Kauno apylinkės teismo nutartis, II-113-548/2024

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-04-19
Bylos Nr.: II-113-548/2024
Teisminio proceso Nr.: 4-20-3-00091-2023-6
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Ričardas Juodis
Pažeidėjas: A. S.
Advokatai: Raimundas Jurka

Kategorijos

16.9.1Transporto priemonių vairavimo tvarkos pažeidimas (ANK 415 str.)
16.9.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)

Administracinio nusižengimo byla

Nr. II-113-548/2024

Teisminio proceso Nr. 4-20-3-00091-2023-6

(S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.1; 16.9.6; 21.10.4

KAUNO APYLINKĖSTEISMASNUTARTIS2024 m. balandžio 19 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis,sekretoriaujant Miglei Tomkutonytei, Vilmai Janonienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. S., jo atstovui advokatui Raimundui Jurkai,

institucijos ne teismo tvarka priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje atstovui, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau tekste ir – Institucijos) atstovei Augtarei Sasnauskaitei,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. lapkričio 28 d. nutarimo Nr. 20 -ANR_N-23857-2023 administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 23225245135 pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Kauno apskrities VPK) 2023 m. lapkričio 28 d. nutarimo Nr. 20 -ANR_N-23857-2023 administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 23225245135, A. S. vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 38 straipsniu, subendrinus paskirtas nuobaudas, nubaustas 930 eurų bauda, bei taikyta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 14 mėnesių, pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, 415 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis 2023 m. lapkričio 3 d. 10.07 val., Kaišiadoryse, Paukštininkų g. 4A vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 0,50 promilės girtumas, taip pat vairavo transporto priemonę su ne tai transporto priemonei priskirtais valstybinio numerio ženklais.

Šalies argumentai

Skundu A. S. prašo panaikinti 2023 m. lapkričio 28 d. nutarimo dalį dėl administracinio nusižengimo numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje ir administracinę teiseną šioje dalyje nutraukti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad nesutinka su nutarimo dalimi kurioje jis yra patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Skundžiamas nutarimas būtent šioje dalyje yra abejotinas (in dubio pro reo) ir nepagrįstas, todėl turi būti naikintinas ir administracinė teisena nutrauktina (ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pareiškėjas, susipažinęs su jam surašytu administracinio nusižengimo protokolu, taip pat skundžiamu nutarimu, o kartu visumoje vertindamas ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą Nr. T-A 5635/2023(01) per savo atstovą kreipėsi į nepriklausomą teismo medicinos ekspertą Gregoire Abi Chaker. Teismo medicinos ekspertui buvo pateikta visa administracinio nusižengimo bylos kopija, taip pat ir paties pareiškėjo rašytinis paaiškinimas apie administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo ir šio nusižengimo 2023 m. lapkričio 3 d. fiksavimo aplinkybes. Teismo medicinos ekspertas Gregoire Abi Chaker parengė ir pateikė konsultacinę išvadą Nr. G 2023/027, kurioje atsakyta į pareiškėjo atstovo advokato klausimus. Konsultacinėje išvadoje nurodoma, kad: specialios žinios leidžia teigti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens rašytiniame paaiškinime nurodytomis aplinkybėmis jo panaudotas (pasipurkštas į burną) alkoholio pagrindu pagamintas burnos gaiviklis galėjo suklaidinti alkotesterį A. S. pirmojo tikrinimo metu; specialios žinios leidžia teigti, jog vadovaujantis pateiktais administracinio nusižengimo bylos duomenimis, A. S. vairavimo metu jo kūne alkoholis (girtumas) galėjo būti mažiau negu 0,41 promilės. Be to, 2023 m. lapkričio 3 d. neblaivumo tikrinimo metu policijos pareigūnai nesilaikė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019-03-25 įsakymu Nr. 5-V-242 patvirtinto policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos aprašo 5 punkto, kuriame, nurodoma, jog policijos pareigūnas, nustatęs asmens neblaivumo požymių, be kita ko, pagrįstai įtaręs, kad asmuo neblaivus, asmeniui pasiūlo pasitikrinti neblaivumą ir žodžiu paaiškina atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūrą teisinius padarinius; prieš tikrindamas paklausia, prieš kiek laiko asmuo vartojo alkoholį; įvertinęs asmens nurodytą alkoholio vartojimo laiką ir laikydamasis alkoholio kiekio matuoklio gamintojo instrukcijoje nurodytų sąlygų, atlieka tikrinimą. Per tikrinimą nustatęs, kad įtariamo neblaivumu vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra ne mažesnė negu 0,41 promilės, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Vairuotojas visą laiką nuo pirmojo tikrinimo iki pakartotinio tikrinimo turi būti stebimas, kad neatliktų veiksmų, galinčių turėti įtakos tikrinimo rezultatui. O būtent, iš administracinės bylos duomenų matyti, kad policijos pareigūnai antrąjį pareiškėjo tikrinimą atliko po 19 minučių (iš alkoholio kiekio matavimo prietaiso „Drager Alkocest 7510“, Nr. ARKB-0384, panaudojimo ataskaitos matyti, kad A. S. 2023 m. lapkričio 3 d. 9 val. 48 min. 35 sek. atlikto alkoholio kiekio patikrinimo rezultatas yra 0,70 promilių, o 10 val. 07 min. 55 sek. atlikto pakartotinio patikrinimo rezultatas - 0,50 promilių.), kai vidutinis laiko tarpas nuo pirmojo tikrinimo turėjo būti ne mažesnis kaip 22,5 minutės. Todėl byloje nėra jokio objektyvaus paaiškinimo/kriterijaus, kodėl policijos pareigūnai pakartotiną tikrinimą atliko praėjus 19 minučių, o ne vėliau.

Kaip matyti iš skundo bei prie jo pridėtų dokumentų, pareiškėjas nurodė, kad automobilio vairavimo ir sustabdymo metu, t. y. 2023 m. lapkričio 3 d., apie 9.47 val., jo neblaivumas buvo ne daugiau nei 0,4 promilės, nes alkotesteris pirmojo tikrinimo metu (9.48 val.) buvo suklaidintas jo burnoje buvusių alkoholio likučių. Pareiškėjas pažymi, kad iki sustabdymo likus maždaug 20 – 30 minučių (t. y. tos pačios dienos maždaug apie 9.20 val.) jis išgėrė tris po 40 ml talpos stikliukus brendžio (40 proc. stiprumo), nes neplanavo vairuoti. Aplinkybėms pasikeitus, maždaug apie 9.25 val. išvažiavo ir vairavo apie 15 - 20 minučių nuo Rumšiškių miestelio iki Kaišiadorių miesto, kuris yra 23 km atstumu. Kaišiadorių mieste prie stadiono trumpam susitiko su nepažįstamu žmogumi, iš kurio nusipirko grybų. Ten stovėdamas taip pat gėrė naminės giros – kambučos gėrimo. Tada įsukęs į Paukštininkų gatvę ketino grįžti į Rumšiškes. Važiuodamas Paukštininkų gatve pamatė policijos reidą, kurio metu buvo tikrinamas vairuotojų blaivumas ir reido metu buvo sustabdytas. Tuo momentu jis vairuodamas ir artėdamas prie reido vietos bei norėdamas panaikinti brendžio kvapą į burną pasipurškė alkoholio pagrindu pagaminto burnos gaiviklio – „Prokudent Mundspray anti-bakterielf“ kurio sudėtyje yra 57,5 tūrio proc. alkoholio. Taip pat prieš pat išlipant iš automobilio ir einant link pareigūnų automobilio atlikti pirmąjį patikrinimą alkotesteriu dar kartą pasipurškė į burną šio burnos gaiviklio. Dėl šios priežasties pirmo tikrinimo metu (nuo sustabdymo praėjus maždaug dviem minutėms) alkotesteris buvo suklaidintas alkoholio likučių, buvusių A. S. burnoje (burnos alkoholio), todėl 9.48 val. pareiškėjui buvo nustatytas didesnis nei 0,4 promilės neblaivumas. Pareiškėjas yra įsitikinęs, kad atsižvelgiant į jo suvartotą alkoholio kiekį, kūno masę (apie 98kg), aplinkybę, kad prieš policijai sustabdant jo vairuotą automobilį į burną pasipurškė alkoholio pagrindu pagaminto burnos gaiviklio, kurio alkoholio likučiai burnoje (burnos alkoholis) ir suklaidino alkotesterį. Taigi, pagrįstai galima daryti išvadą, kad vairavimo metu realus (tikrasis) A. S. kaip vairuotojo neblaivumas tuo metu negalėjo viršyti 0,4 promilių. Iš aukščiau išdėstytų faktinių aplinkybių matyti, kad administracinio nusižengimo byloje esama pakankamai nepašalintinų abejonių, kurios aiškintinos pareiškėjo naudai. Atsižvelgiant į tai, teismo prašo nutarimą administracinio nusižengimo byloje panaikinti dalyje ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną dėl ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo (b. l. 3-18).

