Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėja Deimantė Andrulytė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. L. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Pareiškėjas V. L. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 3000 EUR neturtinei žalai atlyginti, bei priteisti 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo.

2025 m. kovo 28 d. atsakovė pateikė teismui raštą „Dėl duomenų ir paaiškinimų pateikimo“, kuriame nurodė, kad papildomos dušo užuolaidos buvo įrengtos nuo 2024 m. rugsėjo 5 d. Taip pat informavo, kad Pravieniškių 2-ojo kalėjimo 11-o būrio prausyklos ir tualeto patalpoje yra įrengtas dušas, kuriuo nuteistieji gali naudotis nereglamentuotai t. y. jiems patogiu metu, tik bendras dušas esantis ne 11-o būrio patalpoje reglamentuotas įstaigos grafikais. Tad pareiškėjas visą ginčui aktualų laikotarpį, galėjo išvengti tiesioginio kontakto su kitais asmenimis, naudojantis dušu Pravieniškių 2-ojo kalėjimo 11-o būrio prausyklos ir tualeto patalpoje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl pareiškėjui V. L. 3000 EUR neturtinės žalos atlyginimo bei 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, priteisimo.

5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016).

6. Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę nuo 2023 m. kovo 9 d. iki skundo padavimo teismui dienos nebuvo užtikrintas privatumas prausiantis duše, priverstinai turėjo kvėpuoti dūmais užterštu oru, nebuvo įrengtas poilsio kambarys, gyvenamoje patalpoje nuolat gyveno blakės, tarakonai.

7. Iš teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atlieka Pravieniškių 2 – ajame kalėjime, paprastosios grupės ir pusiau atviro tipo sąlygomis. Bausmės pradžia: 2023 m. vasario 21 d.

Iš 2025 m. vasario 20 d. pažymoje „Apie nuteistojo V. L. laikymo sąlygas“ nurodyta, kad LKT užtikrina tinkamas kalinimo sąlygas. LKT Pravieniškių 2-ojo kalėjimo bendrojo naudojimo dušinėje, kuria naudojasi 11 būrio nuteistieji, mūrinės pertvaros įrengtos visą nuteistojo kalinimo laikotarpį, papildomai yra įrengtos ir dušo užuolaidos. 2025 m. kovo 28 d. LKT pateikė teismui raštą „Dėl duomenų ir paaiškinimų pateikimo“, kuriame nurodė, kad informuoja, jog papildomos dušo užuolaidos buvo įrengtos nuo 2024 m. rugsėjo 5 d. Taip pat informuoja, kad Pravieniškių 2-ojo kalėjimo 11-o būrio prausyklos ir tualeto patalpoje yra įrengtas dušas, kuriuo nuteistieji gali naudotis nereglamentuotai t. y. jiems patogiu metu, tik bendras dušas esantis ne 11-o būrio patalpoje reglamentuotas įstaigos grafikais. Tad pareiškėjas visą ginčui aktualų laikotarpį, galėjo išvengti tiesioginio kontakto su kitais asmenimis, naudojantis dušu Pravieniškių 2-ojo kalėjimo 11-o būrio prausyklos ir tualeto patalpoje. Iš teismui pateiktų fotonuotraukų matyti dušai, kurie atskirti pertvaromis, dušai įrengti vienas priešais kitą, yra užuolaidėlės.

LVAT savo praktikoje nurodo, kad teisės aktai nenustato, kaip turi būti įrengtos dušų patalpos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms, yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės atsakomybei atsirasti (žr., pvz., 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1227-624/2020; 2024 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-44-525/2024; ir kt.). Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, jog jeigu dušai įrengti vieni prieš kitus, o pareiškėjas savo privatumo pažeidimą iš esmės ir sieja su tokiu dušų įrengimu, toks dušų įrengimas pažeidžia asmens privatumą (žr., pvz., mutatis mutandis (pakeitus tai, kas keistina) 2024 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-9-492/2024; 2024 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-21-520/2024; 2024 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-56-520/2024; 2025 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-14-822/2025; 2025 m. balandžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-21-815/2025; 2025 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-218-821/2025).

Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, į tai, jog dušo užuolaidos buvo įrengtos tik 2024 m. rugsėjo 5 d., bei į tai, kad pareiškėjas privatumo pažeidimą šioje byloje iš esmės ir sieja su tuo, kad dušai, nors ir atsikirti vienas nuo kito pertvaromis, tačiau buvo įrengti vieni prieš kitus ir tokia jų įrengimo konstrukcija neužtikrino pareiškėjo privatumo, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju, pareiškėjo privatumas laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 21 d. (bausmės pradžia) iki 2024 m. rugsėjo 5 d. (kai buvo įrengtos papildomos dušo užlaidos iš priekio) nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas naudojantis dušu.

