad galėtų dėl to kreiptis. Draudimo kompanija jam gydymosi išlaidas yra kompensavusi, o apie moralinę žalą nepagalvojo, tyrimo metu niekas jam to nepaaiškino.

Kelio danga buvo sausa, matomumas ir važiavimo sąlygos buvo geros. Visas srautas važiavo tvarkingai, ramiai ir staiga lenkimas, grįžimas. Neužfiksavo, ar ta mašina lenkdama ir grįždama rodė posūkį. Negali teigti, kad posūkio nebuvo, linkęs tik galvoti, kad posūkio nebuvo. Negali pasakyti, koks buvo atstumas nuo jo iki lenkiančio koloną automobilio, bet jam jokio pavojaus lenkimas nesukėlė. Matė automobilio išėjimą į jo juostą ir grįžimą į savo juostą. Automobilis buvo grįžęs pilnai. Kai suvokė, kad čia yra ne taip, kaip turi būti, kad į jį pareina, tai mestelėjo į dešinę ir ant stabdžių. Po įvykio jį iš karto nuvežė į Plungės ligoninę. Įvykio vietoje buvo suleisti vaistai. Ligoninėje buvo padarytas rentgenas, padaryti kraujo tyrimai. Po įvykio didžiausias skausmas man buvo keliuose. Ligoninėje padarė nuotrauką ir pasakė, kad kaulai sveiki. Ryte prabudus visas buvo kaip sulaužytas. Kreipėsi į Klaipėdos Jūrininkų polikliniką, kadangi covid epidemija, tik užregistravo, bet nepriėmė, nors sakė, kad po autoįvykio ir jam reikalinga pagalba. Liepė laukti ir visą mėnesį juo niekas nesirūpino ir nebuvo suteikta pagalba. Po to savo lėšomis pasidarė magnetinį rezonansą ir atėjo atsakymas, kad reikalinga operacija, nes yra kelio plyšimai. Po to buvo gydymo paskyrimas ir vėl dėl viruso viskas nusitęsė. Automobiliu važiavo vienas. Vėliau buvo atlikta kelio operacija. Dar ir dabar nepraeina dešinio kelio skausmas, jaučia skausmus nugaroje.

Liudytojas S. K. parodė, kad važiavo automobiliu „Volvo“ su žmona, kuri buvo už vairo, o jis sėdėjo šalia. Pro juos dideliu greičiu pravažiavo tamsios spalvos mašina, žmona pristabdė ir ta mašina spėjo aplenkti. Jų greitis buvo apie 80-90. Aplenkusi mašina metėsi į dešinę pusę ir tuo tarpu dūmai, dulkės, detalių nuolaužos. Žmona greitai sustabdė mašiną ir iš priekio pamatė važiuojantį sunkvežimį, kuris iš karto nuvažiavo į griovį ir apsivertė. Jis nubėgo pas sunkvežimio vairuotoją ir paklausė, ar gyvas, sveikas. Tada jis nubėgo į kelią, peršoko atitvarą ir pradėjo vytis. Bėgo trys, bet jie buvo greitesni. Grįžęs atėjo prie sudaužytos mašinos. Stovėjo du vyrukai, jis pasakė „vyrai, taip niekas neskraido“. Jų atsakymas buvo, kad „mes nevažiavome, važiavo tie, kurie pabėgo“. Paskui atvažiavo policija. Sutemę nebuvo, buvo prietema. Priekyje važiuojančią mašiną jie matė ir jos net nesiruošė lenkti, nes priekyje buvo daug mašinų. Kiek važiavo automobilių iš paskos, nematė, bet iš paskos tikrai dar vienas važiavo. Tas automobilis pralenkė ir juos. Spėjo juos pralenkti ir davėsi į dešinę pusę, bet nematė, į ką atsitrenkė, tik pakilo dulkės, detalės ir pamatė fūrą, kurį eina į griovį. Pralenkęs jų automobilį, jis iš karto grįžo, lenkimas buvo perėjęs į dešinę pusę, šoną. Priešais juos važiavo maža mašina, jie ją matė ir galėjo aplenkti, nes jos greitis buvo apie 90, bet tada priekyje buvo mašinų ir jos tada nelenkė. Maža mašina greičio neviršijo. Nuo jų iki mažos mašinos buvo kokie 6-7 metrai, daugiausiai 10 metrų. Visi važiavo lygiai, vienodai vienu greičiu ir nebuvo jokių stabdymų. Lenkiančiai mašina reikėjo grįžti į dešinę juostą, nes iš priekio atvažiavo sunkvežimis. Eismas buvo intensyvus. Jis išėjo ant lenkimo, pralenkė, o žmona dar pristabdė, jei būtų nestabdžiusi, tai tikrai būtų gavę jie. Jis spėjo juos pralenkti ir įšokti į tą juostą, ir dūmai.

Liudytoja S. K. parodė, kad rugpjūčio 1 d. vakarą buvo pradėję temti, važiavo link Plungės. Ji vairavo, važiavo apie 80-90. Mašinų buvo ir priešais juos, ir atvažiuojančių kita eismo kryptimi. Staiga pralėkė juodas automobilis, ji pradėjo stabdyti. Jis metėsi į dešinį kelkraštį, pakilo dūmai, pradėjo lėkti duženos, ji stabdė ir pamatė, kad vilkikas nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė. Vyras išlipęs pribėgo prie vilkiko vairuotojo. Paskui pamatė, kaip per laukus bėga trys jaunuoliai. Vyras bandė juos vytis, bet nepavijo. Stabdė, nes matė, kad priekyje yra mašinytė. Išsigando, nes pasirodė, kad lenkiantis automobilis labai greitai važiuoja. Važiuodama vis žvilgčiojo į šoninį veidrodėlį, bet jo nepastebėjo. Negali pasakyti, ar jis aplenkė ir daugiau mašinų. Tuo metu visiškai sutemę nebuvo, bet buvo jau pradėję temti ir matomumas buvo geras. Matė, kaip priešpriešinio eismo juosta važiavo vilkikas. Priekyje važiuojanti maža mašina nepristabdė, kaip važiavo, taip ir važiavo, jokio stabdymo nebuvo. Tarp jų ir priekyje važiavusio automobilio buvo maždaug 20-30 metrų, bet tiksliai pasakyti negali.

Liudytojas E. J. apklaustas teismo patvirtino ikiteisminio tyrimo metu savo duotus parodymus, jog 2020-08-01 apie 20 - 21 val. buvo sodyboje (duomenys neskelbtini), kur atvažiavo D. A.. Jį pažįsta iš matymo, žino, kad gyvena (duomenys neskelbtini). D. A. atvažiavo su automobiliu "Mercedes Benz". Kartu su juo buvo nepažįstamas vaikinas. Matė, kad D. A. atvairavo minėtą automobilį į sodybą. D. A. jam atrodė blaivus, kad būtų gėręs alkoholinius gėrimus, nematė. Nusprendus grįžti į namus (duomenys neskelbtini), D. A. pasisiūlė juos parvežti savo automobiliu. Jis atsisėdo ant galinės sėdynės dešinėje pusėje, jam iš kairės, per vidurį, atsisėdo J. P., o K. P. atsisėdo kairėje pusėje už vairuotojo. Automobilį vairavo D. A., o ant priekinės keleivio sėdynės sėdėjo jo draugas, kurio duomenų nežino. Visi, sėdėję ant galinės sėdynės, buvo prisisegę saugos diržus. D. A. taip pat buvo prisisegęs saugos diržą, o ar šalia jo sėdėjęs keleivis buvo prisisegęs saugos diržą, neįsidėmėjo. Išvažiavus iš (duomenys neskelbtini) k., nuvažiavo Plungės link. Iki eismo įvykio niekur sustoję nebuvo. Pravažiavus "Platelių žiedą", vairuotojas pradėjo didinti greitį. Prietaisų skydelio nestebėjo, bet pagal pojūčius sprendžia, kad važiavo apie 160 - 180 km/h greičiu. Bandė raminti vairuotoją, šaukė, kad sumažintų greitį, tačiau jis tik pagarsino muziką, ir toliau važiavo didindamas greitį. Tuo metu buvo jau visiškai sutemę. D. A. lenkė visus automobilius, kuriuos privažiuodavo. Iki Plungės likus apie 5 km atstumui, D. A. atlikdamas lenkimo manevrą išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir, aplenkęs ta pačia kryptimi važiavusį automobilį, grįžo į savo krypties eismo juostą. Tuo metu, priešprieša, nuo Plungės pusės važiavo vilkikas. Tiksliai visų įvykio detalių neįsidėmėjo, nes buvo neblaivus, be to, kelio įdėmiai nestebėjo. Kaip suprato, D. A. norėjo aplenkti du automobilius, važiavusius jų priekyje, tačiau nespėjo. Vieną aplenkė, tačiau vengdamas susidurti su priešpriešais atvažiuojančiu vilkiku, jis grįžo į savo eismo juostą ir dėl didelio greičio atsitrenkė į kitą, jų važiavimo krypties eismo juosta važiavusį automobilį, kuris nuo smūgio išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su vilkiku. D. A. buvo nuspaudęs stabdžius, dėl ko jo vairuojamas automobilis pakankamai ilgai čiuožė, tačiau sustot nepavyko, nes priekine dalimi atsitrenkė į kito automobilio galinę dalį. Nors smūgis buvo labai stiprus, tačiau sąmonės praradęs nebuvo, nes segėjo saugos diržą. Sustojus automobiliui, D. A. paragino visus bėgti, Kodėl jis taip pasielgė, nesuprato. Jis kartu su K. P. ir J. P. iš įvykio vietos pabėgo į laukus. Iki pat Plungės ėjo laukais, į kelią grįžę nebuvo. Kaip suprato, D. A. su savo draugu liko įvykio vietoje. Kadangi buvo išsigandęs bei ištiktas šoko, be to neblaivus, tai nesugebėjo tinkamai įvertinti situacijos ir pabėgo į namus. Ryte, paskaičius informaciją internete ir pamačius, kad šio įvykio metu žuvo du žmonės, pasitarus su draugais K. P. ir J. P., nutarė kreiptis į policiją ir papasakoti apie įvykio aplinkybes. Apie 11 val., nuvyko į Plungės rajono policijos komisariatą. Eismo įvykio metu rimtesnių sužalojimų nepatyrė, tik ant kaklo, dešinėje pusėje liko žymė nuo saugos diržo.

Papildomai paaiškino, kad tuo metu buvo išgėręs, bet viską atsimena. Kiti asmenys taip pat buvo išgėrę. Išsuko iš (duomenys neskelbtini) į žiedą ir paskui važiavo link Plungės, ir tada pradėjo spausti. Jis į kelią nežiūrėjo, tik nuleido galvą ir viskas. Greitis buvo labai didelis. Vienu momentu buvo pakėlęs galvą ir skydelyje matė 160-180 greitį. Galvą nuleido, nes bijojo. Vairuotojui sakė, kad lėčiau važiuotų, kad sulėtintų, bet kaltinamasis tik pagarsino muziką. Sakė ir kiti draugai. Po to išgirdo, kaip pradėjo cypti stabdžiai, ir pajautė smūgį.

Savo parodymus liudytojas patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 7, b. l. 35-38)

Liudytojas D. P. parodė, kad D. A. pažįsta, yra švogeriai. Kartu su A. važiavo pirkti automobilio į Mažeikius. Jau važiuojant į Mažeikius vartojo alų. Iš Mažeikių į Plungę parvairavo S. Š.. Grįžtant į Plungę buvo išgėrę alaus. (duomenys neskelbtini) sodyboje buvo D. draugai. Į sodybą važiavo dviese su D., jis ir vairavo. Nežino, ar jis turi vairuotojo pažymėjimą. Sodyboje išgėrinėjo, D. taip pat gėrė. Išgėrė gal du butelius stiprių gėrimų, buvo degtinė. Jis buvo apgirtęs ir nuėjo į automobilį, užmigo ir eismo įvykio nematė. Iš automobilio po įvykio ištraukė D., buvo paradęs sąmonę. Kaip išvažiavo iš sodybos, nepamena. Po įvykio pamatė, kad griovyje fūra ir po fūra yra automobilis. Jis pats sužalojimų nepatyrė. Jų automobilis stovėjo ant kelio, ar dar kas nors važiavo automobiliu, nežino. Vairuoti D. įgūdžių turėjo ir vairavo gerai.

Savo parodymus liudytojas patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 7, b. l. 39-41).