Atsiliepimas

Kauno apskrities VPK administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka. Nurodo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo A. S. kaltė šioje administracinio nusižengimo byloje įrodyta administracinio nusižengimo bylos duomenimis ir įrodymais. Pareiškėjas savo skunde nurodo, jog per savo atstovą kreipėsi į nepriklausomą teismo medicinos ekspertą, kuris pateikė išvadą, jog vairavimo metu administracinėn atsakomybėn traukiamo A. S. neblaivumas galėjo būti mažesnis nei 0,41 prom. ir alkoholio pagrindu pagamintas burnos gaiviklis galėjo suklaidinti alkotesterį pirmo tikrinimo metu. Pareiškėjas savo skunde iškelia naują savo veiksmų versiją, t. y. jis nurodo, jog prieš tikrinant jo neblaivumą, jis buvo naudojęs gaiviklį, kurio sudėtyje yra 57,5 proc. alkoholio. Pabrėžia, jog pareiškėjas byloje yra pateikęs tris skirtingas versijas. Atkreipia dėmesį, kad vertinant pareiškėjo versijos pagrįstumą, tuo pačiu ir jo parodymų patikimumą ir objektyvumą, institucija laikosi pozicijos, kuri plačiai išplėtota ir teismų praktikoje, jog nustatinėjant nusižengimo aplinkybes, vadovautis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrų nusižengimo aplinkybių. Sakyti tiesos jo neįpareigoja ir atitinkamos ANK nuostatos, tokiais atvejais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai, gretinant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų bylos duomenų visumoje. Pažymėjo, jog įvertinus visas byloje esančias aplinkybes, surinktus įrodymus ir jų visumą nustatyta, jog pareiškėjui atlikto neblaivumo patikrinimo procedūra pažeista nebuvo. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad paprastai pareigūnai vairuotojų patikrinimą atlieka tik alkotesteriu, laikantis numatytos tvarkos, bei alkotesterio naudojimo taisyklėmis ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2AT-39-2014). Kas šiuo atveju ir nebuvo nustatyta. Be to, kad šioje byloje nėra nustatyta apsvaigimo patikrinimo procedūros pažeidimų, taip pat nėra pagrindo teigti, kad alkoholio kiekio matuokliu atliktų matavimų duomenys neteisingi. Tiksliausi ir artimiausi duomenys dėl pareiškėjo neblaivumo buvo užfiksuoti policijos pareigūnams atlikus du neblaivumo patikrinimus tik sustabdžius pareiškėją ir, kurie parodė realų jo neblaivumą automobilio vairavimo metu. Pareiškėjo argumentas, jog alkoholio kiekio matuoklio parodymams įtakos galėjo turėti jo prieš pat blaivumo tikrinimą naudotas burnos gaiviklis vertintinas kritiškai. Alkoholio kiekio matuoklio Drager 7510 naudotojo instrukcijoje yra nurodyta, jog burnoje užsilikęs alkoholis gali iškreipti parodomus. Parodymams įtakos taip pat gali turėti aromatiniai gėrimai, alkoholio turintys burnos gaivikliai, vaistai ir lašai, taip pat atsiraugėjimas ir vėmimas (vartojus alkoholio). Visais šiais atvejais 15 minučių laikotarpis taip pat turi būti išlauktas. Prietaisas gali aptikti burnoje užsilikusį alkoholį mėginio paėmimo metu, jeigu ši funkcija yra aktyvuota. Jeigu prietaisas aptinka burnoje užsilikusį alkoholį, matavimas nutraukiamas ir atitinkama žinutė pateikiama prietaiso ekrane. Lietuvos rinkai tiekiamuose Alcotest 7510 prietaisuose burnoje užsilikusio alkoholio aptikimo funkcija standartiniuose nustatymuose yra aktyvuota. Šiuo atveju ir 15 minučių laukimo laikotarpio metu, ir bet kuriuo kitu metu prietaisas aptinka burnoje užsilikusio (ne iš plaučių iškvėpto) alkoholio likučius, nutraukia testą ir informuoja atitinkamu klaidos pranešimu. Galimai netikslūs prietaiso parodymai nėra užfiksuojami ar parodomi ekrane. Taigi atsižvelgiant į tai, pareiškėjo versija dėl burnos gaiviklio panaudojimo prieš pat tikrinimą yra vertinama kritiškai ir paneigiama, kadangi, jeigu pareiškėjo burnoje butų buvę užsilikę alkoholio pėdsakų matavimas butų buvęs tiesiog neatliktas, kadangi alkoholio kiekio matuoklis būtų parodęs klaidą ir jokio tikrinimo rezultato nebūtų užfiksavęs. Pažymi, kad ne kartą teismų praktikoje akcentuota, jog asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai. Bylą nagrinėjantis pareigūnas vertino, kad pareiškėjas policijos pareigūnų buvo sustabdytas ir patikrintas dėl girtumo 2023 m. lapkričio 3 d. pirmu pūtimu 9.48 val., antru pūtimu 10.07val., o jo kraujas patikrinimui Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijoje priduotas 10.50 val., t. y. po 1 val. 2 min., ir neparodo pareiškėjo tikrojo blaivumo/neblaivumo transporto priemonės vairavimo metu. Tiksliausi ir artimiausi duomenys dėl pareiškėjo neblaivumo buvo užfiksuoti policijos pareigūnams atlikus du neblaivumo patikrinimus tik sustabdžius asmenį ir parodo realų jo neblaivumą automobilio vairavimo metu. Akcentuotina, jog pareiškėjas pats būdamas policijos pareigūnu, geriau nei civilis asmuo išmanydamas teisės aktus reglamentuojančius policijos veiklą, šiuo atveju ir 2019 m. rugsėjo 20 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymą Nr. 20-TA-380 „Dėl asmens neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo proceso aprašo patvirtinimo“, žinojo tikrinimo tvarką ir eigą, todėl jo argumentas, jog jis pasinaudojo burnos gaivikliu prieš pat tikrinimą, yra siekis išvengti atsakomybės ir vertintinas itin skeptiškai (b. l. 76-81).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu A. S. paaiškino, kad 2023 m. lapkričio 3 d. Kaišiadorių mieste vykusio reido metu, buvo sustabdytas policijos pareigūnų ir jam buvo nustatytas girtumas (pirmo pūtimo metu 0,7 promilės, antro pūtimo metu 0,5 promilės). Vėliau jis kreipėsi į Kaišiadorių ligoninę, ten pridavė kraują ir gavo atsakymą, jog jo kraujyje yra 0,27 promilės alkoholio. Skundžia nutarimą, nes nesutinka dėl nustatyto girtumo. Nori paaiškinti, kad 2023 m. lapkričio 2 d., atvyko pas tėvus į svečius, buvo šventės, kartu prie stalo vartojo alkoholį, išgėrė gal 0,7 l degtinės. Kitą dieną buvo susitaręs, kad susitiks su moterimi prie Kaišiadorių stadiono, iš kurios turėjo nusipirkti grybų. Atsikėlęs ryte neplanavo niekur važiuoti, tėtis pasiūlė išgerti ir jis išgėrė tris stikliukus brendžio. Tada moteris jam parašė, jog reikia atvykti pasiimti grybus, nes vėliau nebus galimybės. Susidarius tokiai situacijai, jis nusprendė važiuoti, nes jautėsi gerai. Nuvyko, nusipirko grybų ir norėjo važiuoti atgal į Rumšiškes, pakeliui buvo reidas, jis nesijautė neblaivus, tačiau pagalvojo, kad gali jaustis anksčiau išgerto brendžio kvapas, todėl į burną pasipurškė burnos gaiviklio. Sustojus priėjo pareigūnas ir jam nustatinėjo blaivumą bekontakčiu alkotesteriu, kuris parodė jog jis yra neblaivus. Pareigūnas nurodė kur sustoti, jis pavažiavo ir sustojo nurodytoje vietoje, išsigando, kad gali būti alkoholio kvapo todėl dar pasipurškė burnos gaiviklio. Pakvietus pareigūnui nuėjo prie tarnybinio automobilio, ten pareigūnas klausė ar vartojo alkoholio, jis atsakė, kad alkoholį vartojo tik vakare, tada patikrinus alkotesteriu jam nustatė 0,7 promilių girtumą, jam buvo šokas, jis nesijautė apsvaigęs, nesuprato iš kur girtumas. Pareigūnas informavo, kad po dvidešimt minučių bus antras pūtimas. Jis pavaikščiojo, nusipirko atsigerti, automobilyje susirinko dokumentus, atsigėrė naminės giros, tada antrą kartą pūtė ir jam buvo nustatyta 0,5 promilių girtumas. Pareigūnas jam pasiūlė nuvykti į ligoninę ir nustatyti alkoholio kiekį paimant kraujo mėginį. Nuvykus ligoninėje jam nustatė 0,27 promilių girtumą. Mano, kad girtumas nustatytas dėl naudoto burnos gaiviklio, nes ten yra alkoholio. Jis pareigūnu dirba 18 metų, su neblaivumo tikrinimu nėra susidūręs, tikrinimo tvarkos nežino. Lapkričio 18 d. duotuose paaiškinimuose apie burnos purškiklį neužsiminė, nes apie jį net nepagalvojo, negalvojo, kad jis turės kažkokios įtakos. Nurodė, kad 2023 m. lapkričio 2 d. alkoholį baigė vartoti apie 22 val., o 2023 m. lapkričio 3 d. ryte išgėrė tris stikliukus brendžio (maždaug po 40 g.) Supranta, kad pasielgė blogai, tačiau savaitgaliais jis nėra pareigūnas. Kombučą (girą) gėrė automobilyje po pirmo patikrinimo, kodėl paaiškinime nurodė kitaip nežino, nepamena ką rašė. Pareigūnams nesakė, kad vartojo alkoholio iš ryto, nes manė, kad dėl to bus didesnė atsakomybė. Teismo prašo pakeisti nutarimą ir dalyje dėl ANK 422 straipsnio 5 dalies nutarimą panaikinti.