9. Pareiškėjas skunde nurodo, jog nebuvo užtikrinta, kad pareiškėjui nereikėtų kvėpuoti dūmais užterštu oru. Nurodo, kad kiekvieną kartą išeinant iš gyvenamojo pastato, ar įeinant į jį būtinai turi pereiti per rūkančiųjų minią, taip priverčiant pareiškėją kvėpuoti dūmais užterštu oru.

Higienos normos HN 134:2015 7 punkte numatyta, jog laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Taigi, pataisos įstaigos administracija turi pareigą užtikrinti, kad asmenys patalpose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis, taip pat, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais. LVAT praktikoje taip pat akcentuojama įkalinimo įstaigos administracijos pareiga užtikrinti, kad nerūkantys asmenys nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais (žr., pvz., LVAT 2019-10-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2716-662/2019; 2016-09-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A-4069-624/2016).

Tabako gaminių vartojimo ribojimas numatytas Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo (toliau – ir Tabako įstatymas) 19 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, jog Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabaką, tabako gaminius, su tabako gaminiais susijusius gaminius) draudžiama bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiose gyvenamosiose patalpose, kitose bendrosios dalinės nuosavybės teisės patalpose ir kitose pastato dalyse. Šio straipsnio 4 dalis nustato pareigą juridinio asmens valdymo organams užtikrinti, kad jo darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, taip pat, kad matomose vietose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti, įrengtos specialios rūkymui skirtos patalpos (vietos) ir iškabinti jas nurodantys užrašai ar ženklai.

Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, redakcija galiojusi nuo 2020 m. gruodžio 22 d.) nėra numatyta, jog gyvenamajame korpuse turi būti įrengta rūkymo patalpa.

Atsakovė atsiliepime nurodo, kad ginčui aktualiu laikotarpiu, pareiškėjo bausmės atlikimo vietoje, rūkymo vieta buvo įrengta, to neginčija ir pats pareiškėjas. Tuo tarpu, rūkyti tam neskirtose vietose yra draudžiama ir už tai gali būti skiriamos drausminės nuobaudos. 2025 m. vasario 20 d. LKT Turto valdymo skyriaus pažymoje „Apie nuteistojo V. L. laikymo sąlygas“ nurodyta, kad LKT Pravieniškių 2-ojo kalėjimo pasivaikščiojimų kiemuose įrengtos ir pažymėtos rūkymo vietos. Pareiškėjas skunde pats sau prieštarauja nurodydamas, kad nuteistieji rūko administracijos nurodytoje vietoje, tačiau tai neišsprendžia rūkymo vietos padarymo problemos, taip pat nurodo, jog pataisos įstaigoje nėra įrengta rūkymui skirta vieta.

Teismas atsižvelgia į tai, jog pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių faktinių aplinkybių, kur, kada, kokie nuteistieji rūkė neleistinose vietose, byloje nenustatyta, kad dėl galimo buvimo su rūkančiais asmenimis pareiškėjui būtų kilusios kokios nors neigiamos pasekmės. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas pareiškėjo argumentus šioje dalyje laiko nepagrįstais ir neįrodytais.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 ,,Dėl pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ 6 punkte nustatyta, kad įkalinimo įstaigoje nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamos šios patalpos: 6.8. laisvalaikio (užsiėmimų) kambarys (kiekvienam būriui).

Iš teismui pateiktų fotonuotraukų matyti, kad poilsio patalpa yra įrengta, taip pa iš fotonuotraukų panašu, kad tai yra koridorius. Matosi knygų lentyna, televizorius, stalas. Atsakovė nepateikė duomenų, kad laisvės atėmimo vietoje buvo įrengtas laisvalaikio (užsiėmimų) kambarys, todėl atsižvelgiant į tai, šis pažeidimas pripažintinas nustatytu, kas atitinkamai galėjo sukelti pareiškėjui tam tikrų nepatogumų.

Higienos norma HN 134:2015 numato, kad laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka (Higienos normos HN 134:2015 20 p.).