Liudytojas J. P. apklaustas teismo patvirtino ikiteisminio tyrimo metu savo duotus parodymus, kad 2020-08-01 apie 21 - 22 val. į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), atvažiavo D. A., vairuodamas automobilį "Mercedes Benz". Šį automobilį matė pirmą kartą. D. A. užsiminė, kad nusipirko šią transporto priemonę, tačiau daugiau detalių neaiškino. Kartu su D. A. atvažiavo jo draugas D., kurį pažįsta tik iš matymo. D. A. atrodė blaivus, kad gertų alkoholinius gėrimus sodyboje, nematė. Neblaivus buvo jo draugas. Nusprendus grįžti į namus (duomenys neskelbtini), D. A. pasisiūlė juos parvežti. Jis atsisėdo ant automobilio galinės sėdynės per vidurį, jam iš kairės atsisėdo K., o E. jam iš dešinės. Automobilį vairavo D. A., jo draugas sėdėjo ant priekinės keleivio sėdynės. Automobilio vairuotojas, jis, K. ir E. segėjo saugos diržus, o D. A. draugas nebuvo prisisegęs. Išvažiavus iš (duomenys neskelbtini) ir važiuojant link kelio Mažeikiai - Plungė, viskas buvo gerai, D. A. važiavo pakankamai tvarkingai. Įvažiavus į kelią Mažeikiai - Plungė ir važiuojant Plungės link, D. A. pradėjo didinti greitį. Likus kelioms minutėms iki įvykio automobilio prietaisų skydelyje pamatė, kad važiuoja apie 180 km/h greičiu. Jie išsigando ir pradėjo šaukti, o D. A. nereagavo į juos ir važiavimo greičio nemažino. Likus iki Plungės apie 5 km atstumui, D. A. priartėjęs prie ta pačia kryptimi važiavusio automobilio, staiga išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Suprato, kad D. A. atlieka lenkimo manevrą. Tuo metu pastebėjo, kad priešprieša atvažiuoja kitas automobilis, vėliau pamatė, kad tai vilkikas. Tuo metu iki vilkiko buvo likęs apie 50 m atstumas. D. A. užbaigęs lenkimo manevrą, grįžo į savo važiavimo krypties eismo juostą ir nuspaudė stabdžius, dėl ko jo vairuojamas automobilis pradėjo čiuožti, o po to sekė stiprus smūgis. Tuo metu jis nespėjo pastebėti, kad jų važiavimo krypties eismo juostoje, priekyje važiavo dar vienas automobilis, į kurį jie atsitrenkė. Vėliau suprato, kad D. A. atlikdamas lenkimo manevrą galimai nepastebėjo, kad važiuoja du automobiliai, ir supratęs, kad abiejų aplenkti nespės, grįžo į savo eismo juostą ir dėl didelio važiavimo greičio nebespėjo sustabdyti savo transporto priemonės, dėl ko atsitrenkė į priekyje jų, ta pačia kryptimi, važiavusį automobilį. Mano, kad susidūrimo metu trumpam prarado sąmonę, jautėsi šiek tiek apsvaigęs. Po eismo įvykio išlipus iš automobilio, D. A. paragino juos bėgti. Kodėl jis taip elgėsi, nežino. Pats D. A. pasiliko įvykio vietoje. Kur buvo jo draugas, nebematė. Buvo labai išsigandęs ir sutrikęs, kodėl nutarė pabėgti, paaiškinti negali. Į Plungę grįžo pėsčiomis kartu su K. ir E.. Ryte sužinojo, kad šio eismo įvykio metu žuvo du žmonės. Apie 10 val., pasitarus su draugais, nuvyko į Plungės r. PK ir papasakojo apie įvykį. Dėl to, kad kartu su draugais pasišalino iš eismo įvykio vietos, labai gailisi, tai buvo skubotas ir neatsakingas poelgis. Eismo įvykio metu sužalojimų nepatyrė, tik kaklo kairės pusės apatinėje dalyje liko žymė nuo saugos diržo.

Papildomai paaiškino, kad iki išvažiuojant sodyboje D. truputį buvo išgėręs. Važiuojant iš (duomenys neskelbtini) važiavo normaliai, o kai išsisuko, tada prasidėjo tas greitis. Lygiame kelyje važiavo kažkur apie 150, o vėliau kaip ir nurodė, apie 160-180 km/h greičiu. Įvykio metu nuo alkoholio buvo kažkiek apsvaigęs, kas vyksta suvokė ir suprato. Kiek buvo išgėręs D. A., nežino, matė, kad gėrė alų. Jis sėdėjo per vidurį ir nebuvo kur prisisegti, nes jo diržą ranka buvo apsivyniojęs draugas. Sėdint per vidurį, greičio skydelį matė. Jie visi prašė, kad jis sustotų, bet A. nieko nesakė. Kai pradėjo greitai važiuoti, jautėsi nesaugiai ir buvo baisu. Visi sakė stabdyti. Išlipę buvo pasimetę, nieko nesuprato ir pabėgo. Tuo metu jau buvo tamsu. Prietaisų skydelį stebėjo ne visą laiką, nes labiau žiūrėjo į kelią. Skydelį pradėjo stebėti važiuojant lygiu keliu. Skydelyje rodyklė ėjo į tą pusę 150-160. Kai buvo atliekamas lenkimas, tai matė, kad kažkas parvažiuoja iš priekio. Tos mašinos, su kuria susidūrė, nematė, matė tik fūrą. Jie susidūrė su mėlyna mašina, tos kitos mašinos nežino. Buvo dvi mašinos, jie vieną mašiną aplenkė ir atsitrenkė į mėlyną mašiną. Aplenkus mašiną, D. grįžo į savo juostą ir nuspaudė stabdį, ir jie nuo greičio pradėjo į tą mašiną slysti.

Savo parodymus liudytojas patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 7, b. l. 42-44).

Liudytojas K. P. apklaustas teismo patvirtino ikiteisminio tyrimo metu savo duotus parodymus, kad 2020-08-01 apie 22 val. buvo (duomenys neskelbtini) sodyboje, kur atvažiavo iš matymo pažįstamas A., vairuodamas automobilį "Mercedes Benz". A. atvažiavo su savo draugu, kurio vardas D., jį matė pirmą kartą. Kiek matė, A. buvo blaivus, ar būdamas sodyboje vartojo alkoholinius gėrimus, nematė. Su A. asmeniškai daug nebendravo. Nusprendus grįžti į namus (duomenys neskelbtini), A. pasisiūlė juos parvežti. Jis atsisėdo ant galinės sėdynės kairėje pusėje, J. P. atsisėdo šalia jo, o E. J. ant galinės sėdynės dešinėje pusėje. Automobilį "Mercedes Benz" vairavo A., o šalia jo sėdėjo jo draugas D.. Išvažiavus iš (duomenys neskelbtini) k., iki įvykio niekur sustoję nebuvo. Nuo minėtos sodybos iki kelio Mažeikiai - Plungė yra apie 5 km atstumas. Iki šio kelio A. važiavo pakankamai ramiai, jo vairavimas neatrodė pavojingas. Pravažiavus žiedinę sankryžą ir įvažiavus į kelią Mažeikiai - Plungė, jis palaipsniui pradėjo didinti važiavimo greitį. Prietaisų skydelio nestebėjo, todėl nurodyti, kokiu greičiu važiavo, negali. Jis buvo prisisegęs saugos diržą. Šalia jo sėdėję draugai taip pat buvo prisisegę saugos diržus. A. buvo prisisegęs saugos diržą, o jo draugas galimai nesegėjo, nes įvykio metu buvo palindęs po priekine panele, kur yra vieta kojoms padėti. Likus iki Plungės apie 4-5 km atstumui, pagal pojūčius sprendžiant, važiuojant apie 200 km/h greičiu, A. priartėjęs prie ta pačia kryptimi važiuojančio automobilio, staiga išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Suprato, kad jis daro lenkimo manevrą. Kai A. išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, pamatė priešprieša atvažiuojantį vilkiką. Tuo metu iki vilkiko buvo likęs apie 200-300 metrų atstumas. Važiuojant priešpriešine eismo juosta pamatė, kad jų važiavimo krypties eismo juosta, priekyje lenkiamo automobilio, važiuoja kitas automobilis. Prieš tai šio automobilio nesimatė. Mano, kad A., pamatęs, jog nespės aplenkti dar vieno automobilio, grįžo į savo važiavimo krypties eismo juostą ir iškart nuspaudė stabdžius, nes mano, kad važiavo apie 200 km/h greičiu. A. stabdomas automobilis apie 100 metrų čiuožė ir priekine dalimi, labiau kairės pusės, atsitrenkė į ta pačia kryptimi važiavusio automobilio galinę dalį. Kas įvyko po to, nematė. Vėliau sužinojo, kad automobilis, į kurį atsitrenkė, nuo smūgio buvo išsviestas į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su vilkiku. Eismo įvykio metu sužalojimų nepatyrė, sąmonės praradęs nebuvo. Po eismo įvykio išlipus iš automobilio, A. iškart pasakė jiems bėgti. Kodėl jis liepė jiems bėgti, nesuprato, A. to nepaaiškino. Ar A. liko įvykio vietoje, ar bėgo, nežino. Jis kartu su E. J. ir J. P. iš įvykio vietos pabėgo į laukus. Pėsčiomis grįžo iki pat Plungės. Gailisi, kad taip pasielgė. Tuo metu buvo labai išsigandęs ir susijaudinęs, be to neblaivus, todėl ir pasidavė raginimui bėgti, nors priežasties to daryti nebuvo. Ryte sužinojus, kad šio įvykio metu žuvo du žmonės, nusprendė kreiptis į policiją ir papasakoti, kas žinoma. Apie 11 val. visi trys nuvyko į Plungės r. PK ir papasakojo apie įvykio aplinkybes.

Papildomai parodė, kad buvo išgėręs, smarkiai apsvaigęs nebuvo, nes realiai viską prisimena. Greitis buvo labai didelis, spidometro nematė ir negali tiksliai pasakyti. Pagal savo pojūčius, kadangi pats irgi vairuoja automobilį, sprendžia, kad važiavo apie 200 kilometrų per valandą. Kiek pamena, didelės panikos nebuvo, bet visi sakė A., kad mažintų greitį. Greitį viršijo iš karto nuo žiedo. Tas kelias iki nusukimo į Platelius nebuvo išasfaltuotas ir jie negalėjo greičiau važiuoti, o kai įvažiavo į naujai išasfaltuotą kelią, tada ir pradėjo dar greičiau važiuoti. Kelyje nebuvo nei vieno automobilio, tie automobiliai, kuriuos pasivijo, buvo pirmieji. Pamena, tik sugrįžus į savo juostą, visą kelią, visą atstumą iki tos mašinos čiuožė. Tuo metu visiškai buvo tamsu. Prašė, kad sulėtintų greitį, bet didelės įtakos kaltinamajam tai nedarė. Priekyje važiavusi mašina nieko nedarė, net nesureagavo, nes jie labai greitai važiavo.

Iš specialisto išvados Nr. M 418/2020 (03) matyti, kad R. U. mirė nuo autoįvykio metu patirtų sužalojimų, kurie sukėlė sunkų trauminį hemoraginį šoką. R. U. mirė anksčiau kaip 2020-08-02 02.51 val. (nurodyta GMP iškvietimo priėmimo data ir laikas), galimai ir užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimų sukeltas sunkus trauminis hemoraginis šokas, kas, remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.5., 6.6.11., 6.6.12., 6.6.14. ir 6.6.15. punktais, yra sunkus sveikatos sutrikdymas, šiuo atveju baigėsi mirtimi. Visi sužalojimai yra švieži, padaryti neužilgo prieš mirtį. Kadangi masyvūs daugybiniai krūtinės ląstos ir pilvo sužalojimai su krūtinės ir pilvo organų masyviais sužalojimais yra nesuderinami su gyvybe, todėl R. U. mirė tuoj pat po patirtų sužalojimų. Eismo įvykio metu R. U. buvo blaivi (3 t., b. l. 4-7).

Iš specialisto išvados Nr. M 420/2020 (03) matyti, kad L. K. mirė dėl masyvių su gyvybe nesuderinamų sužalojimų susidarymo autoįvykio metu. Sužalojimai patirti autoįvykio metu susidūrus dviem transporto priemonėms ir pagreičių poveikyje atsitrenkus į automobilio salono vidaus apdailos detales, bei suspaudžiant tarp jų. Sužalojimai sunkūs, nesuderinami su gyvybe ir yra priežastiniame ryšyje su mirtimi. Eismo įvykio metu L. K. buvo blaivi (3 t., b. l. 13-16).