Teismo posėdžio metu A. S. gynėjas advokatas Raimundas Jurka paaiškino, kad skundą palaiko jame nurodytais argumentais. Papildo, kad bylos duomenimis nepaneigti A. S. teiginiai, kad 2023 m. lapkričio 3 d. prieš patikrinimą bekontakčiu alkoholio matuokliu pareiškėjas buvo vartojęs alkoholio, t. y. (brendžio, dar vėliau - naminės giros, kurioje galėjo vykti fermentacijos procesai, o prieš pat patikrinimą bekontakčiu matuokliu - pasipurškė dar ir burnos gaiviklio, turinčio alkoholio molekulių). Atkreipia dėmesį, kad nuo patikrinimo bekontakčiu alkoholio detektoriumi iki pirmojo patikrinimo kontaktiniu alkotesteriu A. S. niekieno nematomas purškėsi burnos gaiviklį į burną, o tarp tikrinimo bekontakčiu alkotesteriu ir pirminio patikrinimo kontaktiniu alkotesteriu praėjo vos keletas minučių, be to tarp tikrinimo bekontakčiu alkotesteriu ir pirminio patikrinimo kontaktiniu alkotesteriu A. S. niekas nestebėjo ir nematė, kokius veiksmus jis atlieka. Nurodo, kad pirmojo patikrinimo kontaktinio alkotesteriu metu nebuvo praėjusios 15 min. nuo burnos gaiviklio įpurškimo, bet ir teismo medicinos eksperto moksliniais tyrimais paremtais duomenimis patvirtinta, kad pirmojo kontaktinio patikrinimo metu alkotesteris klaidingai fiksavo iš A. S. iškvėpto oro alkoholio koncentraciją, nes tuo metu alkotesteris fiksavo alkoholio molekules, iškvėptas ir iš burnos, ir iš plaučių, kas šio alkotesterio parodymus suklaidino. Jeigu alkoholis būtų iškvėptas tik iš burnos, tuomet alkotesteris tai būtų atpažinęs ir rezultato apskritai nebūtų fiksavęs (kas nurodoma ir alkotesterio instrukcijoje). Tačiau rezultatą parodė - pirmojo pūtimo metu, t. y. 9.48 val., parodė 0,7 promiles. Tai reiškia, kad A. S. iškvėptame ore alkoholio būta - tik nežinia kiek, nes jis patvirtino, kad tądien, t. y. iki sustabdymo likus maždaug 20 - 30 minučių, vartojo alkoholį, o prieš pat pūtimą - dar ir giros bei naudojo burnos gaiviklį. Nurodo, kad šiuo atveju neįmanoma pašalinti abejonės, ar išties pirmojo tikrinimo kontaktiniu alkotesteriu metu A. S. iškvėptame ore buvo neleistinas promilių kiekis. Nurodo, kad bylos duomenimis nepaneigta ir eksperto Gregoire Abi Chaker išvada, kad jeigu 2023 m. lapkričio 2 d. buvo vartotas 0,7 l kiekis alkoholio ir šį kiekį vartojo trise, tuomet 98 kg sveriančio A. S. organizme ryte (t. y. 2023 m. lapkričio 3 d.) alkoholio jau nebeturėtų būti, nes per 1 val. organizmas šalina nuo 0,08 iki 0,62 promilių. Taip pat paaiškino, kad po pirmo patikrinimo policijos pareigūnai visą laiką nestebėjo A. S., nematė ką šis daro, ką vartoja ar valgo. A. S. bent tris kartus lankėsi šalia esančioje degalinėje, ten pirko gėrimus, vėliau automobilyje papildomai prieš antrąjį patikrinimą gėrė fermentuotos naminės giros-kombučos. A. S. visą laiką iki antrojo tikrinimo alkotesteriu, t. y. iki 10:07:55 val., bėgiojo netoliese esančioje teritorijoje, kelis kartus buvo nuėjęs į degalinę, ten pirko gėrimų, atsisėdęs automobilyje taipogi vartojo skysčius ir t. t. Visą šį laiką niekas A. S. nestebėjo, nes jis buvo nutolęs nuo policijos pareigūnų, kurie toliau atliko savo funkcijas - transporto ir eismo kontrolę. Taip pat paaiškino, kad antrojo tikrinimo alkotesteriu rezultatas, t. y. 10.07 val. - 0,5 promilės, yra rezultatas to, kad 2023 m. lapkričio 3 d. ryte A. S. vartojo alkoholį, tačiau koks buvo tikrasis rodmuo - nustatyti objektyviai neįmanoma, nes bylos duomenimis nepaneigtas A. S. teiginys, kad likus kone dviems minutėms iki antrojo tikrinimo alkotesteriu šis sėdėdamas automobilyje dar papildomai gėrė naminės giros-kombučos, savyje turinčios fermentacijos produktų - alkoholio molekulių. Ir tai yra pasekmė to, kad policijos pareigūnai šiurkščiai pažeidė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 5-V-242 patvirtinto „Policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos“ aprašo 5.5 punktą, reikalaujantį, kad vairuotojas visą laiką nuo pirmojo tikrinimo iki pakartotinio tikrinimo turi būti stebimas, kad neatliktų veiksmų, galinčių turėti įtakos tikrinimo rezultatui.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė Augtarė Sasnauskaitė prašė pareiškėjo skundo netenkinti. Paaiškino, kad pareiškėjui inkriminuotas nusižengimas numatytas ANK 422 straipsnio 5 dalyje yra pilnai įrodytas. Pareiškėjui alkoholio kiekio matuokliu buvo atlikti du patikrinimai laikantis nustatytos tvarkos (Lietuvos policijos generalinio komisaro sakymo 2019 m., kovo 25 d. Nr. 5-V-242 „Dėl policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos aprašo“). Bylos medžiaga ir policijos pareigūnų parodymai duoti teismo posėdžiuose patvirtina, jog alkoholio tikrinimo procedūros buvo laikomasi, jokie esminiai procedūriniai pažeidimai nebuvo padaryti, o nežymūs nukrypimai tokie, kaip leidimas asmeniui nueiti į degalinę ir nusipirkti vandens, ar išsireiškimai (daryk ką nori) vertinami tik kaip pareigūnų, pareiškėjo tuo metu buvusio policijos pareigūnu (kolega) pareiškėjui parodytas žmogiškumas ir atjauta patekus į sudėtingą, jo ateitį nulemiančią situaciją. Nurodė, kad kol asmeniui įtariamam vairavus neblaiviam yra atliekama neblaivumo patikrinimo procedūra, jam nėra taikoma administracinio nusižengimo teisenos užtikrinimo priemonė tokia, kaip administracinis sulaikymas, todėl neblaivumo nustatymo apraše 5.5 punkte nurodytą veiksmą - asmens stebėjimą, kad jis neatliktų veiksmų, galinčių turėti įtakos tikrinimo rezultatui, kiekvienas pareigūnas atlieka individualiai atsižvelgdamas į esamą situaciją. Kaip ir šiuo atveju pareigūnai asmeniui leido vaikščioti, nueiti į degalinę nusipirkti vandens ir panašiai, tačiau jis visuomet buvo stebimas vieno iš pareigūnų, tai patvirtina ir pareigūnų duoti parodymai teisme. Prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas J. O. paaiškino, kad 2023 m. lapkričio 3 d. ryte vykdė prevencinę priemonę – tikrino vairuotojų blaivumą naudodamas alkoholio matuoklį. Dirbo ekipaže su Ž. R.. Kolegos sustabdė automobilį, kurio vairuotojas buvo vartojęs alkoholio. Po pirmo tikrinimo, pareigūnas P. T. jį pasikvietė, kad prižiūrėti vairuotoją iki antro tikrinimo 15-20 min. Antru tikrinimu A. S. buvo nustatytas 0,5 promilių neblaivumas. Kadangi vairuotojas norėjo duoti kraują ir buvo ne vietinis, jie nuvežė jį į ligoninę priduoti kraujo mėginį. Bendravo ir pokalbį su vairuotoju girdėjo tik po pirmo pūtimo, nes tik tada buvo priėjęs. Vairuotojas sakė, kad alkoholį vartojo iš vakaro, visi paskaičiavo, kad praėjo 11 valandų. Kad ryte vartojo alkoholinius gėrimus pareiškėjas nesakė. Nuo pirmo iki antro tikrinimo konkrečiai prie vairuotojo jis nebuvo, pareiškėjas buvo tiesiog stebimas. Vairuotojas buvo nuėjęs į degalinę, sakė reikėjo nusipirkti vandens, būdamas degalinėje jis buvo matomas pareigūnų. Pareigūnai pareiškėjui leido nusipirkti vandens, nes tai yra žmogiškas faktorius. Matė, kad vairuotojo akys buvo paraudusios, mėtų kvapo nejautė. Kad vairuotojas naudojo burnos gaiviklį pareigūnams nesakė.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas P. T. paaiškino, kad 2023 m. lapkričio 3 d. dirbo kartu su Lietuvos policijos mokyklos praktinantu R. J.. Tą dieną viena iš jo užduočių buvo – vairuotojų blaivumo kontrolė. Prevencinės priemonės vykdymui į pagalbą pasikvietė dar vieną ekipažą kuriame dirbo pareigūnai Ž. R. ir J. O.. Jis stovėjo šalikelėje, o pareigūnas J. O. stabdė automobilius. Matė, kaip atvažiavo Audi automobilis su vokiškais numeriais. Automobilis sukėlė įtarimus, kadangi dažnu atveju automobiliai su vokiškais valstybiniais numeriais būna neįregistruoti, su suklastotais numeriais ar numeriai nepriskirti būtent tai transporto priemonei. Minėtą transporto priemonę sustabdė praktikantas R. J.. R. J. kalbėjo su vairuotoju ir vėliau patikrino vairuotojo blaivumą su alkoholio matuokliu, kuris parodė, jog vairuotojas yra vartojęs alkoholio. R. J. jam parodė prietaisą, kuriuo buvo nustatytas neblaivumas. R. J. vairuotojui nurodė pasitraukti nuo važiuojamosios kelio dalies, o jis R. J. nurodė būti su vairuotoju kol jis pasiims alkotesterį. Jis nuėjo į tarnybinį automobilį pasiimti alkotesterio, tada prie jo priėjo vairuotojas, jis paprašė pateikti asmens dokumentus, nes jam reikėjo supildyti duomenis. Vairuotojas pateikė asmens dokumentą, jis pradėjo pildyti dokumentus ir tada vairuotojas parodė policijos pareigūno pažymėjimą, kokiu tikslu vairuotojas tai padarė nežino. Vairuotojas sakė, kad alkoholį vartojo iš vakaro, todėl alkotesteriu jam buvo patikrintas blaivumas, kiek pamena alkotesteris parodė 0,7 promilių neblaivumą. Jis informavo vairuotoją, kad pakartotinis patikrinimas bus atliktas 20 min. laiko tarpe. Jis turėjo vėl pildyti dokumentus, skambinti atitinkamiems pareigūnams ir informuoti, kad sustabdytas policijos pareigūnas. Jis J. O. paprašė nutraukti automobilių stabdymą ir būti su sustabdytu vairuotoju, siekiant nepertraukiamai jį stebėti. Praėjus maždaug 20 min., buvo pakartotinai patikrintas vairuotojo blaivumas ir jam buvo nustatytas 0,5 promilių girtumas. Vairuotojas iškarto nurodė, jog norės atlikti kraujo tyrimą. Jis nuėjo į automobilį ir pradėjo pildyti procesinius dokumentus. Pildymas užtruko, nes automobilis nebuvo registruotas, dėl ko visus duomenis susijusius su automobiliu teko įrašyti ranka. Kol rašė protokolą, vairuotojas buvo prie automobilio, vėliau priėjo prie jo ir buvo pasirašytinai supažindintas su dokumentais. Kadangi jo deklaruota gyvenamoji vieta buvo Utenoje, o asmuo norėjo atlikti kraujo tyrimus, kolegos pasisiūlė jį nuvežti į ligoninę. Kad vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus abejonių nekilo, jo akys buvo paraudusios, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Pamena, kaip vairuotojas nurodė, kad toks neblaivumas nustatytas dėl to, nes po alkoholio vartojimo jis negėrė skysčių ir nieko nevalgė. Kiek pamena ir matė, vairuotojas visa laiką buvo prie automobilio. Vairuotojas buvo ramus, nesakė, kad iš ryto būtų vartojęs alkoholinius gėrimus. Mėtų kvapo nuo vairuotojo nejautė, nuo jo sklido tik alkoholio kvapas. Nurodė, kad įstatymas numato, jog antras tikrinimas turi būti po 15-30 min., kadangi iš praktikos žino, kad vairuotojai dažnai vengia antro patikrinimo jis tikrinimą daro po 20 min ir pasilieka laiko rezervą jei vairuotojas vengtų tikrinimo. Alkotesteriu naudotis yra apmokytas.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas Ž. R. paaiškino, kad 2023 m. lapkričio 3 d. vykdė priemonių planą, dėl vairuotojų neblaivumo nustatymo. Pareigūnas P. T. ir praktikantas sustabdė automobilį, kurį vairavo neblaivus asmuo t. y. policijos pareigūnas iš Utenos m., t. y. pareiškėjas. Vairuotojui buvo nustatytas 0,7 promilių girtumas, nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas. Jis kalbėjo su vairuotoju, sakė, kad reikėjo įvertinti situaciją, vairuotojas sakė, kad alkoholinius gėrimus gėrė iš vakaro ir nemanė, jog gali įpūsti. Vairuotojas sakė, kad tą dieną, kai buvo tikrinamas, nieko nevalgė ir negėrė. Tada kolega pildė protokolą, o jie stebėdami jį leido jam nueiti į degalinę nusipirkti vandens. Jis pareiškėją stebėjo po pirmo pūtimo, pareiškėjas buvo matomas, todėl leido jam nueiti nusipirkti vandens. Alkoholio kvapą nuo vairuotojo jautė gerai. Degalinė nuo jų stovėjimo vietos buvo 30-40 metrų atstumu, leido pareiškėjui nueiti, nes jį galėjo stebėti. Kad ryte vartojo alkoholį pareiškėjas nesakė, minėjo, kad gėrė iš vakaro, o nuo ryto nei valgė, nei gėrė. Kad naudojo burnos gaiviklį pareiškėjas neminėjo, o ir nuo jo jokio sklindančio mėtų kvapo nejautė. Pareiškėjas pats pasakė, kad yra pareigūnas. Sužinojus, kad pareiškėjas yra policijos pareigūnas, jie pakalbėjo, paaiškino, kad asmuo prieš vairuodamas automobilį, turėjo įsivertinti savo stovį. Matė, kad pareiškėjas iš degalinės atsinešė mineralinio vandens atsigerti. Ar buvo įsėdęs į automobilį, nepamena. Pareiškėjas paprašė nuvežti į ligoninę, jie nuvežė jį į ligoninę. Važiuojant automobilyje nuo pareiškėjo sklido stiprus alkoholio kvapas.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. J. paaiškino, kad prisimena pareiškėją, jį tikrino bekontakčiu alkoholio matuokliu. Kada vyko patikrinimas nepamena. Reidas vyko Paukštininkų g. netoli EMSI degalinės. Tuo metu jis buvo praktikantas, su savimi jokio vaizdą fiksuojančio įrenginio neturėjo. Nurodė, kad jei bekontaktis alkoholio prietaisas fiksuoja alkoholį, tuomet užsidega raudonas X. Patikrinus pareiškėją ir užsidegus raudonam X, jis informavo kolegą P. T. ir matė, kaip toliau vyko asmens tikrinimas alkotesteriu. Jis pareiškėją stebėjo, būdamas automobilyje. Po tikrinimo, jis jokių procesinių dokumentų nepildė. Po tikrinimo su pareiškėju nebuvo, nepamena ką jis veikė.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja S. B. paaiškino, kad 2023 m. lapkričio 3 d., dirbo EMSI degalinėje operatore-pardavėja, esančia adresu Paukštininkų g. 4a, Kaišiadorys. Pamena, kad pareiškėjas į degalinę buvo atėjęs kelis kartus. Viskas vyko iki pietų. Pirmą kartą pareiškėjas pirko butelį mineralinio vandens Borjomi, antrą kartą lyg sumuštinį ir kavos. Pirmais kartais nebendravo, trečią kalbėjo jog jį sustabdė policija, pasisakė, jog yra pareigūnas.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas ekspertas Abi Chaker Gregoire paaiškino, kad laikosi savo pateiktos išvados. Su naudoto alkotesterio naudojimo instrukcija yra susipažinęs. Minimas alkotesteris priima išpūstą orą, oras iškarto praeina pro filtrą, filtras praleidžia tik alkoholį, kurio dalelės prilimpa prie elektrodų, taip nustatomas girtumas. Giliai įkvėpus, susidaro oras iš burnos ir iš plaučių. Šis alkotesteris gali atskirti orą iš burnos ir iš plaučių. Jei alkotesteris rodo girtumą, kuris galimai yra iš burnos, reikia daryti antrą tikrinimą po 15 min. Tokiu būdu patikrinama ar girtumas nustatytas iš burnoje esančio oro, ar iš plaučių. Jei asmuo blaivus ir oras buvo iš burnos, tokiu atveju antru tikrinimu asmuo bus blaivus. Jam buvo pateiktas raštas, kuriame buvo nurodyta, kad A. S. 2023 m. liepos 3 d., apie 9.20 val. vartojo 3 stikliukus brendžio po 40 ml. Tą pačią dieną, apie 9.47 val., reido metu pareiškėjo buvo prašoma pūsti į alkotesterį, kuris pasyviai matuoja alkoholio kiekį, t. y. rodo ar iškvėptame ore yra alkoholio (teigiamai arba neigiamai). Tą pačią dieną, apie 9.48 val. A. S. buvo prašoma pūsti į aktyvų alkotesterį, antras tikrinimas vyko 10.07 val. Taip pat jam buvo pateikti duomenys, kad A. S., kai pamatė vykstantį reidą, pasipurškė burnos purškiklio, kuriame buvo alkoholio. Minimas asmuo burnos purškiklį panaudojo prieš pučiant į aktyvų alkotesterį DRAGER. Į rašte pateiktus klausimus atsakė teigiamai, atsižvelgiant į alkotesterio veikimo principus, bei A. S. pateiktas aplinkybes. Rašte buvo pateikta informacija, kad A. S. 2023 m. lapkričio 3 d. 9.20 val. vartojo alkoholį (3 stikliukus brendžio po 40 ml), daugiau rašte informacijos apie alkoholį nėra. Nurodė, kad lapkričio 2 d. suvartotas alkoholis įtakos neturėjo, nes apskaičiavus pagal formulę praėjus 12 valandų po alkoholio vartojimo alkoholio neturėjo būti likę.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas netenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Kaip matyti iš pateikto skundo, nagrinėjamoje byloje ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 415 straipsnio 5 dalyje padarymo fakto nėra, todėl teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius šį administracinį nusižengimą. A. S. nesutinka dėl administracinio nusižengimo numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, todėl prašo nutarimą dalyje dėl šio pažeidimo panaikinti ir administracinę teisena nutraukti.