2025 m. vasario 20 d. LKT Turto valdymo skyriaus pažymoje „Apie nuteistojo V. L. laikymo sąlygas“ nurodyta, kad Pravieniškių 2-ojo kalėjimo patalpose kiekvieno mėnesio nustatytą dieną arba pagal poreikį atliekami kenkėjų monitoringo ir naikinimo darbai. Apie pastebėtus kenkėjus gyvenamojoje patalpoje nuteistieji privalo pranešti savo būrio Resocializacijos specialistui, kuris perduoda informaciją TVS komendantui.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad neseniai buvo daroma dezinfekcija parazitų naikinimui, tačiau jau rytojaus dieną parazitai sugrįžo į gyvenamąsias patalpas ir toliau kandžioja nuteistuosius, tame tarpe ir pareiškėją. Administracija nesiima konkrečių veiksmų, kad parazitai būtų išnaikinti visiškai. Galbūt ir ne administracijos kaltė, kad iš senų pastatų, kuriose pareiškėjas gyvena negalima visiškai išnaikinti parazitų, nes jie migruoja iš patalpos į patalpą, tačiau tai ne pareiškėjo kaltė. Atsikirtimuose į atsiliepimą pareiškėjas nurodo, kad ne kartą kreipėsi į kalėjimo administraciją, jog panaikintų gyvenamoje patalpoje esančius parazitus, bet jo prašymai buvo bergždi, tačiau nepateikė teismų jokių tai patvirtinančių įrodymų. Nors pareiškėjas prie atsikirtimų ir prideda Nacionalinio sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos raštą, kuriame nurodyta, kad kontrolės metu gyvenamoje patalpoje Nr. 2 buvo pastebėta blakių (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 20 punkto reikalavimas) (atsakymas į V. D. prašymą), tačiau, nors pareiškėjas ir nurodo, kad toje patalpoje atlieka bausmę, tokių duomenų byloje nėra.

Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, kad pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę nebuvo užtikrinta tinkama parazitų kontrolė. Be to, akivaizdu, kad atsakovė imasi priemonių, kad parazitų kontrolė būtų užtikrinta.

12. Taip pat teismas atkreipia dėmesį, kad iš į bylą pateikto 2025 m. vasario 13 d. medicinos pažymėjimo matyti, kad V. L. buvimo Pravieniškių 2 – ajame kalėjime laikotarpiu, duomenų apie sveikatos pablogėjimą dėl kvėpavimo dūmais užterštu oru nėra. Duomenų apie paciento priklausomybę rūkymui nėra. 2025 m. vasario 14 d. pažymoje „Dėl nuteistojo V. L.“ nurodyta, kad V. L. (gim. 1963-05-21) Pravieniškių 2-ajame kalėjime, laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 9 d. iki 2025 m. sausio 23 d., dėl kalinimo sąlygų, užteršto oro dūmais, dušo patalpų, poilsio kambario, blakių, į psichologus nesikreipė.

13. CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Pareiškėjas nurodo, kad dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė dvasinių, fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, emocinę depresiją, neturtinę žalą įvertino 3 000 EUR.

Teismas pažymi, kad byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei. Į bylą nepateikta duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareiškėjas dėl dvasinių, emocinių kančių, fizinių nepatogumų, papildomo diskomforto, kuriuos galėjo sukelti privatumo stoka maudantis duše ar poilsio kambario neįrengimas, kreipėsi pagalbos. Pareiškėjas į psichologus nesikreipė. Teismo vertinimu, dėl to, kad atsakovės atstovė neužtikrino privatumo maudantis duše bei poilsio kambario įrengimo, pareiškėjo neigiami išgyvenimai nebuvo intensyvūs ar itin stiprūs.

Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016).

Kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017; 2017 m. birželio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017). Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi, neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017).

Aptartame kontekste teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju dėl privatumo neužtikrinimo maudantis duše ir poilsio kambario neįrengimo, pareiškėjas patyrė nepatogumus ir išgyvenimus, papildomą diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jei kalinimo sąlygos būtų tinkamos. Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgia į tai, kad: pareiškėjui laikotarpiu nuo bausmės atlikimo pradžios iki 2024 m. rugsėjo 5 d. nebuvo užtikrintas privatumas maudantis duše, visą ginčo laikotarpį nebuvo užtikrintas laisvalaikio kambarys; taip pat į tai, kad pareiškėjas neįrodė patyręs itin didelius išgyvenimus, sukėlusius ilgalaikes psichologines ar fizines pasekmes ir tai leidžia spręsti, kad pareiškėjo patiriami nepatogumai nebuvo tokie dideli; taip pat į tai, kad atsakovės atstovės kaltę suponuoja ne sąmoningas teisės aktų nevykdymas, siekiant sukelti nepatogumus pareiškėjui.

Teismas įvertinęs aptartas aplinkybes sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų kontekste, atsižvelgęs į ginamų vertybių turinį ir į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, konstatuoja, kad teisės pažeidimo fakto pripažinimas nėra pakankama satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, ir sprendžia, jog pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, turi būti priteisiama 400 EUR neturtinei žalai atlyginti. Teismo nuomone, ši suma yra proporcinga atsakovės atstovės padarytiems pažeidimams ir pakankama pareiškėjo patirtai neturtinei žalai kompensuoti. Nors skunde pareiškėjas prašė, kad jam būtų priteistas 3 000 EUR neturtinės žalos atlyginimas, tačiau nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėtų būti priteistas būtent tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais

nusprendžia:

Pareiškėjo V. L. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti V. L. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 400 EUR (keturis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2025 m. vasario 11 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.