Iš specialisto išvados Nr. G 811/2021(03) matyti, kad tyrimui pateiktoje medicininėje dokumentacijoje V. K. išorinių mechaninių sužalojimų nekonstatuota, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nenustatinėjamas. Po savaitės nustatyto kairio kelio vidinio menisko plyšimo, esant artroziniams kelio sąnario pakitimams, negalima sieti su nagrinėjama trauma, nes menisko plyšimai būna ir netrauminės kilmės. Krūtinės sumušimo diagnozė nustatyta remiantis vien tik subjektyviu nusiskundimu – skausmu, todėl domėn neimama. Kitos nesveikatos būklės nesusijusios su nagrinėjama trauma (7 t., b. l. 21-23).

Šiai specialisto išvadai paaiškinti ir patikslinti teisiamajame posėdyje apklaustas specialisto išvadą davęs teismo medicinos ekspertas R. P. paaiškino, kad V. K. dėl didelio antsvorio yra pakitimai ne tik kelio sąnariuose, bet ir stubure, dėl to galimi pastovūs skausmai. Atvykus į įvykio vietą GMP rašo, kad yra vienintelis blauzdos paviršinis sužalojimas, bet neįvardija, kas tai. Ar yra poodinė kraujosruva, ar tai odos nubrozdinimas, ar tai yra žaizda. Tikėtina, kad jis galimai nebuvo prisisegęs diržu. Važiavo ir paskui atsitrenkė savo keliu į automobilio salono apdailos detales. Logiškai mąstant, yra toks galimas variantas. Nusiskundimų dėl kelio sąnario pakitimų pirminėje dokumentacijoje nėra, o po savaitės atsiranda. Pas nukentėjusįjį rasti pakitimai, kurie nesusiję su trauma, tai yra senatviniai, amžiniai pakitimai dėl svorio ir panašiai. Kas gali paneigti, kad per savaitę laiko nukentėjusysis neturėjo kitų atvejų ar faktorių, ar situacijų, kurių metu galėjo plyšti meniskas. Pirminėje medicininėje dokumentacijoje nėra užfiksuota, kad skausmingas kelio sąnarys, kad negali judėti. Ilgalaikis gydymas labiau yra susijęs su visomis jo turėtomis nesveikatos būklėmis, o ne dėl autoįvykio metu patirtų sužalojimų, kurių nefiksuota. Sumušimo žymių nestebima. Kokiu pagrindu daktaras išvedė tą diagnozę, nėra duomenų. Skausmas yra subjektyvus dalykas, gali skaudėti ir nesant traumos. Pas nukentėjusįjį rasta krūva nesveikatos būklių, susijusių su jo gyvenimo būdu, amžiumi, antsvoriu. Su menisko plyšimu sunku eiti, beveik neįmanoma, to nėra užfiksuota. Sieti raiščių pažeidimą su trauma negalima, kai nėra pirminės dokumentacijos. Rentgenogramos tokio pobūdžio sužalojimų neparodo, juos gali patvirtinti klinikiniai požymiai ir magnetinis rezonansas, kuris buvo vėliau atliktas. Visa medicininė dokumentacija yra įvardinta akte. Susidūrus kaktomuša ir jei tu nesi prisisegęs, tai gali kelio sritimis atsitrenkti į automobilio salono vidaus apdailas, galimas skausmas, bet medicininėje dokumentacijoje, kuri buvo pateikta, to nebuvo, nei vieno aprašymo, kad būtų kraujosruva, nubrozdinimas ar žaizda. Menisko plyšime žaizdos nėra, bet yra vidiniai pažeidimai. Jei būtų patirtas traumos metu menisko sužalojimas, tai bet kokiu atveju išoriškai būtų konstatuoti kažkokie sužalojimai. Jei trauminės kilmės, tai turėtų būti sužalojimai kelio srityje, priekiniuose paviršiuose. Tokios informacijos dokumentacijoje nėra. Menisko plyšimo priežastimi gali būti ir eismo įvykio trauma, bet turi būti išoriniai mechaniniai sužalojimai. Medicininiuose dokumentuose užfiksuota, kad yra antsvoris. Dėl antsvorio greičiau susidėvi kelio sąnariai, gali girgždėti keliai, traškėti, gali būti skausmingumas. Skausmas priklauso nuo žmogaus skausmo slenksčio dydžio, du balai yra paprastas skausmas. Menisko plyšimas kairiame kelyje, bet niekas negali paneigti, kad po kurio laiko jam plyš kita koja.

Iš ekspertizės akto Nr. 11K-311(20) matyti, kad eismo įvykio metu nuo apie 133 km/h iki apie 139 km/h greičiu judėjęs automobilis „Mercedes Benz S320“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), priekinės dalies kaire puse atsitrenkė į ta pačia kryptimi priekyje lėčiau važiavusio automobilio „Toyota Auris“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), galo dešiniąją pusę. Prieš pat susidūrimą automobiliai „Mercedes Benz S320“ ir „Toyota Auris“ važiavo jų judėjimo krypties eismo juosta, dešine kelio puse, automobilis „Mercedes Benz S320“ dešiniaisiais ratais apie 0,1 m atstumu, o automobilis „Toyota Auris“ dešinės pusės ratais apie 1 m atstumu nuo dešinįjį kelkraštį žyminčios kelio ženklinimo linijos. Susidūrimas įvyko automobiliui „Mercedes Benz S320“ apie 70,1 m atstumu neprivažiuojant vietą, kurioje jis aptiktas sustojęs po eismo įvykio. Po pirminio kontakto (susidūrimo) su automobiliu „Mercedes Benz S320“, veikiant smūgio ir inercijos jėgoms, automobilis „Toyota Auris“ pasisukdamas judėjimo kryptimi dešiniuoju šonu buvo nublokštas įstrižai į priešpriešinę eismo juostą, svorio centrui parsislenkant apie 34,2 m atstumu, kurioje į automobilio „Toyota Auris“ dešinįjį šoną atsitrenkė priešinga kryptimi, savo judėjimo krypties dešine kelio puse, dešiniaisiais ratais apie 0,2 m atstumu nuo dešinįjį kelkraštį žyminčios kelio ženklinimo linijos važiavęs automobilis „Scania R450“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Automobilis „Scania R450“ į automobilį „Toyota Auris“ atsitrenkė priekine dalimi, susidūrimas įvyko prieš pat automobilio „Scania R450“ su puspriekabe „Shmitz Cargobull“, valstybinio numerio ženklas JN 054, nuvažiavimo į dešinę pakelę vietą, vietoje, kurioje ant asfalto dangos yra daugybiniai kelio dangos suraižymai. Krovininiam automobiliui nuvažiuojant nuo kelio sankasos, automobilis „Toyota Auris“ pateko (buvo pasiglemžtas) po automobiliu „Scania R450“ su puspriekabe „Schmitz Cargobull“, o sustojus automobiliui „Scania R450“ su puspriekabe „Schmitz Cargobull“ pakelėje pasvirus ant dešiniojo šono, automobilis „Toyota Auris“ liko po puspriekabės dešiniuoju šonu ratais į viršų. Po susidūrimo su automobiliu „Toyota Auris“, automobilis „Mercedes Benz S320“, palikdamas stabdymo pėdsakus, kliudydamas važiuojamosios dalies dešinėje esantį atitvarą iki sustojimo po įvykio vietos į priekį nuvažiavo apie 70,2 m atstumą. Tirti pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kurių pagrindu ekspertiniu tyrimu galima būtų nustatyti automobilio „Toyota Auris“ ir automobilio „Scania R450“ su puspriekabe „Schmitz Cargobull“ judėjimo greičius prieš eismo įvykį. Prieš pat susidūrimą automobilis „Scania R450“ su puspriekabe „Shmitz Cargobull“ važiavo savo judėjimo krypties eismo juosta, dešiniaisiais ratais apie 0,2 m atstumu nuo dešinįjį kelkraštį žyminčios kelio ženklinimo linijos. Automobilio „Toyota Auris“ greitis buvo mažesnis nei automobilio „Mercedes Benz S320“. Prieš eismo įvykį susidariusioje eismo ir kelio situacijoje automobilio „Mercedes Benz S320“, vairuotojo D. A. veiksmai – esant priešinga kryptimi važiuojančiam ir priartėjusiam automobiliui „Scania R450“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Shmitz Cargobull“, valstybinio numerio ženklas JN 054, vykdė ta pačia kryptimi važiavusių transporto priemonių lenkimą bei sugrįžęs į savo judėjimo krypties važiuojamosios dalies pusę atsitrenkė į ta pačia kryptimi važiavusio automobilio „Toyota Auris“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), galą, – techniniu požiūriu buvo nepriimtini. Techniniu požiūriu tiesioginį priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu turėjo bei pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti buvo automobilio „Mercedes Benz S320“ vairuotojo D. A. veiksmai – esant priešinga kryptimi važiuojančiam ir priartėjusiam automobiliui „Scania R450“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Shmitz Cargobull“, valstybinio numerio ženklas JN 054, vykdė ta pačia kryptimi važiavusių transporto priemonių lenkimą bei sugrįžęs į savo judėjimo krypties važiuojamosios dalies pusę atsitrenkė į ta pačia kryptimi važiavusio automobilio „Toyota Auris“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), galą (2 t., b. l. 141-154).

Iš specialisto išvados Nr. T-N 1809/2020 (01) matyti, kad V. K. kraujyje etilo alkoholio, amfetaminų, benzodiazepinų, kokaino, kokaino metabolitų, opiatų, tetrahidrokanabinolio, tetrahidrokanabinolio metabolitų nerasta (4 t., b. l. 66).

Iš specialisto išvados Nr. T-N 1808/2020 (01) matyti, kad D. A. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,76 promilės etilo alkoholio. Kraujyje amfetaminų, benzodiazepinų, kokaino, kokaino metabolitų, opiatų, tetrahidrokanabinolio, tetrahidrokanabinolio metabolitų nerasta (5 t., b. l. 13).

Iš 2020-08-02 eismo įvykio apžiūros protokolo ir jo priedų matyti, kad eismo įvykis įvyko kelyje Mažeikiai - Plungė (Nr. 164), 51 km 850 m., (duomenys neskelbtini) k., Plungės r. Automobilis „Mercedes Benz S320“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), stovi kelkraštyje, nuo kilometražo stulpelio už 36 m 39 cm, priekine dalimi nukreipta į A11 kelią. Šalikelėje, nuvažiavęs nuo kelio į griovį, stovi vilkikas „Scania R450“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) su puspriekabe "Schmitz Cargobull", valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), pavirtęs ant dešinio šono. Už sunkvežimio matomas suspaustas automobilis "Toyota Auris", valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kuris nuo sunkvežimio priekinės dalies yra 6 m 30 cm atstumu (2 t., b. l. 47-55).

Iš 2020-08-02 priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto matyti, kad iš įvykio vietos automobilis „Mercedes Benz S320“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, adresu Klaipėdos g. 80, Gargždai, kur saugomas iki šiol (2 t., b. l. 77).

Iš 2020-08-02 priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto matyti, kad iš įvykio vietos automobilis "Toyota Auris", valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, adresu Klaipėdos g. 80, Gargždai, kur saugomas iki šiol (2 t., b. l. 79).

Iš VĮ "Regitra" duomenų bazės matyti, kad automobilis „Mercedes Benz S320“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), registruotas D. P. vardu (2 t., b. l. 137). Iš pirkimo - pardavimo sutarties matyti, kad D. A. 2020-08-01 iš D. P. nupirko automobilį „Mercedes Benz S320“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 130). Iš VšĮ "Emprekis" išrašų matyti, kad automobilio „Mercedes Benz S320“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), pagaminto 2001 m., kaina su PVM 3180 Eur (5 t., b. l. 69).

Byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti aukščiau aptarti įrodymai visiškai patvirtina kaltinamojo D. A. kaltę inkriminuotų nusikaltimų padaryme.