ANK 569 straipsnyje įtvirtinta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Šiuo atveju, iš byloje esančių duomenų matyti, kad Institucijos 2023 m. lapkričio 28 d. nutarimu A. S. buvo pripažintas padaręs ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir jam buvo paskirta administracinė nuobauda – 930 Eur dydžio bauda, administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 14 mėnesių. Pareiškėjas skundžia minėtą nutarimą ir yra įsitikinęs, jog atsižvelgiant į jo suvartotą alkoholio kiekį, kūno masę, aplinkybę, kad prieš policijai sustabdant jo vairuotą automobilį į burną pasipurškė alkoholio pagrindu pagaminto burnos gaiviklio, jo vairavimo metu realus (tikrasis) neblaivumas tuo metu negalėjo viršyti 0,4 promilių, be to teigia, kad administracinio nusižengimo byloje esama pakankamai nepašalintinų abejonių, kurios aiškintinos pareiškėjo naudai. Atsižvelgiant į tai, teismo prašo nutarimą administracinio nusižengimo byloje panaikinti dalyje ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną dėl ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo. Apylinkės teismas patikrina administracinio nusižengimo byloje institucijos ne teismo tvarka priimtą nutarimą tiek, kiek to prašoma pareiškėjo skunde.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė asmenims už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai. Kaip pagrįstai teigiama skunde, teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog pagal šią normą asmuo gali būti baudžiamas tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad vairuodamas transporto priemonę, asmuo buvo neblaivus – turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis. Asmens neblaivumo patikrinimas įprastai įvykio vietoje atliekamas pareigūnams asmenį tikrinant alkoholio kiekio matuokliu, laikantis numatytos tvarkos, bei remiantis alkotesterio naudojimo taisyklėmis, ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, o asmeniui nustatytas neblaivumo laipsnis yra bylai aktualus toks, koks jis buvo konkretaus administracinio nusižengimo padarymo metu. Taigi vien tai, kad po kurio laiko asmeniui iš kraujo mėginio nustatomas mažesnis neblaivumo laipsnis arba tai, kad jis yra blaivus, savaime nepaneigia alkoholio kiekio matuoklio rodmenų, juolab įvertinus tai, kad etilo alkoholiui iš organizmo pasišalinant, asmens neblaivumo laipsnis nuosekliai mažėja.