Kaltinamajame akte kaltinamojo D. A. veika dėl eismo įvykio, kurio metu žuvo du žmonės, sukėlimo buvo kvalifikuota pagal BK 281 str. 6 d. kaip nusikaltimas, padarytas dėl neatsargumo. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusiųjų ir prokuroro iniciatyva šis kaltinimas buvo tris kartus keičiamas (6 t., b. l. 21-21, 86-87; 7 t., b. l. 86-87), galiausiai kvalifikuojant kaltinamojo veiką pagal BK 129 str. 2 d. 5, 7, 8 punktus ir BK 140 str. 1 d. kaip tyčinius nusikaltimus.

Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo pripažįstamas kaltu padaręs nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, jeigu jis šią veiką padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra tyčinis, jeigu jis padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia, o neatsargus – jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo (BK 14 straipsnis, 15 straipsnio 1 dalis, 16 straipsnio 1 dalis). Kitokių kaltės formų, rūšių baudžiamasis įstatymas nenumato.

Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (BK 15 straipsnio 3 dalis).

Pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio suvokimas – tai kaltininko supratimas, kad jis savo veika kėsinasi (sudaro realų pavojų) į įstatymo saugomas vertybes ir ši veika tiek pavojinga, jog gali sukelti sunkius padarinius, o aplinkybių, neleisiančių kilti tokiems padariniams, kaltininkas iš esmės nenumato, arba apie tai net negalvoja. Šios kaltininko intelektinės veiklos sudėtinė dalis yra ir numatymas pavojingų savo veikimo ar neveikimo padarinių, nurodytų BK. Kaltininkas suvokia, kad tokie padariniai labai tikėtini, realūs ar net neišvengiami. Taigi kaltininkas supranta, kad savo veikimu (neveikimu) pradeda priežastingumo ryšį, vedantį prie padarinių. Nors numatomi veikos padariniai kaltininkui nereikalingi ar yra šalutinis rezultatas siekiant tikslo, kuris gali ir nebūti daromos nusikalstamos veikos sudėties požymis. Apibūdinant netiesioginės tyčios valinį turinį (momentą) pažymėtina, kad kaltininkas, nors savo pavojingos veikos padarinių nesiekia ar net jų nenori, tačiau savo pavojingo elgesio nenutraukia, jo nekeičia. Kaltininkas nemąsto, kaip išvengti galimų pavojingų padarinių. Todėl ir nėra kaltininko valinių pastangų išvengti padarinių. Jei kaltininkas vis tik tikisi, kad jo pavojingos veikos padarinių nebus, tai tokia viltis yra niekuo nepagrįsta arba remiasi tik abstrakčiais, subjektyviais, atsitiktiniais dalykais – sėkme, palankiu likimu, prietarais ir pan. Tokia kaltininko intelektinė valinė veikla iš esmės rodo jo abejingumą galimiems savo pavojingos veikos padariniams ir yra vienas esminių požymių netiesioginę tyčią atribojant nuo nusikalstamo pasitikėjimo.

Taigi, esant netiesioginei tyčiai, kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, taip pat tai, kad jo veikos pavojingi padariniai yra labai tikėtini ar net neišvengiami ir, nors tokių padarinių nesiekia bei jų nenori, neatsisako ir nekeičia savo pavojingo elgesio. Kaltininkas nesitiki išvengti savo veikos padarinių (arba realios jų atsiradimo grėsmės), o jeigu ir tikisi, tai remdamasis tik subjektyviais ir atsitiktiniais dalykais – sėkme, likimu ir pan. Tai vertintina kaip abejingumas kitų asmenų interesams, galimiems padariniams.

Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti (BK 16 straipsnio 2 dalis).

Kaltininko intelektinė veikla nusikalstamo pasitikėjimo situacijose baudžiamajame įstatyme, skirtingai nuo netiesioginės tyčios, apibūdinama tik kaltininko psichiniu santykiu su galimais savo pavojingos veikos padariniais.

Nors įstatyme, apibūdinant nusikalstamą pasitikėjimą kaltininko psichinis santykis su daroma veika nėra atskleistas, tačiau iš teismų praktikos baudžiamosiose bylose matyti, jog kaltininkas suvokia, kad veikia rizikingai, nes paprastai pažeidžia kokias nors taisykles, instrukcijas ir pan., kurių privalo laikytis ir kartu numato tokią savo elgesio abstrakčią pavojingų padarinių atsiradimo galimybę. Tai suvokdamas kaltininkas vertina savo veikimo (neveikimo) pavojingumą, supranta, kad toks jo elgesys apskritai gali sukelti BK numatytus padarinius, tačiau kartu jis mano (yra įsitikinęs), jog egzistuoja aplinkybės, kurios jo sukurtoje pavojingoje, rizikingoje situacijoje neleis kilti žalingiems padariniams. Tokiomis aplinkybėmis, kaltininko nuomone, gali būti jo paties asmeninės savybės (patirtis, meistriškumas, jėga ir pan.), kitų įvykyje dalyvaujančių (galinčių dalyvauti) asmenų žinomas, prognozuojamas, atsargus ir pan. elgesys; situacijos, kurioje kaltininkas veikia, ypatumai (geras matomumas, kokybiška kelio danga, nuspėjamas kitų asmenų elgesys ir pan.); kaltininko naudojamų įrankių, priemonių kokybė, patikimumas ir pan. Atskirais atvejais, kaltininko įsitikinimu, aplinkybių, padėsiančių išvengti pavojingų padarinių, gali būti ne viena, o kelios, tačiau kiekviena iš jų yra konkrečiai suvokiama kaip reali ir galinti užkirsti kelią padariniams atsirasti. Taigi nusikalstamo pasitikėjimo atveju kaltininko valia nukreipta tam, kad dėl jo veikos pavojingų padarinių nebūtų. Jis ne šiaip tikisi sėkmės, kad galbūt padariniai dėl jo veikos nekils, bet ir vertina savo veikimo (neveikimo) pobūdį, situaciją, kurioje daroma veika, ir yra įsitikinęs, jog egzistuoja konkrečios aplinkybės (aplinkybė), kurios būtent jo sukurtoje situacijoje užkirs kelią pavojingiems padariniams. Kaltininko įsitikinimas, kad jo veika, esant tokioms aplinkybėms nesukels pavojingų padarinių, nulemia jo sprendimą vykdyti veiką. Tačiau kaltininkas aplinkybes, jo nuomone, neleisiančias kilti pavojingiems padariniams, įvertina neteisingai, lengvabūdiškai ar pervertina, nes jos neužkerta kelio pavojingiems padariniams. Vadinasi, esant nusikalstamam pasitikėjimui, kaltininkas savo veikos pavojingumą suvokia abstrakčiai, t. y. veika, jo vertinimu, kitomis aplinkybėmis galėtų būti laikoma pavojinga, tačiau šiuo konkrečiu atveju manoma, kad padariniai nekils.

Lengvabūdiškas tikėjimasis išvengti padarinių reiškia, kad kaltininkas, remdamasis konkrečiomis aplinkybėmis, nepagrįstai mano, kad pavojingų padarinių neatsiras. Kaltininkas pervertina numatomų aplinkybių įtaką priežastingumo grandinėje ir neteikia reikšmės aplinkybėms, kurios iš tikrųjų gali turėti įtakos padarinių atsiradimui. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad aplinkybių, kuriomis remdamasis kaltininkas tikisi išvengti nusikalstamų padarinių, pobūdis turi esminę reikšmę vertinant, ar veika padaryta nusikalstamai pasitikint ar netiesiogine tyčia. Jeigu kaltininkas tikisi išvengti padarinių remdamasis sėkme, likimu, nuojauta, prietarais ir pan., – tai netiesioginės tyčios požymis. Jeigu kaltininkas tikisi išvengti padarinių ir pasikliauja savo ar kitų asmenų savybėmis, žmogaus sukurtų objektų ar gamtos jėgų veikimu bei kitomis realiai egzistuojančiomis objektyviomis aplinkybėmis,– tai nusikalstamo pasitikėjimo požymis.

Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-501/2012, 2K-P-1/2014, 2K-202/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-P-498-746/2015, 2K-100-696/2018 ir kt.).

Tai, kad žmogaus gyvybės atėmimas ar jo sužalojimas įvyko, panaudojant kelių transporto priemonę ir pažeidžiant kelių eismo taisykles, nereiškia, kad visais atvejais vairuotojo padaryta veika bus įvertinta kaip kelių eismo taisyklių pažeidimas ir kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio atitinkamą dalį. BK 281 straipsnio 7 dalis nustato, kad pagal BK 281 straipsnio 1–6 dalis asmuo atsako tik tuo atveju, jei veikos padarytos dėl neatsargumo, t. y. dėl nusikalstamo pasitikėjimo ar nusikalstamo nerūpestingumo. Tyčia padarytos veikos, net jei jos susijusios su transporto priemonės panaudojimu ir padarytos pažeidžiant kelių eismo taisykles, visada kvalifikuojamos pagal BK 129 straipsnio 1 ar 2 dalį.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad vien tas faktas, jog kaltininkas vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savaime nereiškia, kad tokia kaltininko būsena yra pagrindinė sunkių padarinių priežastis, kad tai suponuoja tyčinę kaltės formą ir pan. Kaip ir kiekvienoje baudžiamojoje byloje, taip ir bylose dėl KET pažeidimų, sukėlusių BK numatytus sunkius padarinius, turi būti įrodomas ir konstatuojamas kiekvienas atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymis bei visų sudėties požymių visuma; nustatant subjektyviuosius sudėties požymius, turi būti nurodyta ne tik kaltės forma, rūšis, bet ir atskleidžiamas šių subjektyviųjų požymių bei motyvo ir tikslo turinys. Tai gali būti padaryta tiriant bei vertinant ne tik kaltininko parodymus, prisipažinimą, bet ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius.