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. S. padarė vieną iš pavojingiausių administracinių nusižengimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tuo sukeldamas pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai ar net gyvybei. Iš 2023 m. lapkričio 18 d. pareiškėjo paaiškinimo dėl padaryto administracinio nusižengimo (b. l. 39) matyti, kad jis dirbo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Nors alkoholį vartojo ir automobilį vairavo ne tarnybos metu, o laisvalaikio metu, tačiau tai įrodo didelį A. S. neatsakingumą, abejingumą galinčių kilti pasekmių atžvilgiu. Nekyla abejonių, kad asmuo, dirbantis policijos pareigūnu, turi suvokti, jog jis, atlikdamas savo, kaip pareigūno pareigas (tiek tarnybos, tiek ir ne tarnybos metu) yra atsakingas ne tik už save, bet ir už kitus žmones (jam yra keliami aukštesni reikalavimai, turi būti pavyzdžiu kitiems). Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad vartojo alkoholį tiek iš vakaro, tiek iš ryto, po to jautėsi gerai. Atsižvelgiant į tai, kad jis automobiliu nusprendė vykti asmeniniais tikslais, sėdo už automobilio vairo ir jį vairavo, jam buvo nustatytas 0,50 promilių neblaivumas (atėmus paklaidą pažeidėjo naudai traktuotinas 0,48 promilių neblaivumas), nėra jokio pagrindo sutikti, kad administracinį nusižengimą jis padarė ne tyčia, o suklydęs dėl savo būklės. Pastebėtina, kad kilus bent menkiausių abejonių dėl būklės po alkoholio vartojimo A. S. privalėjo itin atsakingai pasitikrinti blaivumą ir susilaikyti nuo vairavimo. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad policijos pareigūno elgesiui – net ir ne tarnybos metu – yra keliami aukštesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai negu paprastam asmeniui, kadangi būtent jie turėtų formuoti tą viešojo elgesio modelį, kurį perimtų kiti asmenys, o aplinkybė, kad pareiškėjas, pats būdamas pareigūnu, sėdo vairuoti automobilį praėjus 20-30 minučių po alkoholio vartojimo (ryte vartojęs 3 taureles brendžio) parodo asmens neatsakingumą ir lengvabūdišką pasitikėjimą savimi. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-1075/2019, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-306-969/2023, Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-183-309/2021)