Teisėjų kolegijos vertinimu, D. A. elgesys kelyje, vairuojant automobilį 2020 m. rugpjūčio 1 d., rodo netiesioginės tyčios buvimą jo veikoje. Kaltinamasis pripažįsta, kad jis niekuomet nebuvo įgijęs vairuotojo pažymėjimo, nes niekaip nesugebėdavo išlaikyti teorinio vairavimo egzamino. Kaltinamasis, nors niekuomet nebuvo įgijęs teisės vairuoti, yra daug kartų baustas už įvairius kelių eismo taisyklių pažeidimus, tarp jų ir tokius, kurie kelia grėsmę kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei – už tai, kad vairuodavo ne tik neturėdamas teisės vairuoti, tačiau ir neblaivus, vairuodavo neregistruotus automobilius, kuriems neatlikta valstybinė techninė apžiūra ir neapdraustus privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, yra buvęs atleistas nuo BK 281 str. 1 d. numatytos baudžiamosios atsakomybės BK 93 str. numatytu pagrindu (t. 5, b. l. 70-82). Taip pat yra baustas administracine tvarka ir už girtavimą viešoje vietoje, kitų asmenų ramybės ir poilsio trikdymą. Nepaisant nevienkartinių nuobaudų, kaltinamasis vis vien ne kartą vairavo automobilį neturėdamas tam teisės ir būdamas girtas, sąmoningai, nuolat ir ilgą laiką darė šiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad jis nereaguoja į jam skirtas teisinio poveikio priemones, taigi abejingai vertina kitų eismo dalyvių saugumą, vairuodamas sukelia realią grėsmę kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei. Nepaisydamas taikytų poveikio priemonių, kaltinamasis, pažeisdamas įstatymo reikalavimus, vis vien 2020 m. rugpjūčio 1 d. sėdo prie automobilio vairo, būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio (1,76 promilės). Automobilis, kurį vairavo kaltinamasis, jo buvo įsigytas tą pačią dieną, šio automobilio savybės, reali techninė būklė kaltinamajam nebuvo žinomi ir nebuvo įprasti. Būdamas girtas, kaltinamasis pats pasisiūlė ir ėmėsi vežti 4 keleivius, t. y. pilną automobilio ekipažą. Važiuojama buvo tamsiu paros metu, praėjus daugiau nei valandai po saulės laidos (eismo įvykis kilo apie 22.40 val., tuo tarpu viešai prieinamuose kalendoriuose nurodyta, kad rugpjūčio 1 d. saulė leidžiasi 21.23 val.). Dar daugiau, esant tokioms aplinkybėms, užuot vairavęs atsargiai, jis kelyje, kur maksimalus važiavimo greitis ribojamas iki 90 km/h, dvigubai viršijo leistiną greitį, važiuodamas 160-180 km/h ar net didesniu greičiu, ir nereaguodamas į išsigandusių keleivių prašymus mažinti greitį. Ši aplinkybė nustatyta tarpusavyje sutampančiais automobilio keleivių - liudytojų E. J., J. P., K. P. parodymais, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo, ir kurie visiškai paneigia kaltinamojo aiškinimą, neva jis važiavo apie 120 km/h greičiu ir greitį padidino tik lenkimo metu, taip pat ir šių liudytojų parodymus iš dalies patvirtinančiais liudytojų S. K., S. K. parodymais apie itin didelį kaltinamojo važiavimo greitį. Negana to, važiuodamas ženkliai didesniu nei maksimalus leistinas greičiu, esant intensyviam eismui ir priešpriešine eismo juosta artėjant vilkikui (šios aplinkybės nustatytos liudytojų bei nukentėjusiojo V. K. parodymais), kaltinamasis ėmėsi rizikingai lenkti, neįsitikinęs tokio manevro saugumu, ko pasekoje, tik lenkimo momentu pastebėjęs, kad priekyje lenkiamo automobilio važiuoja dar vienas automobilis, kurio aplenkti dėl iš priekio artėjančio vilkiko jau nebebuvo įmanoma, o tarpas saugiam grįžimui į savo eismo juostą nėra pakankamas, vis tiek grįžo atgal į savo eismo juostą, atsitrenkdamas į priekyje aplenkto automobilio važiavusį automobilį ir išstumdamas jį į priešpriešinio eismo juostą. Kaltinamojo versija, neva jam nepavyko saugiai grįžti į savo eismo juostą dėl to, kad aplenktas automobilis važiavo pastoviu greičiu, o priekyje jo važiavęs automobilis ėmė stabdyti, visiškai paneigta liudytojų S. K., S. K. parodymais, jog būtent kaltinamojo aplenktas S. K. automobilis stabdė, tokiu būdu sudarydamas kaltinamajam galimybę greičiau jį aplenkti ir sukurdamas didesnį intervalą iki priekyje važiavusio automobilio, tuo tarpu priekyje važiavęs automobilis (jame važiavo žuvusiosios) nestabdė, greičio nemažino ir važiavo pastoviu greičiu. Liudytojai E. J., J. P., K. P. taip pat parodė, kad grįždamas į savo eismo juostą, kaltinamojo vairuojamas automobilis buvo stabdomas, dėl blokuotų ratų ir didelio greičio dar gana didelį atstumą tiesiog čiuožė keliu ir atsitrenkė į priekyje važiavusį automobilį būtent dėl didelio greičio, o ne dėl kito automobilio stabdymo. Būtent D. A. veiksmai, nesuderinami su eismo saugumu, technine eismo įvykio priežastimi įvardinti ir eismo įvykio ekspertizės akte. Taigi, suvokdamas savo veiksmų pavojingumą, numatydamas susidūrimo su kitais automobiliais tikimybę ir kad tokia tikimybė, turint omenyje automobilio greitį ir neatsakingai vykdomą lenkimo manevrą, yra pakankamai didelė, jis nekoreguoja savo elgesio, t. y. abejingai vertina galimas tokio vairavimo pasekmes. Toks psichinis santykis su veikos suvokimu ir padarinių numatymu yra tyčinės kaltės požymiai, įtvirtinti BK 15 straipsnio 3 dalyje. Gyvybės atėmimas, padarytas netiesiogine tyčia, yra nužudymas ir kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnį.

Kaltinamasis neigia tyčios buvimą jo padarytoje veikoje ir kaip motyvą, paneigiantį tyčią, nurodo byloje užfiksuotą automobilio stabdymą. Tačiau, kolegijos manymu, bandymas stabdyti automobilį nebūtinai paneigia tyčinės kaltės buvimą, nes stabdymas gali būti būdas apsaugoti ne kitus asmenis, o save. Teismai, spręsdami klausimą dėl kaltės formos ir rūšies, vadovaujasi bylos aplinkybių visuma, o ne kokia nors viena aplinkybe. Nusikalstamas pasitikėjimas (BK 16 straipsnio 2 dalis), kurio nustatymas byloje duotų pagrindą veiką kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnį, suponuoja tokius kaltės momentus: asmuo suvokia, kad jo elgesys yra rizikingas, jis numato, kad dėl jo veikos gali kilti įstatyme numatyti pavojingi padariniai, bet lengvabūdiškai tikisi jų išvengti. Jei asmuo veikia rizikingai, bet tikisi išvengti padarinių, o jo tikėjimą teismas pripažįsta lengvabūdišku, jis gali atsakyti pagal BK 281 straipsnį kaip už neatsargų nusikaltimą, padarytą dėl nusikalstamo pasitikėjimo. Tačiau tam, kad nusikaltimas būtų įvertintas kaip padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, būtina, kad kaltininko tikėjimas būtų paremtas objektyviomis aplinkybėmis, kurios, pasak kaltininko, galėtų užkirsti kelią baudžiamajame įstatyme numatytiems padariniams kilti. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamojo veikla būtų susijusi su automobilių vairavimu ekstremaliomis sąlygomis ar jų bandymu (priešingai, kaltinamasis pagal savo vairavimo įgūdžius ir teorines žinias eilę kartų nesugebėjo išlaikyti reikiamų kvalifikacinių egzaminų vairuotojo pažymėjimui gauti). Pagaliau net ir profesionalus vairuotojas vargu ar galėtų saugiai sustabdyti automobilį iškilus pavojingai situacijai, vairuodamas tokiu nesaugiu greičiu, kokiu važiavo kaltinamasis. Tokių galimybių tiesiog nenumato automobilio techninės charakteristikos. Taigi vairuodamas – ženkliai viršydamas važiavimo greitį ir pradėdamas lenkimo manevrą neįsitikinęs jo saugumu – kelyje, kuriame intensyvus eismas, esant tamsiam paros metui, jis suvokia, kad atsiradus kliūčiai jis jokiu būdu nespės sustabdyti savo automobilio. O tai reiškia, kad jis suvokia ne savo veiksmų rizikingumą, o pavojingumą. O tai jau tyčinės kaltės požymis. Šiurkščiai pažeidinėjantis kelių eismo taisykles asmuo, paprastai, numato pavojingų padarinių kilimo pakankamai didelę tikimybę. D. A. elgesys kelyje byloje nustatytomis aplinkybėmis rodo tai, kad nenoras pavojingų padarinių nebuvo pagrįstas nei jo asmeninėmis savybėmis, nei automobilio techniniais duomenimis, nei eismo situacija kelyje, t. y. jis nebuvo nei pagrįstas, nei lengvabūdiškas. Padarinių nenoras pasireiškė tiesiog abejingumu dėl galimų padarinių, arba, kitais žodžiais, tikėjimu sėkme. O tai jau yra tyčinės kaltės netiesioginės tyčios požymiai.

Taigi, kaltinamojo D. A. daromos nusikalstamos veikos atveju nebuvo aplinkybių, kurias kaltinamasis galėjo suvokti kaip objektyviai egzistuojančias ir šalinančias galimybes atsirasti jo veikos padariniams. Kita vertus, nėra ir pagrindo išvadai, kad kaltininkas tikėjosi išvengti savo pavojingos veikos padarinių. Kaltinamasis iš esmės buvo abejingas savo veikos padariniams, nes neatsisakė (nekeitė) savo pavojingo elgesio – važiavimo nepateisinamai dideliu greičiu ir kitų transporto priemonių, kliudžiusių toliau važiuoti tokiu greičiu, nesaugaus ir neatsakingo lenkimo. Pagal baudžiamąjį įstatymą tai, kaip jau minėta, yra vienas iš netiesioginės tyčios požymių. Taip pat pabrėžtina, kad kaltinamasis yra suaugęs žmogus ir byloje nėra duomenų, jog jis dėl sveikatos būklės nesuprastų ir negalėtų adekvačiai suvokti ir vertinti aplinkos bei savo veiksmų, jų valdyti, taigi nėra objektyvių priežasčių, dėl kurių nuteistasis galėjo nesuprasti, kad neišvengiamai sukels pavojų kitiems eismo dalyviams. Pažymėtina ir tai, kad pagal baudžiamąjį įstatymą kaltė – tai kaltininko psichinis santykis su daroma veika (jei veika įstatyme įtvirtinta formaliąja sudėtimi) arba psichinis santykis su daroma veika ir tos veikos padariniais (jei veika įstatyme įtvirtinta materialiąja sudėtimi) (BK 15, 16 straipsniai). Todėl nagrinėjamu atveju ir yra svarbus kaltinamojo D. A. psichinis santykis ne tik su veikos padariniais, tačiau ir su pačia veika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-498-746/2015).

Kaltinamojo D. A. veika pagal kilusias pasekmes kvalifikuojama pagal BK 129 str. 2 d. 5 p. kaip tyčinis dviejų žmonių nužudymas, kadangi kaltinamasis, veikdamas netiesiogine tyčia, tais pačiais veiksmais vienu metu toje pat vietoje nužudė du žmones - automobilio „Toyota Auris“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vairuotoją R. U. ir keleivę L. K..

Kaltinamojo D. A. veika taip pat kvalifikuojama pagal BK 129 str. 2 d. 7 p. kaip tyčinis nužudymas kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu. Akivaizdu, kad pavojingai vairuodamas aukščiau aptartu būdu (nepateisinamai viršydamas leistiną važiavimo greitį ir nesaugiai lenkdamas), kaltinamasis suvokė, jog jo veikimo būdas kelia pavojų ne tik automobiliu „Toyota Auris“ važiavusiems žmonėms, kurie buvo nužudyti, tačiau ir kitiems eismo dalyviams – visų pirma D. A. vairuoto automobilio keleiviams, taip pat kitiems ta pačia bei priešpriešine eismo juosta tuo metu automobiliais važiavusiems žmonėms. Neabejotinai nustatyta ir tai, kad kaltinamojo kelta grėsmė kitų žmonių gyvybei buvo reali, nes tiek transporto priemonių susidūrime dalyvavusio kaltinamojo vairuoto automobilio keleiviai, tiek ir nukentėjusysis V. K. tik laimingo atsitiktinumo dėka autoįvykio metu stipriau nenukentėjo ir liko gyvi.

Kaltinamojo D. A. veika taip pat kvalifikuojama pagal BK 129 str. 2 d. 8 p. kaip tyčinis nužudymas dėl chuliganiškų paskatų. Byloje nustatytos įvykio aplinkybės neginčijamai patvirtina, jog kaltinamasis veikė būdamas abejingas bet kokioms pasekmėms, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, savo elgesiu rodydamas atvirą iššūkį ir paniekinimą nustatytoms kelių eismo taisyklėms, vairavimo kultūrai ir eismo dalyvių saugumui, keldamas pavojų kartu važiavusiems keleiviams bei aplinkiniams, ignoruodamas keleivių prašymus mažinti greitį. T. y. jo nusikalstamas elgesys kelyje ir tokio elgesio sukeltos pasekmės buvo nulemti akivaizdžiai chuliganiškų paskatų – be jokios dingsties viešoje vietoje demonstruojant aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimą, atvirą iššūkį visuomeninei tvarkai, priešpastatant save aplinkiniams ir demonstruojant niekinantį požiūrį į juos.

Tuo būdu D. A. veika dėl R. U. ir L. K. nužudymo kvalifikuojama pagal BK 129 str. 2 d. 5 p., 7 p. ir 8 p.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tuo atveju, kai veikdamas pavojingu kitų žmonių gyvybei būdu kaltininkas nužudė žmogų, o kitiems padarė sveikatos sutrikdymą, veika kvalifikuojama pagal BK 129 str. 2 d. 7 p. kaip nužudymas ir pagal BK 135 str., 138 str. ar 140 str., priklausomai nuo sveikatos sutrikdymo laipsnio. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pažymėjęs, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, 2K-180-689/2018, Nr. 2K-317-719/2018).

Nukentėjusiojo V. K. parodymais nustatyta, kad autoįvykio metu jis patyrė fizinį skausmą dėl įvairių kūno vietų sumušimo. Netikėti šiais nukentėjusiojo parodymais nėra jokio pagrindo, kadangi neginčijamai nustatyta, kad jo vairuojamas automobilis dalyvavo kaltinamojo veiksmais sukeltame transporto priemonių susidūrime, V. K. iš įvykio vietos buvo pristatytas į ligoninę GMP automobiliu (akivaizdu, jog nusiskundimų dėl patirtų traumų neturintis asmuo GMP nebūtų gabenamas į ligoninę), teismo medicinos specialisto išvadoje nustatyta, kad pristatytas į ligoninę, V. K. iš karto skundėsi abiejų kelių, sprando sumušimu, kelių sumušimas buvo diagnozuotas ir medicininėje dokumentacijoje. Todėl kaltinamojo veika dėl fizinio skausmo sukėlimo V. K. kvalifikuojama pagal BK 140 str. 1 d. kaip fizinio skausmo sukėlimas žmogui kitaip smurtaujant. Iš prokuroro pakeisto kaltinimo šalinama nuoroda, jog fizinis skausmas V. K. buvo sukeltas dėl krūtinės sumušimo, kadangi iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad krūtinės sumušimo diagnozė nustatyta remiantis vien tik subjektyviu nusiskundimu, tuo tarpu iš nukentėjusiojo parodymų ir medicininės dokumentacijos matyti, kad skausmą jis patyrė įvairiose kūno vietose, o didžiausią skausmą po įvykio jautė keliuose, tai patvirtina ir diagnozuotas kelių sumušimas.

Kaltinamojo veika dėl automobilio vairavimo, kai nustatytas 1,76 promilės neblaivumas, kvalifikuojama pagal BK 281¹ str. 1 d.

D. A. kaltė visiškai įrodyta ir teismui abejonių nekelia, kaltinamasis privalo atsakyti.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl BK 281¹ str. 1 d. numatytos veikos teismas pripažįsta tai, kad kaltinamasis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Tuo tarpu dėl veikų, numatytų BK 129 str. 2 d. 5 p., 7 p. ir 8 p., 140 str. 1 d., atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis nuosekliai neigė dalį byloje neginčijamai nustatytų esminę reikšmę turinčių aplinkybių: neigė važiavęs 160-180 km/h greičiu, nors tai nustatyta liudytojų, stebėjusių automobilio spidometrą važiavimo metu, parodymais; tvirtino, jog susidūrimas kilo neva dėl to, kad jo aplenktas automobilis važiavo pastoviu greičiu, o priekyje važiavęs automobilis ėmė stabdyti, nors byloje nustatyta priešingai, jog automobilis su žuvusiosiomis važiavo pastoviu greičiu, o stabdė aplenktas automobilis. Duodamas parodymus, kaltinamasis bandė sumenkinti savo kaltę, teigė, jog nesijautė labai apsvaigęs, manė, kad vairuoja saugiai ir prireikus gali bet kada suvaldyti automobilį, neigė, jog keleiviai prašė jį mažinti greitį, galiausiai tvirtino, jog važiavo greitai ne dėl chuliganiškų paskatų, o skubėdamas grįžti namo pas šeimą (akivaizdu, jog norint būti namuose su šeima, neblaiviam kaltinamajam apskritai nebuvo jokio reikalo važiuoti į (duomenys neskelbtini) kaimą ir ten toliau girtauti). Iš šių kaltinamojo parodymų turinio matyti, kad kaltinamasis savo elgesį vertina nekritiškai, meluodamas ir išsisukinėdamas bando palengvinti savo teisinę padėtį, todėl pripažinti esant BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę dėl aukščiau nurodytų veikų nėra teisinio pagrindo.

Pažymėtina ir tai, kad nors kaltinamasis sudarė taikos sutartį su ADB „Gjensidige“ dėl 145 824,84 euro žalos atlyginimo ir pateikė duomenis apie 2 800 eurų sumos sumokėjimą pagal šią sutartį (t. 7, b. l. 147-162), atlygintos žalos dydis yra itin neženklus, palyginti su visu žalos, kurią reikia atlyginti, dydžiu. Be to, ir pati taikos sutartis sudaryta iš esmės kaltinamojo interesais, kad kreditorius, tenkindamasis nedidelėmis kasmėnesinėmis įmokomis, nesikreiptų į antstolius dėl priverstinio visos žalos išieškojimo. Todėl nežymios žalos dalies savanorišką atlyginimą bei susitarimą ir toliau keliasdešimt metų mokėti žalos atlyginimą nedidelėmis sumomis pripažinti kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe vadovaujantis BK 59 str. 2 d. nuostatomis nėra pakankamo pagrindo.

Nors BK 129 str. 2 d. 5 p., 7 p. ir 8 p., 140 str. 1 d. numatytus nusikaltimus kaltinamasis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo tiesioginės įtakos nusikaltimų padarymui, laikyti tai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 str. 1 d. 9 p., taip pat nėra pagrindo. Šiuos nusikaltimus D. A. padarė, panaudodamas automobilį kaip nusikaltimo darymo priemonę. BK 59 str. 2 d. nustato, kad skirdamas bausmę, teismas neatsižvelgia į tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri įstatyme numatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis. Už tai, kad vairavo automobilį neblaivus, D. A. yra nuteisiamas pagal BK 281¹ str. 1 d. Kadangi neblaivus vairuodamas automobilį, už ką jis yra nuteisiamas pagal baudžiamąjį įstatymą, D. A. padarė ir kitus nusikaltimus, teisėjų kolegijos nuomone, jo neblaivumas negali būti pripažįstamas BK 60 str. 1 d. 9 p. numatyta atsakomybę sunkinančia aplinkybe nei dėl vieno iš aukščiau nurodytų nusikaltimų. Tuo būdu kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių dėl šių nusikaltimų nenustatyta.

3. Bausmių skyrimas ir kiti nuosprendžio klausimai

Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.

Kaltinamasis D. A. yra dar pakankamai jauno amžiaus, dirba, iš darbovietės charakterizuojamas teigiamai, yra sukūręs šeimą, augina du mažamečius vaikus. D. A. anksčiau neteistas, tačiau sistemingai baustas už administracinius nusižengimus, susijusius su alkoholio vartojimu, taip pat šiurkščiu ir pavojingu KET pažeidinėjimu – vairavimu girto, neturint teisės vairuoti, vairavimu automobilių, kuriems neatlikta techninė apžiūra ir kurie neapdrausti privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Kaltinamasis nusikalto, nepateisinęs jam parodyto pasitikėjimo, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju. D. A. padarė tris nesunkius, apysunkį ir labai sunkų nusikaltimą. Aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad minėti nusikaltimai buvo dėsninga kaltinamojo pasirinkto gyvenimo būdo – girtavimo ir nuolatinio sistemingo teisės pažeidimų darymo, nesiskaitant su jam taikomomis sankcijomis - pasekmė.

BK 129 str. 2 d. 5 p., 7 p. ir 8 p. numatytas nusikaltimas, nors ir padarytas netiesiogine tyčia, tačiau kvalifikuojamas net pagal tris BK 129 straipsnio 2 dalies punktus, ir yra labai pavojingas. Jis sukėlė neatstatomas pasekmes, atėmė dviejų žmonių gyvybę, tik laimingo atsitiktinumo dėka kaltinamojo nusikalstamų veiksmų aukomis netapo dar daugiau žmonių, tiek kaltinamojo vairuoto automobilio keleivių, tiek ir kitų netoliese buvusių eismo dalyvių. Kaltinamasis savo veiksmus vertina nekritiškai, meluodamas ir išsisukinėdamas bando sušvelninti savo padėtį. Įvertinus nurodytas aplinkybes, taip pat atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, už BK 129 str. 2 d. 5 p., 7 p. ir 8 p. numatyto nusikaltimo padarymą kaltinamajam skirtina lygi sankcijos vidurkiui sankcijoje numatyta terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Atitinkamai už BK 140 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą prieš V. K. bei BK 281¹ str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą taip pat skiriamos artimos sankcijos vidurkiui laisvės atėmimo bausmės. Nors dėl BK 281¹ str. 1 d. numatyto nusikaltimo ir yra nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, priimtina dėmesin, kad kaltinamasis sistemingai vairuoja neblaivus, nepaisydamas jam taikomų švelnesnių sankcijų, be to, ženklus automobilį vairavusio kaltinamojo apsvaigimas nuo alkoholio didele dalimi apsprendė ir visų kitų sunkių pasekmių kilimą. Už nusikaltimus prieš R. S., priimant dėmesin, kad po atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės už šių nusikaltimų padarymą kaltinamasis ir toliau darė tyčinius nusikaltimus, taip pat įvertinant nustatytą vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, taip pat skirtinos artimos sankcijų vidurkiui sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės. Kadangi dalis nusikaltimų padaryti esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, o BK 129 str. 2 d. 5 p., 7 p. ir 8 p. numatytas nusikaltimas labai skiriasi pagal pavojingumą nuo kitų nusikaltimų, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 ir 2 p., bausmės bendrinamos apėmimo būdu.

Kaip minėta, kaltinamasis dirba, turi šeimą, augina mažamečius vaikus, kviečiamas visuomet atvykdavo į teismą, yra pasisamdęs gynėją ir aktyviai dalyvauja procese, todėl nėra pagrindo manyti, kad jis gali bėgti ar slėptis ir tokiu būdu apsunkinti nuosprendžio vykdymą. Todėl iki bausmės vykdymo pradžios jam paliekamos anksčiau paskirtos kardomosios priemonės, nesant pagrindo jų griežtinti.

Kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, o neblaivus vairuodamas, dar padarė ir nusikaltimus, numatytus BK 129 str. 2 d. 5 p., 7 p., 8 p., 140 str. 1 d., tik laimingo atsitiktinumo dėka tokie kaltinamojo veiksmai nepareikalavo dar daugiau aukų ir nesukėlė dar sunkesnių pasekmių. Kaip jau minėta, būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti, kaltinamasis vairuoja sistemingai, nereaguodamas į jam taikomas poveikio priemones. Siekiant apriboti nuteistajam galimybę po bausmės atlikimo toliau daryti nusikalstamas veikas, susijusias su transporto priemonių vairavimu, ir vadovaujantis BK 68 str. nuostatomis, nuteistajam maksimaliam įstatymo numatytam 5 metų terminui skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones.

Automobilis „Mercedes Benz S320“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurį kaltinamasis nurodo įsigijęs prieš nusikaltimų padarymą (t. 4, b. l. 130), konfiskuotinas kaip nusikaltimų padarymo priemonė (BK 72 str. 1, 2 d.). Kadangi autoįvykio metu jis yra stipriai apgadintas, konfiskuoti patį sugadintą automobilį netikslinga, nes nebūtų galimybės jį realizuoti, Todėl, vadovaujantis BK 72 str. 5 d. nuostatomis, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019). Nagrinėjamu atveju reikšminga yra tai, kad automobilio sugadinimas buvo D. A. nusikalstamos veikos padarinys. Tai, kad dėl D. A. nusikalstamo elgesio minėtas automobilis, t. y. nusikalstamos veikos priemonė (BK 72 straipsnio 2 dalis), buvo sugadintas, nesudaro pagrindo konfiskuotino turto (automobilio) vertę nustatyti pagal jo būklę po padaryto eismo įvykio. Akivaizdu, jog transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartyje nurodyta jos kaina 200 eurų akivaizdžiai neatitinka realios transporto priemonės vertės jos įsigijimo metu. Iš VšĮ "Emprekis" išrašų matyti, kad automobilio „Mercedes Benz S320“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), pagaminto 2001 m., kaina be PVM 2628 Eur (5 t., b. l. 69). Todėl, nustatant konfiskuotino turto vertę, yra pagrindas remtis būtent minėtame VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje išraše nurodyta automobilio vidutine kaina (be PVM), t. y. verte, buvusia nusikalstamos veikos darymo metu, o ne po jos padarymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-222/2019).

Nukentėjusioji G. B. byloje pareiškė civilinį ieškinį (t. 3, b. l. 38-62), kuriuo prašo iš kaltinamojo D. A. priteisti jai 42 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo šios sumos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat 136,43 euro turtinės žalos atlyginimo. Nurodo, kad dėl mamos R. U. žūties patyrė 50 000 eurų neturtinę žalą, iš kurios 8 000 eurų atlygino draudikas ADB „Gjensidige“, todėl prašo priteisti likusią neatlygintą žalos dalį. Taip pat, organizuodama mamos laidotuves, patyrė 136,43 euro išlaidų maistui ir gėrimams šermenų metu, kurias atlyginti geruoju draudikas nesutiko, todėl prašo šias išlaidas priteisti ir pateikia jas patvirtinantį parduotuvės čekį.

Nukentėjusioji A. U. byloje pareiškė civilinį ieškinį (t. 3, b. l. 79-99), kuriuo prašo iš kaltinamojo D. A. priteisti jai 42 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo šios sumos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Nurodo, kad dėl mamos R. U. žūties patyrė 50 000 eurų neturtinę žalą, iš kurios 8 000 eurų atlygino draudikas ADB „Gjensidige“, todėl prašo priteisti likusią neatlygintą žalos dalį.