Teismas sutinka su institucijos atsiliepimo argumentu, kad pareiškėjo pozicija yra nenuosekli ir jis skunde pateikia tris skirtingas aplinkybes dėl girtumo nustatymo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2023 m. lapkričio 3 d. administracinio nusižengimo protokole (b. l. 26) A. S. parašo „paaiškinu, kad 2023-11-02 dienos vakare išgėriau degtinės kartu su draugu. Šiandien vairavau automobilį, kadangi nesijaučiau apsvaigęs. Dėl pažeidimo nesutinku, nes nesijaučiau apsvaigęs“. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas apie jokio kito gėrimo vartojimą ar burnos gaiviklio naudojimą nenurodo nei tikrinantiems pareigūnams nei medicinos įstaigoje, kurioje buvo paimtas jo kraujo mėginys. Antrame paaiškinime pateiktame 2023 m. lapkričio 18 d. bylą nagrinėjančiam pareigūnui (b. l. 39) pareiškėjas jau nurodo, jog 2023 m. lapkričio 2 d., būdamas atostogų metu, jis atvyko aplankyti tėvų, kurie gyvena Rumšiškių miestelyje. Vakare su tėvu bei kitais giminaičiais prie stalo išgėrė alkoholinių gėrimų, konkrečiai 0,7 litro degtinės butelį. Ryte atsikėlus jam skubiai prireikė nuvykti į Kaišiadorių miestą, kadangi reikėjo susitikti su žmogumi. Kadangi jautėsi gerai, sėdo į automobilį Audi A6, nuvažiavo į Kaišiadorių miestą. Išvažiuodamas iš namų buvo nevalgęs ir negėręs, tuo labiau nevartojęs jokio alkoholio. Kaišiadorių mieste, prie stadiono esančioje aikštelėje laukdamas ateinančio žmogaus, su kuriuo buvau susitaręs susitikti, norėdamas atsigaivinti išgėrė butelį naminės giros-kombučos. Daugiau nieko negėrė ir nevalgė, išskyrus kramtomą gumą. Iš karto po to atėjo žmogus, jis iš jo paėmė grybus, susidėjo į bagažinę ir ketino važiuoti atgal pas tėvus į Rumšiškes. Važiuojant Paukštininkų gatve pamatė, kad priekyje vyksta reidas - pareigūnai tikrina visų vairuotojų blaivumą. Jausdamasis gerai ir neįtardamas, jog gali pripūsti stojo į eilę su kitais automobiliais pasitikrinti blaivumą. Patikrinimo metu momentinis alkoholio matuoklis parodė galimą neblaivumą. Pareigūnai paprašė sustoti kelkraštyje ir patikrino blaivumą alkotesteriu. Pirmo pūtimo metu 9.48 val. alkotesteris parodė 0,7 promiles, o pakartotinio pūtimo 10.07 val.- 0,5 promiles. Jam buvo šokas dėl tokių parodymų ir negalėjo patikėti, kadangi nors ir vartojo alkoholį vakare, bet jautėsi gerai, jokio apsvaigimo nejautė. Surašius protokolą dėl vairavimo esant neblaiviam, jis su pažeidimu nesutiko ir pasakė, kad ketina kreiptis į ligoninę dėl kraujo tyrimo. Pareigūnai, kurie jį buvo sustabdę, nuvežė į ligoninę. Ligoninėje dar kartą 10.47 val. pasitikrino alkotesteriu, kuris parodė 0,45 promiles. Po pasitikrinimo, 9.50 val. buvo paimtas kraujas alkoholio nustatymui jame. Gautame tyrime nurodyta, jog kraujyje yra 0,27 promilių alkoholio kiekis, o tai yra leistinas kiekis vairuoti. Dėl ko skiriasi kardinaliai alkotesterių parodymai ir kraujo tyrimas jis nežino, galbūt dėl išgertos kombučos gėrimo, kurį gėrė penkios minutės prieš pasitikrinant blaivumą. Atkreiptinas dėmesys, kad antrame pareiškėjo paaiškinime atsiranda nauja aplinkybė, kad prieš jo patikrinimą buvo gerta naminė gira - kombuča, kuri galimai turėjo įtakos jo neblaivumo nustatymui. Trečias pareiškėjo paaiškinimas išdėstytas 2023 m. gruodžio 16 d. skunde (b. l. 3-6), kuriame nurodoma, jog iki sustabdymo likus maždaug 20-30 minučių, t. y. tos pačios dienos maždaug 9.20 val. jis išgėrė tris po 40 ml talpos stikliukus brendžio (40 proc. stiprumo), nes neplanavo vairuoti. Aplinkybėms pasikeitus, maždaug apie 9.25 val. išvažiavo ir vairavo apie 15-20 minučių nuo Rumšiškių miestelio iki Kaišiadorių miesto, kuris yra 23 km atstumu. Tuo momentu, jis vairuodamas ir artėdamas prie reido vietos bei norėdamas panaikinti brendžio kvapą į burną pasipurškė alkoholio pagrindu pagaminto burnos gaiviklio. Dėl šios priežasties alkotesteris buvo suklaidintas alkoholio likučių buvusių jo burnoje. Kaip matome, iš trečio A. S. paaiškinimo, kuriame nurodytas apinkybes jis pakartojo ir teismo posėdžio metu, nurodomos visiškai kitos aplinkybės priešingai nei pirmuose dvejuose paaiškinimuose, kuriuose jis neigė tikrinimo dieną vartojęs alkoholį, trečiame paaiškinime pareiškėjas jau nurodė, kad būtent tikrinimo dieną jis buvo vartojęs alkoholinius gėrimus, bei taip pat šiame paaiškinime atsiranda ir burnos gaiviklio naudojimo aplinkybės. Teismas atkreipia dėmesį ir, kad vertinant pareiškėjo paaiškinimų pagrįstumą, ir jo parodymų patikimumą ir objektyvumą, laikomasi pozicijos, kuri plačiai išplėtota ir teismų praktikoje, jog nustatinėjant nusižengimo aplinkybes, vadovautis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, nes gindamasis, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių. Sakyti tiesos jo neįpareigoja ir atitinkamos ANK nuostatos. Tokiais atvejais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai vertinami itin kruopščiai, gretinant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų bylos duomenų visumoje.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nors pareiškėjas pateikė tris skirtingus paaiškinimus apie alkoholio ir burnos gaiviklio vartojimus, kur vienur nurodė, kad alkoholį vartojo iš vakaro, kitur, kad tikrinimo dieną, tačiau fakto, jog jis iš vakaro ir tikrinimo dieną vartojo alkoholinius gėrimus, jis neneigė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 5 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis. Todėl preziumuojama, kad transporto priemonės vairuotojas šias taisykles moka, žino jose nustatytus reikalavimus bei draudimus, taigi - ir KET 14 punkte nustatytą draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems. Kartu tai reiškia, kad asmuo, vartojęs alkoholinius gėrimus, prieš vairuodamas transporto priemonę, visuomet turi pareigą įsitikinti, kad yra blaivus. Taigi, tyčinė kaltė gali būti konstatuojama tiek tuo atveju, kai byloje nustatoma, kad asmuo suvokė, jog vairuoja būdamas neblaivus, tiek ir tuo atveju, kai nustatoma, kad, esant abejonių dėl blaivumo, asmuo sąmoningai ignoravo savo pareigą įsitikinti, jog yra blaivus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-387/2021). Pareiškėjas pasielgė pavojingai ir neatsakingai pasikliaudamas savo subjektyviu vidiniu įsitikinimu, jog yra blaivus, bei nepasitikrino ar iš tiesų yra blaivus, nors privalėjo tai padaryti prieš vairuodamas transporto priemonę. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas būdamas pareigūnu, pakankamai brandžia asmenybe, turėdamas bendro pobūdžio teisių ir pareigų visumą, ką asmuo akcentuoja ir skunde, jis nepaisė galimų savo neteisėto elgesio pasekmių. Esant aukščiau aptartiems faktams teismo manymu, pareigūnas nagrinėjamu atveju teisingai kvalifikavo pareiškėjo administracinį nusižengimą, kad asmens neblaivumas vairuojant transporto priemonę buvo didesnis negu 0,41 promilės, šios aplinkybės nepaneigė gydymo įstaigos atlikti tyrimai, todėl teismas laiko, kad pareiškėjo veika pagrįstai bei tinkamai kvalifikuota pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį ir teisena asmens atžvilgiu negali būti nutraukta.