Nukentėjusioji R. I. byloje pareiškė civilinį ieškinį (t. 3, b. l. 117-141), kuriuo prašo iš kaltinamojo D. A. priteisti jai 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo šios sumos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Nurodo, kad dėl sesers R. U. žūties patyrė 15 000 eurų neturtinę žalą, iš kurios 5 000 eurų atlygino draudikas ADB „Gjensidige“, todėl prašo priteisti likusią neatlygintą žalos dalį.

Nukentėjusioji G. G. byloje pareiškė civilinį ieškinį (t. 3, b. l. 149-186), kuriuo prašo iš kaltinamojo D. A. priteisti jai 43 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo šios sumos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Nurodo, kad dėl dukters R. U. žūties patyrė 50 000 eurų neturtinę žalą, iš kurios 7 000 eurų atlygino draudikas ADB „Gjensidige“, todėl prašo priteisti likusią neatlygintą žalos dalį.

Nukentėjusieji E. K., A. S. K. ir A. K. byloje pareiškė civilinį ieškinį (t. 6, b. l. 23-28), kuriuo prašo iš ADB „Gjensidige“ priteisti jiems neturtinės žalos atlyginimą. Nurodo, kad E. K. ir A. S. K. dėl dukters, o A. K. dėl sesers L. K. žūties patyrė 100 000 eurų dydžio neturtinę žalą (kiekvienas) iš kurios E. K. ir A. S. K. po 7 000 eurų, o A. K. 5 000 eurų atlygino draudikas ADB „Gjensidige“, todėl prašo priteisti likusią neatlygintą žalos dalį E. K. ir A. S. K. po 93 000 eurų, o A. K. 95 000 eurų.

Nukentėjusysis V. K. byloje pareiškė civilinį ieškinį (t. 7, b. l. 54-79), kuriuo prašo iš ADB „Gjensidige“ priteisti jam 10 000 eurų neturtinės ir 5825, 96 euro turtinės žalos atlyginimą. Nurodo, kad turtinę žalą sudaro jo negautos pajamos dėl nedarbingumo po šioje byloje nagrinėjamo autoįvykio. Neturtinę žalą sudaro dvasinė skriauda dėl tragiškai pasibaigusio eismo įvykio ir jo metu patirtų sužalojimų.

Civiliniai ieškiniai iš dalies tenkintini (A. K. civilinis ieškinys atmestinas).

Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014, 2K-21-942/2016 ir kt.).

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Pažymėtina, kad, vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Kaip jau minėta, įstatymas nustato kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, apskaičiuodamas neturtinės žalos atlyginimo dydį. Tai konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžiami kriterijai: žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, nukentėjusiojo patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdis, individualios nukentėjusiojo savybės (amžius, profesija ir kt.). Su nužudytu asmeniu susijusiems asmenims gali būti padaryta rimta neturtinė žala, pasireiškianti dideliu neigiamu poveikiu. Pirmiausia tai pasakytina apie asmenis, kurie emociškai labai susiję su nukentėjusiuoju. Tai - tėvai, vaikai, sutuoktiniai, kurių tarpusavio santykiai yra labai glaudūs. Ar jie tokie yra, turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Tai reiškia, kad teismo sprendime turi būti išvardyti ir pasverti argumentai, dėl kurių žalos dydis gali būti nustatomas didesnis, ir motyvai, dėl kurių žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis. Tai priklauso nuo pažeistų vertybių, atsiradusių pasekmių ir kitų kriterijų. Neturtinė žala yra padaroma dėl sukeliamų išgyvenimų, bet paveikiant skirtingus gėrius, turinčius didesnę ar mažesnę vertę asmeniui. Jeigu išgyvenimai sukeliami dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų - sveikatos sužalojimo, grėsmės gyvybei sukėlimo, tai išgyvenimai yra ypač dideli.

Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra dar vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Šiuo atveju reikia atsižvelgti į žalą padariusio asmens finansavimo šaltinius ir turtinę būklę, turimą turtą ir lėšas, įvertinti jo turtinę padėtį. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai.

Analizuojant teismų praktiką tyčinių nužudymų bylose matyti, kad tėvams, vaikams, broliams bei seserims priklausomai nuo bylos aplinkybių paprastai priteisiama iki 86 886 Eur: štai 86 886 Eur suma priteista solidariai iš dviejų nuteistųjų, nuteistų pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 11 punktus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-210/2007), 86 886 Eur priteista iš nuteisto pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą asmens (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245/2008); iš asmenų, nuteistų pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6, 7 ir 8 punktus solidariai priteista keliems nukentėjusiesiems po 17 377 Eur ir 23 169 Eur (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89-139/2016); iš asmenų, nuteistų pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą solidariai priteista keliems nukentėjusiesiems po 28 962 Eur ir 23 169 Eur (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-129-976/2016).

Kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 2896,20 Eur iki 30 000 Eur (žuvusiojo vaikui), nuo 4344,30 Eur iki 31 298 Eur (žuvusiojo sutuoktiniui) ir nuo 2896,20 Eur iki 26 065 Eur (tėvui / motinai) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, 2K-539/2010, 2K-150/2011, 2K-90/2012, 2K-344/2012, 2K-397/2012, 2K-135/2013, 2K-204/2013, 2K-243-648/2015, 2K-541-511/2015, 2K-387-511/2016, 2K-346-511/2016, 2K-86-699/2017, 2K-143-696/2017, 2K-188-648/2017, 2K-294-303/2018). Kita vertus, nukrypimas nuo formuojamos teismų praktikos taip pat yra galimas ir pateisinamas, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos aplinkybių kontekste. Teismo praktikos formavimas yra ne vienkartinis aktas, bet laipsniškas ir nuoseklus procesas. Šis procesas nenutrūkstamas ir niekada nebūna visiškai baigtas, nes neišnyksta būtinybė formuoti tokią teismų praktiką, kuri sudarytų prielaidas priimti teisingą sprendimą byloje. Taigi, ir Lietuvos Aukščiausiajam Teismui nagrinėjant vis naujas bylas, ankstesniuose jo sprendimuose suformuota praktika yra papildoma vis naujais fragmentais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-86-303/2018).

Iš nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiesiems padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo D. A. veiksmais, kuriais brutaliai buvo atimta G. B. ir A. U. mamos, G. G. dukters, R. I. sesers gyvybė. Neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusieji dėl mamos/dukters/sesers, su kuria palaikė itin glaudžius ir artimus emocinius ryšius, netekties patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, ilgalaikį emocinį stresą, sielvartą, kad G. B., A. U. emocinis, dvasinis ryšys su mama R. U. buvo glaudžiausias ir artimiausias, dėl mamos žūties jos patyrė didžiausią neturtinę žalą. Kita vertus, G. B. ir A. U. jau yra suaugusios, išsilavinusios, savarankiškos, galinčios savimi pasirūpinti moterys, G. B. jau yra sukūrusi ir savo šeimą, abi gyveno savarankišką gyvenimą ir žalos padarymo metu nebuvo išimtinėje mamos globoje. Remiantis išdėstytu, kolegija laiko, jog šių nukentėjusiųjų ieškiniai dėl neturtinės žalos (kiek ją galima išmatuoti pinigine išraiška) atlyginimo dydžio ne visiškai atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, todėl yra mažintini, nustatant teisėjų kolegijos vertinimu, sąžiningą, teisingą ir protingą 30 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo dydį. Kadangi civilinis atsakovas ADB „Gjensidige“ jau yra atlyginęs nukentėjusiosioms po 8 000 eurų neturtinės žalos, iš civilinio atsakovo papildomai priteistina po 22 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Atitinkamus dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, ilgalaikį emocinį stresą, sielvartą patyrė ir žuvusiosios R. U. mama J. G. G., palaikiusi su dukra glaudžius ryšius. Iš civiliniame ieškinyje nurodytų argumentų matyti, kad nors J. G. G. ir jos dukra gyveno atskirai, jos emocinis ryšys ir santykiai su dukra buvo iš esmės tokie pat glaudūs, kaip ir žuvusiosios santykiai su jos vaikais, todėl ir jai nustatytinas tokio pat dydžio 30 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo dydi. Kadangi civilinis atsakovas ADB „Gjensidige“ jau yra atlyginęs nukentėjusiajai 7 000 eurų neturtinės žalos, iš civilinio atsakovo papildomai priteistina 23 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Kaip matyti iš civilinio ieškinio argumentų ir juos pagrindžiančių dokumentų, pakankamai glaudžius ryšius su žuvusiąja palaikė ir jos sesuo R. I., kurią žuvusioji nuolat rėmė materialiai ir jai visokeriopai padėdavo. Kita vertus, R. I. turėjo savo gyvenimą, augino vaikus, anksčiau buvo sukūrusi šeimą, akivaizdu, kad jos emocinis ryšys su žuvusia seserimi nebuvo toks glaudus ir betarpiškas, kaip žuvusiosios ryšys su jos pačios vaikais ir mama. Todėl, teismo vertinimu, sąžiningas, teisingas ir protingas neturtinės žalos atlyginimo dydis jai būtų 10 000 eurų. Kadangi civilinis atsakovas ADB „Gjensidige“ jau yra atlyginęs nukentėjusiajai 5 000 eurų neturtinės žalos, iš civilinio atsakovo papildomai priteistina 5 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Teismų praktikoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019) yra susiformavusi nuostata, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą. Be to, teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, jog teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas. Pažymėtina, kad tam tikrais atvejais teismas gali nustatyti ir vėlesnį procesinių palūkanų skaičiavimo pradžios momentą, pvz., kai skiria nuteistajam ar atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui baudžiamojo poveikio priemonę ar įpareigojimą atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (BK 48 straipsnio 6 dalies 2 punktas, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 75 straipsnio 3 dalis) ir nustato terminą, iki kurio tai turi būti padaryta. Tokiais atvejais procesinės palūkanos skaičiuotinos nuo šio teismo nustatyto termino.

Taigi, esant atitinkamiems nukentėjusiųjų G. B., A. U., G. G., R. I. ieškininiams reikalavimams, iš civilinio atsakovo joms priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistų neturtinės žalų sumų (ieškininio reikalavimo dėl palūkanų turtinei žalai G. B. nepareiškė), skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

G. B. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas. Nukentėjusioji nurodė, kad organizuodama mamos laidotuves, patyrė 136,43 euro išlaidų maistui ir gėrimams šermenų metu, kurias patvirtina pateiktu parduotuvės čekiu. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nuostoliai, kaip nukentėjusiojo asmens padarytos išlaidos, turi atitikti tokius požymius: 1) jos yra priverstinės, 2) jos yra būtinos, 3) jos yra protingos. Teismas, spręsdamas, ar nukentėjusiojo prašomos priteisti sumos yra nuostoliai, turi patikrinti, ar išlaidos atitinka šiuos reikalavimus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2002). Pagal CK 6.291 straipsnį atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos, o pagal teismų praktiką atlyginamos tik tos laidojimo išlaidos, kurios yra būtinos ir kurias patvirtina ieškovų pateikti įrodymai (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2006).

Teismų praktikoje laidojimo išlaidomis laikomos karsto įgijimo, gėlių, drabužių, transporto, kitų ritualinių paslaugų, gedulingų pietų, kapo tvarkymo išlaidos (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2006). Teismų praktikoje pažymėta ir tai, kad su vėlesniais paminėjimais (gedulingi pietūs praėjus mėnesiui, pusei metų, metams po laidotuvių) susijusios išlaidos nėra laidojimo išlaidos, kurias turi atlyginti žalą padaręs asmuo arba draudikas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-85-628/2019). Atsižvelgdama į šią praktiką, taip pat į CK 6.291 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagal kurias gali būti atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nukentėjusiosios G. B. turėtos 136,43 euro išlaidos maistui ir gėrimams šermenų metu laikytinos būtinomis ir susijusiomis su laidojimo išlaidomis, todėl turi būti atlygintos civilinio atsakovo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132-942/2021).

Aukščiau aptartais kriterijais dėl neturtinės žalos dydžio teisėjų kolegija vadovaujasi ir spręsdama dėl nukentėjusiesiems E. K., A. S. K. bei A. K. padarytos neturtinės žalos. Kolegija laiko, jog šių nukentėjusiųjų ieškiniai dėl neturtinės žalos (kiek ją galima išmatuoti pinigine išraiška) atlyginimo dydžio taip pat ne visiškai atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Kaip matyti iš civiliniame ieškinyje išdėstytų argumentų, žuvusioji L. K. paskutinius 15 metų gyveno ir daugiausiai laiko praleisdavo Honkonge, į Lietuvą grįždavo tik epizodiškai, buvo dzenbudizmo vienuolė ir pagrinde buvo atsidavusi su tuo susijusiai dvasinei veiklai. Taigi jos dvasiniai, emociniai ryšiai bei santykiai su tėvais ir broliu nebuvo itin glaudūs, ryšiai buvo palaikomi tik epizodiškai ir, išskyrus retas išimtis, nuotoliniu būdu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, sąžiningas, teisingas ir protingas neturtinės žalos atlyginimo dydis žuvusiosios L. K. tėvams yra po 10 000 eurų, o broliui – 5 000 eurų. Kadangi civilinis atsakovas ADB „Gjensidige“ jau yra atlyginęs žuvusiosios tėvams po 7 000 eurų neturtinės žalos, jiems iš civilinio atsakovo papildomai priteistina po 3 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Civiliniam atsakovui ADB „Gjensidige“ jau atlyginus žuvusiosios broliui 5 000 eurų neturtinę žalą, A. K. civilinis ieškinys atmestinas.

Kaip minėta, nukentėjusysis V. K. prašo iš ADB „Gjensidige“ priteisti jam 5825, 96 euro turtinės žalos atlyginimą, kurią, pasak nukentėjusiojo, sudaro jo negautos pajamos dėl nedarbingumo po šioje byloje nagrinėjamo autoįvykio. Nukentėjusysis kartu su ieškiniu pateikė dokumentus, patvirtinančius, jog jis buvo nedarbingas nuo 2020-08-03 iki 2021-03-25, ir prašoma priteisti suma susidarė dėl skirtumo tarp įprastai gaunamo darbo užmokesčio bei nedarbingumo pašalpos. Tačiau, priešingai nei teigia nukentėjusysis, nagrinėjamoje byloje nėra jokių įrodymų, kad nurodomas nukentėjusiojo nedarbingumo laikotarpis būtų priežastiniu ryšiu susijęs su byloje nagrinėjamo autoįvykio metu patirtais kūno sužalojimais. Priešingai, specialisto išvadoje Nr. G 811/2021(03) konstatuota, kad tyrimui pateiktoje medicininėje dokumentacijoje V. K. išorinių mechaninių sužalojimų nekonstatuota, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nenustatinėjamas. Po savaitės nustatyto kairio kelio vidinio menisko plyšimo, esant artroziniams kelio sąnario pakitimams, negalima sieti su nagrinėjama trauma, nes menisko plyšimai būna ir netrauminės kilmės. Krūtinės sumušimo diagnozė nustatyta remiantis vien tik subjektyviu nusiskundimu – skausmu, todėl domėn neimama. Kitos nesveikatos būklės nesusijusios su nagrinėjama trauma. Teisiamajame posėdyje apklaustas šią išvadą davęs teismo medicinos ekspertas taip pat patvirtino, kad V. K. medicininėje dokumentacijoje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų susieti jo nedarbingumą ir diagnozuotas nesveikatos būkles su 2020-08-01 autoįvykio metu patirtomis traumomis. Todėl, nenustačius priežastinio ryšio tarp V. K. nedarbingumo ir kaltinamojo D. A. veiksmais jam padarytos fizinės žalos, priteisti turtinės žalos atlyginimą nėra pagrindo, civilinis ieškinys šioje dalyje atmetamas.

V. K. taip pat prašo iš ADB „Gjensidige“ priteisti jam 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą, kurią, pasak nukentėjusiojo, sudaro dvasinė skriauda dėl tragiškai pasibaigusio eismo įvykio ir jo metu patirtų sužalojimų. Nors nukentėjusysis teigia, kad dėl autoįvykio metu patirtų sužalojimų jis buvo nedarbingas beveik 8 mėnesius, dėl to ženkliai pasikeitė jo gyvenimo kokybė, tačiau, kaip minėta, byloje nenustatyta, kad autoįvykio metu V. K. buvo sužalotas ir būtent dėl to ilgą laiką buvo nedarbingas. Objektyviai nustatyta tik tai, kad dėl autoįvykio metu patirtų trauminių poveikių V. K. buvo sukeltas fizinis skausmas. Galima sutikti su nukentėjusiojo argumentais, kad neturtinę žalą jis patyrė ir dėl to, kad autoįvykio metu patyrė didelį išgąstį ir šoką, moralinius pergyvenimus dėl to, kad po susidūrimo su jo vairuojamu vilkiku, nors ir nesant jo kaltės, žuvo dvi moterys, ko pasekoje jaučia didelį dvasinį diskomfortą toliau dirbdamas mėgstamą vairuotojo darbą. Įvertinus išdėstytas aplinkybes ir tai, kad byloje nenustatyta, jog nagrinėjamo autoįvykio metu būtų sutrikdyta V. K. sveikata, prašomas priteisti neturtinės žalos dydis mažintinas iki 1000 eurų.

Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad nukentėjusieji E. K., A. S. K. bei A. K. byloje turėjo 1980 eurų (t. 6, b. l. 79-82; t 7, b. l. 127-134) išlaidų, kurias visų trijų nukentėjusiųjų vardu apmokėjo A. K., byloje dalyvavusio jų atstovo advokato paslaugoms apmokėti, kurias nukentėjusieji prašo priteisti iš civilinio atsakovo ADB „ Gjensidige“.

Iš byloje pateiktų dokumentų taip pat matyti (t. 6, b. l. 88-123; t. 7, b. l. 135-139), kad nukentėjusieji A. U., G. B., R. I., J. G. G., V. K. taip pat turėjo išlaidų byloje dalyvavusio jų atstovo advokato paslaugoms apmokėti: G. B. – 1421,4 euro, A. U. – 2497 eurus, R. I. – 711,4 euro, J. G. G. – 711.4 euro, V. K. – 363 eurus, kurias jie prašo priteisti iš kaltinamojo D. A..

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Ši byla yra sudėtinga, pakankamai didelės apimties, baudžiamasis procesas truko daugiau nei pusantrų metų, nukentėjusiųjų A. U., G. B. R. I. J. G. G., V. K. įgaliotoji atstovė G. Martyšienė visą tą laiką aktyviai dalyvavo procese, rengė nukentėjusiųjų civilinius ieškinius, inicijavo kaltinimo keitimą teisme. Todėl nukentėjusiųjų turėtos išlaidos atstovės pagalbai apmokėti atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, yra pagrįstos ir turi būti išieškotos iš kaltinamojo.

Atitinkamai nukentėjusiųjų E. K., A. S. K. bei A. K. turėtos išlaidos jų įgaliotojo atstovo advokato G. Ivoškos paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į proceso trukmę, bylos sudėtingumą ir advokato sugaištą laiką proceso metu, taip pat laikytinos pagrįstomis ir atitinkančiomis teisingumo ir protingumo kriterijus. Kaip jau minėta, šie nukentėjusieji pageidauja, kad išlaidos advokato pagalbai apmokėti jiems būtų priteistos iš civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“. Proceso išlaidų išieškojimas iš civilinio atsakovo, nesančio nuteistuoju byloje, BPK normų tiesiogiai nenumatytas. Kita vertus, pagal BPK 113 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428-788/2016, 2K-11-648/2017).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje priteisti minimas išlaidas iš civilinio atsakovo nėra pakankamo pagrindo, kadangi nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai, civiliniam atsakovui savanoriškai atlyginus didžiąją dalį kaltinamojo veiksmais padarytos žalos dalį, yra tenkinami tik nežymia dalimi arba apskritai atmetami (A. K.). Todėl proceso išlaidų išieškojimo klausimas nagrinėjamojoje byloje spręstinas vadovaujantis BPK normomis, proceso išlaidas priteisiant iš kaltinamojo.

Remiantis BPK 103 str. 1 p., 105 str. 1 d., iš kaltinamojo išieškotinos liudytojų kelionės išlaidos 49 eurai 93 ct. Ikiteisminio tyrimo metu proceso išlaidomis buvo pripažintos policijos turėtos išlaidos 165 eurai už autoįvykyje dalyvavusių automobilių transportavimą iš įvykio vietos (t. 2, b. 1. 99-101). Remiantis BPK 103 str. 3 p. ir 5 p., 105 str. 1 d., šios proceso išlaidos išieškotinos iš kaltinamojo Klaipėdos AVPK naudai.

Vadovaujantis BPK 94 str. 1 d. 4 ir 5 p. daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti:

· automobilis „Mercedes Benz S320“, jo valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) ir registracijos liudijimas grąžintini D. A.,

· automobilis „Toyota Auris“, jo valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) ir registracijos liudijimas grąžintini žuvusiosios R. U. teisių perėmėjams,

· popieriai ir dokumentai, kvapo pėdsakas, foninis kvapo pėdsakas, rankos pėdsakas, DNR ėminys, kepurė – sunaikintini,

· CD skaitmeninės laikmenos (7 vnt.) paliktinos saugojimui prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302 str., teisėjų kolegija

nusprendžia:

D. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 140 str. 1 d. (R. S. nežymus sveikatos sutrikdymas), 146 str. 2 d., 281¹ str. 1 d., 129 str. 2 d. 5 p., 7 p., 8 p., 140 str. 1 d. (fizinio skausmo sukėlimas V. K.), ir jį nubausti:

· pagal BK 129 str. 2 d. 5 p., 7 p., 8 p. laisvės atėmimu keturiolikai metų,

· pagal BK 140 str. 1 d. (fizinio skausmo sukėlimas V. K.) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams,

· pagal BK 281¹ str. 1 d. laisvės atėmimu šešiems mėnesiams,

· pagal BK 140 str. 1 d. (R. S. nežymus sveikatos sutrikdymas) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams,

· pagal BK 146 str. 2 d. laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 ir 2 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir galutinai nubausti jį laisvės atėmimu keturiolikai metų. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo jos vykdymo pradžios. Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020-08-01 iki 2020-08-03 (dvi dienas). Kardomąsias priemones palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Vadovaujantis BK 68 str., nuteistajam D. A. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones penkeriems metams.

Vadovaujantis BK 72 str. 5 d., nuteistajam D. A. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę - automobilio „Mercedes Benz S320“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos 2628 Eur konfiskavimą.

Nukentėjusiosios G. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti G. B. iš civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ 22 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos neturtinės žalos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo, taip pat 136 eurus 43 ct turtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Nukentėjusiosios A. U. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti A. U. iš civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ 22 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos neturtinės žalos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiosios J. G. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti J. G. G. iš civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ 23 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos neturtinės žalos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiosios R. I. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti R. I. iš civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ 5 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos neturtinės žalos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiosios E. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti E. K. iš civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ 3 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiojo A. S. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti A. S. K. iš civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ 3 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiojo A. K. civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiojo V. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti V. K. iš civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ 1 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Išieškoti iš nuteistojo D. A. nukentėjusiųjų turėtas išlaidas advokatų paslaugoms apmokėti: G. B. – 1421 eurą 40 ct., A. U. – 2497 eurus, R. I. – 711 eurų 40 ct., J. G. G. – 711 eurų 40 ct., V. K. – 363 eurus, A. K. - 1980 eurų.

Išieškoti iš nuteistojo D. A. 49 eurus 93 ct. proceso išlaidų valstybei ir 165 eurus proceso išlaidų Klaipėdos AVPK naudai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti:

· automobilį „Mercedes Benz S320“, jo valstybinį numerio ženklą (duomenys neskelbtini) ir registracijos liudijimą grąžinti nuteistajam D. A.,

· automobilį „Toyota Auris“, jo valstybinį numerio ženklą (duomenys neskelbtini) ir registracijos liudijimą grąžinti žuvusiosios R. U. teisių perėmėjams,

· popierius ir dokumentus, kvapo pėdsaką, foninį kvapo pėdsaką, rankos pėdsaką, DNR ėminį, kepurę, paimtus iš automobilio „Mercedes Benz S320“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) – sunaikinti,

· CD skaitmenines laikmenas (7 vnt.) palikti saugojimui prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.

Teisėjai Edita LapinskienėEduardas MaškevičiusLinas Pauliukėnas