Taip pat pareiškėjas antrame paaiškinime nurodo, kad išgėrė naminės giros - kombučos, o trečiame paaiškinime jau nurodo, kad naudojo burnos gaiviklį, kuriuo purškėsi prieš pirmą ir antrą kontaktinį pūtimą, siekdamas panaikinti alkoholio kvapą. Tiek naminės giros-kombučos, tiek burnos gaiviklio naudojimo faktai prieštarauja visiems byloje surinktiems duomenims, kadangi pareiškėjas nei pareigūnams patikrinimo metu neužsiminė apie naminės giros-kombučos gėrimą ar burnos gaiviklio naudojimą, papildomame paaiškinime neužsiminė apie burnos gaiviklio naudojimą ir tik skunde bei teismo posėdžio metu paaiškino, kad gėrė naminę girą-kombučą ir naudojo burnos gaiviklį. Be to pareiškėjas kartu su skundu pateikė nepriklausomo teismo medicinos eksperto Gregoire Abi Chaker 2023 m. gruodžio 4 d. konsultacinę išvadą Nr. G 2023/027, kurioje nurodyta, kad rašytiniame paaiškinime nurodytomis aplinkybėmis pareiškėjo panaudotas (papurkštas į burną) alkoholio pagrindu pagamintas burnos gaiviklis galėjo suklaidinti alkotesterį A. S. pirmojo tikrinimo metu, todėl vairavimo metu pareiškėjo kūne alkoholis (girtumas) galėjo būti mažiau nei 0,41 promilės. Ekspertas Gregoire Abi Chaker savo rašytinę išvadą patvirtino ir teismo posėdžio metu. Teismas atkreipia dėmesį, kad eksperto Gregoire Abi Chaker išvada teismui buvo pateikta kartu su skundu, kurioje ekspertas atsakė tik į pareiškėjo bei jo atstovo advokato pateiktus klausimus, o pareiškėjas turėjo suinteresuotumą bylos baigtimi. Ekspertas atsakė tik į pareiškėjo užduotus klausimus dėl neblaivumo nustatymo pagal pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl naminės giros-kombučos gėrimo ir burnos gaiviklio naudojimo, kurios pareiškėjo nuomone turėjo įtakos jo neblaivumo nustatymui. Ištyrus byloje surinktą medžiagą ir įvertinus byloje apklaustų policijos pareigūnų parodymus nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas prieš tikrinimą ar po pirmo tikrinimo būtų gėręs naminę girą-kombučą ar naudojęs burnos gaiviklį. Šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės laikytinos jo gynybine pozicija siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas nepriklausomo eksperto Gregoire Abi Chaker rašytine išvada nesiremia. Iš bylos duomenų matyti, pareiškėjas buvo sustabdytas policijos pareigūnų 2023 m. lapkričio 3 d. neblaivumo patikrinimui. Patikrinus A. S. alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0384, pirmuoju tikrinimu 9.48 val. jam buvo nustatytas 0,70 prom. neblaivumas, 10.07 val. antruoju tikrinimu – 0,50 prom. neblaivumas. Atėmus paklaidą pažeidėjo naudai traktuotinas 0,68 prom. ir 0,48 prom. neblaivumas. Šios aplinkybės užfiksuotos 2023 m. lapkričio 3 d. neblaivumo nustatymo akte. Be to, iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, jog minėtas alkotesteris yra sertifikuotas, patikros sertifikato Nr. 1937649 (b. l. 34). Šis sertifikatas patvirtina, kad alkotesteriui, kuriuo pareiškėjui buvo nustatytas neblaivumas, patikra atlikta 2023 m. birželio 2 d. ir išduotas sertifikatas, kuris galioja iki 2023 m. lapkričio 30 d. Taigi patikrinimo metu ši matavimo priemonė atitiko teisės aktų nustatytus reikalavimus ir ja buvo galima atlikti atitinkamus tyrimus. Be to, alkotesterio rodmenys bei tikrinimo laikas buvo įtraukti į neblaivumo nustatymo aktą, jame nurodant ir alkotesterio modelį bei numerį, atitinkančius patikros sertifikate nurodytus duomenis, su šiuo aktu pasirašytinai supažindintas ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. A. S. sutiko su minėtame akte nurodytais alkotesterio patikrinimo rezultatais (b. l. 35) ir pasirašant jam šie rodmenys neabejotinai buvo žinomi. Pažymėtina, kad asmens neblaivumą patvirtino ir kitas neblaivumo nustatymo akte užfiksuotas objektyvusis požymis – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. Kaip minėta, A. S. neblaivumo faktas buvo užfiksuotas neblaivumo nustatymo akte, pareiškėjas šiame akte jokių pastabų dėl neblaivumo nustatymo neišreiškė. Kaip teigiama institucijos atsiliepime, pareigūnai tikrindami asmens neblaivumą vadovavosi 2019 m. rugsėjo 20 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 20-TA-380 „Dėl asmens neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo proceso aprašo patvirtinimo“ ir jų veiksmuose pažeidimų nenustatyta. Sutiktina, su atsiliepimo argumentu, kad paprastai pareigūnai vairuotojų patikrinimą atlieka tik alkotesteriu, laikantis numatytos tvarkos, bei alkotesterio naudojimo taisyklėmis ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2AT-39-2014). Pažymėtina ir tai, kad iš Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. 4-523 patvirtinto Teisinei metrologijai priskirtu matavimo priemonių grupių ir laiko intervalų tarp periodinio patikrų sąrašo, matyti, jog alkoholio kiekio matuokliai privalo būti tikrinami pakankamai dažnai - kas pusę metų, todėl daryti išvadą, kad, po sertifikato išdavimo ir jo galiojimo metu, alkoholio kiekio matuoklio rodmenys gali būti nepatikimi nėra jokio pagrindo. Alkoholio kiekio matuoklio Drager Alcotest 7510 Nr ARKB-0384 patikros sertifikate nurodomos matavimo ribos ir prietaiso tikslumas - matuojant 0,01-1,00 ribose prietaiso paklaida sudaro +/- 0,017 prom. Policijos pareigūnai vertindami alkoholio kiekio matuoklio parodymus, prieš pareikšdami kaltinimą pareiškėjui, apskaičiavo ir nurodė mažiausią atliktų patikrinimų prietaiso parodymą, t. y. 0,48 prom. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintos „Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklės“ reglamentuoja transporto priemones vairuojančių asmenų neblaivumo nustatymo taisykles. Pabrėžtina, jog alkoholio kiekio matuoklis rodo ne burnoje esančių alkoholio molekulių buvimą, o būtent plaučiuose esančias alkoholio molekules (Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 23 d. dienos nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. II-43-1127/2023, Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. liepos 31 d. dienos nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-501-557/2013, Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 14 d. dienos nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-270-493/2019). Be to alkotesterio Drager Alkotest 7510 instrukcijoje (b. l. 107-140), o tiksliau instrukcijos 20 lape (b. l. 126) sakoma, kad burnos ertmėje likęs alkoholis, kuris nebuvo visiškai reabsorbuotas alkotesterio ekrane išmeta klaidą „Burnos alkoholis“. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad matuojant A. S. neblaivumą klaidos pranešimas alkotesterio ekrane parodytas nebuvo. Taigi, Drager Alcotest 7510 naudojimo instrukcijoje nurodyta, kad, jeigu prietaisas burnoje aptinka užsilikusį alkoholį, matavimas nutraukiamas ir atitinkama žinutė pateikiama prietaiso ekrane. Iš pateiktų duomenų matyti, kad alkotesteris buvo tinkamas naudoti, sertifikuotas, matuojant neblaivumą nepasirodė klaidos pranešimas, kuris fiksuotų burnos ertmėje esantį alkoholį, be to, pareiškėjas pasirašytinai sutiko su neblaivumo nustatymo akte nurodytomis aplinkybėmis, neišreiškė dėl jų jokių pastabų, todėl nutraukti administracinę teiseną A. S. nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Pareiškėjo argumentas, kad jam nustatant neblaivumą, alkotesterio duomenų iškraipymui galėjo turėti naminės giros-kombučos gėrimas ir burnos gaiviklio naudojimas laikytinas gynybiniu argumentu, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintomis „Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių“ 29 straipsnis numato, kad jeigu asmuo nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros, atliktos policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Administracijos, Aplinkos apsaugos departamento pareigūnų, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros, teismo, Valstybinės darbo inspekcijos, darbdavio siuntimu, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai buvo atliktas jo tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra jo lėšomis. Pareiškėjas pasinaudojo teise ir kreipėsi į medicinos įstaigą dėl alkoholio kiekio kraujyje nustatymo. Specialisto išvadoje Nr. T-A 5635/2023(01) matyti, kad pareiškėjo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,27 prom. etilo alkoholio (b. l. 41) Minėta išvada nepaneigia alkotesteriu gautų rezultatų, kadangi, kaip matyti iš minėtos išvados kopijos, A. S. kraujo mėginys paimtas 2023 m. lapkričio 3 d. 10.50 val., taigi po antros patikros alkotesteriu praėjus daugiau nei vienai valandai (1 val. 2 min.), o, kaip jau minėta, laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, ką įrodo ir trečias pūtimas atliktas ligoninėje prieš pat kraujo paėmimą 10.47 val. kuomet pareiškėjui nustatytas 0,45 prom. neblaivumas (b. l. 40). Taip pat sutiktina su atsiliepime išdėstytais argumentais, kad asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, apie ką pasisako ir teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014, Šiaulių Apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-56-316/2017, Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-134- 581/2017, Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gruodžio 29 d nutartis administracinio nusižengimo byloje AN 143-879/2020). Suprantama, kad žmogaus organizmas laikui bėgant alkoholio molekules skaldo ir šalina iš organizmo ir žmogaus neblaivumo lygis matuojant promilėmis mažėja, taip pat asmuo per laiko tarpą iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti, medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą. Todėl pateikta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 5635/2023(01) nepaneigia policijos pareigūnų atlikto testavimo techninėmis priemonėmis rezultatų, o tik patvirtina, kad A. S. automobilio vairavimo metu buvo neblaivus, kadangi jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,27 prom. etilo alkoholio. Teismų praktikoje laikomasi vertinimo, jog žmogaus organizmas per valandą pašalina tam tikrą kiekį alkoholio. Nepratusio suaugusio žmogaus fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100-125 mg/kg/val. greičiu, o kraujyje jo koncentracija sumažėja vidutiniškai 0,15-0,2 promiles per valandą. Vaistų arba paties alkoholio indukuotos fermentinės sistemos alkoholį gali metabolizuoti 0,3-0,4 promilės per valandą greičiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-41/2013). Taigi, praėjus atitinkamam laikotarpiui, net ir nesiimant jokių specialių priemonių alkoholio kiekiui dirtinai sumažinti, dalis alkoholio iš organizmo pasišalina. Akivaizdu, jog kol pareiškėjas nuvyko iki medicinos įstaigos ir buvo paimtas jo kraujo mėginys, alkoholio kiekis jo kraujyje galimai sumažėjo iki leistinos normos. Nors medicinos įstaigos pateiktose išvadose nurodoma, kad asmuo medicinos įstaigoje neviršijo leistino 0,40 prom., neblaivumo laipsnio, tačiau kaip minėta aukščiau asmuo į gydymo įtaigą nuvyko 1 val. 2 min. po policijos pareigūnų antrojo patikrinimo alkotesteriu, patikrinimo metu pareiškėjo neblaivumas nežymiai viršijo leistiną normą, todėl jis galėjo išblaivėti dėl natūralių procesų organizme. Juo labiau atsižvelgiant į tai, kad praėjus 19 minučių po pirmojo tikrinimo, antruoju tikrinimu jam buvo nustatytas 0,20 promilės mažesnis girtumas. Kartu tai reiškia, kad tarp duomenų, gautų patikrinus alkotesteriu, ir medicinos įstaigos išvados nėra jokių prieštaravimų, nes alkoholio koncentracija kraujyje laipsniškai mažėja. Pažymėtina, kad būtent atvykimas į medicinos įstaigą laiku užkerta kelią spekuliacijoms dėl alkoholio galutinio pasišalinimo iš organizmo momento. Kitu atveju, atvykus po ilgesnio laiko tarpo (nepriklausomai nuo tokio vėlesnio atvykimo priežasčių) ir kraujo mėginyje jau neaptikus alkoholio bei konstatavus, kad jis per laiką nuo pirmojo tikrinimo momento galėjo išsiskaidyti, organizme vykstant natūraliems oksidacijos procesams, nustatyti tikslaus išblaivėjimo momento nebėra galimybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-628/2018).

Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad pareigūnai nustatinėdami neblaivumą nesilaikė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 5-V-242 patvirtinto „Policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos aprašo“ 5 punkto reikalavimų t. y. po pirmojo pareiškėjo patikrinimo iki pakartotinio tikrinimo nestebėjo pareiškėjo, kad pastarasis neatliktų veiksmų, galinčių turėti įtakos tikrinimo rezultatui. Ištyrus byloje surinktą medžiagą ir išklausius teismo posėdžių metu apklaustus policijos pareigūnus, kurie nustatinėjo pareiškėjo neblaivumą nustatyta, kad policijos pareigūnai po pirmojo tikrinimo iki pakartotinio tikrinimo visą laiką stebėjo pareiškėją, matė, kad jis buvo nuėjęs kelis kartus į degalinę, nusipirkti vandens, kas nėra draudžiama. Taip pat pats pareiškėjas, būdamas policijos pareigūnu, tarpe tarp dviejų tikrinimų negalėjo atlikinėti veiksmų, kurie galėjo turėti įtakos neblaivumo tikrinimo rezultatui, juo labiau veiksmų, kurie pablogintų jo padėtį.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. lapkričio 28 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-23857-2023 priimtas įvertinus visus administracinio nusižengimo tyrimo metu surinktus įrodymus, yra pagrįstas ir teisėtas, todėl paliktinas nepakeistu, o A. S. skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. S. skundo netenkinti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausios tyrėjos Milenos Milinskaitės 2023 m. lapkričio 28 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-23857-2023 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas Ričardas Juodis